8fe6b1e0-596e-4db5-bb24-a23f9b35bef3 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-863-1036/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49839-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; (S) 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 10 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei Žvironienei, kaltinamajam J. K. (J. K.), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualiÄ veiklÄ , teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimÄ ir draudimÄ ;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 4 MGL dydžio bauda;

4) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 20 MGL dydžio bauda.;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 30 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones 6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė 1 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus;

7) Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2018 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 MGL dydžio bauda; kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė : J. K. 2019 m. lapkričio 11 d., apie 01.46 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentracijÄ iÅ¡kvėptame ore, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad su kaltinime nurodytÄ dienÄ iÅ¡ gretimo kaimo važiavo namo. Kai jau buvo privažiavęs prie namų, atvažiavo policija, jį sustabdė ir paprašė papÅ«sti, bet jis atsisakė. Nežino kodėl atsisakė pÅ«sti. Kai vairavo namo, nebuvo girtas. Gretimame kaime, kuris nuo jo namų yra 1,5 km. atstumu, buvo pas draugus, ten negėrė, gal tik gurkÅ¡nį alaus. Važiuodamas iÅ¡ kaimo gal dar du gurkÅ¡nius alaus iÅ¡gėrė ir tada atvažiavo policija.

Gėrė alų. Vairuotojo pažymėjimÄ yra praradęs dėl to, kad vairavo girtas. Automobilis su kuriuo važiavo priklauso draugui V. B., kuris tÄ vakarÄ tikriausiai buvo kaime tarp draugų, jis gal ir matė, kad alų gėrė. Jis žino apie automobilio sulaikymÄ . Jei automobilio neatiduos iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės, kur dabar jis stovi, tada draugui už jį sumokės. Supranta, kad automobilis gali bÅ«ti atimtas iÅ¡ draugo ir kad dėl to jam reikės atlyginti, bet jei teismas grÄ Å¾ins automobilį draugas bus laimingas.

Kai jam buvo paskirta probacijos priežiūra, paskirtų įpareigojimų laikėsi, nereikėjo realiai atlikinėti bausmės. Pripažįsta, kad iš dalies turi priklausomybę alkoholiui, bet mano, kad savo pastangomis yra pajėgus nevartoti alkoholio. Probacijos tarnyba labai padeda ir motyvuoja. Mano, kad realus laisvės atėmimas pasikeisti jam nepadėtų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė. Be kaltinamojo J. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Liudytoja G. L. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d., apie 01.40 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A.

P., iÅ¡ Vilniaus aps. VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), vakare 21 val. iÅ¡ namų išėjo nepilnametė V. S. ir negrįžo. Atvykus minėtu adresu, bendravo su pareiÅ¡kėja mama L. S., kuri nurodė, kad dukra gali bÅ«ti su kaimynu J. K., gyvenančiu gretimame 10 name. Bendraujant pro langÄ pamatė nuo (duomenys neskelbtini) pusės, (duomenys neskelbtini) važiuojantį automobilį, kurį L. S. nurodė, kaip galintį priklausyti J. K.. Tada ji su patruliu A. P. sėdo į tarnybinį automobilį, KalniÅ¡kių gatve nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), nusivijo minėtÄ automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Sukdami iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pamatė, kad Å¡is automobilis nuo kelio važiuojamosios dalies nusuko į keliukÄ per laukus, jie taip pat iÅ¡ paskos nusuko, tačiau netrukus automobilis Opel Vectra kelioms sekundėms iÅ¡nyko jiems iÅ¡ akiračio, nes jį užstojo krÅ«mai. Kai jį prisivijo iÅ¡ kitos pusės (duomenys neskelbtini) namo, dirbamuose laukuose, kaip tik už jiems vaizdÄ užstojusių krÅ«mų, automobilis Opel Vectra jau buvo sustojęs, iÅ¡jungtu varikliu, tik Å¡viesų žibintai buvo įjungti.

Už vairo sėdėjo J. K., priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo V. S.. Toliau kelio nebuvo, stovėjo Å«kiniai pastatai ir automobilio Opel vairuotojui nebuvo kur važiuoti. Kitų žmonių automobilyje nebuvo, taip pat privažiuodami nematė, kad nuo Å¡io automobilio Å¡alin eitų koks nors žmogus. Vairuotojas J. K. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. J. K. neigė vairavęs automobilį, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti. J. K. pasisakė neturintis teisės vairuoti transporto priemones ir kad prieÅ¡ valandÄ gėrė alkoholio, tačiau tikrintis girtumÄ atsisakė, nors buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Kartu su J.

K. buvusi nepilnametė V. S. gynė savo draugÄ , sakydama, kad jai nebaisu važinėti net su iÅ¡gėrusiu J. K., nes jis gerai vairuoja, tačiau vengė pasakyti, ar jis vairavo ir dabar. Tarnybinio automobilio vaizdo kameros nenufilmavo važiuojančio automobilio Opel Vectra, nes jis važiavo didesniu atstumu nuo jų, jie jį vijosi matydami jo žibintų Å¡viesas (b. l. 32–33). Liudytojas A. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d., apie 01.40 val., patruliuojant kartu su vyriausiÄ ja patrule G.

L. S., iÅ¡ Vilniaus aps. VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) vakare 21 val. iÅ¡ namų išėjo nepilnametė V. S. ir negrįžo. Atvykus minėtu adresu, bendravo su pareiÅ¡kėja mama L. S., kuri nurodė, kad dukros telefonas yra iÅ¡jungtas ir kad ji gali bÅ«ti su kaimynu J. K., gyvenančiu gretimame name. Bendraujant pro langÄ pamatė nuo (duomenys neskelbtini) pusės, (duomenys neskelbtini) atvažiuojančio automobilio žibintų Å¡viesas tamsoje, L. S. spėjo, kad juo gali važiuoti J.

K., nes tokiu laiku, naktį, kaime paprastai niekas nebevažinėja. Jis su G. L. S. sėdo į tarnybinį automobilį, (duomenys neskelbtini) nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), tačiau kol priartėjo prie (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis jau buvo pravažiavęs sankryÅ¾Ä . Sankryžoje pasuko į deÅ¡inę, matė, kad tuo metu automobilis jau nusuko nuo kelio į deÅ¡inę, t. y. į laukus. Jie taip pat nusuko ir važiavo iÅ¡ paskos lauko keliuku, tačiau netrukus automobilis Opel Vectra kelioms sekundėms iÅ¡nyko jiems iÅ¡ akiračio, nes jį užstojo krÅ«mai.

Kai jį prisivijo, automobilis jau buvo sustojęs už krūmų, t. y. prie (duomenys neskelbtini) ūkinių pastatų. Tai buvo automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jiems privažiavus iš galo, jis jau buvo sustojęs, išjungtu varikliu, tik šviesų žibintai buvo įjungti, už vairo sėdėjo J. K., priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo V. S.. Toliau kelio nebuvo, stovėjo ūkiniai pastatai ir automobilio Opel vairuotojui nebuvo kur važiuoti. Be J. K. ir V. S. kitų žmonių automobilyje nebuvo, taip pat privažiuodami nematė, kad nuo šio automobilio šalin eitų koks nors žmogus.

Vairuotojas J. K. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. J. K. neigė vairavęs automobilį, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti. J. K. pasisakė neturintis teisės vairuoti transporto priemones ir kad prieÅ¡ valandÄ gėrė alkoholio, tačiau tikrintis girtumÄ atsisakė, nors buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Kartu su J. K. buvusi nepilnametė V. S. pasakojo, kaip ji važinėjanti su J. K., tačiau vengė pasakyti, ar jis vairavo ir dabar (b. l. 36–37).

Liudytoja V. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 22 d., vakare, ji buvo namuose Kalniškių kaime, vėliau išėjo susitikti su kaimynu J. K.. Jis pasiėmė automobilį Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį laikė savo namų kieme, šiuo automobiliu jie nuvažiavo pas savo bendrus pažįstamus, ne toliau nei 10 kilometrų nuo namų, vairavo J. K.. Ten J. K. išgėrė alaus, o paskui nuvažiavo kažkur savais reikalais, ji liko pas draugus. Maždaug už 20 minučių J.

K. grįžo, iÅ¡gėrė dar alaus tiek pat t. y. pusę butelio pusantro litro talpos, o apie 2 val. susiruošė namo. Tuo pačiu automobiliu Opel važiavo namo, J. prie namų privažiavo ne iÅ¡ gatvės pusės, o iÅ¡ kitos pusės, per daržus eina keliukas iki jo pirties. Kai tik atvažiavo prie pirties ir sustojo, J. užgesino maÅ¡inÄ , iÅ¡ paskos privažiavo automobilis. J. K. pasakė pažiÅ«rėti, kas čia privažiavo, ji atsisuko ir pamatė ant automobilio Å¡viečiantį užraÅ¡Ä "Policija", apie tai J.

K. pasakė, tada jis iÅ¡lipo, o ji liko sėdėti automobilyje. Paskui juos pasodino į policijos tarnybinį automobilį ir jame sėdėjo, kol neatėjo jos mama. Mama jai neprisiskambino, nes telefonas buvo iÅ¡jungtas. J. K. tikrintis girtumÄ atsisakė, jį iÅ¡sivežė policija, jo vairuotÄ automobilį taip pat iÅ¡sivežė (b. l. 40–41). Liudytoja L. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 22 d., vakare, jos dukra V. S. išėjo iÅ¡ namų ir sutartu laiku, 22.00 val. negrįžo namo.

Po vidurnakčio apie dukros dingimÄ pranešė policijai, nes labai jaudinosi. 2019-11-23 apie 2 val. į namus atvažiavo policijos ekipažas, pareigÅ«nė ir pareigÅ«nas. Bendraujant pro langÄ pamatė nuo (duomenys neskelbtini) pusės, (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantį automobilį, t. y. automobilio Å¡viesas, ji pasakė, kad tai galėtų bÅ«ti jų kaimynas J. K., nes įtarė, kad dukra galėjo iÅ¡eiti ne pas draugę, o susitikti su kaimynu J. K.. Patruliai sėdo į tarnybinį automobilį ir nuvažiavo link kelio.

Po kurio laiko jai paskambino policininkai ir pasakė, kad sulaikė J. K., ir kad kartu su juo važiavo jos dukra V. Pasakė, kad stovi už kluonų, ten ji nuėjo ir pasiėmė dukrÄ . J. K. tuo metu sėdėjo tarnybiniame automobilyje, su juo ji nebendravo ir jo girtumo požymių nematė (b. l. 44). IÅ¡ 2019 m. lapkričio 23 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad J. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena.

J. K. vengė neblaivumo patikrinimo, nurodė, kad automobilio nevairavo, o tik sėdėjo. J. K. buvo įspėtas dėl filmavimo (b. l. 13). Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio Škoda Yeti, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas iš automobilio salono kameros, 6 min. 15 sek, trukmės. Vaizdo įraše matosi, kad galinėje sėdynėje sėdi J. K. ir nepilnametė V. S., netrukus į priekines sėdynes įsėda policijos pareigūnai G.

L. S. ir A. P.. Policininkas: „teises turit?“ J. K.: „ne.“ Policininkas: „kada paskutinį vartojot alkoholinį gėrimÄ ?“ J. K.: „prieÅ¡ valandÄ .“ Policininkas paruoÅ¡ia naudojimui alkoholio matuoklį, perduoda policininkei, kuri iÅ¡lipa iÅ¡ automobilio, nueina ir atidaro galines dureles, kur sėdi J. K.. J. K.: „kodėl turėčiau pÅ«sti.“ Policininkas: „JÅ«s vairavot maÅ¡inÄ â€œ. J. K.: „nepÅ«siu“. Policininkas: „žinot, kad atsisakymas prilyginamas sunkiam girtumui.“ J.

K.: „kodėl.“ Policininkas: „iÅ¡kart bus baudžiamoji byla.“ J. K.: „tai aÅ¡ niekur nevažiavau, aÅ¡ stovėjau.“ Policininkas: „atsisakot pÅ«sti?“ Policininkė grįžta į vairuotojo vietÄ , informuoja radijo ryÅ¡iu Operatyvaus valdymo skyrių, kad mergaitę rado ir sustabdė automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtariamas neblaivus. J. K.: „kur jÅ«s sustabdėt, jeigu aÅ¡ stovėjau. Ten dar vienas važiavo.“ Policininkas:

„mes matėm viskÄ .“ J. K.: „kÄ jÅ«s matėt, įrodykit, kad aÅ¡ važiavau.“ Policininkė toliau teikia informacijÄ OV skyriui, kad mergaitė tuo pačiu automobiliu važiavo ir kad ras mamÄ , kuri netoli gyvena. J. K.: „mano žemė, aÅ¡ noriu ir važiuoju.“ (50–51). IÅ¡ VÄ® "Regitra" duomenų matyti, kad automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). IÅ¡ VÅ¡Ä® "Emprekis" duomenų matyti, kad vidutinė automobilio Opel Vectra, kategorijos M1-AC, pasirinkti metai 1998, vidutinė kaina su PVM 820 eurų (b. l. 28).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad J. K. padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vairavo transporto priemonę, kai patikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentracijÄ iÅ¡kvėptame ore ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Teismas Å¡ias iÅ¡vadas daro įvertinęs įrodymų visumÄ . J. K. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojų G. L. S., A. P., V. S., L. S. parodymai, neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniuose praneÅ¡imuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes J. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės skyrimo Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bausmės individualizavimo sÄ lygų. Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. Teismas įvertina J. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus Å¡altiniu – automobiliu, keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuodamas bausmes už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad kaltinamasis J. K. teistas (b. l. 81–85), vienÄ kartÄ už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , t. y. už vairavimÄ bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, administracine tvarka baustas (b. l. 88–95), tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimÄ neturint tam teisės bei bÅ«nant neblaiviam, paskirtų piniginių nuobaudų nesumokėjęs. Å ios aplinkybės teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad savo elgesio ir veiksmų kritiÅ¡kai nevertina.

Kaip matyti kaltinamasis sistemingai daro analogiÅ¡kas veikas, už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ skirtas areÅ¡tas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, nepasiekė, todėl įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį parenkant artimÄ sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės maksimumui. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 641 straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais, apskritai su Å¡eima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik vienÄ kartÄ , tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu gailėjosi dėl tokio savo poelgio. Padarė iÅ¡vadas tiek dėl padarytos nusikalstamos veikos, tiek dėl savo gyvenimo bÅ«do. Pripažįsta ir supranta, kad jo elgesiui įtakÄ daro alkoholis, tačiau yra pasiryžęs atsikratyti žalingų įpročių, dėl to nori keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ . Kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu probacijos tarnybos priežiÅ«ra jam yra veiksminga, jį motyvuoja.

Å iuo metu užsiima individualia veikla. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog J. K. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti, tik skiriant jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam J. K. padarys pakankamÄ poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir žalingumÄ visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui.

Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymÄ atidedant atitinka teisingumo principÄ ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymÄ , bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo J. K. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktuose (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) numatytus įpareigojimus – visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtÄ bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai J. K. buvo sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 23 d. 02.05 val. iki 2019 m. lapkričio 23 d. 15.49 val. (b. l. 52–53), vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis jis padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl Å¡ios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam J. K. įvertina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė neturėdamas Å¡ios teisės, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams, vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tikrintis neblaivumÄ atsisakė, tokie J.

K. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Kaip jau minėta, J. K. anksčiau buvo teistas už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , baustas už analogiÅ¡ko administracinio tesės pažeidimo padarymÄ , o tai atitinkamai charakterizuoja kaltinamÄ jį kaip nedrausmingÄ eismo dalyvį, kuris iÅ¡vadų dėl savo elgesio nepadaro.

Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindÄ uždrausti kaltinamajam 4 (keturis) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

J. K. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemone Opel Vectra, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), be Å¡ios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais.

To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindÄ paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , kuri remiantis iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ yra 820 eurai su PVM (b. l. 28).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , konfiskuotino turto vertė turi bÅ«ti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduodamas turtas (kuriÄ mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kuriÄ galėtų bÅ«ti įsigytas (parduotas) analogiÅ¡kas automobilis rinkoje.

Automobilio rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , kuriÄ už analogiÅ¡kÄ automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamÄ kainÄ yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab kad įrankių (priemonių) vertės iÅ¡ieÅ¡kojimu, be kita ko, siekiama, kad nebÅ«tų sÄ moningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip iÅ¡vengiant jų konfiskavimo rizikos. Ä®gyvendinant Å¡iuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir iÅ¡ieÅ¡kotina pinigų suma sutaptų.

Kartu toks vertinimas, kaip teisingai nurodyta ir prokurorės kasaciniame skunde, leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principÄ , t. y. iÅ¡vengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡koma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimas (b. l. 69–73), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. K. pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti J. K., o kompaktinius diskus su vaizdo įraÅ¡ais palikti saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė : J. K. (J. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu J. K. (J. K.) paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtÄ bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai J. K. (J. K.) buvo sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 23 d. 02.05 val. iki 2019 m. lapkričio 23 d. 15.49 val., vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu J. K. (J. K.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (keturis) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius naudotis specialiÄ ja teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis J. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 820 (aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt) eurų. Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J.

K. (J. K.) pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti J. K. (J. K.), o kompaktinius diskus su vaizdo įraÅ¡ais palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas Mindaugas Povilanskas