AS-502-148-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS502-148/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01138-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. P. ir T. P., atstovaujamų advokato P. Č., atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. P. ir T. P., atstovaujamų advokato P. Č., skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai I. P. ir T. P. (toliau – ir pareiškėjai), atstovaujami advokato P. Č., kreipėsi į teismą skundu (b. l. 2-7, 15-22), prašydami įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) pašalinti padarytą pažeidimą: panaikinti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 1995 metų preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto bei (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 1995 metų preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto bei (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692, pakeitimus, kuriais buvo neteisėtai įbraižytas kelias.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi (b. l. 83-84) atsisakė priimti pareiškėjų I. P. ir T. P., atstovaujamų advokato P. Č., skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjų T. P. ir I. P. pirminis skundas, kuriuo pareiškėjai prašė teismo pripažinti visus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto bei (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692, korekcijas ir pildymus, kuriais buvo neteisėtai įbraižytas kelias, negaliojančiais.

Skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 straipsnių reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2012 m. lapkričio 28 d. skundo trūkumams pašalinti. Nutartyje teismas nurodė tikslinti reikalavimą, t. y. nurodyti konkrečius ginčijamus aktus, ginčijamus aktus pridėti prie skundo, išaiškino, jog Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 3 dalis numato išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarką bei pasiūlė spręsti, ar pareiškėjų keliamas ginčas yra susijęs su Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatytomis išimtimis ir skunde nurodyti, ar yra pasinaudoję privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka bei pateikti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus.

Teismo nustatytu terminu pareiškėjai, atstovaujami advokato P. Č., pateikė teismui naują skundą, tačiau konkrečių ginčijamų aktų nenurodė, taip pat pareiškime dėl trūkumų šalinimo paaiškino, kad ginčija 1995 metų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 1995 metų preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projektą bei (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, patvirtintą Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692, kurie savo esme yra teritorijos planavimo dokumentai, todėl pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) tokie ginčai sprendžiami kreipiantis į teismą.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjų pateiktus paaiškinimus, pabrėžė, jog nors pareiškėjai tinkamai ir konkrečiai reikalavimo nesuformuluoja, t. y. nenurodo konkrečių ginčijamų aktų, kuriais patvirtinti prašomi panaikinti žemės reformos žemėtvarkos projektai, tačiau iš skundo turinio ir pareiškimo dėl trūkumų šalinimo matyti, kad pareiškėjai ginčą kelia dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto (jo papildymo), kuris rengiamas ir patvirtinamas vadovaujantis Žemės reformos įstatymu ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika). Pabrėžė, jog Teritorijų planavimo įstatymas žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti bei patvirtinti netaikomas, todėl ginčams dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų negali būti taikoma Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta skundų padavimo tvarka.

Teismas pabrėžė, jog pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog šiuo atveju ginčas keliamas dėl aktų, kurie nėra sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, ar žemės sklypo pardavimo, nuomos ar perdavimo žemės sklypą naudotis neatlygintinai, todėl pareiškėjų keliamas ginčas patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies veikimo sritį ir pareiškėjai dėl šio ginčo sprendimo turėjo kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Nacionalinės žemės tarnybos vadovą.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad būtų pasinaudoję šiam ginčui taikytina ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, nors teismas buvo tai nurodęs 2012 m. lapkričio 14 d. nutartyje, todėl vertintino, kad pareiškėjai nesilaikė įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Teismas išaiškino, jog pareiškėjai, nesutikdami su atitinkamais administraciniais aktais, kuriais patvirtintas (pakeistas) žemės reformos žemėtvarkos projektas, turi teisę juos ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ir nesutikdami su jo sprendimu gali kreiptis į teismą.

III. Pareiškėjai I. P. ir T. P., atstovaujami advokato P. Č., atskiruoju skundu (b. l. 86-88) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti I. P. ir T. P. skundą.

Atskirajame skunde nurodoma, jog žemės reformos žemėtvarkos projektai yra specialieji teritorijų planavimo dokumentai, todėl jiems taikytinos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, pagal kurias ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra tokio pobūdžio ginčams netaikytina. Nurodo, jog žemės reformos žemėtvarkos projektai yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymo 15 str. 1 d.) ir ginčų nagrinėjimui dėl veiksmų, susijusių su teritorijų planavimo dokumentais, taikytinos ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos.

Pareiškėjai remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 3, 32 straipsnių nuostatomis ir nurodo, jog neteisėtai priimtus administracinius sprendimus dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo po statybą leidžiančio dokumento išdavimo panaikina teismas. Pažymi, jog ginčijami žemės reformos žemėtvarkos projektai yra 1995 metų bei 2003 metų, teritorijos planavimo dokumentai yra patvirtinti, jų pagrindu yra atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai, išduoti statybą leidžiantys dokumentai, todėl atsakovas neturi teisės panaikinti skundžiamų aktų administracine tvarka, tokia teisė yra suteikta tik teismui.

Pabrėžia, jog žemės reformos žemėtvarkos projektų rengėjas Nacionalinė žemės tarnyba negali atšaukti savo priimtų sprendimų, kadangi jie yra susiję su atitinkamų teisių sukūrimu kitiems asmenims, atitinkamai juos naikinti turi teisę tik teismas. Pabrėžia, jog remiantis ginčijamais žemės reformos žemėtvarkos projektais, kaip teritorijų planavimo dokumentais, toje vietovėje buvo suformuoti žemės sklypai.

Nurodo, jog, sistemiškai aiškinant Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, atsižvelgus į teisėtų lūkesčių principą, darytina išvada, jog esamoje situacijoje kreipimasis ne teismo tvarka į Nacionalinę žemės tarnybą neturi prasmės. Pažymi, jog institucija neturi teisės pati panaikinti sprendimų, kadangi tokiu būdu bus pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje, 32 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai I. P. ir T. P., atstovaujami advokato P. Č., atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą jiems nepasinaudojus privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Pareiškėjai atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi ir mano, kad administracinėje byloje jų pateiktiems reikalavimams nėra taikoma privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka.

Vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija nurodo, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22–24, 32–33 straipsniai.

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pažymėtina, jog išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą instituto paskirtis suponuoja, kad jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-191/2010).

Taigi vienas iš reikalavimų, kai asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos gali būti tai, kad asmuo turi laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Asmeniui nurodytos tvarkos nesilaikius administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) atsisako priimti skundą (prašymą) nagrinėti teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). Pažymėtina, jog ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu gali būti atsisakoma priimti skundą tik tuo atveju, kai atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, nepasinaudojo įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-583/2012). Be to, įstatymų nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pašalinti padarytą pažeidimą: panaikinti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 1995 metų preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto bei (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 1995 metų preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto bei (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692, pakeitimus, kuriais buvo neteisėtai įbraižytas kelias (b. l. 17-22). Pareiškėjai patikslintame skunde nurodė, jog Kauno rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-49-58/2011 pagal I. P. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai dėl žemės sklypų ribų tikslinimo. Paaiškino, jog skundžiamuose aktuose kelias buvo suprojektuotas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nesilaikanto tokio pobūdžio aktų keitimą numatančių reikalavimų, pagrįstai dėl neteisėtai įbraižyto kelio buvo koreguotos pareiškėjų žemės sklypo ribos (b. l. 17-22).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl byloje taikytino teisinio reguliavimo, nurodo, jog Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalis numato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas darytina išvada, kad įstatymo leidėjas šioje teisės normoje konkrečiai apibrėžė ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nagrinėjamų ginčų ratą. Iš nurodytų nuostatų matyti, kad tai, ar ginčams yra taikytina privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, lemia ne tik ginčo objektas, bet ir laiko momentas, numatytas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje.

Pareiškėjų teigimu, šiuo metu I. P. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo įsigytas iš J. J., kuriam į nurodytą žemės sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės (b. l. 15-22, 45-49). Šiuo atveju administracinėje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų nurodytus pareiškėjų teiginius apie nuosavybės teisių atkūrimą J. J. ir leistų spręsti, ar pareiškėjų keliamas ginčas patenka Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytą ginčų ratą, kuriam taikoma privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Šias aplinkybes, ištyręs papildomus įrodymus, turėtų įvertinti pirmosios instancijos teismas iš naujo spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertinęs visų bylos aplinkybių nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą jiems nepasinaudojus privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), todėl pareiškėjų atskirasis skundas yra tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų I. P. ir T. P., atstovaujamų advokato P. Č., atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė