Legislator Case Law & Legislation
8fec091e-7d02-4397-8d9d-4058e819e970 AI generated

8fec091e-7d02-4397-8d9d-4058e819e970 · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number 8fec091e-7d02-4397-8d9d-4058e819e970
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. P. ieÅ¡kinį atsakovei A. S., trečiasis asmuo Permanent TSB, dėl santuokos nutraukimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas praÅ¡o nutraukti santuokÄ su atsakove dėl jos kaltės, po santuokos nutraukimo palikti pavardes P., S.; padalinti bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise butÄ adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 109 000 Eur vertės, o ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ atsakovės 54 500 Eur piniginę kompensacijÄ už jai natÅ«ra tenkantį bendrÄ daiktÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

8fec091e-7d02-4397-8d9d-4058e819e970 · Klaipėdos apylinkės teismas: Dėl santuokos nutraukimo Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-602-676/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08009-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.9; 2.6.2.2; 2.6.10.2.4.2; 2.6.29.1; 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 19 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui S. G. V., atsakovės atstovui advokatui A.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. P. ieÅ¡kinį atsakovei A. S., trečiasis asmuo Permanent TSB, dėl santuokos nutraukimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas praÅ¡o nutraukti santuokÄ su atsakove dėl jos kaltės, po santuokos nutraukimo palikti pavardes P., S.; padalinti bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise butÄ adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 109 000 Eur vertės, o ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ atsakovės 54 500 Eur piniginę kompensacijÄ už jai natÅ«ra tenkantį bendrÄ daiktÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad Å¡alių santuoka sudaryta 2000-07-22 Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje, Å¡eimoje gimė 2006 08 15 K. P. ir 2012 12 07 D. P.. Maždaug prieÅ¡ du metus Å¡alių santykiai žymiai pablogėjo, to priežastis ta, kad atsakovė ėmė dažnai labai vėlai grįžti į namus, neapsikentęs tokios padėties ieÅ¡kovas taip pat pradėjo užtrukti ir nesistengė tuoj po darbo grįžti į namus; galiausiai, atsakovei pareikalavus, ieÅ¡kovas 2017 m. rugsėjo mėnesį paliko Å¡eimÄ ir iÅ¡sikėlė gyventi atskirai; per iÅ¡siskyrimo laikÄ Å¡alys nebuvo pradėjusios vėl kartu gyventi, Å¡iuo metu ieÅ¡kovas gyvena su kita moterimi, o atsakovė - su kitu vyru.

Santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti nebėra galimybės, atsakovė pripažintina kalta dėl santuokos iširimo, nes ji iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, numatytas CK 3.26 - 3.28 str., o būtent lygiateisiškumo, lojalumo, pagarbos vienas kitam principus, dėl to nutrūko šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas. Ieškovas nereikalauja išlaikymo iš atsakovės. Abu vaikai gyvena su atsakove, vaikų išlaikymo klausimas išspręstas Airijos teismo 2019-05-19 įsakymu dėl išlaikymo.

Santuokos metu Å¡alys įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. IeÅ¡kovas iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos ir nuolat gyvena Airijoje, ten turi darbÄ , todėl butas Lietuvoje jam nereikalingas, jis siÅ«lė atsakovei parduoti šį butÄ ir gautus pinigus pasidalinti, tačiau atsakovė, motyvuodama tuo, kad jis yra reikalingas jai ir vaikams, atsisakė tokiu bÅ«du pasidalinti bendrÄ turtÄ , todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o 109 000 Eur vertės butÄ natÅ«ra priteisti atsakovei, įpareigojant jÄ iÅ¡mokėti jam ½ dalį buto vertės piniginę kompensacijÄ , t.y. 54 500 Eur.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas advokatas S. G. V. papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡alių nekilnojamojo turto bei su juos susijusių piniginių prievolių padalinimo Airijoje klausimas nepriskirtas Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, todėl neįtrauktas į bendro turto balansÄ ir nereiÅ¡kiamas reikalavimas. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su reikalavimu sutinka iÅ¡ dalies. Nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, ieÅ¡kovas nepateikė ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad bÅ«tent atsakovė yra kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, atsakovė norėtų, kad santuoka bÅ«tų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko Å¡eiminių santykių, neveda bendro Å«kio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, t.y. santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, praÅ¡o nenustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti.

Å alių nepilnamečiai vaikai K. P. ir D. P. gyvena su atsakove, įvertinus nepilnamečių vaikų amžių, į tai, kad atsakovė tinkamai rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri nepilnamečius vaikus, mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakove labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Tarp Å¡alių vyko derybos dėl galimybės teikti iÅ¡laikymÄ vaikams nekilnojamuoju turtu, už kurį kompensacijÄ priteisti praÅ¡o ieÅ¡kovas, tačiau Å¡alims susitarti nepavyko; Airijos teisme nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieÅ¡kovas Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, todėl jei Å¡alims nepavyks ginčo baigti taikiai, atsakovė kels klausimÄ Å¡ioje byloje dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio padidinimo.

Tarp Å¡alių nekyla ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl atsakovė nepraÅ¡o nustatyti konkrečios ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, atsakovė neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo bendravimui su vaikais. Atsakovė sutinka su nurodytu turto padalinimo bÅ«du - atsakovei priteisiant butÄ (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui už tai priteisiant kompensacijÄ . Tačiau Å¡alys yra nekilnojamojo turto (buto) Airijoje, kurio vertė yra apie 115 000 Eur, bendraturčiai, kuris įgytas už Airijos banko paskolÄ , nors skolos grÄ Å¾inimo įmokas su palÅ«kanomis Å¡iuo metu moka tik atsakovė.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas A. S. papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡alys 2006-07-29 Airijoje gavo 179 000 Eur dydžio paskolÄ 35 metams. Nurodo, kad Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti sprendžiamas ir buto bei prievolių padalinimo Airijoje klausimas. Trečiasis asmuo Permanent TSB atsiliepimo į ieÅ¡kinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a: bylos duomenimis Å¡alys santuokÄ sudarė 2000 m. liepos 22 d.

Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo reg. Nr. 550. Santuokoje šalims gimė vaikai – 2006 m. rugpjūčio 15 d. gimė K. P. ir 2012 m. gruodžio 7 d. gimė D. P., vaikų gimimo vietos nurodytos Airija. A. M. apylinkės teismo 2019 m. gegužės 19 d. nutartimi iš ieškovo priteistas išlaikymas vaikams K. P., gimusiai 2006 m. rugpjūčio 15 d., ir D. P., gimusiam 2012 m. gruodžio 17 d. Ieškovės bei šalių nepilnamečių vaikų K. P., gimusios 2006 m. rugpjūčio 15 d., ir D.

P., gimusio 2012 m. gruodžio 7 d., gimimo, gyvenamoji, mokymosi vieta yra Airijoje. Valstybės įmonės Registrų centras 2019 m. spalio 29 d. Nekilnojamojo turto registro CDB iÅ¡raÅ¡o duomenimis 106.94 kv.m. bendro ploto 3 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2003 m. liepos 14 d. registruotas atsakovės A. S. vardu 2003 m. liepos 9 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovės atstovas pateikė, kaip kad jis nurodo - banko paskolos sutartį, buto nuosavybės patvirtinimas, raÅ¡tÄ apie dabartinį paskolos mokėjimÄ ne valstybine kalba, todėl teismas jais nesivadovauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 113 straipsnio 3 dalis).

Atsakovės byloje pateiktas Permannen tsb Å¡alims adresuotas 2019 m. gruodžio 11 d. raÅ¡tas „Dėl bÅ«sto paskolos Nr. (duomenys neskelbtini)“, nurodant Å¡alių gyvenamÄ jÄ vietÄ Airijoje, dėl paskolos grÄ Å¾inimo, nurodant, jog visa bÅ«sto paskolos įmoka - 576,75 Eur, visas grÄ Å¾inimas – 576,75 Eur, mokėjimo data – 2019 m. gruodžio 25 d.; taip pat pateiktas Permannen tsb Å¡alims adresuotas 2020 m. sausio 13 d. raÅ¡tas „Dėl bÅ«sto paskolos Nr. (duomenys neskelbtini)“, nurodant Å¡alių gyvenamÄ jÄ vietÄ Airijoje, dėl paskolos grÄ Å¾inimo, nurodant, jog visa bÅ«sto paskolos įmoka – 608,99 Eur, visas grÄ Å¾inimas – 608,99 Eur, mokėjimo data – 2020 m. sausio 25 d.

Dėl santuokos nutraukimo Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

AiÅ¡kindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimÄ dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Byloje nustatyta, kad Å¡alys santuokÄ sudarė 2000 m. liepos 22 d. Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o reg. Nr. 550. Sutuoktiniai nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio kartu nebegyvena, neveda bendro Å«kio, negyvena kartu santuokinio gyvenimo, tarpusavio ryÅ¡iai iÅ¡ esmės nutrÅ«kę. Å alys sutinka, jog jų santuoka nutrÅ«ko, tačiau ieÅ¡kovas įrodinėja, jog ji nutrÅ«ko dėl atsakovės kaltės, atsakovė nurodo, jog santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir tik jos vienos kaltės tame nėra.

Ä®vertinus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, daroma iÅ¡vada, jog sutuoktiniai neįveikė jų Å¡eimÄ užklupusių sunkumų, neįstengė vienas kitam padėti ir iÅ¡saugoti Å¡eimos, todėl abu pažeidė lojalumo pareigÄ , numatytÄ CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies ir Å¡alių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Å alys yra apsisprendę nutraukti santuokÄ , nenori taikytis ir tęsti bendro santuokinio gyvenimo, Å¡alys termino susitaikymui neprašė, todėl nėra pagrindo skirti terminÄ sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 straipsnio 1 dalis). Å alys iÅ¡laikymo vienas iÅ¡ kito nereikalauja, todėl po santuokos nutraukimo buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis). Dėl pavardės po santuokos nutraukimo Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jiems santuokines pavardes „P.“ ir „S.“, atsakovė su reikalavimu šioje reikalavimo dalyje sutinka, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktina jų santuokinės pavardės „P.“ ir „S.“ (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl nepilnamečių vaikų. Byloje nustatyta, jog šalims santuokoje gimė vaikai – 2006 m. rugpjūčio 15 d. gimė K. P. ir 2012 m. gruodžio 7 d. gimė D. P., vaikų gimimo vietos nurodytos Airija.

A. M. apylinkės teismo 2019 m. gegužės 19 d. nutartimi iš ieškovo priteistas išlaikymas vaikams K. P., gimusiai 2006 m. rugpjūčio 15 d., ir D. P., gimusiam 2012 m. gruodžio 17 d. Ieškovės bei šalių nepilnamečių vaikų K. P., gimusios 2006 m. rugpjūčio 15 d., ir D. P., gimusio 2012 m. gruodžio 7 d., gimimo, gyvenamoji, mokymosi vieta yra Airijoje. Ieškovas nereiškia jokių reikalavimų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, ar kitų su tuo susijusių reikalavimų.

Atsakovas atsiliepime nurodo, jog Å¡iuos klausimus reikėtų spręsti, nors konkrečių reikalavimų nurodytoje dalyje ir nereiÅ¡kia, Å¡ių aplinkybių neįrodinėja. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesÄ , prioritetÄ suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai bet kokio pobÅ«džio civilinėse bylose, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, tvirtintos 2003 m. lapkričio 27 d.

Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Å¡iame Reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiÅ¡kia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, iÅ¡skyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimÄ (Reglamento preambulės 12 p., 8 str.).

Pagrindinis Å¡ios kategorijos bylų teismingumÄ nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2007). Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena. Byloje nustatyta, jog Å¡alių nepilnamečių vaikų K. P., gimusios 2006 m. rugpjūčio 15 d., ir D. P., gimusio 2012 m. gruodžio 17 d., gyvenamosios vietos nuo vaikų gimimo yra Airijoje.

Å alys nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių duomenų bei įrodymų apie Å¡alių susitarimÄ dėl jurisdikcijos dėl tėvų pareigų, todėl reikalavimams dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo teismingumui nustatyti, taikytinas CK 1.32 straipsnio 1 dalis bei 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/ 2000 (Briuselis II bis), kurio 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.

IÅ¡ Å¡ių nuostatų spręstina, kad reikalavimai dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir/ar iÅ¡laikymo priteisimo teismingi Airijos teismams. Dėl turto padalinimo Teismas, nutraukdamas santuokÄ turi iÅ¡spręsti bendro turto padalinimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.116 straipsnis, 3.118 straipsnis, 3.126 straipsnis, 3.127 straipsnis). Padalijamas turi bÅ«ti tiek sutuoktinių bendro turto aktyvas, tiek ir pasyvas (skolos, prievolės).

Tai reiÅ¡kia, kad pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansÄ turi bÅ«ti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Byloje nustatyta, kad santuokoje Å¡alys įgijo butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Å io buto vertė – 109 000 Eur, ginčo dėl to tarp Å¡alių nėra. Turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ , taip pat dalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo bÅ«dų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes Å¡is padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises.

Tačiau praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t.y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių); kitais atvejais turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t.y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015).

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡eimos santykių esmė ir kuriamo turto Å¡eimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifikÄ , kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neiÅ¡vengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus Å¡eimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiÅ¡kumų nulemtÄ valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naÅ¡tÄ .

Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai santuokos nutraukimo metu, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Kita vertus, turto dalijimas natūra nebūtinai reiškia, kad visi dalytino turto objektai, jei jie yra dalūs, turi būti dalijami sutuoktiniams pagal jiems tenkančias turto dalis (CK 3.123 straipsnio 1 dalis): esant daug dalytino turto, taip pat ir nekilnojamojo, sutuoktiniams natūra gali būti paskiriami skirtingi turto objektai.

Tokiais atvejais atsižvelgiama ne tik į jų vertę, bet ir į paskirtį, galimÄ panaudojimÄ tam tikram tikslui (pvz., gyvenamajam bÅ«stui, verslui ir pan.) bei į tai, ar vienas sutuoktinis neįgis nepagrįsto pranaÅ¡umo kito atžvilgiu, gavęs, pavyzdžiui, kur kas paklausesnį turtÄ . Ginčo tarp Å¡alių nėra dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo bei jo bÅ«do, kaip ir dėl Å¡io turto vertės. IeÅ¡kovas praÅ¡o šį 109 000 Eur vertės butÄ priteisti atsakovei, o jam priteisti 54 500 Eur kompensacijÄ už atsakovei tenkančiÄ turto dalį; atsakovė Å¡ioje reikalavimo dalyje sutinka, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas pilnai ir dalinamas santuokoje įgytas 109 000 Eur vertės butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šį butÄ priteisiant asmeninės nuosavybės teise atsakovei, o ieÅ¡kovui priteisiant 54 550 Eur kompensacijÄ už atsakovei tenkančiÄ turto dalį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Å alys teikdamos paaiÅ¡kinimus taip pat nurodo, kad santuokos metu įsigijo ir kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, t.y. Airijoje, tačiau konkrečių duomenų bei įrodymų apie šį nekilnojamÄ jį turtÄ bei jo daiktinių teisių registracijÄ nenurodo, byloje neteikia, taip pat neteikia reikalavimų dėl jo padalinimo; Å¡alys taip pat nurodo, jog minimo nekilnojamojo turto įsigijimui Å¡alys gavo kreditÄ iÅ¡ Airijos banko ir Å¡i prievolė bankui yra solidari, tačiau konkrečių įrodymų apie šį kreditÄ , jo dydį, terminus, paskirtį nenurodo ir neteikia, taip pat nagrinėjamoje byloje jokių reikalavimų dėl Å¡ios prievolės neteikia.

IeÅ¡kovo atstovas nurodo, jog nekilnojamas turtas esantis kitoje valstybėje, t.y. ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, negali bÅ«ti dalinamas Lietuvos Respublikoje, nes tai nepriskirta jos jurisdikcijai, taip pat analogiÅ¡kai turi bÅ«ti sprendžiama ir dėl kreditorinių reikalavimų su Airijos banku Permannent TSB, nes Å¡is kreditas buvo suteiktas Å¡alims įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ Airijoje; atsakovės atstovas nurodo, jog Airijoje esantis nekilnojamasis turtas ir prievolės kreditoriui Airijos bankui dėl nekilnojamojo turto įsigijimo turi bÅ«ti dalinamas nagrinėjamoje byloje.

Tarptautinis Å¡eimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobÅ«džio, nustatomas pagal taikytinus Europos SÄ jungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas. Nustatęs, kad pagal taikytinas teisės normas pareikÅ¡ti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje šalių keliamas klausimas dėl galimybės nagrinėti šalių nekilnojamojo turto, esančio Airijoje, padalinimo bei su šiuo nekilnojamuoju turtu susijusios prievolės kreditoriui Airijos bankui padalinimo klausimus. Remiantis CPK 786 straipsniu, išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu.

Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į CPK 786 straipsnyje įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos teismų iÅ¡imtinės jurisdikcijos taisyklę, taip pat tarptautinėje teisėje egzistuojančius abipusiÅ¡kumo ir pagarbos principus, CPK 786 straipsnyje įtvirtintÄ teisės normÄ aiÅ¡kino kaip reiÅ¡kiančiÄ ne tik tai, jog visiÅ¡kai eliminuojama ne Lietuvos Respublikos teisingumo įstaigų galimybė spręsti dėl daiktinių teisių į Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamÄ jį turtÄ , bet taip pat ir tai, kad Lietuvos Respublikos teismai, nesant tarptautinių sutarčių (santykiuose su ES valstybėmis narėmis - ES teisės aktų), leidžiančių tai daryti, negali spręsti dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį nekilnojamÄ jį turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 37-38 punktus).

Valstybės teisė spręsti dėl jos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų yra iÅ¡imtinė ir susijusi su jos suverenitetu, Lietuvos Respublikos teismai, nesant su Airija sudarytos tarptautinės sutarties, kuri leistų nuspręsti dėl asmens daiktinių teisių į Airijoje esantį nekilnojamÄ jį turtÄ , neturi jurisdikcijos nuspręsti dėl santuokoje įgyto Airijoje esančio nekilnojamojo turto padalijimo. Reikalavimu dėl Å¡alių nekilnojamojo turto Airijoje bei su juo susijusios prievolės kreditoriui Airijos bankui padalinimo Å¡alys galėtų kreiptis į Airijos teismÄ .

Teismas tuo pačiu įvertina ir tai, jog Å¡alys, atstovaujamos advokatų, konkretaus reikalavimo bei įrodymų dėl Å¡alių nekilnojamojo turto Airijoje bei su juo susijusių prievolių kreditoriui Airijos bankui padalinimo nereiÅ¡kė, teikė tik bendro pobÅ«džio pamÄ stymus. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Pagal CK 93 straipsnio 2 dalį, jei ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylos duomenimis ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas - už ieškinį sumokėjo 1 118 Eur žyminio mokesčio, išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti sudaro 1 900 Eur. Atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 1 500 Eur.

Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 str. 1 d.). Žyminis mokestis Å¡alims skaičiuojamas į valstybės biudžeto pajamas nuo pareikÅ¡tų reikalavimų ir priteisto turto vertės bei patenkintų reikalavimų, todėl, įvertinus taip pat ir bylos nagrinėjimo trukmę, apimtį, sudėtingumÄ , ieÅ¡kovui priteisina iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 080 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 1 400 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, viso – 2 480 Eur ; atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 500 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 1dalies 1 punktas, 6punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., 385 str., teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. SantuokÄ , sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotÄ 2000 m. liepos 22 d. Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o reg. Nr. 550, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo Å¡alims palikti santuokoje turėtas pavardes – „P.“, „S.“.

Padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ : 109 000 Eur (vieno Å¡imto devynių tÅ«kstančių eurų) vertės butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei A. S.; ieÅ¡kovui L. P. priteisti iÅ¡ atsakovės A. S. 54 550 Eur (penkiasdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) kompensacijÄ už atsakovei tenkančiÄ turto dalį. Kitoje dalyje ieÅ¡kinio netenkinti. Priteisti ieÅ¡kovui L. P. iÅ¡ atsakovės A.

S. 2 480 Eur (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti atsakovei A. S. iÅ¡ ieÅ¡kovo L. P. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti šį sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad Å¡i Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėjas Raimondas Dilys