8fe5fffc-1606-4a4e-a987-978b523c3554 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Žerlauskas             Civilinė byla Nr. 2A-233-265/2012Teisėjas D. Žvinklytė             (Proceso Nr. 2-06-3-01897-2011-0)             Procesinio sprendimo kategorija              121.14; (S)                                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. kovo 30 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Aleksandro ir G.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo ir 2011 m. rugpjūčio 11 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3611-642/2011 pagal ieÅ¡kovės UAB „Gelvora“ ieÅ¡kinį atsakovams A. Å . ir G. Å . dėl skolos priteisimo ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 66444,53 Lt skolos, 16000,84 Lt palÅ«kanų, 11962,38 Lt delspinigių, 3013,17 Lt palÅ«kanų delspinigių, 15,90 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 procentus nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir 2923,00 Lt žyminio mokesčio.

Nurodė, kad 2009-03-31 „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) su atsakovais pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 09-027187-VA, remiantis kuria atsakovams buvo suteiktas kreditas. Atsakovai įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka kreditÄ grÄ Å¾inti bei mokėti palÅ«kanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas „Swedbank“, AB. Tačiau atsakovai netinkamai vykdė minėtÄ sutartį, todėl „Swedbank“, AB sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovų grÄ Å¾inti visÄ likusį kreditÄ . 2009-05-21 „Swedbank“, AB ir ieÅ¡kovė UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pagal kuriÄ â€žSwedbank“, AB atlygintinai perleido ieÅ¡kovui visus reikalavimus atsakovų atžvilgiu pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 09-027187-VA.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-23 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „Swedbank“, AB su atsakovais A. Å . ir G. Å . sudarytÄ paskolos sutartį nutraukė teisėtai, kadangi atsakovai laiku ir tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Å iuos atsakovų veiksmus teismas pripažino esminiu sutarties pažeidimu. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė ir pagrįstai apskaičiavo susidariusio įsiskolinimo dydį, todėl ieÅ¡kovės reikalavimai dėl 66 444,53 Lt skolos ir 16 000,84 Lt palÅ«kanų yra visiÅ¡kai tenkintini.

Tuo tarpu reikalavimÄ priteisti 0,1 procentų delspinigių sumažino iki 0,01 proc. ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų 1 196,24 Lt delspinigių ir 301,32 Lt palÅ«kanų delspinigių. Kadangi reikalavimo perleidėjas „Swedbank“, AB savo reikalavimo teisę į skolÄ pagal vartojimo kreditÄ iÅ¡ atsakovų perleido ieÅ¡kovei UAB „Gelvora“, todėl atsakovai turi Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdyti ieÅ¡kovei. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo bÅ«ti perleistas, pažeidžia atsakovų interesus, pirmosios instancijos teismas nenustatė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-08-08 priėmė nutartį, kuria iÅ¡taisė raÅ¡ymo apsirikimÄ , bei 2011-08-11 priėmė papildomÄ sprendimÄ , kuriuo priteisė iÅ¡ atsakovų po 250 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsakovai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, praÅ¡o jį panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantai nurodo, jog teismas pažeidė procesines teisės normas priimdamas sprendimÄ byloje, kadangi tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių Å¡alių teisme jau yra iÅ¡kelta kita byla.

Ä®statymas numato, jog kreditorės ieÅ¡kinio priėmimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas byloje dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, dėl kurio ieÅ¡kovas buvo kreipęsis į teismÄ , tačiau ieÅ¡kovui pateikus ieÅ¡kinį buvo užvesta nauja civilinė byla. Tuo tarpu byla, kuri buvo užvesta pagal teismo įsakymÄ , nėra užbaigta. Taip pat apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog reikalavimo perleidimas nepažeidė jų teisių. Nurodo, jog kreditoriaus asmuo turi jiems esminės reikÅ¡mės, kadangi pirminis kreditorius elgėsi sÄ Å¾iningai nuo kredito sutarties sudarymo, tuo tarpu naujasis kreditorius elgėsi nesÄ Å¾iningai, užvedė dvi atskiras civilines bylas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, bei apie reikalavimo perleidimÄ informavo po metų jau vykstant teisminiams procesams.

Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog apeliantai yra sumokėję 900 Lt, todėl priteista suma turėtų bÅ«ti mažinama. Nurodė, jog teismas skolÄ , palÅ«kanas ir delspinigius priteisė „Swedbank“, AB, tuo tarpu Å¡is asmuo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ , dėl to teismas pasisakė dėl jo teisių ir pareigų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ . Taip pat apeliantai nurodo, jog papildomas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-11 sprendimas yra neteisėtas, kadangi neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu iÅ¡ atsakovų buvo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su advokato teisine pagalba.

             Apeliacinis skundas atmestinas.                          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).             Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ CPK 296 str. 1 d. 4 p. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, ieÅ¡kovė buvo pateikusi pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-28 iÅ¡davė teismo įsakymÄ , kuris 2011-02-21 nutartimi buvo panaikintas, o kreditorės UAB „Gelvora“ pareiÅ¡kimas laikytinas nepaduotu ir grÄ Å¾intas kreditorei, kadangi ji, gavus skolininkų prieÅ¡taravimus, per teismo nustatytÄ terminÄ nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio.

Å ios aplinkybės neužkerta ieÅ¡kovei kelio pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį bendra tvarka (CPK 439 str. 6 d.). Pažymėtina, jog atsakovai Å¡iÄ jiems palankiÄ nutartį buvo apskundę, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2011-08-25 nutartimi jÄ paliko nepakeistÄ . Dėl to nepagrįstas apeliantų argumentas, jog civilinė byla, kuri buvo užvesta pagal ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, nėra pasibaigusi. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kimo laikymas nepaduotu ir jo grÄ Å¾inimas jį padavusiam asmeniui reiÅ¡kia, jog pagal tokį pareiÅ¡kimÄ civilinė byla teisme nenagrinėjama.

Esant Å¡iai aplinkybei teisėjų kolegija konstatuoja, jog civilinė byla, kuri buvo užvesta pagal ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, atsakovams jokių teisinių pasekmių nesukels, dėl to atmestinas jų argumentas, jog teisme yra nagrinėjama byla tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.              Atmestinas apeliantų argumentas, jog pirminis kreditorius negalėjo perleisti reikalavimo ieÅ¡kovui, kadangi kreditoriaus asmuo jiems turėjo esminės reikÅ¡mės. Bendruoju reikalavimo perleidimo atveju kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui (CK 6.101 str. 1 d.).

Be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimÄ , jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikÅ¡mės. AiÅ¡kinant CK 6.101 straipsnio 5 dalį pažymėtina, kad įstatyme neapibrėžti atvejai, kai kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikÅ¡mę. Tai vertinamoji sÄ voka. Dėl to įstatyme įtvirtintos sÄ lygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikÅ¡mę“ turinį konkrečioje byloje nustato teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusÄ , jų tarpusavio santykių pobÅ«dį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

Pavyzdžiui, pasisakydamas dėl kreditoriaus asmens skolininkui esminio reikÅ¡mingumo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į savitarpio paskolos pobÅ«dį, kredito unijos ir jos narių statusÄ , kredito unijai suteikus paskolÄ savo nariui yra bÅ«tent toks atvejis, kai kreditoriaus asmuo turi skolininkui esminę reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. R. v. Nacionalinė kredito unija, byla Nr. 3K-3-394/2009). Nagrinėjamu atveju naujojo kreditoriaus elgesys, kaip nurodo apeliantai, negali bÅ«ti aplinkybė, kaip turinti esminę reikÅ¡mę skolininkui, dėl kurio reikalavimas negali bÅ«ti perleistas.

Kreditoriaus asmens reikšmingumas skolininkui grindžiamas jų tarpusavio susiklosčiusiu teisinių santykių pobūdžio reikšmingumu, o ne emociniu ryšiu. Be to, šios aplinkybės turi egzistuoti dar iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Pažymėtina, jog apeliantų pateikiami argumentai, dėl kurių reikalavimo perleidimo sutartis negalėjo būti sudaryta, yra teisiškai nereikšmingi, kadangi jie susiję su naujojo kreditoriaus elgesiu jau po reikalavimo perleidimo. Be to, šis naujojo kreditoriaus elgesys neatima iš skolininkų teisės ginti savo teises ir pareikšti jam atsikirtimus (CK 6. 107 str.).

Atsakovų nurodoma aplinkybė, jog kreditorius apie reikalavimo perleidimo juos informavo tik po metų, dėl to elgėsi nesÄ Å¾iningai, atmestinas, kadangi skolininko teisėms Å¡is nepraneÅ¡imas neturi esminės reikÅ¡mės. Å is skolininko informavimas susijęs su paties kreditoriaus interesų užtikrinimu. Jeigu apie reikalavimo perleidimÄ skolininkui nepraneÅ¡ta, o skolininkas prievolę įvykdytų pirminiam kreditoriui, bÅ«tų laikoma, jog toks skolininko prievolės įvykdymas yra tinkamas (CK 6.106 str. 1 d.).

             Taip pat atmestinas apeliantų argumentas dėl skolos dydžio. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė pateikė pirminio kreditoriaus kredito panaudojimo ataskaitÄ , iÅ¡ kurios matyti, kaip skolininko lėšos buvo užskaitomos ir kokia yra atsakovų skola ieÅ¡kovui. Atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių kredito panaudojimo ataskaitoje nurodytų sumų užskaitymÄ . Dėl to atmestinas apeliantų argumentas dėl netinkamo skolos paskaičiavimo.              Atmestinas apeliantų argumentas, jog skundžiamas teismo sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ ir jame nurodydamas, jog skola priteisiama AB „Swedbank“, padarė raÅ¡ymo apsirikimÄ , kurį iÅ¡taisė 2011-08-08 nutartimi. Å ios aplinkybės nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinti absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.              Taip pat nepagrįstas apeliantų apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-11 papildomo sprendimo, kuriuo iÅ¡ jų buvo priteisto bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su advokato padėjėjo teisine pagalba.

Pažymėtina, jog Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, tačiau teismas Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisė. Å ios aplinkybės sudarė pagrindÄ papildomo sprendimo priėmimui (CPK 277 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡sprendęs bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimo, dėl kurių buvo pateikti įrodymai, pagrįstai priėmė papildomÄ sprendimÄ .Esant Å¡ių aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismui yra pagrindo konstatuoti, jog apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamų sprendimų, dėl to tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimas, tiek 2011-08-11 papildomas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimÄ ir 2011 m. rugpjūčio 11 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkas                                                                    Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                              Almantas Padvelskis                                                                                                            Rimvida Zubernienė