2015-10-07 Nr. AB-19371-3-64-3-00495-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1058-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00495-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo T. L. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas 2015 m. birželio 15 d. (pagal pašto spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas padavė prašymą atnaujinti praleistą šio skundo padavimo terminą. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą gavo 2015 m. birželio 3 d., nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo etapuotas į Klaipėdos vyriausiąjį policijos komisariatą. Mano, kad nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas terminas apeliaciniam skundui paduoti.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino, apeliacinį skundą atsisakė priimti ir jį grąžino pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundžiamas teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. gegužės 29 d., taigi paskutinė apskundimo diena laikytina 2015 m. birželio 12 d. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su apeliaciniu skundu 2015 m. birželio 15 d., praleido apeliacinio skundo padavimo terminą. Pagal ABTĮ 127 straipsnio 1 dalį, termino apeliaciniam skundui paduoti pradžia yra siejama ne su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo įteikimo proceso šaliai momentu, o su šio sprendimo paskelbimo momentu. Įstatymas nenumato galimybės šio termino skaičiuoti nuo sprendimo nuorašo gavimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant administracinę bylą pareiškėjas T. L. dalyvavo 2015 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje, todėl žinojo sprendimo paskelbimo datą, tačiau apie priimtą sprendimą paskelbimo dieną nesidomėjo, tai yra sąmoningai pasirinko laukti, kol sprendimo nuorašą jam įteiks institucija, jam sugrįžus į Šiaulių tardymo izoliatorių. Teismo nuomone, pareiškėjas įgyvendindamas savo procesines teises ir atlikdamas procesinius veiksmus nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, be to gavęs sprendimo nuorašą 2015 m. birželio 3 d. turėjo pakankamai laiko (iki birželio 12 d.) paruošti tokios apimties, kokį pateikė teismui, apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai konstatuota, kad pareiškėjas T. L. apeliacinio skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti neatnaujintas. Netenkinus pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, apeliacinis skundas nepriimtas ir grąžintas pareiškėjui.

III. Pareiškėjas T. L. su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinį skundą priimti (b. l. 90).

Pareiškėjas mano, kad jo perkėlimas (etapavimas) iš vienos įstaigos į kitą turėtų būti laikomas pakankamai svarbia, nuo pareiškėjo valios nepriklausančia apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastimi.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą, apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai. Nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos, Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui, sprendime buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka (sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą). Pareiškėjas nenurodė svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliacinį skundą teismui pateikė praleidęs terminą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas turėjo teisę, siekdamas gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą dėl apeliacinio skundo surašymo ir neturėdamas lėšų savarankiškai susirasti advokatą, teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nurodytą termino praleidimo priežastį – vėlesnį teismo sprendimo įteikimą, nagrinėjamu atveju negalima pripažinti pakankamai svarbia, kad sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą konstatavus, kad praleistas skundo padavimo terminas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. gegužės 29 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2015 m. birželio 12 d. Tačiau pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas 2015 m. birželio 15 d. (pašto spaudas ant voko), t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pažymėtina, kad spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų, tačiau teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012).

Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas grindė tuo, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo paskelbime nedalyvavo, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo etapuojamas į Klaipėdos vyriausiąjį policijos komisariatą ir skundžiamą sprendimą gavo 2015 m. birželio 3 d. Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas šiuo metu yra laikomas laisvės atėmimo vietoje, dėl to jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra suvaržytos. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad termino apeliaciniam skundui paduoti pradžia yra siejama ne su skundžiamo teismo sprendimo įteikimo proceso šaliai momentu, o su šio sprendimo paskelbimo momentu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dalyvavo 2015 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje ir buvo informuotas apie sprendimo paskelbimo datą ir laiką (b. l. 62–65). Teismui skelbiant sprendimą pareiškėjas nedalyvavo (b . l. 66). Pažymėtina, kad ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas laikantis ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų, 2015 m. gegužės 29 d. (b. l. 75) ir pareiškėjui pasirašytinai įteiktas 2015 m. birželio 3 d. (b. l. 76, 77). Minėtame sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Apeliacinį skundą pareiškėjas paruošė ir išsiuntė 2015 m. birželio 15 d., t. y. per 12 dienų nuo įteikimo, apeliacinio skundo padavimo terminą praleidęs 3 dienomis. Pareiškėjas nurodo, kad jo etapavimas sąlygojo vėlesnį skundo padavimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad tardymo izoliatoriuje ir areštinėje būtų ribojamos pareiškėjo galimybės įgyvendinti jo procesines teises, paruošti apeliacinį skundą teismui. Kitų priežasčių, dėl kurių apeliacinio skundo negalėjo surašyti ir pateikti anksčiau, pareiškėjas nenurodė.

Pažymėtina ir tai, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Minėta, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, ir atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką bylose dėl termino atnaujinimo, bei į tai, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.), konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomas termino praleidimo priežastis negalima pripažinti nepriklausiusiomis nuo jo valios ir pakankamai svarbiomis, kad sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, sprendimą gavęs dar nepasibaigus jo apskundimo terminui, o apeliacinį skundą išsiuntęs tik po 12 dienų, pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą ir uždelsęs paduoti skundą teismui sukūrė sau neigiamų teisinių pasekmių.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad jos negali būti laikomos objektyviomis kliūtimis pareiškėjui laiku pateikti skundą teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. L. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė