8ff98c8f-e7e0-4513-9bfd-4400968ecba6 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-222-238/2015;Teisminio proceso Nr.1-64-1-00225-2014-8;Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.7.; 1.2.3.2.3.; 1.1.4.2.; 1.2.3.2.1.; 1.2.3.2.2; 1.2.3.2.3; 1.2.3.2.5.; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu 2015 m. liepos 2 d. Kaunas                        Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Algerdo Urbšio, Rimo Švirino, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, kaltinamajam Ž.

K., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajam L. G., jo atstovei pagal įstatymÄ O. Å ., nukentėjusiajam E. G., jo atstovui pagal įstatymÄ Z. M., nukentėjusiosios L. K. atstovei pagal įstatymÄ N. K., nukentėjusiajai D. G., nukentėjusiajai D. G., Kauno apygardos teismo psichologei Kristinai Savickaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 (septynių) klasių iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡situokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 6 punkte;

BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, 5 punkte.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :             Ž. K. 2014-02-15 apie 3 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su sugyventine R. G. metu tyčia 17 kartų peiliu smogė nukentėjusiajai į krÅ«tinę, nugarÄ , plaÅ¡takas bei kaklÄ , tuo padarė jai durtines pjautines žaizdas krÅ«tinės deÅ¡inėje ir kairėje pusėse, nugaros deÅ¡inėje pusėje, abiejose plaÅ¡takose, odos nubrozdinimus kaklo kairėje pusėje, krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje ir kairėje plaÅ¡takoje, durtines pjautines kiaurymines žaizdas krÅ«tinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, Å¡onkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krÅ«tinplėvės ertmę, o to pasekmėje R.

G. mirtis įvyko nuo durtinių pjautinių kiauryminių žaizdų krÅ«tinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, Å¡onkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krÅ«tinplėvės ertmę, ir R. G. netrukus įvykio vietoje mirė, taip nužudė savo Å¡eimos narį – sugyventinę R. G.. Netrukus po to nuėjo į kitÄ kambarį, kur siekdamas nužudyti miegančius, t. y. bejėgiÅ¡kos bÅ«klės buvusius, kartu gyvenusius sugyventinės R. G. vaikus – mažametį E. G., gimusį (duomenys neskelbtini), ir L.

G., tyčia užsisėdo ant lovoje miegojusio L. G. ir ėmė šį smaugti, bei iÅ¡sakydamas žodžius: „Nužudžiau tavo motinÄ . Dabar nužudysiu tave su Edgaru“, tyčia peiliu du kartus smogė jam į kaklÄ , taip padarė kaklo priekinės dalies pjautines žaizdas, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo pasikėsino nužudyti LukÄ bei E. G., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi L. G. pasiprieÅ¡inęs atėmė peilį ir kartu su E. G. pabėgo.

Taip padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte; BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, 5 punkte.             Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis Ž. K. kaltas neprisipažino. PaaiÅ¡kino, kad nusikaltimo jis nepadarė, R. G. nenužudė, o E. G. ir L. G. nužudyti nesikėsino. Taip pat paaiÅ¡kino, kad apie Å¡eÅ¡erius metus gyveno kartu su R. G., jie buvo sugyventiniai, vedė bendrÄ Å«kį ir sugyveno dukrÄ L.

K.. Ä®vykio dienÄ daug gėrė, todėl nieko nepamena. Nesutinka su civiliniais ieÅ¡kiniais. Nurodė, kad įvykio metu ir įvykio vietoje, kur jis ir R. G. gyveno, paÅ¡alinių asmenų nebuvo. PaaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ L. G. ir R. G. nekonfliktavo.Teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus Ž. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 23–24, tomas 3), kur jis kaltę pripažino ir nurodė smurtavęs peiliu prieÅ¡ R. G., kaltinamasis Ž. K. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltas neprisipažino.

Neskaitė, bet pasirašė apklausos protokolÄ , kuriame užfiksuota, kad jis kaltę pripažįsta. Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino Ž. K. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime apklausiant jį kaip įtariamÄ jį. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2014-02-15 Ž. K., kai jam buvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 129 straipsnio 2 dalies 1 p., 3 p., 5 p., savo kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad su R.

G. jis gyvena apie 6 metus, kartu susilaukė dukros Lilijos. 2014 m. vasario 14 d. apie 11 val. sugyventinė R. G. su dukra iÅ¡vyko į miestÄ , o jis išėjo žvejoti. Ä® namus sugrįžo apie 15 val. Apie 15.30 val. į namus parėjo sugyventinės R. G. sÅ«nus E. G., gyvenantis kartu su A. A., adresu: (duomenys neskelbtini). Grįžus E. G., abu žiÅ«rėjo televizorių, jis priskuto bulvių. Maždaug apie 16 val. paskambinusi R. G. pasakė, kad A. A. namuose Å¡venčia Valentino dienÄ . Praėjus Å¡iek tiek laiko jam vėl paskambino R.

G. ir pranešė, jog A. A. sugyventinis J. P. atvažiuos jo su E. G. pasiimti. Apie 16.30 val. jis atvyko į A. A. namus, kuriuose buvo R. G., duktė L. K., A. A., J. P. su sÅ«numi Evaldu, Å¡io žmona ir sÅ«nus. A. A. namuose gėrė alkoholį, bendravo. Apie 17 val. VÅ¡Ä® Vaiko tėviÅ¡kės namų socialinė darbuotoja atvežė vyriausiÄ jį R. G. sÅ«nų L. G., į kurį R. G. motinystės teisės yra apribotos. Apie 19.30 val. J. P. jį kartu su R. G., L. K., Edgaru bei L. G. parvežė į namus.

Namuose kartu su R. G. virtuvėje gėrė alkoholį. IÅ¡gertuvių metų tarp jo ir R. G. kilo konfliktas, nes jis atsisakė važiuoti sveikinti R. G. tėvÄ gimimo dienos proga. Po iÅ¡gertuvių su R. G. nuėjo miegoti. Kokiu laiku nuėjo miegoti, nepamena. Abu atsigulė vienoje lovoje. Nakties metu pabudo nuo triukÅ¡mo, kuris buvo panaÅ¡us į pagalbos Å¡auksmÄ . Ä®jungęs Å¡viesÄ pamatė ant grindų gulinčiÄ R. G.. Netrukus buvo užpultas nepažįstamo asmens, kurio iÅ¡vaizdos apibÅ«dinti negalintis.

Užpuolikas peiliu jam sužeidė deÅ¡inės rankos maÅ¾Ä jį pirÅ¡tÄ , kairį delnÄ . PrieÅ¡kambaryje radęs peilį geltonos spalvos rankena, juo užsimojo prieÅ¡ užpuolikÄ . Nežino, ar sužalojo užpuolikÄ , tačiau jautė, kaip peiliu kažkÄ kliudė. Vyras griÅ«damas peiliu jam sužeidė kairį Å¡onÄ . Po to, jis užrėmęs laikė virtuvės duris. Netrukus iÅ¡girdo, kaip atsidarė ir užsidarė lauko durys, kurios buvo nerakintos. Užsidarius lauko durims jas užrakino ir nuėjo prie R.

G., kuri į niekÄ nereagavo, nerodė gyvybės ženklų. R. G. rÅ«bai buvo kruvini, aplink jÄ matė daug kraujo. Tuomet pagalbos telefonu 112 pranešė apie užpuolimÄ . Kur tuo metu buvo L. G. ir E. G., jis pasakyti negali. Medikams jį vedant į automobilį pamatė L. G. sutvarstytu kaklu. Jis suprato, kad jį galėjo užpulti L. G.. Dėl kokios priežasties L. G. galėjo nužudyti savo motinÄ , nežino. (b. l. 18–22, tomas 3 ) Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-02-17 papildomos apklausos metu įtariamasis Ž.

K. kaltę pripažino ir paaiškino, kad pirminės apklausos metu davė melagingus parodymus, norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo parodymai, duoti iki tos vietos, kai jis su R. G. nuėjo miegoti, yra teisingi. Gulint lovoje R. G. jo paprašė eiti miegoti į virtuvę. R. G. priekaištavo, jog jis knarkia, dėl ko jos miegas nebus ramus. Atsikėlęs prieškambaryje parūkė. Pašalinių asmenų namuose nebuvo. Prisimena, kad stovėdamas prie lovos laikė peilį, kuriuo kaime pjauna kiaules.

Šį peilį jis laiko prieÅ¡kambaryje, kuriame ir rÅ«kė. Peilis yra savadarbis, apie 30 cm ilgio, pilkos spalvos rankena. Jis smogė peiliu R. G. į krÅ«tinę, tačiau kiek kartų, nurodyti negali. Atsimena, kad po dÅ«rių R. G. gulėjo ant grindų, o jis jai peiliu smogė į nugarÄ . Kiek kartų peiliu smogė R. G. į nugarÄ , pasakyti negali. Daugiau nieko neprisimena, kodėl taip pasielgė, paaiÅ¡kinti negali. Prisimena, kaip bÅ«damas kitame kambaryje su kažkuo grÅ«mėsi, stumdėsi, rankoje laikydamas tÄ patį peilį, kuriuo smogė R.

G.. Su kuo grÅ«mėsi, pasakyti negalintis. Pamena, kaip kažkas iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario. Po to nuėjęs į kambarį pamatė ant grindų gulinčiÄ R. G.. Pajudinus R. G. ji nereagavo, jokių gyvybės ženklų nerodė. Tuomet suprato, jog nužudė R. G., o grÅ«mėsi su L. G.. IÅ¡sigandęs dėl nužudymo paskambino pagalbos telefonu 112. Skambindamas pajuto skausmÄ deÅ¡iniame Å¡one, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas ar susižalojo, nežino. Kur dingo peilis, pasakyti negali. Skambindamas pagalbai sugalvojo meluoti, jog buvo užpultas.

Kodėl nužudė R. G., paaiÅ¡kinti negali. (b. l. 23–24, tomas 3) Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2014-12-22 įtariamasis Ž. K., kai jam buvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 129 straipsnio 2 dalies 3 p., 6 p.; BK 22 straipsnio 1 d., BK 129 straipsnio 2 dalies 1 p., 2 p., 3 p., 5 p., neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir paaiÅ¡kino, kad sugyventinės R. G. nenužudė, jos vaikų L. G. ir E. G. nužudyti nesikėsino.

Ankstesnės apklausos metu prisipažino įvykdęs nusikaltimus, nes tuomet jam atrodė, kad tikrai nužudė R. G. ir bandė nužudyti jos vaikus. Jis neprisimena, kokius parodymus davė ankstesnės apklausos metu. R. G. nužudymo aplinkybės jam nėra žinomos, jos vaikų užpuolimo taip pat. PasiraÅ¡yti apklausos protokolÄ atsisakė. (b. l. 29–31, tomas 3)Nukentėjusysis L. G. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jis ir brolis E. G. miegojo viename kambaryje. Pajuto, kad yra smaugiamas, pamatė Ž.

K., kuris peiliu sužalojo jam kaklÄ . Pajuto grėsmę, su juo grÅ«mėsi, peilį atėmė iÅ¡ Ž. K., o broliui E. K. liepė bėgti. Pats taip pat bėgo, o Ž. K. jį vijosi, situacija buvo grėsminga. Sužinojo, kad motina mirusi, dėl jos mirties iÅ¡gyveno dvasiÅ¡kai. Jai bÅ«nant gyvai jų tarpusavio dvasinis ryÅ¡ys buvo stiprus. Patvirtino, kad įvykio dienos vakare tarp Ž. K. ir R. G. buvo kilęs konfliktas, kaltinamasis kėsinosi jai suduoti. IÅ¡ giminių pasakojimo žino, kad anksčiau Ž.

K. yra smurtavęs prieÅ¡ R. G..Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus, nukentėjusysis L. G. nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur aiÅ¡kino, kad 2014 metų vasario 14 dienÄ apie 17 val. iÅ¡ Vaiko tėviÅ¡kės namų sugrįžo pas senelę A. A., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini). A. A. namuose buvo motina R. G., jos sugyventinis Ž. K., brolis E. G., sesuo L. K.. Senelės namuose suaugusieji gėrė alkoholinius gėrimus.

Apie 20 val. J. P. visÄ Å¡eimÄ parvežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Vos tik sugrįžus į namus tarp motinos R. G. ir jos sugyventinio Ž. K. kilo žodinis konfliktas dėl į Å¡aldiklį nesudėtų maisto produktų. Matė, kaip konflikto metu Ž. K. ranka užsimojo motinos link, tačiau jai smÅ«gio nesudavė. Užmigdžiusi seserį L. K. motina paprašė atneÅ¡ti alkoholio, kurį kartu su Ž. K. gėrė virtuvėje. IÅ¡gertuvių metu tarp motinos ir Ž. K. vėl kilo konfliktas, tačiau šį kartÄ dėl pinigų.

Apie 1.50 val. nuėjo miegoti. Miegodamas vienoje lovoje su broliu E. G. pajuto, jog yra smaugiamas. Pabudęs pamatė Ž. K., kuris buvo užsisėdęs ant jo. Ž. K. pasakė: „Nužudžiau tavo motinÄ . Dabar nužudysiu tave su Edgaru“, tuomet peiliu sužeidė kaklÄ . Netrukus dar kartÄ pajuto skausmÄ , todėl suprato, kad vėl buvo sužalotas. Grumtynių metu iÅ¡ Ž. K. atėmęs peilį iÅ¡bėgo iÅ¡ namų. Nežino, ar grumtynių metu sužalojo Ž. K.. Matė, kaip Ž.

K. bandė jį vytis. Po to nubėgo pas senelę A. A. į namus praÅ¡yti pagalbos. (b. l. 3–9, tomas 2) Nukentėjusiojo L. G. atstovė pagal įstatymÄ O. Å . paaiÅ¡kino, kad L. G. jai pasakojo apie tai, kad Ž. K. juos užpuolė su peiliu, o jis ir brolis pabėgo. Taip pat nurodė, kad gyva bÅ«dama R. G. bendravo su L. G.. Å is labai iÅ¡gyvena dėl motinos mirties ir jos netekties, jo elgesys pasikeitė. Po motinos mirties jis lanko psichologo konsultacijas, konsultuojamas psichiatro, o anksčiau to nereikėjo.

Nukentėjusysis E. G. paaiÅ¡kino, kad R. G. – jo motina. Ä®vykio dienÄ R. G. ir Ž. G. buvo girti, jie atsigulė miegoti. Atsigulė miegoti jis (tai yra E. G.) ir jo brolis L. G.. Nakties metu atbėgo Ž. K., jis rankoje turėjo peilį ir pasakė žodžius „kaip tavo mamÄ nužudžiau, taip ir jus dabar“. L. G. grÅ«mėsi su Ž. K., iÅ¡ jo atėmė peilį. Brolis L. G. liepė jam (E. G.) bėgti, todėl jis pabėgo ir pasislėpė už namo. Pabėgo ir L. G.. Pasirodė tuomet, kai atvyko policija.Nepilnamečio nukentėjusiojo E. G. atstovas pagal įstatymÄ Z.

M. paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus E. G. jam pasakojo apie tai, kad naktį iÅ¡bėgo iÅ¡ namų. Nukentėjusioji D. G. paaiÅ¡kino, kad R. G. jos sesuo. R. G. ir Ž. K. buvo sugyventiniai, kartu jie pragyveno apie Å¡eÅ¡erius ar aÅ¡tuonerius metus. R. G. yra skundusis, kad Ž. K. prieÅ¡ jÄ smurtavo, prieÅ¡ R. G. mirtį paskutiniu laiku jie pykosi. Paskutinį kartÄ su ja kalbėjo 2014-02-14 vakare, ji skundėsi, kad konfliktuoja su Ž. K.. Po to sužinojo, kad R. G. mirusi, matė jos lavonÄ ir smurto žymes jos kÅ«ne.

Nukentėjusioji D. G. nurodė, kad ji palaidojo R. G., turėjo iÅ¡laidų, patyrė turtinę žalÄ . PraÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti 353 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teigia, kad gyvai esant su R. G. bendravo, tarp jų buvo stiprus dvasinis ryÅ¡ys.Nukentėjusioji D. G. paaiÅ¡kino, kad bendrauja su L. G. ir E. G., vaikai iÅ¡gyvena dėl motinos R. G. mirties. PrieÅ¡ mirtį paskutiniu metu R. G. bendravo su vaikais Luku ir E. G., susitikdavo, tarp jų buvo ryÅ¡ys.Nukentėjusioji D.

G. paaiÅ¡kino, kad R. G. jos dukra. Ji gyveno kartu su Ž. K., jiems gimė dukra. Paskutinį kartÄ su dukra R. G. kalbėjo telefonu 2014-02-14, ji nesiskundė ir nesakė, kad konfliktuoja su Ž. K.. Apie R. G. mirtį pranešė dukra D. G..Liudytoja A. A. paaiÅ¡kino, kad Ž. K. ir R. G. gyveno kartu apie Å¡eÅ¡erius metus. 2014-02-14 jie pasivaiÅ¡ino ir iÅ¡vyko į namus. VaiÅ¡ių metu jie nekonfliktavo. Apie 23 val. ji paskutinį kartÄ kalbėjo su R. G., ji nieko nesakė apie konfliktÄ . 2014-02-15 apie 3.30 val. atbėgo kruvinas, sužeistas į kaklÄ L.

G., jis rankoje turėjo peilį. Vaikas buvo basas, be striukės. Pasakojo, kad peiliu jį sužalojo Ž. K., tuo metu jis (L. G.) ir E. G. miegojo lovoje, o atbėgęs Ž. K. pasakė: „aÅ¡ nei vieno jÅ«sų nekenčiu ir visus papjausiu“, užšoko ant jo, peiliu sužalojo, jie susigrÅ«mė. L. G. pasakojo, kad broliui E. G. liepęs bėgti. Pranešė apie tai policijai ir vyko į įvykio vietÄ , ten rado atvykusius policijos darbuotojus, jiems perdavė kruvinÄ peilį, o L. G. – medikams.

Surado E. G., jis buvo suÅ¡alęs, iÅ¡sigandęs, drebėjo. Po įvykio su vaikais bendravo, jie iÅ¡gyvena dėl motinos mirties. PrieÅ¡ mirtį R. G. bendravo su vaikais, jais rÅ«pinosi, juos mylėjo. R. G. palaidojimu rÅ«pinosi D. G..Liudytoja A. G. paaiÅ¡kino, kad R. G. yra jos sesuo, kuri apie Å¡eÅ¡erius metus gyveno kartu su Ž. K.. Motina D. G. jai pasakojo, kad Ž. K. skriaudė, mušė R. G.. 2014-02-15 apie 6 val. iÅ¡ motinos D. G. sužinojo, kad R. G. nužudyta, o jÄ nužudė Ž. K.. Su L.

G. bendrauja. L. G. iÅ¡gyvena dėl motinos R. G. mirties, tarp jų buvo stiprus dvasinis ryÅ¡ys. Liudytoja L. S. paaiÅ¡kino, kad 2014-02-15 apie 3.30 val. bÅ«dama namuose iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Pamatė sužalotÄ L. G. kaklÄ , o ant spintelės – peilį. L. G. buvo pasimetęs, kruvinas ir pasakojo, kad jį užpuolė Ž. K.. Apie tai pranešė policijai, medikams. Vėliau teko kalbėtis su E. G., jis pasakojo, kad jis ir brolis L. G. gulėjo lovoje, o motina R. G. ir Ž. K. pykosi. Atbėgęs Ž.

K. Å¡oko ant lovos ir peiliu sužeidė L. G.. Jis (E. G.) pabėgo ir pasislėpė. L. G. iÅ¡gyvena dėl mamos R. G. mirties, tarp jų buvo stiprus dvasinis ryÅ¡ys, motina vaiku rÅ«pinosi, jie bendravo. Po motinos mirties L. G. pasikeitė. Jai žinoma, kad R. G. ir Ž. K. buvo sugyventiniai. R. G. palaidojo D. G.. Liudytojas R. P. paaiÅ¡kino, kad 2014-02-15 nakties metu iÅ¡ budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , jog reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini). Važiuodamas link (duomenys neskelbtini), pastebėjo kelyje stovinčiÄ moterį bei sužalotÄ jaunuolį, kuris turėjo kraujuotÄ peilį.

Vaikinas sakė, kad rankoje laikomu peiliu patėvis jį miegantį sužalojo, bandė pjauti gerklę, sužalojo motinÄ . IÅ¡ vaikino paimtÄ peilį pateikė ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , berniukÄ perdavė medikams. Ä®vykio vietoje buvo surastas dar vienas berniukas. Ä®vykio vietoje matė moters lavonÄ ir daug kraujo.Liudytoja R. P. paaiÅ¡kino, kad dirba Marijampolės VÅ¡Ä® Greitosios medicinos pagalbos stotyje skubiosios medicininės pagalbos specialiste. 2014 m. vasario 15 d. nakties metu buvo iÅ¡vykusi į (duomenys neskelbtini), nes buvo sužaloti asmenys.

Pranešė, kad yra berniukas sužalota (perpjauta) gerkle, todėl nuvykę jį apžiÅ«rėjo. Jis pasakojo, kad traumÄ patyrė grumtynių metu, peiliu buvo perrėžta gerklė, jam pavyko pabėgti nuo užpuoliko – motinos sugyventinio. Berniukas buvo susijaudinęs, jo kakle ties gerkle matėsi žaizda. 2014-02-15 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra name, esančiame (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rėtos namo gyvenamosios patalpos. Lauko durys atrakintos, pažeidimų duryse nerasta.

Name apžiūrėta veranda, du kambariai, virtuvė. Gyvenamajame kambaryje ant grindų rastas moteriškos lyties lavonas. Iš įvykio vietos paimti daiktai ir objektai: dvylika nuorūkų, rankų pėdsakai, nukopijuoti ant keturių daktiloskopinių plokštelių, peilis, rastas virtuvėje ant grindų, penki mobiliojo ryšio telefonai, du telefonų krovikliai, raktas, žiedas, plastikinis butelis, du apklotai, užvalkalas, palaidinė, megztinis, striukė, sandalai, kraujo pavyzdys, paimtas nuo lauko durų rankenos, kraujo pavyzdys, paimtas nuo kambario durų, kraujo pavyzdys, paimtas nuo grindų, kur buvo rastas moteriškos lyties lavonas, kraujo pavyzdys, paimtas nuo spintelės virtuvėje, kraujo pavyzdys, paimtas nuo kambario durų. (b. l. 5–31, tomas 1)  2015-02-15 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), metalinėje statinėje buvo rasta ir paimta moteriška rankinė su joje buvusiais daiktais: atšvaitu, E. G. gimimo liudijimu, L.

K. gimimo liudijimu, L. K. skiepijimo pažymėjimu, plastikine rožinės spalvos apyranke, moteriška pinigine, R. G. asmens tapatybės kortele, 5 nuolaidų kortelėmis, dviem vaistinės kvitais, trimis litais ir aštuoniasdešimt dviem centais, dviem Didžiosios Britanijos pensais, R. G. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu, E. G. kompensuojamų vaistų pasu, K. K. kompensuojamų vaistų pasu, „Lesto“ atsikaitymo knygele. (b. l. 58–67, tomas 1)2015-02-16 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, spintelėje po televizoriumi buvo rastas ir paimta:

„Maxima Ačiū“ nuolaidų kortelė Nr. 9440003700647764027, „Maxima“ nuolaidų kortelė Nr. 9440003700260136099, vieno Å¡imto litų kupiÅ«ra Nr. AE 1764893, vieno Å¡imto litų kupiÅ«ra Nr. AG 211795. (b. l. 80–6, tomas 1)2014-03-24 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėti daiktai, paimti iÅ¡ įvykio vietos. Ant apkloto, užvalkalo, striukės, megztinio, batų, mobiliojo telefono „Samsung“ korpuso ir valdymo mygtukų matosi dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . (b. l. 34–54, tomas 1)2014-02-15 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėtas R.

G. lavonas. ApžiÅ«ros metu konstatuota, kad jos kÅ«ne yra žaizdų. (b. l. 93–102, tomas 1)2014-03-24 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėti R. G. drabužiai: palaidinės, kelnės, liemenėlė, puskojinės. Palaidinėse konstatuoti pažeidimai, ant kelnių ir puskojinių matyti dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . (b. l. 104–112, tomas 1)IÅ¡ 2014-02-15 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad patrulis R. P. prijungimui prie bylos pateikė peilį. (b. l. 96, tomas 2) IÅ¡ 2014-02-15 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad E. N. prijungimui prie bylos pateikė laikmenÄ su vaizdo įraÅ¡u. (b. l. 103, tomas 2) 2014-06-20 slapto sekimo protokole užfiksuota, kaip įtariamasis Ž.

K. prisipažįsta nužudęs R. G., peiliu sužeidęs L. G., melavęs, jog buvo užpultas nepažįstamų asmenų. (b. l. 141–143, tomas 2) Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(3387)-IS1-6906 nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2014-02-14 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo. Rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę nustatyti tiriant DNR galima tik vieno asmens – Ž.

K.. Negalima atsakyti, kam priklauso ant peilio rastas žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų Ž. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000002 %. Ant tirti pateikti apkloto mėg. Nr. 3, 5 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų L. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000002 %.

Ant tirti pateikti apkloto rasta žmogaus kraujo. Rasta susimaišiusių ne mažiau dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę nustatyti tiriant DNR galima tik vieno asmens, moters. Šios moters genotipas sutampa su R. G. genotipu, tačiau negalima atsakyti kam priklauso ant apkloto mėg. Nr. 4 rastas žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000001 %.

Ant tirti pateiktos palaidinės mėg. Nr. 6 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. G. genotipu. Ant tirti pateiktos palaidinės mėg. Nr. 7 rasta žmogaus kraujo. Rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę nustatyti tiriant DNR galima tik vieno asmens – vyro. Šio vyro genotipas sutampa su L. G. genotipu, tačiau negalima pasakyti kam priklauso mėg. Nr. 7 rastas žmogaus kraujas.

Ant tirti pateikto peilio, paimto 2014-02-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu rasta žmogaus kraujo. Rasta dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų vyrui tapatybei nustatyti tiriant DNR. Vieno vyro genotipas sutampa su L. G. genotipu, kito vyro genotipas sutampa su Ž. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų mėg. Nr. 15 nustatytų dalelių rinkinį, yra ne didesnė nei 0,000000000000001 %. Negalima atsakyti, kam priklauso mėg.

Nr. 8 rastas žmogaus kraujas. Mėg. Nr. 9 – rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. G. genotipu. Ant tirti pateiktų Ž. K. sportinių kelnių, paimtų 2014-02-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu mėg. Nr. 10, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. G. genotipu. Mėg. Nr. 11 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su Ž. K. genotipu.

Ant tirti pateiktų glaudžių, paimtų 2014-02-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su Ž. K. genotipu. Mėg. Nr. 14 – rasta žmogaus kraujo. Rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę nustatyti tiriant DNR galima tik vieno asmens – vyro. Šio vyro genotipas sutampa su Ž. K. genotipu, tačiau negalima pasakyti, kam priklauso rastas žmogaus kraujas.

Ant tirti pateiktų Ž. K. rankų nagų su panagių turiniu, paimtų 2014-02-15 suraÅ¡ius pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolÄ , rasta žmogaus kraujo. Mėg. Nr. 15 nustatytas miÅ¡rus dviejų asmenų DNR profilis, tinkamas abiejų asmenų tapatybei nustatyti, kurio dalelių rinkinys sutampa su sudėtiniu Ž. K. ir R. G. genotipų dalelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų mėg. Nr. 15 nustatytų dalelių rinkinį, yra ne didesnė nei 0,000000000000001 %.

Ant tirti pateiktų R. G. rankų nagų nuokarpų su panagių turiniu rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. G. genotipu. Ant tirti pateiktų L. G. nagų nuokarpų su panagių turiniu rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. G. genotipu. (b. l. 124–130, tomas 1) Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 38/14(09) nurodyta, kad R.

G. mirtis įvyko nuo durtinių pjautinių kiauryminių žaizdų krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. R. G. mirtis įvyko prieš 6–12 val. iki jos lavono teismo med. tyrimo pradžios. R. G. lavone konstatuota durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, durtinės pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje ir kairėje pusėse, nugaros dešinėje pusėje, abiejose plaštakose, odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje ir kairėje plaštakoje galėjo būti padaryti aštriu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, galimai 2014-02-15, ir padaryti gyvam asmeniui būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

R. G. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 17 poveikių. R. G. konstatuoti odos nubrozdinimai ir durtinės pjautinės žaizdos abiejose krūtinės pusėse, nugaroje, abiejose plaštakose, tiek kiekvienas jų atskirai, tiek visi kartu gyvam asmeniui būtų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę –kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

R. G. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti peiliu. Sužalojimų eiliškumo nustatyti nėra galimybės. R. G. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti stipria jėga. R. G. sužalojimų, būdingų kritimui, nėra. R. G. konstatuoti sužalojimai plaštakose galėjo būti padaryti kad ir ginantis. R. G. lavono kraujyje rasta 1,81 ‰ etilo alkoholio. (b. l. 117–118, tomas 1) Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 567/14(09) nurodyta, kad nukentėjusiajam L.

G. konstatuota kaklo priekinės dalies pjautinės žaizdos, kurios buvo padarytos kietu plokščiu aÅ¡triabriauniu pjaunančio tipo įrankiu ir, tiek kiekvienÄ jų paėmus atskirai, tiek abu kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . L. G. konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo buvo padaryti 2014-02-15, dviem poveikiais, galimai peiliu ar kitu plokščiu pjaunančių savybių turinčiu įrankiu. (b. l. 19–20, tomas 2) IÅ¡ medicininių duomenų matyti, kad L. G. gydymo įstaigoje – VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninėje buvo gydomas nuo 2014-02-15 iki 2014-02-18 dėl sužalojimo kakle. (b. l. 138–146, tomas 1) IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2014-02-18 parodymų patikrinimo vietoje metu Ž.

K. parodė vietÄ , iÅ¡ kurios paėmė peilį, asmenų iÅ¡sidėstymÄ kambariuose ir savo veiksmus. Parodė vietÄ â€“ lagaminÄ , kur laikė peilį, skirtÄ kiaulėms pjauti, ir patvirtino, kad juo smÅ«giavo R. G. į krÅ«tinę, nugarÄ . Po to užlipo ant gulinčio L. G., grÅ«mėsi, pamena, kad turėjo rankoje peilį. Pripažino, kad tÄ dienÄ girtavo. (b. l. 32–44, tomas 3) Gimimo liudijime esantys įraÅ¡ai patvirtina, kad E. G. gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 44, t. 2)Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais bÅ«dais ir tvarka bei laikantis įstatymo.

Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Ä®statymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiÅ¡kai patvirtina faktÄ , kad Ž. K. nužudė savo sugyventinę R. G.. Taip pat patvirtinÄ faktÄ , kad jis pasikėsino nužudyti bejėgiÅ¡kos bÅ«klės buvusius du asmenis, kurie yra Å¡eimos nariai ir kurių vienas mažametis, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų pasiprieÅ¡ino ir abu nukentėjusieji pabėgo.

Å i iÅ¡vada daroma dėl Å¡ių aplinkybių. Byloje nustatyta, kad Ž. K. ir R. G. gyveno kartu apie Å¡eÅ¡erius metus, buvo sugyventiniai. 2014-02-14 jie girtavo ir konfliktavo. TÄ vakarÄ (duomenys neskelbtini), name buvo Ž. K., R. G., jos vaikai L. G., E. G. ir L. K., kurie atsigulė miegoti. 2014-02-15 apie 3 valandÄ kilusio konflikto metu Ž. K. peiliu smurtavo prieÅ¡ R. G., padarė jai sužalojimus ir R. G. mirtis įvyko nuo durtinių pjautinių kiauryminių žaizdų krÅ«tinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, Å¡onkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krÅ«tinplėvės ertmę.

Taigi nustatyta, kad dėl Å¡ių sužalojimų nukraujavusi R. G. mirė. Taip pat nustatyta, kad konflikto ir nužudymo metu paÅ¡alinių asmenų name nebuvo.Be to, teismas nustatė, kad iÅ¡ karto po to, kai Ž. K. smurtavo ir nužudė R. G., jis nuėjo į kitÄ kambarį, kur miegojo L. G. ir E. G., turėdamas tikslÄ juos nužudyti. Pasakęs, kad nužudė jų motinÄ , nužudys ir juos, pasikėsino tai padaryti, užpuolė miegančius ir bejėgiÅ¡kos bÅ«klės du asmenis – L. G. ir E. G., kuris buvo mažametis, peiliu smogė L.

G. į kaklÄ ir jį sužalojo, tačiau L. G. pasiprieÅ¡ino, atėmė peilį ir pabėgo kartu su E. G.. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad L. G. sužalotas Ž. K. smurtiniais veiksmais, o R. G. sužalota ir mirė dėl kaltinamojo Ž. K. atliktų smurtinių nusikalstamų veiksmų. Kaltinamasis Ž. K. patvirtino aplinkybę, kad iÅ¡ 2014-02-14 į 2014-02-15 naktį jis buvo įvykio vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini), name, kur taip pat buvo R. G., jos vaikai L. G., E. G.. PaÅ¡alinių asmenų jų namuose nebuvo ir jis nematė, kad kas nors kitas bÅ«tų smurtavęs prieÅ¡ R.

G. ir L. G.. Kaltinamasis neigia aplinkybę, kad peiliu jis smÅ«giavo, smurtavo prieÅ¡ R. G., jÄ nužudė, o L. G. sužalojo bei pasikėsino nužudyti jį (L. G.) ir E. G..Nors kaltinamasis Ž. K. neigia, kad padarė nusikalstamus veiksmus, tačiau teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jo kaltumas nužudžius R. G. ir pasikėsinus nužudyti L. G. ir E. G. yra įrodytas. Nustatyta, kad įvykio dienÄ ir vakarÄ Å½. K. ir R. G. girtavo. To neneigia ir kaltinamasis. Taip pat nustatyta, kad vakare ir nakties metu Ž.

K. ir R. G. konfliktavo, o tai patvirtina nukentėjusiojo L. G., nukentėjusiosios D. G. parodymai bei kaltinamojo Ž. K. parodymai tyrime (b. l. 18–22, t. 3). Be to, teismas nustatė, kad konflikto vietoje tuo metu, kai buvo nužudyta R. G., kambaryje buvo tik Ž. K. ir R. G., o paÅ¡alinių asmenų nebuvo. R. G. lavonas, kraujas (sužalojimo pasekmė) rastas tame pačiame kambaryje, kur buvo Ž. K. ir R. G.. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad lavono suradimo vietoje ir buvo smurtauta prieÅ¡ R. G..IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant Ž.

K. jo parodymai kito. Vienu atveju jis kaltę pripažino, kitu atveju neigė (b. l. 18–22, 23-24, 29–31, t. 3).Kadangi Ž. K. parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme nebuvo nuoseklÅ«s, teismas tiki ta parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, dalimi, kurie atitinka kitus bylos duomenis. O bÅ«tent tai, kad jis ir R. G. konfliktavo, jis smurtavo ir smÅ«gius peiliu sudavė R. G., o po to su L. G. grÅ«mėsi. KitÄ Å½. K. parodymų dalį, kur jis neigia kaltę, teismas vertina kritiÅ¡kai ir kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamus veiksmus.

Be to, kaltinamojo neprisipažinimas ir tvirtinimas, kad R. G. galimai nužudė L. G., prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir byloje esantiems duomenims, kurie užfiksuoti procesiniuose dokumentuose. Taip 2014-06-20 slapto sekimo protokole užfiksuota, kaip įtariamasis Ž. K. prisipažįsta nužudęs R. G., peiliu sužeidęs L. G., melavęs, jog buvo užpultas nepažįstamų asmenų. 2014-02-18 parodymo patikrinimo metu Ž. K. parodė vietÄ , iÅ¡ kurios paėmė peilį, asmenų iÅ¡sidėstymÄ kambariuose ir savo veiksmus.

Parodė vietÄ â€“ lagaminÄ , kur laikė peilį, skirtÄ kiaulėms pjauti, ir patvirtino, kad juo smÅ«giavo R. G. į krÅ«tinę, nugarÄ . Po to užlipo ant gulinčio L. G., grÅ«mėsi ir pamena, kad turėjo rankoje peilį. Pripažino, kad tÄ dienÄ girtavo. Taigi ikiteisminio tyrimo metu surinkti kiti įrodymai, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimÄ , o jo prisipažinimas kaltės apklausiant įtariamuoju (b. l. 23–24, tomas 3) nėra vienintelis įrodymas byloje. Juo labiau kad šį apklausos protokolÄ Å½.

K. pasirašė, savo ranka įrašė tai, kad protokolÄ perskaitė, suraÅ¡yta teisingai. Be to, iÅ¡ apklausos protokolo matyti, kad apklausiant įtariamuoju Ž. K. dalyvavo advokatas R. U.. Todėl neįtikinamas kaltinamojo aiÅ¡kinimas, pateiktas teisme, kad jis protokolo neskaitė ir jį pasirašė norėdamas greičiau užbaigti apklausos procedÅ«ras.Ikiteisminio tyrimo metu Ž. K. parodymai apie nusikaltimo padarymo vietÄ visiÅ¡kai atitinka įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotas aplinkybes, nes jo nurodytoje nusikaltimo padarymo vietoje buvo rastas R.

G. lavonas, kraujo pėdsakai. Parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, laikÄ , vietÄ , kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaltinamojo parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes visiÅ¡kai atitiko kitus byloje surinktus įrodymus ir duomenis.Nors teisme kaltinamasis Ž. K. kaltės nepripažino, tačiau jo parodymus apie tai, kad R. G. peiliu sužalojo ne jis, o kitas asmuo, galimai L. G., teismas vertina kritiÅ¡kai. Visų pirma tokį kaltinamojo aiÅ¡kinimÄ paneigė nukentėjusiojo L.

G. parodymai. Nustatyta, kad įvykio metu kambaryje, be kaltinamojo Ž. K. ir R. G., kitų asmenų nebuvo, todėl kiti asmenys sužaloti R. G. negalėjo. Nukentėjusieji L. G. ir E. G. patvirtino, kad nakties metu atbėgęs Ž. K. pasakė, kad nužudė jų motinÄ , nužudys ir juos, iÅ¡ karto peiliu sužalojo kaklÄ L. G.. Taigi iÅ¡ L. G. ir E. G. parodymų nustatyta, kad jiems tiesiogiai kaltinamasis Ž. K. įvardijo asmenį, patį save, kuris nužudė R. G.. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, ir tÄ patvirtina nukentėjusiųjų L.

G. ir E. G. parodymai, kad juos užpuolė kaltinamasis Ž. K. rankoje laikydamas peilį, juo sužalojo L. G. kaklÄ . Taigi puldamas LukÄ ir E. G., kaltinamasis turėjo tokį patį įrankį, kuriuo buvo sužalota ir subadyta R. G.. Taigi yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad smurtaudamas prieÅ¡ R. G., kaltinamasis panaudojo peilį, nes specialisto iÅ¡vadoje patvirtinta, kad ji sužalota ir sužalojimai padaryti aÅ¡triu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu – peiliu. Fizinio smurto panaudojimo peiliu prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ faktas patvirtinamas teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kuria konstatuotas R.

G. padarytų sužalojimų pobūdis, pasekmės, sužalojimo būdas, sužalojimų padarymo laikas, mirties priežastis. Specialisto išvada patvirtino, kad R. G. mirtis įvyko nuo durtinių pjautinių kiauryminių žaizdų krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. R. G. lavone konstatuota durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, durtinės pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje ir kairėje pusėse, nugaros dešinėje pusėje, abiejose plaštakose, odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje ir kairėje plaštakoje galėjo būti padaryti aštriu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, galimai 2014-02-15, ir gyvam asmeniui būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

R. G. konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 17 poveikių. Ta aplinkybė, kad specialisto iÅ¡vadoje patvirtinamas faktas apie R. G. sužalojimus krÅ«tinėje, nugaroje ir kitose kÅ«no vietose ir visus sužalojimus, padarytus 17 (septyniolika) poveikių, visiÅ¡kai atitinka Ž. K. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, kur jis aiÅ¡kino, kad smogė peiliu R. G. į krÅ«tinės sritį, o kiek kartų – nepamena, po smÅ«gių ji gulėjo ant grindų, jis jai peiliu smogė į nugarÄ . (b. l. 23–24, tomas 3).

Kadangi Å¡i kaltinamojo parodymų dalis sutampa su specialisto iÅ¡vadoje pateiktais duomenimis, teismas tiki kaltinamojo parodymais, jog jis smÅ«giavo peiliu R. G. į krÅ«tinę, jÄ sužalojo ir dėl to ji liko gulėti ant grindų. Å is kaltinamojo aiÅ¡kinimas neprieÅ¡tarauja ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolui, nes (duomenys neskelbtini), name, kuriame kaltinamasis Ž. K. nurodė smurtavęs prieÅ¡ R. G., ir buvo rastas jos lavonas, kraujas, kuris yra R. G.. Taigi teismas turi pagrindÄ tikėti kaltinamojo aiÅ¡kinimu, kad R.

G. jis sužalojo peiliu, nes sužalojimo peiliu faktÄ patvirtino specialisto iÅ¡vada, o nukentėjusiojo L. G. parodymais nustatyta, kad jis įvykio dienÄ peilį atėmė iÅ¡ Ž. K., jį pateikė policijos darbuotojams. ApžiÅ«ros protokolas, specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad peilis apžiÅ«rėtas, ant jo rasta kraujo. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad peiliu buvo smurtauta ir dėl to ant peilio liko kraujo. Specialisto iÅ¡vada patvirtino, kad ant peilio yra L. G. kraujo, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tuo peiliu jis buvo sužalotas.

Nustatyta, kad šį peilį L. G. atėmė iÅ¡ Ž. K.. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad patvirtinama aplinkybė, jog Ž. K. peiliu smurtavo, sužalojo L. G.. Fizinio smurto prieÅ¡ L. G. faktas patvirtinamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 567/14(09), kur nurodyta, kad nukentėjusiajam L. G. konstatuota kaklo priekinės dalies pjautinės žaizdos, kurios buvo padarytos kietu plokščiu aÅ¡triabriauniu pjaunančio tipo įrankiu ir, tiek kiekvienÄ jų paėmus atskirai, tiek abu kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

L. G. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo buvo padaryti 2014-02-15, dviem poveikiais, galimai peiliu ar kitu plokščiu pjaunančių savybių turinčiu įrankiu. Kad L. G. buvo sužalotas ir gydėsi, patvirtinama medicininiais duomenimis, iš kurių matyti, kad L. G. gydymo įstaigoje – VšĮ Marijampolės ligoninėje buvo gydomas nuo 2014-02-15 iki 2014-02-18 dėl kaklo sužalojimo. Be to, apžiūros protokolu patvirtinama aplinkybė, jog R. G. drabužiuose (palaidinėse), kuriais ji dėvėjo įvykio metu, rasti audinio pažeidimai.

Taip pat rastos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Tai rodo, kad kraujas galėjo likti smurtavimo metu, o drabužiuose esantys pažeidimai galėjo atsirasti panaudojus peilį. Byloje nustatyta, kad ant Ž. K. kelnių, kuriomis jis dėvėjo įvykio metu, rasta R. G. kraujo, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kraujas ant jo drabužio pateko tuomet, kai jis smurtavo prieÅ¡ R. G.. Byloje nustatyta, kad iki konflikto su kaltinamuoju Ž. K. momento R. G. buvo sveika, nesužalota. Å i aplinkybė nustatyta liudytojos A.

A. parodymais, kuri patvirtino, kad įvykio dienÄ R. G. pas jÄ lankėsi, jos bendravo, vaiÅ¡inosi, o vakare ji dar bendravo telefonu su R. G. ir Å¡i nesiskundė, apie konfliktÄ nesakė. Teismui yra pagrindas tikėti nukentėjusiojo L. G. aiÅ¡kinimui, kad jį peiliu sužalojo Ž. K., nes nenustatyta motyvo ar priežasties, kodėl jis galėtų apkalbėti kaltinamÄ jį. Be to, anksčiau nurodyti įrodymai ir bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis peiliu sužalojo L. G., pasikėsindamas jį ir jo brolį E. G. nužudyti.

Ta aplinkybė, kad L. G. tuoj pat po įvykio apie nusikaltimÄ padariusį asmenį – Ž. K. ir nusikaltimo padarymo aplinkybes papasakojo kitiems asmenims (liudytojų R. P., R. P., A. A., L. S., nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ O. Å . parodymai), jo nurodytos aplinkybės visuomet nuoseklios, atitiko kitus įrodymus, leidžia tikėti nukentėjusiojo L. G. parodymais. Be to, nukentėjusiojo L. G. parodymai visiÅ¡kai atitiko nukentėjusiojo E. G. parodymus. Todėl teismas tiki nukentėjusiojo L.

G. parodymais apie tai, kad Ž. K. prieÅ¡ jį smurtavo ir sužalojo jį peiliu. Kaltinamojo Ž. K. versijÄ , kad R. G. nužudė L. G., paneigia L. G. parodymai ir kiti duomenys, kurie paminėti anksčiau ir patvirtina aplinkybę, kad nužudymÄ padarė Ž. K.. Teismas vertina tÄ aplinkybę, kad L. G. rankų nagų panagėse nerasta R. G. kraujo, o ant Ž. K. rÅ«bo (kelnių), rankų nagų panagėse rasta R. G. kraujo, todėl tai patvirtina faktÄ , kad smurto metu Ž. K. turėjo kontaktÄ su R.

G. ir jos kraujas liko ant kaltinamojo kelnių ir panagėse. Anksčiau paminėtos aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad Ž. K. peiliu nužudė R. G., o L. G. peiliu sužalojo. Taigi nustatyta, kad tarp Ž. K. veiksmų ir atsiradusių pasekmių – R. G. mirties – yra priežastinis ryÅ¡ys. Ä®vertinus bylos aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad Ž. K. nužudė R. G., ir jo veiksmai buvo tyčiniai, jis veikė tiesioginės tyčios forma. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu panaudojo žalojančio pobÅ«džio įrankį peilį.

R. G. mirties priežastis – durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. G. konstatuoti sužalojimai padaryti 17 (septyniolika) poveikių. Specialisto išvada patvirtino, kad R. G. mirtis įvyko nuo durtinių pjautinių kiauryminių žaizdų krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę.

R. G. lavone konstatuota durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, durtinės pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje ir kairėje pusėse, nugaros dešinėje pusėje, abiejose plaštakose, odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje ir kairėje plaštakoje galėjo būti padaryti aštriu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, galimai 2014-02-15, ir gyvam asmeniui būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Sužalojimai padaryti nurodytas sritis paveikus peiliu. Sužalojimų pobÅ«dis rodo, kad tokie sužalojimai padaryti panaudojus gana didelę jėgÄ , nes pažeista: pliaura, Å¡onkauliai, plaučiai, aorta, sužalojimai krÅ«tinėje, nugaroje. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad R. G. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti stipria jėga, o durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos krÅ«tinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, Å¡onkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krÅ«tinplėvės ertmę priskiriama sunkiam sveikatos sutrikdymui.

Smurtauta intensyviai, nes konstatuota septyniolika poveikių. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis, suduodamas intensyvius, daugybinius, stiprius smÅ«gius peiliu į žmogaus kÅ«no sritis, kur iÅ¡sidėstę gyvybei svarbÅ«s organai, suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis, ir jų norėjo. Ta aplinkybė, kad įvykio naktį R. G. ir Ž. K. konfliktavo, patvirtinama nukentėjusiojo L. G. parodymais, taigi įvertinus bylos duomenis yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad ji buvo nužudyta kilus asmeniniam konfliktui.

TÄ aplinkybę, kad konfliktavo ir nužudė R. G., Ž. K. yra pripažinęs ir ikiteisminio tyrimo metu, o jo prisipažinimas atitinka ir neprieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims bei įrodymams.Byloje nustatyta, kad R. G. ir Ž. K. buvo sugyventiniai, jie kartu gyveno apie Å¡eÅ¡erius metus, konflikto pasekmėje jis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurtavo, sužalojo ir dėl to ji mirė. Taigi Ž. K. nusikalstama veika atitinka nužudymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , nes jis nužudė Å¡eimos narį – sugyventinę R.

G..Byloje nustatyta, kad Ž. K., siekdamas nužudyti miegančius, t. y. bejėgiÅ¡kos bÅ«klės buvusius, kartu gyvenusius sugyventinės R. G. vaikus – mažametį E. G., gimusį 2006-10-04, ir L. G., tyčia užsisėdo ant lovoje miegojusio L. G. ir ėmė šį smaugti, ir iÅ¡sakydamas žodžius: „Nužudžiau tavo motinÄ . Dabar nužudysiu tave su Edgaru“, tyčia peiliu du kartus smogė jam į kaklÄ , tuo padarė kaklo priekinės dalies pjautines žaizdas, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pasikėsino nužudyti LukÄ bei E. G., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi L.

G. pasiprieÅ¡inęs atėmė peilį ir kartu su E. G. pabėgo. Taip kaltinamasis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5 punktuose. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina aplinkybę, kad Ž. K. nužudymÄ padarė itin žiauriai. Å i iÅ¡vada daroma dėl Å¡ių aplinkybių.Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu.

Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iÅ¡ didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų. Å iuo atveju neturi reikÅ¡mės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kÅ«no sužalojimų sukeltÄ skausmÄ . Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktÄ , jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ .

Ä®statymų leidėjo vartojama sÄ voka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumÄ remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Teismas pažymi, kad nužudymo bÅ«das (padarytų sužalojimų skaičius, lokalizacija) turi reikÅ¡mės sprendžiant, ar nužudymas padarytas itin žiauriai, tačiau kartu pažymi, kad vien tik iÅ¡ nužudymo bÅ«do negalima spręsti apie padarytos nusikalstamos veikos itin didelį žiaurumÄ .

Kiekvienas nužudymas yra žiaurus aktas, tačiau ne kiekvienas nužudymas gali bÅ«ti pripažintas itin žiauriu. Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu. SÄ voka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, jo trukmę, intensyvumÄ , įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, Nr. 2K-252/2011, Nr. 2K-253/2011).

Teismų praktikoje nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, Nr. 2K-253/2011) arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301/2008, Nr. 2K-519/2009, Nr. 2K-14/2012 ir kt.). Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301/2008, Nr. 2K-252/2011, Nr. 2K-327/2013, Nr. 2K-146/2014 ir kt.).

Taigi nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ne tik nustačius, kad nukentėjusiajam buvo padaryta daug kÅ«no sužalojimų, bet ir konstatavus, kad kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ . Å ioje byloje nustatyta, kad įvykio dienÄ R. G. ir Ž. K. girtavo, tarp jų kilo konfliktas, kaltinamasis Ž. K. peiliu smurtavo prieÅ¡ R. G.. IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad R. G. mirtis įvyko nuo durtinių pjautinių kiauryminių žaizdų krÅ«tinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, Å¡onkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krÅ«tinplėvės ertmę.

R. G. lavone konstatuota durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, durtinės pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje ir kairėje pusėse, nugaros dešinėje pusėje, abiejose plaštakose, odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje ir kairėje plaštakoje galėjo būti padaryti aštriu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, galimai 2014-02-15, ir gyvam asmeniui būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. G. konstatuoti odos nubrozdinimai ir durtinės pjautinės žaizdos abiejose krūtinės pusėse, nugaroje, abiejose plaštakose, tiek kiekvienas jų atskirai, tiek visi bendrai, gyvam asmeniui būtų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę – kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

R. G. konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti peiliu, o sužalojimų eiliÅ¡kumo nustatyti nėra galimybės. R. G. konstatuoti sužalojimai plaÅ¡takose galėjo bÅ«ti padaryti ir ginantis. R. G. lavono kraujyje rasta 1,81 promilės etilo alkoholio.Nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo prieÅ¡ R. G. apie 3 val., visi smÅ«giai peiliu buvo suduoti vienu metu, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad smurtas truko ilgÄ laikÄ . Taip pat nustatyta, kad iÅ¡ karto po to kaltinamasis nusikalstamus veiksmus atliko prieÅ¡ LukÄ ir E. G..

Kaltinime nurodyta, kad R. G. „netrukus“ po to, kai prieÅ¡ jÄ buvo panaudotas smurtas, įvykio vietoje mirė. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir specialisto iÅ¡vada. Å ie duomenys atskleidžia padarytos veikos objektyviuosius požymius – nužudymo bÅ«dÄ , tačiau, kaip jau buvo minėta, vien tik Å¡ių duomenų nepakanka spręsti apie padarytos nusikalstamos veikos itin didelį žiaurumÄ . Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, rodančių, jog prieÅ¡ mirtį R. G. patyrė dideles fizines kančias, skausmÄ ar iÅ¡ jos buvo tyčiojamasi.

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad nustatyti konkrečiÄ padarytų sužalojimų sekÄ nėra galimybės. Taigi nenustatyta, kurie smÅ«giai pirmi, kurie paskesni, kuriuo konkrečiai metu suduoti smÅ«giai sukėlė mirtį, koks konkretus laikotarpis buvo tarp smurto ir mirties, ar mirtis iÅ¡tiko nuo pirmo, ar vėlesnių poveikių, ar nukentėjusioji juto skausmÄ ir kiek laiko. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad įvykio metu tiek R. G., tiek kaltinamasis Ž.

K. buvo neblaivÅ«s. TÄ pačiÄ dienÄ po įvykio praėjus kelioms valandoms Ž. K. kraujyje rasta 1,74 promilės etilo alkoholio. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad R. G. lavono kraujyje rasta 1,81 promilės etilo alkoholio. Nors Å¡i aplinkybė neturi lemiamos reikÅ¡mės vertinant itin žiaurų nužudymo pobÅ«dį, tačiau tai leidžia spręsti, kad nukentėjusiosios pojūčiai buvo prislopinti, todėl galimybė jausti dideles fizines kančias taip pat buvo sumenkusi. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad nukentėjusiÄ jÄ sužalojęs kaltinamasis Ž.

K. dėl alkoholio poveikio negalėjo adekvačiai suvokti ir įvertinti savo veiksmais nukentėjusiajai sukeliamų skausmų pobÅ«džio. Nenustatyta, kad jis bÅ«tų siekęs nukentėjusiajai sukelti dideles kančias ar didelį skausmÄ , ar suvokęs, jog tai daro. Jau minėta, kad kvalifikuojant veikÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , bÅ«tina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo bÅ«du, t. y. ar jis suvokė, kad žmogų žudo itin žiauriai. IÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, jog įvykio dienÄ jis daug gėrė ir nieko nepamena.

Byloje nėra duomenų, kad jis suvokė, jog nužudymÄ vykdo itin žiauriai. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad dalis sužalojimų priskirti sunkiam sveikatos sutrikdymui, kiti – nesunkiam. Kadangi nenustatyta, ar mirtis iÅ¡tiko nukentėjusiÄ jÄ staiga, ar po tam tikro ir kurio laiko, ar po smurto ji neteko sÄ monės, ar buvo sÄ moninga, ar kaltinamasis peiliu badė nukentėjusiÄ jÄ esant sÄ moningai ir gyvai ir tÄ kaltinamasis suvokė, todėl nėra pagrindo kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad kaltinamasis suvokė, jog nukentėjusiÄ jÄ Å¾udo itin žiauriai ir sukelia jai dideles fizines kančias ir skausmÄ .

Å iuo atveju visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl minėta kaltinimo aplinkybė (nužudymas itin žiauriai) kaltinamajam iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina.             Skiriant bausmę Ž. K. atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Kaltinamojo Ž. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte;

BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, 5 punkte, yra labai sunkūs ir tyčiniai nusikaltimai. Vienu nusikaltimu (R. G. nužudymas) sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, nusikaltimu atimta gyvybė, nusikaltimas baigtas. Nužudymas padarytas dėl asmeninio konflikto, nužudyta šeimos narė. Antroji nusikalstama veika (pasikėsinimas nužudyti L. G. ir E. G.) – nebaigtas nusikaltimas. Nusikaltimas nebaigtas dėl to, kad vienas iš nukentėjusiųjų pasipriešino kaltinamajam ir abu nukentėjusieji pabėgo.

Vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų, kurį pasikėsinta nužudyti – mažametis, nukentėjusieji Å¡eimos nariai. Pasikėsinta nužudyti bejėgiÅ¡kos bÅ«klės nukentėjusiuosius, kurie tuo metu miegojo.Ž. K. administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas (b. l. 101–103, tomas 3), į psichiatro ar narkologo įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b. l. 117, tomas 3), 2013-02-12 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto iÅ¡vadoje Nr. 93-TPK-519 nurodyta, kad Ž. K. skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b. l. 121, tomas 3), apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas patenkinamai. (b. l. 115, tomas 3).

Ž. K. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto; BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3 punkto, 5 punkto, sankcijoje. Paskyrus Å¡iÄ bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, yra įstatyminis pagrindas kaltinamajam skirti didesnį nei bausmės vidurkis dydį.Kardomoji priemonė suėmimas kaltinamajam paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmės laikÄ .Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 512,32 litų (148,34 Eur) civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o iÅ¡ Ž. K. priteisti 512,32 Lt (tai atitinka 148,34 Eur) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nurodo, kad L. G. nuo 2014-02-15 iki 2014-02-18 buvo gydomas VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninės stacionare. Už minėtas paslaugas apmokėta iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 512,32 Lt (b. l. 36–37, tomas 2). Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos apmokėjo gydymo įstaigoms gydymo iÅ¡laidas, turėjo iÅ¡laidų ir patyrė turtinę žalÄ . Ji priteistina iÅ¡ kaltinamojo, nes dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta, jis buvo gydomas gydymo įstaigoje, o gydymo iÅ¡laidas atlygino Valstybinė ligonių kasa.

Nukentėjusioji D. G. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš Ž. K. priteisti 353 Eur turtinei žalai ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pridėjo rašytinius įrodymus civiliniam ieškiniui pagrįsti Nurodė, kad Ž. K. nužudė jos seserį R. G.. Su ja visuomet siejo ypač artimi ir emociškai tvirti santykiai, dėl sesers nužudymo ir kilusių pasekmių – jos mirties, patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė emocine depresija ir sukrėtimu dėl netekto artimo žmogaus. (b. l. 166–175, tomas 3)Nepilnamečio L.

G. atstovas pagal įstatymÄ vieÅ¡oji įstaiga Marijampolės vaiko tėviÅ¡kės namai atstovaujantys nepilnametį nukentėjusįjį L. G. pateikė civilinį ieÅ¡kinį ir prašė iÅ¡ Ž. K. priteisti 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam L. G.. Nurodė, kad nusikalstama veika pasikėsinta į tėvų ir vaikų santykius. Nužudžius R. G., jos nepilnametis sÅ«nus L. G. neteko galimybės bÅ«ti auklėjamas ir iÅ¡laikomas savo motinos. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis tyčiniais veiksmais nužudė nepilnamečio L.

G. motinÄ ir pasikėsino nužudyti ir jį patį bei jo brolį, todėl akivaizdu, kad vaikas patyrė neiÅ¡matuojamÄ skausmÄ , stiprų dvasinį sukrėtimÄ netekus vieno iÅ¡ artimiausių žmonių, taip pat ir buvo iÅ¡kilusi reali grėsmė jo paties gyvybei. Vaikas pabėgo iÅ¡ nusikaltimo vietos basas ir sužalotas bėgo daugiau kaip du kilometrus tam, kad praneÅ¡tų apie įvykį. Todėl jo patirtas emocinis sukrėtimas sunkiai pamatuojamas. Å i nusikalstama veika ypač neigiamai paveikė nukentėjusiojo psichinę ir fizinę sveikatÄ , Å¡is traumuojantis patyrimas gali įtakoti ateityje vaiko emocinę sveikatÄ . (b. l. 186–188, tomas 3) Nepilnamečio nukentėjusiojo E. G. atstovas pagal įstatymÄ Z.

M., atstovaujantis nepilnamečiam nukentėjusiajam E. G., pateikė civilinį ieÅ¡kinį ir prašė iÅ¡ Ž. K. priteisti 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam E. G.. Nurodė, kad nusikalstama veika pasikėsinta į tėvų ir vaikų santykius. Nužudžius R. G., jos nepilnametis sÅ«nus E. G. neteko galimybės bÅ«ti auklėjamas ir iÅ¡laikomas savo motinos. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis tyčiniais veiksmais nužudė nepilnamečio E. G. motinÄ ir pasikėsino nužudyti ir jį patį bei jo brolį, todėl akivaizdu, kad vaikas patyrė neiÅ¡matuojamÄ skausmÄ , stiprų dvasinį sukrėtimÄ netekus vieno iÅ¡ artimiausių žmonių, taip pat buvo iÅ¡kilusi reali grėsmė ir jo paties gyvybei.

Vaikas pabėgo iÅ¡ nusikaltimo vietos, slėpėsi, todėl jo patirtas emocinis sukrėtimas sunkiai pamatuojamas. Å i nusikalstama veika ypač neigiamai paveikė nukentėjusiojo psichinę ir fizinę sveikatÄ , Å¡is traumuojantis patyrimas gali įtakoti ateityje vaiko emocinę sveikatÄ . (b. l. 199–200, tomas 3)Kauno apygardos prokuratÅ«ra, gindama vieÅ¡Ä jį – nepilnametės nukentėjusiosios L. K. interesÄ , pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o iÅ¡ Ž. K. priteisti 25000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai L.

K.. Nurodė, kad nukentėjusioji dėl mažametystės negali ginti teisme teisėtų savo interesų. Nužudyta R. G. augino mažametę dukrÄ L. K., su ja nukentėjusiÄ jÄ siejo artimas ryÅ¡ys. Dėl tyčinio nužudymo netekusi motinos ir galimybės augti su mama, L. K. patyrė Å¡okÄ , didelį vidinį skausmÄ , netektį ir neigiamus iÅ¡gyvenimus.Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Jei asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, mirÅ¡ta, jo kaip nukentėjusiojo teises perima vienas iÅ¡ Å¡eimos narių (BPK 38 str.) ar artimųjų giminaičių (BPK 15 str.) Å¡ių asmenų tarpusavio susitarimu. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisę į žalos atlyginimÄ turi ir kiti mirusiojo giminaičiai. LR BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji D. G. praÅ¡o tenkinti civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad turtinę žalÄ patyrė dėl sesers R. G. laidojimo, o žala susijusi su laidojimo paslaugomis: karstas ir laidojimo paslaugos – 700 litų, Å¡arvonės papuoÅ¡imas – 250 litų, valstybinei medicinos tarnybai už suteiktas paslaugas – 150 litų, maisto produktai gedulingiems pietums – 120 litų, iÅ¡ viso 1220 litų (tai atitinka 353 Eur). Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriais įrodyta bei patvirtinama, kad nukentėjusioji D.

G. turėjo iÅ¡laidų ir jai padaryta žala, susijusi su R. G. laidojimu. (b. l. 169–175, tomas 3). Ä®vertinus tai, kad nukentėjusiosios D. G. civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti įrodytas, jis pagrįstas bylos duomenimis, nukentėjusioji turėjo iÅ¡laidų dėl R. G. laidojimo, taigi nukentėjusiajai D. G. padaryta turtinė žala, o Å¡iÄ Å¾alÄ padarė kaltinamasis Ž. K. nusikalstamais veiksmais, todėl jis privalo žalÄ atlyginti, taigi civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas.

Taip pat byloje pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji D. G. prašo priteisti 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat yra pareikšti civiliniai ieškiniai, kuriais prašoma R. G. nepilnamečiams vaikams priteisti neturtinei žalai atlyginti: L. G. – 30000 Eur, E. G. – 30000 Eur, L. K. – 25000 Eur.Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Nukentėjusieji pareiÅ¡kė, kad neturtinė žala jiems padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nužudymo R.

G., kuri yra L. G., E. G., L. K. motina ir D. G. sesuo. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad nukentėjusieji su ja bendravo, dvasinis ryÅ¡ys buvo stiprus, dėl jos mirties visi patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teismas nustatė, kad Ž. K. tyčia nužudė R. G., dėl kurios mirties nukentėjusieji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, taip padarė jiems neturtinę žalÄ , todėl jÄ privalo atlyginti. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes.

Dėl R. G. – artimo žmogaus (motinos, sesers) – nužudymo, netekties nukentėjusieji patyrė sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ . Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos patyrė netekę artimo žmogaus. Ä®vertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, visas įstatyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiosios D. G. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, priteistina 10000 Eur. Nukentėjusiųjų L. G., E. G., L.

K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, L. G. priteistina 20000 Eur, E. G. priteistina 20000 Eur, L. K. priteistina 15000 Eur. Å ios suma nėra per didelės ar neprotingo dydžio.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam Ž. K., tiriant ir nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ . IÅ¡ pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma sudaro 217,13 Eur (b. l. 44, tomas 4).

Ikiteisminio tyrimo metu antrinę teisinę pagalbÄ teikė advokatas R. U., teisme – advokatė Angelė Fominienė. Nagrinėjant bylÄ teisme gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas (LR BPK 51 straipsnio 7 punktas), kaltinamajam buvo skirtas gynėjas. LR BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Todėl iÅ¡laidos už Ž. K. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ yra iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ Ž. K..Daiktų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka. Kelionės iÅ¡laidos (7,04 Eur), iÅ¡mokėtos liudytojui R. P., pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, jos iÅ¡mokėtos iÅ¡ teismo lėšų, todėl iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 dalis, BPK 105 straipsnio 1 dalis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 297, 301–303 straipsniais, n u s p r e n d ė :Ž.

K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte; BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, 5 punkte, ir: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ skirti bausmę laisvės atėmimÄ 14 (keturiolikai) metų, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 2 punktÄ , 3 punktÄ , 5 punktÄ skirti bausmę laisvės atėmimÄ 9 (devyneriems) metams.Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir subendrintÄ bausmę skirti laisvės atėmimÄ 14 (keturiolikai) metų.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014-02-15 iki 2015-07-02.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-07-02.             KardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ Å½.

K. palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.Kauno teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti, iÅ¡ Ž. K. priteisti 148,34 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SÄ skaita Nr. LT 2173000100024484333).Nukentėjusiosios D. G. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti tenkinti, iÅ¡ Ž. K. priteisti 353 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai D. G..Nukentėjusiosios D. G. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti, iÅ¡ Ž.

K. priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai D. G..Nepilnamečio L. G. atstovo pagal įstatymÄ vieÅ¡osios įstaigos Marijampolės vaiko tėviÅ¡kės namų pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, iÅ¡ Ž. K. priteisti 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam L. G.. Nepilnamečio nukentėjusiojo E. G. atstovo pagal įstatymÄ Z. M. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, iÅ¡ Ž. K. priteisti 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam E. G..

Kauno apygardos prokuratÅ«ros pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, iÅ¡ Ž. K. priteisti 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti L. K..             Priteisti iÅ¡ Ž. K. 217,13 Eur valstybei (iÅ¡laidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo). Å i suma sumokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB „Swedbank“, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .             Priteisti iÅ¡ Ž.

K. proceso išlaidas (kelionės išlaidos išmokėtos liudytojui) – 7,04 Eur valstybei.Daiktus (saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate):

1) Sunaikinti: 5 (penkis) tamponus su kraujo pėdsakais, 5 (penkis) lyginamuosius pavyzdžius (R. G. galvos ir plaukų), R. G. kraujo pavyzdį, 12 nuorÅ«kų, 5 (penkias) daktiloskopines plokÅ¡teles, sulaužytÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , 2 (du) peilius, plastikinį alaus butelį, atÅ¡vaitÄ , 5 (penkias) nuolaidų korteles, vaistinės kvitÄ , dvi „Maxima“ nuolaidų korteles, daktiloskopinę plokÅ¡telę su rankų pėdsakais, L. G. seilių pavyzdį, nagų nuokarpas, R. G. rudos spalvos marÅ¡kinius, apatinius marÅ¡kinius, liemenėlę, kelnes, kelnaites, palaidinę, megztinį, striukę, kroksus.2) Ž.

K. sportines kelnes, marÅ¡kinius, trumpikes grÄ Å¾inti Ž. K..3) R. G. žiedÄ , raktÄ , 2 (du) apklotus, užvalkalÄ , pinigus: 3,82 Lt (tris litus 82 centus), 2 (du) Didžiosios Britanijos pensus, 200 (du Å¡imtus litų), moteriÅ¡kÄ rankinę, piniginę, apyrankę, telefonÄ be SIM kortelės, telefonÄ â€žNokia“, telefonÄ â€žSamsung“, telefono kroviklį – grÄ Å¾inti L. G..

4) Ž. K. 2 (du) telefonus „Nokia“ su SIM kortelėmis, telefono dėklÄ , žibintuvėlį, grandinėlę, žiedÄ , piniginę, pinigus: 1,17 Lt (vienÄ litÄ 17 centų) – konfiskuoti ir panaudoti civiliniams ieÅ¡kiniams padengti.Daiktus, saugomus Kauno apygardos teisme:              1) VokÄ , kuriame yra 6 CD (1 CD – priedas prie 2014-02-15 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, 2 CD – priedas prie 2014-0829 E. G. apklausos protokolo, 1 CD – priedas prie 2014-02-15 daiktų pateikimo protokolo, 1 CD – iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro gautas įraÅ¡as, 1 CD – priedas prie 2014-06-20 slapto sekimo protokolo), palikti saugoti prie bylos.              2) CD – įraÅ¡Ä , kuriame yra E. G. apklausa Kauno apygardos teisme, palikti saugoti prie bylos.

3) Ž. K. asmens tapatybės kortelę Nr. 10730592 siųsti nuteistojo Ž. K. bausmės atlikimo įstaigai.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Kolegijos pirmininkė teisėja                                                     Danguolė Å iugždinytė Kolegijos teisėjai                                                                      Algerdas UrbÅ¡ys                                                                                                    Rimas Å virinas