2021-05-31 Nr. BB-3264-1-01-1-39964-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2916/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39964-2019-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 23 d. nuosprendžio nuteistosios M. T. baudžiamojoje byloje, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Eugenijus Papučka kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir nepagrįstai sumažino M. T. paskirtą bausmę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Paduotame kasaciniame skunde keliamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimas, nurodant, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė šią normą, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistajai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 8 metams 6 mėnesiams sumažindamas iki 5 metų laisvės atėmimo. Kasatoriaus prašymas dėl nuteistajai paskirtos bausmės sugriežtinimo iš esmės grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas sumenkino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tinkamai neįvertino nuteistosios asmenybės.

Pažymėtina, kad teismo teisė motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, nei nurodyta konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, išplaukia iš pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad įstatymų leidėjas, pasirinkęs tokį sankcijos už nusikalstamos veikos padarymą konstravimo būdą, kai pačiame atsakomybę už nurodytą nusikalstamą veiką įtvirtinančiame straipsnyje yra nustatyta tokia minimali laisvės atėmimo bausmė, kuri yra griežta, kartu turi įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už šią nusikalstamą veiką, turėtų galimybę atsižvelgti į visas baudžiamąją atsakomybę lengvinančias bylos aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis (tiesiogiai) nurodytos įstatyme, ir paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę. Teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę turi būti motyvuotas (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

Šiuo atveju kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas, įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskreciją nustatyti nuteistajai teisingą bausmę, tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, neteisingai suvokė teisingumo principo turinį ir BK 54 straipsnio 3 dalies paskirtį, neatsižvelgė į visuomenės ir valstybės interesus, nepateikta. Kasatorius tiesiog nesutinka su teismo argumentais ir išvada dėl pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad viena iš esminių aplinkybių, lėmusių apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl pagrindo sumažinti nuteistajai bausmę, yra jos sveikatos būklė, tačiau kasatorius nepateikia argumentų, kad į šią aplinkybę buvo atsižvelgta nepagrįstai. Kasacinio skundo teiginiai yra susiję išimtinai tik su nusikalstamos veikos pavojingumu bei nuteistosios asmenybės vertinimu taip, kaip to norėtų kasatorius, ir šiuo atveju nepagrindžia teisės taikymo problematikos bei nesudaro pagrindo bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies pritaikymo. Be to, net ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistajai vis dėlto paskirta pakankamai griežta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Rima Ažubalytė

Artūras Ridikas