8fec091e-7d02-4397-8d9d-4058e819e970 · KlaipÄdos apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedS., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. P. ieÅ¡kinį atsakovei A. S., treÄiasis asmuo Permanent TSB, dÄl santuokos nutraukimo. Teismas n u s t a t Ä : ieÅ¡kovas praÅ¡o nutraukti santuokÄ su atsakove dÄl jos kaltÄs, po santuokos nutraukimo palikti pavardes P., S.; padalinti bendrÄ jÄ jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ ir priteisti atsakovei asmeninÄs nuosavybÄs teise butÄ adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 109 000 Eur vertÄs, o ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ atsakovÄs 54 500 Eur piniginÄ kompensacijÄ už jai natÅ«ra tenkantį bendrÄ daiktÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Legislator headnote
AI generated8fec091e-7d02-4397-8d9d-4058e819e970 · KlaipÄdos apylinkÄs teismas: DÄl santuokos nutraukimo Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dÄl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmÄs pažeidÄ savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau â CK), ir dÄl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinÄs bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs, atsiranda tos paÄios pasekmÄs, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2-602-676/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08009-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.9; 2.6.2.2; 2.6.10.2.4.2; 2.6.29.1; 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S) KLAIPÄDOS APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkriÄio 19 d. KlaipÄda KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mų teisÄjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Violetai Žalienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui S. G. V., atsakovÄs atstovui advokatui A.
S., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. P. ieÅ¡kinį atsakovei A. S., treÄiasis asmuo Permanent TSB, dÄl santuokos nutraukimo. Teismas n u s t a t Ä : ieÅ¡kovas praÅ¡o nutraukti santuokÄ su atsakove dÄl jos kaltÄs, po santuokos nutraukimo palikti pavardes P., S.; padalinti bendrÄ jÄ jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ ir priteisti atsakovei asmeninÄs nuosavybÄs teise butÄ adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 109 000 Eur vertÄs, o ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ atsakovÄs 54 500 Eur piniginÄ kompensacijÄ už jai natÅ«ra tenkantį bendrÄ daiktÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Nurodo, kad Å¡alių santuoka sudaryta 2000-07-22 KlaipÄdos miesto Metrikacijos skyriuje, Å¡eimoje gimÄ 2006 08 15 K. P. ir 2012 12 07 D. P.. Maždaug prieÅ¡ du metus Å¡alių santykiai žymiai pablogÄjo, to priežastis ta, kad atsakovÄ ÄmÄ dažnai labai vÄlai grįžti į namus, neapsikentÄs tokios padÄties ieÅ¡kovas taip pat pradÄjo užtrukti ir nesistengÄ tuoj po darbo grįžti į namus; galiausiai, atsakovei pareikalavus, ieÅ¡kovas 2017 m. rugsÄjo mÄnesį paliko Å¡eimÄ ir iÅ¡sikÄlÄ gyventi atskirai; per iÅ¡siskyrimo laikÄ Å¡alys nebuvo pradÄjusios vÄl kartu gyventi, Å¡iuo metu ieÅ¡kovas gyvena su kita moterimi, o atsakovÄ - su kitu vyru.
Santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro ir jos iÅ¡saugoti nebÄra galimybÄs, atsakovÄ pripažintina kalta dÄl santuokos iÅ¡irimo, nes ji iÅ¡ esmÄs pažeidÄ savo kaip sutuoktinÄs pareigas, numatytas CK 3.26 - 3.28 str., o bÅ«tent lygiateisiÅ¡kumo, lojalumo, pagarbos vienas kitam principus, dÄl to nutrÅ«ko Å¡eimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas. IeÅ¡kovas nereikalauja iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovÄs. Abu vaikai gyvena su atsakove, vaikų iÅ¡laikymo klausimas iÅ¡sprÄstas Airijos teismo 2019-05-19 įsakymu dÄl iÅ¡laikymo.
Santuokos metu Å¡alys įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinÄ nuosavybÄ. IeÅ¡kovas iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos ir nuolat gyvena Airijoje, ten turi darbÄ , todÄl butas Lietuvoje jam nereikalingas, jis siÅ«lÄ atsakovei parduoti šį butÄ ir gautus pinigus pasidalinti, taÄiau atsakovÄ, motyvuodama tuo, kad jis yra reikalingas jai ir vaikams, atsisakÄ tokiu bÅ«du pasidalinti bendrÄ turtÄ , todÄl ieÅ¡kovas praÅ¡o 109 000 Eur vertÄs butÄ natÅ«ra priteisti atsakovei, įpareigojant jÄ iÅ¡mokÄti jam ½ dalį buto vertÄs piniginÄ kompensacijÄ , t.y. 54 500 Eur.
Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovo atstovas advokatas S. G. V. papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡alių nekilnojamojo turto bei su juos susijusių piniginių prievolių padalinimo Airijoje klausimas nepriskirtas Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, todÄl neįtrauktas į bendro turto balansÄ ir nereiÅ¡kiamas reikalavimas. AtsakovÄ atsiliepimu į ieÅ¡kinį su reikalavimu sutinka iÅ¡ dalies. Nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybÄmis dÄl santuokos nutraukimo dÄl atsakovÄs kaltÄs, ieÅ¡kovas nepateikÄ ir byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad bÅ«tent atsakovÄ yra kalta dÄl santuokos iÅ¡irimo, atsakovÄ norÄtų, kad santuoka bÅ«tų nutraukta dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs. Kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko Å¡eiminių santykių, neveda bendro Å«kio, ir negalima tikÄtis, kad jie vÄl pradÄs gyventi kartu, t.y. santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, praÅ¡o nenustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti.
Å alių nepilnameÄiai vaikai K. P. ir D. P. gyvena su atsakove, įvertinus nepilnameÄių vaikų amžių, į tai, kad atsakovÄ tinkamai rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri nepilnameÄius vaikus, mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakove labiausiai atitinka nepilnameÄių vaikų interesus. Tarp Å¡alių vyko derybos dÄl galimybÄs teikti iÅ¡laikymÄ vaikams nekilnojamuoju turtu, už kurį kompensacijÄ priteisti praÅ¡o ieÅ¡kovas, taÄiau Å¡alims susitarti nepavyko; Airijos teisme nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieÅ¡kovas Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, todÄl jei Å¡alims nepavyks ginÄo baigti taikiai, atsakovÄ kels klausimÄ Å¡ioje byloje dÄl priteisto iÅ¡laikymo dydžio padidinimo.
Tarp Å¡alių nekyla ginÄo dÄl bendravimo su vaikais tvarkos, todÄl atsakovÄ nepraÅ¡o nustatyti konkreÄios ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnameÄiais vaikais tvarkos, atsakovÄ neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo bendravimui su vaikais. AtsakovÄ sutinka su nurodytu turto padalinimo bÅ«du - atsakovei priteisiant butÄ (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui už tai priteisiant kompensacijÄ . TaÄiau Å¡alys yra nekilnojamojo turto (buto) Airijoje, kurio vertÄ yra apie 115 000 Eur, bendraturÄiai, kuris įgytas už Airijos banko paskolÄ , nors skolos grÄ Å¾inimo įmokas su palÅ«kanomis Å¡iuo metu moka tik atsakovÄ.
Teismo posÄdžio metu atsakovÄs atstovas advokatas A. S. papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡alys 2006-07-29 Airijoje gavo 179 000 Eur dydžio paskolÄ 35 metams. Nurodo, kad Å¡ioje byloje turÄtų bÅ«ti sprendžiamas ir buto bei prievolių padalinimo Airijoje klausimas. TreÄiasis asmuo Permanent TSB atsiliepimo į ieÅ¡kinį neteikÄ, teismo posÄdyje nedalyvavo, apie posÄdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a: bylos duomenimis Å¡alys santuokÄ sudarÄ 2000 m. liepos 22 d.
KlaipÄdos miesto metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o reg. Nr. 550. Santuokoje Å¡alims gimÄ vaikai â 2006 m. rugpjÅ«Äio 15 d. gimÄ K. P. ir 2012 m. gruodžio 7 d. gimÄ D. P., vaikų gimimo vietos nurodytos Airija. A. M. apylinkÄs teismo 2019 m. gegužÄs 19 d. nutartimi iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas iÅ¡laikymas vaikams K. P., gimusiai 2006 m. rugpjÅ«Äio 15 d., ir D. P., gimusiam 2012 m. gruodžio 17 d. IeÅ¡kovÄs bei Å¡alių nepilnameÄių vaikų K. P., gimusios 2006 m. rugpjÅ«Äio 15 d., ir D.
P., gimusio 2012 m. gruodžio 7 d., gimimo, gyvenamoji, mokymosi vieta yra Airijoje. ValstybÄs įmonÄs Registrų centras 2019 m. spalio 29 d. Nekilnojamojo turto registro CDB iÅ¡raÅ¡o duomenimis 106.94 kv.m. bendro ploto 3 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2003 m. liepos 14 d. registruotas atsakovÄs A. S. vardu 2003 m. liepos 9 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. AtsakovÄs atstovas pateikÄ, kaip kad jis nurodo - banko paskolos sutartį, buto nuosavybÄs patvirtinimas, raÅ¡tÄ apie dabartinį paskolos mokÄjimÄ ne valstybine kalba, todÄl teismas jais nesivadovauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 113 straipsnio 3 dalis).
AtsakovÄs byloje pateiktas Permannen tsb Å¡alims adresuotas 2019 m. gruodžio 11 d. raÅ¡tas âDÄl bÅ«sto paskolos Nr. (duomenys neskelbtini)â, nurodant Å¡alių gyvenamÄ jÄ vietÄ Airijoje, dÄl paskolos grÄ Å¾inimo, nurodant, jog visa bÅ«sto paskolos įmoka - 576,75 Eur, visas grÄ Å¾inimas â 576,75 Eur, mokÄjimo data â 2019 m. gruodžio 25 d.; taip pat pateiktas Permannen tsb Å¡alims adresuotas 2020 m. sausio 13 d. raÅ¡tas âDÄl bÅ«sto paskolos Nr. (duomenys neskelbtini)â, nurodant Å¡alių gyvenamÄ jÄ vietÄ Airijoje, dÄl paskolos grÄ Å¾inimo, nurodant, jog visa bÅ«sto paskolos įmoka â 608,99 Eur, visas grÄ Å¾inimas â 608,99 Eur, mokÄjimo data â 2020 m. sausio 25 d.
DÄl santuokos nutraukimo Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dÄl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmÄs pažeidÄ savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau â CK), ir dÄl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinÄs bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs, atsiranda tos paÄios pasekmÄs, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).
Sutuoktinio kaltÄ dÄl santuokos iÅ¡irimo apibrÄžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmÄs (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Santuokos tikslas â Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikÄjimu sukÅ«rimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinio teisÄ reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dÄl kito sutuoktinio kaltÄs. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidÄ santuoka - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.
AiÅ¡kindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojanÄias santuokos nutraukimÄ dÄl sutuoktinio kaltÄs, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pažymÄjÄs, kad įstatyme sutuoktinio kaltÄ dÄl santuokos iÅ¡irimo apibrÄžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmÄs (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26â3.30, 3.35â3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai â lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinÄs bei turtinÄs paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.
Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesų. AbipusÄs pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonÄs, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus sprÄsti abipusiu susitarimu. MoralinÄ ir turtinÄ parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmÄmis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. gegužÄs 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Byloje nustatyta, kad Å¡alys santuokÄ sudarÄ 2000 m. liepos 22 d. KlaipÄdos miesto metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o reg. Nr. 550. Sutuoktiniai nuo 2017 m. rugsÄjo mÄnesio kartu nebegyvena, neveda bendro Å«kio, negyvena kartu santuokinio gyvenimo, tarpusavio ryÅ¡iai iÅ¡ esmÄs nutrÅ«kÄ. Å alys sutinka, jog jų santuoka nutrÅ«ko, taÄiau ieÅ¡kovas įrodinÄja, jog ji nutrÅ«ko dÄl atsakovÄs kaltÄs, atsakovÄ nurodo, jog santuoka nutrÅ«ko dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs ir tik jos vienos kaltÄs tame nÄra.
Ä®vertinus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus teismo posÄdžio metu, daroma iÅ¡vada, jog sutuoktiniai neįveikÄ jų Å¡eimÄ užklupusių sunkumų, neįstengÄ vienas kitam padÄti ir iÅ¡saugoti Å¡eimos, todÄl abu pažeidÄ lojalumo pareigÄ , numatytÄ CK 3.27 straipsnyje. MinÄtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad santuoka iÅ¡iro dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), todÄl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies ir Å¡alių santuoka nutrauktina dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Å alys yra apsisprendÄ nutraukti santuokÄ , nenori taikytis ir tÄsti bendro santuokinio gyvenimo, Å¡alys termino susitaikymui nepraÅ¡Ä, todÄl nÄra pagrindo skirti terminÄ sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 straipsnio 1 dalis). Å alys iÅ¡laikymo vienas iÅ¡ kito nereikalauja, todÄl po santuokos nutraukimo buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis). DÄl pavardÄs po santuokos nutraukimo Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinÄ arba iki santuokos turÄtÄ pavardÄ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
IeÅ¡kovas praÅ¡o po santuokos nutraukimo palikti jiems santuokines pavardes âP.â ir âS.â, atsakovÄ su reikalavimu Å¡ioje reikalavimo dalyje sutinka, todÄl po santuokos nutraukimo Å¡alims paliktina jų santuokinÄs pavardÄs âP.â ir âS.â (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). DÄl nepilnameÄių vaikų. Byloje nustatyta, jog Å¡alims santuokoje gimÄ vaikai â 2006 m. rugpjÅ«Äio 15 d. gimÄ K. P. ir 2012 m. gruodžio 7 d. gimÄ D. P., vaikų gimimo vietos nurodytos Airija.
A. M. apylinkÄs teismo 2019 m. gegužÄs 19 d. nutartimi iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas iÅ¡laikymas vaikams K. P., gimusiai 2006 m. rugpjÅ«Äio 15 d., ir D. P., gimusiam 2012 m. gruodžio 17 d. IeÅ¡kovÄs bei Å¡alių nepilnameÄių vaikų K. P., gimusios 2006 m. rugpjÅ«Äio 15 d., ir D. P., gimusio 2012 m. gruodžio 7 d., gimimo, gyvenamoji, mokymosi vieta yra Airijoje. IeÅ¡kovas nereiÅ¡kia jokių reikalavimų dÄl nepilnameÄių vaikų iÅ¡laikymo, jų gyvenamosios vietos, ar kitų su tuo susijusių reikalavimų.
Atsakovas atsiliepime nurodo, jog Å¡iuos klausimus reikÄtų sprÄsti, nors konkreÄių reikalavimų nurodytoje dalyje ir nereiÅ¡kia, Å¡ių aplinkybių neįrodinÄja. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojanÄios bylų su tarptautiniu elementu procesÄ , prioritetÄ suteikia tarptautinÄms sutartimis, kurių dalyvÄ yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Jurisdikcijos nustatymo taisyklÄs ir pagrindai bet kokio pobÅ«džio civilinÄse bylose, susijusioms su tÄvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atÄmimu, tvirtintos 2003 m. lapkriÄio 27 d.
Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dÄl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tÄvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinanÄiame ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000. Jurisdikcijos pagrindai, susijÄ su tÄvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Å¡iame Reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypaÄ Ä¯ artumo kriterijų, kuris reiÅ¡kia tai, kad jurisdikcija turÄtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinÄs gyvenamosios vietos valstybei narei, iÅ¡skyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tÄvų pareigų turÄtojų susitarimÄ (Reglamento preambulÄs 12 p., 8 str.).
Pagrindinis Å¡ios kategorijos bylų teismingumÄ nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinÄ gyvenamoji vieta. NuolatinÄs gyvenamosios vietos nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr.3K-3-254/2007). Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena. Byloje nustatyta, jog Å¡alių nepilnameÄių vaikų K. P., gimusios 2006 m. rugpjÅ«Äio 15 d., ir D. P., gimusio 2012 m. gruodžio 17 d., gyvenamosios vietos nuo vaikų gimimo yra Airijoje.
Å alys nagrinÄjamoje byloje nepateikÄ jokių duomenų bei įrodymų apie Å¡alių susitarimÄ dÄl jurisdikcijos dÄl tÄvų pareigų, todÄl reikalavimams dÄl bendravimo su nepilnameÄiu vaiku tvarkos nustatymo, dÄl nepilnameÄio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo teismingumui nustatyti, taikytinas CK 1.32 straipsnio 1 dalis bei 2003 m. lapkriÄio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dÄl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tÄvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/ 2000 (Briuselis II bis), kurio 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybÄs narÄs teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tÄvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinÄ gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybÄje narÄje.
IÅ¡ Å¡ių nuostatų sprÄstina, kad reikalavimai dalyje dÄl bendravimo su nepilnameÄiu vaiku tvarkos nustatymo, dÄl nepilnameÄio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir/ar iÅ¡laikymo priteisimo teismingi Airijos teismams. DÄl turto padalinimo Teismas, nutraukdamas santuokÄ turi iÅ¡sprÄsti bendro turto padalinimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.116 straipsnis, 3.118 straipsnis, 3.126 straipsnis, 3.127 straipsnis). Padalijamas turi bÅ«ti tiek sutuoktinių bendro turto aktyvas, tiek ir pasyvas (skolos, prievolÄs).
Tai reiÅ¡kia, kad pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansÄ turi bÅ«ti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolÄs) ir asmeninÄs sutuoktinių skolos (prievolÄs). Byloje nustatyta, kad santuokoje Å¡alys įgijo butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Å io buto vertÄ â 109 000 Eur, ginÄo dÄl to tarp Å¡alių nÄra. Turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertÄ ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ , taip pat dalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnameÄių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klÄ ar jo turtinÄ padÄtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dÄl turto padalijimo bÅ«dų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes Å¡is padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises.
TaÄiau praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dÄl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t.y. dÄl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkreÄių turto objektų ar atskirti turto dalių); kitais atvejais turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dÄl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t.y. dÄl bendraturÄių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , dÄl vaikų ar paÄių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015).
Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Å¡eimos santykių esmÄ ir kuriamo turto Å¡eimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifikÄ , kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neiÅ¡vengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus Å¡eimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. DÄl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do, buvÄ sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiÅ¡kumų nulemtÄ valdymo ir ypaÄ naudojimosi juo nepatogumų naÅ¡tÄ .
Taigi, turto padalijimo natÅ«ra bÅ«das yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiÅ¡ki tarpusavio santykiai santuokos nutraukimo metu, nesant kitų minÄtoje kasacinio teismo praktikoje iÅ¡vardytų veiksnių, neturÄtų nulemti Å¡io turto padalijimo bÅ«do netaikymo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Kita vertus, turto dalijimas natÅ«ra nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad visi dalytino turto objektai, jei jie yra dalÅ«s, turi bÅ«ti dalijami sutuoktiniams pagal jiems tenkanÄias turto dalis (CK 3.123 straipsnio 1 dalis): esant daug dalytino turto, taip pat ir nekilnojamojo, sutuoktiniams natÅ«ra gali bÅ«ti paskiriami skirtingi turto objektai.
Tokiais atvejais atsižvelgiama ne tik į jų vertÄ, bet ir į paskirtį, galimÄ panaudojimÄ tam tikram tikslui (pvz., gyvenamajam bÅ«stui, verslui ir pan.) bei į tai, ar vienas sutuoktinis neįgis nepagrįsto pranaÅ¡umo kito atžvilgiu, gavÄs, pavyzdžiui, kur kas paklausesnį turtÄ . GinÄo tarp Å¡alių nÄra dÄl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto - buto, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo bei jo bÅ«do, kaip ir dÄl Å¡io turto vertÄs. IeÅ¡kovas praÅ¡o šį 109 000 Eur vertÄs butÄ priteisti atsakovei, o jam priteisti 54 500 Eur kompensacijÄ už atsakovei tenkanÄiÄ turto dalį; atsakovÄ Å¡ioje reikalavimo dalyje sutinka, todÄl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas pilnai ir dalinamas santuokoje įgytas 109 000 Eur vertÄs butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šį butÄ priteisiant asmeninÄs nuosavybÄs teise atsakovei, o ieÅ¡kovui priteisiant 54 550 Eur kompensacijÄ už atsakovei tenkanÄiÄ turto dalį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Å alys teikdamos paaiÅ¡kinimus taip pat nurodo, kad santuokos metu įsigijo ir kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, t.y. Airijoje, taÄiau konkreÄių duomenų bei įrodymų apie šį nekilnojamÄ jį turtÄ bei jo daiktinių teisių registracijÄ nenurodo, byloje neteikia, taip pat neteikia reikalavimų dÄl jo padalinimo; Å¡alys taip pat nurodo, jog minimo nekilnojamojo turto įsigijimui Å¡alys gavo kreditÄ iÅ¡ Airijos banko ir Å¡i prievolÄ bankui yra solidari, taÄiau konkreÄių įrodymų apie šį kreditÄ , jo dydį, terminus, paskirtį nenurodo ir neteikia, taip pat nagrinÄjamoje byloje jokių reikalavimų dÄl Å¡ios prievolÄs neteikia.
IeÅ¡kovo atstovas nurodo, jog nekilnojamas turtas esantis kitoje valstybÄje, t.y. ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, negali bÅ«ti dalinamas Lietuvos Respublikoje, nes tai nepriskirta jos jurisdikcijai, taip pat analogiÅ¡kai turi bÅ«ti sprendžiama ir dÄl kreditorinių reikalavimų su Airijos banku Permannent TSB, nes Å¡is kreditas buvo suteiktas Å¡alims įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ Airijoje; atsakovÄs atstovas nurodo, jog Airijoje esantis nekilnojamasis turtas ir prievolÄs kreditoriui Airijos bankui dÄl nekilnojamojo turto įsigijimo turi bÅ«ti dalinamas nagrinÄjamoje byloje.
Tarptautinis Å¡eimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkreÄioje byloje esanÄio tarptautinio (užsienio) elemento pobÅ«džio, nustatomas pagal taikytinus Europos SÄ jungos, tarptautinÄs teisÄs arba nacionalinÄs teisÄs aktus. NacionalinÄs teisÄs nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklÄs taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinÄs teisÄs aktas. NustatÄs, kad pagal taikytinas teisÄs normas pareikÅ¡ti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį ar jo dalį dÄl konkreÄių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Jeigu teismas jau po bylos iÅ¡kÄlimo konstatuoja, kad byla nÄra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinÄtas (CPK 782 straipsnis). NagrinÄjamoje byloje Å¡alių keliamas klausimas dÄl galimybÄs nagrinÄti Å¡alių nekilnojamojo turto, esanÄio Airijoje, padalinimo bei su Å¡iuo nekilnojamuoju turtu susijusios prievolÄs kreditoriui Airijos bankui padalinimo klausimus. Remiantis CPK 786 straipsniu, iÅ¡imtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinÄja bylas dÄl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esanÄiu nekilnojamuoju daiktu.
Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į CPK 786 straipsnyje įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos teismų iÅ¡imtinÄs jurisdikcijos taisyklÄ, taip pat tarptautinÄje teisÄje egzistuojanÄius abipusiÅ¡kumo ir pagarbos principus, CPK 786 straipsnyje įtvirtintÄ teisÄs normÄ aiÅ¡kino kaip reiÅ¡kianÄiÄ ne tik tai, jog visiÅ¡kai eliminuojama ne Lietuvos Respublikos teisingumo įstaigų galimybÄ sprÄsti dÄl daiktinių teisių į Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamÄ jį turtÄ , bet taip pat ir tai, kad Lietuvos Respublikos teismai, nesant tarptautinių sutarÄių (santykiuose su ES valstybÄmis narÄmis - ES teisÄs aktų), leidžianÄių tai daryti, negali sprÄsti dÄl daiktinių teisių į kitose valstybÄse esantį nekilnojamÄ jį turtÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 37-38 punktus).
ValstybÄs teisÄ sprÄsti dÄl jos teritorijoje esanÄių nekilnojamųjų daiktų yra iÅ¡imtinÄ ir susijusi su jos suverenitetu, Lietuvos Respublikos teismai, nesant su Airija sudarytos tarptautinÄs sutarties, kuri leistų nusprÄsti dÄl asmens daiktinių teisių į Airijoje esantį nekilnojamÄ jį turtÄ , neturi jurisdikcijos nusprÄsti dÄl santuokoje įgyto Airijoje esanÄio nekilnojamojo turto padalijimo. Reikalavimu dÄl Å¡alių nekilnojamojo turto Airijoje bei su juo susijusios prievolÄs kreditoriui Airijos bankui padalinimo Å¡alys galÄtų kreiptis į Airijos teismÄ .
Teismas tuo paÄiu įvertina ir tai, jog Å¡alys, atstovaujamos advokatų, konkretaus reikalavimo bei įrodymų dÄl Å¡alių nekilnojamojo turto Airijoje bei su juo susijusių prievolių kreditoriui Airijos bankui padalinimo nereiÅ¡kÄ, teikÄ tik bendro pobÅ«džio pamÄ stymus. BylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymas Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ .
Pagal CK 93 straipsnio 2 dalį, jei ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui â proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Bylos duomenimis ieÅ¡kovas patyrÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas - už ieÅ¡kinį sumokÄjo 1 118 Eur žyminio mokesÄio, iÅ¡laidos advokato padÄjÄjos pagalbai apmokÄti sudaro 1 900 Eur. AtsakovÄ patyrÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti â 1 500 Eur.
Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies bylinÄjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 str. 1 d.). Žyminis mokestis Å¡alims skaiÄiuojamas į valstybÄs biudžeto pajamas nuo pareikÅ¡tų reikalavimų ir priteisto turto vertÄs bei patenkintų reikalavimų, todÄl, įvertinus taip pat ir bylos nagrinÄjimo trukmÄ, apimtį, sudÄtingumÄ , ieÅ¡kovui priteisina iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 1 080 Eur sumokÄto žyminio mokesÄio bei 1 400 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, viso â 2 480 Eur ; atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 500 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 1dalies 1 punktas, 6punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., 385 str., teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. SantuokÄ , sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovÄs A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotÄ 2000 m. liepos 22 d. KlaipÄdos miesto metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o reg. Nr. 550, nutraukti dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs. Po santuokos nutraukimo Å¡alims palikti santuokoje turÄtas pavardes â âP.â, âS.â.
Padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ : 109 000 Eur (vieno Å¡imto devynių tÅ«kstanÄių eurų) vertÄs butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti asmeninÄs nuosavybÄs teise atsakovei A. S.; ieÅ¡kovui L. P. priteisti iÅ¡ atsakovÄs A. S. 54 550 Eur (penkiasdeÅ¡imt keturis tÅ«kstanÄius penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) kompensacijÄ už atsakovei tenkanÄiÄ turto dalį. Kitoje dalyje ieÅ¡kinio netenkinti. Priteisti ieÅ¡kovui L. P. iÅ¡ atsakovÄs A.
S. 2 480 Eur (du tÅ«kstanÄius keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Priteisti atsakovei A. S. iÅ¡ ieÅ¡kovo L. P. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Ne vÄliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos iÅ¡siųsti šį sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonÄmis santuokÄ Ä¯registravusiai civilinÄs metrikacijos įstaigai, kad Å¡i Lietuvos Respublikos civilinÄs bÅ«klÄs aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimÄ .
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas KlaipÄdos apygardos teismui per KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mus. TeisÄjas Raimondas Dilys