8fed3ea5-404f-45ff-8f9a-8971a181fea0 · Utenos apylinkės teismas

? Administracinė byla Nr. A.2.6.-470-266/2020 Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00098-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.; 2.14.3. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. spalio 5 d. Anykščiai Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų teisėja Zita Gavėnienė, sekretoriaujant JÅ«ratei KauÅ¡ylienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. T., jo atstovui advokatui Liutaurui LukoÅ¡iui, institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , Utenos AVPK Anykščių rajono policijos komisariato atstovei Laurai LaurinavičiÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo T.

T. , a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylÄ , ir n u s t a t ė: T. T. (duomenys neskelbtini), rajoniniame kelyje Rubikiai- Bebarzdžiai- Debeikiai , (duomenys neskelbtini) km. (duomenys neskelbtini), nuo 2020m. gegužės 16d., 21 val., iki 2020m. gegužės 17d., 06 val. 54 min., vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti transporto priemonę iki iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 127 punktÄ , ko pasekmėje nepastebėjo kelyje esančios kliÅ«ties – kelio užtvaro ir į jį atsitrenkė.

Po eismo įvykio iki jo aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimo vartojo alkoholį (T. T. nustatytas 0,97 promilių girtumas), tuo pažeisdamas KET 221 punktÄ , taip pat įvykus eismo įvykiui, kurio metu padaryta turtinė žala, T. T. nedelsdamas nepranešė apie įvykį nukentėjusiajam asmeniui ar policijai, tuo pažeisdamas KET 222 punktÄ . Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir kelio užtvaras. Padaryta žala atlyginta. Tokia savo veika T. T. padarė pažeidimus, numatytus ANK 423str., 3dalyje, 426str., 1 dalyje.

T. T. posėdžio metu padarytus nusižengimus pripažino. PaaiÅ¡kino, jog tos dienos vakare su draugais buvo sodyboje , esančioje (duomenys neskelbtini). Apie 21 valandÄ jam reikėjo nuvažiuoti į miestÄ ir jis su automobiliu Mersedes Benz iÅ¡važiavo iÅ¡ sodybos. Važiuodamas nepamatė kelio užtvaro ir į jį atsitrenkė. Kelio užtvaras pramušė priekinį automobilio stiklÄ , įlindo į salonÄ ir jis vos spėjo pasisukti, kad jo nekliudytų. Mano, jog galėjo jam baigtis blogai. Kiek pavažiavęs sustojo.

IÅ¡girdę triukÅ¡mÄ atbėgo draugai. Jis paliko automobilį stovėti ir grįžo į sodybÄ . Buvo labai susijaudinęs ir dar dėl patirto streso, iÅ¡gėrė degtinės. Sodyboje buvo sodybos savininko sÅ«nus S. S.. Apie įvykusį įvykį sodybos savininkui nepranešė, nepranešė ir savo tėvui, kurio vardu registruotas automobilis. T. T. nurodė, jog teisiÅ¡kai jis turėjo praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba policijai, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės, bet to nepadarė.

Suprato, kad padarė eismo įvykį, bet tai įvyko privačioje valdoje, buvo apgadintas tėvo vardu registruotas automobilis, sodybos savininko sÅ«nus žinojo, jog apgadintas kelio užtvaras, todėl to eismo įvykio nesureikÅ¡mino . Paryčiai jis susipyko su S. S. dėl sugadinto kelio užtvaro ir jis , palikęs sodybÄ , pėsčias išėjo namo. Pekeliui jis sutiko policijos pareigÅ«nus. Jiems neprisipažino, jog vairavo automobilį ir apgadino kelio užtvarÄ . Policijos pareigÅ«nai patikrino jo girtumÄ ir nustatė , jog jis neblaivus.

Policijos pareigÅ«nams neprisipažino dėl to, jog iÅ¡sigando, nežinojo kaip elgtis. Vėliau jis prisipažino vairavęs automobilį ir atsitrenkęs į kelio užtvarÄ . SugadintÄ kelio užtvarÄ sutaisė. Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , Utenos AVPK Anykščių rajono policijos komisariato atstovė Laura LaurinavičiÅ«tė paaiÅ¡kino, jog nurodytu laiku buvo gautas anoniminis praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini) pažįstamas, vairuodamas automobilį atsitrenkė į kelio užtvarÄ ir apgadino jį, bei apgadino automobilį .

Anonimas nurodė, kur viskas įvyko. Policijos ekipažas nuvyko į vietÄ ir sodyboje rado apgadintÄ automobilį Mersedes Benz ir kelio užtvarÄ . Sodyboje žmonių nebuvo. Policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , jÄ nufotografavo. PareigÅ«nams važiuojant į Anykščius , sutiko keliu einantį jaunuolį, kaip buvo nustatyta T. T.. Jis neprisipažino vairavęs automobilį ir apgadinęs kelio užtvarÄ . Policijos pareigÅ«nai patikrinę jo blaivumÄ , nustatė jam 0,97 promiles.

Vėliau, tyrimo metu , T. T. prisipažino vairavęs automobilį ir padaręs eismo įvykį. Institucijos atstovė nurodė, jog T. T. padarė eismo įvykį, todėl privalėjo vykdyti kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kadangi buvo apgadintas turtas, tai privalėjo nedelsiant pranešti nukentėjusiajam, sodybos savininkui arba policijai, tačiau to nepadarė ir iš karto po eismo įvykio vartojo , nelaukdamas kol bus išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, alkoholį, tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Prašė skirti nuobaudas, numatytas įstatymo sankcijoje. Nukentėjusysis A. T. parodė, jog T. T. yra jo sÅ«nus. Jis yra sÅ«nui nupirkęs automobilį Mersedes Benz, kuris yra registruotas ne sÅ«naus, o jo vardu. Tuo metu sÅ«nus neturėjo pinigų automobilio pirkimui . Apie tai, jog sÅ«nus T., vairuodamas jo automobilį padarė eismo įvykį, sužinojo kitÄ dienÄ ryte. Vėliau jis atvyko į sodybÄ ir automobilį pasiėmė. Kadangi automobiliu naudojasi jo sÅ«nus, tai jis automobilį apdraudžia specialiu draudimu.

Dėl apgadinto automobilio sÅ«nui pretenzijų neturi. Liudytojas E. J. parodė, jog tÄ dienÄ jis dirbo , kai apie penktÄ valandÄ ryto buvo gautas anoniminis praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini) jo pažįstamas sudaužė savo automobilį. Atvykus į nurodytÄ kelio atkarpÄ , keliuke , vedančiame į sodybÄ , rado apdaužytÄ automobilį Mersedes Benz ir apgadintÄ kelio užtvarÄ . Sodybos kieme stovėjo keli automobiliai. Namo langai buvo uždengti. Jie beldėsi į sodybos duris, tačiau jų niekas neatidarė.

Jie apžiÅ«rėjo eismo įvykio vietÄ , padarė fotonuotraukas. Pagal automobilio numerius nustatė, jog automobilis priklauso T.. Važiuojant į Anykščius, sutiko einantį jaunuolį, kaip vėliau nustatė T. T.. Jis sakė, jog automobilis yra tėvo, jog jis su juo atvyko į sodybÄ . T. T. neprisipažino vairavęs automobilį ir jį apgadinęs. PasiÅ«lius pasitikrinti girtumÄ , jis sutiko ir jam buvo nustatyta 0,97 promilės. Su savimi T. T. turėjo automobilio raktelius. Vėliau kiti pareigÅ«nai atliko kitus veiksmus.

Liudytojas G. Č. parodė, jog nurodytu laiku buvo gautas anoniminis praneÅ¡imas apie eismo įvykį , į kurį pirmi reagavo E. J. ir N. V.. Vėliau jis jis kartu su kolega pakartotinai vyko į įvykio vietÄ , į sodybÄ . Atvykę į sodybÄ , prie apgadinto kelio užtvaro rado apgadintÄ automobilį Mersedes Benz . Sodybos kieme dar buvo keli automobiliai. Jie kelis kartus ir gana smarkiai beldė į namo duris, tačiau durų niekas neatidarė. Namo langai buvo užtraukti užuolaidomis. Pro jas nieko nesimatė.

Be to, T. T. administracinės teisės nusižengimai įrodyti šiais įrodymais: 2012020-09-04 administracini nusižengimo protokolu Nr. 53-ANR_P-1235-2020, Policijos pareigūnų E. J., G. Č. tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, fotolentelėmis, L. U. apklausos protokolu, S. S. apklausos protokolu, L. S. apklausos protokolu, A. T. apklausos protokolu . ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , Å¡is nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos, paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ , vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinasis ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41/2014).

Atkreiptinas dėmesys, jog Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalis apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Å iuo atveju T. T. veika atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje numatytÄ eismo įvykio sÄ vokÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad jam kilo Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta pareiga ir jis privalėjo praneÅ¡ti policijai apie įvykusį eismo įvykį. Ir pats T. T. nurodė, jog jis suprato, jog įvyko eismo įvykis, jog buvo apgadintas kelio užtvaras ir automobilis ir privalėjo praneÅ¡ti nukentėjusiajam ar policijai, tačiau to nepadarė teigdamas, kad įvykio nesureikÅ¡mino.

Byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina, jog T. T., po eismo įvykio , kurio metu apgadino svetimÄ turtÄ - sodybos savininko L. S. kelio užtvarÄ , nedelsiant nei nukentėjusiajam L. S., nei policijai nepranešė. Tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis L. S. parodė, jog sodyba priklauso jam, o apie sugadintÄ sodybos kelio užtvarÄ sužinojo iÅ¡ savo sÅ«naus tik kitÄ dienÄ . Kelio užtvaras buvo sugadintas, kÄ nurodo pats L. S. ir liudija byloje esančios fotonuotraukos. Niekuo nepagrįstas T. T. teiginys, jog apie sodybos kelio užtvaro sugadinimÄ Å¾inojo sodybos savininko sÅ«nus , todėl apie apgadintÄ turtÄ sodybos savininkui ir nepranešė.

Eismo įvykis įvyko vakare apie 21 valandÄ , todėl T. T. turėjo ir privalėjo nedelsiant apie sugadintÄ turtÄ praneÅ¡ti pačiam sodybos savininkui L. S., bet to nepadarė. Nepranešė ir policijai. Kaip nustatyta , T. T. iÅ¡ karto po įvykio pradėjo vartoti alkoholį , o paryčiais tyčia , neteisėtai pasiÅ¡alino iÅ¡ sodybos. Sutiktiems policijos pareigÅ«nams neigė padaręs eismo įvykį. Todėl, teismas įvertinęs įrodymų visetÄ , konstatuoja kad T. T. , aiÅ¡kiai suvokdamas, kad jis sukėlė eismo įvykį ir dėl to jam kilo pareiga praneÅ¡ti apie tai nukentėjusiam asmeniui ar policijos pareigÅ«nams bei pareiga pasilikti eismo įvykio vietoje, sÄ moningai Å¡iÄ pareigÄ ignoravo, taigi iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, o ne sÄ Å¾iningai suklydęs, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog T. T. pagrįstai kaltinamas padaręs nusižengimÄ , numatytÄ ANK 423 straipsnio 3 dalyje, t.y., kad T. T. , vairuodamas transporto priemonę ir padaręs eismo įvykį , kurio metu apgadino kelio užtvarÄ , po eismo įvykio, iki aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimo vartojo alkoholį. Å iÄ aplinkybę pripažino ir pats T. T. . Nurodė, jog nurodytÄ dienÄ , apie 21 valandÄ padaręs eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį, bei kelio užtvarÄ , labai susinervavo ir iÅ¡ karto vartojo alkoholį.

Taigi , vartojo alkoholį iÅ¡ karto po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimo. Policijos pareigÅ«nų buvo sulaikytas tik gegužės 17d., ryte apie 5 valandÄ ir tada jam buvo nustatytas 0,97 promilės girtumas. Nors T. T. Å¡iÄ aplinkybę pripažino, tačiau jo gynėjas dėl ANK 423str.3 dalies sutiko tik iÅ¡ dalies. Teigė, jog girtumas T. T. nustatytas praėjus 7 valandom po eismo įvykio. Eismo įvykio aplinkybės buvo aiÅ¡kios ir jis nesistengė jų nuslėpti, todėl , kad vėliau vartojo alkoholį faktinių aplinkybių nekeičia.

Toks gynėjo argumentas niekuo nepagrįstas. KET 221 punktas numato pareigÄ su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iÅ¡kart po eismo įvykio nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Nagrinėjamu atveju teismas laiko visiÅ¡kai nepagrįstu atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginį, kad T. T. tokios pareigos neturėjo. Teismas sutinka, kad pareiga nevartoti alkoholio po eismo įvykio negali bÅ«ti taikoma neribotÄ laikÄ , tačiau tuo pačiu pažymi, kad KET 221 punkte numatyta sÄ voka „iÅ¡kart po eismo įvykio“ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama siaurinamai ir laikoma, kad vairuotojas negali vartoti alkoholio tik iÅ¡ karto po to, kai sukėlė patį eismo įvykį.

Minėtame KET punkte vairuotojams numatyta pareiga turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslÄ , kuriuo siekiama palengvinti eismo įvykio aplinkybių nustatymÄ . Nagrinėjamu atveju T. T. neabejotinai suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, ir jis turėjo pareigÄ iki Å¡io eismo įvykio aplinkybių nustatymo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tačiau minėtos pareigos akivaizdžiai nesilaikė, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

Dėl ANK 34 straipsnio taikymo. T. T. gynėjas prašė taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba atimti teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam laikui, nei numatyta įstatymo sankcijoje, nes T. T. dirba su sunkiÄ ja technika ir turi teisę jÄ vairuoti, todėl netekęs teisės vairuoti transporto priemones neteks teisės dirbti su sunkiÄ ja technika, o tai labai atsilieps jam atliekant darbines funkcijas. Teismas sprendžia, jog T. T. gynėjo nurodytos aplinkybės , tai, kad T.

T. netekęs teisės vairuoti transporto priemones, praras teisę dirbti su sunkiÄ ja technika , nėra tos iÅ¡skirtinės aplinkybės, kad bÅ«tų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl Å¡velnesnės nuobaudos skyrimo. Darbinės funkcijos negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančiÄ pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

T. T. iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, tačiau akivaizdu, kad Å¡ios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimų darymo. LR ANK 34 straipsnio 6 dalies viena iÅ¡ taikymo sÄ lygų yra pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas. IÅ¡klausius T. T. , teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. T. T. teisme pripažino padaręs pažeidimus, tačiau teismas neiÅ¡girdo , jog dėl to jis nuoÅ¡irdžiai gailisi, nenurodė ir kitų aplinkybių, kurias teismas turėtų vertinti taikydamas jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas .

Todėl , įvertinus padarytų nusižengimų aplinkybes, T. T. asmenybę, jo elgesį po nusižengimų padarymo , konstatuoja, jog nėra pagrindo T. T. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismas, skirdamas T. T. nuobaudÄ , atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo asmenybę. T. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neturi galiojančių nuobaudų, dirba. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, T. T. skirtinos įstatymų sankcijos minimume numatytos baudos su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones, be transporto priemonės konfiskavimo.

Paskirtos bausmės subendrintinos sunkesne apimant lengvesnes (ANK 38 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 str. 1d., 1 p., teisėja n u t a r i a : T. T. pripažinti padarius pažeidimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje ir už numatytų nusižengimų padarymÄ skirti: pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį skirti 1200 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams; ; pagal ANK 426 straipsnio 1 d. skirti 600 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis ANK 38 str. T. T. paskirti galutinę nuobaudÄ â€“ 1200 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų) baudÄ su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams. BaudÄ sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudÄ Ä¯teikimo dienos, o apskundus tokį nutarimÄ - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ D.

B. a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB ,,Citadele“ bankas. Mokėjimo paskirties lauke nurodyti įmokos kodÄ 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje administracinio teisės pažeidimo numerį ROIK: (duomenys neskelbtini). Nesumokėjus baudos, ji iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai ANK 676 str. nustatyta tvarka. IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ per Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mus. Teisėja Zita Gavėnienė