8feb13ff-878b-4ac8-8d3a-b76e2f02ca4b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr      Baudžiamoji byla Nr. 1-446-932/2018      Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00121-2017-9      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.4;       1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.2.26.2; 2.1.15.1.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, kaltinamajam K.

B.,kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui ArtÅ«rui Melisiakui,nukentėjusiesiems G. U. ir I. U.,civilinio ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® Greitosios medicinos pagalbos stotis įgaliotam atstovui D. G.,vieÅ¡uose teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, paskiriant 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudÄ ,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, n u s t a t ė :

K. B. 2017 m. sausio 1 d., apie 19 val. 30 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vežamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), į VÅ Ä® Vilniaus universitetinę ligoninę, esančiÄ Å iltnamių g. 29, Vilniuje, VÄ® „Greitosios medicinos pagalbos stoties“ automobilyje „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ranka daužė automobilio pertvaras, vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir įžeidinėjo VÄ® „Greitosios medicinos pagalbos stoties“ darbuotojus G. U. bei I. U., grasino panaudoti fizinį smurtÄ , iÅ¡sakė kitokio pobÅ«džio grasinimus, t. y. grasinimus „užmuÅ¡ti“ G.

U., I. U., o VÄ® „Greitosios medicinos pagalbos stoties“ automobiliui „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojus, tęsė savo nusikalstamus veiksmus, vieÅ¡oje vietoje – gatvėje, EiÅ¡iÅ¡kių pl. 79, Vilnius, iÅ¡lipęs grasino G. U., I. U. fiziniu susidorojimu bei ne mažiau kaip 3 (tris) kartus spyrė į automobilio „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės priekinį sparnÄ , taip jį sulankstydamas, tokiu bÅ«du sugadindamas svetimÄ , VÄ® „Greitosios medicinos pagalbos stoties“, turtÄ , padarydamas 570,31 eurų turtinę žalÄ bei tokiais savo bendrais veiksmais - įžūliu elgesiu, piktybiÅ¡komis patyčiomis, grasinimais ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Å iais veiksmais K. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis K. B. savo kaltės kategoriÅ¡kai nepripažino. Apklausiamas parodė, jog vykusio vakarėlio metu susižalojo rankÄ . Nešėsi iÅ¡ Å¡aldytuvo iÅ¡imtÄ alaus butelį, kuris buvo apÅ¡alęs, sprogo rankose ir supjaustė rankÄ . Vėliau patikslino, kad gal rankoje laikė dar ir draugo butelį, tais buteliais mosikavosi virÅ¡ galvos. Kažkas iÅ¡ draugų iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , jis jautėsi prastai, jam stipriai bėgo kraujas, 2 kartus buvo netekęs sÄ monės. Atvykus greitosios pagalbos medikams, pastarieji buvo piktai nusiteikę, barėsi tarpusavyje, į jį mažai kreipė dėmesio.

Visus iÅ¡varė, bendravo tik su juo vienu. Abudu tik pažiÅ«rėjo į rankÄ , pasakė, kad reikės siųsti, veÅ¡ į ligoninę. Nei vienas iÅ¡ medikų rankos nedezinfekavo ir jos netvarstė. Jo ranka iki atvykstant medikams buvo apriÅ¡ta sportiniu džemperiu (apriÅ¡o kažkas iÅ¡ draugų), tokia ranka jis ir iÅ¡vyko į ligoninę. Jo draugė prašė leisti vykti kartu, tačiau GPM darbuotojai nesutiko. Pats nuėjo iki automobilio, jam parodė, kur sėstis. Atsisėdo, saugos diržo nesisegė, niekas jam to neliepė darytis, juo labiau nebuvo prisegtas.

Jam tik liepė laikyti iÅ¡keltÄ rankÄ . Važiuojant jam iÅ¡ rankos bėgo kraujas, prilašėjo grindys, dėl ko jis paėmė deÅ¡inėje buvusias popierines servetėles ir valė grindis. Atsisukęs vairuotojas liepė jam ramiai sėdėti, bet jis pasakė, kad viskÄ iÅ¡valys. Tada vairuotojas nurodė „uždaryti snukį“, pavartojo jo atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius. Jis toliau ramiai valė pribėgusį kraujÄ , kai staiga medikas sustabdė automobilį. Toliau viskas vyko labai greitai – atsimena, kad kažkuris iÅ¡ jų pakėlė jį nuo sėdynės, o kitas iÅ¡ kojos spyrė į nugarÄ (kuris kÄ darė, nematė), po ko jis buvo iÅ¡stumtas iÅ¡ automobilio ir krito į purvinÄ Å¾emę.

Be to, prieÅ¡ iÅ¡spiriant jį iÅ¡ automobilio medikė moteris jį dar ir apspjovė. Kuris iÅ¡ GMP darbuotojų atidarė duris, nematė. Kaltinamasis nurodė buvęs pasimetęs dėl tokio medikų elgesio, labai iÅ¡sigando, jis atsikėlė ir vienÄ kartÄ spyrė į automobilio keleivio pusės sparnÄ . Taip pasielgė iÅ¡ pasimetimo, baimės, buvo iÅ¡sigandęs dėl savo gyvybės. Visų pirma jis nežinojo, kokioje vietoje yra, aplink matėsi miÅ¡kai, be to, jo ranka buvo stipriai sužalota, žiojėjo didelė skylė, stipriai bėgo kraujas.

Po to, kai jis įspyrė į automobilį, atbėgo jo draugė I. M., nors jis net nežinojo, kad ji važiuoja iÅ¡ paskos. I. M. buvo pasimetusi, klausė, kÄ jis čia daro, ji bandė praÅ¡yti medikų pagalbos, tačiau Å¡ie tik sėdėjo automobilyje užsirakinę, nieko neaiÅ¡kino, o tik gÄ sdino policija. Tada jis atsisėdo į draugės automobilį ir pastaroji jį nuvežė į Lazdynų ligoninę, prie kurios jau laukė žurnalistai ir policija. PareigÅ«nai iÅ¡ karto patikrino I. M. ir jo blaivumÄ .

Draugė buvo blaivi, jis – Å¡iek tiek iÅ¡gėręs, tačiau dėl girtumo, taip pat ir dėl sveikatos bÅ«klės įvykio aplinkybes iÅ¡ esmės atsimena. Daugmaž po 5 minučių jis jau buvo gydytojo kabinete, kur jį apžiÅ«rėjo, bÅ«tent tada jo ranka buvo sutvarstyta (iki tol buvo su apriÅ¡tu džemperiu), paguldytas į ligoninę, o kitÄ dienÄ operuotas. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl medicinos dokumentuose nurodė atsisakantis gultis į ligoninę. Jis į ligoninę atsigulė dar tÄ patį vakarÄ .

Kaltinamojo teigimu, jis jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, GPM darbuotojų neįžeidinėjo, jiems negrasino. PrieÅ¡ingai, tai medikas vairuotojas jį įžeidė. Pripažįsta tik tai, jog vienÄ kartÄ spyrė į ratÄ , tačiau tÄ padarė tik dėl iÅ¡gÄ sčio ir pasimetimo (t. 2, b. l. 30-41). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. B. savo kaltės taip pat nepripažino, jo parodymai yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki, dėl ko iÅ¡ naujo nedėstytini. Ä®tariamojo apklausos metu duotų parodymų turinys užfiksuotas įtariamojo apklausos protokole.

Pažymėtina tik tai, jog apklausiamas kaip įtariamasis K. B. nurodė, jog greitosios pagalbos darbuotojai atvyko tik daugmaž po 30-40 min. Vėliau jau važiuojant iÅ¡ namų, praėjus panaÅ¡iai 5 min., staiga buvo sustabdytas greitosios pagalbos automobilis ir, darbuotojas atsikėlęs iÅ¡ savo sėdynės, praėjo pro tarpÄ tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių, atidarė Å¡onines automobilio duris, sugriebė jam rankomis už drabužių ties krÅ«tine, pakėlė nuo kėdės, o tuo metu greitosios medicinos pagalbos darbuotoja spyrė jam 1 kartÄ Ä¯ nugarÄ iÅ¡ kojos.

Nuo smÅ«gio jis iÅ¡virto pro atidarytas automobilio duris ir krito į purvÄ . Jis labai iÅ¡sigando, kadangi yra nevietinis, nesuprato, kas įvyko ir dėl kokios priežasties greitosios medicinos pagalbos darbuotojai taip pasielgė. Pabrėžė, kad jis (K. B.) medicinos pagalbos darbuotojų neįžeidinėjo, neprovokavo, jam rÅ«pėjo tik ranka. Ä® automobilio sparnÄ 1 kartÄ spyrė tik dėlto, kad buvo iÅ¡sigandęs, be to, prastai jautėsi (t. 1, b. l. 168). Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas nukentėjusysis G.

U. (VÅ¡Ä® „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ vairuotojas – paramedikas) parodė, jog pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ vyko pas pacientÄ , kuris buvo patyręs rankos traumÄ . IÅ¡kvietimas buvo 1 kategorijos (tokiÄ kategorijÄ nurodo BPC darbuotojas, kuris realiai nemato paciento), kas reiÅ¡kia, jog į vietÄ bÅ«tina nuvykti per 15 min. Jie tokio laiko nevirÅ¡ijo, nuvykus pasitiko keli asmenys, nuvedė pas pacientÄ . Namo viduje, katilinėje, ant kažkokių maišų sėdėjo K. B., aplink jį mėtėsi daug Å¡ukių, vyriÅ¡kio ranka buvo kruvina.

Kaltinamasis gyrėsi, kad ranka trenkė butelius į sienÄ . Kartu su I. U. pradėjo teikti pacientui pagalbÄ â€“ dezinfekavo žaizdÄ , sustabdė kraujavimÄ , uždėjo tvarsčius. Buvo matyti, kad žaizda gili, reikės jÄ siÅ«ti, dėl ko buvo reikalinga pristatyti pacientÄ Ä¯ ligoninę. Nukentėjusysis pažymėjo, kad tvarstant rankÄ kaltinamasis visÄ laikÄ buvo neramus, juos užgaudinėjo, I. U. vadino „mergužėle“ ir pan. Jis paprašė vyriÅ¡kio elgtis kultÅ«ringiau, nes Å¡is buvo neadekvatus.

Buvo matyti, kad yra iÅ¡gėręs, sklido alkoholio kvapas. PrieÅ¡ važiuojant prašė draugės vykti kartu, nes kaltinamasis buvo neadekvatus, iÅ¡gėręs, galvojo, jog važiuodamas kartu su savo drauge K. B. bus ramesnis. Vis dėlto mergina nesutiko važiuoti kartu, sakė vyks savo automobiliu jiems iÅ¡ paskos, minėjo, kad taip bus geriau, nes paskui reiks parsivežti namo. Taigi GMP automobilis pajudėjo iÅ¡ namų (kaltinamojo draugės automobilis iÅ¡ paskos), dar prieÅ¡ įsukant į EiÅ¡iÅ¡kių plentÄ , K.

B. atsisegė saugos dirÅ¾Ä , tačiau papraÅ¡ytas užsisegti, paklausė ir vėl jį užsisegė. Pastarasis buvo labai Å¡nekus, vis kalbėjo, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, juos visaip įžeidinėjo. Kai jis (nukentėjusysis) pravažiavo pro gulintį policininkÄ ir automobilis stipriau sujudėjo, K. B. visai įsiaudrino, pradėjo Å¡aukti, kad ne bulves veža. Jis bandė jį raminti, prašė sėdėti ramiai, laikyti sulenktÄ bei iÅ¡keltÄ rankÄ , tačiau Å¡is nereagavo. Maža to, atsisegė saugos dirÅ¾Ä , atsistojo, trankė sienÄ , reikalavo sustoti ir jį iÅ¡leisti.

Matydamas, kad situacija tampa nevaldoma, o jam ir I. U. kyla pavojus, buvo priverstas sustabdyti automobilį. I. U. atidarė duris, po ko K. B. sviedė į pastarÄ jÄ kažkokį dokumentÄ ar kažkÄ panaÅ¡aus ir iÅ¡lipo. Kaltinamajam iÅ¡lipus, jie užsirakino iÅ¡ vidaus. Lauke K. B. toliau keikėsi, grasino, be to, ne mažiau kaip 3 kartus, stipriai (sėdėdamas viduje jautė, kad automobilis net sudrebėjo) spyrė į automobilio keleivio pusės sparnÄ , taip jį sulankstydamas. Tada jis dar juos pagrasino nuÅ¡auti, sakė bÅ«tent taip su abiem padarytų, jei bÅ«tų pasiėmęs ginklÄ .

Kadangi iÅ¡ galo jau buvo privažiavusi kaltinamojo draugė, kurios automobilis sustojo Å¡alia jų (kuriuo tiksliai momentu ji privažiavo, negali atsakyti, tačiau mano, kad ji jau buvo prieÅ¡ K. B. spardant GMP automobilį), ji klausinėjo, kas atsitiko, prašė pakomentuoti. Kadangi ji nėra Å¡eimos narys, tik bendrai pastarajai nurodė, jog vežamas kaltinamasis įsiaudrino, nurodė, kad jis (nukentėjusysis) bet kokiu atveju dėl įvykio kvies policijÄ , nes tokio paciento toliau vežti negali. Jis paskambino BPC, praneÅ¡imo turinio nebeprisimena, atrodo, sakė, kad pacientas apgadino automobilį, lyg dar nurodė, jog kito automobilio vairuotoja gali bÅ«ti neblaivi.

Tuomet mergina su K. B. nuvažiavo, jie vyko paskui jÄ , nes žinojo, kad priekyje važiuojančio automobilio viduje yra susižalojęs pacientas. Atsimena, kad kaltinamojo draugė važiavo dideliu greičiu, dėl ko greitai važiuoti buvo priverstas ir jis. Palydėjo iki pat ligoninės, ten atvyko ir policijos pareigÅ«nai. Atvykus į vietÄ (Lazdynų ligoninę), jis su kaltinamuoju nebebendravo. Nukentėjusysis pabrėžė, kad kaltinamojo rankos žaizda buvo gili, jÄ reikėjo siÅ«ti, tačiau dėl to tuo metu K.

B. gyvybei pavojus negrėse. Pastarasis pats buvo įsiaudrinęs, agresyvus, nusidraskė bintus (gal ne visus pilnai, o tik jų dalį). Nukentėjusiojo teigimu, Å¡is įvykis buvo iÅ¡skirtinis. Nors per jo ilgametę praktikÄ yra pasitaikę visokių atvejų, tačiau Å¡is iÅ¡siskyrė tuo, kad jį ir I. U. buvo pagrasinta nuÅ¡auti, apgadintas automobilis. Taip pat pabrėžė, kad K. B. iÅ¡ automobilio iÅ¡lipti ketino savo iniciatyva, bÅ«damas pasipiktinęs, kad netinkamai į vežė. Pradėjus elgtis nevaldomai ir pareiÅ¡kus, kad nebevažiuos ir nori iÅ¡lipti, jis sustabdė automobilį, o I.

U. jam liepė lipti lauk, tačiau tai buvo tik dėl kaltinamojo elgesio ir jo paties nurodymo iÅ¡leisti jį lauk. Važiuojant GMP automobiliu jokio konflikto dėl bėgančio ant grindų kraujo nebuvo. Kaltinamasis galbÅ«t ir valėsi kraujÄ , jis lyg ir ėmė popieriaus, tačiau dėl to nebuvo kažkokios kalbos, juo labiau, ginčo (t. 2, b. l. 30-41).Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo G. U. duoti parodymai iÅ¡ esmės nesiskiria nuo tų, kurie duoti teisme, dėl ko Å¡ie parodymai nedėstytini.

Minėtų parodymų turinys yra užfiksuotas G. U. apklausos protokole (t. 1, 64-65). Teisiamojo posėdžio metu apklausiama nukentėjusioji I. U. (VÅ¡Ä® „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ vyriausioji skubios pagalbos specialistė) parodė, jog darbo metu buvo gautas 1 kategorijos iÅ¡kvietimas dėl rankos traumos. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko kaltinamojo draugė, buvo dar kiti asmenys, jÄ su G. U. nuvedė į katilinę, kurioje sėdėjo (atsimena, kad Å¡is sėdėjo ant kažko žemai) kaltinamasis K.

B. Patalpoje aplink buvo pilna Å¡ukių, atsimena, kad einant jas dar reikėjo paspirti; aplinkui buvo kruvina siena. Jie paklausė paciento, kas atsitiko, Å¡is papasakojo, kad daužė butelius ir susipjaustė rankas. Asmuo kalbėjo linksmai, džiugiai, buvo matyti, kad yra iÅ¡gėręs. Jie pažiÅ«rėjo K. B. rankÄ , matė, jog žaizda gili, reikės siÅ«ti, suleisti vakcinÄ nuo stabligės, dėl ko buvo bÅ«tina pacientÄ vežti į stacionarÄ . Dezinfekavo žaizdÄ ir dviese su vyru apriÅ¡o žaizdÄ suspaudžiančiu tvarsčiu.

Nukentėjusiosios teigimu, visÄ tÄ laikÄ kaltinamasis elgėsi ne visai adekvačiai, jis jÄ vadino tai „tetulyte“, tai „mergužėle“ (kai tuo tarpu jie vartojo kreipinį „JÅ«s“), vartojo keiksmažodžius. Matydami, jog pacientas yra tokios bÅ«senos, paprašė jo draugės vykti kartu, kad ji bÅ«tų Å¡alia paciento ir Å¡is bÅ«tų ramesnis. Draugė važiuoti kartu nesutiko, pasakė, jog važiuos atskirai, savo automobiliu. Draugei atsisakius važiuoti kartu, jie dar paklausė kaltinamojo, ar Å¡is elgsis ramiai, į kÄ Å¡is atsakė teigiamai.

K. B. atsisėdo į GPM automobilį, G. U. jį prisegė saugos diržu. VyriÅ¡kio buvo papraÅ¡yta rankÄ laikyti sulenktÄ ir iÅ¡keltÄ padėjus ant kėdės atloÅ¡o. Pradėjo važiuoti, greitosios pagalbos automobilis priekyje, mergina iÅ¡ paskos. Kažkiek pavažiavus                     K. B. atsisegė saugos dirÅ¾Ä , tačiau papraÅ¡ytas užsisegė jį atgal. Pastarasis niekaip negalėjo nurimti, važiuojant keikėsi. Kai GMP automobilis pervažiavo gulintį policininkÄ ir maÅ¡ina, važiuodama per kliÅ«tį, Å¡iek tiek Å¡oktelėjo aukÅ¡tyn, kaltinamasis pradėjo Å¡aukti, kad jį veža kaip bulvę, sakė įžeidžiančius žodžius, keikėsi, grasino.

Jie prašė jo apsiraminti, tačiau keiksmažodžiai nesiliovė. Tuomet jis ėmė daužyti automobilio sienÄ (atsimena, kad tikrai daužė ta ranka, kuri buvo sužalota), vėl atsisegė saugos dirÅ¾Ä ir atsistojo, pasakė, kad niekur nevažiuos ir iÅ¡lips. Kaltinamasis visai nebekontroliavo savęs, nesiklausė praÅ¡ymų apsiraminti, elgtis gražiai. Nukentėjusioji I. U. parodė, kad dėl tokio elgesio jai ir kolegai, jos vyrui, pasidarė nesaugu, jautė grėsmę, be to, pacientas stovėjo, nesiklausė jokių jų praÅ¡ymų, dėl ko taip jį vežti nebegalėjo.

Kaltinamajam berėkiant, kad jis nevažiuos, vyras sustabdė automobilį, ji atidarė duris ir liepė kaltinamajam iÅ¡lipti. Atsimena, kad prieÅ¡ iÅ¡lipdamas K. B. dar metė į jÄ kažkokį gniužulÄ (negali pasakyti, ar tai buvo popierinės servetėlės ar kažkas kita). Kaltinamajam iÅ¡lipus, ji iÅ¡ karto užrakino duris. IÅ¡lipęs kaltinamasis ne mažiau kaip 3 kartus spyrė į automobilio keleivio pusės sparnÄ , jį sulankstydamas. Lauke kaltinamasis toliau rėkė, įžeidinėjo ir grasino, atsimena, kaip jis sakė, jog gailisi, kad neturi ginklo, kadangi juos abu nuÅ¡autų.

Be to, nukentėjusioji parodė, jog kaltinamajam iÅ¡lipus netrukus pasirodė pastarojo draugė, kuri automobiliu privažiavo prie GMP Å¡ono ir sustojo. Atrodo, kad ji jau buvo, kai kaltinamasis spardė automobilį. Atsimena, kad draugė dar klausė, kas atsitiko, pamačiusį taip besielgiantį K. B. pati buvo pasimetusi bei iÅ¡sigandusi. Ji pasakė, jog kaltinamÄ jį pati nuveÅ¡ į ligoninę, po ko Å¡is atsisėdo į jos automobilį. Kai iÅ¡girdo, kad G. U. kviečia policijÄ , mergina nuvažiavo.

Važiuojant iki ligoninės, jie GMP automobiliu važiavo paskui, prie įvažiavimo į ligoninę juos pasitiko policijos pareigÅ«nų automobilis ir taip visi privažiavo prie pačios ligoninės (ikiteisminio tyrimo metu netiksliai nurodė, kad pareigÅ«nų automobilis neva visÄ keliÄ važiavo jiems iÅ¡ paskos). Atvykę jie su kaltinamuoju nebebendravo, kiek žino, pastarasis be eilės buvo nuvestas pas traumotologÄ . Nukentėjusioji kategoriÅ¡kai paneigė, kad ji ar G. U. kažkaip įžeidinėjo                     K.

B., spyrė Å¡iam, apspjovė ir iÅ¡metė iÅ¡ automobilio. Jie dirbo savo darbÄ , Å¡ventinę dienÄ iÅ¡kvietimų buvo daug, jų tikslas buvo suteikti pagalbÄ ir pristatyti pacientÄ Ä¯ ligoninę. Dėl darbo pobÅ«džio tenka iÅ¡girsti iÅ¡ pacientų necenzÅ«rinius žodžius, ypač, jei Å¡ie yra neblaivÅ«s, tačiau dėl kaltinamojo elgesio pasijuto siaubingai – buvo grasinama juos nuÅ¡auti, sulaukė krÅ«vos įžeidimų, buvo apgadintas automobilis. Be to, nukentėjusiosios teigimu, automobilyje jokio konflikto dėl kraujo nebuvo.

Kaltinamajam gal ir galėjo ranka kraujuoti, tačiau dėl to kalbos ar, juo labiau ginčas, nekilo. Jų darbe vežami pacientai dažnai kraujuoja, dėl ko automobilyje lieka kraujo žymių, tai yra įprasta situacija. Vežamas kaltinamasis jokių nusiskundimų dėl sveikatos neiÅ¡sakė, niekada neminėjo, jog iki jiems atvykstant buvo praradęs sÄ monę. Tuo pačiu nukentėjusioji kategoriÅ¡kai patvirtino, kad kaltinamojo ranka buvo sutvarstyta, atsimena, kad, atsisėdęs į daugės automobilį, K.

B. lupo tvarstį. Teismui perskaičius nukentėjusiosios ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, I. U. juos patvirtino, tik pabrėžė, jog apklausiama pas tyrėjÄ nenurodė, kad tai pats K. B. pasakė, kad jis toliau nebevažiuos, atsisegė saugos dirÅ¾Ä ir atsistojo, bÅ«tent po ko jau ji liepė Å¡iam iÅ¡lipti (pilnas nukentėjusiosios parodymų turinys užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole) (t. 2, b. l. 30-41). Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji I. U. parodė, kad 2017-01-01, nuo 07 val., dirbo kartu su kolega G.

U. Apie 19 val., buvo gautas praneÅ¡imas, kad dėl rankos traumos vyrui reikalinga pagalba. Nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Ä®vykio vietoje juos pasitiko keletas moterų ir vyriÅ¡kis. Moterys pasakė, kad pacientas yra namo katilinėje, kur juos ir nusivedė. Moterys nurodė, kad vyras susižeidė rankÄ . Įėjus į namo vidų, pamatė sėdintį vyrÄ , o aplink visos grindys buvo nusėtos stiklo Å¡ukėmis, matėsi iÅ¡kruvintos sienos. Pacientas, kuris buvo neblaivus, paaiÅ¡kino, kad daužė butelius į sienÄ ir susipjaustė rankÄ .

Tvarstant paciento rankos žaizdÄ , pastarasis jų atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius, keikėsi. PacientÄ palydėjo į greitosios pagalbos automobilį, nes pastarÄ jį reikėjo vežti į ligoninę siÅ«ti rankÄ . Paciento draugės paprašė palydėti savo draugÄ iki ligoninės, kadangi pastarasis neadekvačiai elgėsi, tačiau draugė nutarė vykti atskirai, paskui jų automobilį. Pacientas buvo vežamas vienas, EiÅ¡iÅ¡kių plente (nuvažiavus apie 2 kilometrus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) jis įsiaudrino, pradėjo keiktis, daužyti automobilio sienas.

Keiksmažodžiai tik gausėjo, jai ir G. U. pacientas pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu. Suprato, kad jiems labai nesaugu ir gresia pavojus sveikatai bei gyvybei, todėl sustabdė automobilį. Ji atidarė greitosios pagalbos automobilio priekines duris ir pacientui liepė iÅ¡lipti, tuo metu G. U. sėdėjo vairuotojo vietoje. Pacientui iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, pastarasis jai į veidÄ metė kažkokį dokumentÄ . Tada jos kolega užrakino greitosios medicinos pagalbos automobilio duris. Tuo tarpu pacientas, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, ne mažiau kaip 3 kartus kojomis spyrė į keleivio pusės priekinį sparnÄ , taip jį sulankstydamas, be to, pastarasis jiems (nukentėjusiesiems) dar pagrasino.

Tada paciento draugė, kuri važiavo iÅ¡ paskos, priėjo prie jų ir paklausė, kas atsitiko. Merginai buvo paaiÅ¡kinta, jog bus kviečiama policija, pacientas bus vežamas bÅ«tent su policija, kadangi jiems tapo nesaugu. Tuomet buvo iÅ¡kviesti pareigÅ«nai, po ko mergina pasakė, kad pati veÅ¡ savo draugÄ Ä¯ ligoninę ir nelauks pareigÅ«nų. Jie važiavo paskui merginÄ , o jiems iÅ¡ paskos važiavo pareigÅ«nai. Visi 3 automobiliai į ligoninę atvažiavo kartu. Jie ligonio be priežiÅ«ros nepaliko, paciento kojomis nespardė (t. 1, b. l. 70-72).Teisiamojo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja I.

M. parodė, jog kaltinamasis K. B. yra jos draugas, su pastaruoju bendrauja apie 3 metus. Atsimena, kad įvykio vakarÄ kaltinamasis susižalojo rankÄ . Ji pati aplinkybių, kaip viskas įvyko, nematė, buvo kitoje patalpoje. Kai ji atbėgo į katilinę, K. B. praradinėjo sÄ monę. Ji su V. V. čiupo dirÅ¾Ä ir bandė juo suveržti rankÄ , kad iÅ¡ jos taip stipriai nebėgtų kraujas. Abu buvo iÅ¡sigandę, drebėjo rankos, dėl ko nepavyko to padaryti. Tada paėmė rankÅ¡luostį ar kažkokį drabužį ir juo suveržė K. rankÄ .

Nedelsiant buvo kviečiami medikai, kuriems teko skambinti 3-4 kartus, atvykimo laukė ilgai, apie 40 min. Iki pasirodant medikams, visi paeiliui buvo su kaltinamuoju, namuose vyko lengvas chaosas. Kaltinamasis vis netekdavo sÄ monės – pastarasis nekalbėjo, atloÅ¡davo kalbÄ , svyravo, tik padaužius per veidÄ , atsipeikėdavo. Pasirodę greitosios pagalbos darbuotojai iÅ¡ karto pradėjo sakyti replikas, kad „jÅ«s, jaunimas, prisigėrėt, visur pilna Å¡ukių“ ir pan. Jie siÅ«lė medikams vesti K.

B. į kambarį ir ten jį apžiūrėti, tačiau šie nesiklausė, liepė nemokyti ir, išvarę visus, užsidarė su kaltinamuoju katilinėje. Liudytojos teigimu, pati apžiūra truko labai trumpai, jai pasirodė, kad tik akimirksnį. Netrukus medikai išėjo iš katilinės ir pasakė, kad K. B. reikia vežti į ligoninę. Daugiau pastarieji nieko neaiškino, neatsakinėjo į jokius klausimus, kalbėjo itin nenoriai, sakė, kad nėra šeimos narių, dėl ko nieko nepasakos. Matė, jog K.

B. iki automobilio buvo vedamas kažkurio iš medikų, kadangi pats savarankiškai paeiti negalėjo. Jį reikėjo prilaikyti, nes K. B. svirduliavo. Kaip po medikų apžiūros atrodė K. B. ranka, liudytoja nurodyti negalėjo. Ar ji buvo sutvarstyta, nežino, atsimena tik tiek, kad kai K. B. vėliau atsisėdo į jos automobilį, ant jo rankos buvo kažkoks plonas marlės ar tvarsčio gabalas (tokio tvarsčio nei ji, nei V. V. nebuvo dėję), tačiau jo buvo nedaug ir pro jį sunkėsi kraujas. Atsimena, kad K.

B. į automobilį pasodino medikė moteris (tuo metu vyriÅ¡kis jau sėdėjo už vairo), pasodino į prie durų esančiÄ kėdę. Kaip K. B. elgtis su ranka, medikė nieko neaiÅ¡kino (teismui perskaičius liudytojos ikiteisminiame tyrime duotų parodymų dalį dėl to, kaip medikė liepė K. B. elgtis, I. M. nurodė, kad tos aplinkybės jos protokole nurodytos neteisingai, ji, skaitydama protokolÄ , jų nebuvo užfiksavusi, dėl ko nepateikė atitinkamų pastabų). Ji prašė važiuoti kartu su kaltinamuoju, tačiau medikai neleido, pasakė, kad ji nėra giminaitė.

Dėl nurodytos priežasties I. M. nusprendė vykti savo automobiliu, važiavo paskui greitosios pagalbos automobilį, kuris judėjo neskubėdamas. IÅ¡važiavus iÅ¡ Salininkų, iÅ¡sukus į pagrindinį keliÄ , t. y. EiÅ¡iÅ¡kių plentÄ (apskritai nustebo, kad bÅ«tent tuo keliu vyko medikai, nes buvo greitesnis, be Å¡viesoforų), praėjus 10-15 min. nuo iÅ¡važiavimo iÅ¡ namų, pravažiavus „gulintį policininkÄ â€œ, esantį Å¡alia kebabinės, greitosios pagalbos automobilis, viduryje kelio, netikėtai kirto per stabdžius ir sustojo.

Jai toks sustojimas buvo nelauktas, vos neatsitrenkė į medikų automobilį, visgi spėjo pasukti vairÄ ir sustojo Å¡alikelėje, kur iÅ¡ Å¡ono gerai matė greitosios pagalbos automobilį (konkretaus atstumo, skyrusio jos ir medikų automobilius, liudytoja įvardinti negalėjo). Taigi sėdėdama automobilyje, ji pamatė, kaip atsidarė greitosios pagalbos automobilio Å¡oninės durys ir K. B. buvo iÅ¡spirtas, kadangi ji spėjo aiÅ¡kiai pamatyti kojÄ , apauta batu. Po tokio iÅ¡spyrimo K. B. nukrito į purvus (krito rankomis į priekį).

Netrukus pastarasis atsistojo ir ėjo prie medikų automobilio, kai atsidarė automobilio durys, moteris medikė spjovė į kaltinamÄ jį ir vėl uždarė duris. K. B. nuėjo prie automobilio priekio, kÄ jis ten darė, I. M. tvirtino nemačiusi. Žinodama, kad jos draugas yra susižalojęs bei, pamačiusi tokiÄ situacijÄ , kai jis iÅ¡ greitosios pagalbos automobilio buvo iÅ¡spirtas, o po to dar ir apspjautas, ji buvo iÅ¡sigandusi ir pasimetusi. IÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio, priėjusi prie K. B.

ėmė jį raminti, Å¡is buvo taip pat iÅ¡sigandęs, verkė. Paprašė jį sėstis į jos automobilį, kÄ K. B. ir padarė, o ji tuo tarpu bandė eiti prie medikų ir klausti, kÄ jai daryti. Atsimena, kad medikė moteris bandė atidaryti langÄ ir jai kažkÄ sakyti, tačiau vyras vairuotojas Å¡iai trenkė per rankÄ , po ko ji liko sėdėti, taip nieko ir nepasakiusi. Matydama tokiÄ situacijÄ , I. M. nurodė priėmusi sprendimÄ pati vežti K. B. į ligoninę, kadangi iÅ¡ rankos toliau stipriai bėgo kraujas (po įvykio net teko atlikti cheminį salono valymÄ ).

Ä® ligoninę važiavo nevirÅ¡ydama leistino greičio. Atvykusi pastatė automobilį ir pamatė atėjusį policijos pareigÅ«nÄ , kuris liepė pateikti dokumentus. Ji bandė aiÅ¡kinti, kad atvežė susižalojusį asmenį, sakė, kad jam reikalinga skubi pagalba, tačiau pareigÅ«nas liepė pirmiausia rodyti dokumentus, pasakė, kad tikrins blaivumÄ . Tuomet buvo patikrintas tiek jos, tiek K. B. girtumas. Ji buvo visiÅ¡kai blaivi, kaltinamasis – Å¡iek tiek apgirtęs. Kartu su pareigÅ«nais buvo ir žurnalistai, ji spėjo pamatyti, kaip vienas jų, priėjęs prie pareigÅ«no, kažkÄ Ä¯dėjo į kiÅ¡enę, padėkodamas už bÅ«simÄ straipsnį, atsimena sakant „ačiÅ«, seni, už straipsnį, visÄ naktį čia kimarinom“.

Tuomet pareigÅ«nas nuvedė K. B. (vedė prilaikydamas) į Priėmimo skyrių, buvo iÅ¡kviestas chirurgas, kurį kaltinamÄ jį priėmė be eilės. Anot liudytojos, pastarasis iÅ¡ pradžių medicininės pagalbos atsisakė, kadangi iÅ¡sigando žurnalistų. Pati liudytoja taip pat nurodė dėl viso įvykio patyrusi žalÄ , kadangi visa situacija buvo parodyta per televizijÄ , taip pat publikuoti straipsniai, dėl ko, pati nieko blogo nepadariusi, visgi sulaukė neigiamos darbdavio reakcijos ir jai teko iÅ¡eiti iÅ¡ darbo (t. 2, b. l. 89-95).Apklausiama ikiteisminiame tyrime kaip liudytoja I.

