8fff5c44-2475-402c-ab58-6cdb078d94fa · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1509-230/2012Pirmosios instancijos teisėja Virginija Simanavičienė Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1; 32.5; 34.3; 42.11.3; 121.14; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R.

D. ir atsakovo V. Å . apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-235-475/2012 pagal ieÅ¡kovo R. D. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A. D., V. Å ., tretieji asmenys J. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, notarai B. G., D. G., L. T., R. V. dėl sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė          IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu sutartinės hipotekos sandorį - sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ , sudarytÄ 2005-03-17 id. kodas 0120050002635 su vėlesniais pakeitimais, dalyje dėl R. D. priklausančio 1/2 buto, esančio (duomenys nesklebtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimo V. Å . nuo Å¡io sandorio sudarymo momento ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jis 2009-12-14 pagal papildomÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ paveldėjo po savo tėvo J.

S. D., mirusio 2000-06-25, 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini). 2010-06- 03 ieÅ¡kovas sužinojo, kad Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėja 2010- 04-07 nutartimi areÅ¡tavo šį butÄ . Nutartyje nurodyta, jog areÅ¡tuojamas turtas nuosavybės teise priklauso atsakovei A. D., kuri užtikrino 150 000 Lt paskolos, suteiktos A. R. pagal 2005-03-16 paskolos sutartį, grÄ Å¾inimÄ kreditoriui V. Å .. A. D. galėjo užtikrinti skolÄ tik jai priklausančia 1/2 dalimi minėto buto. IeÅ¡kovas savo buto 1/2 dalies nebuvo niekam įkeitęs, todėl iÅ¡ jo buto dalies negali bÅ«ti vykdomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas, kadangi jis nesudarė 2005-03-17 hipotekos lakÅ¡to su vėlesniais pakeitimais, todėl sutartinės hipotekos sandoris dėl 1/2 dalies buto įkeitimo negalioja, nes jis neatitinka CK 1.64. 1.70, 1.76, 1.80 straipsnių, 4.209 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu nustatė, kad Kauno miesto 18-ajame notarų biure buvo sudaryta ir patvirtinta 2005-03-16 sutartis, kuria ieÅ¡kovo R. D. sesuo A. R. pasiskolino iÅ¡ atsakovo V. Å . 65 000 Lt. Paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui buvo sudarytas ir patvirtintas hipotekos lakÅ¡tas, jame buvo nurodyta, kad viso buto savininkė yra A.

D., kreditorius yra V. Å ., o skolininkė yra A. R.. 2005-03-18 įregistruota sutartinė hipoteka 02120050002635. Vėliau, 2007-10-16 Å¡alių susitarimu, užtikrinant papildomos paskolos grÄ Å¾inimÄ , 2007-10-18 įregistruotas sutartinės hipotekos pakeitimas bei 2008-06-09 - dar vienas sutartinės hipotekos pakeitimas, užtikrinant bendrÄ 150 000 Lt prievolės dydį. A. R. 2009-09-20 mirė. Nevykdant prievolės Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėja 2010-04-07 nutartimi areÅ¡tavo nekilnojamÄ jį turtÄ - butÄ (duomenys neskelbtini).

Teismas taip pat nustatė, kad po ieÅ¡kovo tėvo ir atsakovės A. D. sutuoktinio J. S. D. mirties 2000-06-25 ieÅ¡kovas Kauno miesto 20-ajame notarų biure 2001-02-05 pareiÅ¡kimu priėmė palikimÄ , paveldimu turtu nurodydamas tik automobilį, į kurį jam buvo 2001-02-05 iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovė A. D. ir ieÅ¡kovo sesuo A. R. 2001-02-05 pareiÅ¡kimais nurodė, kad palikimo nepriima ir į jį nepretenduoja. Teismas, nustatęs, jog mirusiojo įpėdiniai į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir atsisakymo nuo jo kreipėsi praleidę tuo metu galiojusio 1964 m.

CK nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , ir atsižvelgdamas į aplinkybę, jog atsakovė A. D. iki ir po sutuoktinio mirties toliau gyveno ginčo bute, sprendė, kad atsakovė A. D. buvo faktiÅ¡kai priėmusi palikimÄ . Tik po A. R. mirties 2009-09-20, t.y. 2009-12-14 ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį ginčo buto, o atsakovei A. D. 2009-11-19 iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį Å¡io buto. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, priėmęs palikimÄ , savo teisių į ginčo turtÄ neįregistravo ir pretenzijų dėl to, kad ginčo butas buvo registruotas motinos A.

D. vardu, nereiÅ¡kė. Todėl remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-7-829/2002 suformuota praktika, padarė iÅ¡vadÄ , kad tokiu atveju jis turi teisę paveldėtÄ turtÄ valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė Å¡iuo turtu disponuoti. Be to, įpėdinis Å¡iomis teisėmis turi naudotis nepažeisdamas kitų asmenų teisių, ir jas įgyvendindamas, elgtis sÄ Å¾iningai. Asmuo, vieÅ¡ai neiÅ¡reiÅ¡kęs savo teisių ir jų turinio į turtÄ , negali Å¡ių teisių panaudoti prieÅ¡ sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis, Å¡iuo atveju nekilnojamojo turto įkeitimo subjektÄ - atsakovÄ V.

Å .. IeÅ¡kovas nuosavybės teisę į butÄ Ä¯gijo 2009-12-14 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu į jau įkeistÄ turtÄ , todėl ieÅ¡kovo atžvilgiu galioja CK 4.171 straipsnio 9 punkto reikalavimas, numatantis, kad perleidžiant įkeistÄ daiktÄ nuosavybėn kitam asmeniui hipoteka seka paskui daiktÄ . Todėl teismas sprendė, kad 2009-12-14 paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti pagrindas pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu sutartinės hipotekos sandorį - sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ , sudarytÄ 2005-03-17, su vėlesniais jo pakeitimais dėl R.

D. priklausančios 1/2 dalies ginčo buto įkeitimo V. Å . nuo Å¡io sandorio sudarymo momento. IeÅ¡kovas, neįregistravęs nuosavybės teisės įgijimo paveldėjimo bÅ«du iki hipotekos sandorio sudarymo, negali paveldėjimo sandorio panaudoti prieÅ¡ hipotekos turėtojÄ ir Å¡iuo pagrindu praÅ¡yti pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu hipotekos sandorį (CK 1.75 str. 2 d.). Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė A. D. hipotekos lakÅ¡to suraÅ¡ymo metu buvo buto savininkė, todėl turėjo teisę butu disponuoti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo tarp įpėdinių nėra bei į tai, kad nuo palikimo atsiradimo dienos yra praėję beveik 12 metų, o turtas yra apsunkintas hipoteka, nesprendė klausimo dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ex officio CPK 1.78 straipsnio 5 dalies pagrindu. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog teismo sprendimas naikintinas, kadangi neteisingai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos, be to, sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Nurodo Å¡iuos skundo argumentus:1) Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog atsakovė A. D. po sutuoktinio mirties 2000-06-25 faktiÅ¡kai buvo priėmusi palikimÄ , kadangi tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja pačios atsakovės paaiÅ¡kinimams, jog ji atsisakė palikimo, taip pat raÅ¡ytiniam įrodymui byloje - pareiÅ¡kimui notarui dėl palikimo atsisakymo, kuris yra vienaÅ¡alis sandoris ir turi įstatymo galiÄ .

Atsakovė atsisakymo nuo palikimo neginčijo, atsakovas V. Š., kaip A. D. kreditorius (actio Pauliana), A. D. atsisakymo nuo palikimo taip pat neginčijo. Sutinka su teismo argumentais, kurių pagrindu teismas ex officio nesprendė klausimo dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ir nurodo, kad teismas taip pat negalėjo nuspręsti, jog negalioja A. D. sandoris - atsisakymas nuo palikimo, ir tai yra grubus materialinės teisės normų pažeidimas (CK 5.8, 5.60 straipsniai).2) Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad paveldėjimo teisiniuose santykiuose galioja palikimo teisės nedalumo principas.

Aplinkybės, kad ieÅ¡kovas 2001-02-05 pareiÅ¡kimu priėmė palikimÄ ir jam buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į automobilį, o 2001-05-10 iÅ¡duotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypus, rodo, kad visÄ palikimÄ , tame tarpe ir 1/2 dalį ginčo buto, priėmė vienas įpėdinis - palikėjo sÅ«nus - ieÅ¡kovas. TeisiÅ¡kai nėra svarbu, kada ieÅ¡kovas gavo paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ 1/2 dalį ginčo buto, nes likusi po palikėjo mirties buto dalis negalėjo be savininko valios bÅ«ti įkeista.

Tai, kad atsakovė nebuvo ginčo buto dalies savininkė, pripažįsta pati atsakovė bei tai įrodo raÅ¡ytiniai dokumentai byloje: A. D. vardu iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį bendrosios jungtinės nuosavybės po sutuoktinio mirties bei ieÅ¡kovui iÅ¡duotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/2 dalį ginčo buto. Taigi ieÅ¡kovas nuo tėvo mirties - 2000-06-25 yra ginčo buto 1/2 dalies savininkas, tik iki 2009-12-14 neturėjo paveldėjimo teisės liudijimo. Todėl nepagrįstos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas įgijo nuosavybės teises į butÄ 2009-12-14 ir kad hipotekos lakÅ¡to suraÅ¡ymo metu viso buto savininkė buvo A.

D., kadangi tai prieÅ¡tarauja materialinės teisės normoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 Nr. 51 nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimui dėl civilinio proceso metu Å¡alies pripažintų faktų.3) Teismas nepagrįstai Å¡ioje byloje taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje 3K-7-829/2002, kadangi Å¡ioje byloje tuo pačiu sprendėsi ginčas ir dėl nuosavybės teisės į daiktÄ , ir dėl įkeitimo sutarties. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas negalėjo iki 2009 m. ginčo buto nei parduoti, nei įkeisti, tačiau Å¡i taisyklė taikytina ir atsakovei A.

D., nes bÅ«tent jÄ pirmosios instancijos teismas įvardijo palikimÄ priėmusiu asmeniu, taip pat neįregistravusiu savo teisių Nekilnojamojo turto registre. Dėl to nepagrįsta ir prieÅ¡taraujanti bylos medžiagai teismo iÅ¡vada, jog R. D. neginčijo buto įregistravimo motinos A. D. vardu.4) Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.75 straipsnio 2 dalį, nes ieÅ¡kovas, ginčydamas hipotekos sandorį, naudoja prieÅ¡ trečiuosius asmenis ne papildomo paveldėjimo teisės liudijimo į butÄ 2009-12-14 iÅ¡davimo faktÄ , o naudoja prieÅ¡ trečiuosius asmenis palikimo priėmimo faktÄ , kuris buvo tinkamai įregistruotas vieÅ¡ajame registre - Centrinėje hipotekos įstaigoje (CK 5.50 straipsnio 6 dalis).

Nurodo, jog paveldėjimo teises R. D. įgyvendino sÄ Å¾iningai ir nuosekliai, jokia įstatyminė norma neįpareigoja ieÅ¡kovÄ gauti paveldėjimo teisės liudijimus į paveldėtus daiktus vienu metu. Atsakomybę už dalies neteisėto hipotekos sandorio sudarymÄ turi prisiimti notaras, tvirtinęs šį sandorį, nes bÅ«tent notarui yra pareiga ir galimybės (prieigos prie registrų) patikrinti daiktų priklausomybę nuosavybės teise konkretiems asmenims.             Atsakovas V.

Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo motyvuojamÄ ja dalį, kuria, nurodyta, kad ,,teismas nesprendžia klausimo dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ex officio (CK 178 str. 5 d.)“ ir ex officio pripažinti negaliojančiu 2001-02-05 paveldėjimo teisės liudijimÄ registro Nr.1355 bei 2009-12-14 papildomÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , iÅ¡duotus Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarės R.

V., bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog sprendimas iÅ¡ esmės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas galioti, pakeičiant teismo sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, kurioje nurodyta, kad teismas nesprendžia klausimo dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ex officio, kadangi Å¡i dalis priimta netinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl teismo teisės ir pareigos ex officio konstatuoti niekinio sandorio sudarymo faktÄ ir, nežiÅ«rint į niekinio sandorio sudarymo laikÄ , konstatuoti niekinio sandorio sudarymo faktÄ , kadangi iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ buvo pažeistas imperatyvus tuo metu galiojusių Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo metodinių taisyklių 40 punktas, nustatantis, kad įpėdinio, nepriėmusio palikimo per įstatymo nustatytÄ palikimui priimti terminÄ , be kreipimosi į teismÄ pareiÅ¡kimas apie palikimo priėmimÄ gali bÅ«ti notaro priimtas tik tuo atveju, jeigu visi kiti palikimÄ priėmusieji įpėdiniai su tuo sutinka ir pateikia notarui sutikimus raÅ¡tu.

Atsakovė A. D. bei ieÅ¡kovo sesuo A. R. 2001-02-05 pareiÅ¡kimais nurodė, kad palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja. J. S. D., mirė 2000- 06- 25, todėl sutinkamai su LR CK 587 straipsniu, terminas palikimui priimti baigėsi 2000- 12- 27. IeÅ¡kovo kreipimosi dėl palikimo priėmimo 2001-02-05 metu joks asmuo nebuvo priėmęs palikimo, todėl notarė, iÅ¡duodama 2001 02 05 paveldėjimo teisės liudijimÄ , pažeidė imperatyvias teisės normas. Pripažinus negaliojančiu 2001-02-05 paveldėjimo teisės liudijimÄ , pripažintini negaliojančiais ir paskesni iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai.

             Atsakovas V. Å . atsiliepimu į ieÅ¡kovo skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nesutinka su skundo argumentais, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė A. D. po savo sutuoktinio mirties 2000-06-25 faktiÅ¡kai buvo priėmusi palikimÄ . Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas po tėvo mirties negyveno ginčo bute, o gyveno Vokietijoje, jame gyveno atsakovė A. D., kuri mokėjo už ginčo buto Å¡ildymÄ , taip pat mokėjo ir kitus komunalinius mokesčius, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti ir jo atsisakyti negalėjo.

Apeliantas, nurodydamas argumentus dėl atsakovės raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡to A. D. atsisakymo priimti palikimÄ , netinkamai taiko materialinės teisės normas. Palikimas atsirado 2000-06-25 galiojant 1964 metų CK, todėl ir palikimo atisakymui galiojusi Å¡io kodekso 591 straipsnio 1 dalis nustatė, kad įpėdinis turi teisę per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti nuo palikimo. Taigi atsakovė palikimo galėjo atsisakyti iki 2000-12-25 pateikdama pareiÅ¡kimÄ notarinei kontorai, todėl apelianto nurodytas 2001-02-05 pareiÅ¡kimas prieÅ¡taravo tuo metu galiojančioms imperatyvioms teisės normoms.

Laiko nepagrįstu skundo argumentÄ , kad teismas netinkamai taikė LR CK 1. 75 straipsnio nuostatas, kadangi tam, kad įpėdinis galėtų remtis savo nuosavybės teise į paveldėtÄ turtÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis, jis turi Å¡iÄ teisę įregistruoti vieÅ¡ajame registre. Apelianto argumentai, jog jis savo paveldėjimo teises įgyvendino sÄ Å¾iningai ir nuosekliai, kadangi jokia įstatyminė norma neįpareigojo jo gauti paveldėjimo teisės liudijimus į paveldėtus daiktus vienu metu, yra nepagrįsti, kadangi apeliantas žinojo, jog jis priima daiktÄ , apsunkintÄ hipoteka, be to, jis pareiÅ¡kimÄ paveldėti pateikė praleidęs įstatyme nustatytÄ terminÄ ir pažeisdamas imperatyvias teisės normas, tuo metu reglamentavusias palikimo priėmimÄ .

IeÅ¡kovas nuosavybės teisę įgijo į hipoteka apsunkintÄ turtÄ , todėl jo nuosavybės teisė neatskiriamai yra susijusi su įregistruota hipoteka. Dėl to 2009-12-14 paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Atsakovas taip pat nurodo, jog skundo argumentai, kad teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ex officio, yra nepagrįsti, prieÅ¡taraujantys kasacinio teismo praktikai.             Tretieji asmenys notarai D.

G. ir B. G. atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nesutinka su ieÅ¡kovo skundo argumentais, jog nepagrįstos ir neteisėtos teismo iÅ¡vados, kad A. D. faktiÅ¡kai buvo priėmusi palikimÄ . Nurodo, jog įstatymo nustatytu terminu į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei vienas iÅ¡ J. S. D. paveldėtojų, o tai reiÅ¡kia, kad terminas kreiptis ieÅ¡kovui dėl paveldėjimo galėjo bÅ«ti prailgintas tik teismine tvarka.

Teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad A. D. gyveno ginčo bute iki ir po savo sutuoktinio mirties. AtsisakymÄ nuo palikimo priėmimo ji pateikė notarei tik 2001-02 05, t.y. praleidusi 6 mėnesių terminÄ , todėl laikytina, kad A. D. palikimÄ po savo vyro mirties priėmė pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. IeÅ¡kovas nuosavybės teises į ginčo buto ½ dalį įgijo tik 2009-12-14 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, t.y. jau į įkeistÄ turtÄ ir jo atžvilgiu galioja CK 4.174 straipsnio 9 dalis, nustatanti, kad perleidžiant įkeistÄ daiktÄ nuosavybėn kitam asmeniui hipoteka seka paskui daiktÄ .

Taigi ieÅ¡kovas įgijo nuosavybės teises į hipoteka apsunkintÄ turtÄ ir tai nurodyta jo vardu iÅ¡duotame paveldėjimo teisės liudijime, kurio jis neginčijo. Hipotekos sandorio sudarymo metu A. D. nuosavybės teisės į butÄ buvo patvirtintos, ir A. D. praėjus beveik 5 metams po vyro mirties save laikė ginčo buto savininke, tai patvirtindama pateiktais dokumentais. Teismas pagrįstai vadovavosi LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2002-09-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-829/2002, kuria konstatuota, kad kai palikimÄ priėmęs įpėdinis nėra gavęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, jis turi teisę paveldėtÄ turtÄ valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė Å¡iuo turtu disponuoti.

Todėl teismas pagrįstai vadovavosi CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostata. Kadangi paveldėjimo teisės liudijimai iÅ¡duoti Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarės R. V., ir tai nesusiję su Kauno m. 18-uoju notarų biuru, dėl atsakovo V. Å . apeliacinio skundo pagrįstumo palieka spręsti teismui.              Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog sprendimo naikinti nėra pagrindo, kadangi jis priimtas teisingai aiÅ¡kinus ir pritaikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės ir paveldėjimo teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tiek ieÅ¡kovas R. D., tiek atsakovė A. D., tiek A. R. kreipėsi į notarę R. V. praleidę įstatymo nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , taip pat tinkamai įvertino, kad A. D. gyveno ginčo bute ir po sutuoktinio mirties, todėl faktiÅ¡kai buvo priėmusi palikimÄ .

Teismas pagrįstai vadovavosi LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2002-09-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-829/2002. IeÅ¡kovas, neįregistravęs savo teisių į ginčo butÄ , negali Å¡ių teisių panaudoti prieÅ¡ sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis, Å¡iuo atveju hipotekos turėtojÄ . Todėl teismas pagrįstai taikė CK 1.75 straipsnio 2 dalį. Sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ex officio.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliaciniai skundai atmestini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).             Byloje nustatyta, kad Kauno miesto 18-ajame notarų biure buvo sudaryta ir patvirtinta 2005-03-16 sutartis, kuria ieškovo R.

