2018-04-17 Nr. AB-7893-3-61-3-00769-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-21-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00769-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 18.6.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Ž. T. ir A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos Ž. T. ir A. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba) 2016 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 1SS-231-(3.5.) „Dėl skundo pakartotinio išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir Tauragės apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimus Nr. 77-11963 ir 77-11962, įpareigoti Tarnybą per protingai trumpiausią laiką nustatyta tvarka išspręsti žemės grąžinimo natūra A. K. ir Ž. T., kiekvienai po 2,14 ha, prie buvusio savininko J. S. sodybos vietos (duomenys neskelbtini), Tauragės r., klausimą.

2. Pareiškėjos paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-10952-473/2015 panaikino Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 133-1054-(9.5) ir įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2015 m. kovo 9 d. skundą, priimant teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Pareiškėjos 2015 m. kovo 9 d. skundu prašė atsakovą panaikinti Tauragės apskrities viršininko sprendimus Nr. 77-11963 ir 77-11962 kaip neteisėtus arba teisiniais argumentais pagrįsti 1991 m. prašymo grąžinti žemę nevykdymą. Pareiškėjų prašymai su dokumentais buvo pateikti 1991 m. spalio 25 d. ir ši data yra nustatyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo privalėjo būti priimtas vėliausiai 1992 m. balandžio 25 d.

3. Pareiškėjų nuomone, Sprendime nenurodyta, kodėl pareiškėjoms grąžintina žemė laikoma valstybės išperkama, nepaaiškintos priežastys, kodėl sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti tik 2004 m. gruodžio 15 d., t. y. Tarnybos 2016 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. 1SS-231-(3.5.) neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarime Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ (toliau – ir 1990 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 308) nustatyta, kad asmenų, turinčių teisę gauti žemės asmeniniam ūkiui, pareiškimus nagrinėja žemės ūkio įmonė, pagal kurios pateiktą medžiagą sprendimą dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui priima apylinkės taryba. Suteiktų asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje buvo pavesta nustatyti įmonės, kurios teritorijoje žemė suteikta, sudarytai komisijai. Taigi po to, kai žemė būtų apylinkės tarybos sprendimu suteikta, ji privalėjo būti atmatuota. Tik atmatavus suteiktą konkrečiam asmeniui žemę, ji gali tapti teisėtai naudojama. Dokumentų, patvirtinančių, kad 1994 m. birželio 28 d. sprendimu suteikta žemė buvo atmatuota, pareiškėjų teigimu, nėra.

5. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ (toliau – ir 1993 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 785) nuostatas asmenims, susigrąžinusiems natūra iki 3 ha ploto žemės sklypus kaime, jų matavimo darbai turėjo būti organizuojami kartu su asmeniniam ūkiui suteiktais sklypais laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyto pretendentų eiliškumo, pagal kurį pirmumas priklauso pareiškėjoms.

Minėtomis 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 nuostatomis Sprendime nesiremta, Sprendimas nėra argumentuotas. Atsakovo teiginys, kad pareiškėjoms natūra grąžintina žemė iki 1994 m. sausio 1 d. buvo teisėtai naudojama kaip asmeninio ūkio žemė, nėra pagrįstas kokiu nors iki 1994 m. sausio 1 d. egzistavusiu dokumentu. Pasak pareiškėjų, Tauragės rajono apylinkės tarybos 1994 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. 64 tokios aplinkybės negali patvirtinti, be to, šis sprendimas nerodo, kad juo buvo gyventojų asmeniniam ūkiui suteikta būtent J.

S. priklausiusi žemė, tuo labiau jis nerodo, kad suteikta žemė buvo atmatuota. Aptariamu sprendimu nuspręsta suteikti vieneriems (1994 m.) metams žemę nuomos pagrindais apylinkės gyventojams ir miesto gyventojams, dirbusiems žemės ūkyje, pagal pridedamą priedą. Iš to matyti, jog žemė buvo suteikta ne tik kaimo, bet ir miesto gyventojams, kuriais yra pareiškėjos. Atsakovui priimant žemės grąžinimo pareiškėjoms 2003 ir 2004 metų sprendimus, suteikiančius grąžintiną žemę asmeniniam ūkiui, buvo praėję 9 metai. Asmenų, kuriems buvo „suteikta“ pareiškėjoms grąžintinos J.