M. parodė 2017-01-01, vakare, grįžusi į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose buvo kiti du namo gyventojai. Po kurio laiko iÅ¡ katilinės iÅ¡girdo sklindantį triukÅ¡mÄ . IÅ¡ karto nuėjo į katilinę ir pamatė K. B., sėdintį ant maiÅ¡o ir laikantį savo kairę rankÄ už rieÅ¡o. IÅ¡ karto K. B. drabužiu apriÅ¡o rankÄ , kitas asmuo iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Prie K. B. buvo stiklo Å¡ukių, dėl ko liudytoja nurodė supratusi, jog K. B. netyčia susipjaustė rankÄ .

K. B. netekinėjo sÄ monės, dėl ko dar 3 kartus skambino į greitÄ jÄ , kadangi pastarieji labai ilgai vyko. Po kokių 40 min. atvyko greitoji medicinos pagalba, kurių darbuotojai pradėjo mėtinėti įvairias replikas. Ji į jas nekreipė jokio dėmesio, kadangi K. B. reikėjo pagalbos. Darbuotojai paaiÅ¡kino, kad K. B. greičiausiai veÅ¡ į Lazdynus. K. B. iÅ¡vedus iÅ¡ katilinės, jo ranka buvo apibintuota tik keliais sluoksniais, toliau lašėjo kraujas. K. B. buvo pasodintas automobilyje ir darbuotojai liepė jam rankÄ laikyti iÅ¡kėlus, alkÅ«nę atrėmus į kėdės laikiklį.

Liudytojos I. M. teigimu, darbuotojai jai neleido vykti kartu. Ji nebuvo iÅ¡gėrusi, todėl savo automobiliu važiavo iÅ¡ greitosios paskos. Daugmaž po 5 min. važiavimo staiga greitosios pagalbos automobilis sustojo gatvėje. Ji taip pradėjo greitai stabdyti ir nusuko į Å¡alikelę, nenorėdama įvažiuoti į greitosios pagalbos automobilį. VisÄ keliÄ greitoji važiavo be Å¡vyturėlių ir garso signalų (ramiai ir neskubėdami). Sustojo Å¡alikelėje, greitosios pagalbos automobilis jai buvo po kaire puse, todėl ji viskÄ gerai matė.

Matė, kad greitosios pagalbos automobilio Å¡oninės durys atsidarė ir K. B. tiesiog iÅ¡virto pro duris. Matė darbuotojo kojos batÄ , kuris (darbuotojas) K. B. iÅ¡virtus, staigiai patraukė kojÄ Ä¯ maÅ¡inÄ . K. B. nukrito į Å¡alikelėje esantį purvÄ , po ko atsistojo ir pradėjo judėti link greitosios pagalbos automobilio. Tuo metu greitosios medicinos pagalbos darbuotoja spjovė į K. B. ir užtrenkė automobilio Å¡onines duris. Esant tokiai situacijai, I. M. nurodė staiga iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio ir nebematė, kas vyko toliau.

Ji tik palydėjo K. B. iki savo automobilio ir vėl grįžo ten pat. Greitosios pagalbos darbuotojai jai nieko neatsakė. Nusprendė pati K. B. nuvežti į ligoninę. Ligoninės kieme prie jų privažiavo policijos patrulių automobilis, pareigÅ«nai patikrino jos dokumentus, blaivumÄ (buvo blaivi). Tada pareigÅ«nai K. B. palydėjo iki priimamojo, ten pastarasis buvo nuvestas pas chirurgÄ , o vėliau paguldytas į ligoninę. KitÄ dienÄ K. B. buvo daroma operacija (t. 1, b. l. 76-78).Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas V.

V. parodė, jog kaltinamasis K. B. yra jo draugas, kartu su pastaruoju gyveno viename bÅ«ste. Dėl įvykio atsimena tiek, kad bÅ«nant namuose K. B. bekvailiodamas susižalojo sau rankÄ . Pastarasis mėtė alaus butelius, bandė jais žongliruoti, tačiau, buteliams atsitrenkus vienas į kitÄ ir sudužus, Å¡ukė perpjovė K. rankÄ . Viskas atsitiko katilinėje, tuo metu joje daugiau kitų asmenų nebuvo. Kaltinamajam ėmė stipriai bėgti kraujas. IÅ¡sigandęs liudytojas pradėjo Å¡aukti kitus (name buvo kiti draugai, t. y.

I. M., D.), ieÅ¡kojo, kuo galėtų sustabdyti kraujavimÄ . Paėmęs dirÅ¾Ä , bandė juo užveržti rankÄ , nepavykus paėmė kažkokį sportinį drabužį ir bÅ«tent juo suveržė rankÄ . Kažkuris iÅ¡kvietė medikus (atrodo, skambino I. M., o gal ir D.), kurie atvyko ne iÅ¡ karto, o po kokių 20-40 min. Iki atvykstant medikams, K. B. buvo katilinėje ant granulių maiÅ¡o. Jo galva buvo nuleista, jis draugÄ nuolat kalbino, kad Å¡is neprarastų sÄ monės. Liudytojo V. V. teigimu, K.

B. sÄ monės praradęs nebuvo. Visi buvo pasimetę, tai iÅ¡eidavo, tai vėl įeidavo į katilinę, iki kol atvyko medikai. Atvykę greitosios pagalbos darbuotojai, kurie liudytojui pasirodė pikti ir nenuoÅ¡irdÅ«s, visus iÅ¡prašė iÅ¡ katilinės ir liko joje tik su kaltinamuoju. Kiek laiko truko pastarojo apžiÅ«ra, V. V. nurodyti negalėjo, tačiau jam pasirodė, kad nuo 5 min. iki 15 min. Po apžiÅ«ros medikai pasakė, kad K. B. reikia vežti į ligoninę. Atsimena, kad K. B. iÅ¡ namų į automobilį nuėjo pats.

Kaip atrodė jo ranka (ar buvo sutvarstyta, negali pasakyti, nematė). Liudytojas pats liko namuose ir toliau nebestebėjo įvykio, dėl ko negali pasakyti, kaip K. B. įlipo į automobilį, kÄ sakė medikai ir pan. Atsimena tik tai, kad I. M. iÅ¡važiavo savo automobiliu. Kodėl pastaroji nevyko kartu su medikais, negali atsakyti. Vėliau iÅ¡ I. M. sužinojo, kad pakeliui įvyko incidentas tarp K. B. ir greitosios pagalbos darbuotojų dėl to, kad kaltinamasis automobilyje sėdėjo neramiai, mosikavosi rankomis, prilaistė kraujo, dėl ko jį medikai užsipuolė.

Minėjo, kad buvo iÅ¡kviesta policija ir žurnalistai (t. 2, b. l. 89-95).Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. davė analogiÅ¡kus parodymus, tik pažymėjo, kad iki susižalojimo K. B. buvo ramus, elgėsi neagresyviai. Toks pats pastarasis iÅ¡liko ir atvykus medikams. Su K. B. yra pažįstami apie 3 metus, per visÄ tÄ laikotarpį nėra pastebėjęs, kad iÅ¡gėręs K. B. taptų agresyvus. Grįžęs į namus, K. B. jam pasakojo, kad su juo medikai elgėsi nepagarbiai, vežė neprisegę saugos diržų, kraujuojant žaizdai, jis norėjo servetėle nuvalyti kraujo laÅ¡us, tačiau medikai liepė pastarajam sėdėti ramiai, dėl ko įvyko konfliktas.

Pilnas liudytojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinys užfiksuotas liudytojo apklausos protokole (t. 1, b. l. 93-96).Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas D. A. (vyriausiasis patrulis) parodė, jog iÅ¡ budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad automobilį vairuoja galimai neblaivus asmuo. Pagal iÅ¡kvietimÄ atvyko į Lazdynuose esančiÄ greitosios pagalbos ligoninę. Prie Priėmimo skyriaus stovėjo nurodytas automobilis su kažkokiais logotipais, taip pat Å¡alia stovėjo ir greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobilis.

Atsimena, kad nurodyto automobilio vairuotoja buvo mergina, ji neatrodė neblaivi. Patikrinus neblaivumÄ , girtumas nenustatytas. Kartu su ja buvo ir vaikinas, pastarasis taip pat buvo patikrintas alkotesteriu. IÅ¡ karto buvo matyti, kad vyriÅ¡kis yra neblaivus (iÅ¡ eisenos, kalbos), tai pasitvirtino ir patikrinus alkotesteriu (kiek įpÅ«tė, neatsimena). Atsakydamas į klausimÄ , kokiu pagrindu alkotesteriu buvo tikrintas ir vaikinas, nors pastarasis transporto priemonės nevairavo, liudytojas D. A. nurodė, jog gavus praneÅ¡imÄ dėl galimai neblaivaus vairavimo fakto, paprastai yra tikrinami visi ta transporto priemone važiavę asmenys.

Atsimena, kad tiek mergina, tiek vaikinas buvo pasipiktinę greitosios pagalbos darbuotojų elgesiu, minėjo tokių agresyvių darbuotojų niekada anksčiau nėra matę, sakė, jog pirmÄ kartÄ maloniau bendrauti su jais, t. y. pareigÅ«nais, o ne su medikais. Abu atrodė pasipiktinę ir susijaudinę. Vaikino ranka buvo sužalota, atsimena, kad kraujavo plaÅ¡taka. Dėl to, ar ranka buvo kažkuo apvyniota ar sutvarstyta, liudytojas teisme negalėjo atsakyti, tačiau patvirtino, kad tarnybiniame praneÅ¡ime teisingai nurodė, jog ranka buvo sutvarstyta tvarsčiu (tokios aplinkybės tikrai neiÅ¡galvojo).

Visas bendravimas su vaikinu ir vairuotoja truko apie pusvalandį, vyriÅ¡kis bendravo normaliai, neatrodė, kad jam bÅ«tų reikalinga neatidėliotina pagalba (ranka kraujavo, tačiau iÅ¡kart skubiai eiti pas medikÄ nebuvo poreikio). Patikrinus dokumentus, patikrinus abiejų blaivumÄ , jie palydėjo kaltinamÄ jį iki mediko. Atsimena, kad kaltinamasis ėjo pats savarankiÅ¡kai, jo vesti nereikėjo. Atėjus pas gydytojÄ kaltinamasis dėl kažkokių priežasčių pagalbos atsisakė, netgi raÅ¡tu apie tai parašė, nors gydytojas jam aiÅ¡kino, kad pagalba pastarajam yra reikalinga.

Taip pat įvykio vietoje bendravo ir su greitosios pagalbos tarnybos darbuotojais, šie aiškino, kad kaltinamasis, vežamas iš Salininkų į ligoninę, tapo agresyvus, išlipo, įspyrė į automobilį (tiksliai tiek vienos pusės, tiek kitos nurodytas aplinkybes išdėstė tarnybiniame pranešime bei apklausoje, kuriuos perskaičius, liudytojas patvirtino, kad visos aplinkybės užfiksuotos teisingai, prašė jomis vadovautis). Atsimena, kad buvo apgadintas greitosios pagalbos automobilis. Taip pat įvykio vietoje buvo žurnalistai (iš kur šie atvyko ir kada, liudytojas nurodyti negalėjo) (t. 2, b. l. 103-107).Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas D.

A. parodė, 2017-01-01, 19 val. 40 min., dirbant kartu su vyr. patruliu A. K. iÅ¡ Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad EiÅ¡iÅ¡kių plentu važiuoja automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja galimai neblaivi, automobilis juda Lazdynų ligoninės link. Atvykus į ligoninę pastebėjo greitosios pagalbos automobilį, o Å¡alia jų stovėjo automobilis „VW Caddy“, kurio viduje sėdėjo vairuotoja ir keleivis. Priėjo prie vairuotojo, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo I.

M., ir paprašė automobilio dokumentų, paaiÅ¡kino, kad turės patikrinti pastarosios blaivumÄ . I. M.sutiko, nesiprieÅ¡ino, elgėsi mandagiai. Vairuotojai nustatytas - 0,00 promilių girtumas. Tuo metu iÅ¡ karto priėjo prie keleivio, kuris kaip paaiÅ¡kėjo buvo K. B., kuriam irgi buvo patikrintas blaivumas. K. B. taip pat elgėsi mandagiai, nesiprieÅ¡ino, su visais reikalavimais sutiko. K. B. nustatytas 1,49 promilės apsvaigimas nuo alkoholio. Tiek I. M., tiek K. B. buvo pasipiktinę greitosios medicinos pagalbos darbuotojų elgesiu.

Pradėjus aiÅ¡kintis, nustatyta, jog K. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), susižalojo rankÄ ir dėl to buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba. K. B. vykstant į ligoninę, greitosios pagalbos automobiliu įvyko konfliktas, kadangi K. B.aptaÅ¡kė greitosios pagalbos automobilio salonÄ krauju, dėl ko medikai buvo labai pasipiktinę. Pastarieji sustabdė automobilį ir iÅ¡metė K. B. iÅ¡ jo. K. B. tai nepatiko, dėl to pastarasis koja spyrė į automobilį. Buvo priėjęs prie medikų automobilio ir matė įlenktÄ deÅ¡inės pusės priekinį automobilio sparnÄ .

K. B. savo veiksmų neneigė. I. M. jiems paaiÅ¡kino, kad pastaroji visÄ laikÄ važiavo GMP automobiliui iÅ¡ paskos ir matė, kaip greitoji sustojo kelio vidury, bandė iÅ¡laipinti ar iÅ¡stumti K. B.iÅ¡ automobilio. Vėliau pati I. M. savo automobiliu atvežė K. B. į ligoninę. K. B. labai kraujavo iÅ¡ rankos, dėl ko tiek jie, tiek I. M. pastarÄ jį įkalbinėjo eiti į ligoninę, pas chirurgÄ . Vėliau chirurgas pasakė, kad K. B. reikalinga operacija. IÅ¡ pradžių K. B. nenorėjo, netgi raÅ¡tiÅ¡kai atsisakė nuo pagalbos.

Kas buvo vėliau nežino, kadangi iÅ¡vyko pagal kitÄ iÅ¡kvietimÄ . Medikai jam minėjo, kad K. B.buvo agresyvus, dėl to ir buvo iÅ¡laipintas iÅ¡ automobilio. Tikrai neprisimena, ar K. B. rÅ«bai buvo purvini, kadangi buvo tamsus paros metas, o ligoninėje neatkreipė dėmesio (t. 1, b. l. 85-86). Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas A. K. (vyriausiasis patrulis) atsiminė tik patį faktÄ , kad kartu su kolega D. A. vyko prie Greitosios pagalbos ligoninės Priėmimo skyriaus, kur mergina ir vaikinas konfliktavo su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais; dar atsimena, kad buvo apgadintas greitosios medicinos pagalbos automobilis.

Jokių konkrečių įvykio aplinkybių liudytojas neprisiminė ir bylai reikÅ¡mingų parodymų pateikti negalėjo (t. 2, b. l. 103-107).2017-01-01 gautame G. U. pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2017-01-01, atvykus į iÅ¡kvietimÄ adresu (duomenys neskelbtini), K. B. rieÅ¡o srityje tvarstė žaizdÄ . Nuo K. B. sklido stiprus alkoholio kvapas. Jau namuose pastarasis elgėsi nepagarbiai, keikėsi, buvo grubus. Vežamas į ligoninę, K. B. toliau nenusiramino, trankė automobilio pertvaras, atsisegė saugos dirÅ¾Ä , dėl tokių jo veiksmų buvo priverstas sustabdyti automobilį ir K.

B. iÅ¡laipinti (pasidarius tiek jam (G. U.), tiek vadovei I. U. pasidarė nesaugu). Sustojo EiÅ¡iÅ¡kių plente, prie namo Nr. 79, kur I. U. pravėrė duris ir K. B. iÅ¡lipo. Tada K. B. 3 kartus spyrė į automobilio „VW Craffer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį sparnÄ , bamperį, dėl ko buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai (t. 1, b. l. 12).2017-01-03 taip pat gautas ir Vilniaus miesto savivaldybės VÄ® Greitosios medicinos pagalbos stoties pareiÅ¡kimas, kuriame nurodyta, kad 2017-01-01 buvo gautas iÅ¡kvietimas į (duomenys neskelbtini).

Nuvykus pacientui suteikta medicinos pagalba, po ko pacienatas buvo vežamas į ligoninę. Kelionės metu pacientas, kuris buvo neblaivus, elgėsi agresyviai ir EiÅ¡iÅ¡kių plente vairuotojas buvo priverstas sustoti, kadangi ir pacientui, ir brigadai grėsė pavojus. Pacientas, iÅ¡lipęs iÅ¡ greitosios medicinos pagalbos automobilio „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) spyrė ir sugadino deÅ¡inės pusės sparnÄ , tuo VÄ® Greitosios medicinos pagalbos stočiai padarant 570,31 Eur dydžio turtinę žalÄ (t. 1, 14-19).2017-01-01 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Oro uosto poskyrio vyr. patrulio D.

A. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2017-01-01, apie 19.40 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. K. iÅ¡ Vilniaus AVPK OVS gautas praneÅ¡imas, kad automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja galimai neblaivi moteris. Å iltnamių gatvėje pastebėjo minėtÄ automobilį. Ä®vykio vietoje patikrinus I. M. blaivumÄ buvo nustatytos - 0,00 promilės. Kartu su vairuotoja I. M. buvo keleivis K. B., kurio kairė plaÅ¡taka buvo sužalota, apriÅ¡ta tvarsčiu, kraujavo. K. B. nustatytas - 1,49 promilės girtumas.

K. B. paaiÅ¡kino, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), susižalojo rankÄ ir dėl Å¡ios priežasties iÅ¡kvietė medikus. Vykstant į ligoninę, K. B. netyčia iÅ¡tepė automobilio salonÄ , todėl supykęs vairuotojas sustojo ir K. B. iÅ¡laipino. Tuomet K. B. spyrė į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Ä®vykio vietoje G. U. paaiÅ¡kino, kad pagal iÅ¡kvietimÄ nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur vyriÅ¡kiui sutvarstė žaizdÄ . Vykstant į ligoninę vyriÅ¡kis atsisegė dirÅ¾Ä , buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi, įžeidinėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, dėl to G.

U. sustojo ir vyriškį išlaipino. Tada vyriškis koja spyrė ir apgadino automobilį (t. 1, b. l. 20).Teisminio nagrinėjimo kaltinamojo gynėjo prašymu buvo išreikalauti Greitosios medicinos pagalbos stoties skubios pagalbos specialisto bei vairuotojo-paramediko pareigybių nuostatai (t. 2,     b. l. 56-76), taip pat į įvykį atvykusio automobilio GPS duomenys (t. 2, b. l. 52-55, pateiktas ir vaizdinis variantas GIF formatu).Civilinis ieškovas VĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis pateikė civilinį ieškinį dėl 570,31 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 50-57; t. 2, b. l. 84-87).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo iÅ¡vados Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog pasitvirtino K. B. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo.Å ioje byloje K. B. buvo kaltinamas įžūliu elgesiu, piktybiÅ¡komis patyčiomis, grasinimais bei vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravęs nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Pagal BK 284 straipsnį kaip tik ir atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Taigi vieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama Å¡ios normos dispozicijoje nurodytais savarankiÅ¡kais bÅ«dais (įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡ku tyčiojimusi, vandaliÅ¡kais veiksmais), iÅ¡ kurių bet kuris, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veikÄ pagal BK 284 straipsnį. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių nori.

Pagal teismų praktikÄ visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, Å¡okiruoti ir pan. Nors Å¡is BK straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.

Kaltinamasis K. B. jam pareikÅ¡to kaltinimo nepripažino ir parodė, jog pagal iÅ¡kvietimÄ dėl jo sužalotos rankos atvykę greitosios pagalbos medikai iÅ¡ karto buvo prastai nusiteikę, barėsi tarpusavyje ir į jį beveik nekreipė dėmesio. Tik vizualiai apžiÅ«rėję rankÄ , pasakė, kad reikia vežti į ligoninę. Nei vienas iÅ¡ medikų, žaizdos nedezinfekavo, rankos netvarstė. Ä® ligoninę buvo priverstas iÅ¡vykti su kažkokiu drabužiu apvyniota ranka (taip, kaip iki atvykstant medikams, jį buvo aprišęs kažkas iÅ¡ draugų).

Jo draugei I. M. kartu važiuoti neleido. Automobilyje jam buvo liepta laikyti iÅ¡keltÄ rankÄ , prisisegti diržo nereikėjo, ko jis ir nedarė. Važiuojant greitosios pagalbos automobilyje ant grindų prilaistė kraujo, kurį norėjo iÅ¡valyti popierinėmis servetėlėmis. Vairuotojas-medikas jam liepė sėdėti ramiai, tačiau kaltinamasis atsakė, jog pirmiausia iÅ¡valys grindis. Po tokių jo žodžių už vairo sėdėjęs G. U. atsisuko ir pasakė „uždaryti snukį“, be to, pavartojo necenzÅ«rinius žodžius.

Jam bevalant kraujÄ , vairuotojas staigiai sustabdė automobilį, kažkuris iÅ¡ medikų jį pakėlė nuo sėdynės, kitas iÅ¡ kojos spyrė į nugarÄ , po ko jis buvo iÅ¡stumtas pro duris ir nugriuvo į purvÄ . Be to, prieÅ¡ jį iÅ¡spiriant iÅ¡ greitosios pagalbos automobilio, medikė moteris jį dar ir apspjovė. Kaltinamojo teigimu, jam buvo Å¡okas, dėl tokio medikų elgesio stipriai iÅ¡sigando. BÅ«damas tokios bÅ«senos, atsikėlęs nuo žemės, vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į automobilio kairės pusės dureles.

Taip pasielgė bÅ«tent iÅ¡ pasimetimo ir baimės, nežinojo, kÄ jam daryti (vietovė nepažįstama, ranka sužalota, baiminosi dėl savo gyvybės, dar iki atvystant medikams namuose 2 kartus buvo netekęs sÄ monės, labai nukraujavęs). Tuomet netikėtai pasirodė jo draugė I. M., jis iki tol netgi nežinojo, kad pastaroji važiuoja iÅ¡ paskos savo automobiliu. Ji bandė klausti medikų, kas atsitiko ir kÄ toliau daryti, tačiau Å¡ie sėdėjo automobilyje užsirakinę, nieko neaiÅ¡kino, tik gÄ sdino policija.

I. M. jį nuvežė į ligoninę, prie kurios laukė pareigÅ«nai, tikrinę I. M. ir jo blaivumÄ . Neneigia buvęs Å¡iek tiek iÅ¡gėręs, tačiau dėl to visas aplinkybes atsimena gerai. Taigi, kaltinamojo K. B. teigimu, jis nesikeikė, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, spyris į automobilį buvo iÅ¡ pasimetimo ir baimės (t. 2, b. l. 30-41). Visas kaltinamojo parodymų turinys yra užfiksuotas teisiamojo posėdžio bei įtariamojo apklausų protokoluose, taip pat iÅ¡dėstytas ankstesnėje nuosprendžio dalyje (1-2 nuosprendžio lapuose), todėl pažodžiui iÅ¡ naujo nekartotinas.

Nepaisant to, jog kaltinamasis K. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę iÅ¡ esmės neigė, teismas tokiÄ jo pozicijÄ vertina kaip gynybinę, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Grįsdamas pastarojo kaltę teismas visų pirma remiasi nukentėjusiųjų G. U. ir             I. U. parodymais. Neatkartojant viso pastarųjų parodymų turinio, nurodytina, kad abu nukentėjusieji teismui patvirtino, jog atvykę pagal iÅ¡kvietimÄ rado rankÄ susižalojusį K.

B. Pastarasis buvo iÅ¡gėręs, elgėsi ne visai adekvačiai (buvo neramus, užgauliojo I. U., keikėsi). G. U. ir I. U. apžiÅ«rėjo susižalojusįjį, dezinfekavo žaizdÄ , sutvarstė rankÄ . Matydami, jog žaizda gili, nusprendė vežti į ligoninę. Prašė kartu vykti ir kaltinamojo draugę, jog, esant reikalui, Å¡i pastarÄ jį apramintų, tačiau I. M. nesutiko kartu važiuoti, tačiau nurodė važiuosianti savo automobiliu iÅ¡ paskos, kÄ ir padarė. Greitosios pagalbos automobiliui pajudės iÅ¡ Salininkų, K.

B. buvo neramus, nenorėjo laikyti iÅ¡keltos rankos, atsisegė saugos dirÅ¾Ä (visgi papraÅ¡ius užsisegti, paklausė ir pasielgė kaip jam buvo nurodyta). Nukentėjusiųjų teigimu, didžiausi neramumai prasidėjo, kai automobilis pervažiavo gulintį policininkÄ ir maÅ¡inÄ stipriau sujudėjo, Å¡oktelėjo. Tuomet K. B. pradėjo Å¡aukti, kad yra netinkamai vežamas (kaip bulvė), pradėjo įžeidinėti, keiktis. Galiausiai pastarasis vėl atsisegė saugos dirÅ¾Ä , atsistojo, sužalota ranka daužė į sienÄ , rėkė sustoti ir iÅ¡leisti, aiÅ¡kindamas, kad niekur nebevažiuos, į jokius praÅ¡ymus atsisėsti ir nusiraminti nereagavo.

Kadangi taip besielgiančio paciento toliau vežti negalėjo, buvo nesaugu (tiek jam pačiam, tiek ir nukentėjusiesiems), G. U. automobilį sustabdė, po ko K. B., sviedęs kažkokį gniužulÄ Ä¯ I. U., iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Lauke 3 kartus spyrė į automobilio deÅ¡inės pusės sparnÄ , taip jį sulankstydamas, o po to dar pasakė apgailestaujantis, kad neturi Å¡autuvo, kadangi jus abu nuÅ¡autų. K. B. bebÅ«nant lauke, pasirodė pastarojo draugė, kuri dėl tokio kaltinamojo elgesio buvo pasimetusi, klausė, kÄ daryti.

G. U. paaiÅ¡kino, kad kvies policijÄ , detalių neaiÅ¡kino, kadangi ji nebuvo Å¡eimos narys. Po to K. B. atsisėdo į draugės automobilį, I. M. jį pristatė į ligoninę. Medikų automobilis iki pat ligoninės lydėjo iÅ¡ paskos (t. 2, b. l. 30-41). Tokie nukentėjusiųjų parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa tiek tarpusavyje, tiek atitinka jų pačių ikiteisminiame tyrime ir teisme duotus parodymus. Baigiamojoje kalboje kaltinamojo gynėjas tikino, jog nukentėjusiųjų parodymai yra nenuoseklÅ«s, G.

U. ir I. U. esÄ nuolat parodymus keitė, tačiau dėl kokių bÅ«tent aplinkybių gynėjas plačiau taip ir nepasisakė. Vienintelė gynėjo įvardinta aplinkybė dėl parodymų nenuoseklumo yra ta, jog ikiteisminiame tyrime nukentėjusieji parodė patys iÅ¡laipinę (kitaip tariant, iÅ¡metę) pacientÄ (K. B.), kuriam buvo bÅ«tina neatidėliotina pagalba, į gatvę, kai tuo tarpu teisme, davę priesaikÄ , paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis pats atsisakė paslaugų ir iÅ¡lipo iÅ¡ GMP automobilio, tokiu bÅ«du duodami suprasti, jog nepadarė nieko neteisėto.

IÅ¡analizavęs nukentėjusiųjų viso proceso metu duotus parodymus, su tokiu gynėjo teiginiu teismas niekaip negali sutikti. Vertinant parodymus visumoje, o ne atskirus teiginius išėmus iÅ¡ konteksto, matyti, jog nukentėjusieji nuosekliai parodė, jog bÅ«tent paties kaltinamojo K. B. elgesys buvo ta priežastis, dėl kurios pastarÄ jį vežti į ligoninę buvo nesaugu (tiek dėl paties kaltinamojo, tiek dėl nesaugiai pasijutusių pačių GMP darbuotojų). Gynėjo minimoje GMP kvietimo kortelėje (forma Nr. 110/a) taip pat pažymėta, jog pakeliui pacientas tapo agresyvus, pradėjo keiktis, savarankiÅ¡kai atsisegė saugos dirÅ¾Ä , pradėjo vaikščioti (t. 1, b. l. 111), dėl ko buvo iÅ¡laipintas.

Vien tai, kad teisme tiek G. U., tiek I. U. papildomai nurodė, kad įsiaudrinęs kaltinamasis ir pats prašėsi išleidžiamas, kadangi buvo nepatenkintas, tuo, kaip G. U. jį vežė, anaiptol, neleidžia nukentėjusiųjų parodymų vertinti kaip nenuoseklių. Teismui nukentėjusioji I. U. neneigė liepusi kaltinamajam išlipti iš automobilio, kadangi šis elgėsi aiškiai netinkamai, netgi pavojingai, tačiau toks nurodymas buvo iššauktas būtent dėl paties kaltinamojo elgesio. Vertinant nukentėjusiųjų parodymus, galima pažymėti nebent tai, jog teisme nukentėjusioji I.

U. patikslino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, patvirtindama, jog vežamas į ligoninę K. B. greitosios pagalbos automobilyje, be kita ko, sužalota ranka daužė į sienÄ , atsisegė saugos dirÅ¾Ä , atsistojo, nors tokios aplinkybės pirminėje apklausoje nebuvo nurodytos Taip pat nukentėjusioji teisme kategoriÅ¡kai nebetvirtino, jog kaltinamojo mestas daiktas buvo bÅ«tent dokumentas, o tik kažkoks gniužulas. Aplinkybių dėl sienos daužymo ar saugos diržų atsisegimo nenurodymÄ ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje teismas nevertina kaip esminį parodymų pasikeitimÄ .

Teismas neturi pagrindo teigti, kad tokios aplinkybės teisme buvo duotos melagingai. Kaip matyti iÅ¡ G. U. pareiÅ¡kimo, netgi jame yra įvardinta, jog K. B. pradėjo ranka trankyti automobilio sienÄ , pats atsisegė saugos dirÅ¾Ä , t. y. pirminiame dokumente, vėliau tapusiu pagrindu ikiteisminiam tyrimui pradėti, jau buvo nurodyta, kad netinkamas K. B. elgesys, be kita ko, pasireiÅ¡kė ir automobilio vidinės sienos daužymu, diržo atsisegimu (t. 1, b. l. 12). Tuo tarpu aplinkybė dėl to, kad nukentėjusiajai į veidÄ buvo mestas dokumentas, Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo, kadangi nei G.

U., nei I. U. teisme negalėjo įvardinti, koks konkrečiai daiktas buvo mestas (to, kad būtent dokumentas, nebetvirtino, aiškino, jog kažkoks gniužulas, galimai tvarsliava ar dar kažkas), kaltinamajam išlipus, nukentėjusieji mesto daikto neapžiūrėjo. Įvertinus tai, kad nenustatyta, jog buvo mestas dokumentas, taip pat nesant galimybės įvardinti, koks kitas daiktas tai galėjo būti, tokios aplinkybės inkriminavimas kaltinime laikytinas nepagrįstu.Toliau vertindamas nukentėjusiųjų parodymus, teismas pažymi, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti G.

U. ar I. U. parodymų patikimumu. Nenustatyta, kad pastarieji pažinojo kaltinamÄ jį, turėjo bent kokį suinteresuotumÄ apkalbėti jį. Nukentėjusieji, dirbdami VÅ¡Ä® Greitosios medicinos pagalbos stotyje, (G. U. – paramediku-vairuotoju, I. U. – skubios medicinos pagalbos specialiste), pamainos metu, atlikdami jiems pavestas darbines funkcijas, atvykę į iÅ¡kvietimÄ ir radę rankos traumÄ patyrusį K. B., kurio iki to vakaro nebuvo nei matę, nei jį pažinojo, neturėjo jokios dingsties į medicinos įstaigÄ vežamÄ pacientÄ iÅ¡mesti (kaltinamojo žodžiais, iÅ¡spirti) iÅ¡ GMP automobilio.

Suprantama, kad paciento nepristatymas į medicinos įstaigÄ (o kaip tik bÅ«tent toks sprendimas Å¡iuo atveju buvo priimtas) neliktų nepastebėtas, medikams tektų teikti visÄ su tuo susijusiÄ informacijÄ ir pan. Kaltinamojo įvardinta versija neva medikai supyko ant jo, kad jis automobilyje prilaÅ¡ino kraujo, yra neįtikinama. Tokius K. B. parodymus paneigė abu nukentėjusieji. Pastarieji, beje, neneigė to, jog kaltinamasis iÅ¡ties galėjo prilaÅ¡inti kraujo, tačiau, kaip pažymėjo I. U., tokia situacija yra dažna, nereikalaujanti iÅ¡skirtinės reakcijos.

Kita vertus, teismui nekyla abejonių, kad greitosios pagalbos automobiliuose, kuriuose kasdien yra vežami ne tik negaluojantys, bet ir sužaloti, be kita ko, ir kraujuojantys pacientai, kraujo palikimas transporto priemonėje (kraujÄ prilaÅ¡inant, pribėginant, krauju iÅ¡tepant automobilio vidų ir pan.) nėra jokia ypatinga situacija, juo labiau, pagrindas sukelti medikams įsiÅ«tį, dargi tokio intensyvumo, kad pacientas, kuris, anot kaltinamojo, prilašėjusį kraujÄ tvarkingai valė popierinėmis servetėlėmis, buvo tiesiog iÅ¡spirtas iÅ¡ automobilio.

Tai, kad po iÅ¡kvietimo automobiliuose lieka įvairÅ«s biologiniai skysčiai, matyti netgi iÅ¡ skubios medicinos pagalbos specialisto pareiginių nuostatų, kuriose nurodyta, kad pabaigus iÅ¡kvietimÄ , esant bÅ«tinumui, automobilis yra iÅ¡valomas nuo biologinių skysčių, tam skirtose vietose dezinfekuojamas ir pan. (t. 2, b. l. 56-58). Nors Å¡ioje byloje ir nebebuvo galimybės iÅ¡sireikalauti garso įraÅ¡o bei iÅ¡klausyti, kokia konkrečiai informacija buvo perduota dėl įvykio (t. 2, b. l. 78), tačiau tai nereiÅ¡kia, jog GMP darbuotojai iÅ¡galvojo K.

B. kaltinančias aplinkybes. Byloje yra tik iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ praneÅ¡imų registro (ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys), kuriame užfiksuota, jog GMP pranešė važiuojanti paskui automobilį, kurio vairuotoja neblaivi (t. 1, b. l. 11). Aplinkybės, kad BPC darbuotojams buvo nurodyta, kad GPM važiuoja paskui galimai neblaiviÄ vairuotojÄ , nukentėjusysis G. U. neneigė. Taigi nei ataskaitų žiÅ«ryklės iÅ¡raÅ¡as, nei policijos pareigÅ«no D. A. parodymai, kad į iÅ¡kvietimÄ vyko dėl galimai neblaivaus vairuotojo, nėra pagrindas nesivadovauti nukentėjusiųjų parodymais dėl to, kokius veiksmus atliko K.

B. Beje, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje yra atitinkama atžyma apie tai, jog su iškvietimu susijusi informacija buvo perduota policijai (t. 1, b. l. 111). Gynėjas akcentavo neva nukentėjusiųjų parodymais negalima tikėti, kadangi nebuvo užfiksuota jokių automobilio salono apgadinimų, nors G. ir I. U. teigė, jog kaltinamasis daužė automobilį ir iš vidaus. Šioje vietoje pabrėžtina, jog nei G. U., nei I. U. nė vienos apklausos metu nebuvo nurodę, kad automobilio viduje buvo padaryti bent kokie apgadinimai.

Pastarieji tvirtino, jog K. B. rankomis daužė vidaus sienas, tačiau toks daužymas turto nesugadino, taigi, neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu gynėjas reikalauja, jog nukentėjusiųjų nurodytÄ aplinkybę patvirtintų objektyvÅ«s apgadinimus liudijantys įrodymai. Taigi teismas nukentėjusiųjų G. U. ir I. U. parodymus iÅ¡ esmės vertina kaip patikimus ir jais remiasi grįsdamas K. B. kaltę. Nukentėjusiųjų parodymų patikimumu neleidžia suabejoti gynėjo akcentuoja aplinkybė neva G. U. teismo posėdžio metu garsiai diktavo I.

U., kÄ Å¡i turi pasakoti. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiajam iÅ¡ties vienÄ kartÄ buvo duota pastaba nekomentuoti ir nepasakoti tuo pačiu metu, kai nukentėjusioji I. U. davė parodymus, tačiau Å¡is faktas nesudaro pagrindo laikyti esÄ nukentėjusioji davė nepatikimus parodymus. Teismo posėdis buvo pakankamai emocingas, jo metu nepasitenkinimÄ nukentėjusiųjų parodymais kelis kartus reiÅ¡kė ir pats kaltinamasis. Teismas nukentėjusiųjų parodymus įvertino ir padarė iÅ¡vadas, leidžiančias jais vadovautis kaip patikimais, iÅ¡skyrus aplinkybę dėl į I.

U. veidÄ mesto dokumento.Analizuojant paties kaltinamojo parodymus, matyti, jog pastarasis nurodė aplinkybes, neatitinkančias tikrovės. Antai, kaltinamasis stengėsi įtikinti, kad atvykę GMP darbuotojai jo visai neapžiÅ«rėjo, žaizdos netvarstė, į ligoninę buvo priverstas vykti sportiniu drabužiu apriÅ¡ta ranka, nes bÅ«tent tokiu bÅ«du draugai dar iki medikams atvažiuojant buvo jÄ apvynioję. Tokie kaltinamojo parodymai yra aiÅ¡kiai nepagrįsti ir nukreipti, siekiant įrodyti neva GMP darbuotojai savo pareigas vykdė atsainiai.

Apklausti nukentėjusieji kategoriÅ¡kai paneigė, kad jie atvykusio paciento neapžiÅ«rėjo. PrieÅ¡ingai, tiek G. U., tiek I. U. nurodė, jog, be kita ko, dezinfekavo žaizdÄ , sutvarstė jÄ spaudžiančiu tvarsčiu. Tai, kad kaltinamojo ranka buvo iÅ¡ties sutvarstyta, matyti ir iÅ¡ policijos pareigÅ«no D. A. tarnybinio praneÅ¡imo, kuriame nurodyta, jog į Respublikinę greitosios pagalbos ligoninę atvežto K. B. ranka buvo apriÅ¡ta bÅ«tent tvarsčiu (t. 1, b. l. 20). Teismo posėdyje liudytojas patvirtino, kad tokiÄ aplinkybę nurodė teisingai (t. 2, b. l. 103-107).

Netgi kaltinamojo draugė I. M. neneigė, jog K. B. įsėdus į automobilį ji matė, kad ant jo rankos buvo kažkiek tvarsčio (t. 2, b. l. 89-95). Vertinant kitus pastarosios parodymus, teismas neturi pagrindo jais vadovautis kaip objektyviais ir pagrįstais. Pirmiausia pažymėtina, jog liudytoja nevažiavo kartu su kaltinamuoju ir nematė, kas konkrečiai vyko greitosios pagalbos automobilio viduje. Duodama parodymus, kÄ jai pavyko užfiksuoti, po to, kai GPM automobilis, anot jos, netikėtai sustojo vidury kelio, liudytoja teismo posėdyje vaizdžiai pasakojo mačiusi, kaip K.

B., maskatuodamas rankomis į priekį, buvo iÅ¡spirtas iÅ¡ automobilio, jai netgi pavyko užfiksuoti, kad jį iÅ¡spyrė moteris medikė, matė jos kojÄ , apauta batu (I. M. raÅ¡ytame skunde nurodyta prieÅ¡ingai – iÅ¡spyrė ne moteris, o vyras, kuris, sučiupęs K. B. už striukės, spardydamas (galima suprasti, jog ne kartÄ ) į nugarÄ iÅ¡ kojos, iÅ¡metė pastarÄ jį iÅ¡ automobilio, po to tas pats medikas pro atidarytas duris keikėsi ir Å¡aukė). IÅ¡spirtas K. B. krito į purvÄ , Å¡iaip ne taip atsistojo ir ėjo atgal prie GMP automobilio, tačiau tada medikė jį apspjovė, po ko užsidarė duris ir sėdėjo viduje (t. 2, b. l. 89-95).

Šioje vietoje pastebėtina, kad tokie liudytojos I. M. parodymai neatitinka netgi paties kaltinamojo nurodytų aplinkybių, kadangi pastarasis teigė, jog apspjautas buvo tuo metu, kai jį išspyrė iš automobilio, o ne tada, kai atsistojęs grįžo atgal prie automobilio (beje, viso ikiteisminio tyrimo metu K. B. to, kad buvo apspjautas, apskritai nė karto nebuvo nurodęs). Tvirtindama aiškiai mačiusi, jog K. B. buvo išspirtas ir apspjautas, I. M. taip ir nesugebėjo logiškai paaiškinti, kas jai sutrukdė pamatyti, kaip K.

B. spardė automobilį, kadangi bÅ«tent tokio fakto ji tvirtino nemačiusi. Atsižvelgiant, jog I. M. yra artima kaltinamojo draugė, suprantama, kad ji stengėsi duoti pastarajam kuo palankesnius parodymus. Tiek I. M., tiek K. B. tikino neva pastarasis dar iki medikams atvykstant buvo praradęs sÄ monę, tačiau nukentėjusieji G. U. ir I. U. paneigė, kad jiems buvo bent užsiminta apie tai, be to, liudytojas V. V., kuris visÄ laikÄ prabuvo su kaltinamuoju, taip pat parodė, kad K. B. nė karto nebuvo praradęs sÄ monės (t. 2, b. l. 89-95).Tai, kad kaltinamasis K.

B. įvykio vakarÄ elgėsi neadekvačiai, rodo ir pastarojo susižalojimo aplinkybės. Liudytojo V. V. parodymais nustatyta, jog kaltinamasis, bÅ«damas iÅ¡gėręs, kvailiojo, pasiėmęs du alaus butelius, mosikavosi jais virÅ¡ galvos. SusidÅ«rus buteliams, Å¡ie skilo ir krentančios Å¡ukės perpjovė K. B. rankÄ (t. 1, b. l. 93-96; t. 2, b. l. 89-95). Pats kaltinamasis teisme iÅ¡ pradžių bandė tikinti neva jis tiesiog nešėsi butelį, kuris netyčia iÅ¡slydo jam iÅ¡ rankų ir krisdamas perpjovė rankÄ (t. 2, b. l. 39), ir tik po to, kai buvo pacituota dalis liudytojo V.

V. parodymų (kas matyti iš garso įrašo), K. B. pripažino visgi mosikavęsis tais buteliais virš galvos. Pastarasis, beje, nurodė, kad po to išsyk pradėjo kraujuoti, neteko daug kraujo, dėl ko sušlubavo jo atmintis, tačiau svarbias aplinkybes jis atsimena. Toks kaltinamojo elgesys rodo, kad jis yra linkęs subjektyviai perteikti įvykio aplinkybes, ypatingai toje parodymų dalyje, kurioje stengiasi įtikinti neva buvo atsidūręs tokioje situacijoje, kuomet, būdamas išsigandęs, bijodamas dėl savo gyvybės, kraujuodamas, išmestas vidury miškų, jis spyrė į GMP automobilį.

Tokiu bÅ«du buvo iÅ¡kelta versija apie bÅ«tinÄ jį reikalingumÄ , kuris aktyviai buvo įrodinėjamas viso teisminio nagrinėjimo metu. Gynėjo ne kartÄ minėta bÅ«tinojo reikalingumo situacija esti tais atvejais, kai teisėtai padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams, siekiant paÅ¡alinti pavojų, gresiantį pačiam asmeniui, padariusiam veikÄ , kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. BÅ«tinojo reikalingumo situacija visų pirma atsiranda tada, kai kyla realus ir akivaizdus pavojus.

Antroji sÄ lyga – kai Å¡is pavojus negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis, o padaryta žala yra mažesnė už tÄ , kurios siekta iÅ¡vengti. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, joje nėra nei vieno fakto, kuris pagrįstų bÅ«tinojo reikalingumo situacijÄ Å¡iuo konkrečiu atveju. Kaltinamasis nebuvo atsidÅ«ręs tokiame pavojuje, kad bÅ«tų priverstas įžūliai elgtis, imtis piktybiÅ¡kų patyčių, grasinimų bei vandaliÅ¡kų veiksmų, t. y. daužyti GMP automobilio pertvaras, vartoti necenzÅ«rinius žodžius, įžeidinėti GMP darbuotojus, grasinti juos užmuÅ¡ti, o galiausiai, iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, kelis kartus spirti į jį vežusios transporto priemonės priekinį sparnÄ , taip jį sulankstant.

Neginčytina, kad kaltinamasis buvo susižalojęs, jo rankoje buvo žaizda, kuri kraujavo, kaltinamajam buvo reikalinga medicinos pagalba, jis buvo transportuojamas į medicinos įstaigÄ , tačiau tai pastarojo gyvybei pavojaus nekėlė. Nors kaltinamasis ir stengėsi parodyti, kad jo bÅ«klė buvo itin prasta, jis buvo stipriai nukraujavęs, prieÅ¡ tai praradęs sÄ monę, bijojo, kad gali numirti, tačiau akivaizdu, kad teiginiai dėl gresiančio mirtino pavojaus yra pernelyg perdėti. IÅ¡ G. U. ir I. U. parodymų matyti, jog kaltinamojo bÅ«klė buvo stabili.

PastarÄ jį nutarta gabenti į ligoninę, kadangi matė, jog žaizda yra gili, numanė, jog greičiausiai bus reikalinga jÄ siÅ«ti, taip pat buvo bÅ«tina injekcija nuo stabligės, tačiau bendrai K. B. savijauta buvo patenkinama, pastarasis pats nuėjo į GMP automobilį. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyti duomenys (kraujospÅ«dis, pulsas, temperatÅ«ra, kvėpavimas, vyzdžiai ir pan.) taip pat leidžia spręsti, kad jokio pavojaus gyvybei nebuvo. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kiti medicininiai duomenys – antai, paciento apžiÅ«ros protokole (apžiÅ«ra atlikta pristačius K.