D. sesuo A. R. pasiskolino iÅ¡ atsakovo V. Å . 65 000 Lt, vėliau 2007-10-16 ir 2008-06-05 d. sutartimis paskolos suma buvo padidinta iki 150 000 Lt. Paskolos (su visais pakeitimais) grÄ Å¾inimui užtikrinti buvo sudarytas ir patvirtintas hipotekos lakÅ¡tas, kuriuo įkeistas butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini), turto savininke nurodyta atsakovė A. D., kreditorius - V. Å ., o skolininkė - A. R.. 2005-03-18 įregistruota sutartinė hipoteka 0212005000263, taip pat įregistruoti ir vėlesni jos pakeitimai (2007-10-18 ir 2008-06-09).

A. R. 2009-09-20 mirė. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėja 2010-04-07 nutartimi areÅ¡tavo nekilnojamÄ jį turtÄ - butÄ (duomenys neskelbtini), o 2010-07-10 nutartimi nutarė patenkinti kreditoriaus V. Å . reikalavimus ir priverstinai parduoti turtÄ iÅ¡ varžytinių. Taip pat nustatyta, kad po ieÅ¡kovo tėvo ir atsakovės A. D. sutuoktinio J. S. D. mirties 2000-06-25, ieÅ¡kovas Kauno miesto 20-ajame notarų biure 2001-02-05 pareiÅ¡kimu priėmė palikimÄ , paveldimu turtu nurodydamas tik automobilį, į kurį jam buvo 2001-02-05 iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Atsakovė A. D. ir ieÅ¡kovo sesuo A. R. 2001-02-05 pareiÅ¡kimais nurodė, kad palikimo nepriima ir į jį nepretenduoja. Atsakovei A. D. 2009-11-19 iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį Å¡io buto, o 2009-12-14 ieÅ¡kovui R. D. iÅ¡duotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį to paties buto.              IeÅ¡kovas prašė pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu nurodytÄ sutartinės hipotekos sandorį jam priklausančio buto dalies apimtyje, ieÅ¡kinį grindė sandorio dalies prieÅ¡taravimu įstatymo reikalavimams, t.y. dėl to, kad jis savo valia buto dalies neįkeitė ir hipotekos lakÅ¡to nepasirašė.

Dėl teismo iÅ¡vadų, nustatant palikimo priėmimo aplinkybes, ir dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ex officio              Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas palikimo priėmimo aplinkybes, padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, t.y. nustatė, kad palikimÄ per tuo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje numatytÄ 6 mėnesių terminÄ priėmė A. D., faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, tačiau nepaisant to vėliau iÅ¡duotų R.

D. paveldėjimo teisės liudijimų į mirusiojo palikimÄ - pradžioje į automobilį, vėliau į žemės sklypus ir dar vėliau į ½ buto - nepripažino negaliojančiais, tuo iÅ¡ esmės paneigdamas savo padarytas iÅ¡vadas. Nors R. D. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, o kiti įpėdiniai – A. D. ir A. R. atsisakymÄ nuo palikimo Kauno m. 20-ajam notarų biurui padavė 2001-02-05, t.y. praleidę tuo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje ir 591 straipsnio 1 dalyje numatytÄ 6 mėnesių terminÄ , ir Å¡is terminas teismo CK 588 straipsnio tvarka nebuvo prailgintas, tačiau darytina iÅ¡vada, jog įstatyminiai įpėdiniai, tÄ pačiÄ dienÄ kreipdamiesi į notarinę kontorÄ , vienas jų – dėl palikimo priėmimo, kitos dvi įpėdinės – dėl atsisakymo nuo palikimo faktiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ kad palikimas R.

D. bÅ«tų priimtas pasibaigus nurodytam terminui ir be kreipimosi į teismÄ , kas atitiko CK 588 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi Å¡ioje normoje numatyta, kad palikimas gali bÅ«ti priimamas, pasibaigus tam terminui, ir be kreipimosi į teismÄ , jeigu su tuo sutinka kiti priėmę palikimÄ Ä¯pėdiniai. Jei ir pripažinti, kad A. D. po vyro mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, ji vėliau vienaÅ¡aliu sandoriu atsisakė palikimo, ir Å¡is sandoris nėra nuginčytas, taip pat nenustatyta, kad jis prieÅ¡tarautų imperatyviems įstatymo reikalavimams.

CK 591 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad jis priima palikimÄ arba praÅ¡o iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Atsakovė A. D. iki atsisakymo nuo palikimo tokio pareiÅ¡kimo notarinei kontorai nebuvo padavusi. Tokiu bÅ«du nėra nustatyti pagrindai pripažinti Kauno m. 20-ojo notarų biuro iÅ¡duotus paveldėjimo teisės liudijimus niekiniais sandoriais, kadangi nenustatyta, kad Å¡ie sandoriai prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymo normoms ir vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.78 str. 3 d., 1.80, 1.81 str.).

Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad J. S. D. palikimÄ priėmė atsakovė A. D. faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, tačiau pagrįstai nesprendė klausimo dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ex officio CK 1.78 straipsnio 5 dalies pagrindu, nes tam nėra įstatyme nustatytų pagrindų. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo V. Å . apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.  Dėl CK 1.75 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir teismo precedento taikymo              Ginčo esmę faktiÅ¡kai sudaro nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ , įgytų priėmus palikimÄ , privalomos registracijos fakto ir tokiu bÅ«du įgytų nuosavybės teisių, jų neiÅ¡vieÅ¡inus įstatymo nustatyta tvarka, apimties aiÅ¡kinimas.

IeÅ¡kovo teigimu, jis 2001-02-05 paduodamas pareiÅ¡kimÄ notarinei kontorai priimti mirusio tėvo palikimÄ â€“ lengvÄ jį automobilį, o vėliau ir žemės sklypus, priėmė ir kitÄ mirusiojo turtÄ , t.y. ½ dalį buto, nors papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į šį turtÄ ir buvo iÅ¡duotas vėliau, t.y. jau po to, kai šį butÄ Ä¯keitė A. D., kurios vardu tuo metu buvo atlikta buto nuosavybės teisių teisinė registracija. IeÅ¡kovo teigimu, bÅ«tent dėl to, kad jam priklausanti buto dalis buvo įkeista be ieÅ¡kovo valios ir jam nepasiraÅ¡ius hipotekos sandorio, pastarasis jam priklausančių nuosavybės teisių į 1/2 dalį buto dalyje yra negaliojantis, kadangi toks sandoris prieÅ¡tarauja CK 1.63 str. 1 d., 1.70 str.1 d. 1.76 str. 1 d. reikalavimams.

Todėl tampa aktualiu ieÅ¡kovo nuosavybės teisių įgijimo momento ir jų turinio aiÅ¡kinimas, atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus. Kadangi palikimo priėmimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad neleidžiama palikimÄ priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, o Å¡io straipsnio 5 dalyje numatyta, kad priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko, todėl ieÅ¡kovas teisus teigdamas, kad jis paduodamas 2001-02-05 pareiÅ¡kimÄ priėmė visÄ mirusiojo palikimÄ , t.y. ne tik automobilį, žemės sklypus, bet ir ½ ginčo buto dalį.

Tačiau Å¡iuo atveju yra svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovas, priėmęs palikimÄ , tačiau negavęs paveldėjimo teisės liudijimo ir neįregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, nuo pat palikimo atsiradimo momento įgijo savininko teises visa apimtimi. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi suformuotu teismo precedentu, o bÅ«tent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje G.Å . v M.Å ., akcinė bendrovė Vilniaus bankas, bylos Nr. 3K-7-829/2002, kurioje analizuojant registracijos fakto įtakÄ nuosavybės teisės realizavimui ir aiÅ¡kinant Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatų ir 1964 m.