S. žemės dalis, pavardės nurodytos Tauragės rajono apylinkės tarybos priedo išraše, kuris patvirtintas ne Tauragės apylinkės tarybos ar archyvo, kaip tokiu atveju reikalaujama, o atsakovo žemėtvarkininkės. Pareiškėjų įsitikinimu, niekinio dokumento duomenimis grindžiamas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ginčo žemė asmeniniam ūkiui buvo naudojama iki 1994 m. sausio 1 d., remiasi Tauragės rajono Taurų veislinio paukštyno žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto plano ištrauka, patvirtinta 1992 m. rugpjūčio 23 d. rajono valdytojo.

Tvirtinant plano ištrauką užrašyta „Asmeninio ūkio žemė“, nors jame naudojamos žemės ribos neparodytos. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad J. S. valdyta žemė patenka į asmeninio ūkio žemės plotą, plano ištraukoje taip pat nėra. Vyriausybė yra nustačiusi, kad žemės priskyrimą nustatantis žemės reformos žemėtvarkos projektas turi būti apsvarstytas rajono valdyboje ir sprendžiama kolegialaus organo nutarimu. Patvirtinimo apie tai, kad preliminarus projektas šiuo atveju būtų apsvarstytas, nėra.

Plano ištrauka nėra projektas, taigi nėra tinkamo įrodymo, patvirtinančio, kad pareiškėjoms grąžintina žemė buvo asmeninio ūkio žemė. Žemės grąžinimo klausimas turėjo būti išspręstas iki 1992 m. balandžio 25 d., o minėto plano ištrauka parengta 1992 m. liepos 23 d.

6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvuojamąją dalį pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjų 2015 m. kovo 9 d. skundą ir parengė Sprendimą, kuriame akcentavo, kad remiantis Tauragės rajono Taurų veislinio paukštyno žemės reformos žemėtvarkos preliminariu projektu, patvirtintu Tauragės rajono valdytojo, asmeninio ūkio žemė patenka į buvusio savininko J. S. iki 1940 metų nacionalizacijos, pagal dabartinį suskirstymą (duomenys neskelbtini), Tauragės r., valdytą nuosavybės teise žemę.

Nurodė, kad Žemės reformos įstatymo 16 straipsnis buvo papildytas 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos priima ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. Asmeninio ūkio žemė, patenkanti į buvusio savininko J. S. turėtą žemę, buvo suteikta 29 gyventojams Tauragės rajono Tauragės apylinkės 1994 m. birželio 28 d. I šaukimo 19 sesijos sprendimu Nr. 64, kuris nėra panaikintas. 2004 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. IX-2353 Žemės reformos įstatymo 15 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, nustatančia, kad jeigu asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d.

– 1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, arba dėl pareigūnų biurokratizmo apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994 m. liepos 1 d. – 1995 m. kovo 26 d. laikotarpiu, asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. sprendimu patvirtina apskrities viršininkas, jeigu nėra norinčiųjų šią žemę susigrąžinti natūra (išskyrus atvejus, kai toje vietoje asmeninio ūkio naudotojas ar jo šeimos narys buvo gavęs sodybinės žemės sklypą iki 0,6 ha ir juo naudojasi nuo 1990 metų ir anksčiau) arba ši žemė nėra privati nuosavybė ir jeigu žemės naudotojas iki Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. I-411 įsigaliojimo buvo įrašytas į apylinkės ūkinę knygą.

Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų byloje, esančioje Tauragės r., Tauragės sen., Taurų kadastrinėje vietovėje pageidaujančių gauti žemę (duomenys neskelbtini) asmenų susirinkimo 2003 m. rugpjūčio 7 d. protokolo Nr. 22 kopijoje nurodyta, kad žemėtvarkininkė A. M. įpareigota asmeniškai aplankyti visus minėto ploto asmeninio ūkio naudotojus, supažindinti su siūlomais išsikėlimui plotais, išnagrinėti asmeninio ūkio skyrimo teisėtumą ir raštu informuoti rajono žemėtvarkos skyrių apie esamą padėtį.

Minėtos žemėtvarkininkės 2003 m. rugsėjo 11 d. raštas rodo, kad jame įvardyti asmenys nesutiko atlaisvinti asmeninio ūkio naudojamą žemę, kurią pageidavo susigrąžinti J. S. įpėdiniai. Šį faktą patvirtina 1999 m. balandžio 23 d. protokolas Nr. 4 ir Tauragės apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-1781 patvirtintas sąrašas asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus. Atsakovas pabrėžė, kad A. K. gyveno ir tebegyvena Klaipėdoje, o J. S. gyveno Vilniuje.

