8ff3c20e-855e-44d2-a8fa-8db46bfe9327 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-381-368/2023

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00742-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.3; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 20 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens V. K. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos S. Z. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, V. K., Mažeikių rajono 1-ojo biuro notarei R. R. dėl iÅ¡laikymo reikalingumo fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėja S. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. Z. mamos J. K. mirties dienÄ ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas iÅ¡laikymas ir pareiÅ¡kėja įgijo teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį.

2. Nurodė, kad ji gyveno su mama jos bute, rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo mamÄ . Å iame bute pareiÅ¡kėja gyvena iki Å¡iol. PareiÅ¡kėjai tiek esant gyvai mamai, tiek jai mirus, yra reikalingas iÅ¡laikymas, kadangi ji jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, yra neįgali, pensininkė, o gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 202,10 Eur.

3. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja turi galimybę gyventi jai priklausančiame name (duomenys neskelbtini), taip pat gali gyventi toliau ten, kur gyvena dabar, t. y. pas savo sugyventinį jo bute. Taip pat turi galimybę parduoti sodo namelį ir iÅ¡sinuomoti bÅ«stÄ . PareiÅ¡kėja niekada su mama negyveno ir ja nesirÅ«pino. PareiÅ¡kėja pasiėmėm visas mamos santaupas – virÅ¡ 3 000 Eur, kurios turi bÅ«ti įskaičiuojamos į paveldimo turto dalį.

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos J. K. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. K. paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Jei iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. Z. pareikÅ¡ti praÅ¡ymai dėl palikėjos palikimo yra visapusiÅ¡kai pagrįsti, VÄ® Turto bankas neprieÅ¡taraus jų patenkinimui.

5. Suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o dėl pareiÅ¡kimo spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad palikėja J. K. 2018 m. gegužės 18 d. buvo paraÅ¡iusi testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ buvo palikusi pareiÅ¡kėjai S. Z. PareiÅ¡kėja 2022 m. kovo 28 d. priėmė palikimÄ pagal 2018 m. gegužės 18 d. testamentÄ Ä¯ palikėjos kitÄ turtÄ , t. y. žemės sklypÄ ir sodo namelį, esančius (duomenys nesklebtini). S. Z. prašė taip pat iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ privalomÄ jÄ palikimo dalį, kadangi ji gauna mažesnės vertės turtÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. kovo 29 d. sprendimu teismas pareiÅ¡kėjos S. Z. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkino: nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai S. Z. palikėjos J. K. mirties dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas iÅ¡laikymas; juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant paveldėti privalomÄ palikimo dalį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalį; priteisė iÅ¡ V. K. pareiÅ¡kėjai S. Z. 1 190 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimui įsiteisėjus, panaikino TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

7. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjai po motinos J. K. mirties pagal testamentÄ atitektų žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7 800 Eur, o V. K. – butas, esantis (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja gauna senatvės pensijÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) bei vieniÅ¡o žmogaus iÅ¡mokÄ , iÅ¡ viso jos pajamos sudaro – 202 Eur per mėnesį. Taip pat teismas nustatė, kad gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ingai nei teigė suinteresuotas asmuo V. K., pareiÅ¡kėjai nepriklausė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡Å¡vaistė savo turtÄ jį palikdama savo buvusiam sutuoktiniui. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys nepatvirtina suinteresuoto asmens V. K. argumentų, kad pareiÅ¡kėja dėl netinkamo elgesio, turto Å¡vaistymo, susikÅ«rė sunkiÄ materialinę padėtį, bei tai, kad pareiÅ¡kėja pasisavino motinos santaupas. Byloje nėra duomenų, kad mirusioji mirties dienÄ turėjo santaupų ir jas paveldėjo S. Z. PareiÅ¡kėjai nuo 2017 m. vasario 28 d. nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis neterminuotai. Jos sveikatos bÅ«klė dėl pablogėjo nuo 2015 m. ir jai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis. FaktiÅ¡kai nuolat su motina bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo gyventi nuo 2020 m., nors jos gyvenamoji vieta Å¡iuo adresu deklaruota dar nuo 2016 m. PareiÅ¡kėja moka minėto buto komunalinius mokesčius ir jokių įsiskolinimų neturi.

8. Teismas vertino, kad pareiÅ¡kėja dėl savo sveiktos bÅ«klės negali dirbti ir taip prisidėti prie savo iÅ¡laikymo. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai finansinę paramÄ teikia jos sÅ«nus, jis apmoka už pareiÅ¡kėjai suteiktas advokato paslaugas ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėja negaudama iÅ¡laikymo gali patenkinti bÅ«tiniausias gyvenimo reikmes. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai motinos mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas, lemiantis pareiÅ¡kėjos teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį ir jos padėtis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytų iÅ¡laikymo reikalingumo kriterijus.

9. Teismas įvertinęs, kad pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens V. K. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas ir jų interesai prieÅ¡ingi, sprendė, kad pareiÅ¡kėja turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 6 dalis). Teismas atsižvelgęs, kad suinteresuoto asmens V. K. procesinis elgesys buvo tinkamas, į tai, kad jam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, sprendė, kad yra pagrindas iÅ¡ V. K. priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ mažinti, priteisinat pusę pareiÅ¡kėjos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

10. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo V. K. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. kovo 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimo netenkinti; suinteresuoto asmens naudai priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

10.1. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjai mirusioji J. K. 2018 m. gegužės 18 d. paliko turtÄ , kuris galimai sudaro palikimo privalomÄ jÄ dalį ir/ar kompensuoja pareiÅ¡kėjos iÅ¡laikymui reikalingas lėšas. CK 5.20 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismÄ spręsti dėl juridinio fakto, nustatymo tikslu pretenduoti į palikimo privalomÄ jÄ dalį, tik tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad testamentu pareiÅ¡kėjai nepalikta daugiau turto, nei privalomoji dalis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjai testamentu buvo skirtas tam tikras turtas, privalėjo vertinti, kokia to turto vertė, ar ji yra mažesnė nei pusė tos dalies, kuri jai tektų pagal įstatymÄ , nes prieÅ¡ingu atveju iÅ¡laikymo reikalingumo faktas nesukels jai jokių teisinių pasekmių, o toks faktas negali bÅ«ti nustatinėjamas.

10.2. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais buvo nustatytos turto, testamentu palikto pareiÅ¡kėjai – žemės sklypo su sodo pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės 2022 m. lapkričio 10 d. ir (duomenys neskelbtini) Tačiau vadovautis vien Å¡iais ekspertizės aktais neįmanoma, kadangi: a) palikėja mirė (duomenys neskelbtini), Å¡iai dienai turto vertė nebuvo nustatinėjama; b) likusio turto, dėl kurio vyksta ginčas (buto, esančio (duomenys neskelbtini),) vertė iÅ¡ viso nebuvo nustatinėjama, todėl bendra palikto turto vertė liko nenustatyta. PareiÅ¡kėja gali pretenduoti tik į ¼ dalį palikimo (pusę turto, kuris jai tektų paveldint pagal įstatymÄ ), todėl nėra galimybės nustatyti, ar pareiÅ¡kėjai testamentu palikto turto vertė nevirÅ¡ija ¼ dalies bendro turto vertės ir tuo pačiu – ar iÅ¡laikymo reikalingumo faktas nustatinėtinas teismine tvarka.

10.3. Teismo sprendime nustatytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėja nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto yra neteisingos. PareiÅ¡kėjai palikimas pagal testamentÄ atsirado motinos mirties dienai, todėl vertinant pareiÅ¡kėjos turtinę padėtį mirties dienai, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į jai paliktÄ turtÄ â€“ pareiÅ¡kėja mirties dienai įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ , kuriame ji gali gyventi, arba jį realizuoti.

10.4. Teismas nepagrįstai, nustatydamas iÅ¡laikymo reikalingumo faktÄ , vadovavosi tik pareiÅ¡kėjos turtine padėtimi jos motinos mirties momentu. Teismas nevertino, ar pareiÅ¡kėja iÅ¡naudojo visas galimybes gauti lėšų bÅ«tinų gyvenimo reikmėms. Teismas atmetė apelianto praÅ¡ymÄ apklausi liudytojus, vien dėl to, kad jie yra apelianto draugai, kurie bÅ«tų paaiÅ¡kinę aplinkybes dėl pareiÅ¡kėjos piktnaudžiavimo alkoholiu. Teismas apribojo apelianto teisę įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas jo atsikirtimas, todėl sprendimas yra priimtas Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai, pažeidžiant procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.

10.5. PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu pati pripažino, kad Lietuvoje gyvena nuo 1993 metų, tačiau niekada oficialiai nedirbo, tik yra prižiÅ«rėjusi vaikus (neaiÅ¡ku, ar už atlygį). Nors pareiÅ¡kėja aplinkybę, kad ji nedirbo, pateisina prasta sveikatos padėtimi, ji pati patvirtino, kad sveikata pablogėjo tik nuo 2013 m. Byloje nėra atskleista, kodėl pareiÅ¡kėja niekur nedirbo ir nekaupė nei darbo pajamų, nei stažo, reikalingo pilnai pensijai gauti, visu 20 metų laikotarpiu tarp 1993–2013 metų. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja per tiek laiko niekur oficialiai nedirbo, vertinant su liudytojos O. S. duotais paaiÅ¡kinimais, patvirtina, kad pareiÅ¡kėja valkatavo, piktnaudžiavo alkoholiu. Vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja be pateisinamų priežasčių niekur nedirbo, patvirtina, kad pareiÅ¡kėja pati, savo sÄ moningais kaltais veiksmais, sukÅ«rė situacijÄ , kad ji Å¡iuo metu yra atsidÅ«rusi sunkioje turtinėje padėtyje – gauna tik minimaliÄ pensijos dalį už (duomenys neskelbtini) iki 1996 m. dirbtÄ laikotarpį, o Lietuvoje negauna jokios pensijos dalies, nes čia iÅ¡ viso nedirbo. Teismas apsiribojo argumentu, kad pareiÅ¡kėja dirbo Lietuvoje neoficialiai, prižiÅ«rėjo vaikus ir taip prisidėjo prie savo iÅ¡laikymo. Be to, pareiÅ¡kėja nesirÅ«pino turto, pajamų gavimu ir kitais bÅ«dais – ji nepretendavo į jokį turtÄ savo santuokos nutraukimo metu, taip pat atsisakė palikimo po savo tėvo mirties. PareiÅ¡kėja elgėsi neatsakingai, todėl dėl savo sÄ moningų kaltų veiksmų tapo nepajėgi apsirÅ«pinti pragyventi bÅ«tinomis lėšomis, atsižvelgiant į tai, jos pretendavimas į palikimo privalomÄ jÄ dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėja S. Z. praÅ¡o atmesti suinteresuoto asmens apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ; priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens visas iÅ¡laidas susijusias su Å¡ia byla. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

11.1. Nesutinka su apelianto nurodytais argumentais, kad nebuvo nustatinėjama nekilnojamojo turto rinkos vertė. PareiÅ¡kėja kreipėsi į UAB „Resto Group“ turto vertintojÄ P. J., kuris 2022 m. birželio 21 d. pateikė vertinimÄ , kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 42 000 Eur. Teismo ekspertas D. M. turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad žemės sklypo su sodo pastatu, esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra 7 800 Eur. Apelianto skunde nurodyta, kad minėto buto vertę – ne daugiau kaip 27 000 Eur, ir žemės sklypo su sodo pastatu – 9 000 Eur, paneigia turto vertinimai, ekspertizės aktas.

11.2. Tiek pareiÅ¡kėjos mamai J. K. dar esant gyvai, tiek po jos mirties pareiÅ¡kėjai yra reikalingas iÅ¡laikymas, kadangi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, piniginių santaupų neturi, yra neįgali, pensininkė, kur gaunama pensija ir vieniÅ¡o asmens iÅ¡moka sudaro 202,10 Eur. PareiÅ¡kėja visÄ laikÄ kartu gyveno su mama J. K. jai priklausančiame bute, kur iki Å¡iol po mamos mirties gyvena.

11.3. Jeigu notarė iÅ¡duotų paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ suinteresuotam asmeniui V. K., pastarasis iÅ¡varytų pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ buto ir ji neturėtų kur gyventi. Pagal testamentÄ , kuriuo mama paliko sodo žemės sklypÄ su sodo nameliu pareiÅ¡kėjai, jame gyventi negalėtų, kadangi sodo namelis yra labai mažas 31 kv. m. ir labai blogos bÅ«klės (avarinės), gali bet kada sugriÅ«ti. Taip pat sodo namelis nėra pritaikytas nuolat gyventi, kadangi jame nėra nei vandentiekio, nei nuotekų Å¡alinimo įrengimo, nei dujų.

11.4. Apeliantas nepagrįstai skunde nurodo, kad pareiÅ¡kėja yra kalta dėl jos sunkios materialinės padėties, jog jai reikalingas iÅ¡laikymas, nes niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, valkatavo. Jeigu pareiÅ¡kėja bÅ«tų buvusi asociali, ar vedusi netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , tai atsispindėtų dokumentuose, medicininiuose iÅ¡raÅ¡uose. Apeliantas neįrodė tokių aplinkybių buvimo.

11.5. PareiÅ¡kėja didžiÄ jÄ gyvenimo dalį gyveno (duomenys neskelbtini), kur oficialiai dirbo, bei gavo pajamas. Vėliau pareiÅ¡kėja grįžo gyventi į LietuvÄ , kur Lietuvoje taip pat dirbo, tačiau neoficialiai, t. y. augino ir prižiÅ«rėjo vaikus. Oficialaus darbo pareiÅ¡kėjai nepavyko susirasti dėl sveikatos bÅ«klės. PareiÅ¡kėja buvo registruota darbo biržoje ir laukė darbo pasiÅ«lymų, tačiau jų nesulaukė ir darbo birža pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡registravo sulaukus pensinio amžiaus.

11.6. Nesutinka su apelianto argumentais dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo. Teismas vertindamas įrodymus buvo neÅ¡aliÅ¡kas, bei remiantis įrodymų visuma padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kimas yra pagrįstas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja S. Z. (gimimo liudijime nurodyta – S.) ir suinteresuotas asmuo V. K. yra J. K. vaikai. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. K., motina J. K. mirė (duomenys neskelbtini)

14. IÅ¡ 2018 m. gegužės 18 d. J. K. testamento nustatyta, kad visÄ jai priklausantį turtÄ , kur jis bebÅ«tų, koks bebÅ«tų ir kada beatsirastų, palieka dukteriai S. Z. IÅ¡ 2019 m. gegužės 29 d. J. K. testamento nustatyta, kad visÄ jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį duomenys neskelbtini, palieka sÅ«nui V. K.

15. 2022 m, kovo 28 d. liudijimas, iÅ¡duotas notarės R. R., patvirtina, kad S. Z., įpėdinė pagal testamentÄ , yra priėmusi palikimÄ , 2022 m. kovo 28 d. paduodama pareiÅ¡kimÄ Mažeikių rajono 1-am notarų biurui apie palikimo priėmimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2022 m. kovo 9 d. notarės R. R. iÅ¡duoto liudijimo apie palikimo priėmimo faktÄ matyti, kad V. K., įpėdinis pagal testamentÄ , po motinos J. K. mirties yra priėmęs palikimÄ , 2022 m. kovo 9 d. paduodamas pareiÅ¡kimÄ Mažeikių rajono 1-am notarų biurui apie palikimo priėmimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja S. Z. 2022 m. kovo 23 d. pateikė notarui praÅ¡ymÄ dėl palikimo po mamos J. K. mirties. Nurodė, kad jos materialinė padėtis bloga ir jai reikalingas iÅ¡laikymas, todėl prašė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ ½ dalį turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini).

16. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise yra registruoti J. K. vardu.

17. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bei VĮ Regitra pažymos nustatyta, kad S. Z. vardu Lietuvos Respublikoje nėra registruota nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Iš Latvijos Respublikos Valstybinės žemės tarnybos 2022 m. gegužės 23 d. rašto matyti, kad 2022 m. gegužės 23 d. Nekilnojamojo turto valstybės kadastro informacinėje sistemoje S. Z. vardu nėra registruota nekilnojamojo turto.

18. IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. kovo 10 d. pažymos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai mokama vieniÅ¡o žmogaus iÅ¡moka – 32 Eur. iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo agentÅ«ros (duomenys neskelbtini) pažymos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai mokama valstybės senatvės pensija – 170 Eur per mėnesį. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsienių reikalų skyriaus 2012 m. sausio 2 d. pažyma „Apie Europos SÄ jungos valstybės narės piliečio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“ patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pilietė S. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro – 202 Eur.

Dėl teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį

19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad palikimo atsiradimo dienÄ pareiÅ¡kėjai motinos mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas ir pareiÅ¡kėja turėjo teisę į privalomÄ jÄ motinos palikimo dalį.

20. Teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį reglamentuojančio CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iÅ¡ jų tektų paveldint pagal įstatymÄ (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CK 5.20 straipsnio 1 dalį, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiÅ«ra priimti sprendimÄ dėl palikimÄ sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Å is principas gali bÅ«ti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iÅ¡ tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius Å¡eimos narius, kuriems bÅ«tina parama, be adekvačios priežasties nuÅ¡alina nuo palikimo, valstybė turi įsikiÅ¡ti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius Å¡eimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 15 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje gana iÅ¡samiai aptarti iÅ¡laikymo reikalingumui konstatuoti bÅ«tini kriterijai: klausimas dėl iÅ¡laikymo reikalingumo spręstinas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtÄ turtÄ ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius bÅ«tinų gyvenimo reikmių visumÄ . Vertinant bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos bÅ«klė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti paÅ¡alpÄ , pensijÄ , kitokiÄ paramÄ . Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos bÅ«klės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramÄ . Teismai, vertindami iÅ¡laikymo reikalingumÄ pareiÅ¡kėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 16 punktas).

22. Kadangi teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu iÅ¡laikymu, tai viena Å¡i aplinkybė taip pat nėra reikÅ¡minga sprendžiant dėl tokios teisės įgijimo. IÅ¡laikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principÄ (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį vertinant nagrinėjamos bylos kontekste testatoriaus teisės negali bÅ«ti ribojamos labiau, negu bÅ«tina teisėtam ir visuotinai reikÅ¡mingam, konstituciÅ¡kai pagrįstam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019, 20 punktas).

23. Klausimas dėl iÅ¡laikymo reikalingumo gali bÅ«ti teigiamai iÅ¡spręstas tik teismui įvertinus visÄ palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti bÅ«tinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtÄ , įskaitant nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį, asmuo, pretenduojantis į privalomÄ jÄ palikimo dalį, palikimo atsiradimo dienÄ valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; ar turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dienÄ ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos bÅ«klė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti paÅ¡alpÄ , pensijÄ , kitokiÄ paramÄ ; asmens nedarbingumas yra reikÅ¡mingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiÅ¡kumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali bÅ«ti apribojamas vien Å¡iuo faktu; bÅ«tina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dienÄ nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo iÅ¡laikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 17 punktas.)

24. Apeliantas skunde teigia, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjai testamentu buvo skirtas tam tikras turtas, privalėjo vertinti, kokia to turto vertė, ar ji yra mažesnė nei pusė tos dalies, kuri jai tektų pagal įstatymÄ , nes prieÅ¡ingu atveju iÅ¡laikymo reikalingumo faktas nesukels jai jokių teisinių pasekmių.

25. Iš byloje esančio Turto vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad pareiškėjai pagal 2018 m. gegužės 18 d. atiteksiančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2022 m. lapkričio 10 d. buvo 7 800 Eur.

26. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktos į bylÄ UAB „Resto group“ konsultacijos nustatyta, kad pagal 2019 m. gegužės 29 d. testamentÄ apeliantui tenkančio nekilnojamojo turto – buto, esančio duomenys neskelbtini, vertė 2022 m. birželio 21 d. galėtų siekti 42 000 Eur. Nors apeliantas nesutinka su konsultacijoje nurodyta buto verte, tačiau į bylÄ nepateikė jokių duomenų apie galimÄ buto vertę, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje nutartyje remiasi preliminaria konsultacijoje nurodyta buto verte.

27. Tai gi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad buto vertė yra daugiau nei dvigubai didesnė nei pareiÅ¡kėjai pagal testamentÄ tenkančio nekilnojamojo turto vertė, atmestini apelianto argumentai, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡laikymo reikalingumo faktas nesukels pareiÅ¡kėjai jokių teisinių pasekmių. Nors sutiktina su apeliantu, kad minėto nekilnojamojo turto vertės nustatytos buvusios jau po palikimo atsiradimo, o ne palikimo atsiradimo dienÄ , tačiau Å¡ioje byloje nėra sprendžiama dėl palikimo priėmimo, jo vertės, todėl vien tai, kad nekilnojamojo turto vertės buvo nustatytos ne buvusio palikimo atsiradimo dienÄ , o vėlesniu laiku, nesudaro pagrindo naikinti sprendimo, juo labiau, kad viso nekilnojamojo turto vertės kinta proporcingai, todėl pakitus buto vertei, proporcingai keisis ir kito nekilnojamojo turto vertė.