CK 149 straipsnio 2 dalies reikalavimus, padaryta iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai palikimÄ priėmęs įpėdinis nėra gavęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, jis turi teisę paveldėtÄ turtÄ valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė Å¡iuo turtu disponuoti, t.y. visa apimtimi įgyvendinti 1964 m. CK 96 straipsnyje numatytas savininko teises. Tai tiesiogiai įtvirtinta ir palikimo priėmimo metu galiojusios Nekilnojamojo turto registro įstatymo redakcijos 25 straipsnio 1 dalyje, kurioje buvo numatyta, kad pagal sutartį ar kitu teisėtu bÅ«du įgijus nekilnojamÄ jį turtÄ , teisė juo disponuoti atsiranda savininko teises įregistravus Nekilnojamojo turto registre.

Be to, pagal 1964 m. CK 96 str. (naujojo CK 4.37 str.) savininkas turtÄ valdo ir juo disponuoja, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir interesų. Tai reiÅ¡kia, kad savininkas savo teises į turtÄ turi įgyvendinti sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiaudamas savo teise, bei laikydamasis įstatyme nustatytų reikalavimų. BÅ«tent dėl tokio savininko teisių aiÅ¡kinimo pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieÅ¡kovas savo teisių į ginčo turtÄ iki hipotekos sandorio neįregistravo ir pretenzijų dėl turto registravimo atsakovės A.

D. vardu nereiÅ¡kė, pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad jis Å¡ių teisių negali panaudoti prieÅ¡ sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis, Å¡iuo atveju hipotekos turėtojÄ V. Å .. Å is aiÅ¡kinimas atitinka Å¡iuo metu galiojančio CK 1.75 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurie numato, kad neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieÅ¡ trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. IeÅ¡kovas, ginčydamas hipotekos sandorį, ieÅ¡kinį grindžia palikimo bÅ«du įgytų nuosavybės teisių pažeidimu, todėl neiÅ¡vieÅ¡indamas jų, t.y. negavęs paveldėjimo teisės liudijimo ir savo teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ neįregistravęs Nekilnojamojo turto registre palikimo priėmimo, kaip sandorio, negali panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis.

Ginčo sandorio sudarymo metu nuosavybės teisės į visÄ butÄ buvo įregistruotos atsakovės A. D. vardu, todėl notaras, tvirtindamas hipotekos lakÅ¡tÄ , turėjo pagrindÄ laikyti, kad A. D. nuosavybės teisės yra patvirtintos. IeÅ¡kovas, nepagrįstai tvirtina, kad palikimo priėmimo faktas buvo įregistruotas vieÅ¡ajame registre – Centrinėje hipotekos įstaigoje, todėl notaras turėjo galimybę patikrinti daiktų priklausomybę nuosavybės teise konkretiems asmenims. Šį teiginį ieÅ¡kovas grindžia Å¡iuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 6 dalies nuostata, kad notaras per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos privalo praneÅ¡ti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimÄ ,.

Tačiau ši norma ginčo atveju netaikytina, kadangi palikimas priimtas galiojant 1964 m. CK. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad nurodytas teismo precedentas netaikytinas nagrinėjamoje byloje, kadangi LR Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, ieškovas prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į namo dalį ir pripažinti negaliojančiu namo įkeitimo sandorį. Kolegija sprendžia, kad Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje faktinės aplinkybės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir joms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė.

Taip konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo principas yra suformuluotas ir Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Eskom“ v. K. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-220/2011; 2011 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloj Kauno miesto savivaldybė v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-267/2011; kt.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui V.

Å . priteistinos atstovavimo iÅ¡laidos už atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ â€“ 600 Lt (t.3, b.l. 39-44).         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Apeliacinius skundus atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Å . (a.k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Teisėjai:

                                                                                                       Aušra Baubienė                                                                                   Nijolia Indreikienė                                                                                                                        Virginija Lozoraitytė