8. Pagal 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“) 4 straipsnį, nuosavybės teisės į žemę atkuriamos piliečiams, tik atitinkantiems tam tikrus reikalavimus: nuolat gyveno kaime, turi ūkinius pastatus ir t. t. Pareiškėjos šiuo atveju nepateikė dokumentų apie pasirengimą ūkininkauti, kaip to reikalavo įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, todėl nei A. K., nei J. S. neatitiko pasirengimo ūkininkauti sąlygų.

9. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir priėmus Atkūrimo įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ buvo parengtos pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyrius 2004 m. gruodžio 22 d. raštais Nr. 3-3015 ir 3-3016 pareiškėjams išsiuntė Tauragės apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimus Nr. 77-11963 ir 77-11962, tačiau J. S. šiuos sprendimus 2005 m. kovo 3 d. grąžino. Remdamasis tuo atsakovas darė išvadą, kad minėti sprendimai buvo tinkamai įteikti pareiškėjams.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjų Ž. T. ir A. K. skundą – panaikino Sprendimą ir įpareigojo išspręsti žemės grąžinimo natūra A. K. ir Ž. T., kiekvienai po 2,14 ha, prie buvusio savininko J. S. sodybos vietos (duomenys neskelbtini), Tauragės r., klausimą.

11. Teismas nustatė, kad Tauragės apskrities viršininko administracijos 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 77-11963 J. S. atkurtos nuosavybės teisės į J. S. nuosavybės teisėmis valdytą Tauragės apsk., Tauragės r. (duomenys neskelbtini). nekilnojamąjį turtą – 2,92 ha žemės sklypą, atkuriant nuosavybės teises į J. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2,13 ha žemės natūra, atlyginant pinigais. J. S. 2014 m. mirė, jo palikimą priėmė dukra Ž. T..

12. Pareiškėjos Ž. T. ir A. K. 2015 m. kovo 9 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į 2,93 ha žemės buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis valdytos Tauragės apsk., Tauragės r., (duomenys neskelbtini) žemės vietoje, grąžinant žemę natūra. Tarnyba 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 1SS-1054-(9.5) pareiškėjų prašymo netenkino, todėl pareiškėjos padavė skundą administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, panaikino Tarnybos 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 133-1054-(95) ir įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2015 m. kovo 9 d. skundą. Tarnyba, vykdydama šį teismo sprendimą, 2016 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-231-(3.5.).

13. Teismas nurodė, kad prašymas atkurti nuosavybės teises į J. S. priklausiusią žemę buvo pateiktas 1991 m. spalio 25 d. Tuo metu galiojęs įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatė, kad nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę buvusiam savininkui atstatoma tik tuo atveju, jeigu jis dirba žemę arba grįžta ūkininkauti. Dirbančiais žemę buvo laikomi nuolatiniai valstybinių ūkių darbuotojai ir kolūkiečiai. Jiems prilyginami kiti nuolat kaimo vietovėje gyvenantys ir dirbantys asmenys. Grįžimu ūkininkauti buvo laikomas šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytųjų asmenų arba jų vaikų, kai ketinama dirbti kartu, realus pasirengimas ūkininkauti, tai yra apsigyvenimas arba kūrimasis kaimo vietovėje, arba žemės ūkio technikos, ar inventoriaus, ar gyvulių turėjimas. Teismo vertinimu, byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjai, 1991 m. spalio 25 d. pateikę prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. turėtą žemės sklypą, tuo metu būtų atitikę įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įtvirtintas sąlygas – būtų dirbę žemę ar būtų grįžę ūkininkauti, nėra.

14. 1997 m. liepos 9 d. įsigaliojusiame Atkūrimo įstatyme nebeliko įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytų sąlygų, todėl pareiškėjai įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. turėtą žemę. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad piliečiai, neturėję teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir įgiję tokią teisę pagal Atkūrimo įstatymą, prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikia iki 1997 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės įgaliotai institucijai.

15. Ištyręs bylos duomenis, teismas nustatė, kad A. K. kreipėsi į Tauragės rajono Žemėtvarkos komisiją (1997 m. rugpjūčio 8 d.), prašydama grąžinti jai paveldėjimo teise priklausantį 2,93 ha žemės sklypą iš bendro jos tėvų turėto žemės ploto (11,49 ha), esančio (duomenys neskelbtini), Tauragės r. J. S. kreipėsi į Tauragės rajono Žemėtvarkos skyrių su 1997 m. liepos 3 d. prašymu grąžinti paveldėjimo teise priklausantį 3,92 ha žemės sklypą iš bendro tėvų turėto žemės ploto (apie 11,5 ha) (duomenys neskelbtini), Tauragės r. A. K. ir J. S. pageidavo atgauti žemės sklypus tėvo J. S. turėtoje žemės valdoje.

16. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Todėl, ginčo atveju, teismo įsitikinimu, būtina įvertinti, ar žemė, į kurią atkurti nuosavybės teises pageidavo A. K. ir J. S., buvo teisėtai priskirta valstybės išperkamai.

17. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintos Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos 2 punktą, kaime gyvenantys žemės ūkio įmonių darbuotojai ir pensininkai, dirbusieji šioje įmonėje iki išėjimo į pensiją, taip pat kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai, pageidaujantys gauti žemės asmeniniam ūkiui tos įmonės teritorijoje, raštu kreipiasi į įmonės administraciją, nurodydami norimo gauti žemės sklypo bendrą ir atskirai pagal žemės ūkio naudmenas plotą, taip pat sklypo dalį, norimą gauti bendruose ariamos žemės masyvuose bei grupinėse ganyklose. Apylinkės taryba išnagrinėja pateiktą medžiagą ir priima sprendimą dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui (4 p.); suteiktų gyventojams asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje nustato įmonės sudaryta komisija. Asmeninio ūkio žemės apskaitą tvarko įmonė, kurios teritorijoje žemė suteikta. Ji pildo įmonės žemės kadastro knygą. Žemės naudojimą ir apskaitą kontroliuoja apylinkės Taryba ir rajono savivaldybės žemėtvarkos tarnyba (5 p.). Vadovaujantis 1991 m. liepos 21 d. įsigaliojusio Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys nuomoti žemę, reformos metu pateikia paraiškas apylinkių agrarinės reformos tarnyboms, nurodydami pageidaujamos žemės plotą, ūkinės veiklos būdą, naudojimo terminą, sklypo vietą ir, esant reikalui, žemės poreikio, techninį-ekonominį pagrindimą; asmenims, gyvenantiems kaimo vietovėje, jų pageidavimu išnuomojami valstybinės žemės sklypai asmeniniam ūkiui (16 str. 1 d.).

18. Nuo 2004 m. liepos 29 d. įsigaliojusios redakcijos Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d. – 1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, arba dėl pareigūnų biurokratizmo apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994 m. liepos 1 d. – 1995 m. kovo 26 d. laikotarpiu, asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. sprendimu patvirtina apskrities viršininkas, jeigu nėra norinčiųjų šią žemę susigrąžinti natūra.

19. Tauragės rajono apylinkės tarybos 1992 m. balandžio 1 d. I-ojo šaukimo 10 sesijos sprendimu Nr. 36 žemės sklypai nuomos pagrindais paskirti apylinkės gyventojams 1992 metams. Tauragės rajono Tauragės apylinkės tarybos 1993 m. kovo 25 d. I-ojo šaukimo 14 sesijos sprendimu Nr. 51 žemės sklypai nuomos pagrindais paskirti apylinkės gyventojams 1993 metams. Tauragės rajono Tauragės apylinkės tarybos 1994 m. birželio 28 d. I-ojo šaukimo sesijos sprendimu Nr. 64 žemės sklypai nuomos pagrindais suteikti apylinkės gyventojams ir miesto gyventojams, dirbusiems žemės ūkyje, pagal pridedamą priedėlį 1994 metams. Tauragės apskrities archyvas, teikdamas Tauragės rajono žemėtvarkos skyriui Tauragės rajono Tauragės apylinkės tarybos I-ojo šaukimo 10-osios sesijos 1992 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 36, I-ojo šaukimo 11-osios sesijos 1992 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 38, I-ojo šaukimo 14-osios sesijos 1993 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 51, I-ojo šaukimo 19-osios sesijos 1994 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 64, kuriais buvo skirta žemė nuomos pagrindais apylinkės gyventojams, 2002 m. sausio 31 d. rašte Nr. A-74 nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės tarybos ir viršaičio nepilnai išlikusiuose 1990–1994 metų archyviniuose dokumentuose apie žemės suteikimą nuomos pagrindais apylinkės gyventojams daugiau žinių nerasta.

20. Vertindamas 1994 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 64, teismas nurodė, kad žemės sklypai nuomos pagrindais suteikti apylinkės gyventojams ir miesto gyventojams, dirbusiems žemės ūkyje, pagal pridedamą priedėlį 1994 metams. Priedėlyje prie Tauragės apylinkės tarybos 1994 m. birželio 28 d. sesijos sprendimo Nr. 64 nurodytos asmenų, kuriems nuomos pagrindais suteikiami žemės sklypai, vardai ir pavardės, kaimo pavadinimai bei žemės sklypų plotai. Daugiau jokių duomenų iš minėtų sprendimų nustatyti negalima. Tauragės r., Tauragės sen., Taurų kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemę (duomenys neskelbtini) asmenų susirinkimo 2003 m. rugpjūčio 7 d. protokole bei žemėtvarkininkės 2003 m. rugsėjo 18 d. rašte minimi asmenys, kuriems asmeninio ūkio žemės sklypai suteikti buvusio savininko J. S. turėtoje žemėje, tačiau šie dokumentai nepatvirtina žemės sklypų suteikimo asmeniniam ūkiui teisėtumo, iš jų negalima nustatyti momento, nuo kurio buvusio savininko J. S. turėtoje žemėje šie sklypai buvo suteikti, taip pat nėra tų sklypų matavimų, sklypų pažymėjimo, planų ar kitų dokumentų. Teismas pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog beveik jokių dokumentų apie asmeninio ūkio žemės suteikimą neišliko, asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą, tuo atveju, jeigu nėra norinčiųjų šią žemę susigrąžinti natūra, ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. sprendimu turėjo patvirtinti apskrities viršininkas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apskrities viršininkas būtų patvirtinęs asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą.

21. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. sausio 22 d. sprendime Nr. 1SS-231-(3.5.) nurodo, kad Tauragės rajono apylinkės tarybos 1994 m. birželio 28 d. I-ojo šaukimo 19 sesijos sprendimo Nr. 64 teisėtumas buvo vertinamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A11-1184/2002, kurioje teismas konstatavo, kad sprendimu Nr. 64 suteikti sklypai buvo asmeniniam ūkiui. Tačiau iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A11-1184/2002, teismo įsitikinimu, matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog sprendimas Nr. 64 atitinka sprendimą dėl žemės sklypų suteikimo asmeniniam ūkiui, tačiau šio sprendimo teisėtumas trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu nebuvo vertinamas, kadangi pareiškėjai tokio reikalavimo nereiškė, todėl atsakovo pozicija šiuo aspektu pripažinta nepagrįsta.

22. Teismo įsitikinimu, pareiškėjų prašomoje atkurti nuosavybės teises žemės vietoje yra laisvos žemės sklypai – tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 34VĮ-92-(14.34.2) patikslinti Taurų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško, vandens telkinių ir žemės plotai LF 1816-4 0,30 ha, LF 403 0,41 ha, LF 404 0,23 ha, esantys buvusioje J. S. valdoje, kurie yra pervesti į laisvos žemės fondą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ir tai, kad priimant 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimus Nr. 77-11963 ir 77-11962 nebuvo analizuojamas Tauragės apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-1781 patvirtintas sąrašas asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, teismas priėjo išvados, kad 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimai Nr. 77-11963 ir 77-11962 negali būti pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, todėl įpareigojo atsakovą išspręsti žemės grąžinimo natūra A. K. ir Ž. T., kiekvienai po 2,14 ha, prie buvusio savininko J. S. sodybos vietos (duomenys neskelbtini), Tauragės r., klausimą.

23. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas Sprendime neteisingai vertino ir pareiškėjoms išaiškino žemės suteikimo asmeniniam ūkiui aplinkybes, teismas pripažino, kad objektyviais duomenimis nepagrįstas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl šį administracinį aktą panaikino.

III. 24. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą ir pareiškėjų Ž. T. ir A. K. skundą atmesti visa apimtimi.

25. Teismas, panaikindamas Sprendimą, neatsižvelgė į visų su pakartotiniu atsakymu pareiškėjoms pateiktų įrodymų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad buvusio savininko J. S. žemė buvo suteikta ir naudojama kaip asmeninio ūkio žemė, visumą.

26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendime konkrečiai nepasisakė, kokie asmeninių ūkių suteikimo dokumentai turi būti nagrinėjami sprendžiant klausimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir naudojimo patvirtinimo.

27. Pareiškėjoms buvo nurodyta, kad asmeninio ūkio žemė, patenkanti į buvusio savininko J. S. turėtą žemę, buvo suteikta gyventojams Tauragės rajono Tauragės apylinkės tarybos 1994 m. birželio 28 d. I šaukimo 19 sesijos sprendimu Nr. 64. Šis sprendimas yra galiojantis.

28. Tauragės apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. V-1781 turinys leidžia daryti išvadą, kad buvusio savininko J. S. žemė buvo naudojama kaip asmeninio ūkio žemė asmenų, kuriems Tauragės rajono Tauragės apylinkės tarybos 1994 m. birželio 28 d. I šaukimo 19 sesijos sprendimu Nr. 64 ji suteikta.

29. Teismas įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą išspręsti žemės grąžinimo natūra pareiškėjoms klausimą neatsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, kad J. S. žemė yra suteikta ir naudojama asmeninio ūkio naudotojų (patvirtina pridedami Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai). Pareiškėjos siekia susigrąžinti natūra po 2,14 ha žemės, tačiau tokio kiekio laisvos (nenaudojamos) žemės buvusio savininko J. S. valdoje nėra.

30. Pareiškėjos Ž. T. ir A. K. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

31. Pareiškėjos paaiškina, kad teismas tinkamai įvertino įrodymus, galėjusius patvirtinti sklypų suteikimą asmeniniam ūkiui ginčo vietoje. Tuo atveju, kai nėra įrodymų apie žemės atmatavimą asmeniniam ūkiui, ši žemė nelaikytina valstybės išperkama – ji yra laisva ir privalo būti grąžinta. Todėl apelianto argumentas, kad buvusioje J. S. valdoje nėra tiek laisvos žemės, kiek reikia grąžinti, yra neteisingas.

32. Atsakovas nenurodė priežasčių, dėl kurių prie apeliacinio skundo pridedami nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., kadangi byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

34. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. A. K. ir J. S. pageidauja atkurti nuosavybės teises žemę natūra, todėl vertintina, ar žemė, į kurią prašoma atkurti nuosavybės teises natūra, teisėtai priskirta valstybės išperkamai.

35. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, žemė, suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui, yra priskiriama prie valstybės išperkamos žemės.

36. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi (1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230, įsigaliojusio nuo 1993 m. liepos 28 d., redakcija), Žemė gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkės tarybos sprendimu suteikiama:

1) asmenims, turintiems teisę gauti iki 3 arba iki 2 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. I-411;

2) kitiems asmenims, gyvenantiems kaimo vietovėje:

iki 3 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai – asmenims, 1991 m. lapkričio 1 d. dirbusiems to rajono žemės ūkio įmonėse; iki 2 ha žemės ūkio naudmenų – asmenims, dirbantiems arba iki išėjimo į pensiją dirbusiems kaimo gyventojus aptarnaujančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, taip pat asmenims, turintiems ūkinių pastatų gyvuliams laikyti ir 1993 m. liepos 1 d. naudojusiems žemę asmeniniam ūkiui (sodybinę žemę); iki 0,3 ha žemės ūkio naudmenų – kitiems asmenims;

3) kitiems asmenims, gyvenantiems miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse ir iki išėjimo į pensiją arba 1991 m. lapkričio 1 d. dirbusiems to rajono žemės ūkio įmonėse, taip pat asmenims, ne vėliau kaip nuo 1993 m. sausio 1 d. dirbantiems to rajono žemės ūkio įmonėse:

gyvenantiems rajonų centruose (išskyrus Respublikos pavaldumo miestus) ir turintiems ūkinius pastatus gyvulių laikymui – iki 1 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai, neturintiems ūkinių pastatų gyvulių laikymui – iki 0,3 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai;

gyvenantiems rajonų pavaldumo miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse ir turintiems ūkinius pastatus gyvulių laikymui – iki 2 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai, neturintiems ūkinių pastatų gyvulių laikymui – iki 0,5 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai;

4) kitiems asmenims, gyvenantiems miestuose bei miesto tipo gyvenvietėse ir savo privačių namų valdose turintiems ūkinių pastatų gyvuliams laikyti – jų naudojamą žemę asmeniniam ūkiui (sodybinę žemę), suteiktą ne vėliau kaip iki 1993 m. liepos 1 d., bet ne daugiau kaip 2 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai.

37. Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje buvo nustatyta, kad sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos priima ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 dienos.

38. Vadovaujantis Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintos Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos 2 punktu, kaime gyvenantys žemės ūkio įmonių darbuotojai ir pensininkai, dirbusieji šioje įmonėje iki išėjimo į pensiją, taip pat kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai, pageidaujantys gauti žemės asmeniniam ūkiui tos įmonės teritorijoje, raštu kreipiasi į įmonės administraciją, nurodydami norimo gauti žemės sklypo bendrą ir atskirai pagal žemės ūkio naudmenas plotą, taip pat sklypo dalį, norimą gauti bendruose ariamos žemės masyvuose bei grupinėse ganyklose. Apylinkės taryba išnagrinėja pateiktą medžiagą ir priima sprendimą dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui (4 p.); suteiktų gyventojams asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje nustato įmonės sudaryta komisija. Asmeninio ūkio žemės apskaitą tvarko įmonė, kurios teritorijoje žemė suteikta. Ji pildo įmonės žemės kadastro knygą. Žemės naudojimą ir apskaitą kontroliuoja apylinkės Taryba ir rajono savivaldybės žemėtvarkos tarnyba (5 p.).

39. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 23 d.), asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Šios Įstatymo nuostatos suponuoja, kad vertinant, ar žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei dėl jos atitikimo asmenio ūkio žemės teisinį statusą, nustatytini du juridinę reikšmę turintys faktai: ar žemė, pagal įstatymus buvo suteikta, ir ar ji fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui.

40. Nutarties 19 punkte nurodyti Tauragės apylinkės tarybos sprendimai, kuriais asmeninio ūkio žemės sklypai paskirti Tauragės rajono Tauragės apylinkės gyventojams. Tauragės rajono Tauragės apylinkės 1994 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 64 žemės sklypai apylinkės gyventojams ir miesto gyventojams, dirbusiems žemės ūkyje, pagal pridedamą priedėlį 1994 metams suteikti nuomos pagrindais. Priedėlyje prie Tauragės apylinkės tarybos 1994 m. birželio 28 d. sesijos sprendimo Nr. 64 nurodytos asmenų, kuriems nuomos pagrindais suteikiami žemės sklypai, vardai ir pavardės, kaimų pavadinimai bei žemės sklypų plotai.

41. Tauragės apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-1781 ir 2004 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-9 patvirtintas sąrašas asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė buvusio savininko J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės ribose suteikta pažeidžiant įstatymus. Tai suponavo, kad pareiškėjoms atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės (I t., b. l. 82).

42. Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 34VĮ-92-(14.34.2) patikslinti Taurų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško, vandens telkinių ir žemės plotai LF 1816-4 0,30 ha, LF 403 0,41 ha, LF 404 0,23 ha, esantys buvusioje J. S. valdoje, kurie pervesti į laisvos žemės fondą (I t., b. l. 51).

43. Nepaisant to, kad ginčijamas Sprendimas priimtas anksčiau, nei Nutarties 42 punkte minimas įsakymas, akivaizdu, kad priimant 2016 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 1SS-231-(3.5.) faktinis jame nurodytų žemės plotų statusas neatitiko valstybės išperkamos žemės, kaip pagal įstatymus suteiktos ir naudojamos gyventojų asmeniniam ūkiui, teisinės padėties (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis, Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Todėl priimant ginčijamą Sprendimą tai turėjo būti įvertinta ir sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra.

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą spręsti žemės grąžinimo natūra pareiškėjoms klausimą (A. K. ir Ž. T., kiekvienai po 2,14 ha, prie buvusio savininko J. S. sodybos vietos (duomenys neskelbtini), Tauragės r.).

45. Tačiau tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad priimant sprendimą vertintini tik Nutarties 42 p. nurodyti faktai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad turi būti įvertinta ir tai, jog Tauragės apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-1781 patvirtintas sąrašas asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus. Dėl pastarojo fakto teisėjų kolegija pasisakė Nutarties 41 punkte.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius