8ff42309-bfce-446f-98cf-dc7e3ba63333 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-495/2010

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Â

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â teisėjų: Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Å erno ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Coface Austria Krediversicherung AG, veikiančio per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialÄ , atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio

1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2681-524/2009

pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ribenos prekyba“ ieškinį

atsakovui Coface Austria Krediversicherung AG, veikiančiam per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialÄ , dėl 333 734,27 Lt draudimo iÅ¡mokų priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas BUAB ,,Ribenos prekyba“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo Coface Austria Krediversicherung AG, veikiančio per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialÄ , priteisti 333 734,27 Lt neiÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų. Taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, areÅ¡tÄ . Nurodė, kad reikalaujama priteisti suma yra didelė, o atsakovas vengia vykdyti savo prievolę, gali savo turtÄ paslėpti.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones patenkino, areÅ¡tavo atsakovo Coface Austria Krediversicherung AG, veikiančio per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialÄ , nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų neradus ar nepakankant - pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant 333 734,27 Lt sumos. Teismas klausimÄ iÅ¡nagrinėjo nepranešęs apie tai atsakovui, nes, atsižvelgęs į ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad praneÅ¡imas apie laikinųjų priemonių taikymo nagrinėjimÄ gali sutrukdyti tokių priemonių tinkamÄ pritaikymÄ (CPK 148 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad reikalaujama priteisti suma yra didelė, ieÅ¡kovas yra bankrutuojanti įmonė, atsakovas vengia iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas, todėl, preliminariai įvertinęs ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių tikslÄ bei vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu (CPK 145 str.

1 d. 1, 3 p., 2 d.).

Atskiruoju skundu atsakovas Coface Austria Krediversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialÄ , praÅ¡o Å¡iÄ teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas iÅ¡nagrinėjo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apie tai nepagrįstai nepranešęs atsakovui, nes nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys realiÄ grėsmę, jog toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ (CPK 148 str. 1 d.).

2. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas slepia savo turtÄ ar ketina jį perleisti tretiesiems asmenims, nesÄ Å¾iningai elgiasi ar jo mokumas sumažėjęs, t. y. patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę. Todėl, ieÅ¡kovui neįrodžius, nėra jokio juridinio pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (CPK 13, 178 str., 144 str. 1 d.).

3. Teismas areÅ¡tavo atsakovo pinigines lėšas jam apie tai nežinant ir negalint pateikti paaiÅ¡kinimų bei jų pagrįstumÄ patvirtinančių įrodymų apie tai, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra bÅ«tina. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė atsakovo teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam.

4. Vien reikalavimų apimtis negali bÅ«ti lemiama nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ .

5. Tariamai sudėtinga padėtis draudimo ar finansų rinkoje taip pat negali bÅ«ti absoliučia sÄ lyga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovo veikla yra licencijuojama bei prižiÅ«rima valstybės institucijų, todėl atsakovas bet kuriuo metu gali įvykdyti ieÅ¡kovo reikalavimus.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB ,,Ribenos prekyba“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas atskirajame skunde turėjo galimybę iÅ¡dėstyti argumentus ir pateikti įrodymus, paneigiančius bÅ«tinybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovas taip pat pažymi, kad vien didelė reikalavimo suma padidina ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Be to, vien faktas, kad atsakovas yra kreditų draudimu užsiimanti bendrovė, neįrodo atsakovo sÄ Å¾iningumo ir nepatvirtina tikimybės, kad atsakovas pajėgus įvykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ .

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų

asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymo galimybė pasunkėtų arba įvykdymas

pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str.

1 d.). Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Å ia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant

galimÄ grėsmę bÅ«simo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių

proporcingumÄ siekiamiems tikslams. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė,

pagal kuriÄ objektyvaus pobÅ«džio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas,

preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo procesinio sprendimo neįvykdymo rizikÄ (žr. pvz., Lietuvos

apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtÄ byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtÄ

byloje Nr. 2-428/2008; ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡i prezumpcija nėra absoliuti, jÄ taikant teismas, kaip pagrįstai nurodyta atskirajame skunde, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, vykdytinų įsipareigojimų mastÄ ir pan. nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) bÅ«simo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Civiliniame procese, kaip atskirajame skunde akcentavo atsakovas, vyrauja rungimosi principas, reiÅ¡kiantis, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK

12 str.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nesudarė galimybių atsakovui pateikti jo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, tačiau atsakovas tokių duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, nors tokiÄ galimybę turėjo. Dėl to nėra pagrindo manyti, jog skundžiama nutartis nepagrįsta bei laikytina, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma atsakovui (333 734,27 Lt) didelė, o tai gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nesutinka

dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam nepranešus, tačiau pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį

laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepranešus atsakovui yra teismo teisė ir

būtent teismas sprendžia, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių

taikymo nagrinėjimÄ sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys

jų taikymÄ nebeįmanomÄ . Be to, nepraneÅ¡imas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiÅ¡kia

šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, nes teismo nutartis dėl proceso teisės normų pažeidimo gali būti panaikinta tik tuomet,

kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Tačiau

nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad nepraneÅ¡imas atsakovui apie laikinÄ sias apsaugos priemones pažeidė jo procesines teises, nes teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam ir pateikti jo pozicijÄ patvirtinančius duomenis atsakovas galėjo realizuoti pateikdamas atskirÄ jį skundÄ su atitinkamais priedais.

Ä®vertinusi Å¡iuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepaneigė objektyvios grėsmės bÅ«simam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimo dėl didelės reikalavimo sumos. Skundo argumentais nepaneigtas teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumas, o Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo pareikÅ¡ta didelė reikalavimo suma sudarė pakankamÄ pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IÅ¡dėstytos aplinkybės, taip pat ir susijusios su atsakovo veikla, kuriÄ , kaip nurodo apeliantas, prižiÅ«ri speciali institucija, neleidžia sutikti su apelianto motyvais, kad nėra pagrindo manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kad teismo nutartis priimta pažeidžiant CPK 144 straipsnio

1 dalį, nustatančiÄ laikinųjų apsaugos priemonių pagrindus.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismui nustačius, jog byloje bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, įstatymas suteikia atsakovui galimybę kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti užtikrinti galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ jam ekonomiÅ¡kai naudingiausiu bÅ«du (CPK 146 str. 1, 2 d.). Atsakovas taip pat gali pasirinkti

vienÄ iÅ¡ kelių savo teisių gynimo bÅ«dų, tame tarpe ir praÅ¡yti areÅ¡tuoti konkretų turtÄ , įmokėti į

teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ reikalaujamÄ pinigų sumÄ , pateikti banko garantijÄ , laidavimÄ , o taip pat praÅ¡yti užtikrinti galimus nuostolius dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo (CPK 146 str., 147 str.).

Apelianto skundo motyvais pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337

str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                   Nijolė Piškinaitė

                                                                                                                                Donatas

Å ernas

                                                                                                                                Vigintas Višinskis