28. Apelianto vertinimu, pareiÅ¡kėja motinai mirus, pagal testamentÄ Ä¯gijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama paveldėjimu bei kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais bÅ«dais. Ä®pėdiniams paveldėjus pagal įstatymÄ arba testamentÄ , jų praÅ¡ymu yra iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimas (CK 5.66 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju Å¡alių motinos turto paveldėjimo procedÅ«ros nėra baigtos, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiÅ¡kėja motinai mirus savaime tapo nekilnojamojo turto paliktu testamentu savininke, be to byloje nėra duomenų, kad Å¡alių motinos mirties dienÄ pareiÅ¡kėjai bÅ«tų priklausęs, koks nors nekilnojamasis turtas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad palikimo atsiradimo dienÄ pareiÅ¡kėja nuosavybės teise neturėjo jokio nekilnojamojo turto.

29. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas iÅ¡laikymo reikalingumo faktÄ , vadovavosi tik pareiÅ¡kėjos turtine padėtimi motinos mirties dienÄ ir nevertino, ar pareiÅ¡kėja iÅ¡naudojo visas galimybes gauti lėšų pragyvenimui.

30. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , jei byloje paaiÅ¡kėja aplinkybės, jog iÅ¡laikymo reikalingumÄ Ä¯rodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukÅ«rė savo sunkiÄ materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iÅ¡Å¡vaistęs turėtÄ turtÄ ir pan.), teismas turi įvertinti Å¡ias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti praÅ¡ymo nustatyti iÅ¡laikymo reikalingumo faktÄ , bÅ«tinÄ siekiant įgyti teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį. BÅ«tinybė spręsti tokį klausimÄ kyla todėl, kad asmens, tik dėl savo sÄ moningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgaus apsirÅ«pinti pragyventi bÅ«tinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomÄ jÄ dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiÅ«riu silpniausių Å¡eimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidÅ«rė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 19 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

31. Apeliantas teigia, kad viena aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja nuo 1993 m. niekus nedirbo, valkatavo patvirtina, kad pati pareiÅ¡kėja sÄ moningai kaltais veiksmais sukÅ«rė situacijÄ , jog Å¡iuo metu yra atsidÅ«rusi sunkioje turtinėje padėtyje. Be to, pareiÅ¡kėja nesirÅ«pino turto, pajamų gavimu kitais bÅ«dais – nepretendavo į turtÄ nutraukiant santuokÄ , atsisakė palikimo po tėvo mirties. Taip pat teigia, kad pareiÅ¡kėjos sveikata yra bloga dėl to, kad ji piktnaudžiavo alkoholiu.

32. Nors apeliantas skunde teigia, kad pareiÅ¡kėja atsisakė tėvo palikimo, taip sÄ moningai nesirÅ«pindama turto įgijimu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokį apelianto argumentÄ . Taip pat apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjai sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise bÅ«tų priklausęs nekilnojamasis turtas, kuris bÅ«tų buvęs dalintinas nutraukiant santuokÄ . Byloje iÅ¡ paveldėjimo teisių pagal testamentÄ liudijimo, iÅ¡duoto Latvijos TSR Saldus valstybės notariato biuro nustatyta, kad 1979 m. gruodžio 27 d. notarė P. A. J. patvirtino, kad pagal testamentÄ , kuris 1976 m. gruodžio 10 d. patvirtintas (duomenys neskelbtini) kaimo LDT vykdomajame komitete ir registruotas Nr. (duomenys neskelbtini), turto, nurodyto (duomenys neskelbtini) mirusios pilietės B. A., J., testamente, paveldėtojai yra: Z. J., V. Paveldimas turtas, dėl kurio iÅ¡duotas Å¡is liudijimas yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), prie namo vienas Å«kinis pastatas. IÅ¡ 2014 m. gruodžio 1 d. Paveldėjimo liudijimo, iÅ¡duoto KurÅ¡o apygardos teismo prisiekusiosios notarės B. S., nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirusio Z. J. paliktÄ turtÄ paveldėjo sÅ«nus R. Z., t. y. jis, be kito liudijime nurodyto turto, paveldėjo gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini)“. Minėti duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų įrodančių, jog pareiÅ¡kėjai bÅ«tų priklausęs turtas (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡Å¡vaistė savo turtÄ jį palikdama savo buvusiam sutuoktiniui.

33. Nors pareiÅ¡kėja Lietuvos Respublikoje oficialiai nebuvo įsidarbinusi ir dėl to ginčo nėra, tačiau pareiÅ¡kėja nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 18 d. buvo registruota Užimtumo tarnyboje, darbo paieÅ¡ka nutraukta sulaukus pensinio amžiaus (2023 m. kovo 6 d. pažyma apie registracijÄ užimtumo tarnyboje). PareiÅ¡kėja gauna senatvės pensijÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), todėl tai paneigia apelianto nurodytÄ faktÄ , kad pareiÅ¡kėja gyvendama (duomenys neskelbtini) nedirbo. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjos turtinės padėtie įvertino, kad pareiÅ¡kėja gauna vieniÅ¡o žmogaus iÅ¡moka – 32 Eur ir (duomenys neskelbtini) mokamÄ valstybės senatvės pensija – 170 Eur per mėnesį, t. y. iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjos pajamos per mėnesį sudaro 202 Eur.

34. Pirmosios instancijos teismas vertinant pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klę nustatė ir Å¡ias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, kad pareiÅ¡kėjai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis neterminuotai (pažymėjimo iÅ¡davimo data 2017 m. kovo 1 d.) (Mažeikių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2017 m. vasario 28 d. pažyma). IÅ¡ Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡vados dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų S. Z. nustatyta, kad darbingumo lygis yra (duomenys neskelbtini) proc. nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 18 d. Nurodyta, kad negali dirbti keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, virÅ¡valandinių darbų, darbų aukÅ¡tyje, virÅ¡ 1-3 m, virÅ¡ 5 m. IÅ¡ byloje esančių pareiÅ¡kėjos pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. balandžio 13 d. pareiÅ¡kėja gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, diagnozuota (duomenys neskelbtini), po atliktos (duomenys neskelbtini), nustačius (duomenys neskelbtini), atlikta operacija, iÅ¡siųsta reabilitacijai. Nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2015 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydėsi (duomenys neskelbtini) ligÄ , daryta operacija, (duomenys neskelbtini).

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klė susijusi su Å¡irdies ligomis ir byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių apelianto nurodytÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjos sveikata pablogėjo dėl to, kad ji vartojo alkoholinius gėrimus. Apeliantas teigia, kad Å¡iÄ aplinkybę jis siekė įrodyti teismui apklausiant liudytojus, tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino jo praÅ¡ymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apie asmens sveikatos bÅ«klę ir priežastis lėmusias sveikatos pablogėjimÄ gali nustatyti tik reikiamÄ medicininį iÅ¡silavinimÄ turintys asmenys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ dėl liudytojų apklausos ir spręsdamas apie pareiÅ¡kėjos sveikatÄ bei aplinkybes lėmusias sveikatos pablogėjimÄ , pagrįstai vadovavosi medicininiais ir kitais oficialiais dokumentais susijusias su pareiÅ¡kėjos sveikata.

36. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aptartas Å¡ios nutarties 32–35 punktuose, apeliacinės instancijos daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas neįrodė, jog pareiÅ¡kėja kaltais veiksmais sukÅ«rė savo sunkiÄ materialinę padėtį ir nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog pareiÅ¡kėja tokioje padėtyje atsidÅ«rė dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių.

37. Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėja nuo 2020 m. pabaigos gyvena mamos bute ir kitos gyvenamosios vietos neturi. Aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja rÅ«pinasi butu patvirtina jos į bylÄ pateikti mokėjimo dokumentai už butui suteiktas komunalines paslaugas ir mokamus kitus mokesčius. Be to, pareiÅ¡kėja nuo 2016 m. kovo 9 d. yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡alių motinai priklausančiame bute.

38. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ gaunamų pajamų turi susimokėti už perkamus vaistus, mokesčius susijusius su bÅ«sto iÅ¡laikymu, už maistÄ , drabužius ir skirti lėšas kitiems bÅ«tiniems poreikiams. PareiÅ¡kėja bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jai pragyvenimui per mėnesį reikalinga 500 Eur suma. IÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kėjos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai finansinę paramÄ teikia jos sÅ«nus, kuris jÄ rėmė ir palikimo atsiradimo metu.

39. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja nagrinėjamoje byloje naudojasi mokamomis advokato paslaugomis, o nesikreipė į Valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, savaime neįrodo pareiÅ¡kėjos geros turtinės padėties. IÅ¡ byloje esančio sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o ir kitų mokėjimo dokumentų nustatyta, kad už advokato pagalbos paslaugas ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas (ekspertizę) apmokėjo pareiÅ¡kėjos sÅ«nus.

40. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjo suaugęs vaikas teikia jam iÅ¡laikymÄ , gali bÅ«ti vertinama kaip patvirtinanti iÅ¡laikymo pareiÅ¡kėjui reikalingumÄ , jeigu tokiai iÅ¡vadai neprieÅ¡tarauja kitų bylos aplinkybių visuma; jeigu kitos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas gali patenkinti bÅ«tiniausias gyvenimo reikmes ir be iÅ¡laikymo, jo teikimo faktas nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme iÅ¡laikymas pareiÅ¡kėjui reikalingas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl iÅ¡laikymo pareiÅ¡kėjai reikalingumo palikimo atsiradimo metu, pagrįsta byloje nustatytų aplinkybių dėl pareiÅ¡kėjos turtinės padėties visuma. Tai, kad pareiÅ¡kėjos pilnametis sÅ«nus rėmė motinÄ finansiÅ¡kai, tik patvirtina, jog ji neturėjo pakankamai pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.

41. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, susijusius su palikimo atsiradimo dienÄ buvusia pareiÅ¡kėjos turtine padėtimi, jos objektyviomis galimybėmis pagerinti turtinę padėtį, taip pat pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«kle bei socialine padėtimi, padarė bylos įrodymų visuma pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad palikėjos mirties dienÄ pareiÅ¡kėjai buvo reikalingas iÅ¡laikymas, ir tinkamai aiÅ¡kino bei taikė CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ normÄ .

42. Pažymėtina, kad tai, jog apeliantas nesutinka su teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis, nėra pagrindas pripažinti, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidus įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis). Todėl tenkinti suinteresuoto asmens apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl galimo teismo šališkumo

43. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ principas įtvirtintas CPK 21 straipsnyje, Å¡io principo įgyvendinimo procedÅ«ros nustatytos CPK VI skyriuje. Teisėjo nuÅ¡alinimo (nusiÅ¡alinimo) pagrindai civiliniame procese nustatyti CPK 65, 66 straipsniuose. Å ioje byloje aktualus CPK 66 straipsnyje nustatytas teisėjo nuÅ¡alinimo (nusiÅ¡alinimo) pagrindas, nes apeliantas teigia, jog teismas 2023 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu neleisdamas suinteresuoto asmens atstovui baigiamojoje kalboje pasisakyti apie pareiÅ¡kėjos piktnaudžiavimÄ alkoholiu ir 2023 m. kovo 13 d. teismo posėdžio metu teismas pasiÅ«lęs sudaryti Å¡alims taikos sutartį, galimai iÅ¡ anksto iÅ¡sakė nuomonę, kaip iÅ¡spręs Å¡ioje byloje keliamÄ klausimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas byloje tuo pagrindu nereiÅ¡kė teisėjai nuÅ¡alinimo, nors tokiÄ teisę turėjo pagal CPK 68 straipsnį. Byloje nėra duomenų dėl teisėjos suinteresuotumo bylos baigtimi ar dar kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ nebuvo pažeista.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs visumÄ byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundÄ argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos patirtos už apeliantui suteiktÄ teisinę pagalbÄ neatlygintinos.

46. Pareiškėja S. Z. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas.

47. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

48. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, kurie pareiÅ¡kėjai nebuvo nauji rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , galimas advokato laiko sÄ naudas, į tai, kad iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad suinteresuoto asmens apeliacinis skundas netenkintas, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ suinteresuoto asmens priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 900 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. kovo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti pareiškėjai S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900,00 Eur (devynių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius