8ff99b3a-0d92-4bab-a9da-2c5ca18355c5 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-471-505/2017     Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02076-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.;20.2.3.2;51.4.;55.1.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 6 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. L., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. L. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 4000 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-5) nurodė, kad atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) laikotarpiu nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2014 m. gegužės mėnesio pabaigos jis negalėjo susiraÅ¡inėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie buvo įkalinimo įstaigose.

Laisvėje nebuvo asmenų, su kuriais pareiÅ¡kėjas galėjo susiraÅ¡inėti iÅ¡ esmės (iÅ¡skyrus Å¡eimos narius), todėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo atimta galimybė kurti ir palaikyti socialinius santykius su įkalinimo įstaigose laikomais asmenimis. Dėl to pareiÅ¡kėjui buvo sukelti nepatogumai, sudarytos prielaidos patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie sukėlė dvasines kančias, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . LR Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 26 d. priėmė nutarimÄ Nr. KT8-N4/2015, kuriame konstatavo, kad BVK 99 str. 2 d. nuostata prieÅ¡tarauja Konstitucijos 22 str. 2 d.

Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.Atsiliepime (b. l. 8-9) nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 91 punkte nustatyta, kad laiÅ¡kus kartu su neužklijuotais vokais nuteistieji įteikia pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotiems darbuotojams. LaiÅ¡kas ir vokas nuteistojo akivaizdoje patikrinamas, ar juose nėra kitų objektų, iÅ¡skyrus laiÅ¡kÄ , nuotraukas, atvirukus, paÅ¡to ženklus, vokus ir dokumentus, kuriuos leidžiama turėti nuteistajam.

LaiÅ¡kas ir vokas, ant kurio nenurodytas siuntėjo vardas ir pavardė, laiÅ¡ko gavėjo adresas, laiÅ¡kas, kuris siunčiamas kito nuteistojo vardu, taip pat laiÅ¡kas ir vokas, kuriuose yra kitų objektų, nepriimami. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas turėjo teisę siųsti laiÅ¡kus/vokus, kuriuose buvo Taisyklių 91 punkte nurodyti objektai, tÄ patvirtina nuteistojo susiraÅ¡inėjimo apskaitos kortelių ir Nuteistųjų pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), peticijų ir skundų, siunčiamų valstybės, savivaldybės ir tarptautinėms institucijoms bei visuomeninėms organizacijoms apskaitos žurnalų duomenys.Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų susiraÅ¡inėjimų ribojimas.

PareiÅ¡kėjas skundžiamo laikotarpio metu dėl ribojamos teisės susiraÅ¡inėti ir su tuo susijusių problemų nesikreipė į Psichologinę tarnybÄ .Marijampolės PN administracija bei pareigÅ«nai veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko neteisėtų veiksmų, sÄ lygojančių žalos pareiÅ¡kėjui atsiradimÄ . Kadangi Marijampolės PN jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl nesant neteisėtų veiksmų negali kilti deliktinė atsakomybė ir prievolė atlyginti neturtinę žalÄ .

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovas. Proceso Å¡alims apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (ABTÄ® 74 str. 1, 7 d.), byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str. 3 d.). PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, nesuteikiant teisės susiraÅ¡inėti nuo 2011 m. vasario mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio pabaigos, atlyginimo.Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b. l. 8).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jam nesuteiktos teisės susiraÅ¡inėti laikotarpiu nuo 2011 m. vasario mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio pabaigos (b. l. 4).

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas jam sukeltas neigiamas pasekmes dėl nesuteiktos teisės susiraÅ¡inėti, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ nuo bausmės atlikimo pradžios t. y. 2011 m. gegužės 19 d. (b. l. 8), nes, patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl nesuteiktos teisės susiraÅ¡inėti į Marijampolės PN, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ Marijampolės PN ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ .Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo bausmės atlikimo pradžios 2011 m. gegužės 19 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2016 m. spalio 12 d. (b. l. 6). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus.

Nenurodė Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokiu bÅ«du, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2013 m. spalio 12 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinas laikotarpis nuo 2013 m. spalio 12 d. iki 2014 m. gegužės mėnesio pabaigos.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė draudimu susiraÅ¡inėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie buvo įkalinimo įstaigose, atlyginimo.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius Marijampolės PN neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).Ginčo teisinius santykius (ginčo laikotarpiu) reglamentavo Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK).

Å io kodekso 99 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų teisę susiraÅ¡inėti, 2 dalyje nustatyta, kad kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susiraÅ¡inėjimas draudžiamas. Nuteistųjų laiÅ¡kų iÅ¡siuntimo ir gavimo tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 99 str. 6 d.).Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 91 punkte (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) nustatyta, kad laiÅ¡kus nuteistieji įteikia pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotiems darbuotojams. Nuteistojo laiÅ¡kas prieÅ¡ jį priimant nuteistojo akivaizdoje neskaitant patikrinamas, ar jame nėra daiktų ir reikmenų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti. LaiÅ¡kas, ant kurio nenurodytas siuntėjo vardas ir pavardė, laiÅ¡ko gavėjo adresas, taip pat laiÅ¡kas, kuris siunčiamas kito nuteistojo vardu, nepriimamas.Kaip jau minėta, siekiant konstatuoti neteisėtumÄ Civilinio kodekso 6.271 str. prasme, bÅ«tina nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas M. L. skunde nurodė, kad nesuteikus teisės susiraÅ¡inėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie buvo įkalinimo įstaigose, jam buvo sukelti nepatogumai, sudarytos prielaidos patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie sukėlė dvasines kančias, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ .Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). PareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog jam nebuvo leista susiraÅ¡inėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie buvo įkalinimo įstaigose. PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad jis bÅ«tų siuntęs laiÅ¡kus į kitus pataisos namus ir minėti laiÅ¡kai bÅ«tų buvę jam grÄ Å¾inti kaip neįteikti, nurodant neįteikimo priežastis.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių laikotarpių, asmenų vardų, pavardžių, giminystės ryÅ¡ių, kuriems jis rašė ar ketino raÅ¡yti laiÅ¡kus, atlikdamas bausmę Marijampolės PN. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas dėl nesudarytos galimybės siųsti laiÅ¡kus kitiems draugams į kitus pataisos namus ar jo pažeistos susiraÅ¡inėjimo teisės bÅ«tų kreipęsis į Marijampolės PN. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo aspektu nenustatyta Marijampolės PN neteisėtų veiksmų.Atsakovas į bylÄ pateikė pareiÅ¡kėjo susiraÅ¡inėjimo apskaitos kortelės kopijÄ , Nuteistųjų pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), peticijų ir skundų, siunčiamų valstybės, savivaldybės ir tarptautinėms organizacijoms bei visuomeninėms organizacijoms apskaitos žurnalo kopijas (b. l. 13-18, 19-25, 26-29), kuriose tiksliai nurodyta kada ir kam pareiÅ¡kėjas siuntė laiÅ¡kus bei iÅ¡ ko jis pats gavo laiÅ¡kus, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui buvo žinoma laiÅ¡kų iÅ¡siuntimo tvarka, o teiginiai, apie draudimÄ siųsti laiÅ¡kus į kitus pataisos namus, atmestini kaip nepagrįsti.Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas, skunde nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jautė nepatogumus, buvo sudarytos prielaidos patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie sukėlė dvasines kančias, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , nepateikė į bylÄ jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylÄ pateikė oficialiÄ Marijampolės pataisos namų Psichologinės tarnybos pažymÄ (b. l. 34), kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas į Psichologinę tarnybÄ dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti bausmės atlikimo sÄ lygos, kreipęsis nebuvo.             Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.             Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.

žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).             Esant minėtiems argumentams konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, todėl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

    Teisėja                                                                                                                  Daina Kukalienė