B. į RVUL) nurodyta, kad paciento bendra būklė ir hemodinamika stabilūs; širdies veikla ritmiška, apžiūros metu žaizda nekraujuojanti, kraujotaka plaštakoje nesutrikusi, aiškių sausgyslių pažeidimo požymių nėra (tiksliau nustatyti nebuvo galimybės dėl paciento girtumo) (t. 1, b. l. 107). Tai, kad K. B. būklė buvo stabili, matyti ir iš to, kad atvykus į Respublikinę Lazdynų ligoninę, pastarasis iškart nebuvo pristatytas gydytojui – iš pradžių patikrintas I.

M. ir paties K. B. blaivumas, tuomet aiÅ¡kintasi situacija (tiek kaltinamasis su savo drauge, tiek GMP darbuotojai iÅ¡dėstė aplinkybes) ir tik tuomet K. B. nuvestas pats gydytojÄ . Apklaustas liudytojas D. A. parodė, jog visas aiÅ¡kinimasis užtruko apie pusvalandį, iki gydytojo K. B. nuėjo savarankiÅ¡kai (t. 2, b. l. 103-107). Beje, netgi patekęs pas gydytojÄ K. B. nenorėjo, kad jam bÅ«tų suteikta medicininė pagalba, raÅ¡tiÅ¡kai nurodė jos atsisakantis (t. 1, b. l. 105-106), tačiau galiausiai vėliau savo pozicijÄ pakeitė ir tÄ patį vakarÄ (naktį) buvo hospitalizuotas.

Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad K. B. nebuvo atliekami jokie skubÅ«s medicininiai veiksmai, procedÅ«ros, iÅ¡skyrus operacijai, kuri atlikta tik kitÄ dienÄ , įprastus tyrimus (kraujo tyrimas, EKG, anesteziologo konsultacija). IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad K. B. gyvybei nebuvo iÅ¡kilusio jokio pavojaus. Jeigu bÅ«tų susidariusi bÅ«tent tokia situacija, kaltinamasis nebÅ«tų pajėgęs nei daužytis automobilyje, nei iÅ¡lipęs spardyti jį, taip pat atlikti kitus neleistinus veiksmus, juo labiau, medikai nebÅ«tų leidę gyvybei gresiančioje bÅ«klėje esančiam asmeniui iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir netgi paskatinę tai padaryti.

Galiausiai pristatytas į medicinos įstaigÄ gyvybei pavojingoje situacijoje esantis pacientas bÅ«tų nedelsiant apžiÅ«rėtas gydytojų, o ne bendrautų su policijos pareigÅ«nais, suteikiant pastariesiems galimybę patikrinti blaivumÄ , taip pat aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes. Taigi dėl nurodytų priežasčių teismui nekilo jokių abejonių dėl to, kad K. B. gyvybei nebuvo iÅ¡kilęs realus pavojus, dėl ko nebuvo ir pagrindo tenkinti gynybos praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės paskyrimo.BÅ«tinojo reikalingumo situacijos niekaip nepagrindžia ir tie kaltinamojo teiginiai, kuriais pastarasis tikina buvęs apimtas didelės baimės, kadangi atsidÅ«rė miÅ¡ke, jam nežinomoje vietovėje ir pan.

Visų pirma kaltinamojo tikinimai dėl iÅ¡gÄ sčio ir pasimetimo yra aiÅ¡kiai nepagrįsti. Pastarojo agresyvus, įžūlus ir iÅ¡Å¡aukiantis elgesys, kas ir buvo jo iÅ¡lipimo iÅ¡ automobilio priežastis, niekaip neleidžia konstatuoti, kad tik iÅ¡lipęs į laukÄ kaltinamasis turėjo pagrindÄ iÅ¡sigÄ sti. Greitosios pagalbos automobilis liko stovėti vietoje, o beveik iÅ¡ karto pasirodė ir K. B. bičiulė I. M. Kita vertus, neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du kaltinamojo emocinę bÅ«klę galėjo paveikti į automobilį nukreipti spyriai.

Teismo vertinimu, nusikalstamÄ kaltinamojo elgesį labiausiai paveikė pastarojo suvartotas alkoholis. Bylos medžiaga nustatyta, jog K. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, jam konstatuotas 1,49 prom. girtumas. Visuose medicininiuose dokumentuose taip pat nurodyta, kad pacientas neblaivus, objektyviai juntamas sklindantis alkoholio kvapas, dėl girtumo apsunkintas tiek pats kontaktas su pastaruoju, tiek dėl tos pačios priežasties buvo sudėtinga įvertinti ir traumos apimtį. Nagrinėjamoje situacijoje aplinkybė dėl girtumo vertintina kaip pakankamai reikÅ¡minga, kadangi ji nulėmė tiek pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek pagrindžia neadekvatų ir, kaip galima konstatuoti, nusikalstamÄ elgesį.

Apsvaigimo bÅ«sena neabejotinai turėjo įtakos ir K. B. galimybėms tiek suvokti, tiek tiksliai atsiminti įvykio detales. Tai, kad pastarasis, pristatytas į medicinos įstaigÄ , prie kurios jau laukė policijos pareigÅ«nai, elgėsi ramiai ir mandagiai, savaime nereiÅ¡kia, kad ir iki tol jo elgesys buvo analogiÅ¡kas. Taigi byloje surinktų, iÅ¡tirtų bei įvertintų įrodymų visetas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog               K. B. įžūliu elgesiu, piktybiÅ¡komis patyčiomis, grasinimais ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Kaltinamasis vartojo necenzÅ«rinius žodžius, įžeidinėjo nukentėjusiuosius, galiausiai, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, vieÅ¡oje vietoje (gatvėje), be jokios dingsties kelis kartus spyrė į automobilio sparnÄ , o po to dar iÅ¡reiÅ¡kė apgailestavimÄ , kad neturi ginklo, nes norėtų abu nukentėjusiuosius nuÅ¡auti. Apklausiami G. U. ir I. U. parodė, kad Å¡is įvykis buvo iÅ¡skirtinis. Nors darbo metu abiem tenka susidurti ir su iÅ¡gėrusiais, ir su ne visada draugiÅ¡kai nusiteikusiais asmenimis, tačiau Å¡iuo atveju kaltinamojo elgesys buvo nevaldomai agresyvus, jie buvo įžeidinėjami, koneveikiami, maža to, iÅ¡sakytas grasinimas suÅ¡audyti, be to, apgadintas greitosios pagalbos automobilis.

Nukentėjusysis G. U. pažymėjo per 15 metų darbo staÅ¾Ä nebuvo susilaukęs tokio elgesio, I. U. teigė po visko net negalėjusi kurį laikÄ dirbti. Pažymėtina, jog greitosios pagalbos darbuotojai, be visa ko, buvo priversti nutraukti savo darbÄ , sustabdytas automobilis, praneÅ¡ta BPC, atvykus į RVUAL taip pat teko aiÅ¡kintis su pareigÅ«nais, be to, buvo apgadinta Greitosios medicinos pagalbos stočiai priklausanti transporto priemonė. Nepaisant to, kad nebuvo užfiksuota, jog įvykį stebėjo kiti paÅ¡aliniai asmenys, anksčiau iÅ¡dėstytos aplinkybės rodo esant pagrindÄ iÅ¡vadai, kad dėl iÅ¡vardintų kaltinamojo K.

B. veiksmų, atliktų veikiant tiesiogine (neapibrėžta) tyčia, buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. Dėl bausmės Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skirdamas K. B. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog K.

B., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ bei vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK     60 straipsnio 1 dalies punktas). Skiriant bausmę yra įvertinami ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog K. B. anksčiau 1 kartÄ teistas (t. 1, b. l. 139-140, 141-143), administracine tvarka baustas, nusikaltimo padarymo dienÄ turėjo galiojančiÄ nuobaudÄ už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , padarytÄ taip pat esant apsvaigus nuo alkoholio (t. 1, b. l. 144-148), nevedęs, nedirbantis, vidurinio iÅ¡silavinimo, VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 1, b. l. 153, 154), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (t. 1, b. l. 155).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam K. B. BK 284 straipsnyje numatytÄ laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimÄ galimam skirti vidurkiui. Finansinio pobÅ«džio bausmės rūšį skirti netikslinga, kadangi kaltinamasis yra nedirbantis, be to, praeityje jam jau buvo paskirta tokia bausmė, kuri nuo naujos nusikalstamos veikos kaltinamojo nesulaikė.

Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam K. B. skirtini BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatyti įpareigojimai - bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 06 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, atlyginti turtinę žalÄ , pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei neatlygintinai iÅ¡dirbt 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Vadovaujantis BPK 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK                  115 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieÅ¡kovas VÅ¡Ä® „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 570,31 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 50-57). Reikalavimas grindžiamas civiliniam ieÅ¡kovui priklausančios transporto priemonės apgadinimu. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamais K. B. veiksmais GMP automobilis buvo apgadintas. Kaltinamasis ne mažiau kaip 3 kartus spyrė į automobilio „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį deÅ¡inės pusės sparnÄ , taip jį sulankstydamas.

Automobilio apgadinimas yra užfiksuotas tiek fotonuotraukose, pateiktose teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 2, b. l. 84-87), tiek tÄ patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, galiausiai ir pats K. B. neneigia spyręs į automobilį, tik pastarasis tvirtina buvus vienÄ smÅ«gį, be to, kaip minėta, tokį elgesį bandė teisinti neva iÅ¡kilusiu pavojumi jo gyvybei, kÄ teismas atmetė kaip nepasitvirtinusiÄ versijÄ . Tai, kad automobilis buvo apgadintas ir teko jį remontuoti, matyti ir iÅ¡ remonto sÄ matos.

Remonto iÅ¡laidų dydis laikytinas protingo dydžio, yra pagrįstas dokumentais, dėl ko civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo civiliniam ieÅ¡kovui 570,31 Eur sumÄ turtinei žalai atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu gynyba kėlė klausimÄ dėl to, kad į remonto sÄ matÄ esÄ nepagrįstai įtrauktas radiatoriaus grotelių taisymas, nors byloje nėra duomenų, kad jos buvo apgadintos. Pasisakant dėl tokios aplinkybės, pažymėtina, kad Å¡iuo atveju į sÄ matÄ Ä¯trauktos ne tik tiesiogiai sugadinto sparno remonto (dažymo) iÅ¡laidos, bet sparno iÅ¡montavimui bÅ«tinų nuimti kitų dalių ardymo-surinkimo darbai, kas kaip tik ir matyti iÅ¡ pateiktos sÄ matos (t. 1, b. l. 51-57).

Civilinis ieÅ¡kovas teismo posėdyje taip pat pažymėjo, kad grotelės nebuvo sugadintos, jos sÄ matoje atsispindi bÅ«tent prie ardymo-surinkimo darbų (t. 2, b. l. 127-130).K. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 169), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Kompaktinis diskas su automobilio GPS duomenimis (GIF formatu) paliktinas saugoti kartu su byla (t. 2, b. l. 117). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso                      297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio       1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :             K.

B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 3 ir        5 punktais, įpareigoti:

1) būti namuose nuo 23 val. iki 06 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

2) per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti turtinę žalÄ ;

3) per vienÄ mėnesį nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei 4) per 4 mėnesius nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pirmÄ jį mėnesį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbant ne mažiau kaip 25 valandas nurodytų darbų.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Priteisti iÅ¡ K.

B. civiliniam ieÅ¡kovui VÅ¡Ä® „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ 570,31 (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų trisdeÅ¡imt vienÄ euro centÄ ) turtinei žalai atlyginti.Kompaktinis diskas (su automobilio GPS duomenimis GIF formatu) paliktinas saugoti kartu su baudžiamÄ ja byla.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti K. B., kad:1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu.Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt. Teisėja                                                                                                       Julita Dabulskytė – Raizgienė