8ffb9ff9-bfad-415a-9443-97b07f4cf487 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Teikimas Nr. T-423-1013/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51947-2016-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. balandžio 24 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 59-41 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra taikymo nuteistajam S. J. (S. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimÄ ir prokuroro Armando Vainausko skundÄ atsisakyti dėl minėto nutarimo, n u s t a t ė :

S. J. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (38 veikos), 182 straipsnio 2 dalį (11 veikų) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metų laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2016 m. gruodžio 5 d.; bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 5 d.; viena antroji bausmės bus atlikta – 2020 m. birželio 5 d.; neatliktos bausmės dalis 2020 m. kovo 19 d. – 3 metai 8 mėnesiai 16 dienų. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. kovo 19 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-8 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikÄ , atliktÄ pagal OASys metodikÄ (nuteistojo S. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 66 taÅ¡kai), 2020 m. kovo 25 d. priėmė nutarimÄ taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir siÅ«lyti teismui nustatyti nuteistajam intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

Komisija nustatė, kad S. J. anksčiau teistas du kartus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ . Nusikalstamam elgesiui bÅ«dingas sukčiavimo modelis. Ä® Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus tolimesniam bausmės atlikimui perkeltas 2019 m. gruodžio 12 d. Per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 2 kartus, baustas 5 kartus. Å iuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis turi įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ . 1998 m. baigė policijos mokyklÄ . 2003 m.

Maskvos valstybiniame industriniame universitete įgijo teisės mokslo bakalauro kvalifikacijÄ . Iki nuteisimo įkÅ«rė UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo iki 2017 m. Pataisos įstaigoje nedirba, kadangi 2019 m. liepos 1 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimu S. J. nuo 2019 m. gruodžio 9 d. yra nustatytas 15 procentų bazinis darbingumo lygis. Remiantis Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2020 m. sausio 30 d. pažyma Nr. 42-5, nuteistasis skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 749009,34 Eur, savarankiÅ¡kai sumokėjo Å iaulių tardymo izoliatoriuje 432,23 Eur.

Vilniaus pataisos namuose 286 Eur. Oficialių duomenų apie alkoholio, jo surogatų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo atvejus pataisos įstaigoje nėra. Diskriminacinių, negatyvių nuostatų kitų asmenų atžvilgiu nestebima, nuteistojo nuostatos į darbinę veiklÄ pataisos įstaigoje ir vykdomÄ priežiÅ«rÄ iÅ¡lieka teigiamos. Nuteistasis S. J. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai pristatomas antrÄ kartÄ . Nuteistasis sutinka, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju jam bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra.

S. J. pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 66 taÅ¡kai (statinių – 20, dinaminių – 46), akivaizdus ir sistemingas rizikos taÅ¡kų mažėjimas (2019 m. lapkričio 12 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta vidutinė rizika – 68 taÅ¡kai, 2019 m. spalio 1 d. buvo nustatyta vidutinė rizika – 70 taÅ¡kų, 2019 m. liepos 20 pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu nustatyta vidutinė rizika – 73 taÅ¡kai), galiojančių nuobaudų neturi, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat įsitraukia į nemokamų darbų atlikimÄ pataisos įstaigoje bei gerųjų iniciatyvų įgyvendinimÄ , skatintas, nuostatos į darbÄ yra teigiamos, Å¡iuo metu nuteistasis turi rimtų sveikatos problemų, todėl realizuoti savęs darbinėje veikloje negali, kadangi nuo 2019 m. gruodžio 9 d. nustatytas 15 procentų bazinis darbingumo lygis, palaiko gerus tarpusavio ryÅ¡ius su artimaisiais, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju bus taikoma intensyvi priežiÅ«ra, vykdė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos pateiktas rekomendacijas, todėl Komisija nutarė taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokuroras Armandas Vainauskas dėl minėto nutarimo pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimÄ Nr. 59-41 taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privaloma vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas formalias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei socialinius ryÅ¡ius, tačiau bÅ«tina įvertinti nuteistojo asmenybės bruožus, jo elgesį prieÅ¡ atliekant laisvės atėmimo bausmę, ankstesnius teistumus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ bei pobÅ«dį paskirtos ir atliktos bausmės santykį, kitas svarbias aplinkybes bei atsižvelgti į bausmės paskirtį.

Tik įvertinus minėtas aplinkybes galima daryti iÅ¡vadÄ , ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigų. Nuteistasis S. J. anksčiau teistas du kartus. Nuteistajam nepavyksta laikytis visuomenėje pripažintinų elgesio normų, kas savaime įrodo didesnį jo pavojingumÄ , bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Turėtų bÅ«ti atsižvelgiama ir į visuomenės interesÄ , reikalaujantį, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačiÄ bausmę, kuri paveiktų nuteistÄ jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nagrinėjamu atveju, neatliktos paskirtos bausmės dalis yra pakankamai didelė – 3 metai 8 mėnesiai 16 dienų. Darytina išvada, kad nuteistasis S. J. neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, o būtent: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažinanti pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų pagrįstai manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals (S. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 66 balai, statinių – 20, dinaminių – 46).

Labai svarbu tai, kad nuteistasis pagal vykdomuosius raÅ¡tus yra skolingas net 749009,34 Eur, o atlyginęs tik 718,23 Eur. Kitaip tariant, nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstai iÅ¡vadai, jog nuteistasis gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Lygtinai paleidus nuteistÄ jį S. J. bÅ«tų pažeisti individualizavimo bei teisingumo principai, bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Å iuo metu teigiama S. J. charakteristikÄ , patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, bet buvo baustas 5 kartus, 2 kartus skatintas.

Taikant nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos bÅ«tų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas – kaltas asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačiÄ jo padarytai nusikalstamai veikai, bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesÄ , į nukentėjusiųjų lÅ«kesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Prokuroro skundas tenkintinas ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra netvirtintinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

BVK 157 straipsnio 3 dalis numato, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį; nuteistųjų sutikimai, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, nurodomi praÅ¡ymuose lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatyti formalÅ«s pagrindai svarstyti ar taikyti lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra S. J.. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų duomenų, S. J. yra pateikęs praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ . S. J. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu buvo nuteistas subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo.

S. J. vykdo jam nustatytas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 66 taškai (iš jų statiniai veiksniai sudaro 20 balus (nėra galimybės sumažinti), dinaminiai – 46 (yra galimybė sumažinti)), jis dalyvauja Pusiaukelės namų organizuojamose veiklose, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atlieka aplinkotvarkos darbus pataisos įstaigoje, palaiko ryšį su artimaisiais.

Teismas pažymi, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bÅ«tent teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas, ar netvirtintinas; įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigÄ taikyti lygtinį paleidimÄ asmeniui, atitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus. Teismas taip pat pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimÄ visapusiÅ¡kai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiÅ«ris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, iniciatyvÄ ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, stropų darbÄ bei mokymÄ si.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumÄ , sunkumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktÄ bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumÄ , Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). BÅ«tina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumÄ , pobÅ«dį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali bÅ«ti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iÅ¡ jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020). 2020 m. kovo 13 d.

Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenys patvirtina, kad bausmę atlikdamas pusiaukelės namuose S. J. palaiko teigiamus santykius su artimaisiais, skambina ir raÅ¡o laiÅ¡kus; įkalinimo įstaigoje dainuoja, groja ir kuria eilėraščius; diskriminacinių, negatyvių nuostatų kitų asmenų atžvilgiu nepastebima; bausmės vykdymo laikotarpiu du kartus skatintas; atlieka gerbÅ«vio darbus bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Å iuo atveju nors ir nustatyta nemažai S. J. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau Å¡ios aplinkybės nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, o tik rodo teigiamÄ paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvacijÄ keistis.

Atsižvelgiat į Å¡ias aplinkybes, sutiktina su prokuroro skundo argumentu, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. NežiÅ«rint to, nuteistasis turi atlikti adekvačiÄ jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi.

Taigi bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju, 2020 m. kovo 25 d. Komisijos nutarimo Nr. 59-41 duomenimis, S. J. neatliktos bausmės dalis 2020 m. kovo 19 d. buvo – 3 metai 8 mėnesiai 16 dienų. Teismo vertinimu, S. J. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra gana didelė, pastebėtina, kad jis nėra atlikęs net pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (pusė bausmės bus atlikta – 2020 m. birželio 5 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, tai sudaro prielaidÄ griežčiau vertinti byloje nustatytas aplinkybes. Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų lygtinio paleidimo iÅ¡ įkalinimo sÄ lygų yra tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bÅ«tų žema arba bÅ«tų pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kas sudarytų pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iÅ¡ socialinio tyrimo 2020 m. kovo 13 d. iÅ¡vados duomenų, S. J. 2019 m. liepos 20 d. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu nustatyta vidutinė rizika – 73 taÅ¡kai (statinių veiksnių taÅ¡kų – 20, dinaminių – 53), 2019 m. lapkričio 12 d. atlikus pakartotinį rizikos vertinimÄ , nustatyta vidutinė rizika – 68 taÅ¡kai (statinių veiksnių taÅ¡kų – 20, dinaminių – 48), 2020 m. sausio 21 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, ji yra vidutinė – 66 taÅ¡kai (iÅ¡ kurių 20 statinių veiksnių taÅ¡kai, kurių nėra galimybės mažinti, ir 46 dinaminių veiksnių taÅ¡kai, kuriuos yra galimybė mažinti).

Atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokytį, nors jis ir yra sistemingai mažėjantis, tačiau nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jis bÅ«tų akivaizdus ir įtikinantis, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. DidžiÄ jÄ dalį nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos taÅ¡kų sudaro dinaminiai balai, kurių yra daugiau nei dvigubai už statinius balus, todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant, jog nuteistasis yra priskiriamas vidutinei rizikos grupei ir nėra ženkliai sumažinęs savo nusikalstamo elgesio rizikos, tai užkerta galimybę taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos nuteistojo atžvilgiu.

Teismo vertinimu, S. J. privalo dėti daug daugiau pastangų bandant sumažinti rizikos veiksnius, kurie leistų taikyti lygtinį paleidimÄ jo atžvilgiu. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu S. J. buvo pripažintas kaltu padaręs net 49 nusikaltimus, kas įrodo nuteistÄ jį buvus asmenybe, turinčia ne tik neleistinÄ , bet ir ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį į socialines ir visuomenines vertybes. Kaip matyti iÅ¡ anksčiau minėtos socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenų, S. J. dėl įvykdytų nusikaltimų stokoja prisiimti atsakomybę, ieÅ¡ko savo elgesio pateisinimo bÅ«dų.

Tokios aplinkybės parodo, kad nuteistasis kritiÅ¡kai nevertina savo elgesio ir padarytos žalos kitiems asmenims. Pažymėtina ir tai, jog S. J. buvo teistas ir anksčiau, tačiau jis iÅ¡vadų dėl netinkamo elgesio nepadarė ir nusikalto ir vėl, kas leidžia prognozuoti, kad S. J. ne visais atvejais priima tinkamus sprendimus, kas skatina jį nusikalsti. Teismas pažymi, jog socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 57-26, aptariant S. J. mÄ stymÄ ir elgesį yra konstatuota, jog nuteistasis nesuprasdamas, kad turi sunkumų, nejaučia ir poreikio juos spręsti, kadangi apkaltintas, jo nuomone, neteisingai, jis tik norėjo papildomai užsidirbti (siekė tikslo) bei mano, kad darė tai teisėtais ir priimtinais bÅ«dais.

Taip pat nurodyta, kad nuteistasis nepakankamai konkrečiai kalba apie turimų tikslų įgyvendinimÄ , nori toliau dirbti teisininku, o gal ligoninėje, nes patinka socialinis darbas; S. J. klaidingai interpretuoja situacijas bei kitų ketinimus. Kitų asmenų poelgiuose įžvelgia prieÅ¡iÅ¡kÄ nusistatymÄ , net jei jo nėra. Nuteistojo manymu, kiti jam kerÅ¡ija, tyčia su juo taip pasielgė. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis neturi konkrečių tikslų, nėra linkęs tinkamai spręsti jam kilusias problemas ir pasitikėti atitinkamais asmenimis, kurie siekia jam pagelbėti, todėl jis nelinkęs keisti savo bÅ«do, nuostatų bei asmeninių savybių, kas didina tikimybę, jog S. J. bÅ«damas laisvėje gali nuspręsti vėl nusikalsti.

Aptariant S. J. nuostatas socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad jis iÅ¡laiko požiÅ«rį, kad jo veiksmai buvo teisėti. S. J. nepatenkintas teisine sistema ir jos darbu; jis neatmeta intervencinių priemonių pasiÅ«lymų, tačiau nesiekdamas asmeninių pokyčių, motyvas labiau formalaus pobÅ«džio; S. J. turimos nuostatos yra iÅ¡ dalies susijusios su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu ir reikalauja intervencijos. Tai taip pat parodo nuteistojo didesnį socialinį pavojingumÄ ir nenorÄ keistis, pagrindžia, jog jam paskirta bausmė nepasiekė jai keliamų tikslų.

Aplinkybes, jog nuteistasis S. J. nėra linkęs spręsti jam kilusių problemų patvirtina Vilniaus Pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2020 m. vasario 5 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad S. J. individualaus pokalbio metu neiškėlė sau tikslų, jokių emocinių, būsenos ar kitų nusiskundimų neįvardijo; nuteistajam išliekant gynybiškam ir stokojant kritiškumo, įžvalgos savęs atžvilgiu, profesinis bendravimas nepradėtas, nesant pagrindiniams psichologinio darbo principams. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų aplinkybes, didelę neatliktos bausmės dalį (2020 m. kovo 19 d. buvo – 3 metai 8 mėnesiai 16 dienų) bei tai, kad nuteistasis nėra atlikęs net pusę jam paskirtos bausmės, tai verčia abejoti, kad per bausmės vykdymo laikotarpį S. J. pakankamai pasikeitė ir jam susiformavo visuomenėje priimtinos nuostatos nebenusikalsti.

Be kita ko, vadovaujantis Vilniaus pataisos namų turto valdymo skyriaus 2020 m. sausio 30 d. pažyma Nr. 42-5 S. J. pagal vykdomuosius dokumentus yra skolingas 749009,34 Eur. Akivaizdu, kad tai yra didelė suma ir nuteistajam yra sunku dengti Å¡iuos finansinius įsipareigojimus, tačiau nuteistasis S. J. sumokėjo ganėtinai maÅ¾Ä dalį skolos, kadangi jis savarankiÅ¡kai atlygino atitinkamai tik 432,23 Eur ir 286 Eur sumas. Pastebėtina, jog socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 57-26 pateiktais duomenimis, S. J. nusikalstamas elgesys tiesiogiai susijęs su tuo, kad jis neįvertino visų rizikų, skolindavosi pinigus, vėliau nesugebėdavo jų grÄ Å¾inti.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis iÅ¡ esmės nesiekia mažinti skolos ir tai, jog S. J. nusikaltimus padarė siekdamas finansinės naudos, akivaizdu, jog jis nėra pakankamai pakeitęs savo elgesio ir bÅ«damas laisvėje bei siekdamas įgyti lėšų pragyvenimui, gali daryti naujus nusikaltimus. S. J. bausmės vykdymo laikotarpiu buvo skatintas 2 kartus, tačiau nuteistojo elgesys Å¡iuo laikotarpiu nebuvo nepriekaiÅ¡tingas, kadangi, kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų duomenų, jis buvo net 5 kartus baustas už netinkamÄ elgesį.

Nors nuteistajam nuobaudos buvo paskirtos 2017 m. ir 2018 m. ir Å¡iai dienai jis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau Å¡ios aplinkybės reikÅ¡mingos prognozuojant nuteistojo elgesį taikant lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismo vertinimu, visuma nustatytų aplinkybių rodo S. J. pavojingumÄ , atitinkamai socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 57-26 kaip nuteistojo kriminogeniniai veiksniais yra iÅ¡skirti: itin didelis atskirų teisės pažeidimų skaičius; bÅ«dingas sukčiavimo modelis; tęstinis nusikalstamas elgesys; lėšų tvarkymo sunkumai; emocinės gerovės problemos; kitų požiÅ«rio nesuvokimas; pasekmių neįvertinimas; menki problemų identifikavimo ir sprendimo įgÅ«džiai; iÅ¡laikomos netinkamos nuostatos.

Be kita ko, iÅ¡ Komisijos 2020 m. kovo 19 d. posėdžio protokolo matyti, kad Komisijos narių balsai pasiskirstė lygiai – 4 balsai „už“ ir 4 balsai „prieš“, lemiamÄ reikÅ¡mę turėjo taikyti lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra S. J. atžvilgiu turėjo Komisijos pirmininko balsas. Taigi komisijos narių nuomonė minėtu klausimu nebuvo vieninga. Kaip matyti iÅ¡ 2020 m. kovo 13 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 57-26 duomenų, S. J. nuo 2019 m. gruodžio 9 d. buvo nustatytas 15 procentų bazinis darbingumo lygis, nuteistasis S. J. teismui taip pat pateikė dokumentus ir kitus duomenis, kurie patvirtina nustatytÄ darbingumo lygį bei specialiuosius poreikius.

Vis dėlto, teismo vertinimu, tai nelaikytina iÅ¡imtine aplinkybe, kuri leistų spręsti taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, kadangi aukščiau nurodytos aplinkybės susijusius su nuteistojo S. J. asmenybe, nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu, jo elgesiu prieÅ¡ padarant nusikalstamas veikas ir bausmės vykdymo laikotarpiu nusveria teigiamas jo savybes. Be kita ko, laisvės atėmimo bausmės metu nuteistiesiems yra teikiama tinkama medicininė ir kita bÅ«tina pagalba, o tuo atveju, jeigu nuteistasis negali vykdyti bausmės dėl ligos, įstatymas numato atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos galimybę.

Teismas pažymi, kad nuteistajam yra taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos tais atvejais, kai įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį bei jis daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų argumentų visumÄ , iÅ¡analizavus visas aplinkybes, įvertinus padarytų nusikaltimų kiekį, pobÅ«dį ir jų pavojingumų laipsnį, nuteistojo elgesį bausmės vykdymo metu ir jį charakterizuojančius duomenis, jo nenorÄ kritiÅ¡kai vertinti padarytus nusikaltimus bei nenorÄ keisti gyvenimo bÅ«dÄ , pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį, tai, kad neatlyginta padaryta žala, teismas sprendžia, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos S. J. netaikytinas, ir sutiktina su prokuroro skundo argumentu, kad pritaikius nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nebus įgyvendintas teisingumo principas, nebus pasiekti bausmės tikslai.

Dėl nurodytų argumentų teismas sutinka su prokuroro Armando Vainausko skundu ir sprendžia, kad prokuroro skundas tenkintinas ir atsisakytina patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimÄ Nr. 59-41 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra taikymo nuteistajam S. J.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 364 straipsniu, n u t a r i a :

Tenkinti prokuroro Armando Vainausko skundÄ ir atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimÄ Nr. 59-41 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra taikymo nuteistajam S. J. (S. J.). Nutartis per septynias dienas nuo Å¡ios nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jurgita Šėlienė