8fe71b1a-3cfd-4e6f-8c82-78c83bcd0a1d · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2-111-794/2011           Procesinio sprendimo kategorija 30.2.; 32.; 32.1.; 44.2.4.1; 99.5.; 114.11.; 116.1. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugpjūčio 10 d.Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant atsakovams R. B., V. B., jų atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovų pagal priešieškinį R.

P. D., S. J. S. atstovui advokatui Sauliui Sudintui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal atsakovų R. B. ir V. B. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovams pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį K. M., R. M., A. V., L. A., L. G., O. A., J. K., V. P., A. K., Z. Č., G. S., J. M., S. D., R. B., V. B., L. V., A. S., V. S., S. J. S., R. P. D., UAB „Ergo Lietuva“, UAB „Vitės valdos“, Klaipėdos miesto savivaldybės bibliotekai, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį pusėje UAB „Lamberta“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, AB „Klaipėdos energija“, V.

G., I. S., T. V., E. E., A. S., A. R., A. R. dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė :              2010-09-27 Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas atsakovų R. B. ir V. B. patikslintas priešieškinys atsakovams pagal priešieškinį K. M., R. M., A. V., L. A., L. G., O. A., J. K., V. P., A. K., Z. Č., G. S., J. M., S. D., R. B., V. B., L. V., A. S., V. S., S.J. S., R. P. D., UAB „Ergo Lietuva“, UAB „Vitės valdos“, Klaipėdos miesto savivaldybės bibliotekai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovų pagal priešieškinį pusėje UAB „Lamberta“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, AB „Klaipėdos energija“, V.

G., I. S., T. V., E. E., A. S., A. R., A. R. dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo. A. R. ir V. B. prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad servituto nustatymas negali bÅ«ti neatlygintinis, nes servitutas riboja atsakovų nuosavybės teises. Atsižvelgiant į tai, kad LR CK 4.129 str. yra nustatyta, jog teismo sprendimu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančio daikto savininkui, jie prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir siekia, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų įpareigota mokėti kompensacijÄ .

Todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ visų ieÅ¡kovų, butų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkų, kurie gauna Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį iÅ¡ Å¡iluminio punkto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovų Rimanto ir V. B. naudai; 650 Lt patiriamų nuostolių kas mėnesį dėl servituto nustatymo ir iÅ¡laidų, bÅ«tinų tarnaujančio daikto iÅ¡laikymui, nuo kiekvieno jų valdomo turtinio vieneto po 30,95 Lt kas mėnesį, nuo 2008-03-28 dienos iki servituto galiojimo pabaigos; taip pat priteisti iÅ¡ visų ieÅ¡kovų, butų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. savininkų, kurie gauna Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį iÅ¡ Å¡iluminio punkto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovų R. ir V.

B. naudai po 1314,29 Lt nuo kiekvieno jų valdomo nekilnojamojo turto vieneto vienkartinei turtinei 27.600 Lt nuostolių kompensacijai atlyginti (4 t. b.l. 26-34).             Atsiliepimu į ieškinį atsakovė pagal priešieškinį UAB „Ergo Lietuva“ su priešieškiniu nesutinka. Nurodo, jog atsakovai R. ir V. B. reikšdami reikalavimus nepateikia savo reikalavimus patvirtinančių įrodymų, todėl nepateikus nei vieno įrodymo, pagrindžiančių reikalavimus, priešieškinį prašo atmesti (4 t. b.l. 86).

             Atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį K. M., R. M., A. V., L. A., L. G., O. A., J. K., V. P., A. K., Z. Č., G. S., J. M., S. D., R. B., V. B., L. V., A. S., V. S. atsiliepimu praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad nustatytas servitutas ir iÅ¡ to atsakovams kilusios pasekmės realiai yra pačių atsakovų neveikimo padarinys. Atsakovai, kaip rÅ«pestingi verslininkai, laiku nesiėmę veiksmų aukščiau minėtų pastatų priklausinių atskyrimo klausimui tinkamai ir racionaliai iÅ¡spręsti, faktiÅ¡kai nesiėmė savo nerÅ«pestingo neveikimo pasekmes, įskaitant ir galimų nuostolių dėl nustatyto servituto atsiradimÄ .

Šioje byloje kilęs ginčas yra istoriškai pasikeitusių ekonominių aplinkybių padarinys. Atsakovams priklausančiame administracinės paskirties pastate esantis šilumos punktas ir atsakovų pagal priešieškinį namai iki jų privatizavimo funkcionavo kaip vienas ūkinis kompleksas. Po privatizavimo pastatai tapo skirtingų asmenų nuosavybė, tačiau šių pastatų priklausinių – inžinierinių tinklų – atskyrio klausimas nebuvo tinkamai ir racionaliai išspręstas (4 t. b.l. 96).

Atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį R. P. D. ir S. J. S. su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka. Nurodo, jog 2007-08-31 teismo sprendimu nustačius servitutÄ , nebuvo nurodyta, jog tai yra atlygintinis servitutas, todėl atsakovai neturi pagrindo reikalauti vienkartinės kompensacijos kaip atlyginimo už servitutÄ . Remiantis susiformavusia teismų praktika, atlyginami ne bet kokie nuostoliai, o tik tie nuostoliai, turintys ryšį su servitutu. Todėl atsakovų reikalavimas priteisti nuostolius, į kuriuos jie įtraukia pastato iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, yra nepagrįstas.

Taip pat nurodo, jog atsakovai jau 2003 metais įsigiję pastatÄ , kartu įsigijo ir Å¡ilumos punktÄ , kuris iki tol taip pat buvo naudojamas Å¡ilumai tiekti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Jie žinojo ar turėjo žinoti tikrÄ jÄ padėtį, o priimtas teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatytas servitutas iÅ¡ esmės nieko nepakeitė, kadangi tiek iki 2008 metų, tiek ir po 2008 metų, atsakovams nuosavybės teise priklausančiame pastate buvo Å¡ilumos punktas, iÅ¡ kurio Å¡iluma tiekiama J. J. g. 3, 5, 9 namams, Klaipėdos m. (4 t. b.l. 132).Atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį UAB „Vitės valdos“, Klaipėdos miesto savivaldybės biblioteka, tretieji asmenys UAB „Lamberta“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, AB „Klaipėdos energija“, A.

R., A. S., I. S., E. E., A. R., T. V., V. G. atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai ( 4 t. b.l. 59, 71, 73, 75,77, 5 t. 75-87, 130).Teismo posėdžio metu atsakovai R. B. ir V. B. ir jų atstovas patvirtino priešieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašo priešieškinį patenkinti visiškai. Teismo posėdžio metu atsakovų pagal priešieškinį Reginos P. D., Stanislavos J. S. atstovas palaiko atsiliepime į priešieškinį išdėstytas aplinkybes ir prašo priešieškinį atmesti.Atsakovai pagal priešieškinį K.

M., R. M., A. V., L. A., L. G., O. A., J. K., V. P., A. K., Z. Č., G. S., J. M., S. D., R. B., V. B., L. V., A. S., V. S. ir jų atstovas, UAB „Ergo Lietuva“, UAB „Vitės valdos“, Klaipėdos miesto savivaldybės biblioteka, tretieji asmenys UAB „Lamberta“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, AB „Klaipėdos energija“, V. G., I. S., T. V., A. S., A. R., E. E., A. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (4 t. b.l. 108-131, 5 t. 75-81, 134- 144), gauti trečiojo asmens V.

G. ir atsakovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį K. M., R. M., A. V., L. A., L. G., O. A., J. K., V. P., A. K., Z. Č., G. S., J. M., S. D., R. B., V. B., L. V., A. S., V. S., UAB „Ergo Lietuva“, UAB „Vitės valdos“ atstovų praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant (5 t. b.l. 144-146), todėl byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 246, 247 str.).IeÅ¡kinys atmestinas.Dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovams R. B. ir V. B. nuosavybės teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), Å¡ilumos punkte yra sumontuotas elevatorinis Å¡ilumos mazgas ir karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginys, kuris yra sudėtinė (duomenys neskelbtini) gatvėje, karÅ¡to vandens tiekimo ir Å¡ildymo sistemos dalis.

IeÅ¡kovė UAB „Vitės valdos“ administruoja (duomenys neskelbtini)butų ir kitų patalpų savininkų bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (1 t. 13-44). Administracinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) atsakovai R. B. ir V. B. įsigijo 2003-08-26 (1 t. b.l. 11). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu tenkino ieÅ¡kovės UAB „Vitės Valdos“ ieÅ¡kinį ir nustatė servitutÄ , suteikiantį teisę daugiabučių (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams naudotis atsakovams R. ir V.

B. nuosavybės teise priklausančiame pastate (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sumontuotais Å¡ilumos punkto įrenginiais (jų buvimo patalpomis) ir leidžiantį ieÅ¡kovei bei tretiesiems asmenims UAB „Lamberta“, AB „Klaipėdos energija“ bei kitiems asmenims, vykdantiems su Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ra susijusias pareigas, patekti į Å¡ilumos įrenginių buvimo patalpas, atlikti Å¡ilumos punkto įrenginių patikrinimÄ , remonto darbus ir kitus veiksmus siekiant užtikrinti tinkamÄ ir nepertraukiamÄ Å¡ilumos punkto eksploatavimÄ , aptarnavimÄ , remontÄ , naudojimÄ bei tinkamÄ daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), naudojimÄ pagal paskirtį.

Klaipėdos apygardos teismas 2008-03-27 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-31 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovų V. B. ir R. B. prieÅ¡ieÅ¡kinys dėl nuomos sutarties sudarymo ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo, kitÄ sprendimo dalį paliko nepakeistÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu atsakovų Valės ir R. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Vitės valdos“ 487,50 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo 2008 m. kovo 28 d.

V. ir R. B.. Priteisė atsakovams iÅ¡ UAB „Vitės valdos“ 2 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame pastate (duomenys neskelbtini), yra sumontuoti Å¡ilumos punkto įrenginiai, per kuriuos Å¡ilumos energija yra tiekiama daugiabučiams namams (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2009-09-02 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (2 t. b.l. 94, 3 t. b.l. 94).

Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimus priteisti iÅ¡ visų ieÅ¡kovų, butų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)savininkų, kurie gauna Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį iÅ¡ Å¡iluminio punkto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovų R. ir V. B. naudai; 650 Lt patiriamų nuostolių kas mėnesį dėl servituto nustatymo ir iÅ¡laidų, bÅ«tinų tarnaujančio daikto iÅ¡laikymui, nuo kiekvieno jų valdomo turtinio vieneto po 30,95 Lt kas mėnesį, nuo 2008-03-28 dienos iki servituto galiojimo pabaigos; taip pat priteisti iÅ¡ visų ieÅ¡kovų, butų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)savininkų, kurie gauna Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį iÅ¡ Å¡iluminio punkto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovų R. ir V.

B. naudai po 1314,29 Lt nuo kiekvieno jų valdomo nekilnojamojo turto vieneto vienkartinei turtinei 27.600 Lt nuostolių kompensacijai atlyginti (4 t. b.l. 26-34).Tarp Å¡alių kilęs ginčas susijęs su servituto teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtos knygos VII skyriaus normos. Servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 straipsnis).

Nustatant servitutÄ yra laikomasi tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia vieÅ¡pataujančiojo daikto poreikiai. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininku.

Ä®statyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymÄ .Atsakovai pirkimo - pardavimo sutartimi 2003-08-26 įsigijo pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris VÄ® Registrų centre įregistruotas 2004-01-15 abiejų atsakovų vardu (1 t. b.l. 11).Atsakovai tiek pirminiame prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tiek tikslindami reikalavimus nurodė, kad jie Å¡iuo prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti nuostolius dėl negautų pajamų galimos pastato dalies nuomos, atlygintinų paslaugų atlikimo atveju (jei pastatas nebÅ«tų užimtas Å¡ilumos įrenginiais).

Atsakovai taip pat nurodo, jog dėl nustatyto servituto neteko galimybės naudotis įsigyto nekilnojamojoje turto dalimi, dėl to patyrė 27.600 litų nuostolių, taip pat kas mėnesį patiria apie 650 litų nuostolių, kurias sudaro iÅ¡laidos už elektrÄ , teritorijos priežiÅ«rÄ , nekilnojamÄ jį turto mokestį ir kt. Taip pat nurodo, jog servitutas sukelia atsakovams didelių nepatogumų. PrieÅ¡ieÅ¡kinys grindžiamas CK 4.37, 4.124, 4.129 straipsniais. Tenkinti atsakovų reikalavimus dėl prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų tokio pobÅ«džio nuostolių atlyginimo nėra pagrindo.

Nustatyta, jog servitutu nėra apribota jokia galimybė naudotis atsakovams R. B. ir V. B. priklausančia pastato dalimi. Servituto nustatymas jokių papildomų suvaržymų atsakovams nesukėlė. Å ilumos punkto tinkama eksploatacija yra suinteresuoti ir atsakovai. Teismo sprendimu nustatytas servitutas nepakeitė nei atsakovams priklausančio pastato, nei atskirų jo patalpų, nei žemės sklypo po pastatu, nuosavybės teisių. Servitutas nesuformavo jokios dalinės kitų asmenų nuosavybės, kuriÄ jie privalėtų iÅ¡laikyti.

Å ilumos tiekimas pastatui, priklausančiam atsakovams, nebuvo nutrauktas servitutu, jokios papildomos Å¡ilumos punkto ar patalpų, kuriose yra Å¡ilumos punktas, naudojimo sÄ lygos nebuvo nustatytos. Atsakovai yra pareiÅ¡kę reikalavimÄ dėl nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo. Tačiau, sprendžiant negautų pajamų atlyginimo klausimÄ , turėtų bÅ«ti įvertinamas tokių pajamų gavimo realumas. Pirmiausia, nėra pateikta įrodymų ir nėra pagrindo manyti, kad R. B. ir V. B. patys pagrįstai bÅ«tų tikėjęsi gauti tokias pajamas.

PrieÅ¡ingai, jie teigia, kad, pirkdami pastatÄ , matė ir suprato, kad toje rÅ«sio patalpoje negalės vykdyti jokios veiklos. Taigi, jau pastato įgijimo metu atsakovams buvo žinoma jo paskirtis, todėl, be kita ko, buvo žinomas taip pat ir faktinis negalimumas iÅ¡nuomoti pastate esančiÄ rÅ«sio dalį ar joje vykdyti komercinę veiklÄ . Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad tokio pobÅ«džio negautos pajamos apskritai galėtų bÅ«ti vertinamos kaip realiai galėjusios bÅ«ti gautos ar jos negautos, juolab, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalis negautų pajamų atlyginimÄ sieja su neteisėtais veiksmais, kurių konstatuoti Å¡iuo atveju nėra pagrindo.

Be to, teismo nuomone, toks atsakovų elgesys – pastato rūsio dalies, kuris pagal paskirtį yra daugelio asmenų t.y. (duomenys neskelbtini) savininkų intereso objektas ir kurio panaudojimo nuomai galimybės dėl jo specifikos akivaizdžiai ribotos, pirkimas – gali būti pripažintinas kaip rizikos nuostolių dėl negautų pajamų nuomos mokesčio ar kitokiu pavidalu atsiradimui prisiėmimas ir pakankamu pagrindu atleidimui nuo civilinės atsakomybės netgi tuo atveju, jei laikyti, kad tokio pobūdžio nuostolius atsakovai patyrė (CK 6.253 str. 1, 5 d. d.).

Teismo posėdžio metu patys atsakovai pripažino, kad nustačius servitutÄ , situacija nepasikeitė (5 t. b.l. 151-153). Nustačius servitutÄ nėra pasikeitusios aplinkybės ir nėra atsiradę aplinkybių, ribojančių atsakovų galimybes naudoti jų turimas patalpas pagal paskirtį. Tiek iki 2008 m., kai buvo nustatytas servitutas, tiek Å¡iuo metu, tiek ateityje atsakovai patalpos (rÅ«sio) dalies, kur yra įrengtas Å¡ilumos mazgas nesiruoÅ¡ia naudoti Å¡ios patalpos kitai paskirčiai. Kompensacijos gali nebÅ«ti, arba ji gali buti nustatyta LR CK 4.129 str. pagrindu.

Å i norma „Dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimas" numato, kad teismo sprendimu „gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančio daikto savininkui". VieÅ¡pataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančio daikto savininkui (LR CK 4.129 str.) neįeina į servituto turinį (LR CK 4.112 str. 1 d.). Kadangi atsakovams priklausanti patalpos dalis, esanti (duomenys neskelbtini), kuriame yra sumontuotas elevatorinis Å¡ilumos mazgas ir karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginys, kuris yra sudėtinė (duomenys neskelbtini), karÅ¡to vandens tiekimo ir Å¡ildymo sistemos dalis, yra rÅ«syje ir atsakovams R.

B. ir V. B., atsižvelgiant į jų vykdomÄ Å«kinę veiklÄ , neapriboja galimybės naudotis nei visa patalpa, nei jos dalimi, dėl to darytina iÅ¡vada, kad jie nepatiria nuostolių ir dėl to nėra galimybės pripažinti servitutÄ atlygintiniu. Teismas pažymi, jog servitutas ne visada turi bÅ«ti atlygintinis. LAT pabrėžė, kad pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryÅ¡ys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu.

Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikÅ¡ti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens iÅ¡laidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba bÅ«simos iÅ¡laidos, kurias dėl to ateityje bÅ«tina daryti (kaÅ¡tai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. J. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-315/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. P. v. UAB „Dextera“, bylos Nr. 3K-3-468/2008).

Teismas pažymi, jog atsakovai nuostolius dėl servituto nustatymo tapatina su jiems priklausančio viso pastato išlaikymo išlaidomis, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, susijusių su nuostoliais dėl servituto nustatymo ir nepateikia tas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovai taip pat prašydami vienkartinės kompensacijos, nurodo 2004-2008 metų laikotarpį, kuomet nebuvo nustatytas joks servitutas. Akivaizdu, kad ši kompensacija negali būti siejama su CK 4.129 straipsnyje nurodytais nuostoliais.

Nagrinėjamu atveju atsakovai gali naudotis visu pastatu, pastato dalimi, kuriame įrengtas Å¡ilumos punktas anksčiau niekada nesinaudojo, Å¡ie Å¡ilumos punkto įrenginiai pastatyti ir yra eksploatuojami iki nuosavybės teisės atsakovams atsiradimo, Å¡ie Å¡ilumos įrenginiai aptarnauja ne tik (duomenys neskelbtini), tačiau ir patiems atsakovams priklausantį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog tarnaujančio daikto savininkai, t.y. atsakovai neįrodė nuostolių buvimo, be to, teismo manymu, net ir esant nuostoliams ir priteisus iÅ¡ atsakovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, t.y. visų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų tariamus nuostolius, neabejotinai bÅ«tų pažeidžiami proporcingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, teisėtų lÅ«kesčių principai.

Kaip minėta, atsakovai R. B. ir V. B. įsigiję pastatÄ iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ 2003 metais įsigijo ir Å¡ilumos punktÄ , kuris iki tol taip pat buvo naudojamas Å¡ilumai tiekti (duomenys neskelbtini) namams. Todėl, akivaizdu, kad jie žinojo arba turėjo žinoti tikrÄ jÄ padėtį. Taigi, teismo sprendimu nustatytas servitutas iÅ¡ esmės nieko nepakeitė, kadangi tiek iki 2008 metų, tiek ir po 2008 metų, atsakovams nuosavybės teise priklausančiame pastate buvo Å¡ilumos punktas, iÅ¡ kurio Å¡iluma tiekiama (duomenys neskelbtini) Pažymėtina ir tai, kad tarp Å¡alių nebuvo ir nėra sutartinių santykių, nėra pateikta jokių įrodymų ir dėl to, kad Å¡ilumos įrenginiai pastate įrengti ar Å¡iuo metu eksploatuojami neteisėtai – Å¡ilumos punktas buvo pastatytas ir eksploatuojamas daugelį metų iki atsakovams įsigyjant pastatÄ .

A. R. B. ir AB „Klaipėdos energija“ 2005-10-12 pasirašė Å ilumos apskaitos prietaisų priėmimo apsaugai ir atsakomybėn sutartį (1 t. b.l 73). Å ia sutartimi atsakovas įsipareigojo nekliudomai leisti AB „Klaipėdos energija“ atstovams prieiti prie apskaitos prietaisų ir jokių kitų klausimų nesprendė. Atsakovams apskritai nebÅ«tų pagrindo teigti apie tariamus nuostolius, jei jie imtųsi priemonių dėl priklausančio energetikos objekto (Å¡ilumos punkto) perkėlimo ar rekonstrukcijos pagal Energetikos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje reglamentuotÄ tvarkÄ .

Atsakovai, kaip rÅ«pestingi asmenys, laiku nesiėmę veiksmų priklausinių atskyrimo klausimui tinkamai ir racionaliai iÅ¡spręsti, faktiÅ¡kai prisiėmė ir savo nerÅ«pestingo neveikimo pasekmes. Taigi, atsakovai neįrodė, kad jie pagrįstai tikėjosi gauti pajamas iÅ¡ patalpos dalies, prieÅ¡ingai, jie teigė, kad pirkdami pastatÄ jie žinojo ir suprato ir nesitikėjo ateityje naudotis Å¡ia patalpos dalimi. Pastato įsigijimo metu atsakovams buvo žinoma jo paskirtis, taigi ir faktinis negalimumas naudotis pastato rÅ«sio dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2007).

Atsakovai taip pat nurodo, jog servituto nustatymas nepagrįstai riboja jų nuosavybės teises ir dėl to jie patiria neabejotinus ir kitus nuostolius. Pažymėtina, kad pagal KonstitucijÄ Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota. Valstybės socialinė orientacija atsispindi įvairiose Konstitucijos nuostatose, įtvirtinančiose žmogaus ekonomines, socialines ir kultÅ«rines teises, taip pat pilietines ir politines teises, visuomenės ir valstybės santykius, socialinės paramos ir socialinės apsaugos pagrindus, Tautos Å«kio organizavimo ir reguliavimo principus, valstybės institucijų organizavimo ir veiklos pagrindus ir kt.

Vadovaudamasis socialiai orientuotos valstybės koncepcija, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimuose analizuoja ir kitus Konstitucijoje įtvirtintus institutus, tarp jų ir nuosavybės institutÄ . Nuosavybė įpareigoja – Å¡ia nuostata iÅ¡reiÅ¡kiama nuosavybės socialinė funkcija. Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. Nuosavybės socialinė funkcija suponuoja ir tai, kad ne valstybės nuosavybės subjektams gali bÅ«ti nustatyta pareiga savo nuosavybe prie ypatingų visuomenės reikmių užtikrinimo prisidėti tiek, kiek pareiga prisidėti prie Å¡ių reikmių užtikrinimo esant nepaprastoms sÄ lygoms iÅ¡plaukia iÅ¡ Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai).

Pagal KonstitucijÄ nuosavybės teisė nėra absoliuti ir tuo atžvilgiu, kad ji gali bÅ«ti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobÅ«džio, dėl padarytų teisei prieÅ¡ingų veikų ir (arba) dėl visuomenei bÅ«tino ir konstituciÅ¡kai pagrįsto poreikio. Taigi pagal KonstitucijÄ nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei bÅ«tinus ir konstituciÅ¡kai pagrįstus tikslus.

Pagal KonstitucijÄ bet kokiu nuosavybės teisės ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės. Konstitucinis Teismas 1996 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad jeigu teisė apribojama taip, kad jÄ Ä¯gyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, tai bÅ«tų pagrindo teigti, jog pažeidžiama pati teisės esmė, o tai tolygu Å¡ios teisės neigimui (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas 1996 m. sausio 24 d. nutarime pabrėžė, kad atskirų objektų veikla paprastai turi didesnę reikÅ¡mę Å¡alies Å«kio funkcionavimui, visuotinai svarbių funkcijų atlikimui (paÅ¡to, telegrafo, energijos tiekimo ir pan.).Vertinant Å¡ias su nuosavybės teisių ribojimo konstitucingumo aspektais susijusias Konstitucijos aiÅ¡kinimo nuostatas nagrinėjamos bylos kontekste, pripažintina, jog Å¡ilumos tiekimo objektai tenkina ypatingas visuomenės reikmes, o tai pateisina, laikantis pirmiau nurodytų konstitucinių sÄ lygų, nekilnojamojo daikto, naudojamo Å¡ilumos įrenginiams, nuosavybės teisės ribojimus.Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi atsakovai turėjo įrodyti prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ pagrindÄ , kad dėl nustatyto servituto yra patiriami nuostoliai. Atsakovai nenurodė ir nepateikė teismui objektyvių duomenų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, todėl remiantis Å¡ių įrodymų visuma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsakovai atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovai pagal priešieškinį R. P. D. ir J. S. įrodė, kad patyrė po 500 litų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (5 t. b.l. 33-35), Atsakovė pagal priešieškinį UAB „Vitės Valdos“ patyrė 2400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (4 t. b.l. 174), todėl R. P. D. ir J. S. iš atsakovų R. B. ir V. B. priteistina po 500 litų bylinėjimosi išlaidų, UAB „Vitės Valdos“ 2400 Lt (CPK 98 str.).Nustatyta, kad teismas turėjo 41,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto (LR CPK 92 str. 1 d.).

Iš atsakovų R. B. ir V. B. valstybei priteistina po 20,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti.Priteisti atsakovei pagal priešieškinį UAB „Vitės Valdos“ 2400 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų R. B. ir V. B. lygiomis dalimis, t.y. po 1200 Lt.Priteisti atsakovėms pagal priešieškinį R.

P. D. ir S. J. S. po 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovų R. B. ir V. B. lygiomis dalimis, t.y. po 250 Lt.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovų R. B. ir V. B. po 20,66 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Sprendimas per 30 dienų po jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                         Vaclovas Paulikas