2018-05-02 Nr. AB-8759-3-63-3-02751-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1779-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02751-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Klaipėdos rajono skyrius) vedėjo 2016 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 12VĮ-736-(14.12.2.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir 2016 m. birželio 9 d. įsakymas) ir įpareigoti atsakovą sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), dalį, suvaržytą servitutu, pakeisti kita dalimi iš greta esančios laisvos valstybinės žemės bei organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant pakeisti Sklypo ribas ir suskaidyti Sklypą į 4 atskirus sklypus ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius nustatė 0,3222 ha dydžio servitutą akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos nafta“ naudai jam nuosavybės teise priklausančiame 2,5020 ha ploto Sklype, bei išmokėjo 1 833,41 Eur kompensaciją už servitutą. Teigė, kad po servituto nustatymo paaiškėjo, jog Sklypo gretimybėje atsirado laisvos valstybinės žemės, todėl 2014 m. lapkričio 11 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu pakeisti Sklypo ribas ir padalinti Sklypą į keturis atskirtus sklypus. Atsižvelgiant į jo 2013 m. spalio 2 d. skundą, Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pradėta nagrinėti administracinė byla dėl atsakovo 2013 m. rugpjūčio 19 d. ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymų panaikinimo, todėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėja 2014 m. lapkričio 24 d. raštu informavo, jog atsisako organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi, teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai negali būti pertvarkomi. Pareiškėjas nurodė, kad pasibaigus teisminiams ginčams ir išnykus Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintai aplinkybei, 2016 m. gegužės 31 d. užpildė standartinį prašymą rengti aukščiau paminėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2016 m. liepos 8 d. raštu informavo, kad atsisako rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą motyvuodamas tuo, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), nenumato tokios galimybės. Pareiškėjas pažymėjo, jog aukščiau paminėtu raštu taip pat buvo informuotas apie NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 12VĮ-736-(14.12.2.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto“, kuriuo atsisakyta rengti projektą.

3. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas 2016 m. birželio 9 d. įsakymas yra formalus ir neteisėtas, pažeidžia jo teises, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.139 straipsnio 2 dalyje. Pabrėžė, jog galimybė sklypo savininkui keisti sklypo ribas ir tuo tikslu rengti žemės valdos projektą yra numatyta Žemės įstatymo normose bei poįstatyminiuose aktuose. Atkreipė dėmesį, kad 2016 m. birželio 9 d. įsakymas yra nemotyvuotas, todėl prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintam objektyvumo principui bei individualiam administraciniam aktui keliamų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimams. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo siekis iš esmės atitinka tikslus, nurodytus Taisyklių 2.1 punkte – žemės sklypų perdalijimas bei perdalino ir naujai suformuoto sklypo padalijimas į keturis atskirus sklypus. Perdalijus jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir greta esančios laisvos valstybinės žemės ribas, keistųsi ir jo valdomo, ir laisvos valstybinės žemės ploto ribos. Akcentavo, jog gretimai esančių sklypų ribų perdalijimas nėra draudžiamas.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Sklype nustatyti apribojimai (ryšių linijos apsaugos zonos, kelių apsaugos zonos, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos apsaugos zonos, magistralinių dujotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos ir servitutas) suvaržo jo teisę tinkamai ir pagal poreikius naudotis nuosavu Sklypu. Pareiškėjo nuomone, valstybės institucijos Sklypui nustačiusios didelį kiekį apribojimų bei servitutą, turėtų būti suinteresuotos bendradarbiauti ir padėti ginti jo teises. Akcentavo, kad CK 4.139 straipsnio 2 dalis suteikia teisę reikalauti pakeisti Sklypo ribas, todėl atsakovo formalus atsisakymas tenkinti jo prašymą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Teigė, jog 2016 m. gegužės 31 d. pareiškėjas pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Nr. 12FP-2585, kuriuo prašoma organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas: pakeisti Sklypo ribas tokiu būdu, kad būtų pakeista Sklypo dalis, apsunkinta servitutu, greta esančios laisvos valstybinės žemės dalimi ir tuo pačiu Sklypą pakeistomis ribomis padalinti į keturis atskirus sklypus. Nurodė, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius, išnagrinėjęs šį prašymą, 2016 m. liepos 8 d. pareiškėjui atsiuntė raštą Nr. 12SD-3160-(14.12.104.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pareiškėjas informuotas, jog skyriaus vedėja 2016 m. birželio 9 d. priėmė įsakymą Nr. 12VĮ-736-(14.12.2.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“, kuriuo nusprendė atsisakyti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Paminėtas įsakymas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjo prašyme nurodytas tikslas neatitinka teisės aktuose numatytų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo atvejų.

7. Atsakovas atsiliepime akcentavo, kad pareiškėjas negali inicijuoti Sklypo formavimo pertvarkymo projekto su tikslu pakeisti Sklypo ribas tokiu būdu, kad būtų pakeista Sklypo dalis, apsunkinta servitutu, greta esančios laisvos valstybės žemės dalimi ir tuo pačiu Sklypą pakeistomis ribomis padalinti į keturis atskirtus sklypus, kadangi tai prieštarauja Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 daliai ir 40 straipsnio 1 daliai. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nesant aiškiai išreikštai galimybei valstybinės žemės sklypą mainyti, viešojo administravimo subjektams draudžiama pakeisti privačios žemės sklypo ribas taip, kad iš esmės būtų išmainomas valstybinės žemės sklypas ar jos dalis.

II. 8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 12VĮ-736-(14.12.2.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ teisėtumo. Pareiškėjas taip pat prašė atsakovą įpareigoti atlikti veiksmus, susijusius su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo inicijavimu ir rengimu.

10. Byloje nustatyta, jog pareiškėjui J. Z. nuosavybes teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog aukščiau paminėtas Sklypas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 12SK-(14.12.110.)-2094 yra suvaržytas servitutu, suteikiančiu teisę servituto turėtojui, AB „Klaipėdos nafta“ Sklype tiesti požemines, antžemines komunikacijas, naudotis požeminėmis, antžeminėmis komunikacijomis ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Remiantis bylos medžiaga, tarp pareiškėjui priklausančio Sklypo bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra laisvas valstybinės žemės plotas, kuriame nėra suformuotas žemės sklypas ir įregistruotas kaip daiktas. Pareiškėjas, siekdamas sumažinti jam priklausančio Sklypo apribojimų plotą ir atsižvelgdamas į aplinkybę, jog Sklypo gretimybėje yra laisvos valstybinės žemės plotas, 2016 m. gegužės 31 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą Nr. 12FP-2582, kuriuo prašoma organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. NŽT Klaipėdos rajono skyrius, išnagrinėjęs aukščiau paminėtą pareiškėjo prašymą, 2016 m. birželio 9 d. priėmė įsakymą Nr. 12VĮ-736-(14.12.2) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“, kuriuo atsisakė tenkinti prašymą, motyvuojant tuo, kad prašyme nurodytas tikslas neatitinka teisės aktuose numatytų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo atvejų.

11. Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas 2016 m. gegužės 31 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateiktu prašymu Nr. 12FP-2582 iš esmės siekė panaikinti ar sumažinti jo Sklypui servituto sukeliamus apribojimus, t. y. pakeisti Sklypo ribas tokiu būdu, kad būtų pakeistos jam nuosavybės teise priklausančio Sklypo ribos ta dalimi, kuria jis yra apsunkintas servitutu, greta esančios laisvos valstybinės žemės sklypo sąskaita, rengiamu pertvarkymo projektu pertvarkant Sklypą pakeistomis ribomis padalinant į keturis atskirus sklypus.

12. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-27-162/2015, kurioje pareiškėjas skundu prašė panaikinti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123, kuriuo pareiškėjo Sklype nustatytas servitutas ir paskirta 6 330,39 Lt dydžio vienkartinė kompensacija pareiškėjo patirtų nuostolių padengimui. Pareiškėjas argumentavo, jog NŽT 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas neteisėtas, kadangi jame nėra aiškiai apibrėžtas servituto turinys, nustatyti suvaržymai tokios apimties, jog jie paneigia pačią nuosavybes teisės esmę, taip pat teigė, kad mokėtinos kompensacijos dydis apskaičiuotas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjant administracinę bylą, pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo papildė pirminį skundą naujais reikalavimais, prašydamas panaikinti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 ir įpareigoti atsakovą organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslu suskaidyti esamą sklypą ir jo ribas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-27-162/2015, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino NŽT 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 2.3 punktą, kitą dalį pareiškėjo skundo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-456-552/2016 išnagrinėjo pareiškėjo apeliacinį skundą ir 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi nutarė, jog apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi cituojamoje administracinėje byloje nagrinėtas ginčas dėl pareiškėjui priklausiančiame Sklype administraciniu aktu nustatyto servituto teisėtumo ir išmokėtos kompensacijos dydžio pagrįstumo ir šis ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

13. Remdamasis aukščiau paminėtu, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nuosavybes teise valdomame Sklype nustatytas servitutas yra teisėtas, o išmokėta vienkartinė kompensacija nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginimo apskaičiuota vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl pareiškėjo skundas nagrinėtinas tik toje apimtyje, ar teisės aktuose numatyta galimybė pakeisti privataus žemės sklypo ribas taip, kad būtų išmainoma servitutu apribota sklypo dalis į valstybinės žemės sklypą ar jo dalį.

14. Teismas pažymėjo, kad žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje reglamentuoja Žemės įstatymas. Teismas vadovavosi Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalimi, 40 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 5 dalimi, Taisyklių 2 punktu ir pažymėjo, kad pagal aptartą teisinį reguliavimą, nėra numatyta, kad gali būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tikslu pertvarkyti žemės sklypo ribas taip, kad žemės dalis, kuriai nustatytas servitutas, būtų pakeičiama į lygiavertę valstybinės žemės dalį. Teismas pabrėžė, jog Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2007 m. sausio 1 d.) numatė, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, mainant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Tačiau nuo 2007 m. sausio 1 d galiojanti Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2006 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. X-773 redakcija) numato, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Vertinant minėtas Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies skirtingas redakcijas akivaizdu, kad buvo panaikinta galimybė valstybinės žemės sklypą mainyti. Be to, tiek iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusi Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, tiek galiojanti nuo 2007 m. sausio 1 d. numato, kad kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Taigi, nesant teisės aktuose numatytai galimybei valstybinės žemės sklypus mainyti, viešojo administravimo subjektams draudžiama pakeisti privačios žemės sklypo ribas taip, kad iš esmės būtų išmainomas valstybinės žemės sklypas ar jo dalis.

15. Pareiškėjas skunde teigė, jog atsakovas, atsisakydamas organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pažeidė jo teises, numatytas CK 4.139 straipsnio 2 dalyje. Nurodė, kad būtent šiuo būdu ir prašė atsakovą atlyginti jo praradimus dėl nustatyto servituto.

16. Teismas su tokiu pareiškėjo argumentu nesutiko. Pažymėjo, NŽT 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123, jo 2.4 punktu, yra nustatytas nuostolių dėl žemės servitutų nustatymo atlyginimas, išmokant 6 330,39 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją ir šio administracinio akto teisėtumo klausimas yra išnagrinėtas, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgijo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Tai reiškia, kad pareiškėjui už jam nuosavybės teise priklausančiame sklype nustatytą servitutą yra atlyginta ir nėra teisinių prielaidų nei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimui, nei valstybinio žemės sklypo mainams.

17. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo cituojamas teisinis reglamentavimas numato galimybę tarnaujančio daikto savininkui reikalauti pakeisti daikto dalį, suvaržytą servitutu, kita šio daikto dalimi, jei toks pakeitimas padės tarnaujančio daikto savininkui išvengti dėl servituto atsirandančių pernelyg didelių nuostolių. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad įregistruotas nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiam žemės sklypui nustatytas servitutas (išrašo 6.1 – 6.3 p.). Įvardijamas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso vieninteliam savininkui J. Z. (išrašo 4.1 p). CK 4.139 straipsnio 2 dalis numato, kad gali būti reikalaujama pakeisti daikto dalį, suvaržytą servitutu, kita to paties daikto dalimi, nesuvaržyta servitutu. Taigi šiuo atveju pagal CK 4.139 straipsnio 2 dalies nuostatas galėtų būti keičiamos to pačio daikto – šiuo atveju žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys, jei sklypas priklausytų keliems bendraturčiams, pvz., pareiškėjui ir valstybei. Šiuo atveju visas Sklypas priklauso pareiškėjui, todėl CK 4.139 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos, nes pareiškėjas siekia, kad gretimybėje esančioje laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuotas nekilnojamasis daiktas, būtų formuojamas naujas nekilnojamasis daiktas ir naujai suformuotas nekilnojamasis daiktas perduodamas jam.

18. Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-79/2013; 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1385/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1830/2012 ir kt.). Taigi, įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas sprendė, kad atsakovas ginčijamu įsakymu pagrįstai atsisakė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

19. Analizuodamas 2016 m. birželio 9 d. įsakymą teisėtumo aspektu, teismas pabrėžė, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Teismas pripažino, kad minėtas administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą bei nenustatęs jokių ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrindų, teismas konstatavo, jog atsakovas ginčijamu įsakymu pagrįstai atsisakė organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

21. Kadangi ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, netenkintas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, susijusius su Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu.

22. Konstatavęs, kad pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti visa apimtimi, teismas pažymėjo, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ir prašymo dėl bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidų atlyginimo.

III. 23. Pareiškėjas J. Z. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Sutinka su teismo teiginiu dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo revizijos negalimumo, tačiau atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-456-552/2016 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą organizuoti pareiškėjo Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suskaldyti esamą Sklypą ir pakeisti jo ribas, neturėjo analizuoti, ar tokio prašymo tenkinimas, nesant pagrįstai nustatytai Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintai aplinkybei, atitiktų teisės aktų reikalavimus. Atkreipia dėmesį, jog šioje byloje nėra keliamas ginčas dėl nustatyto servituto teisėtumo ar kompensacijos dydžio pagrįstumo, todėl mano, jog šiuo atveju nėra revizuojami ankstesni teismų sprendimai.

23.2. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, vadovaujantis galiojančia Žemės įstatymo redakcija, nėra galimybės valstybinės žemės sklypus mainyti, šios bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo žemės sklypų mainymas. Pareiškėjas prašė suformuoti laisvoje valstybinėje žemėje sklypą ir padalijus jį į dvi dalis, bei padalijus į dvi dalis pareiškėjui priklausantį Sklypą, naujai suformuoto sklypo dalį, neapsunktą servitutu, sujungti su pareiškėjo Sklypo dalimi, neapsunkinta servitutu. Mano, jog prašomas sklypų pertvarkymo projektas neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Pareiškėjas prašo suformuoti laisvoje valstybinėje žemėje žemės sklypą (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 7 p., Taisyklių 2.2 p.), suformuotą sklypą atidalyti ar padalyti (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 4 p., Taisyklių 2.1 p.) ir sklypus, neapsunkintus servitutais, sujungti (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 4 p., Taisyklių 2.1 p.).

23.3. Teismas neteisingai aiškino CK 4.139 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nurodė, jog ji gali būti taikoma tik tuo atveju, jei sklypas priklausytų keliems bendraturčiams. Sutikus su pirmosios instancijos teismo pateikti aiškinimu, CK 4.139 straipsnio 2 dalis realiai negalėtų būtų taikoma, nes joks bendrasavininkas nesutiktų pasikeisti iš esmės beverte žemės sklypo dalimi.

23.4. Mano, jog yra pagrindas kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos rūšinio teismingumo nustatymo, nes byloje taikytinas CK 4.139 straipsnis.

23.5. Priimdamas sprendimą, teismas neišsprendė dėl nuosavybės teisės ribojimo ir šio ribojimo pašalinimo esant galimybei. Atsakovas privalo siekti teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyros ir pasirinkti tokį nuosavybės teisių ribojimo būdą, kuris būtų proporcingas ir nepaneigtų nuosavybės teisės esmės. Pasikeitus aplinkybėms, teismas turėtų įpareigoti atsakovą inicijuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

24. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsiliepime pažymi, kad apeliantas nenurodo, kokias proceso teisės ar materialinės teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas. Akcentuoja, kad teismas ne interpretavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-456-552/2016, o tik konstatavo, kad vienas iš pareiškėjo keliamų klausimų jau yra išspręstas. Mano, jog pareiškėjas negali inicijuoti jam priklausančio Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo su tikslu pakeisti Sklypo ribas tokiu būdu, kad būtų pakeista Sklypo dalis, apsunkinta servitutu, greta esančios laisvos valstybinės žemės dalimi ir sklypą pakeistomis ribomis padalinti į keturis sklypus, nes tai prieštarauja Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 daliai ir 40 straipsnio 1 daliai. Pažymi, kad Taisyklių 4 punkte įtvirtinti veiksmai, kurie gali būti atliekami rengiant projektą, tačiau nėra nurodyta, kad gali būti keičiamos žemės sklypo ribos, siekiant panaikinti nustatytą servitutą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Ginčas kilo dėl NŽT Klaipėdos rajono skyrius vedėjo 2016 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 12VĮ-736-(14.12.2.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, suvaržytą servitutu, pakeisti kita dalimi iš greta esančios laisvos valstybinės žemės bei organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant pakeisti sklypo ribas ir suskaidyti sklypą į 4 atskirus sklypus ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad: pareiškėjas 2016 m. gegužės 31 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateiktu prašymu Nr. 12FP-2582 iš esmės siekia panaikinti ar sumažinti jo žemės sklypui servituto sukeliamus apribojimus, t. y. pakeisti sklypo ribas tokiu būdu, kad būtų pakeistos jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos ta dalimi, kuria jis yra apsunkintas servitutu, greta esančios laisvos valstybinės žemės sklypo sąskaita, rengiamu pertvarkymo projektu pertvarkant žemės sklypą pakeistomis ribomis padalinant į keturis atskirus sklypus; Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu, kuris Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi paliktas nepakeistu, išnagrinėtas ginčas dėl pareiškėjui priklausiančiame žemės sklype administraciniu aktu nustatyto servituto teisėtumo ir išmokėtos kompensacijos dydžio pagrįstumo, šis ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią nagrinėjamoje byloje, dėl ko pareiškėjo skundas nagrinėtinas tik teisės aktuose numatytos galimybės pakeisti privataus žemės sklypo ribas taip, kad būtų išmainoma servitutu apribota sklypo dalis į valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, buvimo aspektu; Žemės įstatymas ir Taisyklės nenumato, kad gali būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tikslu pertvarkyti žemės sklypo ribas taip, kad privačios žemės dalis, kuriai nustatytas servitutas, būtų pakeičiama į lygiavertę valstybinės žemės dalį, todėl NŽT Klaipėdos rajono skyrius, viešojo administravimo subjektas, kurio veikla grindžiama principu „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, ginčijamu įsakymu pagrįstai atsisakė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą; ginčijamam įsakymui esant teisėtam ir pagrįstam, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, susijusius su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu.

28. Pateiktu apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti šį sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

29. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jiems pritaria. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo skundo ir atsakovo atsiliepimo argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą.

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, visų pirma, pažymi jų prieštaringumą: teigdamas, kad bylos dalykas nėra žemės sklypų mainymas, tuo pačiu nurodo (apeliacinio skundo 18 p.), kad siekia: suformuoti greta jo žemės sklypo esančioje laisvoje valstybinėje žemėje naują žemės sklypą; padalinti jam priklausantį žemės sklypą ir valstybinėje žemėje suformuotą naują žemės sklypą (abu sklypus į po dvi dalis); sujungti jam priklausančio ir valstybinėje žemėje suformuoto naujo žemės sklypo dalis, neapsunkintas servitutu, tokiu būdu sudarant jam galimybę naudoti servitutu neapsunkintą žemės sklypą ir atstatant teisingumą. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, 2016 m. gegužės 31 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateiktu prašymu Nr. 12FP-2582 jis iš esmės siekia išmainyti jam priklausančią žemės sklypo dalį, apsunkintą servitutu, valstybei priklausančios žemės dalimi, neapsunkinta servitutu, taip iš esmės pakeičiant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1123 (pakeistą 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1180), kuriuo jo sklypui nustatytas servitutas ir nuostolių dėl šio servituto atlyginimo būdas ir dydis.

31. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad jo prašyme nurodytos žemės sklypų formavimo procedūros neprieštarauja skundžiame sprendime nurodytoms Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatoms, nėra pagrįsti: atvejai, kada rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, numatyti Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje, iš jų – ir kai: žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį; suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka, kaip numato Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis, nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Minėtų Taisyklių 19 punktas nustato, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS: Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pageidaujama rengti kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje; savivaldybės administracijos direktoriui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pageidaujama rengti miesto ar miestelio teritorijoje. Taisyklių 1 priede Prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pavyzdys nustato, kad prašyme turi būti nurodyti tokio projekto tikslai.

32. Nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėjo pateikto prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslas, kaip jau minėta, – išmainyti jam priklausančią žemės sklypo dalį, apsunkintą servitutu, valstybei priklausančios žemės dalimi, neapsunkinta servitutu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslas prieštaravo imperatyvioms Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nustatančioms, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kadangi nei prašyme, nei procesiniuose dokumentuose pareiškėjas nenurodė įstatymo, pagal kurio nuostatas sandoris, pagal kurį jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį būtų galima išmainyti į valstybinės žemės dalį, yra galimas, jis nepagrindė, kad jo nurodytas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslas nėra draudžiamas.

33. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta CK 4.139 straipsnio 2 dalis reglamentuoja ne nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, o tarnaujančio daikto savininko teisų gynimą, t. y. atvejį, kada tarnaujančiojo daikto savininkas, kuriam servitutas suvaržo teisę į daikto dalį, turi teisę reikalauti pakeisti daikto dalį, teisę į kurią suvaržo servitutas, kita šio, t. y. to paties, daikto dalimi.

34. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neišsprendė bylos nuosavybės teisių ribojimo aspektu ir šio ribojimo pašalinimo esant realiai galimybei, primintina, kad ginčas dėl pareiškėjui priklausiančiame žemės sklype administraciniu aktu nustatyto servituto, atlyginimo už jį būdo ir išmokėtos kompensacijos dydžio pagrįstumo yra išspręstas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu, turinčiu res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią nagrinėjamoje byloje.

35. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan