8fe41de1-33ec-40d1-bb57-939eff014f82 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-23-935/2021 Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00013-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.1; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10; 1.2.29.1.1; 1.2.29.1.3 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, Živilei Osipovai, Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorams Gelenai Zajenkovskajai, Daivai Virginijai Kazlauskaitei, Rasai ApÅ¡egienei, Gedvydui Vaivadai, kaltinamojo gynėjui advokatui Rolandui MiÅ¡tautui, civilinio ieÅ¡kovo atstovei B.R., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L.

Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „V.“ direktoriumi, išsiskyręs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį 45 MGL dydžio bauda, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 90 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : L. Å ., bÅ«damas UAB „F.“ (metalinės pakuotės surinkėjas, TarÅ¡os leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas teisę kontroliuoti Å¡io juridinio asmens veiklÄ ir priimti sprendimus Å¡io juridinio asmens vardu, 2015 metais tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslÄ padidinti neva supirktos metalinės pakuotės kiekį, nurodė A. D. suklastoti dokumentus, o Å¡is, vykdydamas nurodymÄ , žinodamas, kad realiai nesurinko metalinės pakuotės iÅ¡ E. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „F.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kompiuterinės technikos pagalba atspausdino dokumentus – 2015 m. kovo 30 d.

Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167, kuriame įrašė žinomai neteisingÄ informacijÄ apie tai, kad UAB „F/“ neva nupirko iÅ¡ E. M. 23980 kg metalinės pakuotės (statinės, talpos) už 2733,72 Eur, bei 2015 m. kovo 30 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167, kuriame įrašė, jog bendrovė už metalo lauÅ¾Ä pagal Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 iÅ¡mokėjo E. M. 2733,72 Eur, po ko ant Å¡ių dokumentų pasirašė bei perdavė juos L.

Å ., kuris žinodamas, kad toks kiekis metalinės pakuotės realiai nebuvo supirktas, dokumentus pateikė pasiraÅ¡yti E. M. ir iÅ¡mokėjo Å¡iam Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 nurodytÄ sumÄ â€“ 2733,72 Eur, tuomet L. Å . Å¡iuos suklastotus dokumentus – Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ ir Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2015 m. balandžio 20 d. pateikė UAB „F.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai UAB „G.“ buhalterei A.

U., nežinančiai apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodant juos įtraukti į buhalterinę apskaitÄ . Tokiu bÅ«du L. Å ., veikdamas bendrininkų grupėje su A. D. ir E. M., suklastojo dokumentus ir juos panaudojo, įtraukiant juos į UAB „F.“ apskaitÄ , bei jis Å¡ių žinomai suklastotų dokumentų pagrindu iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusias UAB „F.“ priklausančias pinigines lėšas, tuo padarydamas UAB „F.“ 2733,72 Eur turtinę žalÄ . Taip pat L. Å ., veikdamas savo naudai, tyčia, turėdamas tikslÄ padidinti neva supirktos metalinės pakuotės kiekį bei neteisėtai pasisavinti didelės vertės svetimÄ UAB „F.“ turtÄ , nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. gegužės 22 d.

Vilniuje, tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „F.“ darbuotojais J. S., J. V., A. D., A. D., nurodė J. S., J. V., A. D. ir A. D. metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarčių aktuose įraÅ¡yti neteisingus duomenis apie supirktÄ metalo rūšį, kiekį ir mokėtinÄ pinigų sumÄ , o pinigų iÅ¡mokėjimo kvituose įraÅ¡yti didesnę iÅ¡mokėtÄ sumÄ pinigų. Vykdydami L. Å . nurodymÄ UAB „F.“ darbuotojai J. S., J. V., A. D. ir A. D. nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. gegužės 22 d., superkant įvairų metalo lauÅ¾Ä iÅ¡ fizinių asmenų, metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse-aktuose įrašė, kad neva surinko dalį metalinių pakuočių, nurodė metalinių pakuočių bendrÄ svorį – 489,260 t, bendrai metalinių pakuočių sumai – 55680,06 Eur, ir dalį metalo laužo, nurodė metalo laužo bendrÄ svorį – 57131 t, bendrai metalo laužo sumai – 34861,48 Eur, pinigų iÅ¡mokėjimo kvituose nurodė, kad iÅ¡ viso iÅ¡mokėjo už metalinės pakuotės atliekas ir metalo lauÅ¾Ä â€“ 86014,49 Eur, nors realiai pagal minėtus metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis-aktus buvo iÅ¡mokėta ne daugiau nei 10000 Eur už supirktÄ Ä¯vairų metalo lauÅ¾Ä :

J. V. suklastojo: - 2015 m. vasario 27 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 147, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 0,300 t, sumÄ â€“ 31,04 Eur, 2015 m. vasario 27 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 147 37,25 Eur sumai; - 2015 m. kovo 13 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 152, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 25,880 t, sumÄ â€“ 3882,00 Eur, 2015 m. kovo 13 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 152 4417,50 Eur sumai; - 2015 m. kovo 13 d.

Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 153, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 23,890 t, sumÄ â€“ 3583,50 Eur, 2015 m. kovo 13 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 153 4255,52 Eur sumai; - 2015 m. kovo 16 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 154, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 22,880 t, sumÄ â€“ 3432,00 Eur, 2015 m. kovo 16 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 154 3990,00 Eur sumai; - 2015 m. kovo 17 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 156, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 5,220 t, sumÄ â€“ 783,00 Eur, 2015 m. kovo 17 d.

Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 156 999,21 Eur sumai; - 2015 m. kovo 19 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 159, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 24,860 t, sumÄ â€“ 2486,00 Eur, 2015 m. kovo 19 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 159 2776,38 Eur sumai, J. S. suklastojo: - 2015 m. kovo 20 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 160, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 24,880 t, sumÄ â€“ 2985,60 Eur, 2015 m. kovo 20 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 160 2836,32 Eur sumai; - 2015 m. kovo 23 d.

Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 161, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 24,620 t, sumÄ â€“ 2954,40 Eur, 2015 m. kovo 23 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 161 2806,68 Eur sumai; - 2015 m. kovo 24 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 162, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 23,920 t, sumÄ â€“ 3109,60 Eur, 2015 m. kovo 24 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 162 3526,02 Eur sumai, A. D. suklastojo: - 2015 m. kovo 27 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 166, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 22,560 t, sumÄ â€“ 2707,20 Eur, 2015 m. kovo 27 d.

Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 166 2731,44 Eur sumai; - 2015 m. balandžio 7 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 171, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 5,221 t, sumÄ â€“ 626,52 Eur, 2015 m. balandžio 7 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 171 1167,87 Eur sumai; - 2015 m. balandžio 7 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 172, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 23,780 t, sumÄ â€“ 2853,60 Eur, 2015 m. balandžio 7 d.

Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 172 2710,92 Eur sumai; - 2015 m. balandžio 8 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 173, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 5,520 t, sumÄ â€“ 662,40 Eur, 2015 m. balandžio 8 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 173 8438,28 Eur sumai; - 2015 m. balandžio 9 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 176, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 24,560 t, sumÄ â€“ 2947,20 Eur, 2015 m. balandžio 9 d.

Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 176 2799,84 Eur sumai; - 2015 m. balandžio 10 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 177, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 22,305 t, sumÄ â€“ 2676,60 Eur, 2015 m. balandžio 10 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 177 2542,77 Eur sumai; - 2015 m. balandžio 13 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 179, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 25,040 t, sumÄ â€“ 2504,00 Eur, 2015 m. balandžio 13 d.

Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 179 2568,80 Eur sumai; - 2015 m. balandžio 13 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 180, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 25,684 t, sumÄ â€“ 2568,40 Eur, 2015 m. balandžio 13 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 180 2439,98 Eur sumai; - 2015 m. balandžio 14 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 181, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 25,020 t, sumÄ â€“ 2502,00 Eur, 2015 m. balandžio 14 d.

Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 181 3231,90 Eur sumai; - 2015 m. balandžio 14 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 182, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 25,460 t, sumÄ â€“ 2546,00 Eur, 2015 m. balandžio 14 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 182 3159,70 Eur sumai; - 2015 m. balandžio 14 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 183, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 23,480 t, sumÄ â€“ 2348,00 Eur, 2015 m. balandžio 14 d.

Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 183 2230,60 Eur sumai; - 2015 m. balandžio 15 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 184, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 15,280 t, sumÄ â€“ 1528,00 Eur, 2015 m. balandžio 15 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 184 6087,60 Eur sumai; - 2015 m. balandžio 15 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 185, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 10,260 t, sumÄ â€“ 1026,00 Eur, 2015 m. balandžio 15 d.

Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 185 suma i 9430,08 Eur sumai; - 2015 m. balandžio 16 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 186, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 25,040 t, sumÄ â€“ 2504,00 Eur, 2015 m. balandžio 16 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 186 2378,80 Eur sumai; - 2015 m. balandžio 17 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 187, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 10,040 t, sumÄ â€“ 1004,00 Eur, 2015 m. balandžio 17 d.

Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 187 2236,30 Eur sumai; - 2015 m. balandžio 20 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 188, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 5,020 t, sumÄ â€“ 502,00 Eur, 2015 m. balandžio 20 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 188 2356,19 Eur sumai, A. D. suklastojo: - 2015 m. gegužės 5 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 190, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 14,130 t, sumÄ â€“ 706,5 Eur, 2015 m. gegužės 5 d.

Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 190 1793,89 Eur sumai; - 2015 m. gegužės 19 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 191, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 1,822 t, sumÄ â€“ 91,10 Eur, 2015 m. gegužės 19 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 191 950,96 Eur sumai; - 2015 m. gegužės 22 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 193, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 2,588 t, sumÄ â€“ 129,40 Eur, 2015 m. gegužės 22 d.

Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 193 1113,69 Eur sumai. Minėtuose dokumentuose įraÅ¡ant žinomai neteisingÄ informacijÄ apie neva surinktÄ metalinių pakuočių bendrÄ svorį – viso 489,260 t, bendrai metalinių pakuočių sumai 55680,06 Eur, ir dalį metalo laužo bendrÄ svorį – 57131 t, bendrai metalo laužo sumai – 34861,48 Eur, o pinigų iÅ¡mokėjimo kvituose nurodant, kad iÅ¡mokėjo viso 86014,49 Eur, nors realiai pagal minėtus metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis-aktus buvo iÅ¡mokėta ne daugiau nei 10000 Eur už supirktÄ Ä¯vairų metalo lauÅ¾Ä , imituojant atliekų surinkimo veiklÄ , L.

Å ., veikdamas bendrininkų grupėje su J. S., J. V., A. D., A. D. suklastojo dokumentus ir jis pasisavino UAB „F.“ priklausančius 76014,49 Eur, padarydamas Å¡iai bendrovei didelę turtinę 76014,49 Eur žalÄ . Bendrininkų grupės nariai J. S., J. V., A. D. ir A. D. žinodami, kad toks kiekis metalinių pakuočių realiai nebuvo supirktas ir toks kiekis grynųjų pinigų nebuvo realiai iÅ¡mokėtas, pasirašė minėtuose dokumentuose ir tokiu bÅ«du juos suklastojo, po ko Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus: metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis-aktus ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitus – pateikė L.

Å ., o pastarasis pateikė juos UAB „F.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai UAB „G.“ buhalterei A. U., nežinančiai apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodant juos įtraukti į buhalterinę apskaitÄ kaip dokumentus, neva patvirtinančius atliekų supirkimÄ ir pinigų iÅ¡mokėjimÄ . Tokiais savo veiksmais L. Å . padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Taip pat L. Å ., bÅ«damas UAB „F.“ (metalinės pakuotės surinkėjas, TarÅ¡os leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „M.“ (metalinės pakuotės perdirbėjas, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi A.

V., turėdamas teisę kontroliuoti Å¡io juridinio asmens veiklÄ ir priimti sprendimus Å¡io juridinio asmens vardu, 2015 metais tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslÄ už neva surinktas ir perdirbtas metalinės pakuotės atliekas neteisėtai iÅ¡duoti VÅ¡Ä® „C.“ (toliau – C) „Pakuočių atliekų surinkėjo iÅ¡raÅ¡ytÄ pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantį dokumentÄ â€œ ir už tai gauti atlygį, žinodamas, jog gavus VÅ¡Ä® C tokį „Pakuočių atliekų surinkėjo iÅ¡raÅ¡ytÄ pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantį dokumentÄ â€œ gamintojai ir importuotojai pasinaudos mokestine lengvata ir bus atleisti nuo privalomo mokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ tarÅ¡os mokesčio, bei tokiu bÅ«du valstybei bus padaryta didelė žala, susitarė suklastoti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, „Pakuočių atliekų naudotojo (Perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo iÅ¡raÅ¡ytÄ pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantį dokumentÄ â€œ ir „Pakuočių atliekų surinkėjo iÅ¡raÅ¡ytÄ pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantį dokumentÄ â€œ, Å¡iuos suklastotus dokumentus įtraukti į UAB „F.“ ir į UAB „M.“ atliekų tvarkymo apskaitÄ ir jų pagrindu iÅ¡duoti VÅ¡Ä® C.

„Pakuočių atliekų surinkėjo iÅ¡raÅ¡ytÄ pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantį dokumentÄ â€œ, įrodantį pakuočių atliekų sutvarkymÄ . L. Å ., vykdydamas nusikalstamÄ sumanymÄ , žinodamas, kad UAB „F.“ realiai nesupirko ir nepardavė UAB „M.“ metalinių pakuočių atliekų, o UAB „M.“ realiai neperdirbo metalinių pakuočių, veikdamas pagal susitarimÄ su A. V., organizavo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų: 2015 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) suklastojimÄ , o bÅ«tent: nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. liepos 31 d.

L. Å . nurodė UAB „F.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai UAB „G.“ buhalterei A. U., nieko nežinančiai apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagaminti UAB „F.“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dėl 513,240 t tariamo metalinės pakuotės pardavimo UAB „M.“. Vykdydama L. Å . nurodymus, A. U. pagamino PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dėl neva parduotų metalinės pakuotės atliekų už bendrÄ 32951,60 Eur sumÄ ir elektroniniu paÅ¡tu pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras UAB „M.“.

UAB „M.“ direktorius A. V., žinodamas, kad metalinės pakuotės neperdirbtos, UAB „M.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir atspausdino suklastotÄ dokumentÄ 2015 m. birželio 30 d. „Pakuočių atliekų naudotojo (Perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo iÅ¡raÅ¡ytÄ pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantį dokumentÄ â€œ Nr. (duomenys neskelbtini), neva patvirtinantį, kad bendrovės UAB „F.“ surinktos ir parduotos UAB „M.“ perdirbti metalinės pakuotės 100 t metalinės pakuotės atliekų yra perdirbtos, bei šį dokumentÄ perdavė L.

Å .. Remiantis Å¡iuo suklastotu dokumentu, L. Å . ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir atspausdino suklastotÄ dokumentÄ â€“ 2015 m. rugpjūčio 4 d. „Pakuočių atliekų surinkėjo iÅ¡raÅ¡ytÄ pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantį dokumentÄ â€œ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 100 t metalinės pakuotės ir perdavė jį VÅ¡Ä® C. kaip dokumentÄ Ä¯rodantį metalinės pakuotės atliekų surinkimÄ â€“ sutvarkymÄ . Gavus 2015 m. rugpjūčio 4 d.

„Pakuočių atliekų surinkėjo iÅ¡raÅ¡ytÄ pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantį dokumentÄ â€œ Nr. (duomenys neskelbtini), VÅ¡Ä® C. už tariamai sutvarkytas 100 t metalinės pakuotės atliekas sumokėjo UAB „M.“ viso 7009,00 Eur. 2015 metais VÅ¡Ä® C., nieko nežinanti apie nusikalstamÄ veikÄ , remdamasi UAB „F.“ pateiktu suklastotu dokumentu 2015 m. rugpjūčio 4 d. „Pakuočių atliekų surinkėjo iÅ¡raÅ¡ytÄ pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantį dokumentÄ â€œ Nr. (duomenys neskelbtini), per Aplinkos ministerijos valdomÄ informacinę aplinkosauginių mokesčių kontrolės sistemÄ atsitiktine tvarka gamintojams ir importuotojams iÅ¡rašė patvirtinimus apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas.

Gamintojai ir importuotojai, nežinantys apie nusikalstamÄ veikÄ , remiantis patvirtinimais deklaravo apie tarÅ¡os mokesčio sumokėjimÄ ir pasinaudojo mokestine lengvata, dėl ko Lietuvos Respublikos biudžetui buvo padaryta didelė – 553811,11 Eur žala. Tokiais savo veiksmais L. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje. Taip pat L. Å ., bÅ«damas UAB „F.“ (metalinės pakuotės surinkėjas, TarÅ¡os leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas teisę kontroliuoti Å¡io juridinio asmens veiklÄ ir priimti sprendimus Å¡io juridinio asmens vardu, neteisėtai, tyčia, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAÄ®): - 13 straipsnio 1 dalies nuostatas – „įraÅ¡ai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius Å¡iame straipsnyje nurodytus rekvizitus“; - 6 straipsnio 2 dalies nuostatas – „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu“, nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. gegužės 22 d., Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, organizavo UAB „F.“ apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. gegužės 22 d., nurodė įmonės darbuotojams J.

S., J. V., A. D. ir A. D. sutarčių aktuose įraÅ¡yti neteisingus duomenis apie supirktÄ metalo rūšį, kiekį ir sumÄ , o pinigų iÅ¡mokėjimo kvituose įraÅ¡yti didesnę iÅ¡mokėtÄ sumÄ pinigų. Vykdydami jo nurodymÄ , minėti darbuotojai metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-aktuose įrašė, jog neva surinko dalį metalinės pakuotės, nurodė metalinės pakuotės bendrÄ svorį – viso 513,240 t, bendrai metalinės pakuotės sumai – 55629,81 Eur, ir dalį metalo laužo, nurodė metalo laužo bendrÄ svorį – 57021 t, bendrai metalo laužo sumai – 33118,40 Eur, pinigų iÅ¡mokėjimo kvituose nurodė, kad iÅ¡ viso iÅ¡mokėjo už metalinės pakuotės atliekas ir metalo lauÅ¾Ä â€“ 88748,22 Eur, nors realiai pagal minėtus metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis-aktus buvo iÅ¡mokėta ne daugiau nei 10000 Eur už supirktÄ Ä¯vairų metalo lauÅ¾Ä .

Tęsiant nusikalstamÄ sumanymÄ L. Å ., veikdamas pagal susitarimÄ su A. V., organizavo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų: 2015 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) suklastojimÄ , o bÅ«tent: nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. liepos 31 d.

L. Å . nurodė UAB „F.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai UAB „G.“ buhalterei A. U., nieko nežinančiai apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagaminti UAB „F.“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dėl 513,240 t tariamo metalinės pakuotės pardavimo UAB „M.“. Vykdydama L. Å . nurodymus, A. U. pagamino PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dėl neva parduotų metalinės pakuotės atliekų už bendrÄ 32951,60 Eur sumÄ ir elektroniniu paÅ¡tu pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras UAB „M.“.

Po ko L. Å . suklastotus dokumentus padavė UAB „F.“ buhalterei A. U., kad Å¡iuos dokumentus įtrauktų į UAB „F.“ buhalterinę apskaitÄ . Dėl Å¡ių pažeidimų negalima nustatyti, ar apskaitos registruose nurodytas supirktas metalinių pakuočių atliekų kiekis atitinka tikrovę ir dėl Å¡ios priežasties iÅ¡ dalies negalima nustatyti tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) UAB „F.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Tokiais savo veiksmais L. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. Å . parodė, kad jis kartu su E. M., (Å¡io praÅ¡ymu) apžiÅ«rėjo aukcione įsigytÄ apleistÄ butÄ , kuriame buvo daug atliekų. Bute buvo daug daiktų, keli baldai. E. M. praÅ¡ymu visos atliekos buvo sudėtos į maiÅ¡us. MaiÅ¡ai buvo sudėti gatvėje, o kitÄ dienÄ apie dvideÅ¡imt įvairaus dydžio maišų kaltinamasis iÅ¡vežė. Darbininkai atliekas iÅ¡rÅ«Å¡iavo ir „iÅ¡ akies“ buvo nustatyta, kad buvo surinkta apie vienÄ tonÄ metalinės pakuotės. E. M. dar po kiek laiko paprašė surinkti atliekas iÅ¡ jo pažįstamos moters sodybos, esančios Minsko plente.

Ten buvo pilnas kiemas atliekų, kurias kaltinamasis iÅ¡vežė su didele maÅ¡ina. Ten buvo apie 20 t metalo, tai buvo žemės Å«kio technika, padargai, taip pat buvo visokių smulkmenų. MetalÄ nuvežė į aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡krovė. TÄ kartÄ surinko apie 3 t metalinės pakuotės. Viso per du kartus buvo apie 4 t metalinės pakuotės, už kuriÄ E. M. buvo sumokėti pinigai. Pinigai buvo nuvežti E. M. į namus. E. M. pasirašė reikiamus dokumentus. L. Å . teigė, kad dokumentus, kuriuos pasirašė E. M., surašė jis arba jo praÅ¡ymu A.

D.. Viskas vyko galimai 2015 metais, tiksliai neatsimena. VienÄ kartÄ E. M. prašė iÅ¡vežti iÅ¡ jo įgyto buto Å¡iukÅ¡les, o kitÄ kartÄ metalas buvo vežamas iÅ¡ sodybos. E. M. praÅ¡ymus skyrė kelios dienos ar savaitė. Dokumentai buvo suraÅ¡yti E. M., nes veiksmai buvo atlikti jo praÅ¡ymu. Kaltinamasis mano, kad E. M. pinigus perdavė savo pažįstamai, nes buvo padaryta paslauga. Metalinės pakuotės viso buvo 4 t, o likęs svoris buvo juodasis metalas. L. Å . aiÅ¡kino, kad jis nematė didelio skirtumo tarp juodojo metalo ir metalinės pakuotės. Reikiamus dokumentus galėjo suraÅ¡yti A.

D., kuris nedalyvavo sveriant metalÄ . A. D. buvo nurodyti duomenys, kuriuos reikia įraÅ¡yti į dokumentus. Juodojo metalo buvo daugiau. E. M. gavo pinigus ir tokio fakto neneigė. Viso buvo 4 t metalinės pakuotės ir 20 t juodojo metalo. IÅ¡ buto atvežti maiÅ¡ai buvo iÅ¡rÅ«Å¡iuoti (duomenys neskelbtini), o nereikalingos atliekos buvo perduotos kitiems tvarkytojams. IÅ¡ buto atliekos buvo renkamos su darbininkais, o kaltinamasis pats vienas nuvežė jas į aikÅ¡telę ir su darbininkais jas iÅ¡rÅ«Å¡iavo.

Atliekas vežė bortiniu krovininiu autobusiuku. L. Å . teigė, kad įmonė turėjo priekabÄ su dideliu konteineriu ir du mažesnius automobilius, kurie skirti vežti atliekoms ir metalo laužui. IÅ¡ buto važiavo tiesiai į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur yra aikÅ¡telė su dideliais plotais ir konteineriais. Toje aikÅ¡telėje buvo sandėliuojama metalinė pakuotė, metalo laužas ir rÅ«Å¡iuojamos atliekos. Pinigus paėmė iÅ¡ kasos ir sumokėjo E. M.. Tuo metu jis buvo atsakingas už kasÄ .

Į aikštelę buvo atvežama daug atliekų, tačiau ne visi priduodantys asmenys turėjo pasus, ne visi norėjo nurodyti savo duomenis, nes nenorėjo mokėti mokesčių, nenorėjo, jog jų vardai atsirastų VMI. Pristatytos metalinės pakuotė turėjo būti suformintos, todėl įmonė išrašydavo aktus kitiems asmenims, kurie gyveno netoliese. Buvo grupė asmenų, klientų, kurie gyveno netoliese. Dalis klientų pristatydavo metalinę pakuotę ir nenorėdavo būti nurodyti dokumentuose, todėl tas metalo kiekis buvo užrašomas tiems asmenis, kurie sutikdavo ir pasirašydavo dokumentuose.

Pinigai bÅ«davo iÅ¡mokėti neįvardintiems asmenims. Mažesni kiekiai buvo priimami (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo mažesnės svarstyklės, tÄ metalo lauÅ¾Ä užraÅ¡ydavo, užregistruodavo kiekius, dėdavo į konteinerius ir juos veždavo į (duomenys neskelbtini), kur buvo 60 t svarstyklės. MetalÄ pasverdavo sandėlininkas ir praneÅ¡davo svorį. Pinigai buvo mokami iÅ¡ karto. Atsiradęs deficitas buvo užraÅ¡omas tiems žmonėms, kurie sutikdavo pasiraÅ¡yti dokumentus. Žmonės tikrai metalÄ neÅ¡davo ir veždavo, gaudavo pinigus.

Deficitas buvo panaikintas suforminant dokumentus ant kitų fizinių asmenų, kurie vėliau tapo Å¡ioje byloje liudininkais. Pakuotės buvo vežamos iÅ¡ Å iaulių, Kauno, tačiau kaltinamasis neatsiminė, iÅ¡ kokių įmonių buvo vežamos tos pakuotės. Pakuotes veždavo sunkvežimiais su priekabomis į (duomenys neskelbtini) ir ten užregistruodavo svorį. Vežant metalÄ iÅ¡ sÄ vartyno apie suforminimus net nebÅ«davo kalbos, parduodavo už grynus pinigus. Važiuodavo daugiausiai A. D. bei kiti darbuotojai.

Jie atveždavo pakuotes ir metalo lauÅ¾Ä . IÅ¡ sÄ vartynų atveždavo pakuotę, nes ten mažai metalo. Veždavo konteineriuose. Fiziniai asmenys atneÅ¡davo 1 t ar 2 t metalo pakuotės. Pakuotės kilogramo kaina buvo apie 0,12-0,15 Eur, o tonos apie 120-150 Eur. Nesvarbu buvo, ar atneÅ¡davo metalinę pakuotę, ar metalo lauÅ¾Ä . Tuo laikotarpiu UAB „F.“ buvo elektronikos tvarkytoja, netinkančių naudojimui automobilių tvarkytoja ir pakuotės tvarkytoja. Tam, kad užsiregistruoti registre, buvo bÅ«tina sudaryti sutartis su tos veiklos organizatoriumi.

UAB „M.“ buvo pakuočių tvarkymo organizatorius. Nauda buvo, nes surinkėjas už vienos tonos metalinės pakuotės sutvarkymÄ prie tų 120-150 Eur dar gaudavo apie 70 Eur. Žmonėms pristačiusiems metalÄ buvo mokama grynaisiais, juos aptarnaudavo sandėlininkai, darbuotojai. Kaltinamasis teigė, kad jis tiesiogiai nedalyvaudavo metalo supirkime, pasverdavo sandėlininkas, vizualiai nustatydavo, kas yra pristatyta, kokia pakuotė, ir grynais pinigais sumokėdavo. Tuo metu kaltinamasis buvo UAB „F.“ direktorius.

Dalį metalo įsigijimo formindavo iÅ¡karto, o kitÄ dalį suformindavo „post factum“. Sandėlininkams nurodydavo suforminti perkamÄ prekę, bet bÅ«davo didelis srautas, todėl ne viskÄ spėdavo, forminimas bÅ«davo atliekamas vėliau, kad nesusidarytų trÅ«kumų. Ne visuomet metalo įsigijimas buvo forminamas iÅ¡karto. Kaltinamasis teigė, kad jis liepdavo užraÅ¡yti pakuotės kiekius. Realiai nurodyti metalo kiekiai bÅ«davo, tačiau neteisingai bÅ«davo nurodyta, kas ir kada atnešė, kam iÅ¡mokėti pinigai.

Surinktas metalas būdavo parduodamas UAB „M.“, kuri atsiskaitydavo už prekes. Išmokami pinigai ir sumos, nurodytos dokumentuose, nesiskirdavo, kiek išmokėdavo, tiek ir atsispindėdavo dokumentuose. Iš žmonių pirkta pakuotė buvo sandėlyje, jos kiekis buvo užrašomas neoficialiai. Būdavo užrašomas supirktas kiekis ir išmokėti pinigai, o vėliau buvo fiksuojama apskaitoje. Turėjo būti kiekvienas pardavėjas suformintas, t. y. nurodytas jo vardas, pavardė, asmens kodas ir supirkimo laikas, nes šiuos duomenis teikdavo VMI.

Dalis pardavėjų nenorėjo, kad Å¡ie duomenys bÅ«tų teikiami. Kaltinamojo interesas buvo, kad viskas bÅ«tų kuo geriau, bet dalis žmonių nenorėdavo bÅ«ti suforminti dėl mokesčių. MetalÄ pridavusiems asmenims buvo sumokėti 88000 Eur. Ä® UAB „M.“ metalinė pakuotė buvo pristatoma iÅ¡ (duomenys neskelbtini) arba buvo vežama tiesiai iÅ¡ atliekų pardavėjo, nes UAB „F.“ nebuvo galima pasverti didelių sunkvežimių. Ä®monė turėjo „MAN“ vilkikÄ su priekaba, kuria galima vežti apie 40 t, bei autobusiukus „Fiat“ ir „Mercedes“.

UAB „M.“ vesdavo apskaitÄ , kiek atvežta metalinės pakuotės, UAB „F.“ iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas ir buhalterė vedė apskaitÄ . UAB „M.“ UAB „F.“ atvežtÄ pakuotę sumokėdavo, dažniausiai atsiskaitydavo bankiniu pavedimu arba grynais. Kartais atsiskaitymai vykdavo užskaitos bÅ«du. UAB „F.“ UAB „M.“ atveždavo atliekas, o jie ieÅ¡kodavo bÅ«dų, kaip atsiskaityti. Užskaita bÅ«davo retai. UAB „M.“ veiklÄ pabaigė 2015 m. rugpjūčio mėnesį.

UAB „M.“ su UAB „F.“ visiškai atsiskaitė. UAB „F.“ surinko ir pristatė UAB „M.“ 500 t metalinės pakuotės, už šį kiekį ir buvo atsiskaityta. Organizatorius buvo UAB „M.“, ši įmonė turėjo sutartį C., o kaltinamasis buvo sudaręs sutartis su UAB „M.“. Iš dokumentų matyti, kad UAB „F.“ pristatė 100 t ir buvo išrašyti dokumentai už 100 t, o iš UAB „M.“ buvo gauti pinigai už 500 t metalinės pakuotės. L.

Å . teigė, kad dalis metalo buvo įgyta skaidriau, dalis pažeidžiant apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančius teisės aktus. Buvo suformintas didesnis kiekis fiziniam asmeniui ir taip padengiamas tas trÅ«kumas, kasos iÅ¡laidos. Ikiteisminio tyrimo metu L. Å . parodė, kad UAB „F.“ jis dirba, kiek pamena, nuo 2013 metų vidurio. Å ioje įmonėje direktoriaus pareigas ėjo nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2016 m. rugsėjo 5 d. Nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. įmonėje dirba vadybininku. UAB „F.“ veiklos sritis – netauriųjų metalo laužo atliekų surinkimas, perdirbimas bei prekyba.

Ä®monė savo veiklÄ vykdo (duomenys neskelbtini). Å iuo metu įmonei vadovauja A. T.. (t. 7, b. l. 11-12) Ikiteisminio tyrimo metu L. Å . taip pat parodė, kad nuo 2013 m. birželio mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio dirbo UAB „F.“ vadybininku, nuo 2014 m. kovo mėnesio, tikslios dienos neprisimena, iki 2016 m. rugsėjo mėnesio dirbo UAB „F.“ direktoriumi. Å iuo metu dirba vadybininku. UAB „F.“ direktorius nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio yra A. T.. UAB „F.“ akcininkai nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki dabar yra Ž.

Ž. atstovauja – S. Å . ir akcininkas – J. P.. Ž. priklauso 51 procentai akcijų, J. P. priklauso 49 procentai. S. Å . 2017 metų pradžioje deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini). L. Å . teigė, kad jis 2015 metais buvo įmonės direktorius. UAB „F.“ yra registruota (duomenys neskelbtini). UAB „F.“ faktinė veiklos vykdymo vieta yra (duomenys neskelbtini). UAB „F.“ vykdo netauriųjų metalo laužo perdirbimÄ ir didmeninę prekybÄ . Metalo laužas yra Å«kyje netinkami naudoti daiktai: statybinės kilmės atliekos – armatÅ«ra, kampuočiai, viela, skardos lakÅ¡tai, vamzdžiai; buitinės kilmės – kranai, puodai, bliÅ«dai, kibirai, vamzdžiai.

Metalinė pakuotė – tai pakuotė, į kuriÄ buvo įdėti arba supakuoti daiktai – talpos, pakavimo viela, pakavimo skarda. L. Å . parodė, kad visa tai yra reglamentuota – iÅ¡leisti aplinkos ministerijos įsakymai. UAB „F.“ turi metalo laužo supirkimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). UAB „F.“ aikÅ¡telėje 2015 metais buvo dvejos svarstyklės. Vienomis svarstyklėmis vienu metu buvo galima pasverti iki 15 t, kitomis – iki 3 t. Ä®monėje 2015 metais buvo 2 krovininiai automobiliai:

„MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį galima buvo pakrauti 12-14 t, FIAT, valst. Nr. raidžių neprisimena, o skaičiai buvo (duomenys neskelbtini), į kurį galima buvo pakrauti iki 2-2,5 t. Taip pat buvo ir priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriÄ galima buvo pakrauti iki 10 t. L. Å . parodė, kad metalo lauÅ¾Ä ir metalinę pakuotę supirkinėjo iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų, bet daugiausia supirkinėjo iÅ¡ fizinių asmenų. Važiuodavo surinkti atliekas UAB „F.“ vairuotojai:

J. S., A. D., A. D., J. V.. Taip pat parodė, kad surinkti atliekas važiuodavo ir pats. Minėtiems asmenims duodavo nurodymus, kur reikia važiuoti surinkti atliekas. Kartais duodavo nurodymus ir J. S.. J. S. UAB „F.“ dirbo vairuotoju, tačiau tai buvo senas darbuotojas ir įmonėje turėjo autoritetÄ , todėl jo kiti darbuotojai klausydavo. L. Å . parodė, kad UAB „F.“ 2015 metais kasos aparato nebuvo. Jis 2015 metais buvo kasininku, o J. S., A. D., A. D., J. V. buvo vairuotojai ir sandėlininkai. Pirkimo-pardavimo aktai visada buvo pildomi aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Pirkimo-pardavimo aktų forma buvo kompiuteryje, kuris stovėjo aikÅ¡telės namelyje. Dažniausiai pildydavo tas darbuotojas, kuris ir pasiraÅ¡ydavo šį aktÄ . AikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitydavo, kai supirkdavo mažesnį svorį iki 15 t. Su pardavėjais atsiskaitydavo pats L. Å . arba atskaitingi asmenys, kuriems jis paduodavo pinigus. Atskaitingi asmenys už gautus pinigus pasiraÅ¡ydavo ant kasos iÅ¡laidų orderio. L. Å . negalėjo pasakyti, ko daugiau – metalinės pakuotės ar metalo laužo supirkinėjo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Tai buvo 2015 metais, nesidomėjo tokia statistika. BÅ«davo taip, kad jis duodavo savo darbuotojams J. S., A. D., A. D., J. V. nurodymus aktuose įraÅ¡yti didesnius kiekius, negu realiai buvo supirkta iÅ¡ akte nurodyto asmens. Kitos metalo rÅ«Å¡ies nenurodydavo įraÅ¡yti. Kai nupirkdavo didesnį metalo kiekį, t. y., kai kiekis buvo virÅ¡ 15 t, jį veždavo į aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Veždavo su krovininiu automobiliu „MAN“. Veždavo tie patys vairuotojai ir jis pats. Veždavo į UAB „M.“ esančiÄ aikÅ¡telę.

Veždavo į (duomenys neskelbtini), nes UAB „F.“ buvo UAB „M.“ subrangovai ir turėjo pasirašę sutartį dėl pakuotės supirkimo. UAB „M.“ aikÅ¡telėje buvo svarstyklės iki 60 t. Kai atveždavo atliekas į (duomenys neskelbtini), ten jas sverdavo UAB „M.“ darbuotojai, po to tie darbuotojai pasakydavo svorį vairuotojui, o aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo suraÅ¡omas pirkimo-pardavimo aktas. UAB „F.“ 2015 metais pardavė UAB „M.“ apie 500 t metalinės pakuotės. UAB „M.“ iÅ¡rašė pažymÄ 100 t UAB „F.“ už perdirbimÄ , o UAB „F.“ iÅ¡rašė 100 t pažymÄ už surinkimÄ ir pateikė C.

IÅ¡ UAB „M.“ buvo gauti pinigai už 500 t metalinės pakuotės. Kiek gavo pinigų, negali pasakyti. Reikia žiÅ«rėti buhalterinės apskaitos dokumentus. L. Å . neprisiminė, kaip buvo gauti pinigai – grynais ar pavedimu. Už pažymÄ UAB „M.“ UAB „F.“ neturėjo mokėti. Kai UAB „F.“ perrašė pažymÄ C., C.turėjo atsiskaityti su UAB „M.“, o UAB „M.“ turėjo atsiskaityti su UAB „F.“, tačiau UAB „M.“ su UAB „F.“ neatsiskaitė.

UAB „F.“ neiÅ¡rašė sÄ skaitos faktÅ«ros UAB „M.“. PraneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytas visas metalinių pakuočių kiekis buvo įgytas UAB „F.“ vardu. Dalis metalinių pakuočių kiekio buvo įgyta iÅ¡ fizinių asmenų, kurie nenorėjo bÅ«ti identifikuojami, todėl perkant metalinę pakuotę iÅ¡ kitų asmenų, iÅ¡raÅ¡ant jiems dokumentus (pirkimo-pardavimo aktus, pinigų iÅ¡mokėjimo kvitus), juose kiekiai buvo padidinami tam, kad pateisinti metalinių pakuočių kiekius ir realiai iÅ¡mokėtas pinigų sumas, kurios realiai buvo iÅ¡mokėtos už pakuotes ir metalo lauÅ¾Ä .

Tokiu bÅ«du buvo klastojami dokumentai bei apgaulingai tvarkoma UAB „F.“ buhalterinė apskaita, todėl jis nuoÅ¡irdžiai gailisi. L. Å . tvirtino, kad jokios UAB „F.“ piniginės lėšos nebuvo pasisavintos, jos panaudotos metalinių pakuočių ir metalo laužo įsigijimui. UAB „F.“ apskaitytas metalinių pakuočių kiekis bei iÅ¡mokėtos piniginės lėšos atitiko realiÄ situacijÄ , tačiau tik iÅ¡ dalies atitinka dokumentuose nurodytų fizinių asmenų pateiktus kiekius.

Realiai dokumentuose nurodyti asmenys pateikė mažesnius kiekius, tačiau, kaip ir minėjo, jie buvo padidinti atsižvelgiant ir pridedant tÄ kiekį, kuris buvo įgytas iÅ¡ neapskaitytų asmenų. Be to, 2017 m. gegužės 8 d. praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytas neatitikimas, susijęs su bendra metalinių pakuočių suma 88748 Eur, o pinigų iÅ¡mokėjimo kvituose nurodyta suma – 58557 Eur, yra nulemtas to, kad su metalinę pakuote buvo superkamas ir metalo laužas, todėl bendra iÅ¡mokėjimo suma kvituose ir nurodoma didesnė, nes ji apima apmokėjimÄ ir už metalo lauÅ¾Ä . (t. 7, b. l. 21-26) Ikiteisminio tyrimo metu L.

Å . taip pat parodė, kad pažįsta E. M., jis yra senas pažįstamas. E. M. pokalbio metu pasakė, kad aukciono bÅ«du įsigijo apleistÄ butÄ . Kokiu tiksliai adresu tas butas yra, neprisimena. Prisimena, kad jis yra netoli Čiurlionio, Konarskio gatvių. E. M. paprašė sutvarkyti tÄ butÄ . L. Å . susitiko su E. M. ir jie nuvažiavo apžiÅ«rėti buto. Atvažiavęs (kartu su E. M.) pamatė, kad butas yra antrame aukÅ¡te, butas yra nedidelis, 1-1,5 kambario, iÅ¡ viso apie 40 m2. Jis pamatė, kad butas yra pilnas buitinių atliekų: popieriaus, medžio, plastiko, skardinių, viena vonia, metalinė kriauklė.

Ar buvo ten lovos, kėdės, stalas, drabužiai, neprisimena. Butas buvo apkrautas nuo grindų į viršų apie vienÄ metrÄ . Bute buvo praėjimų, į butÄ buvo galima įeiti. L. Å . įvertino, kad bute galėjo bÅ«ti apie tonÄ metalinės pakuotės. Po apžiÅ«ros E. M. padavė raktus nuo buto. Po kelių dienų, L. Å . davė darbuotojams, kuriems neatsimena, nurodymÄ nuvažiuoti į minėtÄ butÄ ir jį sutvarkyti. Visus daiktus, taip pat ir metalÄ , sukrovė į maiÅ¡us ir sudėjo kieme, kitÄ dienÄ L.

Å . asmeniÅ¡kai atvažiavo ir iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini). L. Å . teigė, kad asmeniÅ¡kai su bortiniu FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per du kartus nuvežė maiÅ¡us į (duomenys neskelbtini). IÅ¡ viso buvo apie 20 didelių maišų, į kuriuos telpa nuo 200 litrų iki 1000 litrų. Kai atvežė, UAB „M.“ darbininkai iÅ¡krovė maiÅ¡us. L. Å . paliko tuos maiÅ¡us, iÅ¡rÅ«Å¡iavime nedalyvavo. Po buto sutvarkymo nebuvo suraÅ¡ytas joks metalo laužo pirkimo-pardavimo aktas, kadangi po kelių dienų E. M. dar paprašė sutvarkyti sodybÄ , esančiÄ Druskininkų plente.

Tikslaus sodybos adreso neprisimena. PirmÄ kartÄ važiavo apžiÅ«rėti su E. M.. Atvažiavęs pamatė dviejų aukÅ¡tų su mansarda gyvenamÄ jį namÄ , rudos spalvos, Å¡alia jo buvo keli, t. y. 3-4 Å«kiniai pastatai. Kieme pamatė daug metalo: žemės Å«kio technikos liekanas, puodus, statines, namų apyvokos rakandus, technikos dalis, vamzdžius, statybinį metalÄ . Didžioji dalis – apie 20 t buvo metalo laužo, kita dalis – apie 3 t metalinės pakuotės. L. Å . teigė, kad savaitės bėgyje po apžiÅ«ros jis vienas nuvažiavo viskÄ surinkti.

Surinkinėjo visÄ dienÄ . Surinkinėjo su hidromanipuliatoriumi. Tai yra sunkvežimis „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raidžių neprisimena. Å ituo sunkvežimiu pagal panaudos sutartį naudojosi UAB „F.“. IÅ¡ sodybos visÄ metalÄ iÅ¡vežė per vienÄ dienÄ per du reisus. Kas galėtų paliudyti, kad ten tvarkė, nežino, jokių kaimynų ten nematė. Ten yra vienkiemis. Visas atliekas suvežė į (duomenys neskelbtini). Kas iÅ¡krovė Å¡ias atliekas, pasakyti negali.

Å ių atliekų rÅ«Å¡iavime nedalyvavo. Atvažiavęs į aikÅ¡telę su sunkvežimiu užvažiavo ant svarstyklių. Kiek prisimena, iÅ¡ sodybos atvežtos atliekos svėrė apie 22 t bendro metalo laužo kartu su metaline pakuote. L. Å . teigė, kad jis UAB „F.“ darbuotojui A. D. davė nurodymÄ suraÅ¡yti 2015 m. kovo 30 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 ir įraÅ¡yti, kad UAB „F.“ supirko iÅ¡ E. M. metalinės pakuotės (statinės, talpos) kiekį – 23980 kg už bendrÄ sumÄ â€“ 2733,72 Eur.

IÅ¡ viso buvo supirkta 23980 kg metalo laužo, kuriame apie 4 t buvo metalinės pakuotės. Metalinės pakuotės kaina 2015 m. kovo 30 d. buvo 12 centų už 1 kg, metalo laužo kaina buvo tokia pati. Sutarties akte L. Å . neiÅ¡skyrė metalo laužo, nes jam buvo nesvarbu, kÄ paraÅ¡yti – metalo laužas ar metalinė pakuotė, nes kaina buvo ta pati. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ 2015 m. kovo 30 d. Nr. 167 taip pat iÅ¡rašė A. D.. L. Å . nurodė įraÅ¡yti kiekį ir kainÄ . Pinigų sumÄ , t. y. 2733,72 Eur, asmeniÅ¡kai grynais pinigais sumokėjo E. M. ir davė pasiraÅ¡yti sutarties aktÄ bei pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ .

Sutarties aktÄ ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ padavė ir UAB „F.“ buhalterei A. U.. L. Å . nesutinka, kad UAB „F.“ pinigai buvo pasisavinti, nes visos piniginės lėšos, nurodytos pinigų iÅ¡mokėjimo kvituose (bendrai 88748,22 Eur), buvo iÅ¡mokėtos metalo laužo pardavėjams. Su asmenimis, kurie nenorėjo bÅ«ti identifikuojami, nebuvo sudaromos pirkimo-pardavimo sutartys. Siekiant pateisinti iÅ¡ jų įsigytÄ metalinę pakuotę, buvo padidinti kiekiai kitiems pardavėjams, taip pat ir iÅ¡vardintiems praneÅ¡ime apie įtarimÄ .

Tokiu bÅ«du pripažįsta, kad suklastojo dokumentus ir apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , tačiau nepasisavino piniginių lėšų, nes pinigai buvo iÅ¡mokėti pardavėjams už įsigytÄ metalÄ . L. Å . teigė, kad iÅ¡ankstinio susitarimo su UAB „M.“ direktoriumi A. V. klastoti dokumentus nebuvo, tikslo gauti už neva surinktas ir perdirbtas metalinės pakuotės atliekas ir neteisėtai iÅ¡duoti VÅ¡Ä® C. pakuočių atliekų surinkėjo iÅ¡raÅ¡ytÄ pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantį dokumentÄ ir už tai gauti atlygį, nebuvo.

Metalinės pakuotės (iÅ¡ viso 513,240 t) UAB „F.“ supirko ir pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 2015 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) realiai pardavė UAB „M.“.

L. Å . parodė, kad UAB „M.“ atsiskaitė už metalinę pakuotę. Remiantis UAB „M.“ iÅ¡raÅ¡yta pažyma, jis pagamino ir atspausdino dokumentÄ â€“ 2015 m. rugpjūčio 4 d. „Pakuočių atliekų surinkėjo iÅ¡raÅ¡ytÄ pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantį dokumentÄ â€œ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 100 t metalinės pakuotės ir perdavė jÄ C. Už Å¡iÄ iÅ¡raÅ¡ytÄ pažymÄ turėjo atsiskaityti UAB „M.“. Atsiskaityta nebuvo. Pagal sutartį už pažymÄ turėjo atsiskaityti UAB „M.“. (t. 7, b. l. 60-63) Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J.

S. parodė, jog jis dirbo UAB „F.“ vairuotoju, o L. Å . buvo jo darbdavys. Nurodymus duodavo L. Å .. J. S. teigė, kad jis važiuodavo paimti metalÄ iÅ¡ žmonių, taip pat metalÄ atveždavo patys žmonės. BÅ«davo taip, kad žmonės paskambindavo ir nurodydavo, jog turi metalo laužo, arba L. Å . paskambindavo ir pasakydavo, kad liudytojas atvežtų metalo lauÅ¾Ä iÅ¡ žmogaus. Metalas bÅ«davo pasveriamas, dokumentuose bÅ«davo nurodoma, koks metalas ir kiek jo buvo atvežta, tuomet žmogui buvo mokami pinigai.

Metalas buvo vežamas į aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). BÅ«davo atvejų, kai metalas buvo vežamas ir į aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Metalas buvo sveriamas tiek aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tiek aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini). MetalÄ sverdavo tiek liudytojas, tiek kiti žmonės. Kai metalÄ sverdavo liudytojas, reikėjo kompiuteryje pildyti metalo supirkimo aktÄ , kasos pajamų orderį. J. S. teigė, jog jis pildydavo du lapus.

Viename lape raÅ¡ydavo, koks metalas ir koks jo kiekis, kitame raÅ¡ydavo, kiek sumokėta pinigų už atvežtÄ metalÄ . Dokumentus pildydavo kompiuteriu. L. Å . pasakydavo metalo laužo kainas, t. y., pagal kokias kainas yra superkamas metalas iÅ¡ žmonių. Žmonės atveždavo įvairius metalo kiekius. BÅ«davo, kad žmogus atveža kilogramÄ ar du metalo, bÅ«davo ir po 100 kg ar porÄ tonų, bÅ«davo ir 5-7 t. Niekas neatveždavo 20 t metalo. Pats liudytojas yra vežęs apie 20 t metalo, toks sunkesnio ir storesnio metalo kiekis telpa į maÅ¡inÄ bei priekabÄ .

Ä® sunkvežimį telpa apie 30-35 kubai metalo. Metalas pakraunamas su manipuliatoriumi, kuris yra prie maÅ¡inos. J. S. neatsiminė tokių atvejų, kad tris dienas iÅ¡ eilės bÅ«tų atvežama po 24 t metalo. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad pirmÄ kartÄ apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė ne visas aplinkybes, nes bijojo prarasti darbÄ . Vėlesnių apklausų metu suprato, kas gresia už melavimÄ , todėl pasakė taip, kaip buvo. Kai kuriuos dokumentus pasiraÅ¡inėjo jis, kai kuriuos jau atspausdintus atneÅ¡davo pasiraÅ¡yti L.

Å .. Jei žmogaus nebÅ«davo, L. Å . diktuodavo, kÄ raÅ¡yti. VienÄ ar du kartus per mėnesį metalas buvo vežamas į kitÄ aikÅ¡telę. Kai konteineris, į kurį buvo kraunamas metalas, bÅ«davo užpildomas, L. Å . nurodydavo, kur reikia iÅ¡vežti šį metalÄ . Ä® konteinerį tilpdavo 25 kubai metalo. Vienas konteineris buvo 25 kubų, o vėliau buvo 35 kubų konteineris. Ä® sunkvežimį „MAN“ kartu su priekaba tilpdavo apie 70 kubų metalo. Metalo laužo ir metalinių pakuočių vertė Å¡iek tiek skyrėsi, kainas sakydavo L.

Å .. Kai žmogus atveždavo metalÄ , patikrindavo su magnetu. Jei magnetas limpa, reiÅ¡kia yra juodas metalas, o jei magnetas nelimpa, reiÅ¡kia yra spalvotas metalas. Pinigai bÅ«davo palikti (duomenys neskelbtini) esančių patalpų stalčiuje, jei pinigų neužtekdavo, bÅ«davo skambinama L. Å .. Tokio atvejo, kad tris dienas buvo supirkta po 20 t metalo, nebuvo. Aktus 160, 161 ir 162 pasirašė, tačiau iÅ¡ tikrųjų tokio metalo nesupirko. Neklausė L. Å ., kodėl reikėjo pasiraÅ¡yti dokumentus, juo pasitikėjo.

MetalÄ supirkdavo ir kiti įmonės darbuotojai. Nebuvo tokių atvejų, kad liudytojas turėjo pasiraÅ¡yti dokumentus už kitus darbuotojus. Taip pat nebuvo tokių atvejų, jog metalas bÅ«tų perkamas be apskaitos dokumentų. Supirktas metalas buvo laikomas ne tik konteineryje, bet ir po stogu. Metalas buvo rÅ«Å¡iuojamas. Važinėjant po Vilniaus miestÄ su metalu nereikėdavo dokumentų, bet bÅ«davo, kad iÅ¡raÅ¡ydavo kažkokius važtaraščius. Dažniausiai važiuodavo be važtaraščių.

Nuvykus į aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), bÅ«davo užfiksuojamas svoris, metalas iÅ¡kraunamas. Automobilį pasverdavo su kroviniu ir be krovinio. MetalÄ nuvežus į aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), greičiausiai nereikėdavo pasiraÅ¡yti. I. D. yra draugo tėvas. Aktas, kurio numeris yra 162, ir I. D. atsirado L. Å . iniciatyva. L. Å . paprašė įraÅ¡yti daugiau metalo. Realiai I. D. neturėjo tokio kiekio metalo. Paprastai iÅ¡ I. D. bÅ«davo paimama 1 ar 2 t metalo. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar pažįsta Å .

Å . ir T. Å .. Kaune krovė spalvotÄ metalÄ . Yra kažkÄ vežęs iÅ¡ kažkokio buto Vilniuje, tačiau kur tas butas buvo, neatsiminė. IÅ¡ buto buvo neÅ¡ama vonia, buvo 200 ar 500 kilogramų metalo. BÅ«davo atvejų, kad L. Å . pats atveždavo metalÄ ir jį iÅ¡veždavo iÅ¡ aikÅ¡telės. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad UAB „F.“ jis dirba vairuotoju nuo 2013 metų. Kur registruota UAB „F.“, jis tiksliai nežino. Faktinė UAB „F.“ veiklos vykdymo vieta yra (duomenys neskelbtini).

UAB „F.“ veikla yra metalo laužo, metalinių pakuočių ir transporto priemonių supirkimas. Kiek jam žinoma, yra tik viena metalo supirkimo aikÅ¡telė – (duomenys neskelbtini). Jam teko vežti metalo lauÅ¾Ä ir į (duomenys neskelbtini). Ten veždavo metalo lauÅ¾Ä , metalinės pakuotes iÅ¡ fizinių asmenų ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Nurodymus dėl vežimo duodavo UAB „F.“ direktorius L. Å .. L. Å . nurodydavo adresus, kur reikia nuvažiuoti. Nuvažiavęs pas nurodytÄ asmenį, surinkdavo atliekas, pakraudavo į maÅ¡inÄ ir veždavo jas į (duomenys neskelbtini) arba į (duomenys neskelbtini).

Surinkti atliekų važiuodavo vienas. Kodėl veždavo į skirtingas aikÅ¡teles, paaiÅ¡kinti negali, tokie buvo L. Å . nurodymai. Po pakrovimo pardavėjas važiuodavo iÅ¡ paskos į aikÅ¡telę, kur atliekos buvo sveriamos. Pardavėjas ne visada dalyvaudavo sveriant atliekas. Buvo tokių atvejų, kai pardavėjas atvažiuodavo kitÄ dienÄ . Metalo laužo sutartis aktus raÅ¡ydavo jis ir kiti darbuotojai. Taip pat raÅ¡ydavo pinigų iÅ¡mokėjimo kvitus. Pinigus duodavo L. Å .. Apie tai, jog pinigus gavo, jis pasiraÅ¡ydavo ant kažkokio dokumento, kurio pavadinimo negali pasakyti.

Jam teko važiuoti ir į KaunÄ surinkti atliekų, surinkinėjo spalvotojo metalo lauÅ¾Ä , metalines pakuotes. Jam priskirtos transporto priemonės „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos numerio neatsimena, FIAT Ducato, Mercedes – valstybinių numerių neprisimena. Ä® transporto priemonę su priekaba galima pakrauti 20-23 t. Už kasos aparatÄ J. S. nėra atsakingas, už grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimÄ yra atsakingas. Surinktas ir atvežtas atliekas į aikÅ¡telę kartais sveria ir A.

D., J. V., A. D.. Atliekų pardavėjai ne visada dalyvauja sveriant atliekas. Ant parodytų dokumentų yra jo paraÅ¡as, jis atspausdino Å¡iuos dokumentus pats. T. Å . ir Å . Å . atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir juos pasirašė, jis jiems iÅ¡mokėjo pinigus. Ar tÄ pačia dienÄ jie atvažiavo, pasakyti negali, nes praėjo daug laiko. IÅ¡ I. D. taip pat surinko atliekas, sumokėjo jam pinigus ir surašė sutarties aktÄ . Jis surašė 2015 m. kovo 20 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 160, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 24,880 t ir 2985,60 Eur sumÄ , 2015 m. kovo 20 d.

Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 160 2836,32 Eur; 2015 m. kovo 23 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 161, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 24,620 t ir 2954,40 Eur sumÄ , 2015 m. kovo 23 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 161 2806,68 Eur; 2015 m. kovo 24 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 162, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 23,920 t ir 3109,60 Eur sumÄ , 2015 m. kovo 24 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 162 3526,02 Eur.

I. D. pažįsta, jis yra jo kaimynas. Kitų asmenų nepažįsta. Nuvažiuoti pas šiuos asmenis ir surinkti atliekas nurodė L. Š.. Šiuos metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis-aktus ir pinigų išmokėjimo kvitus atspausdino ir pasirašė jis, perdavė L. Š.. Už surinktas atliekas atsiskaitydavo aikštelėje. Pinigus atsiskaityti su atliekų pardavėjais išduodavo L. Š.. L. Š. niekada neduodavo pasirašyti dokumentų, t. y. metalo laužo sutarties-aktų, pinigų išmokėjimo kvitų, kai J.

S. nedalyvavo supirkime (t. 7, b. l. 155-159). Ikiteisminio tyrimo metu J. S. taip pat parodė, jog UAB „F.“ dirba vairuotoju, visada vykdo L. Å . nurodymus. L. Å . nurodydavo adresus, kur turėdavo nuvažiuoti paimti metalo lauÅ¾Ä . Jis važiuodavo pas fizinius ir juridinius asmenis. J. S. paaiÅ¡kino, kad metalinė pakuotė yra skardinės, statinės, metaliniai kibirai, balionėliai, o metalo laužas yra vamzdžiai, kampuočiai, skardos. Realiai jis nelabai skiria metalinę pakuotę nuo metalo laužo.

Kiek prisimena, 2015 metais jis vairavo transporto priemonę „FIAT DUCATO“, valstybinių numerių neprisimena. Ä® Å¡itÄ transporto priemonę galima buvo pakrauti iki 2,5 t metalo laužo. Dažniausiai supirkinėjo tik metalo lauÅ¾Ä , metalinių pakuočių iÅ¡ fizinių asmenų nesupirkinėjo. Jis turėjo teisę atsiskaityti su žmonėmis. Paprastai jis atsiskaitydavo su žmonėmis aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pinigus atveždavo į aikÅ¡telę L. Å . ir juos paduodavo jam, už duotus pinigus jis pasiraÅ¡ydavo, bet neprisimena ant kokio dokumento.

AikÅ¡telės teritorijoje, vagonėlyje stovėjo kompiuteris. BÅ«davo taip, kad jis juo atspausdindavo metalo laužo pirkimo pardavimo aktus-sutartis ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitus. Duomenis, kuriuos turėjo suraÅ¡yti, pasakydavo L. Å . (pardavėjo asmens duomenis, duomenis apie metalo rūšį, duomenis apie kiekius, kainÄ ). Metalo lauÅ¾Ä sverdavo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini). AikÅ¡telėje buvo svarstyklės, ant kurių galima buvo pasverti iki 2 t. Pats asmeniÅ¡kai sverdavo metalÄ , bet sverdavo tik tai, kÄ pats atveždavo.

Tai nebuvo dideli kiekiai (iki 1,5 t). Metalinių pakuočių Å¡ioje aikÅ¡telėje niekada nebuvo. Metalo lauÅ¾Ä iÅ¡veždavo į L. Å . nurodytas vietas, t. y. į (duomenys neskelbtini) arba į (duomenys neskelbtini) „E.“. Kai veždavo į (duomenys neskelbtini), vairuodavo automobilį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį kraudavo iki 15 t metalo laužo. Veždavo minėtu adresu 1-2 kartus per mėnesį. UAB „F.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkė moteris. Jos niekada nematė, kiek žino, jos darbo vieta buvo Panerių gatvėje.

Su buhaltere jokių reikalų niekada neturėjo. J. S. teigė, kad 2015 m. kovo 20 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 160 ir 2015 m. kovo 20 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 160 pasirašė bei atspausdino ne jis. 2015 m. kovo 23 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 161, atspausdino ne jis, tačiau jį pasirašė. AktÄ davė pasiraÅ¡yti L. Å ., jis nesigilino, už kÄ pasirašė, dokumento neskaitė. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 161 pasirašė jis, 2806,68 Eur neiÅ¡mokėjo. 2015 m. kovo 24 d.

Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ Nr. 162 pasirašė ne jis. Taip pat jis nespausdino ir nepasirašė Pinigų iÅ¡mokėjimo kvito Nr. 162. Å . Å . ir T. Å . nepažįsta. I. D. pažįsta, nes jis yra jo draugo tėvas. Jis atveždavo metalo lauÅ¾Ä . Dažniausiai atveždavo iki 1 t. Jis nežino, ar ant Pinigų iÅ¡mokėjimo kvito Nr. 162 yra I. D. paraÅ¡as (t. 7, b. l. 160-163). Ikiteisminio tyrimo metu J. S. taip pat parodė, jog apklausos metu jam parodytus metalo laužo pirkimo-pardavimo aktus ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitus, kurių numeriai 160, 161, 162, pagamino jis.

Å iuos dokumentus jis atspausdino kompiuteriu, kuris buvo aikÅ¡telėje, vykdydamas UAB „F.“ direktoriaus L. Å . nurodymus. L. Å . nurodė informacijÄ , kuriÄ jis turėjo įraÅ¡yti. Pinigų sumų, nurodytų pinigų iÅ¡mokėjimo kvituose, neiÅ¡mokėjo. Metalinių pakuočių, nurodytų metalo laužo pirkimo-pardavimo aktuose, nesupirko (t. 7, b. l. 164-166). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. D. parodė, jog L. Å . buvo UAB „F.“ direktorius, o jis Å¡ios įmonės darbuotojas.

Jis iÅ¡ pradžių atliko vairuotojo funkcijas, o vėliau dirbo sandėlininku. Kai buvo vairuotojas, vežiojo metalÄ . MetalÄ vežiojo transporto priemone, kurioje telpa iki 3,5 t metalo. Jo funkcija buvo atvežti metalÄ , jį pasverti ir sumokėti žmogui. Kai dirbo vairuotoju, jokių reikalų su pinigais neturėjo. MetalÄ atveždavo į aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). MetalÄ atveždavo jis arba pats žmogus. Kai dirbo sandėlininku, rÅ«Å¡iuodavo metalÄ ir iÅ¡duodavo dokumentus.

Ä® sandėlininko funkcijas įėjo pareiga prižiÅ«rėti sandėlį, rÅ«Å¡iuoti ir priiminėti metalÄ . Kai vairuotojas atveždavo metalÄ ir kai jį pasverdavo, liudytojas fiksavo, kiek yra metalo. Už nedidelius kiekius metalo sumokėdavo liudytojas, o už didesnius kiekius sumokėdavo L. Å .. L. Å . ne visada bÅ«davo aikÅ¡telėje. Žmonės paprastai neatveždavo didelių kiekių, nes nebuvo galimybių jų pasverti. Didesnius kiekius veždavo tiesiai į pridavimo punktÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Tokių kiekių, kurie yra nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyse, liudytojas nėra matęs. IÅ¡ metalo pakuočių daugiausiai buvo skardinės. Supirkinėdavo aliuminį, varį, žalvarį, tai yra spalvoto metalo lauÅ¾Ä . Buvo tokių atvejų, kad reikėjo sverti 5 t. Liudytojas paaiÅ¡kino, jog sandėlininku dirbo neilgai, apie 5 t metalo yra tekę sverti tris ar keturis kartus. Maksimalus metalo kiekis, kurį yra pasvėręs, tikriausiai buvo apie 5 t. Atvejai, kai sveriama apie 5 t metalo, buvo pakankamai iÅ¡skirtiniai.

Kas mokėdavo pinigus, kai atveždavo apie 5 t metalo, liudytojas negalėjo pasakyti. Greičiausiai atsiskaitydavo L. Å .. Žmonės dažniausiai atveždavo mažus kiekius – tonÄ ar pusę tonos. Kai jis priimdavo metalÄ , jį pasverdavo ir sumokėdavo pinigus, atspausdindavo dokumentÄ . Jame bÅ«davo nurodytas metalo kiekis ir kaina. Jei mažesnė suma, pats mokėdavo, o jei didesnis kiekis, greičiausiai buvo iÅ¡ anksto sutarta kaina. Visais atvejais pildydavo dokumentÄ . Dokumentas su metalo kiekiu ir kaina nukeliaudavo pas L.

Å ., dokumentas bÅ«davo paliekamas prie kompiuterio. Tuo metu, kai dirbo sandėlininku, nebuvo daugiau sandėlininkų. L. Å . nurodė įraÅ¡yti metalo kiekius ir pinigų sumas, o kartais tik nurodydavo įraÅ¡yti metalo kiekius, o sumas vėliau įvesdavo. BÅ«davo atneÅ¡amas dokumentas arba bÅ«davo pasakyti skaičiai. Kartais atneÅ¡davo po vienÄ dokumentÄ , kartais po kelis. Juose buvo nurodyta kaina ir masė. Kai kurių asmenų, kurie pridavė metalÄ , liudytojas nėra matęs. Matė tuos, kurie atveždavo metalÄ Ä¯ aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), o kitų asmenų greičiausiai nėra matęs. Ateidavo dažniausiai tie patys žmonės, buvo pasakyta, kad jiems raÅ¡yti konkretų kiekį pagal konkrečiÄ kainÄ .

Tie žmonės nereikalaudavo duoti pinigų, jei didesnis kiekis bÅ«davo įraÅ¡omas. Tie žmonės gyveno Å¡alia esančiame name, jie atrodė asocialÅ«s. A. D. parodė, jog jis disponuodavo tik 200-300 Eur per savaitę. Juridiniai asmenys atveždavo žymiai daugiau metalo. Liudytojas juridiniams asmenims už metalÄ negalėjo mokėti, nes tokiam kiekiui nebÅ«davo pinigų. IÅ¡ juridinių asmenų gautÄ metalÄ tik sverdavo. DokumentÄ dažniausiai atveždavo vairuotojas, liudytojas tik pasverdavo ir iÅ¡rÅ«Å¡iuodavo.

Kai pasirašydavo už didesnius kiekius, nusprendė, kad daro negerai, todėl ir išėjo iš darbo. A. D. teigė, kad nebendravo su buhalterija dėl kiekių, nesiderino prie buhalterijos. Jam neteko dalyvauti UAB „M.“ produkcijos, metalo pakuočių pardavime. Tuo klausimu tikriausiai užsiėmė L. Š.. Jis nematė, kad būtų vežama tam tikra pakuotė į UAB „M.“. Galimybė buvo vežti tokius kiekius, o ar buvo vežta, nežino. L. Š. daug neaiškino, kodėl prašo padidinti kiekius, pasirašyti ant dokumentų.

Jis nepasiraÅ¡inėjo važtaraščių apie tai, kad tas kiekis yra iÅ¡važiavęs į UAB „M.“ iÅ¡ sandėlio. Negali atsakyti, kodėl balandžio mėnesį buvo tiek daug metalo. JuodÄ metalÄ rÅ«Å¡iuodavo į skardÄ ir storÄ metalÄ , aliuminį rÅ«Å¡iuodavo į septynias pozicijas, dar buvo cinkas. Skardinės priskiriamos metalinei pakuotei. Metalas keliaudavo arba į (duomenys neskelbtini), arba į kitÄ Å¡alia esančiÄ aikÅ¡telę, arba į (duomenys neskelbtini) esančiÄ supirkimo aikÅ¡telę.

Sunkus metalas į kitas aikÅ¡teles keliaudavo kartÄ Ä¯ savaitę, daugiausiai du kartus. MetalÄ iÅ¡veždavo konteineriais. Konteineryje galėjo tilpti iki 10 t metalo. Kai juridiniai asmenys atveždavo didesnį kiekį, visų pirma metalas buvo rÅ«Å¡iuojamas. Jis buvo iÅ¡vežamas vienÄ , du kartus per savaitę, nes prisipildydavo konteineris. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ kaip įtariamasis A. D. parodė, kad nuo 2014 m. vasaros iki 2015 m. vasaros dirbo UAB „F.“ vienuolika mėnesių dirbo vairuotoju, o vienÄ mėnesį dirbo sandėlininko pareigose.

L. Å . buvo direktorius ar vadybininkas. Ä®tariamasis turėjo priimti metalÄ , sverdavo atneÅ¡tÄ metalÄ ir sumokėdavo pinigus. Pinigus gaudavo iÅ¡ L. Å .. Metalo gaudavo mažiau, o dokumentuose nurodydavo, jog gaudavo daugiau. Dokumentus pasirašė jis. Vykdė L. Å . nurodymus, nes nenorėjo prarasti darbo. Pinigus mokėjo už realiai gautÄ metalo kiekį. Superkamas buvo metalo laužas ir metalinė pakuotė. Å iek tiek atidėdavo metalo laužo ir pakuočių. Daugiau buvo metalo laužo. AikÅ¡telėje nebuvo galimybių sverti tokių kiekių.

BÅ«davo į dienÄ 3 t, bÅ«davo ir taip, kad nieko nebÅ«davo. Metalo laužas yra skardos gabalas – lova, kėdės, Å¡iaip metalas, nesusijęs su pakuote. Buvo spalvoto metalo, aliuminio, vario. A. D. buvo priskirtas nedidelis automobilis. Automobiliu vežiodavo metalÄ , kuris neužima daug vietos ir nėra itin sunkus. IÅ¡ sandėlio veždavo perpardavimui. JuodÄ metalÄ veždavo į (duomenys neskelbtini). Jis nevežė metalinės pakuotės, nes didelio kiekio negalėjo paimti į mikroautobusiukÄ .

Už metalÄ atsiskaitydavo grynais pinigais. L. Å . atveždavo pinigus, jeigu trÅ«kdavo pinigų, paskambindavo L. Å . ir Å¡is atveždavo 200-300 Eur. Ä®tariamasis tik pasverdavo metalÄ . Metalo laužo duomenys atitikdavo tikrovę. Pakuotes sverdavo (duomenys neskelbtini) gatvėje. A. D. bei klientai nedalyvaudavo pakuotės svėrime. Kai atveždavo į (duomenys neskelbtini), tai klientai dalyvaudavo svėrime. Klientai matydavo aktus ir pasiraÅ¡ydavo tuose aktuose. Kasoje bÅ«davo 200-300 Eur. Aktus palikdavo ant stalo, juos pasiimdavo L.

Å .. L. Å . buvo atsakingas už kasÄ . Dokumentų iÅ¡ anksto negalima atspausdinti, kadangi nėra žinomi asmenų vardai bei pavardės. Aktus atspausdindavo tuo metu, kai bÅ«davo klientas. A. D. teigė, jog jis pagal jo pasiraÅ¡ytus dokumentus metalinės pakuotės nesupirko ir pinigų už jÄ neiÅ¡mokėjo. BÅ«damas vairuotoju į (duomenys neskelbtini) vežė tik metalo lauÅ¾Ä , bet metalo pakuočių nevežė. L. Å . pasirašė ant darbo sutarties kaip darbdavys. Klausė jo kaip darbdavio.

Apklausos metu įtariamasis nurodė, jog E. M. ir E. Š. nepažįsta. V. S. nepažįsta, I. J. nepažįsta, D. L., I. A., J. Č., M. J., S. L., B. M., V. B., S. Č. nepažįsta, žino, kad N. M. kažkur prie Užtvankos g. gyveno, bet jo nepažįsta, A. M. nepažįsta. Iš darbo išėjo, nes nepatinka pasirašinėti popierius, kurių nemato (t. 8, b. l. 110-111). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. parodė, kad 2014 metais įsidarbino UAB „F.“, kur dirbo iki 2015 m. gegužės mėnesio.

Dirbo vairuotoju, vėliau sandėlininku. Taip pat buvo atsakingas už pinigus, skirtus užsipirkimui. L. Å . buvo atsakingas už kasÄ , kuris jam ir paduodavo pinigus. Kai paduodavo pinigus, A. D. pasiraÅ¡ydavo dokumentÄ . L. Å . paduodavo pinigus vienÄ kartÄ per savaitę. Tai nebuvo didelė pinigų suma, paduodavo iki 200 Eur. Paduodavo po 50, 100 Eur, o kartais ir 300 Eur. Pinigai buvo skirti atsiskaityti už fizinių asmenų priduotÄ metalo lauÅ¾Ä ir metalinę pakuotę. A. D. parodė, jog bendrovės veikla buvo įvairaus metalo laužo supirkimas.

Tai yra spalvotojo, juodojo metalo laužo, metalinės pakuotės supirkimas. PET pakuotės ir stiklo pakuotės nesupirkinėjo. Nežino, ar supirkinėjo elektros įrangÄ , bet matė, kad stovėjo sandėlyje. Kiek jam yra žinoma, UAB „F.“ turėjo metalo laužo supirkimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). UAB „F.“ neturėjo didelių svarstyklių, todėl veždavo pasverti į (duomenys neskelbtini). Kai dirbo vairuotoju, UAB „F.“ neturėjo svarstyklių, kurias galima bÅ«tų nusivežti pas fizinius asmenis.

Paprastai fiziniai asmenys važiuodavo į (duomenys neskelbtini) pasverti priduotÄ metalo lauÅ¾Ä . (duomenys neskelbtini) galima buvo pasverti vienu metu iki 2 t. Ä® (duomenys neskelbtini) veždavo sverti, kai į sunkvežimį buvo pakrautas didelis svoris, ir ant svarstyklių užvažiuodavo visa maÅ¡ina su priekaba. Jis tuo metu turėjo tik B kategorijos vairuotojo pažymėjimÄ , todėl galėjo pakrauti tik iki 1,5 t. Jis vairuodavo „Mercedes Benz“. A. D. teigė, jog vežė metalo lauÅ¾Ä Ä¯ (duomenys neskelbtini) tada, kai UAB „F.“ parduodavo savo supirktÄ metalÄ UAB „M.“.

Už kasÄ buvo atsakingas L. Å ., kasos aparato (duomenys neskelbtini) nebuvo. Kai dirbo vairuotoju, jis niekada nesverdavo atvežtų prekių. Kai dirbo sandėlininku, pats sverdavo. Sverdavo visi, kas dirbo sandėlininkais. Apklausos metu dėl jam parodytų metalo laužo pirkimo-pardavimo aktų ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitų parodė, kad parodyti dokumentai yra žinomi, paraÅ¡ai yra jo. A. D. juos atspausdino. Pagamino kompiuteriu, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini). A. D. parodė, kad, kai buvo sandėlininku, pas nurodytus aktuose asmenis pats nevažiavo.

Buvo taip, kad L. Š. nurodė pagaminti ir atspausdinti minėtus dokumentus – metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis ir pinigų išmokėjimo kvitus. Nurodė įrašyti minėtose dokumentuose fizinių asmenų pavardes, iš kurių neva tai buvo supirktos metalinės pakuotės, nurodė įrašyti metalinių pakuočių kiekį bei pinigų sumas, kurių A. D. neišmokėjo. Kai kurios pavardės A. D. yra žinomos, tai asmenys, kurie atnešdavo tik nedidelį kiekį metalo iki 1 t. Šiuos paruoštus ir atspausdintus dokumentus A.

D. palikdavo bÅ«delėje ant stalo, kuriuos vėliau pasiimdavo L. Å .. Tokio kiekio metalinių pakuočių A. D. nematė, nesvėrė, pinigų neiÅ¡mokėjo. Ar realiai buvo supirktas toks kiekis metalinių pakuočių UAB „F.“, nežino. Jis tokio kiekio pats nesvėrė, pinigų už tai nemokėjo. A. D. parodė, kad kartais pasakydavo tik kiekį metalinių pakuočių, kurį reikėdavo įraÅ¡yti į aktÄ . Kai ateidavo koks asmuo ir priduodavo maÅ¾Ä kiekį metalo, A. D. tik priraÅ¡ydavo didesnį kiekį pagal L.

Å . nurodymus. Tokių dokumentų pasiraÅ¡ymas iÅ¡provokavo išėjimÄ iÅ¡ darbo (t. 7, b. l. 146-149). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. V. parodė, kad L. Å . pasiÅ«lė dirbti sandėlio vadovu UAB „F.“. Jis tuo metu atidarinėjo savo asociacijÄ â€žB.“, turėjo laiko, todėl pagalvojo, kodėl nepabandžius. Pradėjo dirbti UAB „F.“. Liudytojui viskas buvo nauja. Kol bandė suprasti visÄ sistemÄ , tuo pačiu metu kÅ«rė savo asociacijÄ . Per dvi savaites, kurias dirbo, vienÄ ar dvi dienas nebuvo darbe, kadangi tvarkė reikalus su asociacija.

Paprašė L. Š., kad duotų laiko, nes turi sutvarkyti savo reikalus su asociacija. Liudytojas aiškino, kad jis pradėjo vesti paskaitas gimnazijoje, todėl L. Š. pasakė, jog žiūrės, ar dirbs pas jį. Dvi savaites rūpinosi veikla su savo asociacija ir po to nusprendė, kad nesugebės dirbti ir asociacijoje, ir UAB „F.“, nes ten reikia atsėdėti 8 val. Pasakė L. Š., kad nedirbs. Tiksliai neatsimena, kada įsidarbino UAB „F.“. Įmonėje jis turėjo priimti krovinius, patikrinti, kokia medžiaga atvežta.

Buvo sunku, nes negalėjo suprasti, kur, koks metalas atvažiuoja. Pagrindinė pareiga buvo priimti, iÅ¡raÅ¡yti faktÅ«rÄ , žiÅ«rėti vidinę buhalterijÄ , bet buvo labai sunku, nes daug naujų pavadinimų, medžiagų atvežimas, iÅ¡vežimas, viskas buvo nauja. Sunkiai sekėsi atlikti sandėlio vadovo funkcijas, todėl suprato, jog reikia žmogaus, kuris gali save stipriau paaukoti. Su atsiskaitymais buvo mažai susipažinęs, nes buvo atvažiavęs tik vienas vyresnio amžiaus asmuo, kuriam iÅ¡rašė sÄ skaitÄ ir tai dar reikėjo mokintis.

Liudytojas negalėjo nurodyti, kiek sÄ skaitų iÅ¡rašė. Atsimena tÄ vyresnio amžiaus vyrÄ , kuris atvežė metalÄ , bet ir tai liudytojas buvo kontroliuojamas kito darbuotojo, kad teisingai suvestų duomenis į kompiuterį. Tas vyresnio amžiaus vyras atvežė labai mažai metalo. Su metalÄ atvežusiu asmeniu reikėdavo atsiskaityti. Buvo iÅ¡raÅ¡omas dokumentas tam tikram metalui. KÄ reikėjo įraÅ¡yti į dokumentÄ , negali nurodyti. Pinigai buvo iÅ¡mokami pagal sveriamÄ metalo kiekį.

Buvo labai daug sunkumų, kadangi reikėjo atskirti, kur juodas metalas, kur aliuminis, dar kažkoks kitas metalas. Per dvi savaites gavo labai daug informacijos. Pinigų kiekis, kuris turi bÅ«ti sumokėtas už metalÄ , priklauso nuo metalo rÅ«Å¡ies ir svorio. Liudytojas negalėjo pasakyti, kas turėjo atsispindėti iÅ¡raÅ¡omame dokumente. IÅ¡mokama suma buvo fiksuojama, nes buvo kompiuteris, programa, buvo važtaraščio numeris, pagal kurį turėjo įvesti, o kaip po to buhalterija viskÄ tvarkė, nežino.

Liudytojas teigė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini). Ten buvo kameros. Norint įvažiuoti į teritorijÄ , reikėjo paskambinti telefonu, kad vartai atsidarytų, iÅ¡važiuojant taip pat. Su L. Å . buvo susitikęs pasiraÅ¡yti atleidimo iÅ¡ darbo dokumentus. L. Å . pasakė, kad buvo atvežtos kažkokios pakuotės, kol nebuvo liudytojo ir jis pasirašė dokumentus. Kiek sÄ skaitų buvo, neatsiminė, bet viena buvo pasiraÅ¡ytas ne jo ranka. Kai dirbo UAB „F.“, neteko matyti, kad bÅ«tų mokamos didesnės pinigų sumos už superkamÄ metalÄ .

Jis neprisiminė, ar UAB „F.“ buvau įdarbintas oficialiai, klausimų dėl to nekilo. Atleidimo metu buvo paaiÅ¡kinta, kad, kai jo nebuvo, buvo atvežtos pakuotės, o kadangi tuo metu jis buvo sandėlio vadovas, turėjo pasiraÅ¡yti dokumentus. Jis neatsiminė, ar kiti asmenys supirkinėdavo metalo lauÅ¾Ä . AikÅ¡telėje buvo dar vienas žmogus, kuris kontroliavo liudytojÄ . Tas asmuo buvo A. D.. A. D. stovėdavo Å¡alia, sakydavo, koks yra metalas. Dokumentų, kuriuos davė pasiraÅ¡yti, turinio neskaitė, sumų nežiÅ«rėjo, tiesiog pasirašė.

Liudytojas neprisiminė, ar, pradėjus darbÄ , buvo paaiÅ¡kinta tvarka ir pareigos, kurias turės atlikti kaip sandėlininkas. Buvo paaiÅ¡kinta, kÄ reikės iÅ¡mokti. Negalėjo nurodyti, ar jam buvo parodyta patalpa, už kuriÄ bus atsakingas. Jo darbo vieta buvo vagonėlis, kuriame buvo kompiuteris, seifas, Å¡alia buvo rÅ«binė ir stalas, kur visi valgė, ir sandėlis. Metalas buvo laikomas teritorijoje. Kai pradėjo dirbti, toje teritorijoje buvo metalo. Netikrino ir neskaičiavo, kiek buvo metalo, ar kiekis sutampa su buhalterija.

BÅ«davo atvežamos pakuotės, sveriamos, rÅ«Å¡iuojamos pagal rūšį, po to vėl iÅ¡vežamos. Kai atveždavo metalÄ , liudytojo neprileisdavo prie to metalo svėrimo bei pinigų iÅ¡mokėjimo. Su laiku turėjo Å¡iÄ sistemÄ suprasti. Per tokį trumpÄ laikÄ nespėjo suprasti, kas ten yra. Buvo fiksuojamas atvežamas ir iÅ¡vežamas metalas, nes, kaip liudytojas suprato, L. Å . buvo pasirašęs sutartis su kažkokiomis įmonėmis. Liudytojas neatsiminė, ar tuo metu, kai pasirašė atleidimo dokumentus, tarp jų buvo dokumentai, patvirtinantys, kiek turto palieka ir perduoda.

Realiai UAB „F.“ nebedirbo nuo 2015 m. kovo 5 d., o darbo sutartį nutraukė 2015 m. kovo 31 d., nes liudytojo pagrindinis tikslas buvo asociacija, L. Å . paprašė, kad duotų laiko susitvarkyti su pamokomis. Vėliau suprato, kad nespės per du darbus. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ kaip įtariamasis J. V. parodė jis įsidarbino 2015 m. vasario 19 d., o 2015 vasario 2 d., atidarė asociacijÄ â€žB.“, yra jos prezidentas. L. Å . pasiÅ«lė pas jį bÅ«ti sandėlio vadovu. PasiÅ«lymÄ priėmė ir dirbti pradėjo 2015 m. vasario 19 d.

Tuo pat metu pradėjo plėsti veiklÄ asociacijoje. Apie 2015 m. kovo 5 d. UAB „F.“ nebedirbo. Ä®monėje dirbo apie dvi savaites, per tiek laiko nespėjo įsivažiuoti į sistemÄ . Paprašė L. Å . laiko užbaigti su savo darbais. L. Å . pakiÅ¡o dokumentus, sakė pasiraÅ¡yti, aiÅ¡kino, jog, kai įtariamojo nebuvo dvi savaites, todėl reikia pasiraÅ¡yti dokumentus. Dokumentus pasiraÅ¡inėjo atleidimo metu. IÅ¡ Å¡eÅ¡ių dokumentų vienas suklastotas, nes ten ne įtariamojo paraÅ¡as.

Dokumentus pasirašė nepatikrinęs, ar realiai tos operacijos buvo padarytos. Pasitikėjo L. Å .. Algos gavęs nėra, jokios finansinės naudos iÅ¡ darbo įmonėje negavo. PorÄ kartų ten bÅ«damas supirko metalo lauÅ¾Ä , metalinių pakuočių net nematė, su jomis nedirbo. Ä®monėje buvo seifas, seife paprastai nebÅ«davo daugiau kaip 150 Eur. Kai sverdavo metalÄ , klientai visada bÅ«davo Å¡alia. Ten kiekvienÄ metalÄ sverdavo atskirai. Žmonių, kurie priduodavo metalus, nepažįsta. Pinigų, kurie nurodyti sutartyse ir kvituose, nematė.

Susitikus su L. Š., dokumentai jau buvo paruošti, liko tik pasirašyti. J. V. negalėjo nurodyti, ar dokumentus buvo dar kas nors pasirašęs. Pasirašydamas dokumentus, sumų netikrino (t. 8, b. l. 97-98). Ikiteisminio tyrimo metu J. V. taip pat parodė, kad UAB „F.“ oficialiai dirbo nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. kovo 31 d., bet realiai dirbo tik dvi savaites, t. y. nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. kovo 5 d. Dirbti UAB „F.“ jam pasiūlė L. Š.. Su L. Š. jie susipažino blaivybės grupėje.

L. Å . pasiÅ«lė sandėlio vadovo pareigas (duomenys neskelbtini). UAB „F.“ veikla – metalo laužo supirkimas. Pagal pareigas jis priiminėjo, svėrė, rÅ«Å¡iavo tiek spalvotÄ jį, tiek juodÄ jį metalo lauÅ¾Ä . Prie jokių transporto priemonių jis priskirtas nebuvo, su jokia UAB „F.“ transporto priemone nevažinėjo ir metalo nevežiojo. Nedirbo nuo 2015 m. kovo 5 d. įmonėje, nes pradėjo dirbti savo įsteigtoje asociacijoje „B.“. Asmenų, nurodytų metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse, jis nepažįsta, realiai jokių tuose dokumentuose nurodytų statinių, dėžučių, skardų, puodų, profilių ir kitų Å¡iuose dokumentuose nurodytų daiktų, jis nepriiminėjo.

Jokių pinigų nei dalimis, nei visa suma – nurodytų Å¡iuose dokumentuose, jis niekam nemokėjo. Dirbant UAB „F.“ pinigus jis yra iÅ¡mokėjęs apie du kartus ir mokėjo iki 150 Eur. IÅ¡mokėjo už atvežtÄ metalo lauÅ¾Ä , o iÅ¡raÅ¡ytus ir pasiraÅ¡ytus dokumentus perdavė L. Å .. Ar jis tuos dokumentus pristatė į buhalterijÄ , nežino. Jokių dokumentų neklastojo, jokioje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo. Jis L. Å . buvo įtikintas, kad nurodyti dokumentuose daiktai buvo, o pinigai už juos buvo iÅ¡mokėti (t. 7, b. l. 151-154).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. V. parodė, jog tvarkė namus surinko buitinę technikÄ , įvairias maÅ¡inų detales ir viskÄ pridavė. MetalÄ vežė tris ar keturis kartus. Vežė į supirktuvę, kuri yra (duomenys neskelbtini) g. Su priekaba daugiau tonos negalėjo pavežti. Vežė po pilnÄ priekabÄ . Už priduotÄ metalÄ buvo sumokėta po 100 Lt ar 200 Lt. Kai vežė metalÄ paskutinį kartÄ , gavo kažkiek eurų. MetalÄ pridavinėjo galbÅ«t 2015 m. ar 2016 m. Nei vieno karto nėra gavusi 950 Eur.

KiekvienÄ kartÄ už metalÄ buvo sumokama, kai jis buvo priduodamas. Pinigus greičiausiai mokėdavo tas pats asmuo, kuris sverdavo atvežtÄ metalÄ . Pirkimo pardavimo aktÄ pasirašė ne ji. Ji yra pridavusi penkis maiÅ¡us, kurių talpa 100 litrų, dėžučių nuo konservų. Ji pasiraÅ¡ydavo kvitus, tačiau neprisiminė, ar buvo raÅ¡omi priėmimo aktai. PasiraÅ¡ydavo tik vienÄ dokumentÄ . Ji pati neskaičiuodavo, kiek jai turėjo bÅ«ti sumokėta už metalÄ , jai bÅ«davo paskaičiuojama ir sumokama.

IÅ¡ VMI nėra gavusi paklausimų. Per visus kartus, kai pridavė metalÄ , nelabai galėjo susidaryti 950 Eur suma. Už metalÄ buvo mokama litais, tik paskutinis kartas buvo eurais. Už pakuotes ji negalėjo gauti 90 Eur, nes maiÅ¡ai buvo lengvi. Jokių statinių nebuvo. Skardinės buvo pigios, už jas turėjo gauti centus, nes buvo pigiausia skarda. Vienas maiÅ¡as svėrė apie 4-5 kg. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, jog jos miręs sÅ«nus turėjo keturias maÅ¡inas. Jos visos buvo senos ir stovėjo kieme, buvo nevažiuojančios, todėl ji nusprendė jas priduoti.

Pridavė UAB „F.“, esančiai (duomenys neskelbtini). Vežė apie 6-5 kartus. KiekvienÄ kartÄ jai nebuvo mokama didesnė nei 200 Eur suma. MetalÄ veždavo su lengvÄ ja maÅ¡ina arba su priekaba. Ji pardavė autodetales, variklius, supjaustytus kėbulus ir statybines atliekas (profiliai, kampuočiai). Pagal Metalo laužo pirkimo-pardavimo aktÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. 191 ji nepardavė nurodytų atliekų, nurodytos pinigų sumos – 950,96 Lt ji vienu metu negavo. Be to, jai parodytame Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 191 raÅ¡ysena ir paraÅ¡as yra ne jos (t. 3, b. l. 94-95).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. taip pat parodė, jog metalo laužas yra geležis, varis, aliuminis, stogo skarda. Iki 2 mm storio yra skarda, virš 2 mm yra metalas. Ji nežino, kas yra metalinė pakuotė. Mano, kad tai yra tara, supakuoti daiktai į metalines pakuotes. Į UAB „F.“ pridavė senas mašinų detales, keturis šaldytuvus, ne daugiau kaip dvi skalbimo mašinas, tris dujines virykles, apie 50 ar 60 kvadratinių metrų stogo skardos. Bendro metalo svorio nurodyti negalėjo, nes neprisimena.

Kiek pinigų gavo, neprisimena. MetalÄ su savo kaimyno priekaba veždavo pati į (duomenys neskelbtini) gatvę. Vežė iki penkių kartų. Kiek prisimena, buvo litai, o vėliau eurai. Vienas vežimas galėjo bÅ«ti ne daugiau kaip 500 kg. Pakuočių tikrai nebuvo. Nuo alaus skardinių nebuvo. Skardinės nuo konservų, dažų buvo. Pridavė ne daugiau kaip 10 maišų (maiÅ¡ai skirti Å¡iukÅ¡lėms 100 litrų). Skardinės buvo nesupresuotos. Ji dalyvavo metalo svėrime. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-aktÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. 191 pasirašė ne ji.

Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ taip pat pasirašė ne ji. Ji nepridavė 1822 kg metalinės pakuotės. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite nurodyta suma 950,96 Eur jai nebuvo iÅ¡mokėta vienu kartu. Prisimena, kad daugiausiai buvo iÅ¡mokėta per vienÄ kartÄ apie 250 Lt. Prisimena, kad pasiraÅ¡inėjo dokumentus. Dokumentų turinio neskaitė. Kas iÅ¡mokėdavo pinigus, pasakyti negali, kažkokie vyrai (t. 3, b. l. 99-100). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. Č. parodė, kad jis nuvežė metalÄ Ä¯ supirkimo punktÄ , esantį Å¡alia (duomenys neskelbtini), jį pridavė ir jam buvo iÅ¡raÅ¡yti popieriai.

Daugiau tame metalo supirkimo punkte nėra buvęs. Vežė juoduosius metalus, o ne spalvotuosius. Nuvežė apie 400 kg metalo. Metalas buvo vežamas vienÄ kartÄ . Žmogus, kuris priiminėjo metalÄ , paklausė, ar reikia iÅ¡raÅ¡yti popierių, liudytojas pasakė, jog reikia. Popierius buvo iÅ¡raÅ¡ytas. Kas buvo iÅ¡raÅ¡yta popieriuje, nežino, nes nemoka lietuvių kalbos. Už priduotÄ metalÄ galimai gavo 400 Lt. Nevežė statinių, dėžučių, kranų, skardos, vamzdžių. MetalÄ vežė samdytu automobiliu, sunkvežimiu.

Neatsimena, ar buvo keturios tonos metalo. Metalas buvo pasvertas. Automobilyje buvo tik liudytojo metalas. Metalo pardavimo nedeklaravo VMI, nes mokesčių negrÄ Å¾ina. Jo buvo praÅ¡oma pasiraÅ¡yti dokumentuose, kuriuose buvo nurodytas didesnis kiekis metalo. Prašė tas, kas dirbo metalo supirkimo punkte. Kai atvažiavo ir pridavė metalÄ , jo paprašė paso ir paklausė, ar gali daugiau metalo užraÅ¡yti. Liudytojas sutiko. Žmogus nepaaiÅ¡kino, kodėl reikia daugiau metalo užraÅ¡yti. Pagarinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis Å¡iuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Č. parodė, kad neprisimena kuriais metais, jis iÅ¡ savo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), vežė į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiÄ metalo supirkimo aikÅ¡telę įvairų metalo lauÅ¾Ä . KÄ konkrečiau vežė, kokį metalo lauÅ¾Ä , pasakyti negali, nes praėjo daug laiko. Vežė tik vienÄ kartÄ apie keturias tonas. Prisimena, kad įmonės darbuotojui padavė savo pasÄ , po ko buvo suraÅ¡ytas kažkoks dokumentas, kurį jis pats pasirašė.

Koks tai dokumentas, jis nežino, jo neskaitė, nes buvo neįdomu. Jam padavė pinigų, bet kiek padavė, dabar jau pasakyti negali. UAB „F.“ jam nežinoma. Jis asmeniÅ¡kai iÅ¡ tos aikÅ¡telės nieko nepažįsta. Apklausos metu jam parodytas 2015 m. balandžio 14 d. sutartis-aktas Nr. (duomenys neskelbtini) 181 ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitas yra pasiraÅ¡yti jo paties, bet 2502 t jis nepridavė ir 3231,90 Eur tikrai negavo (t. 3, b. l. 103-104). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. Å . parodė, jog pas jį buvo atvažiavęs sunkvežimis ir pirko metalÄ .

Kiek kartų jis pardavė metalÄ neprisiminė. VienÄ kartÄ metalas buvo parduotas sutuoktinės vardu, o kitÄ kartÄ buvo parduotas jo vardu. Sutuoktinė su metalo pardavimu jokių reikalų neturėjo, jai tik atnešė pasiraÅ¡yti dokumentÄ ir ji pasirašė. Atsiskaitymas vyko su liudytoju. VienÄ kartÄ metalas buvo parduotas sutuoktinės vardu, o kitÄ kartÄ jo paties vardu, nes tuomet iki kažkokios sumos buvo galima susigrÄ Å¾inti PVM. Realiai abu kartus metalÄ pardavė liudytojas, sutuoktinė tik pasirašė.

Du kartus metalas buvo paimtas iÅ¡ namų, o vėliau pats liudytojas dar vežė priduoti metalÄ , tačiau nedideliais kiekiais. S. Å . neprisiminė, kiek metalo pridavė per tuos du kartus. Neprisiminė, kiek svėrė, gal buvo priduota apie 40 t, gal daugiau, gal mažiau. MetalÄ vežė iÅ¡ jo namų. Liudytojas turėjo ir savo sunkvežimį, kÄ rasdavo pamiÅ¡kėse, tÄ atsiveždavo į namus. Daugiausiai buvo lengvasis metalas. VienÄ kartÄ atvežė apie 40 bačkų iÅ¡ sÄ vartyno, į jas dėdavo metalÄ .

Ten buvo ir traktoriaus vikÅ¡rai, įvairiausios dalys nuo variklių. Pats metalÄ veždavo priduoti ir į tÄ Ä¯monę, kuri paėmė metalÄ iÅ¡ namų, ir į kitas įmones. Nuolat 10 metų veždavo po 3, 4 ar 5 t metalo. Jam priklausantis sunkvežimis yra 5 t. MetalÄ iÅ¡ liudytojo namų iÅ¡vežė su krovinine maÅ¡ina, kuri turėjo kranÄ . Metalas buvo iÅ¡vežtas per du ar per tris kartus. Buvo vežama skarda, kurios daug negalima pakrauti. PirmÄ kartÄ metalÄ iÅ¡vežė per vienÄ ar per du kartus, antrÄ kartÄ gal per vienÄ kartÄ .

PirmÄ kartÄ ne visÄ metalÄ iÅ¡vežė, kurį norėjo parduoti, nes galbÅ«t jie laiko neturėjo paimti, gal buvo nereikalinga. Liudytojas neatsiminė, koks laiko tarpas buvo tarp pirmo ir antro iÅ¡vežimo. Skirtumas tarp iÅ¡vežimų buvo tik kelios dienos. Ä® bačkas dėjo mažesnes bačkas, o tas bačkas reikėjo suploti. Kodėl visko neiÅ¡vežė tÄ pačiÄ dienÄ , paaiÅ¡kinti negalėjo. S. Å . neatsiminė, kiek pinigų jam buvo sumokėta. Kai norėdavo priduoti metalÄ , nuvažiuodavo ir užsakydavo maÅ¡inÄ .

IÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitÄ , paraÅ¡ydavo kainÄ , jis pasiraÅ¡ydavo dokumentÄ . SÄ skaitÄ iÅ¡raÅ¡ydavo liudytojo kieme. Ä®monė turėjo elektronines svarstykles, kurias atsiveždavo metalui sverti. Atsiskaitymas taip pat vyko liudytojo kieme. Liudytojas mano, kad pirmÄ kartÄ jie nuvežė metalÄ , pasvėrė ir po to atsiskaitė. Dalis metalo svarstyklėmis, kurias atsivežė įmonės darbuotojai, buvo sveriama liudytojo kieme, tačiau tikriausiai metalas buvo sveriamas ir įmonėje. Nežino, kodėl reikėjo sverti du kartus.

Pas jį kieme buvo sveriamas metalas, nes buvo elektroninės svarstyklės, bet ar visÄ metalÄ svėrė, negalėjo pasakyti. Buvo paraÅ¡yta, kiek tonų pridavė, liudytojo klausė, ar jis sutinka. Jis sutiko, tuomet buvo paraÅ¡yta kaina ir jo klausė, ar sutinka, pasakė, kad sutinka ir viskas. Buvo mokama tiek, kiek paraÅ¡yta dokumente. Ä® įmonės aikÅ¡telę nevažiavo. Metalo atvažiuodavo paimti du vyrai. Kaip vyrai iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitÄ , nežino. Liudytojui duodavo sÄ skaitÄ , o jis Å¡iÄ sÄ skaitÄ pasiraÅ¡ydavo.

Nedeklaravo pajamų, gautų už parduotÄ metalÄ VMI. Nedeklaravo, nes nereikėjo deklaruoti. Anksčiau važiuodavo deklaruoti, o vėliau nebevažiavo, nes sužinojo, kad PVM negrÄ Å¾ina. Tuo pačiu liudytojas paaiÅ¡kino, kad vis vien važiuodavo deklaruoti, kiekvienais metais deklaruoja. Važiavo į VMI, kur buvo nurodyta, kad jie visus duomenis žino. GalbÅ«t metalo pardavimÄ deklaravo metų pabaigoje. Nepamena, ar įsitikino VMI, kad tas pajamas deklaravo UAB „F.“. Žmona praktiÅ¡kai nieko negali žinoti apie Å¡ias aplinkybes.

Pinigus Å¡eimoje valdo jis, kiek reikia duoda žmonai. Liudytojas negalėjo nurodyti, kokios buvo jo mėnesinės pajamos 2015 metais. Tuo metu nedirbo, pajamų gaudavo iÅ¡ metalo bei bulvių pardavimo. Per mėnesį 2015 metais galbÅ«t uždirbdavo 50 Eur. Metalo supirkimo aikÅ¡telė buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Å . dėl 2015 m. kovo 27 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo akto ir 2015 m. kovo 27 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvito paaiÅ¡kino, kad pridavė juodojo metalo lauÅ¾Ä .

Pridavė vikÅ¡rus, jų dalis, variklius, greičių dėžės. Taip pat pridavė metalinę pakuotę – bačkas nuo amoniako, dyzelinio kuro. Pinigus už visÄ priduotÄ lauÅ¾Ä 2731,44 Eur iÅ¡mokėjo tÄ pačiÄ dienÄ vyras, kurio vardas A. Pinigai buvo sumokėti liudytojo kieme. Pagal 2015 m. balandžio 13 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo aktÄ ir 2015 m. kovo 27 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ 2568,80 Eur gavo, juos sumokėjo tas pats A. (t. 3, b. l. 118-121). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. Å . parodė, jog ji nieko nežino apie metalo pardavimÄ .

Ji gyvena nuosavame name, ji ir sutuoktinis gauna neįgalumo iÅ¡mokÄ , Å«kininkauja. Negali nurodyti, kokios pajamos buvo 2015 metais. Ji gauna 370 Eur, o sutuoktinis gauna 209 Eur. Tokias pačias pajamas tikriausiai gavo ir 2015 metais. Liudytoja nežino, ar jos sutuoktinis per kelis pastaruosius metus yra gavęs kelis tÅ«kstančius eurų pajamų, jis tuo nesigyrė. IÅ¡ jos gyvenamosios vietos prieÅ¡ keletÄ metų buvo iÅ¡vežtas metalas. Nežino, koks metalas buvo iÅ¡vežtas. Kieme buvo kažkokie plÅ«gai, dar kažkas, gal kokia bačka.

Gal buvo 2, 3 ar 4 bačkos. Anksčiau dar buvo automobilio detalių. Kiek buvo sumokėta už metalÄ , nežino, galimai gavo 20-30 Lt. Jai teko pasiraÅ¡yti sÄ skaitas-faktÅ«ras bei kvitus dėl metalo pardavimo. Neskaitė, ar ten buvo kvitai ir ar juose buvo nurodyta, kiek pinigų iÅ¡mokėta. Kur sutuoktinis galėjo padėti 2500 Eur gautus už metalÄ , nežino. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino Å¡ių parodymų teisingumÄ . Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. Å . parodė, kad UAB „F.“ jai yra žinoma, nes ten dirba jos sÅ«nus J.

S.. Nuo kada ten dirba sÅ«nus, neprisimena. Namo kieme buvo daug įvairaus metalo laužo: įvairių automobilių detalių, bačkų, kultivatorių, skalbimo maÅ¡inos, dujinės. Ar buvo ten metalinė pakuotė, pasakyti negali, nes nežino. Ar buvo ten skardinių, pasakyti negali, ji to nesupranta. Ji neskiria metalo laužo nuo metalinės pakuotės. Tuo užsiėmė jos sutuoktinis. Kas padavė ir kur padavė pasiraÅ¡yti dokumentus, pasakyti negali, nes neprisimena. Dėl pinigų, sumokėtų už metalo lauÅ¾Ä ir metalinę pakuotę, paaiÅ¡kinti negali, nes neprisimena.

Å iuos pinigus gavo jos sutuoktinis (t. 3, b. l. 108-109). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. J. parodė, jog su sÅ«numi yra pridavusi automobilį. Ji neatsiminė, ar 2015 metais pridavinėjo metalÄ , tačiau tuo metu su sÅ«numi pridavė automobilį ir kitus dalykus. MetalÄ yra pridavusi ir su broliu. MetalÄ pridavinėjo (duomenys neskelbtini). MetalÄ pridavinėjo nedažnai. Per metus metalÄ priduodavo vienÄ ar du kartus. Ta vieta, kurioje priduodavo metalÄ , buvo kaip angaras. Supirktuvė yra toli nuo namų.

Pagarinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad policijoje nebuvo apklausta, vėliau patvirtino, jog buvo apklausta ir davė teisingus parodymus. Ji patvirtino, kad du kartus pridavė įvairų metalÄ . Nėra gavusi 8438,28 Eur už priduotÄ metalÄ . Pridavė automobilio dalis, Å¡aldytuvus, skalbimo maÅ¡inÄ . Buvo priduoti tokie daiktai, kurie nurodyti apklausos protokole. MetalÄ padėjo nugabenti sÅ«nus. Metalas supirkimo aikÅ¡telėje buvo sveriamas. Kiek buvo metalo, neatsimena.

Pinigus už metalÄ sumokėjo iÅ¡karto. Liudytoja gavo 70 Eur, kitÄ kartÄ apie 50 Eur. Joks kvitas jai nebuvo duotas, niekur nepasiraÅ¡inėjo. SÅ«nus negalėjo pasiraÅ¡yti. Pinigus davė kasoje. Skardinių nuo alaus nepridavinėjo. Buvo skardinės nuo konservų. Dokumentų pasiraÅ¡yti davė nepažįstama moteris, kuri sėdėjo bÅ«delėje. Dokumentus pasirašė, kai pridavė metalÄ , pačiame supirkimo punkte. Supirkimo punktas buvo (duomenys neskelbtini) g. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite yra jos paraÅ¡as, o ant metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties akto yra ne jos paraÅ¡as.

Ji nepridavė kampuočių, vamzdžių. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. J. parodė, jog UAB „F.“ pavadinimas jai nėra žinomas. Ji pridavinėjo metalo lauÅ¾Ä . Metalo laužo supirktuvė yra Å¡alia jos namų. AikÅ¡telės pavadinimo nežino. Žino, kad ten yra vartai. Liudytojos nuomone, metalo laužas yra geležiniai daiktai, aliuminis. Kas yra metalinė pakuotė, nežino. Ä®monei, esančiai Å¡alia namų, pridavė automobilių dalis (variklius), 3 Å¡aldytuvus, skalbimo maÅ¡inÄ , geležinius vartus, 4 geležines bačkas, kurių dydis 1,5 metro, pridavė 9 mažus geležinius kanistrus, 4 bačkas nuo pieno.

Skardinių nuo alaus nepridavinėjo. Pridavė apie 3 kg skardinių nuo konservų. ViskÄ pridavė per du kartus. PirmÄ kartÄ pridavė ne daugiau kaip 600 kg, kiek gavo pinigų, tiksliai negali pasakyti. AntrÄ kartÄ pridavė apie 300 kg. Kiek gavo pinigų, neprisimena. Metalo svėrime ji nedalyvavo. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-aktÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. 173, ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ pasirašė ji. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akte nurodyto kiekio metalinės pakuotės nepridavė.

Metalinės pakuotės iÅ¡ viso buvo ne daugiau kaip 3 kg. Realiai ji pridavė apie 900 kg metalo. Kodėl akte nurodytas toks svoris, pasakyti negali. Ji pasirašė ir nieko neskaitė. Liudytojai nebuvo iÅ¡mokėta 8438,28 Eur. Dokumentus davė pasiraÅ¡yti moteris, kuri sėdėjo bÅ«delėje (t. 3, b. l. 124-126). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. Č. parodė, jog jo miręs tėvas turėjo didelę sodybÄ , kurioje liudytojas darė tvarkÄ . Surinkęs metalÄ , sukrovė į automobilį ir nuvežė priduoti.

Vežė priduoti į metalo supirktuvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Kaip suprato, metalo supirktuvė priklausė L. Å ., tačiau tiksliai nežino. Anksčiau liudytojas užsiėmė tokiu pačiu verslu, supirkdavo metalÄ ir po to jį priduodavo ten, kur kaina didesnė. Visuomet bÅ«davo užraÅ¡omas toks metalo kiekis, kokį atveždavo, buvo mokama tiek, kiek nurodyta kvite. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteismini tyrimo metu, jis nurodė, kad Å¡ie parodymai užfiksuoti teisingai. Antros apklausos metu buvo primygtinai reikalaujama tikslumo, pridavė metalÄ ar ne.

Liudytojas pridavė metalÄ , kuris buvo surinktas tėvų sodyboje. Dėl 5221 kg pakuotės, liudytojas nurodė, kad galbÅ«t pakuotės buvo mažiau nei 5 t. Visas metalas buvo sveriamas krÅ«voje, nebuvo rÅ«Å¡iuojamas. Metalas buvo pasvertas, buvo užraÅ¡yta kaina, paduotas lapas pasiraÅ¡yti, kur buvo nurodyta, kiek svėrė ir kiek pinigų. AikÅ¡telėje buvo elektroninės svarstyklės. Kokia medžiaga buvo atvežta, pasakė iÅ¡ akies. Atvežtas metalas buvo skirtingas. Pirkimo-pardavimo sutarties akte pažiÅ«rėjo, jog bendras svoris atitinka.

Liudytojas negalėjo nurodyti, kiek gavo pinigų. Jis spalvotais metalais užsiėmė. Negalėjo nurodyti, kas paruošė dokumentus, kuriuos reikėjo pasiraÅ¡yti. Kai pridavė metalÄ , dokumentus paruošė per 15 minučių. Dokumento turinio atidžiai nežiÅ«rėjo, pažiÅ«rėjo svorį ir pinigų kiekį. Liudytojas patvirtino, jog gavo 1167 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Č. parodė, jog nuo 2000 metų ar nuo 2002 metų jis dirba IÄ® „Č.“. Jis užsiima spalvoto metalo supirkimu (varis, aliuminis, žalvaris).

Dirba dviese, t. y. jis pats ir I. B.. Supirkimo aikÅ¡telė yra (duomenys neskelbtini). MetalÄ supirkinėja tik iÅ¡ fizinių asmenų. Kasos aparato neturi. Fiziniams asmenis yra iÅ¡raÅ¡omas pirkimo-pardavimo sutarties aktas, pinigų iÅ¡mokėjimo kvitai, žurnalas (kuriame nurodoma: data, kokios rÅ«Å¡ies metalas, sutarties akto numeris, vardas, pavardė, priduotas kiekis, paraÅ¡ai jo paties ir asmens, kuris priduoda metalÄ ). Už pinigus atsakingas tik jis. Ä®monės apyvarta 2016 metais buvo apie 35000 Eur.

IÄ® „Č.“ bendradarbiauja su UAB „F.“ ir su UAB „T.“. Su UAB „F.“ dirba nuo 2013 ar 2014 metų. Bendradarbiavimas prasidėjo, kai jį kažkas supažindino su L. Å .. Kiek jam yra žinoma, L. Å . buvo prie valdžios, bet kokias tiksliai pareigas ėjo, nežino. IÄ® „Č.“ turi mikroautobusÄ , todėl jis pats arba jo padėjėjas patys veža metalÄ Ä¯ UAB „F.“. Veždavo į UAB „F.“ priklausančiÄ aikÅ¡telę, kuri yra (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino.

AikÅ¡telė nemaža, apie 100 kvadratinių metrų. AikÅ¡telėje paprastai bÅ«na du asmenys. Vienas, kuris pasiraÅ¡o dokumentus, kitas, kuris priimÄ metalÄ . Kažkurio vardas yra A. S. Č. iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir pinigų priėmimo kvitÄ . Atsiskaitydavo su juo tik grynaisiais pinigais. VienÄ kartÄ 2017 metais darė pavedimÄ . Spalvotojo metalo laužo nerÅ«Å¡iuoja. Liudytojas aiÅ¡kino, kad 2015 metais ruošėsi pardavinėti sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), todėl ten tvarkė teritorijÄ , susidarė įvairių atliekų, t. y. metalinės tvoros, statinės, vamzdžiai, skarda ir t. t.

Todėl jis išvežė priduoti šias atliekas UAB „F.“ į (duomenys neskelbtini). Ant 2015 m. balandžio 7 d. Pinigų išmokėjimo kvito Nr. 171 parašas yra jo. A. D. asmeniškai nepažįsta, bet gali bandyti atpažinti iš nuotraukos. Apibūdinti negali, nes darbuotojai ten keitėsi, vardų jų nežinojo, pažinojo tik iš matymo (t. 3, b. l. 134-136). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Č. taip pat parodė, jog metalinė pakuotė – tai įvairios alaus skardinės, skardinės nuo konservų, dažų (viskas, kas yra iš plono metalo).

UAB „F.“ jis pridavė geležį, t. y. iki 30 geležinių bačkų, skardas (juodÄ jį metalÄ ), tvorÄ (juodasis metalas), supjaustytÄ garaÅ¾Ä (juodasis metalas), geležinius kanistrus, geležinius puodus, laiptus. Kiekio tiksliai, pasakyti negali, bet metalo buvo daug. UAB „F.“ pridavė metalinę pakuotę – skardines nuo alaus, ne daugiau kaip 1 t, skardines nuo dažų iki 300 kg. ViskÄ pridavė (duomenys neskelbtini). Metalo svėrime dalyvavo. AikÅ¡telėje buvo elektroninės svarstyklės. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-aktÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. 171 pasirašė.

Jis pasirašė ir 2015 m. balandžio 7 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ . Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akte nurodyto kiekio metalinės pakuotės nepridavė, metalinės pakuotės iÅ¡ viso buvo ne daugiau kaip 1,5 t. Realiai jis pridavė apie 9 t juodojo metalo, o iÅ¡ jų iki 1,5 t metalinės pakuotės. Kodėl akte nurodyta, kad jis pridavė 5221 kg, pasakyti negali. Liudytojas patvirtino, kad jam buvo iÅ¡mokėta 1167,87 Eur. Å iÄ sumÄ iÅ¡mokėjo A. D.. Dokumentus davė pasiraÅ¡yti A.

D.. Ä® dokumentų turinį liudytojas nesigilino (t. 3, b. l. 139-146). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad surinko metalÄ ir pardavė L. Å .. MetalÄ rado, žinojo, kad L. Å . užsiima metalu, ir paskambino jam. IÅ¡ pradžių norėjo pats vežti metalÄ , tačiau L. Å . pasakė, jog atvažiuos pasiimti. Paėmė metalÄ ir iÅ¡vežė. Nežino, ar L. Å . dalyvavo metalo iÅ¡vežime, tačiau jis organizavo metalo iÅ¡vežimÄ . KÄ L. Å . darė su metalu, nežino. Liudytojas neprisiminė, kiek buvo metalo, tačiau buvo prikrauta pilna maÅ¡ina.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad davė tokius parodymus. Jis patvirtino, kad metalÄ surinko miÅ¡ke. Ten buvo didelės duobės, jose ir buvo metalas. Toje vietoje buvo užkasta daug skardinių. Metalo galėjo bÅ«ti viso apie 20 t. Buvo ir skardinių ir ne skardinių. Kiek buvo skardinių, nežino. Skardinės buvo sulamdytos. Tai buvo skardinės, kuriose buvo laikomi maisto produktai. Taip pat buvo senų statinių. Jų buvo daug. Buvo gal 50 statinių, po 20 l ar 15 l.

Jos buvo tuščios, buvo ne naujos. Metalo atvažiavo paimti vilkikas su priekaba. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar jis važiavo į supirkimo aikštelę. Taip pat neprisiminė, po kiek laiko gavo pinigus. Galimai jam buvo duoti pasirašyti dokumentai. Kiek buvo sumokėta pinigų, neprisiminė. L. Š. pinigus galimai sumokėjo per du kartus. Kiek kartų pasirašė dokumentus, neprisiminė. Pinigų išmokėjimo kvite yra jo parašas. Jo parašai yra ir sutartyje. L. Š. nereiškė pretenzijų, kad sumokėjo per mažai pinigų.

Apklausos metu policininkai kalbėjo lietuvių ir rusų kalba. Vertėjo nebuvo. Liudytojas galimai moka lietuvių kalbÄ taip, kad galėtų perskaityti tekstÄ ir jį suvokti. Nepamena, ar pats perskaitė apklausos tekstÄ . Nepamena, ar prieÅ¡ priduodant ir kalbant su L. Å ., derino kainÄ . Jis gali atskirti juodÄ metalÄ , skardinės nėra juodas metalas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad jis priklauso (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«reliui. PrieÅ¡ porÄ metų jam medžiojant miÅ¡ke, esančiame Pabradės seniÅ«nijoje Å venčionių rajone, Padubingiuose, pastebėjo didelę krÅ«vÄ Ä¯vairaus juodojo metalo laužo (įvairiausias vielas, įvairias atliekas, jo manymu, likusios nuo karinių pratybų, geležis), įvardinti tiksliai jų negali, bet tai buvo metalas.

Nusprendė Å¡ias atliekas surinkti ir priduoti. Dar pats asmeniÅ¡kai miÅ¡ke surinko įvairias metalines pakuotes (įvairiausias skardines, įvairiausiÄ tarÄ ), surinko apie 2 kvadratinius metrus. VienÄ dienÄ susitiko su savo pažįstamu L. Å ., įsikalbėjo ir jam pasakė, kad nori priduoti įvairų metalo lauÅ¾Ä . L. Å . pasakė, kad gali duoti maÅ¡inÄ ir atvažiuoti tas atliekas surinkti. V. S. sutiko, susitarė dėl datos ir laiko, dabar tikslios datos pasakyti negali, nes neprisimena. Jis dalyvavo atliekų surinkime.

L. Å . nebuvo. Atvažiavo vyras su dideliu sunkvežimiu „MAN“, valstybinių numerių neprisimena, spalvos taip pat neprisimena. Gali pasakyti, kad sunkvežimis buvo senas. Kiek prisimena, pakrovė visÄ maÅ¡inÄ . V. S. į atliekų surinkimo aikÅ¡telę nevažiavo, svėrime nedalyvavo. Jis paskambino L. Å . ir paklausė, kiek iÅ¡ viso buvo atliekų. Jei neklysta, pasakė, kad apie 20 t. Neprisimena tiksliai, kur jie su L. Å . susitiko atsiskaityti. Prisimena, kad pasiraÅ¡inėjo kažkokius dokumentus, pavadinimų jų neprisimena.

Nesigilino, kas dokumentuose buvo suraÅ¡yta. Prisimena, kad L. Å . jam sumokėjo grynais pinigais ne daugiau 1500-1700 Eur. Apie apklausos metu parodytÄ 2015 m. balandžio 7 d. sutartį-aktÄ ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ , liudytojas parodė, kad Å¡iuos dokumentus pasirašė. Å iuose dokumentuose paraÅ¡yta, kad pridavė tik metalinę pakuotę, parodė, kad pridavė įvairų metalo lauÅ¾Ä . Metalinės pakuotės, jo suvokimu, buvo nedaug. Kvite nurodyta, kad gavo 2710,92 Eur, tačiau tokios sumos negavo (t. 3, b. l. 129-131).

Teisiamojo posėdžio metu I. D. parodė, jog J. S. yra Å¡eimos draugas. Liudytojas pridavė ne daugiau kaip 2,5 t metalo. MetalÄ paėmė iÅ¡ jo namų. Ten buvo ir metalo, ir Å¡iukÅ¡lių, ir bačkų, ir skardos. Neprisimena, ar, priduodamas metalÄ , pasirašė dokumentÄ . MetalÄ nuvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo, jis patvirtino, kad parodymai užfiksuoti teisingai. MetalÄ Ä¯ sunkvežimį krovė jis ir dar galimai draugas.

Gal ir važiavo kartu su tuo automobiliu į metalo supirkimo aikÅ¡telę. Anksčiau ten taip pat pridavinėjo metalÄ . Važiuodavo ir į (duomenys neskelbtini) g. Jam galimai buvo duota Å¡iek tiek pinigų už metalÄ , bet ne tokia suma, kuri nurodyta. Kiek buvo duota pinigų, neprisimena. Ar pasiraÅ¡inėjo dokumentus už tÄ metalÄ , neprisimena. J. S. yra sÅ«naus draugas. Dėl metalo pardavimo bendravo su J. S., sÅ«nus su tuo nesusijęs. Gali bÅ«ti, kad priduotas metalas svėrė iki 2 t. NežiÅ«rėjo į automobilio vidų, kai jis atvažiavo.

Konteineris buvo aukÅ¡tas, nematė, ar jame buvo kažkas papildomai. Su automobiliu „MAN“ niekur nevažiavo, važiavo su autobusu. Kai kitais atvejais priduodavo metalÄ , nebuvo iÅ¡raÅ¡omi dokumentai. Per 2015 metus galėjo priduoti apie 2,5 t metalo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. D. parodė, kad prieÅ¡ porÄ metų jo sÅ«naus draugas J. S. atvažiavo į jo namų teritorijÄ , t. y. (duomenys neskelbtini), surinkti įvairų metalo lauÅ¾Ä . Liudytojas jam pridavė įvairiausias metalines bačkas, skardÄ , iÅ¡ viso iki 2 t.

J. S. buvo atvažiavęs vienÄ kartÄ , buvo atvažiavęs su „MAN“ automobiliu. Ar Å¡is automobilis buvo pakrautas pilnai, neatsiminė. J. S. davė jam pinigų, tačiau kiek, liudytojas neprisiminė. Taip pat jis neprisiminė, ar pasiraÅ¡inėjo kokius dokumentus. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties akte (duomenys neskelbtini) Nr. 162 nurodyto kiekio metalo (23920 kg), jis nepridavė. Jam nebuvo sumokėta iÅ¡mokėjimo kvite nurodyta pinigų suma. Dokumentus pasirašė ne jis (t. 3, b. l. 156-159).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. Å . parodė, jog kažkada iÅ¡ sodo yra pridavęs kelis Å¡imtus kilogramų metalo. Visus dokumentus, kuriuos reikėjo, pasirašė. Tai buvo prieÅ¡ 4 ar 5 metus, galimai 2015 metais. Sode nuo statybų, nuo senesnių laikų buvo likę 400-700 kg metalo. Galvojo pats šį metalÄ priduoti, bet neturėjo nei lengvosios maÅ¡inos, nei sunkvežimio. Žinojo, kad L. Å . užsiima metalo sunkiųjų metalų verslu. Liudytojas L. Å . pasakė, kad turi metalo. Kartu nuvažiavo į sodÄ , kur parodė metalÄ .

Po kelių savaičių pamatė, kad metalo nebėra. L. Å . pasakė, kad jis gali metalÄ pasiimti, kai jam bus patogu. Sode buvo visokio metalo: kampainiai, armatÅ«ra, seni bakai. Pasirašė dokumentus, tačiau nesigilino į jų turinį. Dokumentus pasiraÅ¡yti pateikė L. Å .. L. Å . siÅ«lė pinigų, bet liudytojas pasakė, kad nereikia ir jų neėmė. Jis neatsiminė, kada pasirašė dokumentus. Su L. Å . nevažiavo surinkti metalo. SiÅ«lomos pinigų sumos L. Å . neminėjo. Liudytojas patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jie užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Å . parodė, kad 2015 metais mirė jo sesuo ir laidotuvių metu jo dukterėčios sutuoktinis L. Å . kreipėsi į jį su praÅ¡ymu surinkti atliekas, kurios susidarė jo sode, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad L. Å . turi įmonę ir vykdo metalo supirkimo veiklÄ , tačiau kokioje tiksliai įmonėje dirbo, nežinojo. L. Å . padavė savo asmens duomenis ir Å¡is padavė pasiraÅ¡yti kažkokį dokumentÄ . Liudytojas pasirašė, tačiau dokumento turinio nežino, nes nesigilino.

Jis pasitikėjo L. Š., nes jis buvo dukterėčios sutuoktinis. Liudytojo sode buvo juodojo metalo atliekos: kampainiai, armatūrinės vielos, iš viso apie 300 kg. Jis nepridavė metalinių pakuočių, tokių kaip statinės, dėžutės. Metalo pirkimo-pardavimo sutartyje-akte serija (duomenys neskelbtini) Nr. 160 nurodyta, jog priduota iš viso 24880 t, tačiau tokio kiekio metalo sode nebuvo. Pinigų išmokėjimo kvite serija Nr. 160 nurodyta pinigų suma – 2836,32 Eur nebuvo sumokėta. Paminėtus dokumentus pasirašė.

Atliekų iÅ¡vežimo procese nedalyvavo. Apie UAB „F.“ sužinojo iÅ¡ aplinkos apsaugos specialistų, kurie 2016 metais kvietė į apklausÄ (t. 3, b. l. 162-165). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. L. parodė, kad jis pridavė metalÄ , bet suma buvo tikrai ne tokia, kokia nurodyta kvite. Daugiausiai į autobusiukÄ galėjo tilpti tona metalo. Pridavė senos skalbimo maÅ¡inos ir senų automobilių detales. Kiek buvo sumokėta už priduotÄ metalÄ , liudytojas neprisiminė. MetalÄ galimai pridavė 2015 metais (duomenys neskelbtini) esančioje supirktuvėje.

Metalas buvo sveriamas. Liudytojas dalyvavo svėrime, matė, kiek metalo pasvėrė. Už pasvertÄ metalÄ jam buvo sumokėta. M. L. metalÄ atvežė pats. DokumentÄ iÅ¡rašė tas pats darbuotojas, kuris priiminėjo metalÄ . MetalÄ iÅ¡krovė kartu su supirktuvės darbuotoju. Pasirašė reikiamus dokumentus. Nesigilino į dokumentų turinį, dokumentų neskaitė. Ä® supirktuvę, kurioje pats dirbo, metalo nevežė, nes supirktuvėje, kurioje buvo priduotas metalas, pasiÅ«lė palankesnę kainÄ .

Liudytojas teigė, kad jis L. Å . asmeniÅ¡kai nepažįsta, tačiau yra matęs. Nemano, kad L. Å . yra susijęs su liudytojo metalo pridavimu. Nesidomėjo VMI esančiais duomenimis, kiek jo vardu buvo uždeklaruota ir sumokėta gyventojo pajamų mokesčių, tiesiog deklaravo formoje ir viskas. FormÄ padėjo užpildyti sutuoktinė. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad Å¡ie parodymai užfiksuoti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. L. parodė, kad 2015 metais jis pridavinėjo įvairų metalo lauÅ¾Ä UAB „F.“.

Pridavinėjo automobilių dalis, senus variklius, santechnikÄ . Vežė galimai tris kartus. VienÄ kartÄ vežė apie 1 t, buvo prikrautas mikroautobusas, kitus porÄ kartų – labai mažai, t. y., kÄ galima nusineÅ¡ti. Kiek jam sumokėjo pinigų, neprisiminė. Už metalÄ buvo sumokėta grynaisiais pinigais. Buvo padavęs savo vairuotojo pažymėjimÄ . Kiek prisimena, pasirašė kažkokį dokumentÄ . Koks tai dokumentas, pasakyti negalėjo, nes visiÅ¡kai nesigilino į jo turinį. Jis nepridavinėjo statinių, dėžučių, profilių, kaip nurodyta metalo laužo pirkimo-pardavimo akte serija (duomenys neskelbtini) Nr. 156.

Galimai pridavė senus puodus. Nurodyto kiekio tikrai nebuvo pridavęs. Kaip minėjo, buvo daugiausiai nuvežęs 1 t. Jam tikrai nebuvo sumokėti 999,21 Eur. Ant sutarties-akto ir ant Pinigų iÅ¡mokėjimo kvito Nr. 156 yra jo paraÅ¡ai. Dokumentus pasirašė nesigilindamas, kas ten paraÅ¡yta. (t. 3, b. l. 172-175) Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. K. parodė, jog buvo taip, kad pridavė metalÄ , bet sumos, kiek gavo, neatsimena. MiÅ¡ke ir upėje buvo labai daug metalo, visas namas, kuriame ji gyvena, rinko metalÄ .

Pinigus už priduotÄ metalÄ pasiėmė ji, nes tik ji turiu galiojantį pasÄ . Nežino, kiek metalo pridavė, visai jos kompanijai tai nebuvo didelis kiekis. Ji tik pasirašė dokumentÄ , neskaitė, kas jame praÅ¡yta. Pinigus pasidalino. Ji 2015 metais dažnai neÅ¡davo priduoti metalÄ , nes visi namo gyventojai valė miÅ¡kÄ ir tvarkė upę. Kai priduodavo metalÄ , visada iÅ¡raÅ¡ydavo dokumentus, duodavo pasiraÅ¡yti. L. Å . nėra prašęs pasiraÅ¡yti ant dokumentų ir nėra žadėjęs atlygio.

BÅ«davo surenkamas didesnis kiekis metalo ir nuvežamas priduoti. Kartais pristatydavo ir mažesnius metalo kiekius. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. parodė, kad UAB „F.“ jai yra žinoma. Ten pridavinėjo įvairų metalo lauÅ¾Ä : senas vonias – du vienetus, radiatorius – deÅ¡imt vienetų, geležines bačkas, armatÅ«ras, iÅ¡ metalinių pakuočių pridavė – penkias gariÅ«nines taÅ¡es skardinių, įvairius puodus. Du kartus pridavė dvi maÅ¡inas metalo. Su kokia transporto priemone pakrovė, neprisimena.

Buvo atvažiavęs vienas žmogus. Kiek prisimena, jis buvo apie 180 cm Å«gio, stambaus kÅ«no sudėjimo. Pakrauti tam vairuotojui padėjo jos kaimynas, kurio pavardės nežino. Svėrė metalÄ aikÅ¡telėje, svėrime ji nedalyvavo. Pinigus jai iÅ¡mokėjo tas pats asmuo. Prisimena, kad neskaitė dokumento, kurį pasiraÅ¡inėjo. Kiek tiksliai pinigų jai iÅ¡mokėjo, pasakyti negali, nes neprisimena. 2015 m. kovo 19 d. metalo-laužo pirkimo-pardavimo aktÄ pasirašė ji. 2015 m. kovo 19 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite nurodytos sumos (2776,38 Eur), ji per vienÄ kartÄ tikrai negavo.

Kiek tiksliai buvo sumokėta už metalÄ neprisimena, bet tai nebuvo tokia didelė suma. Akte nurodyta, kad ji pridavė 24860 t metalinių pakuočių. Parodė, kad tokio kiekio ji nepridavė. Pridavė iÅ¡ metalinių pakuočių 5 maiÅ¡us skardinių ir įvairius puodus, kiek jų buvo, pasakyti negali (t. 3, b. l. 166-169). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. S. parodė, kad rinkdavo paprastÄ metalÄ , kraudavo jį į mikroautobusÄ ir veždavo į supirktuvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), kurios pavadinimo neprisimena.

L. Å . tuo metu buvo tos supirktuvės direktorius. Kai nuveždavo metalÄ , jį pasverdavo. Kuo daugiau metalo atveždavo, tuo daugiau pinigų gaudavo. MetalÄ Ä¯ supirktuvę vežė galimai penkis kartus. MetalÄ vežė mikroautobusu. Vienu kartu atveždavo apie 4 t metalo. GalbÅ«t visas laikotarpis, kurį vežė metalÄ , buvo trys mėnesiai. Kai atveždavo metalÄ , palikdavo ir iÅ¡važiuodavo, norėjo, kad susikauptų didesnė suma. Norėjo, kad pinigai bÅ«tų sumokėti per vienÄ kartÄ , nes jam taip buvo patogiau.

IÅ¡ karto pinigų neėmė ir, kai metalÄ atvežė paskutinį kartÄ , tuomet paėmė pinigus. Maždaug žinodavo, kiek turėdavo gauti už kiekvienÄ kartÄ atvežtÄ metalÄ . VienÄ kartÄ turėjo gauti virÅ¡ 500 Eur. Kiek gavo iÅ¡ viso pinigų už atvežtÄ metalÄ , tiksliai neatsimena, bet buvo iki 4000 Eur. AtvežtÄ metalÄ priimdavo supirktuvės darbuotojai. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar tas pats darbuotojas visus kartus priimdavo metalÄ ar skirtingi. L. Å . yra buvęs darbdavys, juo pasitikėjo.

Kai priduodavo metalÄ L. Å . nebÅ«davo. Liudytojas užsiraÅ¡ydavo, kiek metalo pridavė. Vežė bet kokį metalÄ , t. y. bačkas, metalo luitus, maÅ¡inų dalis. Metalo kainÄ derino su L. Å .. Liudytojui buvo sumokėti visi pinigai, kurie nurodyti iÅ¡laidų orderyje. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis Å¡iuos parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad jam yra žinoma UAB „F.“. Pažįsta UAB „F.“ darbuotojÄ L. Å .. Ä® UAB „F.“ aikÅ¡telę, kuri yra (duomenys neskelbtini), 2015 metais veždavo juodÄ jį metalÄ (padargus, vamzdžius, automobilių dalis ir t. t.), metalinę pakuotę – kiek jos tiksliai buvo, pasakyti negali.

Metalo lauÅ¾Ä vežė kokius penkis kartus. Per vienÄ kartÄ vežė kokias keturias tonas. Veždavo su mikroautobusu, baltos spalvos, valstybinių numerių neprisimena. Jam atvežus į UAB „F.“ metalo lauÅ¾Ä , priimdavo tas pats asmuo, vardo, pavardės nežino, atpažinti galėtų iÅ¡ nuotraukos. Tas pats asmuo, kuriam pridavė metalo lauÅ¾Ä , iÅ¡rašė kažkokį dokumentÄ , kurį jis pasirašė. Už metalÄ sumokėjo grynais pinigais, buvo iÅ¡raÅ¡ytas pinigų iÅ¡mokėjimo kvitas, gavo kažkur 4000 Eur.

Pagal Metalo laužo pirkimo-pardavimo aktÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. 153 jis pardavė UAB „F.“ nurodytas atliekas. DokumentÄ pasirašė jis. RaÅ¡ysena ir paraÅ¡as yra jo. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ taip pat pasirašė jis (t. 3, b. l. 178-180). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. taip pat parodė, jog metalo lauÅ¾Ä supranta kaip visÄ metalÄ : autodalys, geležiniai, aliumininiai puodai, geležiniai vamzdžiai. Kas yra metalinė pakuotė nežino, neskiria, tikriausiai – taip pat metalas.

Ä® UAB „F.“ pridavė automobilių dalis, geležinius vamzdžius, metalinius ir geležinius puodus, žemės Å«kio padargus, iki 200 kilogramų įvairių skardinių nuo alaus, konservų. Jis dalyvavo svėrime. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-aktÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. 153 pasirašė. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ pasirašė jis. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akte nurodytas metalo kiekis tikrai panaÅ¡us į tÄ , kurį pridavė. Tai buvo autodalys, geležiniai vamzdžiai, metaliniai ir geležiniai puodai, žemės Å«kio padargai, iki 200 kilogramų įvairių skardinių nuo alaus, konservų.

Už priduotÄ metalÄ jam buvo iÅ¡mokėti 4255,53 Eur (t. 3, b. l. 183-193). Teisiamojo posėdžio metu M. J. parodė, kad jis pridavinėjo metalÄ metalo supirkimo aikÅ¡telėje. Kokiai įmonei priklausė Å¡i aikÅ¡telė, neatsiminė. Toje aikÅ¡telėje matė L. Å ., tačiau nežino, kÄ jis joje veikė. Metalas bÅ«davo pasveriamas ir sumokami pinigai. MetalÄ Ä¯ aikÅ¡telę vežė daug kartų. BÅ«davo, kad ir tonÄ vienu kartu atveždavo. Jis atveždavo metalÄ , kuris bÅ«davo pasveriamas ant svarstyklių, kurios stovėdavo toje aikÅ¡telėje.

Metalas bÅ«davo kraunamas ant svarstyklių, su maÅ¡ina ant jų užvažiuoti nebuvo galima. VisÄ laikÄ gaudavo pinigus už atvežtÄ metalÄ . Neatsimena, kokį didžiausiÄ kiekį metalo buvo pridavęs, bet kiekis virÅ¡ijo kelias tonas. Per vienÄ kartÄ nevirÅ¡ydavo 5 ar 10 t. Galėjo bÅ«ti 2-4 t. BÅ«davo atvejai, kai atveždavo kelias tonas. Metalinių pakuočių kaina skiriasi nuo kito metalo. Veždavo juodÄ metalÄ ir aliuminį. Juodas metalas yra sunkus metalas. Vežė traktoriaus vikÅ¡rus, skardines.

Daug skardinių privežė. Veždavo ir automobilio dalis. Skirtingos metalo rÅ«Å¡ies yra skirtinga kaina. Žinojo, kad priduoda aliuminį, žinojo, kokia aliuminio kaina. Liudytojas neatsiminė, ar už tÄ metalÄ bendrai iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitÄ , ar už kiekvienÄ metalÄ atskirai. Jam nebuvo svarbu popierius, svarbiausia buvo pasiraÅ¡yti ir gauti pinigus. Jis neatsiminė, kiek daugiausiai pinigų yra gavęs. Yra gavęs 1500 Lt, gal yra gavęs 2000 Eur bendrai. KiekvienÄ kartÄ , kai atveždavo metalÄ , iÅ¡mokėdavo pinigus.

Nebuvo atvejų, kad aikÅ¡telės darbuotojas papraÅ¡ydavo kÄ nors papildomai įraÅ¡yti ar kvitÄ pakoreguoti. Yra dirbęs UAB „F.“ metalo rÅ«Å¡iuotoju. Å ioje įmonėje reikėdavo atskirti vienÄ metalo rūšį nuo kitos metalo rÅ«Å¡ies. L. Å . vadovavo UAB „F.“. Vienas žmogus įprastai priduodavo iki 2 t metalo. Jei bÅ«tų sukrautos visos metalo rÅ«Å¡ys, galima priduoti 10-12 t ir daugiau. Vienas žmogus priduodavo iki 2 t. Kiek tonų bÅ«davo surinkta aikÅ¡telėje per dienÄ , nežino.

Buvo taip, kad J. S. pasiÅ«lė 10 Eur, jog pasiraÅ¡ytų kažkokius dokumentus. Liudytojui nebuvo iÅ¡mokėta 2230,60 Eur. VienÄ kartÄ buvo atvejis, kai aikÅ¡telės darbuotojas pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti aktÄ , jog buvo priduota metalinė pakuotė. Tai, kad A. M. pasirašė dokumentus, nors jokio metalo nepridavė, žino, nes jis tuo metu buvo kartu su ja. Buvo pora kartų, kai primokėjo, jog pasiraÅ¡ytų dokumentus. Liudytojas nesigilino į tai, kam J. S. reikėjo, kad jis pasiraÅ¡ytų dokumentus.

J. S. nieko neaiÅ¡kino apie tai, ar yra metalas ar nėra. Duomenų apie metalo pridavimÄ neteikė VMI. Metalas, kuris bÅ«davo atgabenamas, buvo laikomas sandėliuose. Buvo konteineriai, jie buvo dideli, skirti juodajam metalui. Skardines buvo dedamos į didelį maiÅ¡Ä . Didelis maiÅ¡as sveria tonÄ ir virÅ¡ tonos. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis Å¡iuos parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. J. parodė, kad nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. žiemos, tikslaus mėnesio neprisimena, dirbo UAB „F.“.

Buvo pagalbiniu darbuotoju. Buvo atsakingas už metalo rÅ«Å¡iavimÄ . Ten buvo elektrinės svarstyklės, ant kurių galima buvo pasverti iki 1 t vienu kartu. Taip pat buvo svarstyklės, ant kurių galima buvo užvažiuoti su maÅ¡ina, bet jos tuo metu jos neveikė. UAB „F.“ vadovavo L. Å .. Už dokumentų aktų iÅ¡raÅ¡ymÄ buvo atsakinga moteris, kurios pavardės neprisimena, ir J. S.. Jis pats neturėjo teisės iÅ¡raÅ¡yti dokumentų. Už pinigų sumokėjimÄ buvo atsakingas J. S. ir minėta moteris.

J. V. jis nepažįsta. A. D. dirbo prieÅ¡ liudytojÄ . A. D. dirbo kartu. Jis priiminėjo metalÄ . Jis užraÅ¡ydavo kiekius, dokumentų A. D. neiÅ¡raÅ¡inėdavo. PapraÅ¡ius paaiÅ¡kinti, kas yra metalo laužas, M. J. parodė, kad aliuminis, varis, geležis, nerÅ«dijantis žalvaris. PapraÅ¡ius paaiÅ¡kinti, kas yra metalinė pakuotė, M. J. parodė, kad sÄ vokų „metalo laužas“ ir „metalinės pakuotės“ neskiria. Ä® UAB „F.“ buvo priduodamas aliuminis, varis, geležis, nerÅ«dijantis žalvaris.

Asmenys priduodavo iki 2 t per dienÄ . Kad priduotų nuo 18 t ir daugiau per dienÄ , to nebuvo. UAB „F.“ buvo priduodama ne daugiau nei 200 kg skardinių nuo alaus, statinių, aliumininių dėžučių nuo dažų bei konservų. UAB „F.“ pats liudytojas pridavė geležį, aliuminį (puodus, radiatorius, galvutes nuo transporto priemonių, ratlankius). Buvo pridavęs daugiausia kokius 5 kartus. Svoris per vienÄ kartÄ buvo ne daugiau kaip 200 kg. Metalinės pakuotės UAB „F.“ yra pridavęs ne daugiau kaip 20 kg.

Dokumentus iÅ¡raÅ¡ydavo J. S., jis ir duodavo tuos dokumentus pasiraÅ¡yti bei iÅ¡mokėdavo pinigus. Per vienÄ kartÄ gaudavo daugiausiai 50 Eur. M. J. teigė, kad jis dalyvavo metalo svėrime. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-aktÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. 183 pasirašė, taip pat pasirašė pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ . Jis nepridavė metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akte nurodyto metalo kiekio bei negavo 2230,60 Eur. J. S. jam pasiÅ«lė 10 Eur, kad pasiraÅ¡ytų tokius dokumentus.

Ar bÅ«tent minėtÄ dokumentÄ pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti, nežino. Kai dar nedirbo UAB „F.“ ir pridavinėjo metalo lauÅ¾Ä , vienas darbuotojas už pinigus pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti aktÄ , kad neva pridavė metalinę pakuotę. Jis sutiko ir pasirašė. Sumokėjo apie 10 Eur ar Lt. Kiek jam yra žinoma, daug žmonių pasiraÅ¡inėjo už pinigus tokius aktus. Žino, kad tai darė ir A. M. (t. 4, b. l. 7-10). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad ji pažįsta L. Å ., nes pridavinėjo metalÄ , be to, jos vyras dirbo pas L.

Å .. PorÄ kartų pridavė juodÄ metalÄ , jo svoris buvo nelabai didelis. Buvo taip, kad buvo papraÅ¡yta pasiraÅ¡yti už didelį metalo kiekį. PorÄ kartų, kai pridavė nedidelį kiekį metalo, už jį buvo sumokėta 10-15 Eur. VienÄ kartÄ buvo sumokėta 10-15 Eur ir kitÄ kartÄ apie 20 Eur. Pridavė juodÄ metalÄ , nereikalingus buitinius daiktus – dujines plyteles, dviračius. Liudytoja negalėjo pasakyti, kas yra metalinė pakuotė. Ji pasirašė Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ , kurio serija (duomenys neskelbtini) Nr. 186, ir Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ , kurio serija (duomenys neskelbtini) Nr. 186.

Jai buvo primokėta pora eurų už dokumentų pasiraÅ¡ymÄ . Ji nepridavė 25040 kg metalinės pakuotės, jai nebuvo iÅ¡mokėta 2378,80 Eur. Kas davė pasiraÅ¡yti dokumentus, neatsiminė. Tikriausiai juos davė pasiraÅ¡yti moteris. Kai atnešė priduoti metalÄ , paprašė pasiraÅ¡yti dokumentus, nurodė, jog sumokės porÄ eurų. Dėl to metalo, kurį pristatė, nebuvo iÅ¡raÅ¡ytas dokumentas. Buvo du kartai, kai prašė pasiraÅ¡yti dokumentus. Abu kartus buvo kažkiek primokėta.

J. S. pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti dokumentus už 5 Eur atlygį. Galimai vienÄ kartÄ pasirašė dokumentus tuo metu, kai nebuvo atneÅ¡usi jokio metalo. Niekas neaiÅ¡kino, kam to reikia. Ji pati nesidomėjo, kam to reikia. Sutuoktinis pasakė, kad pasiimtų dokumentÄ , kad reikės pasiraÅ¡yti, nieko daugiau neaiÅ¡kino. L. Å . asmeniÅ¡kai neprašė tokių dalykų, Å¡ioje istorijoje su dokumentais jis nefigÅ«ravo. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis Å¡iuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. M. parodė, kad jai žinoma UAB „F.“, nes ji Å¡alia Å¡ios įmonės gyvena, ten priduodavo metalÄ . Metalo laužas yra geležis, katilai, keptuvės. Kas yra metalinė pakuotė, paaiÅ¡kinti negali. UAB „F.“ yra pridavusi dviračius, virdulius, katilus, Å¡ildytuvus, Å¡aldytuvus, mikrobangų krosneles. UAB „F.“ pridavė metalÄ ne daugiau kaip 3 kartus. Tai buvo nedideli svoriai. Kiek prisimena, gaudavo per vienÄ kartÄ ne daugiau kaip 30 Lt. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-aktÄ , kurio serija (duomenys neskelbtini) Nr. 186, ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ pasirašė ji.

Ji nepridavė metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akte nurodyto metalinės pakuotės kiekio ir 2378,80 Eur negavo. Dokumentus pasirašė, nes UAB „F.“ darbuotojas J. S. pasiÅ«lė jai už tai 5 Eur atlygį (t. 4, b. l. 18-21). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. T. parodė, kad pridavė metalinę tvorÄ ir gavo pinigų. Taip pat yra nešęs metalÄ Ä¯ supirkimo punktÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nunešė skardines, bačkas, viskÄ , kas nereikalinga. Kiek kartų nešė metalÄ , neatsiminė.

Už priduotÄ metalÄ gavo atlygį, tačiau, kiek buvo sumokėta, neatsimena. MetalÄ priėmė darbininkai. L. Å . yra pažįstamas. Metalo svėrime nedalyvavo. Kai atveždavo metalÄ , dokumentai buvo iÅ¡duodami. Kas buvo paraÅ¡yta dokumentuose, nežiÅ«rėdavo. Liudytojas teigė, kad Å¡iuo metu nedirba, kai surenka metalo, jį priduoda. Anksčiau priduodavo metalÄ aikÅ¡telėje, kuri yra (duomenys neskelbtini) g., ji buvo arčiausiai. Juodo metalo, skardinių, pakuočių kainos skyrėsi. Jis žinojo, kur yra sunkusis metalas, kur lengvasis.

Jis negalėjo priduoti 15 t metalo, Å¡is kiekis yra per didelis. Per tiek metų, kiek nešė metalÄ , gal ir galėjo bÅ«ti toks kiekis. Gal ir buvo atnešęs vienÄ kartÄ 218 kg metalo. MetalÄ neÅ¡davo ne vienas. Per kartÄ atneÅ¡davo 70-80 kg. KiekvienÄ kartÄ , kai atneÅ¡davo metalÄ , buvo iÅ¡raÅ¡omi dokumentai. Dokumentus jis pasiraÅ¡ydavo. Už priduotÄ metalÄ negalėjo gauti virÅ¡ 6000 Eur. Už 70-80 kg metalo mokėdavo 7 Eur. Liudytojas teigė, kad jam niekas nėra mokėjęs už tai, jog pasiraÅ¡ytų kokį nors dokumentÄ .

Taip pat jis nėra gavęs tokio pasiÅ«lymo. Jis nėra gavęs 6087,60 Eur. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. T. parodė, jog jam nėra žinoma UAB „F.“. Jis pridavinėjo metalÄ supirktuvėje, kuri yra (duomenys neskelbtini), aikÅ¡telės pavadinimo nežino. Supirktuvėje jis pridavė geležinius vamzdžius, Å¡aldytuvus, vaizdo magnetofonus, skardÄ , skardines nuo alaus, konservų, bet ne daugiau kaip 20 kg.

Svėrime jis nedalyvavo, tuo metu kalbėjo su draugais. Pridavė kokius tris kartus. Daugiausiai buvo pridavęs 218 kg geležies. Kiek iÅ¡mokėjo pinigų, neprisimena. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-aktÄ , kurio serija (duomenys neskelbtini) Nr. 184 pasirašė. Taip pat jis pasirašė ir kvitÄ . Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akte nurodyto metalo kiekio nepridavė. Tiek niekada nebuvo pridavęs. Daugiausia buvo pridavęs 218 kg įvairaus laužo. Jam nebuvo sumokėta 6087,60 Eur. Dokumentus jo prašė pasiraÅ¡yti kažkokia moteris, dokumentų jis neskaitė (t. 4, b. l. 13-15).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. L. parodė, kad jis pridavė metalÄ . Asmuo, kuris ten vadovavo, pasiÅ«lė prisiraÅ¡yti kažkiek kilogramų. Davė kažkokį dokumentÄ pasiraÅ¡yti ir sakė, jog duos 20 Lt. Liudytojas pasirašė porÄ lapų, gavo 20 Lt. MetalÄ pridavė 2015 m. Atvežė nedaug metalo, gal 30 kg. Pasakė, kad priraÅ¡ys keletÄ kilogramų. Liudytojas nežino, kiek prirašė. Buvo duoti pasiraÅ¡yti popieriai, ten nebuvo nieko paraÅ¡yta, buvo beveik tuÅ¡ti dokumentai.

Davė kažkokį blankÄ pasiraÅ¡yti. Ten buvo paraÅ¡ytas liudytojo vardas ir pavardė. Jis nežino, kiek sumokėjo už atvežtÄ metalÄ . KiekvienÄ kartÄ priduodant metalÄ , buvo atskirai iÅ¡raÅ¡omi dokumentai. Tas žmogus, paprašęs pasiraÅ¡yti ant blanko, nepaaiÅ¡kino aplinkybių, dėl ko jam taip reikia. Jis pasakė, kad priraÅ¡ys kažkiek kilogramų metalo prie atvežto metalo. Jis nieko neaiÅ¡kino apie tai, ar tas metalas yra ar jo nėra. GalbÅ«t jam trÅ«ko kilogramų, neklausė jo, jis tik pasakė, kad prisiraÅ¡ys keletÄ kilogramų.

Liudytojas nevežė skardinių, atvežė juodÄ metalÄ . Vežė iÅ¡kastÄ iÅ¡ žemės metalÄ . Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis Å¡iuos parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. L. parodė, jog jis neatsimena UAB „F.“. Jis 2015 metais pridavinėjo metalÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Žmonių, kurie dirbo toje aikÅ¡telėje, nepažįsta. S. L. parodė, kad pridavė iÅ¡kastÄ iÅ¡ žemės juodojo metalo lauÅ¾Ä , kurį iÅ¡kasė Parko g.

15. Kažkada ten buvo metalo liejykla. Per visus kartus pridavė daugiausia iki 1 t. Skardinių nuo alaus, nuo konservų, nuo dažų taros, kanistrų niekada nepridavinėjo – smulkių daiktų niekada nepridavinėjo. Važiavo priduoti ne daugiau kaip 4 kartus, pakraudavo į savo transporto priemonę „Audi 80“. Ä® maÅ¡inÄ tilpdavo iki 300 kg metalo. IÅ¡mokėdavo per vienÄ kartÄ ne daugiau kaip 45 Eur. Metalo svėrime liudytojas dalyvavo. Prisimena, kad metalÄ iÅ¡kraudavo ir sudėdavo į maiÅ¡us, nešė ant svarstyklių, ten buvo tik mažos svarstyklės. Didelių svarstyklių, ant kurių galima bÅ«tų užvažiuoti su maÅ¡ina, ten nebuvo.

Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-aktÄ , kurio serija yra (duomenys neskelbtini) Nr. 188, pasirašė jis. Taip pat jis pasirašė 2015 m. balandžio 20 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ . Metalo kiekio, kuris nurodytas metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akte, nepridavė. Pridavė ne daugiau kaip 1 t juodojo metalo, vežė ne daugiau kaip 4 kartus. Gavo pinigų ne daugiau kaip 180 Eur. Prisimena, kad vyras iki 40 metų, apie 190 cm Å«gio, normalaus kÅ«no sudėjimo, kuris sėdėjo bÅ«delėje ir kuris jam iÅ¡mokėjo pinigus, prašė, kad jis pasiraÅ¡ytų dar 3 dokumentus, kad neva tai pridavė metalÄ .

PasiÅ«lė už vienÄ paraÅ¡Ä 10 Eur. Jis sutiko ir pasirašė. Jam atrodo, kad bÅ«tent šį dokumentÄ , kuris jam parodytas apklausos metu, jis ir pasirašė už pinigus, kuriuos jam pasiÅ«lė vyriÅ¡kis. Jam nebuvo iÅ¡mokėti 2356,19 Eur, daugiausia buvo iÅ¡mokėta 180 Eur (t. 4, b. l. 24-47) Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. G. parodė, jog prieÅ¡ penkis metus pridavė metalÄ ir viskas. Ä®monės, kuriai pardavė metalÄ , pavadinimo neatsimena. AikÅ¡telė yra netoli jo namų.

Pridavė daug metalo, atvežė su maÅ¡ina. MetalÄ vežė ne vienÄ kartÄ . MetalÄ su skirtingomis maÅ¡inomis galėjo vežti 5-7 kartus. Per kartÄ atveždavo daug metalo, t. y. tonÄ , pusantros tonos, dvi tonas. Atveždavo vamzdžius, skardÄ , maÅ¡inos dalis. Kai atveždavo metalÄ supirkimui, iÅ¡kraudavo ant svarstyklių, pasverdavo, dalyvaudavo svėrime, paimdavo pinigus ir iÅ¡važiuodavo. Pridavus metalÄ iÅ¡duodavo dokumentÄ , kuriame nurodoma, kiek liudytojas gavo pinigų, kiek buvo svorio. Dokumentai buvo iÅ¡raÅ¡omi kiekvienÄ kartÄ .

Liudytojas negalėjo nurodyti, kiek gaudavo pinigų už priduotÄ metalÄ . BÅ«davo, jog gaudavo ir 1000 Eur, bet ne kiekvienÄ kartÄ tiek gaudavo. ŽiÅ«rėdavo dokumentų, kuriuos duodavo pasiraÅ¡yti, turinį. Svoris bÅ«davo teisingai įraÅ¡ytas. Jam buvo iÅ¡mokėti 1793,89 Eur. Ä® supirkimo punktÄ negalėjo atvežti virÅ¡ 14 t dėžučių ir statinių. Pridavė bačkas, dėžutes, gal daugiau nei 14 t, gal mažiau. Metalo pridavimas ir pajamos, gautos iÅ¡ metalo pridavimo, buvo beveik pagrindinis liudytojo pragyvenimo Å¡altinis.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis Å¡iuos parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, jog UAB „F.“ jam nėra žinomas. M. G. teigė, kad pridavinėjo metalo lauÅ¾Ä metalo laužo supirktuvėje Å¡alia jo namų. Jis aikÅ¡telės pavadinimo nežino. Pridavė autodalis, įvairų geležį, vamzdžius. Skardinių nuo alaus, konservų jis nepridavinėjo. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-aktÄ , kurio serija (duomenys neskelbtini) Nr. 190 pasirašė jis, taip pat jis pasirašė pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ .

Liudytojas teigė, kad jis galėjo priduoti apie 14130 kg metalo, tačiau tai buvo geležiniai daiktai, skardinių nebuvo. Kiek pinigų jam sumokėjo, neprisiminė. Jam buvo išmokėta 1793,89 Eur. Kas padavė pasirašyti dokumentus, neprisiminė, nes buvo išgėręs. Dokumento neskaitė, jį tik pasirašė (t. 4, b. l. 50-52). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. M. parodė, kad 2015 m. jį pasikvietė metalo supirkimo aikštelės darbuotoja ir davė kažkokius popierius pasirašyti.

Pasirašė kažkokius popierius. Jis yra pridavęs apie 100 kg juodo metalo. Ä®monė vadinosi „F.“. Liudytojas neprisiminė, kiek kartų yra pridavinėjęs metalÄ toje supirktuvėje, gal porÄ kartų. Du kartus yra pridavęs apie 40 kg metalo. Kiek gavo pinigų už priduotÄ metalÄ , neprisiminė. Nežino, kokius dokumentus reikėjo pasiraÅ¡yti, pakvietė ir pasirašė. Neskaitė tų dokumentų turinio. Negavo atlygio už dokumentų pasiraÅ¡ymÄ . Liudytojas teigė, kad jis dirbo UAB „F.“ gal tris mėnesius ar porÄ mėnesių 2015 metais.

Kai pridavė metalÄ , tada dar nedirbo UAB „F.“. Tuo metu, kai pakvietė pasiraÅ¡yti dokumentÄ , jau buvo dirbęs įmonėje. Dokumentuose nurodytos sumos nėra gavęs. Nėra pridavinėjęs statinių, dėžučių, sijų, skardų, kampuočių, puodų, vamzdžių. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis Å¡iuos parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. M. parodė, kad UAB „F.“ dirbo 2015 metais. Dirbo apie porÄ mėnesių. Pridavinėjo metalo lauÅ¾Ä UAB „F.“, tačiau tuo metu, kai Å¡ioje įmonėje nedirbo.

Kada tiksliai pridavė metalÄ , neprisimena. Tada pridavė juodÄ jį metalÄ , bendras svoris ne daugiau kaip 20 kg. Skardinių nuo alaus ar konservų nepridavinėjo. Jis nedalyvavo svėrime. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-aktÄ , kurio serija (duomenys neskelbtini) Nr. 185 pasirašė, taip pat pasirašė pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ . Å iuos dokumentus nurodė pasiraÅ¡yti UAB „F.“ dirbusi moteris, kuri sėdėjo bÅ«delėje (duomenys neskelbtini) g. Jis realiai net nepasidomėjo, kodėl juos reikėjo pasiraÅ¡yti, dokumentų neskaitė.

Parodė, kad nurodytų prekių jis nepridavė ir nurodytos sumos negavo. Tiksliai neprisiminė, tačiau teigė, jog tokius dokumentus pasirašė keletÄ kartų (t. 4, b. l. 55-57). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. J. parodė, jog valstybės vardu buvo paveldėtas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris aukciono bÅ«du buvo realizuotas jai dar dirbant mokesčių inspekcijoje. Butas buvo apie 20 m2 ploto. Butas buvo vieno kambario su prieangiu. Kiek ji buvo buto apžiÅ«roje, nematė, kad tas objektas iÅ¡siskirtų kažkuo iÅ¡ kitų perimtų butų.

Ten buvo asmeniniai daiktai, Å¡iukÅ¡lės. Bute buvo ne vienÄ kartÄ . PirmÄ kartÄ buvo perimant turtÄ , o po to su vertintoju važiavo vertinti turto prieÅ¡ aukcionÄ . PrieÅ¡ aukcionÄ bÅ«na turto apžiÅ«ra. Tikriausiai mažiausiai tris kartus buvo tame bute. Tas butas buvo antrame aukÅ¡te, jame buvo maža virtuvėlė, ant sienų sukabinti puodai, keptuvės, pora spintelių, įėjus į kambarį, buvo metalinė lova, ant kurios buvo sumesti drabužiai, ir staliukas, apkrautas knygomis, laikraščiais.

Jokių iÅ¡skirtinių objektų bute nebuvo. Liudytoja nepastebėjo bute neįprastai daug statinių, talpų. Butas buvo perimtas mokesčių inspekcijos ir po sutarties pasiraÅ¡ymo raktas nuo buto buvo atiduotas pirkėjui. IÅ¡ to buto negalėjo bÅ«ti iÅ¡vežta virÅ¡ 23 t metalinės pakuotės. Butas buvo parduotas su jame buvusiais daiktais. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji Å¡iuos parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. J. parodė, kad nuo 2006 metų iki 2015 metų dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiÄ ja specialiste.

Vykdė (duomenys neskelbtini) turto administravimÄ . Buvo gautas suinteresuoto asmens praneÅ¡imas apie galimÄ turto paveldėjimÄ valstybės vardu. Kuriais metai Å¡is praneÅ¡imas buvo gautas, liudytoja negalėjo nurodyti, visÄ informacijÄ turi VMI. Buvo inicijuota valstybės paveldėto turto perėmimo procedÅ«ra, t. y. buvo surinkti visi dokumentai apie mirusįjį asmenį ir jam priklausantį turtÄ , ir kreiptasi į notaro biurÄ dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo. Gavus minėtÄ dokumentÄ buvo suraÅ¡ytas priėmimo-perdavimo aktas, kurio pagrindu buvo perimtas turtas į VMI apskaitÄ , o nekilnojamas turtas taip pat įregistruotas Registrų centre.

Buvo organizuotas buto, esančio g. (duomenys neskelbtini), durų atrakinimas ir spynos pakeitimas, kurį vykdė su VMI sutartį sudariusi įmonė. Atvykus su įmonės atstovais pakeisti spynÄ , bute buvo rasta įvairių Å¡iukÅ¡lių: tuÅ¡ti alkoholio buteliai, knygos, įvairÅ«s drabužiai, namų apyvokos daiktai (indai, stiklainiai, keptuvės), baldai (lova, stalas). Butas buvo apleistas, netvarkingas, bet jis tikrai neiÅ¡siskyrė iÅ¡ kitų apleistų butų. Tais atvejais, kai bÅ«davo neįmanoma patekti į butÄ per Å¡iukÅ¡les vos atrakinus duris, bÅ«davo organizuojamas Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas.

Å iuo atveju to nebuvo, nes buvo įmanoma įeiti į tÄ butÄ ir jį apžiÅ«rėti. Pakeitus spynÄ , raktai buvo saugomi VMI. Ar E. M. dalyvavo buto apžiÅ«roje, liudytoja negalėjo nurodyti. Ji nežino, kaip E. M. atrodo ir jo asmeniÅ¡kai nepažįsta. Kiek prisiminė, minėtame bute nebuvo jokio metalo laužo ar metalinių pakuočių, galimai, buvo kelios keptuvės ir puodai (t. 4, b. l. 118-120) Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad patalpos, apie kurias duoda parodymus, buvo ganėtinai apleistos, prastos bÅ«klės. Apsilankymo tikslas bute buvo nekilnojamojo turto vertinimas, tai tuo aspektu jis ir buvo apžiÅ«rinėjamas.

Buto bÅ«klė buvo labai prasta. Bute pastebėjo ypatingÄ netvarkÄ , kažkiek Å¡iukÅ¡lių, butas buvo užkrautas įvairiais rakandais, apie kažkokius ypatingus daiktus negalėtų nieko pasakyti. Kiek pamena, butas buvo labai mažo ploto. Vertinimo iÅ¡vadoje nurodė visus priklausinius. Kiek pamena, Å¡is objektas neturėjo rÅ«sio. Jokio rÅ«sio ar kitų priklausinių tikrai neapžiÅ«rėjo, kiek pamena, jų nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad pagal 2012 m. gegužės 28 d. pasiraÅ¡ytÄ sutartį dėl turto vertinimo tarp UAB „Marleksa“ ir VMI, 2013 m. balandžio 24 d. vertinimo tikslu buvo atlikta apžiÅ«ra buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Buto apžiÅ«roje dalyvavo jis ir VMI specialistė. Liudytojas darė nuotraukas. Tiksliai negali pasakyti, kaip atrodė butas, bet iÅ¡ nuotraukų ir apžiÅ«ros akto gali pasakyti, kad butas buvo apleistas. Tiksliai įvardinti daiktų, buvusių bute, negali. (t. 4, b. l. 123-124) Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. B. parodė, jog (duomenys neskelbtini) gyveno jo motina. Anksčiau bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gyveno vyras, kuris mirė. Tame bute gal tris metus niekas negyveno. VienÄ kartÄ labai seniai liudytojas, kai dar kaimynas buvo gyvas, yra buvęs tame bute.

Bute buvo daug knygų, rÅ«bų visokių. Metalinių daiktų, t. y. statinių, talpų, nebuvo. Kaimynas surinkinėjo knygas, daug skaitė. Jis viskÄ rinko, rinkdavo Å¡iukÅ¡les, jam nelabai gerai buvo su galva. Tas butas taip ir stovėjo po jo mirties. Bute buvo daug daiktų, bet viskas stovėjo savo vietoje. Tame bute po kaimyno mirties niekas nesilankė, negyveno. IÅ¡krausčius daiktus iÅ¡ buto, jie buvo sukrauti prie namo sienos. Liudytojas nematė, kas ten per daiktai, nes viskas buvo nepermatomuose maiÅ¡uose.

Nežino, ar ten buvo metalinių talpų, statinių. Buvo daug maišų, gal 30-40 maišų, jie buvo dideli. Butams priklauso sandėliukai. Ar kaimynas turėjo sandėliukÄ , nežino. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis Å¡iuos parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. B. parodė, kad nuo 2006 metų iki dabar vasaros laiku jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Å iuo adresu gyvena ir jo mama. Žiemos metu paprastai gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynus adresu (duomenys neskelbtini) pažįsta.

Tai yra, pažįsta tuos kaimynus, kurie gyvena bÅ«tent toje namo pusėje, kur gyvena ir jis pats. Nori parodyti, kad 2010 metais ar 2011 metais, tiksliai neprisimena, mirė jo kaimynas. Jis gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis buvo jo bute. Tai buvo ganėtinai tvarkingas butas, bet jame nebuvo vandens. Kiek jam yra žinoma, bute buvo elektra. Po jo mirties apie 2,5 metų butas buvo tuščias, jame niekas negyveno. VienÄ vasarÄ , galimai tai buvo 2013 metai, jis pamatė, kad iÅ¡ buto yra kraustomi daiktai.

Tai buvo įvairus namų apyvokos daiktai – indai, daug knygų, drabužiai, baldai ir t. t. Tai buvo kaimyno daiktai. Daiktus kraustė ir namo kieme dėjo į krÅ«vÄ ir į maiÅ¡us du vyrai. Tų vyrų jis nepažįsta, atpažinti negalėtų. TÄ dienÄ iÅ¡ Å¡itų vyrų jis sužinojo, kad kaimyno butas yra parduotas kažkokiam vyrui. Kiek prisimena, tris ar keturias dienas visi Å¡ie daiktai gulėjo namo kieme. Kas juos iÅ¡vežė, nematė. Po to, kai daiktų namo kieme nebuvo, atvažiavo naujasis savininkas.

Tai vyras apie 35 metų amžiaus, apie 1,70 m Å«gio, neprisimena jo vardo, bet jis pasakė, kad yra naujasis savininkas ir butÄ nusipirko aukcione. Parodyti, ar naujasis savininkas matė daiktus, buvusius bute, pasakyti negali, nes nežino. Naujasis savininkas atvažiavo, kai daiktų jau nebuvo. Jo žiniomis, tame bute po kaimyno mirties niekas negyveno. Daugiau Å¡io žmogaus/naujo savininko nematė (t. 4, b. l. 65-71). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. D. parodė, kad, kai dirbo (duomenys neskelbtini) departamente, buvo atliekamas UAB „F.“ planinis patikrinimas dėl įrodančių dokumentų iÅ¡davimo teisėtumo.

Pagal faktines aplinkybes buvo nustatyta, kad galimai buvo neteisėtai iÅ¡raÅ¡ytas įrodantis dokumentas. Ä®rodantis dokumentas – tai dokumentas, kuris įrodo, kad buvo sutvarkytos atitinkamos pakuotės atliekos. Už tÄ dokumentÄ gamintojai-importuotojai turi teisę į mokestinę lengvatÄ . Jei gerai atsimena, kad buvo klaidingai vedama apskaita. Remiantis pirminių dokumentų, apklausos rezultatų ir visų nustatytų aplinkybių visuma, buvo suraÅ¡ytas patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog metalinės pakuotės nebuvo tinkamai surinktos ir sutvarkytos pagal aplinkosauginius reikalavimus.

Greičiausiai patikrinimas buvo už 2015 metais ir apima kažkokiÄ dalį 2016 metų. Turėtų bÅ«ti minimas pusmetinis faktas, kas buvo nustatyta, kas nenustatyta, ar už tÄ kiekį buvo galima iÅ¡raÅ¡yti įrodančius dokumentus. Buvo nustatyta, kad buvo netvarkingai suraÅ¡yti pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantys dokumentai. Jei dokumentas yra neteisėtas, jis turi bÅ«ti panaikinamas, o už neteisėtus iÅ¡raÅ¡ytus įrodančius dokumentus, kurie nesuteikia mokestinės lengvatos, gamintojai-importuotojai turi susimokėti mokestį į valstybės biudžetÄ .

Kilo klausimas, ar apskritai buvo surinktos ir sutvarkytos tos atliekos. Gamintojai-importuotojai per kiekvienus metus iÅ¡leidžia atitinkamÄ pakuotės kiekį į vidaus rinkÄ ir tam, kad nereikėtų mokėti mokesčio valstybei, jie turi vykdyti užduotis. Tam, kad bÅ«tų atleisti nuo mokesčių, jie turi turėti įrodantį dokumentÄ , kuris atleidžia nuo mokesčių. Gamintojai-importuotojai iÅ¡leidžia pakuotę į vidaus rinkÄ ir jie turi sumokėti tarÅ¡os mokestį arba gauti pažymÄ .

Yra du atliekų srautai – komunalinis ir nekomunalinis. Komunalinis – tai yra konteinerinė sistema, o trÅ«kstamam užduočių vykdymui yra pasitelkiamas komercinis srautas, skelbiami konkursai, jų metu ateina teisėtas atliekų tvarkytojas, kuris yra įraÅ¡ytas į tvarkytojų sÄ raÅ¡Ä , turi atitinkamas licencijas ir pasako, kad per metus už tam tikrÄ kainÄ sutvarkys konkretų tam tikros pakuotės kiekį. Jei visi leidimai atitinka, įmonė laimi konkursÄ ir pasiraÅ¡omas kontraktas. Tuomet jie iki tam tikrų datų turi įvykdyti savo įsipareigojimus.

Atliekų tvarkytojas turi surinkti ir sutvarkyti atliekas. Atliekų tvarkytojas gauna pajamas iÅ¡ organizacijų už atliktÄ darbÄ , už suteiktas paslaugas. Gamintojai-importuotojai pinigų tiesiogiai neduoda, t. y. suneÅ¡amas krepÅ¡elis, patvirtinami metiniai įkainiai ir iÅ¡ to krepÅ¡elio yra skirstomos lėšos tiek komunaliniam, tiek nekomunaliniam srautui. Liudytojas negalėjo pasakyti, su kuo turėjo sutartį C. konkrečiu atveju. Jis neprisiminė, ar patikrinimo metu nustatinėjo visÄ grandinę, kas, su kuo turėjo sutartis.

Atliekant patikrinimÄ , yra aktualu tai, su kokia organizacija surinkėjas turi sutartį, nes negalima paimti įrodančio dokumento, jei jis buvo neiÅ¡raÅ¡ytas kitai organizacijai. UAB „F.“ ir UAB „M.“ yra girdėtos. Jei žiÅ«rėti pagal įrodančių dokumentų prizmę, tai bÅ«tų taip, kad UAB „F.“ buvo surinkėjas, UAB „M.“ galimai buvo eksportuotojas arba galutinis tvarkytojas, o po to buvo galutinio produkto gavėjas. Atliekas Å¡iuo atveju surinko UAB „F.“.

UAB „F.“ tas atliekas pateikia galutiniam sutvarkymui UAB „M.“. UAB „M.“ arba pati sutvarko, jei turi galimybę, arba turi vežti į kitÄ valstybę ir nurodyti tÄ atliekų tvarkytojÄ , kuris yra suderintas su Aplinkos apsaugos agentÅ«ra ir agentÅ«ra turi patvirtinti. Å iuo atveju UAB „M.“ turėjo gauti patvirtinimÄ iÅ¡ užsienio valstybės ir tada UAB „M.“ tikriausiai iÅ¡rašė UAB „F.“ dokumentÄ , kad buvo sutvarkytos atliekos. UAB „F.“, gavusi perdirbėjo pažymÄ , iÅ¡raÅ¡o surinkėjo pažymÄ C., kad buvo tinkamai suteikta paslauga ir už tÄ paslaugÄ C. turi atsiskaityti pagal sutartį.

Visų pirma UAB „M.“ iÅ¡raÅ¡o pažymÄ , kurios pagrindu pažymÄ vėliau iÅ¡raÅ¡o UAB „F.“. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar realiai tikrino pakuočių egzistavimÄ sandoryje tarp UAB „F.“ ir UAB „M.“, bet žiÅ«rėjo Å¡iek tiek kita prizme, per surinkimÄ . Tai tikriausiai liečia ir UAB „M.“ pirkimÄ -pardavimÄ , atliekų judėjimÄ , ir patį surinkimo faktÄ . Jei UAB „M.“ nebÅ«tų pateikusi pažymos, tai UAB „F.“ neturėtų pagrindo raÅ¡yti savo pažymos, nes paslauga bÅ«tų nesuteikta.

R. D. neprisiminė tokio atvejo, kad 2015 metais, kai buvo iÅ¡raÅ¡yta 100 t pažyma UAB „M.“ pažymos pagrindu, L. Å . bÅ«tų paklausęs, kÄ daryti su ta pažyma, nes UAB „F.“ jokių pinigų už tÄ pažymÄ negavo. Jis neprisiminė, kad L. Å . bÅ«tų paklausęs, gal verta bÅ«tų anuliuoti pažymÄ , nes ji nieko verta, kad liudytojas bÅ«tų pasakęs, jog čia tik 100 t, tai yra tik smulkmena. Duomenų, kad dėl pažymų panaikinimo kažkuriems gamintojams-importuotojams atsirado papildomos prievolės sumokėti tarÅ¡os mokestį, neturi.

Gali bÅ«ti, kad ta pažyma tiesiog liko kaip iÅ¡raÅ¡yta, bet nepanaudota patvirtinimui. Pagal pažymų iÅ¡raÅ¡ymo sistemÄ galima nustatyti, kokia atlieka ir kieno surinkta. Liudytojas aiÅ¡kino, kad informacija buvo perduota teisėsaugos institucijoms, nes kilo klausimų, pavyzdžiui, kaip galima rasti bute 24 t metalinės pakuotės. Patikrinimo metu įtarimų sukėlė metalinės pakuotės pridavimo kiekiai, t. y., kiek priduodavo vienas asmuo, ar įmanoma tiek turėti, priduoti ir t. t. Jei gerai atsimena, ten buvo keletas asmenų, kurie per vienÄ atidavimÄ pridavė daugiau nei 10 t metalinės pakuotės atliekų.

Kilo abejonių dėl realiai supirktos metalinės pakuotės kiekio. Ä® institucijos, kurioje dirbo liudytojas, funkcijas įėjo atliekų tvarkytojų, kurie turi teisę iÅ¡raÅ¡yti įrodančius dokumentus, veiklos kontrolė. Atliekų tvarkytojų Lietuvoje buvo nemažai ir pagal aplinkos ministro nustatytÄ tvarkÄ buvo prievolė tikrinti visus besÄ lygiÅ¡kai. Buvo imama kraÅ¡tutinė riba, kas atrodė nelogiÅ¡ka, ir apklausinėjami gyventojai, ar jie pristatė tokį kiekį metalinės pakuotės, kas buvo deklaruota pirminiuose dokumentuose.

Pakuotės išrašyme svarbu tai, ar ta pakuotė tikrai buvo surinkta ir sutvarkyta pagal aplinkosauginius reikalavimus. Liudytojas nenustatė, kad tie žmonės negalėjo priduoti, žmonės teikė paaiškinimus. Viskas yra surašyta patikrinimo akte, kokie dokumentai buvo pateikti, tokiais ir buvo remiamasi. Fizinė patikra tikriausiai neįvyko, nes tai yra patikrinimas už buvusį laikotarpį. Pagrindinės institucijos funkcijos buvo tikrinti, ar įrodantys dokumentai yra išrašyti laikantis aplinkos ministro nustatytos tvarkos.

Atliekant patikrinimÄ buvo nustatyta pažeidimų ne tik dėl UAB „M.“, bet kilo ir kitų abejonių dėl surinkimo iÅ¡ gyventojų, ar tikrai buvo surinktas atitinkamas kiekis metalinės pakuotės. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. parodė, jog jis dirba (duomenys neskelbtini) departamente, nurodė, kad dėl UAB „F.“ perduotos pažymos dėl 100 t C. buvo padaryta 107904,9 Eur žala valstybei. Žala paskaičiuota vadovaujantis Mokesčių už aplinkos terÅ¡imÄ pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos apraÅ¡u (t. 4, b. l. 171-172).

Teisiamojo posėdžio metu B.R. parodė, kad UAB „F.“ turėjo jungtinės veiklos sutartį su UAB „M.“. Pagrindinę sutartį organizacija pasirašė su UAB „M.“. UAB „M.“ buvo atsakinga už sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ ir tinkamÄ paslaugų teikimÄ , o UAB „F.“ 2015 metais buvo viena iÅ¡ UAB „M.“ tiekėjų. Sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2015 m. sausio pradžioje pagal 2014 metų pabaigoje įvykusį konkursÄ , kurį organizacija organizavo ir iniciavo aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Pagal tÄ konkursÄ teisininkui patikrinus pateiktus UAB „M.“ dokumentus, ji buvo pasirinkta kaip paslaugos tiekėjas. Paslaugos tiekėju buvo pasirinktas UAB „M.“, kuri pasitelkė į pagalbÄ subtiekėjÄ UAB „F.“. Å ios įmonės turėjo teikti paslaugÄ , t. y. pakuočių atliekų sutvarkymÄ ir įrodančių dokumentų iÅ¡davimÄ organizacijai. Pagal galiojančius teisės aktus, įrodančius dokumentus organizacijai gali iÅ¡duoti tik surinkėjas, įraÅ¡ytas į atliekų tvarkytojų sÄ raÅ¡Ä , kurį patvirtina ir patikrina atitikima aplinkos apsaugos agentÅ«ra.

Surinkėjas yra atsakingas už galutinį produkto sutvarkymÄ , jis pasirenka eksportuotojÄ arba atliekų perdirbėjÄ . Å iuo atveju UAB „M.“ buvo pasirinktas ne kaip eksportuotojas arba perdirbėjas, bet kaip surinkėjas, kuris gali iÅ¡duoti įrodančius dokumentus. Tikriausiai UAB „M.“ savo jėgomis pilna apimtimi negalėjo suteikti paslaugų, todėl buvo pasitelkti subtiekėjai, iÅ¡ kurių vienas buvo UAB „F.“. Organizacija pasirašė sutartį su UAB „M.“. UAB „M.“ netekus teisės verstis veikla, buvo paskelbtas konkursas dėl papildančių sistemų veikimo ir konkurso tvarka buvo atrinktas kitas paslaugos tiekėjas, bet tik 2016 metais sutartiniai santykiai atsirado su UAB „F.“.

Organizacijos civilinis ieškinys, kuris yra pateiktas byloje, yra kilęs iš 2016 metų sutarčių. Šis civilinis ieškinys kildinamas iš 2016 metų sutarčių, o ne iš 2015 metų sutarčių. B.R. nurodė, kad civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje atsiima. Organizacijoje buvo daryta krata dėl UAB „F.“ išduotų įrodančių dokumentų. UAB „F.“ buvo kaip surinkėjas, nes tik surinkėjas gali organizacijai išduoti dokumentus, nepriklausomai, kas yra sutarties šalis.

UAB „F.“ tiesiogiai ir išdavė tuos įrodančius dokumentus organizacijai. Organizacija pagal tuos dokumentus, surinkus visų atliekų surinkėjų įrodančius dokumentus, juos paskirstė gamintojams-importuotojams bei išrašė patvirtinimus. Galima nustatyti grandinę, kam buvo išduoti tie patvirtinimai. Dalis gamintojų sumokėjo taršos mokestį. C. 2015 metais tiesioginių sutarčių su UAB „F.“ neturėjo, buvo pateikta UAB „M.“ jungtinės veiklos sutartis tarp UAB „F.“ ir UAB „M.“, kuri buvo kaip priedas prie sutarties su C.

Organizacijos santykiai su UAB „F.“ buvo susiklostę per UAB „M.“. B.R. negalėjo pasakyti, ar Å¡iuo metu yra kokių ginčų su UAB „M.“ dėl 100 t pakuočių, bet yra ginčas dėl visos UAB „M.“ teiktų paslaugų apimties. Å is ginčas nėra iÅ¡spręstas. UAB „M.“ organizacijai neprivalo pateikti dokumentų, įrodančių, kad 100 t buvo sutvarkyta, iÅ¡gabenta iÅ¡ Lietuvos. Ji tokį dokumentÄ teikia surinkėjui. Surinkėjas to dokumento pagrindu iÅ¡raÅ¡o dokumentÄ organizacijai.

Konkrečiu atveju surinkėjas buvo UAB „F.“. UAB „M.“ dokumentas teikiamas surinkėjui, surinkėjo dokumentas teikiamas organizacijai, organizacijos dokumentas teikiamas gamintojui-importuotojui. Pinigus pagal sutartį organizacija mokėjo tam, su kuo pasirašė sutartį. Atsiskaitoma buvo su UAB „M.“, o UAB „M.“ turėjo atsiskaityti su subrangovu. Atliekų tvarkymo sistemoje svarbu, iš ko yra įsigyjama pakuotė ir tai, ar ta pakuotė yra sutvarkoma. Jei pakuotė nėra surenkama, tai nėra ir tvarkymo.

Jei nustatoma, kad pakuotė buvo surinkta, tai tada yra svarbu, koks yra galutinis sutvarkymo bÅ«das, ar jis aplinkosauginiu požiÅ«riu yra teisingas, atliktas pagal teisės aktus. Esminis momentas yra tas, kad surinkėjas negali iÅ¡duoti įrodančio dokumento, jei ta pakuotė yra surinkta iÅ¡ neįvardijamų juridinių arba fizinių asmenų. Jei nėra fizinio asmens vardo ir pavardės, už tokiÄ surinktÄ pakuotę iÅ¡raÅ¡yti įrodančio dokumento negalima, iÅ¡skyrus atvejį, jei tai yra savivaldybių organizuojama sistema, t. y. atliekos surenkamos per rÅ«Å¡iavimo priemones.

Anksčiau buvo tvarka, kai superkant atliekas iš fizinių asmenų nereikėjo nurodyti asmens kodo, tiesiog būdavo nurodomas fizinis asmuo, su juo atsiskaitoma ir deklaruojamas surinktas kiekis. Vėliau ministerijos pozicija pasikeitė, kad būtų galima nustatyti, kas konkrečiai pridavė atliekas, ar tos atliekos pas konkretų asmenį galėjo susidaryti. B.R. teigė, kad galima tik svarstyti, ar subjektas, kuris pridavė atliekas, yra reikšmingas sistemos funkcionavimui. Įrodantis dokumentas negali būti išduotas dėl subjekto, kuris nėra įvardintas.

Jei neįvardintas subjektas pridavė atliekas, už tokias atliekas įrodantis dokumentas, kuris atleistų gamintojÄ -importuotojÄ nuo tarÅ¡os mokesčio, negali bÅ«ti iÅ¡duotas. Atliekų tvarkytojas gali deklaruoti kaip sutvarkytÄ pakuočių atliekų kiekį sistemoje, bet dokumento už jį iÅ¡duoti negali, o gamintojas negali pasinaudoti lengvata. Jei dokumentas yra netinkamai užpildytas, tačiau pakuotės yra priduotos, sutvarkytos, jei neįmanoma patikrinti teisės aktuose numatytais bÅ«dais, ar tas kiekis iÅ¡ tikrųjų buvo pristatytas ir perdirbtas, reiÅ¡kia, kad toks metalo pakuotės kiekis negali bÅ«ti pagrįstas įrodančiu dokumentu.

Jeigu UAB „M.“ deklaruoja, kad UAB „F.“ surinko pakuotę, ši pakuotė buvo išvežta perdirbti arba eksportuota perdirbimui, tai tokiu atveju ta pakuotė laikoma surinkta. Nepakanka vien to, kad UAB „M.“ dokumentus išrašė tinkamai, dar reikia, kad ir UAB „F.“ išrašytų tinkamai dokumentus. UAB „M.“ negali žinoti, ar buvo tinkamai surinktos pakuočių atliekos. UAB „M.“ remiasi duomenimis, kuriuos pateikia UAB „F.“, tada UAB „M.“ siunčia į užsienį perdirbimui, gauna atitinkamus dokumentus, išrašo dokumentus UAB „F.“.

B.R. nežinojo, ar UAB „M.“ Å¡iuo atveju tas pakuotes įgijo ir apskaitė savo apskaitoje kaip savo prekes. Perduodant prekes, įrodančių dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo teisė UAB „M.“ nepereina, vis vien lieka atsakingas pats surinkėjas. Å ioje grandinėje svarbiausias asmuo yra surinkėjas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B.R. parodė, kad ji yra C. direktorė, 2015 m. sausio 22 d. C. ir UAB „M.“ pasirašė „Diegiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemÄ papildančios atliekų surinkimo sistemos eksploatavimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“ dėl metalinių pakuočių surinkimo ir dokumentų (PAŽYMŲ), įrodančių pakuočių atliekų sutvarkymÄ .

Sutartyje nurodyta dokumentų (PAŽYMŲ), įrodančių pakuočių atliekų sutvarkymo pateikimo Organizacijai sutvarkymo kaina, t. y. už 1 t surinktų ir perdirbtų (eksportuotų perdirbti) metalinių pakuočių Organizacija moka UAB „M.“ 70,09 Eur su PVM. UAB „M.“ 2015 metais turėjo teisę turėti įvairius subtiekėjus, t. y. metalinių pakuočių tvarkytojus, galinčius išrašyti įrodančius dokumentus. Šiuo atveju UAB „M.“ vienas iš subtiekėjų buvo UAB „F.“.

Pagal (PAŽYMĄ) Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „F.“ 2015 metais kaip surinkėjas surinko 100 t metalinės pakuotės atliekų ir perdavė/pardavė UAB „M.“. UAB „M.“ kaip perdirbėjas eksportavo perdirbimui 100 t metalinės pakuotės į ES. Metalinės pakuotės atliekų gavėjas (perdirbėjas), raÅ¡tiÅ¡kai patvirtinus perdirbimo faktÄ , UAB „M.“ iÅ¡rašė (PAŽYMĄ) UAB „F.“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad UAB „F.“ surinktas metalinės pakuotės kiekis yra perdirbtas.

Taip pat UAB „M.“ suveda duomenis apie pakuočių sutvarkymÄ Ä¯ aplinkos ministerijos administruojamÄ sistemÄ â€žIKS“. Vėliau UAB „F.“ kaip atliekų surinkėjas remiantis UAB „M.“ iÅ¡raÅ¡yta pažyma įgyja teisę iÅ¡raÅ¡yti pažymÄ apie 100 t sutvarkymÄ UAB „M.“ nurodytai organizacijai, Å¡iuo atveju C. UAB „M.“ pagal sutartį kartu su savo subtiekėjais, įskaitant UAB „F.“, surinkęs ir sutvarkęs atitinkamÄ kiekį pakuočių atliekų iÅ¡rašė C.

PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras. C. pagal jas per bankÄ apmoka. Tokiu bÅ«du UAB „M.“ pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį su C. įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir sutvarkė 100 t metalinių pakuočių už 70,09 Eur su PVM už vienÄ tonÄ . Nurodyti, kurios PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros yra už UAB „F.“ 2015 metais surinktas 100 t pakuočių atliekų, nėra galimybės, nes UAB „M.“ pagal sutartį su C. turi įsipareigojimų sutvarkyti daugiau nei 100 t. Jei bÅ«tų skaičiuojama, kiek UAB „M.“ kaip tvarkytojas ir surinkėjas sutvarkė per 1 Å«kinius metus pagal pažymas, kiekis sutaptų su kiekiu UAB „M.“ iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose.

Kalendorinių metų pradžioje – sausio 30 d. visi sutvarkyti kiekiai per „IKS“ yra paskirstomi importuotojams ir gamintojams. Kokiam konkrečiam Å«kio subjektui bus paskirstyti kiekiai, nežinoma, nes „IKS“ pati nuo nieko nepriklausoma loterijos bÅ«du priskiria (PAŽYMOS) kiekį tam tikram gamintojui ir importuotojui (t. 4, b. l. 175-178). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. V. parodė, jog L. Å . jam yra matytas. KaltinamÄ jį matė, kai dirbo UAB „M.“ aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Dirbo metalo aikÅ¡telės virÅ¡ininku, supirkinėjo metalÄ . Liudytojas paaiÅ¡kino, kad metalÄ supirkdavo taip: į aikÅ¡telę atvažiuodavo maÅ¡ina, ji užvažiuodavo ant svarstyklių ir bÅ«davo pasveriama, tuomet bÅ«davo iÅ¡kraunamas metalas, pasveriama tuščia maÅ¡ina ir iÅ¡raÅ¡omas pirkimo-pardavimo aktas. Fiziniams asmenims už atvežtÄ metalÄ sumokėdavo grynais pinigais. MetalÄ UAB „M.“ supirkinėdavo iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų. Metalo supirkimo iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų procedÅ«ra buvo tokia pati.

Liudytojas negalėjo nurodyti, kÄ L. Å . veikė supirkimo aikÅ¡telėje. Jis atvažiuodavo pas direktorių. Nežino, kokie santykiai L. Å . siejo su direktoriumi. UAB „M.“ supirkinėjo metalinę pakuotę, bet liudytojas dažniausiai supirkdavo metalo lauÅ¾Ä , nes su komercijos direktoriumi dažniausiai užsiimdavo metalo laužu. Jei bÅ«davo metalinės pakuotės, iÅ¡raÅ¡ydavo dokumentus ir metalinei pakuotei. Jei bÅ«davo, kad atveža metalinę pakuotę su metalo laužu, tai iÅ¡skirdavo, pasverdavo atskirai metalinę pakuotę ir iÅ¡raÅ¡ydavo dokumentus.

Metalinė pakuotė ir metalo laužas yra atskiri dalykai. Liudytojas neužsiimdavo pakuotės supirkimu. Tuo užsiėmė direktorius A. V., jis labiau žiÅ«rėdavo metalinę pakuotę – supirkdavo ir jÄ priimdavo. A. V. sverdavo metalinę pakuotę. UAB „F.“ yra girdėta, tačiau detaliau apie Å¡iÄ Ä¯monę negali papasakoti, nieko nežino. Supirkta metalinė pakuotė buvo saugoma aikÅ¡telėje. Viskas buvo laikoma vienoje aikÅ¡telėje. Jei darydavo pardavimus, metalo lauÅ¾Ä iÅ¡veždavo į kitas įmones.

Komercijos direktorius sakydavo, kÄ pakrauti, kÄ iÅ¡vežti. NebÅ«davo taip, kad įmonė perkeltų metalÄ laikyti į kitÄ vietÄ . Liudytojas negalėjo nurodyti, kokie metalinių pakuočių kiekiai buvo aikÅ¡telėje. MetalÄ atveždavo juridiniai ir fiziniai asmenys. Fiziniai asmenys atveždavo kelis Å¡imtus kilogramų, įmonės atveždavo kelias tonas. Kai surinkdavo didesnį kiekį, atvažiuodavo presas ir metalo laužas bei pakuotė bÅ«davo supresuojamos. Bendrovėje nebuvo sandėlininko pareigybės. Kai buvo paimamas metalo laužas, buvo iÅ¡raÅ¡omas priėmimo-perdavimo aktas, vienas likdavo buhalterijai, kitas klientui ir dar vienas liudytojui.

Visus duomenis atiduodavo buhalterijai. G. V. teigė, kad jis nebuvo materialiai atsakingas už turtÄ , už prekes, kurias priėmė. Jis tik priimdavo ir atiduodavo dokumentus į buhalterijÄ . Nesinaudojo elektroniniu paÅ¡tu, neturėjo kompiuterio, dokumentus iÅ¡raÅ¡ydavo ranka. Kai juridinis asmuo parduodavo metalÄ , sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ iÅ¡raÅ¡ydavo buhalterija, liudytojas neraÅ¡ydavo. Kai iÅ¡raÅ¡ydavo priėmimo aktÄ , atiduodavo vienÄ aktÄ buhalterijai, kitas likdavo pas liudytojÄ , o vienas bÅ«davo atiduodamas pardavėjui.

UAB „M.“ dirbo iki 2015 m. kovo 31 d. Liudytojas raÅ¡ydavo tris priėmimo aktų egzempliorius. KÄ liepdavo pakrauti komercijos direktorius, tÄ pakraudavo ir iÅ¡veždavo. Pardavimui vairuotojui užpildydavo tik kelionės važtaraÅ¡tį, kiek tonų pasverdavo, tiek veždavo, daugiau nieko neraÅ¡ydavo. Jei metalinę pakuotę priimdavo liudytojas, jis ir iÅ¡raÅ¡ydavo priėmimo aktus. Jei priimdavo vadovas, nežino, kÄ jis raÅ¡ydavo, nes aktai bÅ«davo pas liudytojÄ . Jei liudytojo nebÅ«davo, tuomet vadovas priimdavo metalinę pakuotę.

Tuo atveju, jeigu jo aikÅ¡telėje nebÅ«davo ir bÅ«davo atvežama metalinė pakuotė, niekas liudytojo apie atvežtÄ metalinės pakuotės kiekį neinformuodavo. BÅ«davo, kad metalinę pakuotę su laužu iÅ¡skiria, po to pasako, kad metalo laužo buvo tiek, bet iÅ¡ to iÅ¡siskyrė pakuotę. Fiziniai asmenys pristatydavo 100-200 kg, gal iki 50 kg metalinės pakuotės, tačiau tiksliai neatsiminė. Ä®monės atveždavo kelias tonas metalinės pakuotės. Fiziniai asmenys tiek neatveždavo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad aikÅ¡telėje buvo superkami maži metalinės pakuotės kiekiai lyginant su metalo laužo kiekiais.

Ne kiekvienÄ dienÄ bÅ«davo atvežama metalinė pakuotė. Juridiniai asmenys atveždavo kelias tonas, bet ne kiekvienÄ dienÄ . Liudytojas nežinojo, kiek juridinis asmuo per vienÄ kartÄ daugiausiai buvo atvežęs metalinės pakuotės. Nežino, ar buvo toks atvejis, kad bÅ«tų atvežta virÅ¡ 20 t metalinės pakuotės. Ä®monių pavadinimų, kurios atveždavo metalinę pakuotę, neatsiminė. Veždavo įvairÅ«s juridiniai asmenys. AikÅ¡telėje daug metalo nelaikydavo, sukaupdavo ir iÅ¡veždavo parduoti.

Metalo laužo bÅ«davo 20-40 t. Pakuotės nebÅ«davo daug. Metalo lauÅ¾Ä vizualiai lengviau atskirti nei metalinę pakuotę. Jei per kartÄ atvežtų 20-40 t prekės, bÅ«tų kur jÄ laikyti, nes aikÅ¡telė didelė. G. V. nežinojo, ar pagal tas sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios jam buvo parodytos ir pagal kurias UAB „F.“ pardavė pakuotes UAB „M.“, vyko ar nevyko Å«kinė operacija – pardavimas. Jis neprisiminė, ar matė, kaip buvo atvežtas labai didelis metalinės pakuotės kiekis, nes tomis dienomis ieÅ¡kojo darbo.

Prekės buvo kraunamos ir į vagonus. Ä® vienÄ vagonÄ telpa apie 30-40 t metalo laužo. Liudytojas negalėjo nurodyti, kiek vagonų bÅ«davo kraunama per savaitę. Tai bÅ«davo retai, vienÄ kartÄ per savaitę arba kartÄ per dvi savaites. BÅ«davo taip, kad du vagonai kraunami per vienÄ kartÄ , bet kraudavo ne įmonės metalÄ , buvo kita įmonė, kita aikÅ¡telė, kuriai kraudavo. Jei direktorius pasakydavo, kad riekia pakrauti, tai ir kraudavo. Liudytojas neprisiminė, kad bÅ«tų krovęs metalinę pakuotę į vagonÄ ar transporto priemonę.

Pažįsta Ž. D.. Ji nedalyvavo procese dėl pirkimo-pardavimo dokumentų išrašymo. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. V. parodė, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. kovo 31 d. dirbo UAB „M.“, kuri registruota (duomenys neskelbtini). UAB „M.“ veiklos vykdymo vieta buvo ta pati, kaip ir registracijos adresas. UAB „M.“ turėjo atliekų supirkimo aikštelę tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) g.

G. V. buvo aikÅ¡telės virÅ¡ininkas. Jis buvo atsakingas už metalo laužo supirkimÄ , atsiskaitymÄ su klientais. AikÅ¡telėje supirkinėjo pagrinde metalo lauÅ¾Ä , metalinių pakuočių buvo labai maži kiekiai. Superkant metalo lauÅ¾Ä turėjo suraÅ¡yti pirkimo-pardavimo aktÄ bei iÅ¡mokėti fiziniams asmenims pagal pirkimo-pardavimo aktus grynuosius pinigus, kuriuos liudytojui paduodavo UAB „M.“ direktorius A. V.. Kai atvažiuodavo automobiliai su metalo laužu iÅ¡ juridinių asmenų, G.

V. pasverdavo, iÅ¡raÅ¡ydavo priėmimo-perdavimo aktÄ ir visÄ informacijÄ apie priimtÄ metalo lauÅ¾Ä susakydavo UAB „M.“ komercijos direktoriui E. K.. G. V. parodė, kad, kai atveždavo metalo lauÅ¾Ä iÅ¡ juridinių asmenų, jis žinodavo, iÅ¡ kokios įmonės atvežtos atliekos, nes vairuotojai pasakydavo duomenis (įmonės pavadinimÄ , įmonės kodÄ , įmonės adresÄ , automobilio numerius). Duomenys liudytojui buvo reikalingi, nes turėjo suraÅ¡yti priėmimo-perdavimo aktÄ . G. V. parodė, kad 2015 metais aikÅ¡telėje dirbo kiekvienÄ dienÄ , todėl atgabentas atliekas sverdavo tik jis.

AikÅ¡telėje dirbo ir kiti darbininkai, kurie pjaudavo, kraudavo, iÅ¡kraudavo metalÄ â€“ S. P., o kito darbuotojo nei vardo, nei pavardės neprisimena. G. V. parodė, kad metalinių pakuočių kiekiai UAB „M.“ aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini) buvo superkami mažais kiekiais. Per dienÄ daugiausiai buvo superkama iki 4 t. Bet tai buvo retai. Fiziniai asmenys, jei ir atveždavo metalinę pakuotę, tai buvo labai mažas kiekis – iki 50 kg. UAB „F.“ jam girdėta, bet tikrai neprisimena, kad UAB „M.“ bÅ«tų pirkusi iÅ¡ Å¡ios įmonės metalo lauÅ¾Ä ar metalinės pakuotes.

Apklausos metu G. V. parodytos 2015 m. kovo 24 d. sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). G. V. parodė, kad nurodytų kiekių iÅ¡ nurodytos įmonės nesupirko ir nepamena, kad bÅ«tų svėręs. Tokių kiekių E. K. nesakė, nes jų nebuvo. G. V. visada raÅ¡ydavo priėmimo-perdavimo aktus, kurių viena egzempliorių paduodavo atvežusiai įmonei, kitÄ â€“ buhalterei, o vienas likdavo pas liudytojÄ . Apklausos metu G. V. parodyta 2015 m. kovo 27 d. sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodytų kiekių faktÅ«roje jis nesupirko ir nesvėrė. Apklausos metu parodyta 2015 m. kovo 31 d. sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini). G. V. parodė, kad nurodyto kiekio jis nesupirko ir nesvėrė. PaaiÅ¡kino, kad jei jo laikinai ir nebÅ«tų buvę aikÅ¡telėje, apie atvežtas metalo laužo ar metalines pakuotes jis bÅ«tų informuotas. Kas dirbo po jo aikÅ¡telės virÅ¡ininku, nežino (t. 7, b. l. 70-71). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. Å . parodė, kad ji dirbo UAB „M.“ buhaltere.

UAB „F.“ buvo UAB „M.“ tiekėjas, tiekdavo metalo lauÅ¾Ä ir metalinę pakuotę. Jos pareiga buvo tvarkyti įmonės apskaitÄ , t. y. pajamuoti gautas prekes, forminti pardavimus, daryti pavedimus, atsiskaitymus. Ji nėra susijusi su sandoriais, tačiau susijusi su sÄ skaitų faktÅ«rų pajamavimu. Jei įmonė kažkÄ pirkdavo, tai sÄ skaitos faktÅ«ros dažniausiai tuo metu ateidavo elektroniniu paÅ¡tu, jas pateikdavo pardavėjas. Su tiekėjais visada bÅ«davo sudaromos sutartys. Dokumentų turinys dažniausiai bÅ«davo labai paprastas – prekės pavadinimas, kiekis, kaina.

Nebuvo galimybės sutikrinti tų duomenų. ApskaitÄ tvarkydavo pagal tokius dokumentus, kokius gaudavo. UAB „F.“ buvo metalo laužo ir metalinės pakuotės tiekėjas. Vienu metu labai daug prekių, t. y. metalinės pakuotės, buvo siunčiama į LatvijÄ . Su kitomis įmonėmis atsiskaitoma buvo pavedimais arba grynais pinigais. Ä®monėje buvo gaunama sÄ skaita ir tuomet sumokėdavo, avansai nebuvo mokami. NebÅ«tinai vienas atvežimas buvo apiforminamas priėmimo aktu. Pavyzdžiui, vienÄ dienÄ atveždavo vienÄ prekių maÅ¡inÄ , kitÄ dienÄ atveždavo kitÄ , tuomet buvo iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita faktÅ«ra bendram prekių kiekiui.

Aktai bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omi kiekvienam atvežimo faktui. SÄ skaita faktÅ«ra galėdavo bÅ«ti ir kiekvienam faktui, bet bÅ«davo ir keliems. Liudytoja buvo vienintelė UAB „M.“ buhalterė. Ji atliko visas funkcijas, priskirtas tiek apskaitininkei, tiek buhalterei. UAB „M.“ bÅ«davo vedama sandėlio apskaita. Už sandėlį materialiai atsakingas buvo aikÅ¡telės virÅ¡ininkas. AikÅ¡telės virÅ¡ininku buvo G. V., po to kažkuriuo periodu buvo kitas asmuo. UAB „M.“ apskaitoje buvo metalo laužo sandėlis, jis buvo detalizuotas konkrečioms prekėms.

Ar tie duomenys buvo kaip nors suderinami su atsakingais asmenimis, ar sandėlininko funkcijas atliekančiais asmenimis, liudytoja negalėjo pasakyti. Jei bÅ«davo inventorizacija, tai ji bÅ«davo atliekama metų gale. NebÅ«davo tarpinių inventorizacijų. Liudytoja negalėjo pasakyti, ar buvo atliekama inventorizacija už 2015 metus. Ji neatsiminė, ar inventorizacijos metu buvo nustatyta, kokių nors trÅ«kumų. SÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡ konkrečios įmonės dažniausiai bÅ«davo gaunamos elektroniniu paÅ¡tu.

Pagrindinis įmonės paÅ¡tas buvo (duomenys neskelbtini). Å iuo paÅ¡tu liudytoja nesinaudojo, nes turėjo savo elektroninį paÅ¡tÄ . Minėtu elektroninio paÅ¡to adresu naudojosi A. V., bet dažniausiai tÄ paÅ¡tÄ skaitydavo vadybininkė. Jei bÅ«davo kažkokios sÄ skaitos, tai jas atspausdindavo ir pateikdavo, bet galėjo sÄ skaitos ir į liudytojos paÅ¡tÄ ateiti. Vienas aktas už atvežtas prekes buvo perduodamas liudytojai, vienÄ aktÄ pasilikdavo aikÅ¡telės virÅ¡ininkas, o kitas bÅ«davo duodamas vairuotojui, kuris atvežė prekes.

Å i informacija bÅ«davo siunčiama buhalterijai, kad iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Dažniausiai bÅ«davo taip: pasveria maÅ¡inÄ , iÅ¡raÅ¡o vienÄ aktÄ , po to kitÄ ir iÅ¡siunčia buhalterijai. Tai yra kažkiek patikimesnis, geresnis metodas, nes vairuotojas buhalterijai gali ne laiku atiduoti dokumentus. Buhalterija mato svorį, iÅ¡ karto gavusi aktÄ gali susitikrinti, ar viskas yra gerai. Liudytoja negalėjo pasakyti, kur buvo realizuotos ir kaip buvo realizuotos metalinės pakuotės, kurios buvo įsigytos iÅ¡ UAB „F.“, bet pagrindinis pirkėjas buvo Latvijos įmonė.

Prekės buvo nuraÅ¡omos iÅ¡raÅ¡ius pardavimo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Tokiu atveju iÅ¡ sandėlio nusiraÅ¡ydavo prekes. NuraÅ¡omos buvo konkrečios prekės. Sandėlyje buvo žymima, kiek, kokio metalo yra ir jei parduodavo, tai tÄ konkretų metalÄ ir nurodydavo kaip parduotÄ . PVM mokėdavo pirkėjas. Sandoriai su UAB „F.“ buvo tikrinami VMI ar kitų įstaigų. Nebuvo taip, kad konkrečiai sandėlyje gulėtų prekė iÅ¡ UAB „F.“ ir prekė iÅ¡ kitos įmonės, vienoje vietoje buvo laikomos prekės iÅ¡ visų tiekėjų.

Liudytojos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ä®monės vadovas 2015 metais tikriausiai buvo A. V.. Jis darbo vietoje bÅ«davo beveik kiekvienÄ dienÄ . Jei nebÅ«davo kam, tai jis galėdavo užsiimti svėrimu, nes tas svėrimo procesas nėra sudėtingas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. Å . parodė, kad nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2017 m. balandžio 8 d. dirbo UAB „M.“, esančioje (duomenys neskelbtini), buhaltere. UAB „M.“ vykdė metalo laužo ir metalinių pakuočių supirkimo veiklÄ , turėjo aikÅ¡telę (duomenys neskelbtini).

Liudytoja atliekų supirkime nedalyvavo, todėl apie supirktÄ atliekų rūšį ir kiekius žinojo tik iÅ¡ pirminių apskaitos dokumentų – suraÅ¡ytų pirkimo-padavimo aktų, sÄ skaitų faktÅ«rų, pateiktų iÅ¡ juridinių asmenų, ir iÅ¡ kasos aparatų ataskaitos. Atliekų supirkimo aikÅ¡telė buvo toje pačioje teritorijoje, kur buvo ir L. Å . darbo vieta, todėl ji matydavo, kad atliekų supirkimo veikla vykdoma. Teritorijoje buvo krÅ«vos metalinių pakuočių bei metalo laužo, tačiau ji negali pasakyti, ar supirkti pirminiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyti kiekiai ir atliekų rÅ«Å¡ys yra realÅ«s. UAB „F.“ yra žinoma iÅ¡ sÄ skaitų faktÅ«rų.

UAB „M.“, kiek yra žinoma iÅ¡ apskaitos dokumentų, pirkdavo atliekas iÅ¡ minėtos įmonės. Apklausos metu parodytos sÄ skaitos faktÅ«ros: 2015 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini)yra žinomos, jos gautos bendruoju UAB „M.“ elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini).

Å ios sÄ skaitos gautos iÅ¡ UAB „F.“ buhalterės A. U.. Kas tiksliai atspausdino Å¡ias sÄ skaitas faktÅ«ras, pasakyti negali. Liudytoja galėjo jas atspausdinti, taip pat tÄ galėjo padaryti vadybininkė. L. Å . parodė, kad UAB „M.“ elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę naudotis visi UAB „M.“ darbuotojai. UAB „M.“ patalpose stovėjo bendras stalas, ant kurio stovėjo kompiuteris, prie kurio prisijungus galima buvo patikrinti elektroninį paÅ¡tÄ . Paprastai Å¡is kompiuteris buvo visada įjungtas, todėl bet kas galėjo prie jo prisėsti.

Liudytoja naudojosi savo elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini). Apklausos metu parodyti 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. kovo 24 d., 2015 m. kovo 27 d. elektroniniai susiraÅ¡inėjimai su UAB „F.“ buhaltere dėl metalinės pakuotės pakrovimo ir sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo yra ne jos. Ji visada raÅ¡ydavo tik iÅ¡ savo paÅ¡to. Å iuos laiÅ¡kus galėjo raÅ¡yti vadybininkė Ž. D., vykdant UAB „M.“ direktoriaus A. V. nurodymus. (t. 7, b. l. 85-104) Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. Å . taip pat parodė, kad UAB „M.“ iÅ¡ UAB „F.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančios UAB „G.“ buhalterės gavo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2015 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini).

Liudytojai Å¡ios sÄ skaitos yra žinomos, tačiau ji neprisimena, kas jas atspausdino. Tai galėjo padaryti ji, jei sÄ skaitos faktÅ«ros atėjo į jos elektroninį paÅ¡tÄ , arba vadybininkė, jei sÄ skaitos faktÅ«ros atėjo į bendrÄ UAB „M.“ paÅ¡tÄ . L. Å . parodė, kad pagal Å¡ias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras buvo padaryta užskaita, nes UAB „F.“ buvo skolinga UAB „M.“. UAB „M.“ pagal sÄ skaitas faktÅ«ras turėjo sumokėti iÅ¡ viso UAB „F.“ 32951,6 Eur.

UAB „M.“ pagal 2015 m. kovo 13 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė UAB „F“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 112000 Eur su PVM. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „M.“ pardavė UAB „F.“ įvairų spalvotÄ jį metalo lauÅ¾Ä už 25868,43 Eur be PVM. (t. 7, b. l. 105-107) Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Ž. D. parodė, kad ji dirbo UAB „M.“ vadybininke, įmonė bendradarbiavo su L. Å ., kuris vežė metalo lauÅ¾Ä , metalines pakuotes, spalvoto metalo lauÅ¾Ä .

Ji UAB „M.“ vedė atliekų žurnalÄ , bendravo su aplinkosauga, bÅ«davo atvejų, kai priimdavo metalÄ , jeigu kitų darbuotojų nebÅ«davo. L. Å . atstovavo UAB „F.“ ir veždavo supirkimui pakuotę, spalvotÄ metalÄ , o UAB „M.“ supirkinėjo. Liudytoja UAB „M.“ iÅ¡ fizinių asmenų supirkinėjo metalinę pakuotę, tačiau dažniausiai jas supirkinėjo aikÅ¡telės virÅ¡ininkas G. V.. Ji iÅ¡ fizinių asmenų supirkinėdavo nedidelius pakuotės kiekius.

Jeigu atveždavo tonÄ ir daugiau, tai ji nepriiminėdavo. Didelius kiekius priimdavo aikÅ¡telės virÅ¡ininkas. A. V. taip pat priimdavo pakuotę. Kas bÅ«davo vietoje, tas galėjo priimti, iÅ¡raÅ¡yti kvitus. Dažniausiai didesnius metalo kiekius supirkdavo G. V., jis buvo aikÅ¡telės virÅ¡ininkas. Liudytoja teigė, kad ji neatsimena, kiek tiksliai supirkdavo metalo, tačiau buvo maži skaičiai, jei bÅ«tų atvežta tona ir nebÅ«tų aikÅ¡telėje G. V., tai tokį krovinį ji priimtų. Ji neatsimena, ar buvo tokių atvejų, kad bÅ«tų priėmus tonÄ ar virÅ¡ tonos metalo.

Ž. D. teigė, kad L. Å . pažįsta iÅ¡ matymo, žino, jog jis yra UAB „F.“ direktorius, kuris taip pat atveždavo metalÄ , dokumentus. L. Å . ne pats atveždavo metalÄ , buvo pas juos vairuotojas, kuris ir veždavo. Su L. Å . nebendraudavo, tik žinojo, kas jis toks yra. Liudytoja nebuvo atsakinga už sandorius. Ä® įmonę atvažiavus maÅ¡inai, Å¡i maÅ¡ina užvažiuoja ant svarstyklių ir yra pasveriama. Sverdavo tas, kas priiminėdavo. PasižiÅ«rėjus svorį, bÅ«davo nueinama pasižiÅ«rėti į aikÅ¡telę, kÄ atvežė, tuomet iÅ¡sikraunamas krovinys, užpildomas pirkimo-pardavimo aktas, kvitas.

Reikėjo užpildyti pirkimo-pardavimo aktÄ , krovinio važtaraÅ¡tį, sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ . IÅ¡ pradžių ant svarstyklių užvažiuoja pakrauta transporto priemonė, užraÅ¡omas svoris, krovinys iÅ¡kraunamas ir ant svarstyklių užvažiuoja tuščia transporto priemonė, užfiksuojamas tuščios transporto priemonės svoris ir lieka grynas krovinio svoris. Visus duomenis fiksuodavo tas, kas priimdavo metalÄ . Liudytoja nesupirko metalo, kuris yra nurodytas sÄ skaitose faktÅ«rose, kurios jai buvo rodytos ikiteisminio tyrimo metu.

Jei ji bÅ«tų supirkusi, turėtų bÅ«ti jos paraÅ¡as. Ant pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų nebuvo jos parašų. MetalÄ supirko aikÅ¡telės virÅ¡ininkas. FaktÄ , kad metalas buvo supirktas žino, nes tuo metu dirbo, buvo, kai vežė UAB „F.“. Liudytoja žino, kad UAB „F.“ atvežė tokį krovinį, nes ji pildo apskaitos žurnalus ir žino, kad tiek vežė, tačiau ji pati to metalo nesupirko. Ji matė tik sÄ skaitas, paties metalinės pakuotės pristatymo, svėrimo faktų nematė, atsakinga už tai nebuvo.

Ä®monėje buvo aikÅ¡telės virÅ¡ininkas, kuris turi supirkti pakuotę, liudytoja neprivalėjo supirkti pakuotės. Nepriklausomai nuo atvežamo metalo kiekio, priėmimo procedÅ«ra yra tokia pati. VirÅ¡ininkas tvarkė visÄ aikÅ¡telę, jis prižiÅ«rėdavo sandėliavimÄ , kad bÅ«tų tvarka, atitiktų standartus. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose minėjo aplinkos apsaugos atliekų tvarkymo apskaitos žurnalÄ . Ä® šį žurnalÄ yra pildomi duomenys iÅ¡ pirminių dokumentų – svoriai, kas vežė, perdirbimai, gavimas, iÅ¡vežimas.

Tuos duomenis liudytoja raÅ¡ydavo pagal pirminius dokumentus – krovinio važtaraščius, pirkimo-pardavimo aktus. Buvo dokumentai, kuriuose buvo užfiksuota, kad UAB „M.“ įsigijo pakuotę iÅ¡ UAB „F.“. Liudytoja siuntė krovinio važtaraÅ¡tį į UAB „M.“ buhalterijÄ . Jeigu buvo pirkimas, dokumentai turėjo bÅ«ti suvesti į apskaitÄ ir į žurnalÄ . Atliekų žurnalÄ galima pildyti kartÄ Ä¯ savaitę, nėra bÅ«tina iÅ¡ karto kiekvienÄ Ä¯raÅ¡yti. Duomenys apie pakuočių judėjimÄ iÅ¡ UAB „M.“ buvo fiksuojami.

Tai buvo fiksuojama pagal krovinio važtaraÅ¡tį, pirkimo-pardavimo aktÄ , kvitÄ ir sÄ skaitÄ . Liudytoja neatsiminė, ar tas kiekis, kuris buvo užfiksuotas kaip įsigytas iÅ¡ UAB „F.“, pagal įmonės žurnalÄ buvo iÅ¡gabentas ar parduotas. Žurnale buvo fiksuojama, kiek pakuotės buvo gauta, kiek iÅ¡gabenta. Pagal žurnale užfiksuotus duomenis, kas buvo gauta, tas ir buvo iÅ¡gabenta. Ž. D. negalėjo nurodyti, kiek pakuotės tilpo įmonės aikÅ¡telėje. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad Å¡ie parodymai yra užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. D. parodė, kad nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. birželio 5 d. dirbo UAB „M.“, esančioje (duomenys neskelbtini), vadybininke. Buvo atsakinga už aplinkos apsaugos atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pildymÄ . Šį žurnalÄ pildydavo pagal pirminius buhalterinius apskaitos dokumentus (sÄ skaitas-faktÅ«ras, krovinio važtaraščius). Pirminius buhalterinius apskaitos dokumentus (pirkimų žurnalÄ ) paimdavo iÅ¡ buhalterijos. Ji taip pat buvo atsakinga už metalinės pakuotės supirkimÄ .

Metalinę pakuotę supirkinėjo pagrinde iš fizinių asmenų, tai buvo nedideli metalinės pakuotės kiekiai (iki 200 kg). Iš juridinių asmenų metalinės pakuotės nesupirkinėjo. Supirkinėjant metalinę pakuotę, Ž. D. išduodavo fiziniams asmenims kasos aparato čekį. Supirkimo aikštelėje buvo svarstyklės, o patalpoje, šalia jos kabineto, buvo įrengtas tų svarstyklių daviklis, todėl, kai atveždavo atliekas, jai nereikėdavo eiti į aikštelę žiūrėti svorio.

Paprastai ateidavo A. V. arba patys pardavėjai ir pasakydavo, kad atvežė atliekas, po to ji nueidavo į patalpas, pažiÅ«rėdavo svorį ir atsiskaitydavo. Už metalo laužo supirkimÄ buvo atsakingas aikÅ¡telės virÅ¡ininkas G. V.. Po to, kai G. V. išėjo iÅ¡ UAB „M.“, metalo lauÅ¾Ä ir metalines pakuotes supirkinėdavo UAB „M.“ direktorius A. V. ir liudytoja. UAB „F.“ yra žinoma tik iÅ¡ pirminių apskaitos dokumentų. Apklausos metu Ž. D. parodytos sÄ skaitos faktÅ«ros: 2015 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini).

Ž. D. parodė, kad UAB „F.“ sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų svorių metalinių pakuočių nesupirko ir negali pasakyti, ar minėti svoriai buvo realiai supirkti bei kas juos supirko. Ji tokių svorių nematė, nedalyvavo svėrimuose. Liudytoja nežino, kas dar galėjo aikÅ¡telėje supirkinėti atliekas. (t. 7, b. l. 110-121) Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. T. parodė, kad jį su L. Å . sieja draugiÅ¡ki santykiai. Su L. Å . jis turėjo darbinių santykių. Liudytojas teigė, kad jis buvo UAB „F.“ direktoriumi.

Direktoriumi galimai buvo nuo 2018 metų. L. Å . minėtoje įmonėje taip pat dirbo. UAB „F.“ yra dirbęs ir vadybininku. Kai dirbo vadybininku, buvo atsakingas už metalo laužo supirkimÄ . Ä® jo funkcijas įėjo ieÅ¡koti klientų ir supirkti metalÄ . Supirkinėjo juodÄ metalÄ . Metalo pakuočių nesupirkinėjo, tik metalo lauÅ¾Ä . Jei atveždavo pakuotes, supirkdavo kaip metalo lauÅ¾Ä . Kai tapo direktoriumi, buvo Å¡iek tiek atsakingas už buhalterinę apskaitÄ . Esminis dalykas buvo rasti, kas parduoda metalÄ , po to parduoti, kad kažkÄ galbÅ«t bÅ«tų galima uždirbti.

Tuo metu, kai L. Å . buvo direktoriumi, t. y. 2014-2016 metais, liudytojas įmonėje nedirbo. L. Å . inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu UAB „F.“ nedirbo. Kai teisėsaugos institucijos perėmė dokumentus, kiek prisimena, į liudytojÄ kreipėsi tik RAAD. Å iuo metu jis nėra UAB „F.“ direktorius, nes įmonė bankrutavo. Tikriausiai įmonės direktoriumi buvo iki jos bankroto. Kai tapo direktoriumi, visi dokumentai buvo buhalterijoje ir viskas buvo aiÅ¡ku. Dėl liudytojo direktoriavimo laikotarpio niekas jam pretenzijų nereiÅ¡kė.

Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad šie parodymai yra užfiksuoti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. T. parodė, kad nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. UAB „F.“ direktorius buvo L. Š.. Nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. vasario 28 d. UAB „F.“ direktoriumi buvo jis. Nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. liepos 13 d. direktoriumi buvo L. Š.. Nuo 2018 m. liepos 13 d. iki dabar direktorius yra liudytojas. Nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. liepos 13 d. liudytojas dirbo UAB „F.“ vadybininku.

Buvo atsakingas už metalo laužo supirkimÄ . Supirkinėjo metalo lauÅ¾Ä (juodÄ jį ir spalvotÄ jį metalo lauÅ¾Ä ). Metalinių pakuočių nesupirkinėjo. Supirkinėjo iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų. UAB „F.“ akcininkai, jo žiniomis, yra J. P. (jo kontaktinių duomenų neturi) ir airiÅ¡ka kompanija – D., kuriÄ atstovavo S. Å . (L. Å . brolis). S. Å . iÅ¡ Airijos į LietuvÄ atvažiavo 2018 metais (tikslios datos nežino). S. Å . paskambino liudytojui ir pasiÅ«lė susitikti.

Susitikus pasiÅ«lė tapti UAB „F.“ direktoriumi. A. T. nurodė, kad sutiko su pasiÅ«lymu, todėl buvo suÅ¡auktas visuotinis akcininkų susirinkimas, apie kurį buvo paskelbta dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo S. Å . ir liudytojas. Turėjo dalyvauti J. P., bet jis neatvyko, nors apie susirinkimÄ buvo tinkamai paskelbta dienraÅ¡tyje. 2018 metais buvo patvirtintas akcininkų susirinkimas ir liudytojas paskirtas direktoriumi. Jokių UAB „F.“ buhalterinės apskaitos dokumentų jis negavo, dokumentų priėmimo-perdavimo aktas pasiraÅ¡ytas nebuvo.

UAB „F.“ antspaudÄ A. T. gavo iÅ¡ L. Å .. Joks dokumentas dėl antspaudo perdavimo pasiraÅ¡ytas nebuvo. A. T. teigė, kad žinojo, jog visi UAB „F.“ dokumentai yra UAB „G.“. A. T. žiniomis, ir Å¡io paskyrimo į direktoriaus pareigas metu visi dokumentai buvo ir yra UAB „Genomas“. Jam 2018 metais rugsėjo pradžioje paskambino L. Å . ir pasakė, kad elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) iÅ¡siųstas reikalavimas tyrimui pateikti UAB „F.“ buhalterinės apskaitos dokumentus.

Dokumentus buvo prašoma pateikti iki 2018 m. rugsėjo 9 d. Dokumentų iki nurodyto termino liudytojas nepateikė, nes:

1) buhalterė atostogavo;

2) negalėjo pateikti nurodytų dokumentų už 2015 metus, nes 2016 m. rugpjūčio 10 d. pagal buhalterinių dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti L. Å ., nes Vilniaus miesto RAAD vykdė patikrinimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo metu L. Å . serga ir A. T. su juo susisiekti negali, liudytojas negali pateikti dokumentų patvirtinančių, jog dokumentai buvo perduoti Vilniaus miesto RAAD. A. T. teigė, kad prie UAB „F.“ banko sÄ skaitų, kurios yra „Citadele bankas“, turi teisę prisijungti L.

Å .. Prie banko sÄ skaitos „Šiaulių bankas“, kuri buvo aktyvi 2015 metais, prisijungimo teisės liudytojas neturi. Buhalterė prie banko sÄ skaitų prisijungimų neturėjo ir neturi. UAB „F.“ registracijos adresas nepasikeitė – (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini). Buhalterinę apskaitÄ UAB „F.“ tvarkė tuo metu ir tvarko iki Å¡iol UAB „G.“ buhalterė A. U.. (t. 6, b. l. 129-130) Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, kad 2015 metais buvo pasiraÅ¡yta sutartis su UAB „F.“ dėl metalinės pakuotės pirkimo.

Sutartyje buvo nurodytas kiekis apie 500 t ir UAB „F.“ 500 t metalinės pakuotės per pusę metų pristatė į UAB „M.“ aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). UAB „M.“ buvo pirkėjas, UAB „F.“ pardavėjas. UAB „F.“ turėjo supirkti 500 t metalinės pakuotės ir pristatyti į UAB „M.“. Pati prekė – metalinė pakuotė ir metalo laužo atliekos buvo pradėtos vežti 2015 metų ankstyvÄ pavasarį, sutartis buvo įvykdyta 2015 m. liepos mėnesio pabaigoje.

Metalinės pakuotės ir visos metalinės atliekos, nes buvo vežama ne tik metalinė pakuotė, bet ir metalo laužas, kiek pamena, buvo vežama iš UAB „F.“ aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), su autotransportu. Mašina vienu kartu galėjo vežti 2-3 t. Buvo ir kita didelė mašina, pritaikyta metalo laužo vežimui, kuri realiai galėjo vežti apie 20 t. Kiek pamena ir žino, dalis metalinės pakuotės važiavo iš (duomenys neskelbtini), bet iš ten dažniausiai važiuodavo neišrūšiuota metalinė pakuotė, t. y. kartu su metalo laužu.

UAB „M.“ ta pakuotė buvo iÅ¡rÅ«Å¡iuojama ir pasveriama, o didele maÅ¡ina atvežamas krovinys beveik visÄ laikÄ jau bÅ«davo iÅ¡rÅ«Å¡iuotas. A. V. teigė, kad jis dalyvavo prekių priėmime, nes, kiek pamena, pavasario pradžioje iÅ¡ pareigų išėjo aikÅ¡telės virÅ¡ininkas, todėl du ar tris mėnesius, kol buvo ieÅ¡komas aikÅ¡telės virÅ¡ininkas, priėmime dalyvavo pats liudytojas. UAB „F.“ pardavė 100 t metalinės pakuotės ir 100 t metalinės pakuotės buvo eksportuota, t. y. sutvarkyta.

UAB „M.“ 400 t metalinės pakuotės, kuri buvo nupirkta iÅ¡ UAB „F.“, pardavė kaip metalo lauÅ¾Ä . Pagal Vyriausybės patvirtintÄ atliekų tvarkymo planÄ , iÅ¡leistos į rinkÄ metalinės pakuotės reikia sutvarkyti mažiau nei 50 procentų. 100 t metalinės pakuotės buvo sutvarkyta, eksportuota kaip metalinė pakuotė. Pagal tai buvo iÅ¡raÅ¡yta sutvarkymo pažyma, o 400 t buvo parduota vidinėje rinkoje kaip metalo laužas. Lyg ir 48 procentai metalinės pakuotės turėjo bÅ«ti sutvarkyta.

Realiai, jei gamintojai-importuotojai iÅ¡leisdavo 100 t metalinės pakuotės, tai reikėjo sutvarkyti 50 procentų metalinės pakuotės, o 50 procentų metalinės pakuotės sutvarkyme nedalyvaudavo, buvo vertinama kaip metalo laužas ir realiai parduodamas kaip metalo laužas. Kainos metalinės pakuotės ir metalo laužo nesiskiria. Metalinė pakuotė vertinama kaip metalo laužo dalis. Liudytojas teigė, kad 100 t iÅ¡vežė į LatvijÄ , o 400 t buvo pakrauta ir pristatyta į KlaipėdÄ . Kai buvo iÅ¡vežta 100 t, Latvijos įmonė patvirtino, kad metalinė pakuotė buvo perdirbta.

Å i aplinkybė buvo pagrindas UAB „M.“ iÅ¡raÅ¡yti sutvarkymo dokumentus, t. y. sutvarkymo pažymÄ . Tuomet lyg ir buvo pasiraÅ¡yta sutartis su C. dėl 100 t metalinės pakuotės sutvarkymo. UAB „M.“ už tai negavo jokio atlygio, o pagal sutartį su UAB „F.“, kiek žino, už 100 t surinkimo pažymÄ surašė UAB „F.“, tai buvo kaip įrodymas, kad ta metalinė pakuotė sutvarkyta. A. V. teigė, kad, kiek pamena, C. taip pat nemokėjo už 100 t metalinės pakuotės sutvarkymÄ , nes tos tonos buvo kaip ir perteklinės. Metalinė pakuotė iÅ¡siskiria iÅ¡ kitų atliekų, nes ji rinkoje turi vertę, už jÄ visÄ laikÄ yra mokama.

Visos atliekos UAB „M.“ buvo supirkinėjamos taip: atvažiuodavo metalinės atliekos į aikÅ¡telę, liudytojas priimdavo, užvažiuodavo ant svarstyklių, apskaitininkės iÅ¡ karto fiksuodavo svorį ir pagal tai iÅ¡raÅ¡ydavo priėmimo aktus, o koks metalo laužo kiekis, kokia kokybė, kokia kaina, liudytojas pasakydavo apskaitininkei arba vadybininkei, kurios iÅ¡raÅ¡inėdavo dokumentus. Tuos darbus, kuriuos darė jis, realiai turėjo daryti aikÅ¡telės virÅ¡ininkas. BÅ«damas priėmėju ir bÅ«damas direktoriumi duodavo komandÄ , kaip ta prekė turi bÅ«ti rÅ«Å¡iuojama.

A. V. teigė, kad realiai tvarkyme iÅ¡ 500 t metalinės pakuotės dalyvavo tik 100 t ir 100 t buvo eksportuota. 400 t nebuvo eksportuota ir Å¡i pakuotė nebuvo parduota kaip metalinė pakuotė, o buvo parduota kaip metalo laužas. IÅ¡ principo galima vertinti kaip du sandorius, nors iÅ¡ UAB „F.“ UAB „M.“ pirko vienÄ prekę, kuri vadinosi metalinė pakuotė, kurios kiekis buvo apie 500 t. Už 500 t sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ surašė UAB „F.“. Už pakuotės sutvarkymÄ â€“ 100 t sÄ skaitÄ iÅ¡rašė UAB „F.“.

Už metalinės pakuotės sutvarkymÄ UAB „M.“ neiÅ¡rašė sÄ skaitos UAB „F.“. Metalinė pakuotė turi teigiamÄ vertę, jokios sÄ skaitos už sutvarkymÄ liudytojas UAB „F.“ neiÅ¡rašė. Tai buvo pirkimo-pardavimo sandoris, UAB „F.“ pardavė metalinę pakuotę, o UAB „M.“ nupirko. Pagal sutartį eksportuojant 100 t turėjo pateikti pažymÄ , kad ta pakuotė yra sutvarkyta. Eksportas – tai sutvarkymas. Pakuotė, kuri buvo įsigyta iÅ¡ UAB „F.“, buvo iÅ¡gabenta ir sutvarkyta.

UAB „M.“ atsiskaitė UAB „F.“ už 500 t pakuotės, skoloje neliko. Kiek pamena, tais laikais UAB „F.“ parduodavo spalvotÄ metalÄ , o pirkdavo juodÄ metalÄ . Realiai už tuos 500 t buvo atsiskaityta visiÅ¡kai. UAB „M.“ parduodavo spalvotÄ metalÄ UAB „F.“, nes UAB „F.“ buvo spalvoto metalo eksportuotojai, o UAB „M.“ specializavosi juodojo metalo laužo supirkime ir realiai tai, kÄ nupirkdavo, eksportuodavo, o spalvotus metalus parduodavo vidinėje rinkoje. UAB „M.“ yra bankrutavusi, įmonė yra likviduota.

Liudytojas nurodė, kad jis yra nuteistas už 2013 metais vykusį metalinės pakuotės fiktyvų pirkimÄ bei už apgaulingÄ buhalterinę apskaitÄ . UAB „M.“ aikÅ¡telėje visų pirma vyko metalinių atliekų priėmimas. Ä® metalines atliekas įeidavo metalo laužas, metalinė pakuotė, metalinė elektronika, senos maÅ¡inos. Priėmimas – tai fizinio ar juridinių asmens atliekų atvežimas ir pardavimas įmonei, t. y. metalinių atliekų supirkimas. UAB „M.“ siųsdavo savo transporto priemones į objektus atsivežti metalo lauÅ¾Ä .

Buvo specialiai pritaikytos sunkiasvorės maÅ¡inos su priekabomis, kurios galėdavo vežti 20 t. TokiÄ vienÄ maÅ¡inÄ tais laikais turėjo ir UAB „F.“. UAB „M.“ lyg tuo laiku turėjo dvi tokias maÅ¡inas. AikÅ¡telėje reikėjo organizuoti tų atliekų apdirbimÄ . UAB „M.“ 2015 metais viso galėjo bÅ«ti 20-30 darbuotojų. Po to, kai metalas bÅ«davo apdirbamas, jis bÅ«davo rÅ«Å¡iuojamas, vykdavo pakrovimas į transporto priemones ir krovinys iÅ¡vežimas bei parduodamas. IÅ¡ UAB „F.“ UAB „M.“ per pusmetį priėmė 500 t metalinės pakuotės. Metalinės pakuotės tvarkyti nereikėjo, realiai reikėjo tik iÅ¡rÅ«Å¡iuoti.

Metalinės pakuotės pjaustymas pagal metalo laužo standartus reiÅ¡kia, kad metalo gabalai turi bÅ«ti tam tikro dydžio. Metalinės pakuotės, jei ji yra smulkesnė, nereikia apdirbinėti. Dažniausiai metalinė pakuotė bÅ«davo smulki arba presuota. Jei UAB „F.“ pirkdavo iÅ¡ įmonių metalinę pakuotę, kuri jau buvo apdirbta, tuomet tokiÄ pačiÄ prekę UAB „M.“ ir parduodavo. Liudytojas teigė, kad jam yra žinoma, jog UAB „F.“ preso aikÅ¡telėje neturėjo, bet prekę atveždavo supresuotÄ .

UAB „M.“ aikÅ¡telėje galėjo tilpti apie 1000 t metalo. Likutis visada bÅ«davo tarp 300-400 t. BÅ«davo ir 2000 t, priklausomai nuo rinkos. Jei rinka nukrisdavo, tada įmonė kaupdavo metalo lauÅ¾Ä ir neparduodavo. Jeigu gamintojai – importuotojai iÅ¡sileido 100 t metalinės pakuotės, pagal atliekų tvarkymo planÄ metalinei pakuotei sutvarkyti reikia mažiau nei 50 t. Kitaip tariant, apie 50 t metalinės pakuotės, kuri yra surenkama arba superkama, yra eksportuojama kaip metalinė pakuotė, kitos dalies, kuri superkama, tvarkyti nereikia, ji parduodama kaip metalo laužas.

Turi bÅ«ti sutvarkyta mažiau nei 50 procentų metalinės pakuotės, gali bÅ«ti 47-48 procentai. Jeigu į LietuvÄ atvežta 100 t metalinės pakuotės, tai reikia sutvarkyti apie 50 procentų, t. y. reikia perdirbti arba eksportuoti, o visa kita parduodi, kaip metalo lauÅ¾Ä . A. V. tvirtino, kad realiai metalÄ pagal 2015 m. kovo 24 d. – 2015 m. liepos 31 d. iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras priėmė jis. Ž. D. buvo apskaitininkė, kuri iÅ¡raÅ¡ydavo dokumentus, ji dirbo su dokumentais. Priimant metalo lauÅ¾Ä , metalinę pakuotę, reikia sutvarkyti visus dokumentus, iÅ¡raÅ¡yti priėmimÄ , įtraukti į supirkimo knygas, į atliekų knygas.

Ž. D. supirkinėdavo metalinę pakuotę, bet pagrinde jÄ supirkdavo jis pats. Kai liudytojo nebÅ«davo ir atvažiuodavo kažkokia maÅ¡ina, tai Ž. D. supirkdavo. Ne kiekvienas žmogus gali bÅ«ti priėmėjas, nes nuo jo priklauso, kiek metalo laužo bus nupirkta, ar jis gerai bus užpajamuotas. UAB „M.“ atsiskaitė su UAB „F.“ bankiniais pavedimais ir buvo daromos užskaitos. Teisiamojo posėdžio metu specialistė Birutė DevliaÅ¡ovienė parodė, kad jai yra žinomos UAB „M.“ ir UAB „F.“.

Specialistė patvirtino suraÅ¡ytÄ specialisto iÅ¡vadÄ . PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „F.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Už buhalterinės apskaitos organizavimÄ yra atsakingas įmonės vadovas. Kas atsakingas už pažeidimus, sprendžia teismas. Specialistai žiÅ«ri, kaip apskaitoje yra apskaityti buhalteriniai finansiniai dokumentai, kaip yra atvaizduotos Å«kinės finansinės operacijos – atsiskaitymai, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros.

Specialistė patvirtino, kad ji gavo užduotį atlikti objektų tyrimÄ , kurioje buvo nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su Å«kinėmis operacijomis. Užduotyje buvo nurodyta, kad tam tikros Å«kinės operacijos neįvyko. Ä® klausimÄ , ar tam tikros faktinės aplinkybės buvo, ar nebuvo, turi atsakyti ne specialistas, o teisėsaugos institucijų pareigÅ«nai. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta aplinkybė, kad tam tikras metalo kiekis nebuvo priduotas. Å iÄ aplinkybę ėmė kaip faktÄ , kurį nustatė ikiteisminį tyrimÄ atliekantis tyrėjas.

Pati specialistė negali vertinti, ar buvo priduotas metalas, ji žiÅ«rėjo tik dokumentus, kaip atvaizduota apskaitoje. Specialisto iÅ¡vadoje padarytos iÅ¡vados keistųsi, jeigu užduotyje nurodytos sÄ lygos nepasitvirtintų, jei nebÅ«tų sÄ lygos, kad Å«kinės finansinės operacijos nevyko, iÅ¡vada pagal buhalterinės apskaitos dokumentus bÅ«tų kitokia. Specialistė nenustatinėjo, ar buvo supirktas metalas, ar nebuvo, ar jis parduotas. Jei pagal pirkimo-pardavimo sutartis metalas bÅ«tų iÅ¡ tikrųjų supirktas, iÅ¡vada bÅ«tų kitokia.

Kadangi yra nurodyta tokia sÄ lyga, kÄ nustatė ikiteisminį tyrimÄ atliekantys tyrėjai, tuo buvo vadovaujamasi, nes specialistas neturi kompetencijos nustatyti tokio fakto. Apie tai, kokie buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pateikti, yra nurodyta specialisto iÅ¡vadoje. Buhalterinė apskaita įmonėje buvo vedama. IÅ¡vadoje yra paraÅ¡yta, ko nebuvo galima nustatyti. Specialistė negalėjo atsakyti, ar UAB „F.“ buvo vedama sandėlio apskaita. Klausimas apie sandėlio apskaitÄ nebuvo pateiktas. Faktas tas, kad buvo apskaityti pirkimai iÅ¡ fizinių asmenų, viskas buvo apskaityta.

Jei iÅ¡ fizinių asmenų nebuvo įsigytas atitinkamas kiekis atliekų, tai reiÅ¡kia, jog nebuvo galima jo parduoti kitai įmonei. Jeigu yra įforminti tik dokumentai, dokumentuose yra įformintos Å«kinės finansinės operacijos, bet realiai, jei nustato, kad tos operacijos nevyko, tai nei krovinio važtaraÅ¡tis, nei sÄ skaita faktÅ«ra neturi nieko bendro. Buhalterinė apskaita yra skirta registruoti Å«kines finansines operacijas, apskaityti turtÄ , įsipareigojimus. Turi matytis, kaip įmonė veikia, kaip juda pinigai, prekės. Jei dokumentuose yra įforminta Å«kinė finansinė operacija, tai ji privalo bÅ«ti fiksuojama apskaitos registruose, bet kitas dalykas yra tada, kai ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nustato, kad realiai Å«kinės finansinės operacijos neįvyko, o buvo suraÅ¡yti dokumentai.

Specialistai tyrimÄ atlieka pagal tyrimui pateiktus dokumentus. Å iuo atveju pagal dokumentus yra nustatyta, kad konkretus prekių kiekis yra supirktas iÅ¡ asmenų pagal atitinkamus dokumentus, kurie apraÅ¡yti. Jei ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nustatė, kad faktiÅ¡kai pagal Å¡iuos dokumentus supirkta nebuvo, reiÅ¡kia tas kiekis ir nebuvo parduotas UAB „M.“. Kokios faktinės aplinkybės iÅ¡ tikrųjų egzistavo konkrečiu atveju sprendžia ne specialistas, o teisėsaugos institucijos, pareigÅ«nai, atliekantys ikiteisminį tyrimÄ .

Specialisto funkcija yra buhalterinių finansinių dokumentų tyrimas. Metalinės pakuotės atliekų įgijimo apskaitos dokumentų, kurie įrodo 79000 t atliekų gavimo faktÄ , neiÅ¡saugojimas vertintinas, kaip dokumentų trÅ«kumas ir buhalterinės apskaitos trÅ«kumas. IÅ¡vadoje nurodyta, kad 2015 m. atliekų tvarkymo apskaitos žurnale apskaityta, jog nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. UAB „F.“ nupirko 79525 t metalinės pakuotės atliekų, kurios pagal įraÅ¡us atliekų tvarkymo apskaitos žurnale buvo fiksuojamos kasos aparatu.

Metalinės pakuotės atliekų įsigijimo apskaitos dokumentų, įrodančių Å¡ių atliekų gavimo faktÄ , tarp tyrimui pateiktų bendrovės dokumentų nėra. Pagal tyrimui pateiktus UAB „F.“ apskaitos registrus nustatyti, ar UAB „M.“ atsiskaitė su UAB „F.“ už konkretų kiekį metalinės pakuotės atliekų, nėra galimybės, nes tyrimui pateiktame apskaitos registre apskaitytos bendros mokėjimo sumos, nenurodant, pagal kokius dokumentus, kokiu bÅ«du mokėjimai atlikti bankuose, turėtų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai ir kasos dokumentai negauti.

Specialistė patvirtino, kad yra iÅ¡statytos sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriose yra tam tikras kiekis pinigų. Apskaitos registruose apskaitytos bendros sumos. Å iuo atveju pagal sÄ skaitas faktÅ«ras negalima pasakyti ar UAB „M.“ visiÅ¡kai atsiskaitė su UAB „F.“. Specialistė įsipareigojimų nenagrinėjo, t. y., kiek, kas, kam skolingi. Atsakyme į antrÄ klausimÄ labai aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kaip buvo vedama apskaita, kokie apskaitos registrai ir kokios Å«kinės operacijos juose matėsi. Negalima nustatyti, kokie įsipareigojimai ir koks turtas buvo apskaitytas.

Jei buvo įraÅ¡yti neteisingi duomenys, dėl to ir nebuvo galima nustatyti. Buhalteriniai dokumentai yra, tačiau jie neatspindėjo tikrųjų Å«kinių operacijų, todėl iÅ¡ dalies negalima nustatyti turto, įsipareigojimų ir t. t. Tas sumas bÅ«tų galima nustatyti pagal dokumentus. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. M. paaiÅ¡kino, jog jis kitoje baudžiamojoje byloje, kuri yra susijusi su nagrinėjama baudžiamÄ ja byla, yra įtariamasis, todėl jis naudojasi teise neduoti parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodė, jog 2013 metais Valstybinės mokesčių inspekcijos organizuotame aukcione jis įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Kaip atrodė butas, gali nurodyti bent trys mokesčių inspekcijos darbuotojai bei konkurse dalyvavę asmenys, kurių pavardės nurodytos aukciono protokole. Jis 2015 metais kreipėsi į L. Å ., kad Å¡is iÅ¡vežtų iÅ¡ buto įvairias atliekas. L. Å . turėjo įmonę, kuri vykdo atliekų surinkimo veiklÄ . L. Å . dirbo UAB „F.“. Per kiek kartų buvo iÅ¡vežtos atliekos nežino, nes tame procese nedalyvavo. Kiek susidarė atliekų neatsimena. Viso jam buvo sumokėta apie 2000 Eur. E. M. teigė, kad jis nežino, ar akte Nr. 167 nurodytas atliekų kiekis yra realus.

Jis tik pasirašė šį dokumentÄ . Dokumente nurodytÄ pinigų sumÄ jis gavo. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 167 pasirašė jis. Kokiomis aplinkybėmis buvo iÅ¡mokėti pinigai, neprisiminė (t. 4, b. l. 60-61). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ kaip įtariamasis A. D. parodė, kad, kai atėjo dirbti į UAB „F.“, jam iÅ¡ karto pasiÅ«lė sandėlio vadovo pareigas. Jis ten darydavo viskÄ , ne tik kÄ turi daryti sandėlio vadovas. Reikėdavo pasiraÅ¡yti ir ant dokumentų – aktų.

UAB „F.“ sandėlio vadovu dirbo neilgai. A. D. teigė, jog jis paruoÅ¡davo aktus ir atspausdindavo juos, kai atneÅ¡davo metalo lauÅ¾Ä , vėliau Å¡iuos aktus pasiraÅ¡ydavo kaip sandėlio vadovas. BÅ«davo dienų, kai jis visÄ dienÄ vežiodavo metalÄ , o grįžęs rasdavo ant stalo paruoÅ¡tus aktus, kur reikėjo pasiraÅ¡yti, kaip sandėlio vadovui. Pasirašė tris tokius aktus. Kaip suprato tokia tvarka egzistavo prieÅ¡ jam pradedant dirbti ir vėliau. UAB „F.“ darbo oficialiai. UAB „F.“ dirbti pasiÅ«lė L.

Å .. Su L. Å . susipažino, kai dar dirbo UAB „E.“. L. Å . atvežė ten metalÄ ir pasiÅ«lė darbÄ . UAB „F.“ yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. IÅ¡ pradžių UAB „F.“ priiminėjo metalÄ , jį sverdavo, priiminėjo maÅ¡inas, pasiraÅ¡ydavo aktus. PirmÄ mėnesį nejautė, kad atliko sandėlio vadovo funkcijas. UAB „F.“ dar dirbo J. S., kuris nurodydavo, kÄ daryti. Su J. S. nelabai sutardavo. Klausdavo J. S., kodėl Å¡is vis nurodinėja. Kai žmogus ateidavo priduoti metalo lauÅ¾Ä , A.

D. kompiuteriu užpildydavo dokumentÄ â€“ aktÄ ir jį atspausdindavo, iÅ¡mokėdavo žmogui pinigus. Didelių sumų neturėjo, sakė, kad viskÄ užmokės direktorius, jam reikėdavo tik pasiraÅ¡yti. Jis pasirašė aktus Nr. 190-191 ir 193. BÅ«davo taip, kad fiziniai asmenys, tokie kaip M. G., nedideliais kiekiais neÅ¡davo metalo lauÅ¾Ä visÄ dienÄ , o įtariamais sverdavo. Ä® dienos pabaigÄ suraÅ¡ydavo dokumentÄ -aktÄ . Buvo dar A. D. kaimynė, kuri metalo lauÅ¾Ä neÅ¡davo dideliais kiekiais.

Už didelius kiekius metalo atsiskaitydavo L. Å .. Žmonės pasiraÅ¡ydavo aktus bet kada, nebÅ«tinai tÄ pačiÄ dienÄ , nes jie pastoviai atneÅ¡davo metalo lauÅ¾Ä . Pagal aktus Nr. 190, 191, 193 pinigų asmenims nemokėjo. Buvo pasakyta, jog su Å¡iais asmenimis bus atsiskaityta ir liepta atspausdinti aktÄ , jį pasiraÅ¡yti. A. V. metalÄ vežė pati ir įmonės atstovai važiavo pas jÄ pakrauti metalo laužo. A. V. turėjo garaÅ¾Ä , kuriame Baltarusijos piliečiai ardydavo maÅ¡inas ir priduodavo kaip metalo lauÅ¾Ä .

Kai A. D. važiuodavo pas jÄ , pakraudavo pilnÄ maÅ¡inÄ metalo laužo. N. M. pažįsta, jis kasdien ateidavo. N. M. buvo pasiÅ«lyta pinigų, kad jis pasiraÅ¡ytų dokumentus, jog neva pridavė metalÄ . N. M. vienu kartu nebuvo iÅ¡mokėta 1113 Eur. A. D. teigė, kad jam buvo pasakyta iÅ¡raÅ¡yti tokiÄ sumÄ N. M. vardu. Kas liepė iÅ¡raÅ¡yti tokiÄ sumÄ , tiksliai pasakyti negalėjo. Galėjo bÅ«ti, kad J. S. iÅ¡ L. Å . telefonu gavo nurodymÄ . Jam nurodymus galėjo duoti tik J. S. ir L. Å .. A.

D. buvo įspėtas ankstesnio sandėlio vadovo, kad bus nurodinėjama, kÄ daryti, t. y., pasiraÅ¡yti dokumentus už neva priduotas metalines pakuotes, kurių realiai dideliais kiekiais nesupirkinėjo. Jam buvo viskas paruoÅ¡ta ir reikėjo pasiraÅ¡yti dokumentus, jei dokumentų nepasiraÅ¡ytų, jį bÅ«tų atleidę iÅ¡ darbo. Netekęs darbo, negalėtų pratęsti leidimo gyventi Lietuvoje. Suprato, kad kažkas blogai, kai prasidėjo pakuotės, kurių jis nematė. Jam buvo pasakyta, kad nieko nebijotų, jog su žmonėmis bus atsiskaityta.

Klausė L. Å . ir J. S., kur pakuotės. Sakė, kad dar yra sandėlys, kad nieko nebijotų. Kasa buvo, bet kasoje nebuvo daug pinigų. L. Å . atveždavo pinigus į kasÄ , reikėdavo pasiraÅ¡yti, buvo iÅ¡laidų orderis. Kai maÅ¡ina atveždavo daug metalo, A. D. L. Å . skambindavo ir jis atveždavo pinigus, bet jo galima buvo laukti porÄ valandų, žmonės nenorėdavo laukti ir iÅ¡važiuodavo. Å iaip žmonės ten mažai neÅ¡davo, neÅ¡davo tik tie žmonės, kurie ten gyvena. Buvo atvejis, kai atvežė nerÅ«dijančio plieno maÅ¡inÄ ir žmogus laukė, ko atvyko L.

Å ., atvežė pinigus ir užpildė dokumentus. UAB „F.“ pakuočių nematė. Suprato, kad pakuotės – tai skardinės. Daugiau jokių pakuočių nematė. Jam buvo sakoma, kad yra kitas sandėlis ir ten yra pakuotės, sakė raÅ¡yti dokumentuose pakuotes. A. D. teigė, kad veždavo metalÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) gatvę. Veždavo juodÄ metalÄ , buvo daug firmų, kur veždavo. Buvo 3-4 įmonės, kur veždavo metalÄ . (duomenys neskelbtini) yra didelė įmonė, pavadinimo neatsimena.

Kai veždavo į įmones metalÄ , tai su tikrais dokumentais, nes ten tikrindavo viskÄ , kitaip nepriimtų. Žmonės taip pat tikrindavo, kiek svorio, ir A. V. žiÅ«rėdavo. Ä®monėje turėjo dideles svarstykles ir sverdavo. A. V. veždavo daug, buvo daug variklių. Pakuočių neprisiminė. A. D. tvirtino, kad jis priimdavo metalÄ , bet jam sakydavo dar raÅ¡yti papildomai ir pakuotes. Tai liepdavo daryti L. Å . ir J. S.. J. S. iÅ¡ pradžių sėdėjo sandėlyje ir matė, kas, kÄ atveždavo, jis tikrino iÅ¡raÅ¡ytus aktus.

Jie atspausdindavo 3 egzempliorius, vienÄ Å¾mogui atiduodavo, o kiti du likdavo įmonėje. Prie stalo buvo krepÅ¡elis ir ten dėjo dokumentus vienÄ ant kito. Vėliau kažkas paimdavo ir veždavo į buhalterijÄ . Galėjo tik direktorius paimti ir vežti į buhalterijÄ . L. Å . skambindavo ir sakydavo, kur reikės iÅ¡vežti metalo lauÅ¾Ä . Kai nebÅ«davo vairuotojo, tada jis veždavo, vėliau sakė, kad negali bÅ«ti ir vairuotojas, tuomet J. S. pats veždavo tÄ metalÄ . A. D. aiÅ¡kino, kad metalÄ veždavo į (duomenys neskelbtini), į įmonę, kuri yra (duomenys neskelbtini), dar į „E.“, kuri yra (duomenys neskelbtini).

BÅ«davo, kad ir iÅ¡ tų pačių įmonių vėl pasiimdavo atgal metalo lauÅ¾Ä . Imdavo atgal dėl to, kad vėliau parduotų brangiau. Taip paskutiniu laiku ir bÅ«davo, kai bÅ«davo pilnas sandėlis, kviesdavo vilkikÄ , pakraudavo ir viskÄ iÅ¡veždavo. Matė, jog vilkikas buvo su lenkiÅ¡kais numeriais. Anksčiau į KlaipėdÄ veždavo, bet paskutiniu metu, kai dirbo tik po dvi valandas, matydavo tik vilkikÄ su lenkiÅ¡kais numeriais. Suprato, kad kažkas ten negerai, tai pasakė, jog nedirbs. Dirbo kaip darbininkas, o pasiraÅ¡yti liepdavo kaip vadovui.

Nuo pirmo akto suprato, kad kažkas blogai, kai atėjo žmogus ir paklausė, kur du eurai. IÅ¡ pradžių nesuprato, kokie du eurai, jis pasakė, kad ant jo iÅ¡rašė metalÄ , tada viskas pasidarė aiÅ¡ku. Suprato, jog mokėjo žmonėms, kad tik pildyti dokumentus jų vardu. BÅ«tų ir daugiau jo vardu pasiraÅ¡yta tokių aktų, tačiau sakė, kad daugiau nepasiraÅ¡inės. Metalas buvo priduotas realiai, o pakuotes aktuose ir kvituose buvo liepta užraÅ¡yti. Akte Nr. 190 pirmoje eilutėje – skardos, vamzdžiai, puodai realiai, kas buvo, taip ir paraÅ¡yta, o antroje eilutėje – statinės, dėžutės, tai L.

Å . sugalvojo pavadinimus. J. S. pasakė iÅ¡galvotÄ kiekį, kad nebÅ«tų apvali suma, jog bÅ«tų su centais, o kainÄ duodavo kompiuteris. Akte Nr. 191 pirmoje eilutėje realiai užraÅ¡ytas metalas, tai auto detalės, varikliai, ratlankiai, o antroje eilutėje iÅ¡galvoti ir pavadinimai, ir kiekis, kÄ raÅ¡yti sakė L. Å . arba J. S.. L. Å . buvo generalinis direktorius, jis buvo virÅ¡esnis, kiek suprato, jie buvo draugai. Akte, kur pardavėjas N. M. Nr. 193, pirmoje eilutėje metalas realus, o pakuotės nematė, kai buvo pildomas dokumentas.

A. D. teigė, kad jis turėjo teisę dirbti su grynais pinigais, jis buvo atsakingas, nes jam atveždavo pinigus ir reikėjo pasiraÅ¡yti. Kai pradėjo dirbti, buvo stalčiukas, kur buvo pinigai, ir visi žinojo, kad ten yra pinigai. Jeigu reikėjo iÅ¡keisti pinigų, visi galėjo iÅ¡sikeisti, ten bÅ«davo iki 200-250 Eur. Nežino, iÅ¡ kur L. Å . imdavo dideles pinigų sumas. Buvo palikta maža pinigų suma, kad bÅ«tų galima apmokėti už priduotÄ metalÄ iki kokių 10-20 kg. Matė, kad A. V. laukė 2-3 val., jai buvo iÅ¡mokėta daug pinigų, gali bÅ«ti, kad 950 Eur už metalÄ sumokėjo, bet ne už pakuotes.

Už pakuotes nemokėjo niekam. Iš pradžių nurodė, kad reikia į dokumentus rašyti „skardinės“, tada sakė rašyti „pakuotės“, šiame sandėlyje pakuočių nebuvo, o dėžutės tai gali būti metalinės, bet kiek jų galima atnešti. O skardinės buvo aliumininės, bet jos mažai sveria. Vienas krepšys pilnas sveria apie 30-40 kg. Skardinės buvo suspaustos, jos buvo laikomos teritorijos viduje. Jų buvo daug, turėjo problemų ir nenorėjo, kad jos stovėtų teritorijoje.

Kas buvo kitame sandėlyje, nežino. Kai ateidavo žmonės ir pasiraÅ¡ydavo aktÄ , bÅ«davo tokių žmonių, kad paskaitydavo, bet bÅ«davo, kad ir neskaitė. Kai nesumokėdavo pinigų, tai galėjo tokį aktÄ pasidėti ir žmonės galėjo vėliau ateiti pinigų, galėjo ir kitÄ dienÄ ateiti. Visi tie žmonės netoliese gyveno. Ä® (duomenys neskelbtini) gatvę veždavo tik spalvotÄ metalÄ . JuodÄ metalÄ vežė į (duomenys neskelbtini). A. D. aiÅ¡kino, jog prieÅ¡ jį buvęs žmogus sakė, kad J.

S. sverdavo, o jis dirbdavo kaip juodas darbininkas ir J. S. pasakydavo jam pasiraÅ¡yti (t. 8, b. l. 99-103). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. D. parodė, kad 2015 metais jo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), susidarė metalo laužo atliekos: automobilių detalės ir įvairus Å«kinis laužas. Jo sÅ«naus V. D. iniciatyva nusprendė iÅ¡valyti garaÅ¾Ä . SÅ«nus paskambino kažkokiai atliekų surinkimų įmonei ir susitarė, kad jie patys atvažiuotų. UAB „F.“ jam nėra žinoma.

Kokiai įmonei sÅ«nus skambino, nežino. SusitartÄ dienÄ atvažiavo pasiimti tų atliekų. Prisimena, kad atvažiavo su nedideliu sunkvežimiu. Nei kokios spalvos, nei valstybinių numerių, nei kiek į jÄ galima pakrauti, pasakyti negali. Neprisimena ir kiek atvažiavo žmonių. SÅ«nus padėjo pakrauti. IÅ¡ viso pakrovė apie 150 kg. TÄ pačiÄ dienÄ surinkėjai pasiėmė ir sÅ«nui priklausantį senÄ automobilį Mitsubishi Colt – jo svoris buvo ne daugiau kaip 1 t. IÅ¡ viso pridavė apie 1150 kg.

TÄ pačiÄ dienÄ jis vienas važiavo į (duomenys neskelbtini) į surinkėjų aikÅ¡telę, tikslaus adreso nežino. Prie jo metalas buvo iÅ¡krautas ir pasvertas. Kadangi atvežė nedidelį kiekį, jis ir netikrino, kiek iÅ¡ tikrųjų atvežė kilogramų. Metalas daug nekainavo. Vėliau jam buvo paduotas vienas dokumentas. Ä® dokumento turinį jis nesigilino, bet po pasiraÅ¡ymo jis už metalÄ gavo apie 60 Eur. Ant sutarties Nr. 147 ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvito pasirašė. Svorio kiekis atitinka, pinigų suma taip pat galima.

Parodė, kad už automobilį pinigus gavo jo sÅ«nus, kuris ir pasirašė atitinkamus dokumentus (t. 4, b. l. 1-4). IÅ¡ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento raÅ¡to matyti, jog buvo atliktas planinis iÅ¡plėstinis UAB „F.“ patikrinimas dėl iÅ¡raÅ¡ytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodančių dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo teisėtumo ir aplinkos apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi. Patikrinimo metu nustatyta, kad neatitinka iÅ¡kviestų asmenų paaiÅ¡kinimuose nurodomas pristatytas metalinių pakuočių atliekų kiekis su UAB „F.“ pateiktais dokumentais, kyla abejonių dėl realaus atliekų buvimo fakto, taip pat dokumentų tikrumo. (t. 1, b. l.

17) IÅ¡ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2016 m. spalio 14 d. UAB „F.“ patikrinimo akto matyti, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimu panaikintas UAB „M.“ 2015 m. birželio 30 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo iÅ¡raÅ¡ytas pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡raÅ¡ytas UAB „F.“ už 100 t.

Sprendimo naikinimo priežastys yra tos, kad UAB „M.“ 2015 metais iÅ¡vežė (eksportavo) 5824,270 t metalinių pakuočių atliekų į Latvijos Respublikoje esančiÄ Ä¯monę K., kuri nevykdo metalinės pakuotės atliekų perdirbimo, todėl už minėtÄ visÄ metalinių pakuočių atliekų kiekį, t. y., už 5824,270 t negalėjo iÅ¡raÅ¡yti dokumentų, įrodančių apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymÄ . UAB „F.“ 2015 metais surinktos ir UAB „M.“ perduotos metalinės pakuotės atliekos, taip pat ir 100 t metalinės pakuotės, nebuvo tinkamai sutvarkytos. (t. 1, b. l. 18-23) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 154 matyti, kad 2015 m. kovo 16 d.

J. S. UAB „F.“ pardavė 22880 kg metalinės pakuotės už 3432 Eur, 480 kg aliuminio už 768 Eur. 2015 m. kovo 16 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 154 J. S. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 3990 Eur, o sandėlio vadovas J. V. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

28) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 153 matyti, kad 2015 m. kovo 13 d. R. S. UAB „F.“ pardavė 23890 kg metalinės pakuotės už 3583,5 Eur, 560 kg aliuminio už 896 Eur. 2015 m. kovo 13 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 153 R. S. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 4255,53 Eur, o sandėlio vadovas J. V. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

31) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 159 matyti, kad 2015 m. kovo 19 d. A. K. UAB „F.“ pardavė 24860 kg metalinės pakuotės už 2486 Eur, 485 kg cinko už 436,50 Eur. 2015 m. kovo 19 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 159 A. K. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 2776,38 Eur, o sandėlio vadovas J. V. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t.1, b. l.

34) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 160 matyti, kad 2015 m. kovo 20 d. T. Å . UAB „F.“ pardavė 24880 kg metalinės pakuotės už 2985,6 Eur. 2015 m. kovo 20 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 160 T. Å . paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 2836,32 Eur, o J. S. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

40) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 152 matyti, kad 2015 m. kovo 13 d. A. D. UAB „F.“ pardavė 25880 kg metalinės pakuotės už 3882 Eur, 480 kg aliuminio už 768 Eur. 2015 m. kovo 13 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 152 A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 4417,50 Eur, o sandėlio vadovas J. V. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

42) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 156 matyti, kad 2015 m. kovo 17 d. M. L. UAB „F.“ pardavė 5220 kg metalinės pakuotės už 783 Eur, 168 kg aliuminio už 268,8 Eur. 2015 m. kovo 17 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 156 M. L. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 999,21 Eur, o sandėlio vadovas J. V. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

47) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 167 matyti, kad 2015 m. kovo 30 d. E. M. UAB „F.“ pardavė 23980 kg metalinės pakuotės už 2877,6 Eur. 2015 m. kovo 30 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 167 E. M. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 2733,72 Eur, o A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

49) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 166 matyti, kad 2015 m. kovo 27 d. E. Å . UAB „F.“ pardavė 22560 kg metalinės pakuotės už 2707,2 Eur, 1120 kg juodo metalo už 168 Eur. 2015 m. kovo 27 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 166 E. Å . paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 2731,44 Eur, o A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

55) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 161 matyti, kad 2015 m. kovo 23 d. Å . Å . UAB „F.“ pardavė 24620 kg metalinės pakuotės už 2954,4 Eur. 2015 m. kovo 23 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 161 Å . Å . paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 2806,68 Eur, o J. S. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

57) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 162 matyti, kad 2015 m. kovo 24 d. I. D. UAB „F.“ pardavė 23920 kg metalinės pakuotės už 3109,6 Eur, 602 kg nerÅ«dijančio plieno už 602 Eur. 2015 m. kovo 24 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 162 I. D. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 3526,02 Eur, o J. S. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

59) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 147 matyti, kad 2015 m. vasario 27 d. D. E. D. UAB „F.“ pardavė 300 kg metalinės pakuotės už 31,04 Eur, 22 kg elektronikos už 3,04 Eur. 2015 m. vasario 27 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 147 D.E. D. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 37,25 Eur, o sandėlio vadovas J. V. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo (t. 1, b. l.

60) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 172 matyti, kad 2015 m. balandžio 7 d. V. S. UAB „F.“ pardavė 23780 kg metalinės pakuotės už 2853,6 Eur. 2015 m. balandžio 7 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 172 V. S. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 2710,92 Eur, o sandėlio vadovas A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

62) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 190 matyti, kad 2015 m. gegužės 5 d. M. G. UAB „F.“ pardavė 6220 kg juodo metalo už 1181,8 Eur, 14130 kg metalinės pakuotės už 706,5 Eur. 2015 m. gegužės 5 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 190 M. G. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 1793,89 Eur, o A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

64) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 173 matyti, kad 2015 m. balandžio 8 d. I. J. UAB „F.“ pardavė 5520 kg metalinės pakuotės už 662,4 Eur, 4600 kg juodo metalo už 828 Eur, 4620 kg aliuminio laužo už 7392 Eur. 2015 m. balandžio 8 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 173 I. J. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 8438,28 Eur, o sandėlio vadovas A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

66) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 176 matyti, kad 2015 m. balandžio 9 d. D. L. UAB „F.“ pardavė 24560 kg metalinės pakuotės už 2947,2 Eur. 2015 m. balandžio 9 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 176 D. L. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 2799,84 Eur, o sandėlio vadovas A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

68) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 177 matyti, kad 2015 m. balandžio 10 d. I. A. UAB „F.“ pardavė 22305 kg metalinės pakuotės už 2676,6 Eur. 2015 m. balandžio 10 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 177 I. A. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 2542,77 Eur, o sandėlio vadovas A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo (t. 1, b. l.

70) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 181 matyti, kad 2015 m. balandžio 14 d. J. Č. UAB „F.“ pardavė 25020 kg metalinės pakuotės už 2505 Eur, 375 kg žalvario laužo už 900 Eur. 2015 m. balandžio 14 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 181 J. Č. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 3231,9 Eur, o sandėlio vadovas A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

72) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 183 matyti, kad 2015 m. balandžio 14 d. M. J. UAB „F.“ pardavė 23480 kg metalinės pakuotės už 2348 Eur. 2015 m. balandžio 14 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 183 M. J. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 2230,6 Eur, o sandėlio vadovas A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

74) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 188 matyti, kad 2015 m. balandžio 20 d. S. L. UAB „F.“ pardavė 5020 kg metalinės pakuotės už 502 Eur, 480 kg žalvario už 1152 Eur, 4860 kg metalo laužo už 826,20 Eur. 2015 m. balandžio 20 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 188 S. L. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 2356,19 Eur, o sandėlio A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t.1, b. l.

76) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 187 matyti, kad 2015 m. balandžio 17 d. B. M. UAB „F.“ pardavė 10040 kg metalinės pakuotės už 1004 Eur, 1080 kg aliuminio laužo už 1080 Eur, 300 kg cinko už 270 Eur. 2015 m. balandžio 17 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 187 B. M. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 2236,3 Eur, o sandėlio vadovas A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t.1, b.l.

78) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 180 matyti, kad 2015 m. balandžio 13 d. B. M. UAB „F.“ pardavė 25684 kg metalinės pakuotės už 2568,4 Eur. 2015 m. balandžio 13 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 180 B. M. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 2439,98 Eur, o sandėlio vadovas A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

79) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 182 matyti, kad 2015 m. balandžio 14 d. V. B. UAB „F.“ pardavė 25460 kg metalinės pakuotės už 2546 Eur, 325 kg žalvario laužo už 780 Eur. 2015 m. balandžio 14 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 182 V. B. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 3159,7 Eur, o sandėlio vadovas A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

81) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 171 matyti, kad 2015 m. balandžio 7 d. S. Č. UAB „F.“ pardavė 5221 kg metalinės pakuotės už 626,52 Eur, 3546 kg juodo metalo už 602,82 Eur. 2015 m. balandžio 7 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 171 S. Č. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 1167,87 Eur, o sandėlio vadovas A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

85) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 191 matyti, kad 2015 m. gegužės 19 d. A. V. UAB „F.“ pardavė 4789 kg juodo metalo už 909,91 Eur, 1822 kg pakuotės už 91,1 Eur. 2015 m. gegužės 19 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 191 A. V. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 950,96 Eur, o A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

89) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 185 matyti, kad 2015 m. balandžio 15 d. N. M. UAB „F.“ pardavė 10260 kg metalinės pakuotės už 1026 Eur, 6120 kg metalo laužo už 1040,4 Eur, 5240 kg aliuminio laužo už 7860 Eur. 2015 m. balandžio 15 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 185 N. M. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 9430,08 Eur, o sandėlio vadovas A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

91) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 186 matyti, kad 2015 m. balandžio 16 d. A. M. UAB „F.“ pardavė 25040 kg metalinės pakuotės už 2504 Eur. 2015 m. balandžio 16 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 186 A. M. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 2378,8 Eur, o sandėlio vadovas A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

93) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 193 matyti, kad 2015 m. gegužės 22 d. N. M. UAB „F.“ pardavė 5489 kg juodo metalo už 1042,91 Eur, 2588 kg pakuotės už 129,4 Eur. 2015 m. gegužės 22 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 193 N. M. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 1113,69 Eur, o A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

96) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 179 matyti, kad 2015 m. balandžio 13 d. S. Å . UAB „F.“ pardavė 25040 kg metalinės pakuotės už 2504 Eur, 200 kg elektronikos už 200 Eur. 2015 m. balandžio 13 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 179 S. Å . paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 2568,8 Eur, o sandėlio vadovas A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t. 1, b. l.

98) IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 184 matyti, kad 2015 m. balandžio 15 d. S. T. UAB „F.“ pardavė 15280 kg metalinės pakuotės už 1528 Eur, 4880 kg aliuminio už 4880 Eur. 2015 m. balandžio 15 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite Nr. 184 S. T. paraÅ¡u patvirtino, kad už parduotÄ metalÄ bendrai gavo 6087,6 Eur, o sandėlio vadovas A. D. paraÅ¡u patvirtino, kad minėtus pinigus iÅ¡mokėjo. (t.1, b.l. 102) IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 04/10-2-5-10806 matyti, kad pagal UAB „F.“ metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis-aktus (Nr. 147, 152, 153, 154, 156, 159, 160, 161, 162, 166, 167, 171, 172, 173, 176, 177, 179, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 193), kaip užfiksuota ir bendrovės apskaitoje, iÅ¡ fizinių asmenų:

D. D., A. D., R. S., J. S., M. L., A. K., T. Å ., Å . Å ., I. D., E. Å ., E. M., S. Č., V. S., I. J., D. L., I. A., S. Å ., B. M., J. Č., V. B., M. J., S. T., N. M., A. M., S. L., M. G. ir iÅ¡ A. V., UAB „F.“ įformino 513240 kg arba 513,240 t metalinės pakuotės atliekų pirkimÄ už 58557,69 Eur. Pagal 13 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, iÅ¡raÅ¡ytų UAB „F.“ vardu, 513,240 t metalinės pakuotės atliekų pardavimÄ už 32951,60 Eur tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. liepos 28 d. bendrovė įformino UAB „M.“.

Užduotyje atlikti UAB „F.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ nurodyta, „kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad metalinių pakuočių kiekiai nurodyti Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse Nr. 147, 152, 153, 154, 156, 159, 160, 161, 162, 166, 167, 171, 172, 173, 176, 177, 179, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 193 - supirkti nebuvo“, todėl jų parduoti UAB „M.“ bendrovė negalėjo. UAB „F.“ metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse-aktuose ir UAB „F.“ vardu įformintose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose yra nurodyti visi bÅ«tini rekvizitai, kurie nurodyti 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalyje, tačiau juose įvardintų operacijų turinys neatitinka tikrovės, nes metalinių pakuočių kiekiai (iš viso: 513,240 t už 58557,69 Eur) nurodyti Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse Nr. 147, 152, 153, 154, 156, 159, 160, 161, 162, 166, 167, 171, 172, 173, 176, 177, 179, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 193 – supirkti nebuvo, todėl jų (513,240 t) parduoti UAB „M.“ bendrovė negalėjo.

UAB „F.“ nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. liepos 28 d. į apskaitÄ Ä¯rašė neteisingus duomenis apie turtÄ , įsipareigojimus: bendrovė buhalterinės apskaitos registruose (2015 m.) apskaitydama 513240 kg arba 513,240 t metalinės pakuotės atliekų pirkimÄ iÅ¡ fizinių asmenų už 58557,69 Eur ir jų pardavimÄ už 32951,60 Eur UAB „M.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. BAÄ® Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimo – „ĮraÅ¡ai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius Å¡iame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu“.

Pagal tyrimui pateiktus UAB „F.“ apskaitos registrus nustatyti, ar UAB „M.“ atsiskaitė su UAB „F.“ už 513,240 t metalinės pakuotės atliekas, nėra galimybės, nes tyrimui pateiktame apskaitos registre (Apyvartos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., klientas – UAB „M.“) apskaitytos bendros mokėjimų sumos, nenurodant pagal kokius dokumentus, kokiu bÅ«du (grynais pinigais ar bankiniu pavedimu, ar skolų sudengimu) mokėjimai atlikti. Bankuose turėtų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai ir kasos dokumentai (kasos pajamų, iÅ¡laidų orderiai) tyrimui negauti.

Tarp tyrimui pateiktų UAB „F.“ dokumentų (iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, banko sÄ skaitų iÅ¡rašų, kasos dokumentų) nėra dokumentų, patvirtinančių, kad už 100 t metalinės pakuotės atliekų perdirbimÄ /sutvarkymÄ (pagal UAB „M.“ 2015 m. birželio 30 d. pakuočių atliekų naudotojo (Perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo iÅ¡raÅ¡ytÄ pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantį dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini)) bÅ«tų atsiskaityta. Dokumentų, patvirtinančių, kad C. bÅ«tų sumokėjusi UAB „F.“ pagal 2015 m. rugpjūčio 4 d. pakuočių atliekų surinkėjo iÅ¡raÅ¡ytÄ pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantį dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tarp tyrimui pateiktų UAB „F.“ dokumentų (iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, banko sÄ skaitų iÅ¡rašų, kasos dokumentų) nėra.

Su kokiu ūkio subjektu C. atsiskaitė (ar atsiskaitė), duomenų tarp UAB „F.“ dokumentų nėra. Tyrimui pateiktų UAB „F.“ dokumentų duomenimis, UAB „F.“ pagal metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis-aktus tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. iš fizinių asmenų už 215843,77 Eur supirko 285,623 t arba 285623 kg (3377 elektronika + 282246 kt. metalo rūšys, pavyzdžiui, aliuminis, cinkas, plienas, juodas metalas) metalo. Be to, 2015 m. atliekų tvarkymo apskaitos žurnale apskaityta, kad nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d.

UAB „F.“ nupirko 79,525 t (2015 m. spalio mėnesį – 23,893 t, 2015 m. lapkričio mėnesį – 17,786 t ir 2015 m. gruodžio mėnesį – 37,846 t) metalinės pakuotės atliekų, kurios pagal įraÅ¡us atliekų tvarkymo apskaitos žurnale buvo fiksuojamos kasos aparatu. Metalinės pakuotės atliekų įsigijimo apskaitos dokumentų, įrodančių 79,525 t atliekų gavimo faktÄ , tarp tyrimui pateiktų UAB „F.“ dokumentų nėra ir tyrimo metu gauta nebuvo. Be to, atliekų tvarkymo apskaitos žurnale atliekų siuntėjas (Å¡altinis) nenurodytas.

Todėl nėra galimybės įvertinti, ar Å¡ios atliekos surinktos Lietuvoje iÅ¡ fizinių ar juridinių asmenų. NeiÅ¡saugojus metalinės pakuotės atliekų įsigijimo apskaitos dokumentų, įrodančių 79,525 t atliekų gavimo faktÄ , UAB „F.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. BAÄ® Nr. IX-574 19 straipsnio 2 dalies nuostatos „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.“ Dėl nustatytų teisės norminių aktų reikalavimų nesilaikymo, iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti tiriamojo laikotarpio (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) UAB „F.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. (t. 2, b. l. 87-95) IÅ¡ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinio sÄ raÅ¡o su istorija matyti, kad L.

Å . UAB „F.“ generaliniu direktoriumi buvo nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. (t. 2, b. l. 99-103) IÅ¡ 2015 m. rugpjūčio 4 d. pakuočių atliekų surinkėjo iÅ¡raÅ¡yto pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodančio dokumento matyti, kad UAB „F.“ eksportavo 100 t metalinių pakuočių atliekų perdirbti. 100 t pakuočių atliekų sutvarkymas kainavo 7009 Eur. (t. 2, b. l. 119) IÅ¡ 2015 m. birželio 30 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo iÅ¡raÅ¡yto pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodančio dokumento matyti, kad UAB „M.“ 2015 m. perdirbo 100 t metalinių pakuočių atliekų. 100 t pakuočių atliekų sutvarkymas kainavo 7009 Eur. (t. 2, b. l. 120) IÅ¡ UAB „F.“ pardavimų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

UAB „M.“ pardavė pakuočių už 32951,6 Eur. (t. 2, b. l. 121) IÅ¡ UAB „F.“ pardavimų analizės matyti, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „M.“ pardavė 470,300 t ir 42,940 t, iÅ¡ viso 513,240 t metalinės pakuotės, ir gavo už tai 32951,60 Eur pajamų. (t. 2, b. l. 122) IÅ¡ 2015 m. kovo 24 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 23 t ir 22,820 t metalinės pakuotės už 3049,32 Eur. (t. 2, b. l. 128) IÅ¡ 2015 m. kovo 24 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 21,680 t ir 21,200 t metalinės pakuotės už 2853,66 Eur. (t. 2, b. l. 129) IÅ¡ 2015 m. kovo 27 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 22,840 t, 22,800 t ir 22,680 t metalinės pakuotės už 4546,69 Eur. (t. 2, b. l. 130) IÅ¡ 2015 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 22,440 t ir 21,860 t metalinės pakuotės už 2948,16 Eur. (t. 2, b. l. 131) IÅ¡ 2015 m. balandžio 21 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 20,200 t metalinės pakuotės už 1344,31 Eur. (t. 2, b. l. 132) IÅ¡ 2015 m. balandžio 22 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 19,800 t metalinės pakuotės už 1317,69 Eur. (t. 2, b. l. 133) IÅ¡ 2015 m. balandžio 23 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 19,680 t ir 20,880 t metalinės pakuotės už 2699,26 Eur. (t. 2, b. l. 134) IÅ¡ 2015 m. balandžio 24 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 19,600 t ir 21,200 t metalinės pakuotės už 2715,24 Eur. (t. 2, b. l. 135) IÅ¡ 2015 m. balandžio 27 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 19,200 t ir 19,400 t metalinės pakuotės už 2568,83 Eur. (t. 2, b. l. 136) IÅ¡ 2015 m. balandžio 28 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 20,480 t ir 21,660 t metalinės pakuotės už 2804,41 Eur. (t. 2, b. l. 137) IÅ¡ 2015 m. gegužės 14 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 21,800 t metalinės pakuotės už 1450,79 Eur. (t. 2, b. l. 138) IÅ¡ 2015 m. gegužės 15 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 22,480 t ir 22,600 t metalinės pakuotės už 3000,07 Eur. (t. 2, b. l. 139) IÅ¡ 2015 m. liepos 28 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 42,94 t metalinės pakuotės už 8572,97 Eur. (t. 2, b. l. 132) IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad S. Č. atpažino A.

D. kaip UAB „F.“ darbuotojÄ , apie kurį davė parodymus. (t. 3, b. l. 143-146) IÅ¡ akistatos protokolo tarp R. S. ir J. V. matyti, kad abu nurodė, jog vienas kito nepažįsta, J. V. nesupirko, o R. S. jam nepridavė 23890 t metalinės pakuotės, taip pat J. V. R. S. už priduotÄ metalinę pakuotę jokių pinigų, t. y., 4255,53 Eur nemokėjo, o R. S. iÅ¡ J. V. minėtų pinigų negavo. (t. 3, b. l. 191-192) IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad S. L. atpažino L.

Å . kaip asmenį, kuris vadovavo metalo supirkimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojams. (t. 4, b. l. 28-31) IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ matyti, kad S. L. atpažino A. D. kaip metalo supirkimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojÄ , kuris už pinigus jam pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti dokumentus, kad neva jis pridavė metalÄ . (t. 4, b. l. 32-35) IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad S. L. atpažino J. S. kaip asmenį, buvusį metalo supirkimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini). (t. 4, b. l. 40-43) IÅ¡ Aplinkos apsaugos agentÅ«ros tarÅ¡os leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoto 2015 m. sausio 16 d., matyti, kad UAB „F.“ buvo leistas atliekų apdorojimas, tarp jų ir metalinės pakuotės, (naudojimas ar Å¡alinimas, įskaitant paruoÅ¡imÄ naudoti ar Å¡alinti) ir laikymas. (t. 6, b. l. 3-5) VÅ¡Ä® „C.“ atstovė pareiÅ¡kė baudžiamojoje byloje civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ UAB „F.“, L.

Š., VšĮ „C.“ valdybos vicepirmininko A. G. bei finansų vadovės S. T. 84580 Eur turtinės žalos. Taip pat priteisti penkių procentų palūkanas nuo teismo priteistos dienos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (t. 7, b. l. 67-68) Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veiksmų padarymo ir jų kvalifikavimo. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, kad L. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Å ioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to jokių ginčų nekyla, kad A. D. L. Å . nurodymu parengė 2015 m. kovo 30 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167, kuriame įrašė, jog UAB „F.“ iÅ¡ E. M. nupirko 23980 kg metalinės pakuotės (statines, talpas) už 2733,72 Eur, bei 2015 m. kovo 30 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167, kuriame įrašė, kad bendrovė už metalo lauÅ¾Ä pagal Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 iÅ¡mokėjo E. M. 2733,72 Eur.

Taip pat Å¡ioje baudžiamojoje byloje nekyla jokių ginčų dėl to, kad paminėtus dokumentus pasirašė A. D., nors jis iÅ¡ tikrųjų metalo laužo nesupirko ir pinigų E. M. nesumokėjo, o L. Å . Å¡iuos dokumentus pateikė E. M., kuris dokumentus pasirašė bei kuriam L. Å . sumokėjo 2733,72 Eur, bei pasiraÅ¡ytus dokumentus pateikė UAB „F.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai buhalterei. Kaltinamasis L. Å . pripažino, kad UAB „F.“ iÅ¡ E. M. neįsigijo 23980 kg metalinės pakuotės. Taip pat jis tvirtino, kad Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyje-akte serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 buvo nurodytas teisingas UAB „F.“ įsigyto metalo kiekis, t. y. 23980 kg.

Šį kiekį sudarė ne tik metalinė pakuotė, bet ir juodasis metalas. Metalinės pakuotės viso buvo apie 4 t, o likusį svorį sudarė juodasis metalas. Dalis metalo buvo surinkta tvarkant E. M. aukcione įsigytÄ apleistÄ butÄ , o kita dalis buvo surinkta kaltinamajam nepažįstamos moters sodyboje, iÅ¡ kurios metalo atliekas paprašė iÅ¡vežti E. M.. IÅ¡ E. M. buto buvo iÅ¡vežta apie 4 t metalo (apie 1 t metalinės pakuotės, likęs kiekis buvo juodasis metalas), o iÅ¡ minėtos moters sodybos buvo iÅ¡vežta apie 20 t metalo (apie 3 t metalinės pakuotės, likęs kiekis buvo juodasis metalas).

Skirtumo tarp metalinės pakuotės ir kito metalo nėra. Taigi kaltinamasis iÅ¡ esmės laikėsi versijos, kad Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyje-akte serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 nurodytas metalo kiekis buvo nupirktas, tačiau Å¡iame dokumente neteisingai nurodyta supirkto metalo rÅ«Å¡is, jis turėjo pagrindÄ E. M. sumokėti Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 nurodytÄ pinigų sumÄ bei pateikti dokumentus buhalterei. Teismas konstatuoja, kad L. Å . nurodyta versija nepasitvirtino, jÄ paneigia baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys.

Visų pirma pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu L. Å . aiÅ¡kino, jog E. M. bute buvo apie 1 t metalinės pakuotės, o sodyboje buvo surinkta apie 23 t metalo laužo (apie 3 t metalinės pakuotės ir 20 t juodojo metalo), pasvėrus buvo nustatyta, kad sodyboje viso buvo surinkta apie 22 t metalo laužo. Akivaizdu, kad kaltinamasis teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė skirtingÄ E. M. bute tariamai buvusio metalo laužo kiekį, t. y. teisiamojo posėdžio metu jis teigė, kad bute buvo apie 4 t metalo laužo, o ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, kad bute buvo tik 1 t metalo pakuotės, visas likęs metalas (apie 23 t ar 22 t) buvo surinktas sodyboje.

Toks nurodytų faktinių aplinkybių nesutapimas leidžia abejoti kaltinamojo parodymų patikimumu bei teigti, kad jis nurodo ne realybėje egzistavusius faktus, o paprasčiausiai savo parodymus derino prie Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyje-akte serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 užfiksuotų duomenų, tokiu bÅ«du bandydamas pagrįsti Å¡io dokumento bei Pinigų iÅ¡mokėjimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 suraÅ¡ymÄ , pinigų E. M. iÅ¡mokėjimÄ . Taip pat bÅ«tina pabrėžti ir tai, kad tiek iÅ¡ L.

Å . parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, tiek iÅ¡ E. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (E. M., nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , pasinaudojo savo teise parodymų teisiamajame posėdyje neduoti), matyti, jog jie tarėsi dėl E. M. buto tvarkymo, t. y. atliekų iÅ¡vežimo, o ne dėl metalo laužo pirkimo-pardavimo. Pagal susidariusiÄ situacijÄ iÅ¡ tikrųjų L. Å ., naudodamasis vadovaujamos bendrovės iÅ¡tekliais (žmogiÅ¡kaisiais bei techniniais), darė paslaugÄ E. M., o ne prieÅ¡ingai.

Taigi yra sunkiai suprantama, kodėl paslaugÄ suteikęs subjektas, kuris, be jokių abejonių, patyrė iÅ¡laidų, susijusių su paslaugos suteikimu, pinigus mokėjo paslaugos gavėjui, nors paprastai paslaugos gavėjas ar su juo susijęs asmuo atsiskaito su paslaugas suteikusiu subjektu. Å iuo atveju faktas, kad butas (bendras plotas – 24,63 m2, gyvenamasis plotas – 16,70 m2) (t. 4, b. l. 95), esantis (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo E. M., buvo apleistas, jame buvo daug įvairių atliekų, abejonių nekelia.

Taip pat abejonių nekelia faktas, kad iÅ¡ aptariamo buto buvo iÅ¡vežtos jame buvusios atliekos. Vis tik nėra pagrindo teigti, kad Å¡iame bute galėjo bÅ«ti ir buvo apie 4 t metalo ar tuo labiau beveik 24 t metalo. IÅ¡ liudytojos D. J. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji butÄ , kurį įsigijo E. M., apžiÅ«rėjo ne vienÄ kartÄ . Jos vertinimu Å¡is butas neiÅ¡siskyrė iÅ¡ kitų VMI perimtų objektų. Å i liudytoja nenurodė jokių faktų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad nedidelio ploto bute bÅ«tų galėjęs bÅ«ti neįprastai didelis kiekis metalo.

IÅ¡ liudytojos parodymų taip pat matyti, kad butas buvo apleistas, jame buvo daug Å¡iukÅ¡lių (tuÅ¡ti alkoholio buteliai, knygos, įvairÅ«s drabužiai, namų apyvokos daiktai (indai, stiklainiai)), baldai. IÅ¡ metalinių daiktų liudytoja iÅ¡skyrė tik bute buvusiÄ metalinę lovÄ bei įprastai buityje naudojamus metalinius daiktus (ant sienų pakabintus puodus bei keptuves). IÅ¡ liudytojo M. K. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad apžiÅ«rėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apleistas, jame buvo įvairių Å¡iukÅ¡lių, tačiau jokių ypatingų daiktų jame nebuvo.

Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra buvęs bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tame bute buvo daug knygų, kurias rinko tuometinis buto savininkas, visokių rūbų, tačiau metalinių daiktų, t. y. statinių, talpų, nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad matė, kai buvo kraustomi daiktai iš buto. Iš buto buvo kraustomi indai, daug knygų, drabužiai, baldai ir pan. Pastebėtina, kad liudytojas nurodė, jog daiktai iš buto buvo kraustomi 2013 metais, t. y. būtent tais metais, kai E. M.

įsigijo butÄ iÅ¡ aukciono, o ne 2015 metais. Liudytojų parodymus, kiek jie yra susiję su bute buvusių daiktų rÅ«Å¡ine priklausomybe, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esančios nuotraukos (t. 4, b. l. 128-134, 136-140, 142-143), kurios buvo darytos Å¡io buto apžiÅ«ros metu 2013 m. balandžio 24 d. IÅ¡ Å¡ių nuotraukų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), neiÅ¡siskyrė jame buvusių metalinių objektų gausa. Bute buvo laikomi smulkÅ«s metaliniai namų apyvokos daiktai, taip pat metalinė lova, dujinė viryklė, o kiti daiktai buvo plastikiniai, popieriniai, stikliniai ir t. t.

Teismas konstatuoja, kad aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nedidelio ploto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negalėjo bÅ«ti ir nebuvo nei L. Å . nurodyto metalo kiekio (apie 1 t metalinės pakuotės ir 3 t juodojo metalo), nei tuo labiau Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyje-akte serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 nurodyto metalo kiekio. Kaip jau buvo minėta, L. Å . teigė, kad didžioji dalis metalo (apie 20 t, iÅ¡ kurių apie 3 t buvo metalinės pakuotės, o likęs kiekis buvo juodasis metalas), E. M. praÅ¡ymu, buvo surinkta jam nepažįstamos moters sodyboje.

Vis tik tokių kaltinamojo teiginių nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš A. D. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jis nesupirko Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse-aktuose Nr. 166, 167, 171, 172, 173, 176, 177, 179, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 186, 186, 187, 188 nurodytų metalo kiekių, taip pat nesumokėjo pinigų sumų nurodytų Pinigų išmokėjimo kvituose Nr. 166, 167, 171, 172, 173, 176, 177, 179, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 186, 186, 187, 188.

Dokumentuose nurodytų metalinės pakuotės kiekių jis savo darbo vietoje, t. y (duomenys neskelbtini), nėra matęs. Dokumentuose duomenis įraÅ¡ydavo pagal L. Å . nurodymÄ . IÅ¡ darbo išėjo, nes suprato, kad į dokumentus įraÅ¡ydamas neteisingus duomenis daro negerai. A. D. parodymai, vertinant juos kartu su anksčiau aptartais duomenimis, tik patvirtina iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ tikrųjų iÅ¡ E. M. bute bei nenustatytos sodybos teritorijoje nebuvo surinkta 23980 kg metalo laužo, už kurį E. M. bÅ«tų pagrindas mokėti Pinigų iÅ¡mokėjimo kvite serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 nurodytÄ pinigų sumÄ .

FaktÄ , kad dokumentuose buvo užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija iÅ¡ dalies patvirtina ir tai, jog Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyje-akte serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 buvo nurodyta, kad UAB „F.“ pirko tik metalinę pakuotę. BÅ«tent Å¡i metalo rÅ«Å¡is 2015 metų pradžioje buvo reikÅ¡minga UAB „F.“, kuri buvo sudariusi sutartį su UAB „M.“ dėl metalo pakuočių supirkimo bei tvarkymo ir kuri kaip metalinės pakuotės supirkėjas turėjo gauti atlygį už supirktÄ pakuotę, kuriÄ vėliau parduodavo UAB „M.“.

IÅ¡ paties kaltinamojo L. Å . parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad metalinės pakuotės kaina už jos sutvarkymÄ padidėdavo apytiksliai trečdaliu. Taigi materialinis interesas parodyti, kad yra supirkta daugiau bÅ«tent metalinės pakuotės, yra akivaizdus. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nuosprendyje, kuriuo E. M. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 30 MGL dydžio bauda dėl 2015 m. kovo 30 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 ir 2015 m. kovo 30 d.

Pinigų išmokėjimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 suklastojimo, taip pat buvo konstatuota, jog teiginiai, susiję su metalo surinkimu nenustatytos moters sodyboje, yra visiškai nepagrįsti. Tokia versija buvo įvertinta kaip E. M. (kaip jau minėta anksčiau, jis šioje byloje pasinaudojo teise neduoti parodymų) ir L. Š. suderinta gynybinė pozicija, kurios nepatvirtina jokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys ir kurios dėl E. M. bei L. Š. pateiktų duomenų neinformatyvumo nebuvo ir nėra galimybės patikrinti.

Aptariamame nuosprendyje, kuris buvo skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka (nuteistojo gynėjo kasacinis skundas buvo atmestas), buvo nustatyta, kad Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyje-akte Nr. 167 nurodytas metalo kiekis nebuvo nupirktas. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, kad L. Š. žinojo, kad 2015 m. kovo 30 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyje-akte serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 nurodytas metalo kiekis nebuvo supirktas, tuo pačiu jis suprato, kad nebuvo jokio pagrindo E. M. išrašyti 2015 m. kovo 30 d.

Pinigų iÅ¡mokėjimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 bei sumokėti Å¡iame kvite nurodytos pinigų sumos, taip pat nebuvo jokio pagrindo paminėtų dokumentų pateikti UAB „F.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai buhalterei. Esant nustatytoms aplinkybėms L. Å . nusikalstami veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje, požymius. Tuo pačiu konstatuotina, kad Å¡iuo atveju L. Å . veiksmų nėra pagrindo atskirai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes 2015 m. kovo 30 d.

Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 bei 2015 m. kovo 30 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 suklastojimÄ ir panaudojamÄ , teismo įsitikinimu, su kitų metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarčių-aktų bei pinigų iÅ¡mokėjimo kvitų klastojimu bei panaudojimu, t. y. analogiÅ¡kų veiksmų darymu, visų pirma siejo siekis padidinti neva supirktos metalinės pakuotės kiekį, todėl Å¡ių dviejų dokumentų suklastojimas bei panaudojimas yra vertintinas kaip vienas iÅ¡ nusikaltimo, kvalifikuoto pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (Å¡i nusikalstama veika bus aptarta toliau), epizodų.

Tokio vertinimo nekeičia ir tai, kad Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 bei 2015 m. kovo 30 d. Pinigų išmokėjimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 pagrindu buvo išvaistytas UAB „F.“ turtas, o kitų metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarčių-aktų bei pinigų išmokėjimo kvitų klastojimo bei panaudojimo atvejais svetimas turtas buvo pasisavintas. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarčių-aktų ir pinigų išmokėjimo kvitų klastojimas bei panaudojimas, taip pat ir Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 bei 2015 m. kovo 30 d.

Pinigų iÅ¡mokėjimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 atitinka vienos tęstinės nusikalstamos veikos požymius. TokiÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir L. Å . kaltinamajame akte suformuluoti kaltinimai, iÅ¡ kurių matyti, kad Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto serijos (duomenys neskelbtini) Nr. 167 bei 2015 m. kovo 30 d. Pinigų iÅ¡mokėjimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 suklastojimas bei panaudojimas buvo inkriminuojamas tiek L. Å . veiksmus kvalifikuojant pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, tiek jo veiksmus kvalifikuojant pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamasis L. Å . tvirtino, kad J. V., J. S., A. D. ir A. D. suraÅ¡ytose Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse-aktuose nurodytas metalo laužo kiekis iÅ¡ tikrųjų buvo įsigytas, taip pat už priduotÄ metalo kiekį buvo atsiskaityta su jį pridavusiais asmenimis, t. y., jiems buvo sumokėtos pinigų iÅ¡mokėjimo kvituose nurodytos pinigų sumos. Tuo pačiu kaltinamasis pripažino, kad paminėtuose dokumentuose nurodyti asmenys iÅ¡ tikrųjų tiek metalo laužo nepridavė, Å¡iems asmenims buvo priskirtas ir tas metalo laužo kiekis, kurį pridavė kiti asmenys, kurie nesutiko, jog jiems bÅ«tų suraÅ¡yti dokumentai.

Taigi L. Å . iÅ¡ esmės tvirtino, kad dokumentuose buvo neteisingai nurodyti asmenys, iÅ¡ kurių buvo įsigytas metalas ir kuriems iÅ¡ tikrųjų buvo sumokėti pinigai. Taip buvo elgiamasi, nes reikėjo pateisinti įsigyto metalo laužo kiekį bei pinigų sumas, kurios buvo sumokėtos šį metalÄ pridavusiems asmenims, kurie dėl subjektyvių priežasčių nenorėjo bÅ«ti nurodyti dokumentuose. Teismas konstatuoja, kad tokia kaltinamojo versija yra paneigta baudžiamoje byloje surinktais ir iÅ¡tirtais duomenimis, kurie laikytini įrodymais.

IÅ¡ J. V. parodymų matyti, kad jis pats prisiminė tik vienÄ atvejį, kai iÅ¡rašė sÄ skaitÄ už supirktÄ metalÄ . DokumentÄ jam padėjo užpildyti kitas bendrovės darbuotojas. TÄ kartÄ buvo pristatytas labai mažas metalo kiekis. Kitus dokumentus pasirašė L. Å ., kuris paaiÅ¡kino, kad kol J. V. nebuvo darbe buvo įsigytas metalas, nurodymu. L. Å . nurodytos informacijos netikrino. Tokių pinigų, kurie nurodyti jo pasiraÅ¡ytuose dokumentuose, nematė, bendrovės seife buvo laikoma ne daugiau kaip 150 Eur.

IÅ¡ A. D. parodymų matyti, kad jis fiksuodavo, kiek bÅ«davo atvežama metalo laužo, už nedidelius kiekius metalo atsiskaitydavo jis, o už didesnius kiekius mokėdavo L. Å .. Paprastai fiziniai asmenys nepriduodavo didelių kiekių metalo. Fiziniai asmenys priduodavo apie 500 kg, 1 t metalo. BÅ«davo, kad per dienÄ viso supirkdavo 3 t metalo, o bÅ«davo, jog visiÅ¡kai nesupirkdavo. Tokių kiekių metalo, kurie yra nurodyti metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse-aktuose, nematė, pinigų už šį metalÄ nemokėjo.

Didžiausias kiekis metalo, kurį yra tekę sverti, tikriausiai buvo 5 t. Dokumentuose buvo nurodoma, koks metalas buvo supirktas ir jo kiekis. Visais metalo supirkimo atvejais buvo suraÅ¡omi dokumentai. L. Å . yra nurodęs dokumentuose įraÅ¡yti metalo kiekius ir pinigų sumas, taip pat buvo duotas nurodymas tam tikriems asmenims priskirti didesnį metalo kiekį, nei Å¡ie iÅ¡ tikrųjų pristatė, tačiau pinigai buvo mokami už realiai pristatytÄ metalÄ . A. D. teigė, kad jis disponuodavo tik 200-300 Eur per savaitę, jeigu pinigų pritrÅ«kdavo, juos atveždavo L.

Š.. Iš J. S. parodymų matyti, kad tuo metu, kai dirbo UAB „F.“, jis vykdė L. Š. nurodymus. Kai buvo superkamas metalas, jis būdavo pasveriamas, dokumente nurodoma, koks tai metalas, ir žmogui sumokami pinigai. Pritrūkus pinigų, būdavo skambinama L. Š., kuris atveždavo pinigų. J. S. pildydavo du dokumentus, t. y., viename buvo fiksuojama, koks metalas buvo supirktas ir kiek jo supirkta, o kitame buvo fiksuojama, kiek buvo sumokėta pinigų. Fiziniai asmenys nepristatydavo 20 t metalo laužo. Fiziniai asmenys priduodavo nuo kelių kilogramų iki 7 t metalo laužo.

Nebuvo taip, kad kelias dienas iÅ¡ eilės bÅ«tų atvežta daugiau nei po 20 t metalo laužo. Jo suraÅ¡ytuose ir pasiraÅ¡ytuose metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse-aktuose nurodyto metalo nesupirko. Jis už kitus asmenis, kurie supirkdavo metalo lauÅ¾Ä , dokumentų nepasiraÅ¡inėjo. Jo praktikoje nepasitaikė atvejų, kad metalo laužas bÅ«tų supirktas be dokumentų. IÅ¡ A. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad jis pasverdavo atvežtÄ metalÄ , suraÅ¡ydavo dokumentus ir sumokėdavo pinigus.

Už didelius kiekius metalo atsiskaitydavo L. Å .. Pagal jo paties pasiraÅ¡ytus metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis-aktus pinigų nemokėjo. Jam buvo paaiÅ¡kinta, kad su asmenimis bus atsiskaityta ir liepta atspausdinti dokumentus, juos pasiraÅ¡yti. Kai buvo atvežama daug metalo, buvo skambinama L. Å ., kad Å¡is atvežtų pinigus ir sumokėtų. Fiziniai asmenys mažai priduodavo metalo, dažniausiai metalÄ neÅ¡davo asmenys, kurie gyveno netoliese. Å is liudytojas nurodė, kad suprato, jog žmonėms buvo siÅ«lomi pinigai, kad jie sutiktų, jog dokumentuose bÅ«tų įraÅ¡ytas didesnis pristatyto metalo kiekis.

Tai jis suprato, kai vienas žmogus atėjo ir paklausė, kur yra du eurai, kurie turi bÅ«ti sumokėti, nes jam buvo užraÅ¡yta daugiau metalo, nei jis realiai pridavė. Užpildytuose dokumentuose dalį duomenų užfiksavo L. Å . ir J. S. nurodymu. Pinigai skirti atsiskaityti už metalÄ , t. y. apie 200-250 Eur, buvo laikomi stalčiuje. Teismas konstatuoja, kad J. V., J. S., A. D. ir A. D. nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jie iÅ¡ tikrųjų nesupirko jų pasiraÅ¡ytuose metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse-aktuose nurodyto kiekio metalo laužo, taip pat jie nemokėjo pinigų iÅ¡mokėjimo kvituose asmenims nurodytų pinigų sumų.

Tuo pačiu J. S., A. D. ir A. D. parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, supirkus iÅ¡ asmenų metalo lauÅ¾Ä , buvo suraÅ¡omi reikiami dokumentai, t. y. metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartys-aktai bei pinigų iÅ¡mokėjimo kvitai. Vis tik nei vienas iÅ¡ paminėtų liudytojų nenurodė, kad dalis metalÄ pridavusių asmenų nesutikdavo, jog bÅ«tų suraÅ¡yti metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartys-aktai bei pinigų iÅ¡mokėjimo kvitai dėl jų priduodamo metalo, dėl ko bÅ«tų kilęs poreikis kitiems metalÄ pridavusiems asmenims suraÅ¡omuose dokumentuose didinti pristatyto ir supirkto metalo kiekį tam, jog bÅ«tų pateisintas iÅ¡ tikrųjų bendrovėje supirkto metalo kiekis ir pinigų iÅ¡mokėjimas už Å¡io metalo supirkimÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ aptartų parodymų matyti, jog UAB „F.“ darbuotojai, kurie supirkinėjo metalo lauÅ¾Ä , disponavo nuo 150 Eur iki 300 Eur, kurie buvo skirti atsiskaityti už superkamÄ metalo lauÅ¾Ä . Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu metalinė pakuotė buvo superkama mokant po 0,12 Eur (mažiausia paties kaltinamojo nurodyta metalinės pakuotės kilogramo kaina) už 1 kg, už 300 Eur bÅ«tų galima įsigyti apie 2500 kg metalo. Taigi, jeigu apytiksliai tris mėnesius kiekvienÄ dienÄ UAB „F.“ bÅ«tų superkama metalo už 300 Eur, t. y. maksimaliÄ sumÄ , kuri bÅ«davo palikta metalo lauÅ¾Ä superkantiems darbuotojams, tai supirkto metalo kiekis galėtų svyruoti tarp 200 t ir 300 t.

Vis tik nagrinėjamu atveju dokumentuose nurodomas supirkto metalo kiekis nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. gegužės 22 d. yra apytiksliai dvigubai didesnis. Å iuo atveju teismui nekyla abejonių, kad iÅ¡ tikrųjų UAB „F.“ nebuvo kiekvienÄ dienÄ superkamas maksimalus hipotetiÅ¡kai galimas metalinės pakuotės kiekis, prieÅ¡ingai J. V., J. S., A. D. ir A. D. parodymų matyti, kad fiziniai asmenys supirkimui pristatydavo sÄ lyginai nedidelius kiekius metalo laužo, t. y. nuo kelių kilogramų iki kelių tonų (ir tai tik iÅ¡skirtiniais atvejais).

Pažymėtina, kad iÅ¡ A. D. parodymų matyti, kad 200-300 Eur buvo skirti visai savaitei, o tai reiÅ¡kia, kad realiai superkamos metalo laužo kiekiai (taip pat ir metalinės pakuotės) buvo ženkliai mažesni, nei nurodyta metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse-aktuose. FaktÄ , kad UAB „F.“ nebuvo supirktas visas metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse-aktuose nurodytas metalo laužo kiekis bei nebuvo iÅ¡mokėtos pinigų iÅ¡mokėjimo kvituose nurodytos pinigų sumos, patvirtina liudytojų A.

V., J. Č., I. J., T. Å ., M. L., A. K., M. J., A. M., N. M., S. T. bei S. L. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat E. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Visi Å¡ie liudytojai nurodė, kad iÅ¡ jų nebuvo supirktas toks metalo laužo kiekis, koks buvo nurodytas metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse-aktuose, bei jiems nebuvo iÅ¡mokėtos pinigų iÅ¡mokėjimo kvituose nurodytos pinigų sumos. IÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad jie per vienÄ ar kelis kartus pridavė tik nuo kelių kilogramų iki kelių tonų įvairaus metalo.

IÅ¡ liudytojų nurodytų realių metalo kiekių, kuriuos jie pridavė UAB „F.“, matyti, kad Å¡ie kiekiai yra kelis ar net keliasdeÅ¡imt kartų mažesni, nei įraÅ¡yti dokumentuose. Å is faktas, vertinat jį su L. Å . parodymais apie tai, kad dokumentuose nurodytiems asmenims buvo priskiriami ir tie metalo kiekiai, kurie buvo supirkti iÅ¡ asmenų, kurie nesutiko bÅ«ti nurodyti dokumentuose, reikÅ¡tų, kad dokumentų, superkant metalÄ , iÅ¡raÅ¡ymas buvo ne taisyklė, o iÅ¡imtis iÅ¡ taisyklės, t. y. didžiÄ jÄ dalį metalo pridavusių asmenų nesutikdavo pasiraÅ¡yti dokumentuose.

Vis tik tokios aplinkybės nėra nurodęs joks kitas baudžiamojo proceso metu apklaustas asmuo, išskyrus patį L. Š.. Iš baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymų yra matyti, kad iš tikrųjų bendra metalo supirkimo tvarka buvo tokia:

1) pristatytas metalas pasveriamas, 2) iÅ¡raÅ¡omi dokumentai, 3) sumokami pinigai (jeigu metalo kiekis nedidelis, pinigus sumokėdavo metalÄ supirkęs asmuo, jeigu metalo kiekis didesnis – reikiamÄ pinigų sumÄ atveždavo L. Å .). Apie jokiÄ kitÄ metalo supirkimo tvarkÄ nei vienas baudžiamojo proceso metu parodymus davęs asmuo nenurodė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas J. Č. yra nurodęs, kad aikÅ¡telės darbuotojas jo klausė, ar galima dokumentuose nurodyti daugiau metalo, nei iÅ¡ tikrųjų buvo priduota.

Liudytojas sutiko, kad dokumentuose bÅ«tų nurodytas didesnis supirkto metalo kiekis. Liudytojas M. J., kuris yra dirbęs UAB „F.“, nurodė, kad fiziniai asmenys priduodavo iki 2 t metalo, jis pats matė, kaip A. M. pasirašė dokumentus, nors jokio metalo nepridavė, jam pačiam buvo siÅ«loma 10 Eur už tai, kad jis pasiraÅ¡ytų dokumentus dėl metalo, kurio nepridavė. Liudytoja A. M. patvirtino, kad vienÄ kartÄ jai buvo sumokėti pinigai vien už tai, jog ji pasiraÅ¡ytų dokumentÄ , kuriame buvo nurodoma, kad ji pridavė metalo lauÅ¾Ä , o porÄ kartų jai buvo papildomai sumokėta už tai, jog ji sutiko, kad dokumentuose bÅ«tų nurodytas didesnis metalo kiekis, nei ji iÅ¡ tikrųjų pridavė.

S. L. taip pat yra nurodęs, kad už dokumentų, kuriuose buvo užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, pasiraÅ¡ymÄ jam buvo siÅ«lomas piniginis atlygis. Jis su pasiÅ«lymu sutiko ir pasirašė dokumentus, kurie iÅ¡ esmės nebuvo užpildyti. Tokie parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad realiai supirkto metalo kiekio iÅ¡kraipymai buvo ne vienkartinio pobÅ«džio. Akivaizdu, kad net keli UAB „F.“ darbuotojai, kurie skirtingu metu supirko metalÄ , neturėjo motyvo savo iniciatyva dokumentuose nurodyti didesnio, nei realiai buvo superkama, metalo kiekio, tuo labiau, kad už dokumentuose nurodytus metalo kiekius jie niekaip negalėjo atsiskaityti, nes nedisponavo reikiamomis pinigų sumomis.

Teismo vertinimu, motyvÄ , kad dokumentuose bÅ«tų fiksuojami tikrovės neatitinkantys duomenys apie supirkto metalo kiekį bei iÅ¡mokėtas pinigų sumas, turėjo tik L. Å ., pagal kurio nurodymus, kaip aiÅ¡kino J. V., J. S., A. D. ir A. D., nežinant priežasčių, ir buvo iÅ¡ tikrųjų veikiama. Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu aiÅ¡kino, kad jis dalyvavo surenkant metalÄ , matė, jog metalo buvo prikrautas pilnas sunkiasvoris automobilis. Tuo pačiu jis detalesnių parodymų apie rasto metalo laužo rūšį bei kiekį (jo manymu, metalo galėjo bÅ«ti apie 20 t, iÅ¡ didesnių objektų liudytojas paminėjo 50 statinių, kurių dydis buvo 15-20 l (akivaizdu, kad net tokio kiekio statinių svoris negalėtų virÅ¡yti keliasdeÅ¡imt ar kelių Å¡imtų kilogramų)) negalėjo duoti, taip pat liudytojas detaliau negalėjo nurodyti atsiskaitymo už surinktÄ metalÄ aplinkybių.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. nurodė, kad jis apie surinkto metalo svorį sužinojo iÅ¡ L. Å ., pats metalo svėrime nedalyvavo. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė daugiau nei 1000 Eur mažesnę jam iÅ¡mokėtÄ pinigų sumÄ , nei yra nurodyta metalo laužo-pirkimo sutartyje-akte bei pinigų iÅ¡mokėjimo kvite. Liudytojas parodė, kad jis pridavė ne tik metalinę pakuotę, bet įvairų metalo lauÅ¾Ä . Taigi Å¡io liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisingumÄ jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ tikrųjų dokumentuose yra užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys tiek dėl priduoto metalo kiekio ir rÅ«Å¡ies, tiek dėl liudytojui realiai iÅ¡mokėtos pinigų sumos.

Iš liudytojų S. Š., R. S. ir M. G. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo S. Č. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad iš jų galėjo būti nupirktas metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse-aktuose nurodytas metalo kiekis bei jiems galėjo būti sumokėtos pinigų išmokėjimo kvituose nurodytos pinigų sumos. Vis tik teismas neturi pagrindo vadovautis šių liudytojų parodymais, nes jie neatitinka anksčiau aptartų kitų baudžiamoje byloje apklaustų liudytojų parodymų, kurie tarpusavyje sutampa bei vieni kitus patvirtina.

Pažymėtina, kad iÅ¡ S. Å ., R. S., M. G. ir S. Č. parodymų matyti, kad iÅ¡ jų metalÄ supirko UAB „F.“ darbuotojai, kurie su jais už supirktÄ metalÄ ir atsiskaitė. Vis tik tokie teiginiai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja metalÄ supirkinėjusių asmenų, t. y. J. V., J. S., A. D. ir A. D. parodymams, iÅ¡ kurių matyti, jog jie neturėjo galimybių atsiskaityti su asmenimis, atvežusiais didesnius metalo kiekius, nes paprasčiausiai nedisponavo reikiamomis pinigų sumomis. IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 179 matyti, kad S. Å . pardavė 25040 kg metalinės pakuotės ir 200 kg elektronikos, o iÅ¡ Pinigų iÅ¡mokėjimo kvito Nr. 179 matyti, jog jam buvo sumokėta 2568,8 Eur (metalÄ supirko ir pinigus sumokėjo A.

D.). IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 166 matyti, kad E. Å . (tiek E. Å ., tiek S. Å . teigė, kad iÅ¡ tikrųjų metalo pardavimu rÅ«pinosi S. Å .) pardavė 22560 kg metalinės pakuotės ir 1120 kg juodo metalo, o iÅ¡ Pinigų iÅ¡mokėjimo kvito Nr. 166 matyti, jog už metalÄ buvo sumokėta 2731,44 Eur (metalÄ supirko ir pinigus sumokėjo A. D.). IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 172 matyti, kad V. S. pardavė 23780 kg metalinės pakuotės, o iÅ¡ Pinigų iÅ¡mokėjimo kvito Nr. 172 matyti, jog už parduotÄ metalÄ buvo sumokėta 2710,92 Eur (metalÄ supirko ir pinigus sumokėjo A.

D.). IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 171 matyti, kad S. Č. pardavė 5221 kg metalinės pakuotės už 626,52 Eur, 3546 kg juodo metalo už 602,82 Eur, o iÅ¡ Pinigų iÅ¡mokėjimo kvito Nr. 171 matyti, jog jam buvo sumokėta 1167,87 Eur (metalÄ supirko ir pinigus sumokėjo A. D.). IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 153 matyti, kad R. S. pardavė 23890 kg metalinės pakuotės ir 560 kg aliuminio, o iÅ¡ Pinigų iÅ¡mokėjimo kvito Nr. 153 matyti, kad jam buvo sumokėta 4255,53 Eur (metalÄ supirko ir pinigus sumokėjo J.

V.). IÅ¡ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 190 matyti, kad M. G. pardavė 6220 kg juodo metalo ir 14130 kg metalinės pakuotės, o iÅ¡ Pinigų iÅ¡mokėjimo kvito Nr. 190 matyti, jog už parduotÄ metalÄ buvo sumokėta 1793,89 Eur (metalÄ supirko ir pinigus sumokėjo A. D.). Akivaizdu, kad visais paminėtais atvejais buvo priduoti dideli metalo laužo kiekiai, tačiau iÅ¡ A. D., J. V., A. D. bei J. S. parodymų matyti, jog tokių metalo kiekių nei vienas iÅ¡ jų niekada nėra supirkę, taip pat negalėjo iÅ¡mokėti dokumentuose nurodytų pinigų sumų.

Å iuo atveju teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad S. Å ., V. S., R. S., M. G. ir S. Č. atvejais superkant metalÄ UAB „F.“ buvo veikiama kitaip nei su kitais metalÄ priduodančiais asmenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas S. Å . teisme negalėjo nurodyti, kiek buvo sumokėta pinigų už priduotÄ metalÄ , nors pinigų iÅ¡mokėjimo kvituose nurodytos sumokėtos pinigų sumos, kurios kelis kartus virÅ¡ijo jo ir sutuoktinės per mėnesį gaunamas pajamas, Å¡iam liudytojui buvo akivaizdžiai reikÅ¡mingos.

Be to, liudytoja E. Å . teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos žiniomis už metalÄ vienÄ kartÄ buvo sumokėta 20-30 Lt, t. y. kelis Å¡imtus kartų mažiau nei nurodyta dokumentuose. Apie jokias didesnes sumokėtas pinigų sumas E. Å . nieko parodyti negalėjo. Taip pat Å¡ios liudytojos parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji su sutuoktiniu nedisponavo dideliais metalo pakuotės kiekiais, nors iÅ¡ metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarčių-aktų matyti, jog didžiÄ jÄ dalį neva supirkto metalo laužo sudarė bÅ«tent metalinė pakuotė.

Taip pat pastebėtina ir tai, kad E. Å . yra J. S., kuris bylai reikÅ¡mingu metu dirbo UAB „F.“ ir buvo pavaldus L. Å ., motina, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tiek S. Å ., tiek E. Å . buvo labiau paveikÅ«s praÅ¡ymams pritarti realios situacijos neatitinkančių duomenų fiksavimui dokumentuose. Abejonių dėl S. Å . parodymų patikimumo kelia ir tai, kad jis negalėjo aiÅ¡kiai nurodyti metalo svėrimo aplinkybių, kaip galėjo vykti atsiskaitymas už metalÄ jo gyvenamojoje vietoje, jeigu nebuvo žinoma, kiek bus supirkta metalo (liudytojas teigė, kad pirmÄ kartÄ metalas iÅ¡ jo buvo vežamas du ar tris kartus).

Pastebėtina, kad S. Š. teigė, kad metalas buvo sveriamas ir jo kieme, tačiau iš A. D. parodymų matyti, jog UAB „F.“ neturėjo svarstyklių, kurias galima būtų nusivežti pas fizinius asmenis. Taip pat abejonių dėl iš S. Š. ir E. Š. supirkto metalo kiekio bei rūšies kelia faktas, kad 2015 m. kovo 27 d. iš E. Š. supirkus 22560 kg metalinės pakuotės ir 1120 kg juodo metalo, po septyniolikos dienų, t. y. 2015 m. balandžio 13 d., toje pačioje vietoje vėl atsiranda 25040 kg metalinės pakuotės. Šiuo atveju duomenų, kurie leistų manyti, kad UAB „F.“ negalėjo tuo pačiu metu išvežti viso neva S. Š. ir E. Š. turėto metalo kiekio, nėra.

Pats S. Å . negalėjo nurodyti, kodėl visas neva jo kieme buvęs metalas nebuvo iÅ¡vežtas tÄ pačiÄ ar kitÄ dienÄ . Teismas neturi pagrindo vadovautis liudytojo S. Č. parodymais, nes jie prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems ir anksčiau aptartiems įrodymams, be to, yra prieÅ¡taringi. Teisiamojo posėdžio metu Å¡is liudytojas nurodė, kad jis galėjo priduoti dokumentuose nurodytÄ metalo kiekį, taip pat ir apie 5 t metalinės pakuotės, bei gauti nurodytÄ pinigų sumÄ . Vis tik ikiteisminio tyrimo metu jis yra teigęs, kad iÅ¡ tikrųjų galėjo priduoti nedaugiau nei 1,5 t metalinės pakuotės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iÅ¡ S. Č. parodymų matyti, jog jo įmonė bendradarbiavo su L.

Å . vadovaujama bendrove, o tai leidžia manyti, kad liudytojas gali bÅ«ti suinteresuotas duoti kaltinamajam, su kurio bendrove bendradarbiavo nuo 2013 ar 2014 metų, palankius parodymus. Teismas neturi pagrindo vadovautis ir liudytojo R. S. parodymais, nes jie akivaizdžiai prieÅ¡tarauja liudytojų supirkusių metalo lauÅ¾Ä nurodytoms aplinkybėms. Be to, nei vienas liudytojas nėra nurodęs, kad asmenys, atveždavę metalÄ , ilgÄ laikÄ neimdavo jiems priklausančio atlygio, o laukdavo, kol susidarys didesnė mokėtina suma ir tik tuomet praÅ¡ydavo sumokėti pinigus už atvežtÄ metalÄ .

Kita vertus, R. S. parodymai nėra pakankamai gyvenimiÅ¡ki bei logiÅ¡kai paaiÅ¡kinami. Å is liudytojas aiÅ¡kino, kad visÄ metalÄ suvežė per tris mėnesius, vežė 4 ar 5 kartus, kiekvienÄ kartÄ atveždavo apie 4 t metalo, o už kiekvienÄ kartÄ atvežtÄ metalÄ vidutiniÅ¡kai turėdavo gauti apie 500 Eur. Akivaizdu, kad, jeigu R. S. metalÄ vežė 4 ar 5 kartus, kiekvienÄ kartÄ atveždamas apie 4 t metalo, tai bendras atvežto metalo kiekis turėjo bÅ«ti apie 16 t arba apie 20 t, o ne toks, koks nurodytas Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyje-akte Nr. 153, t. y. virÅ¡ 24 t.

Tuo atveju, jeigu liudytojas kiekvienu atveju atveždavo maždaug po tokį patį metalo kiekį, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis kiekvienu atveju turėjo gauti ir po panaÅ¡aus dydžio atlygį. Jeigu metalÄ jis atvežė 4 kartus, tai kiekvienu atveju jis turėjo gauti apytiksliai po 1000 Eur, jeigu metalÄ jis atvežė 5 kartus, tai kiekvienÄ kartÄ jam turėjo bÅ«ti mokama apytiksliai po 800 Eur. Akivaizdu, kad paminėtos pinigų sumos buvo ir yra pakankamai didelės, todėl mažai tikėtina, jog liudytojas dėl iÅ¡ esmės nepaaiÅ¡kinamos priežasties pinigines lėšas, kurios palaipsniui (kiekvienÄ kartÄ atvežus metalÄ ) vis didėjo, galėjo kaupti ir kaupė bendrovėje.

UAB „F.“ dokumentuose nurodoma, kad R. S. už atvežtÄ metalÄ buvo sumokėta viso 4255,53 Eur. Vis tik pagal liudytojo parodymus (vežė metalÄ 4 ar 5 kartus, kiekvienÄ kartÄ jam turėjo bÅ«ti sumokama apie 500 Eur) yra akivaizdu, kad jis atvežė metalo, kurio vertė buvo apie 2000-2500 Eur, o ne kaip nurodyta metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyje-akte ar pinigų iÅ¡mokėjimo kvite. R. S. nurodė, kad visais atvejais jis priduodavo metalÄ tam pačiam darbuotojui. Vis tik per tris mėnesius, metalÄ superkantys darbuotojai UAB „F.“ keitėsi.

MetalÄ superkančių darbuotojų kaita taip pat leidžia teigti, kad liudytojas turėjo susidurti su sunkumais, aiÅ¡kindamasis, kiek, kada ir kam pridavė metalÄ , o tuo pačiu ir su sunkumais dėl pinigų sumokėjimo už priduotÄ metalÄ . Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iÅ¡ R. S. parodymų matyti, kad jis UAB „F.“ pridavė įvairų metalÄ , tačiau Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyje-akte Nr. 153 yra nurodyta, jog beveik visas metalas (gerokai virÅ¡ 95 procentų), kurį neva pridavė liudytojas, buvo metalinė pakuotė.

Pastebėtina, kad R. S. anksčiau pats yra dirbęs UAB „F.“ ir, kaip pats nurodė, pasitikėjo L. Å ., kas rodo, jog liudytojas negali bÅ«ti vertinamas kaip visiÅ¡kai neÅ¡aliÅ¡kas asmuo. Liudytojo M. G. parodymus paneigia A. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, iÅ¡ kurių matyti, kad M. G. iÅ¡ tikrųjų pristatydavo metalÄ , tačiau jo priduodamo metalo kiekis nebuvo didelis. FaktÄ , kad priduodamo metalo kiekis nebuvo didelis patvirtina aplinkybė, jog A. D. nurodė, kad M. G. buvo vienas iÅ¡ asmenų, kuris neÅ¡davo metalo lauÅ¾Ä visÄ dienÄ ir dienos pabaigoje su juo buvo atsiskaitoma.

Tokie parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. D. užtekdavo pinigų, kurie buvo skirti atsiskaitymui už nedidelius kiekius priduodamo metalo. Pastebėtina, kad M. G. teigė, kad jis metalÄ vežė 5-7 kartus, kiekvienÄ kartÄ atveždavo 1-2 t metalo. Taigi pagal paties liudytojo parodymus matyti, kad jis negalėjo pristatyti virÅ¡ 20 t metalo, kaip yra nurodyta Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyje-akte Nr. 190. Pastebėtina, kad liudytojų teiginiai, jog jie UAB „F.“ pridavė itin didelius metalo kiekius iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja ir paties L.

Å . iÅ¡keltai versijai, kad dalis asmenų nesutikdavo, jog bÅ«tų pildomi dokumentai nurodant jų duomenis, todėl tokių asmenų priduotas metalas buvo priskiriamas asmenis, kurie sutikdavo, jog reikiami dokumentai bÅ«tų pildomi, nors jie realiai dokumentuose nurodyto metalo kiekio nepristatė ir dokumentuose nurodytų pinigų sumų negavo. Be to, faktÄ , kad UAB „F.“ fiziniai asmenys nepriduodavo dokumentuose nurodytų metalo kiekų, teismo įsitikinimu, iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojo G. V., kuris dirbo UAB „M.“, kuri užsiėmė iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka veika kaip ir UAB „F.“, parodymai.

Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad tuo metu, kai jis dirbo UAB „M.“, fiziniai asmenys į įmonę atveždavo kelis šimtus kilogramų metalo laužo, t. y. jo nurodyta faktinė aplinkybė sutampa su J. V., J. S., A. D. ir A. D. parodymais. Manyti, kad UAB „F.“ situacija iš esmės galėjo skirtis nuo UAB „M.“, kuri, kaip minėta, užsiėmė panašia veikla, situacijos, nėra pagrindo. Apibendrinant tai, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, kad UAB „F.“ darbuotojai J.

S., J. V., A. D. ir A. D. L. Å . nurodymu įraÅ¡ydavo metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse-aktuose ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvituose tikrovės neatitinkančius duomenis apie supirktÄ metalo rūšį, kiekį ir pinigų sumÄ , kuri turi bÅ«ti sumokėta dokumentuose nurodytiems asmenims, taip pat apie realiai iÅ¡mokėtas pinigų sumas. Tuo pačiu konstatuotina, kad, suklastojus dokumentus, L. Å . įgijo galimybę kaip savomis disponuoti UAB „F.“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis, t. y. susidariusiu skirtumu (76014,49 Eur) tarp realiai asmenims, kurie pridavė metalÄ , iÅ¡mokėtų pinigų sumų ir dokumentuose nurodytų pinigų sumų.

Tokiu bÅ«du L. Å . pasisavino svetimÄ UAB „F.“ turtÄ , kurio vertė virÅ¡ija 250 MGL, o tokie veiksmai užtraukia atsakomybę pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarčių-aktų ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitų klastojimas bei panaudojimas, atsižvelgus į tai, jog tokie veiksmai sudarė galimybes daryti kitas nusikalstamas, taip pat ir nulėmusias didelės turtinės žalos padarymÄ , vertintinas kaip užtraukiantis baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

L. Å . tvirtino, kad UAB „F.“ supirko ir pardavė UAB „M.“ metalinės pakuotės atliekas, o UAB „M.“ jas perdirbo, todėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros dėl 513,240 t metalinės pakuotės pardavimo UAB „M.“ buvo suraÅ¡ytos pagrįstai, taip pat pagrįstai buvo suraÅ¡ytas 2015 m. birželio 30 d. pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), o jis pagrįstai surašė 2015 m. rugpjūčio 4 d. pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantį dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 100 t metalinės pakuotės sutvarkymo, kurį perdavė C..

IÅ¡ esmės tokios pačios pozicijos laikėsi ir liudytoju apklaustas A. V.. Teismas konstatuoja, kad L. Å . nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, jos yra paneigtos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma. Visų pirma pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu A. V. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nes jis, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, žinodamas, kad realiai iÅ¡ UAB „F.“ nesupirko 513,240 t metalinės pakuotės atliekų, bei žinodamas, jog Å¡ių metalinės pakuotės atliekų UAB „M.“ neperdirbo, suklastotų UAB „F.“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu, pagaminęs ir atspausdinęs suklastotÄ dokumentÄ , t. y. 2015 m. birželio 30 d. pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantį dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo pagamintas ir atspausdintas kitas suklastotas dokumentas – 2015 m. rugpjūčio 4 d.

„Pakuočių atliekų surinkėjo iÅ¡raÅ¡ytas pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantis dokumentas“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo perduotas C., kuri gamintojams ir importuotojams iÅ¡rašė patvirtinimus apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas, o gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už metalinių pakuočių, tuo pačiu gamintojams ir importuotojams pasinaudojus mokestine lengvata, Lietuvos Respublikos biudžetui buvo padaryta didelė turtinė žala, kuri žymiai virÅ¡ija 250 MGL sumÄ â€“ 553811,11 Eur.

Šį nuosprendį A. V. skundė apeliacine tvarka ir prašė jį iÅ¡teisinti, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas buvo atmestas. IÅ¡ teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti procesiniai sprendimai buvo skundžiami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasaciniu skundu, tačiau nuteistojo A. V. kasacinį skundÄ buvo atsisakyta priimti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad L.

Å . parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje, patvirtina, jog asmuo, kuris A. V. priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose yra įvardijamas kaip asmuo, kuriam byla iÅ¡skirta, yra bÅ«tent L. Å .. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, kurie detaliau nebus aptariami, nes dėl paminėto fakto ginčų nekyla. Å ioje baudžiamojoje byloje iÅ¡tirti duomenys tik dar kartÄ patvirtina anksčiau priimtuose teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatytus faktus.

L. Å . baudžiamajai bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu buvo UAB „F.“ vadovu ir turėjo teisę kontroliuoti Å¡ios bendrovės veiklÄ , priimti sprendimus jos vardu. Dėl Å¡ių faktų jokių ginčų nekyla, taip pat nekyla jokių ginčų dėl to, kad L. Å . realiai ir kontroliavo UAB „F.“ veiklÄ , priiminėjo jos vardu sprendimus. Jau anksčiau buvo konstatuota, kad bÅ«tent L. Å . iniciatyva UAB „F.“ buvo klastojami dokumentai, susiję su metalo laužo supirkimu (metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartys-aktai ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitai), kuriuose buvo nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys apie supirktÄ metalo lauÅ¾Ä (taip pat ir metalinę pakuotę).

Taigi akivaizdu, kad L. Å . žinodamas, jog jo vadovaujama bendrovė nesupirko dokumentuose nurodomo metalinės pakuotės kiekio, tokio kiekio negalėjo parduoti UAB „M.“, o Å¡i bendrovė negalėjo perdirbti to, ko neįsigijo, tuo pačiu UAB „M.“ neturėjo pagrindo suraÅ¡yti 2015 m. birželio 30 d. pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB „F.“ neturėjo pagrindo suraÅ¡yti 2015 m. rugpjūčio 4 d. „Pakuočių atliekų surinkėjo iÅ¡raÅ¡ytas pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantis dokumentas“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikti jį C., kaip dokumentÄ patvirtinantį metalinės pakuotės atliekų surinkimÄ ir sutvarkymÄ , dėl ko metalinės pakuotės gamintojai ir importuotojai pasinaudojo mokestine lengvata.

Tiek L. Å ., tiek A. V. aiÅ¡kino, kad tarp UAB „F.“ ir UAB „M.“ vyko reali Å«kinė-komercinė veikla, t. y. buvo parduodamos bei perkamos prekės, už parduodamas bei perkamas prekes buvo atsiskaitoma. RealiÄ veiklÄ patvirtina dokumentai, kuriuose atsispindi Å«kinė veikla. Vis tik teismas čia dar kartÄ konstatuoja, kad nustačius, jog UAB „F.“ nesupirko konkretaus metalo laužo (taip pat ir metalinės pakuotės kiekio), nėra pagrindo tvirtinti, kad toks metalo laužo kiekis buvo parduotas UAB „M.“ bei dalis parduoto/įsigyto metalo buvo sutvarkyta.

Šiuo atveju teigtina, kad tarp įmonių cirkuliavo tik dokumentai, kurie nebuvo pagrįsti realia ūkine veikla. Čia pažymėtina ir tai, kad iš specialisto išvados Nr. 04/10-2-5-10806 matyti, jog pagal pateiktus UAB „F.“ apskaitos registrus nustatyti, ar UAB „M.“ atsiskaitė su UAB „F.“ už 513,240 t metalinės pakuotės atliekas, nėra galimybės, nes tyrimui pateiktame apskaitos registre (Apyvartos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., klientas – UAB „M.“) apskaitytos bendros mokėjimų sumos, nenurodant pagal kokius dokumentus, kokiu būdu (grynais pinigais ar bankiniu pavedimu, ar skolų sudengimu) mokėjimai atlikti.

Bankuose turėtų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai ir kasos dokumentai (kasos pajamų, iÅ¡laidų orderiai) tyrimui negauti. Tarp tyrimui pateiktų UAB „F.“ dokumentų (iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, banko sÄ skaitų iÅ¡rašų, kasos dokumentų) nėra dokumentų, patvirtinančių, kad už 100 t metalinės pakuotės atliekų perdirbimÄ /sutvarkymÄ (pagal UAB „M.“ 2015 m. birželio 30 d. pakuočių atliekų naudotojo (Perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo iÅ¡raÅ¡ytÄ pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantį dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini)) bÅ«tų atsiskaityta.

Teisiamojo posėdžio metu specialistė Birutė DevliaÅ¡ovienė patvirtino padaryta iÅ¡vadas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad bendrovės dokumentuose atsispindi reali jos veikla ir galima nustatyti, pagal kokius dokumentus, kokiu bÅ«du buvo atlikti mokėjimai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iÅ¡ esmės nei vienas UAB „M.“ darbuotojas, iÅ¡skyrus A. V., nenurodė, kad Å¡ioje bendrovėje bÅ«tų patys matę didesnius metalinės pakuotės kiekius, apie neva atvežtÄ pakuotę jie žinojo tik iÅ¡ dokumentų turinio.

Pastebėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartyje yra konstatuota, jog 2015 m. birželio 30 d. pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡ytas, nes UAB „M.“ 2015 metais eksportavo metalinės pakuotės atliekas į Latvijos Respublikoje esančiÄ Ä¯monę K., kuri nevykdo metalinės pakuotės atliekų perdirbimo. K. turi teisę surinkti, sandėliuoti, vykdyti tarpininkavimo veiklÄ , tačiau R1-R10 atliekų tvarkymo bÅ«dais tvarkyti atliekas neturi teisės. UAB „M.“ negalėjo gauti patvirtinimo apie 100 t metalinės pakuotės perdirbimÄ iÅ¡ K., nes, remiantis sutartimi sudaryta tarp bendrovių, galimÄ patvirtinimÄ apie 100 t metalinės pakuotės perdirbimÄ galėjo iÅ¡duoti SIA „T.“.

Å ioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad suklastotų UAB „F.“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu, kompiuterinės technikos pagalba pagamintas ir atspausdintas suklastotas dokumentas – 2015 m. birželio 30 d. „Pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo iÅ¡raÅ¡ytas pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantis dokumentas“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas L. Å .. Remiantis Å¡iuo suklastotu dokumentu, L. Å . kaip UAB „F.“ direktorius pagamino ir atspausdino suklastotÄ dokumentÄ â€“ 2015 m. rugpjūčio 4 d.

„Pakuočių atliekų surinkėjo iÅ¡raÅ¡ytÄ pakuočių atliekų sutvarkymÄ Ä¯rodantį dokumentÄ â€œ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 100 t metalinės pakuotės sutvarkymo, kurį perdavė C. C, nežinojusi apie nusikalstamÄ veikÄ , remdamasi pateiktu suklastotu dokumentu, per Aplinkos ministerijos valdomÄ informacinę aplinkosauginių mokesčių kontrolės sistemÄ atsitiktine tvarka gamintojams ir importuotojams iÅ¡rašė patvirtinimus apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas, todėl gamintojai ir importuotojai, deklaravo apie tarÅ¡os mokesčio sumokėjimÄ ir pasinaudojo mokestine lengvata.

C. iÅ¡raÅ¡ius patvirtinimus apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas, gamintojai ir importuotojai deklaravo apie tarÅ¡os mokesčio sumokėjimÄ ir pasinaudojo mokestine lengvata, todėl iÅ¡raÅ¡ytų pažymų pagrindu pasinaudojant mokestine lengvata valstybės biudžetas patyrė žalÄ , kuri žymiai virÅ¡ija 250 MGL sumÄ â€“ 553811,11 Eur. Taigi L. Å . veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, požymius. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sÄ moningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba Å¡ios apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159-696/2018, 2K-71-976/2017 ir kt.).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl aptariamoje normoje nurodytų veiksmų padarymo atsiranda bent vienas iÅ¡ normoje numatytų alternatyvių padarinių, t. y. negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra blanketinė. Taigi baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kyla tuomet, jei yra nustatoma, jog asmuo sÄ moningai nesilaikė įstatymuose nustatytų reikalavimų buhalterinės apskaitos tvarkymui ir dėl to kilo jau anksčiau minėtas bent vienas iÅ¡ normoje nurodytų padarinių.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog, esant įmonėje buhalterei, už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ atsako asmuo, kuris pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , paprastai – įmonės buhalteris. Vis tik tais atvejais, kai įmonės vadovas pateikia buhalterei neteisingus duomenis ar iÅ¡ viso nepateikia duomenų apie atliktas įmonėje operacijas, jis tampa nusikaltimo vykdytoju, nes sÄ moningai nusikalstamais tikslais panaudoja nekaltÄ asmenį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-696/2017).

Å ioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad J. S., J. V., A. D. ir A. D. L. Å . nurodymu metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse-aktuose įrašė neteisingus duomenis apie supirktÄ metalo rūšį, kiekį ir asmenims, tariamai pridavusiems nurodytÄ metalo laužo kiekį, mokėtinas pinigų sumas bei pinigų iÅ¡mokėjimo kvituose įrašė didesnes iÅ¡mokėtas pinigų sumas. L. Å . Å¡iuos suklastotus dokumentus pateikė UAB „F.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai buhalterei, kuri įtraukė juos į buhalterinę apskaitÄ .

Tuomet paminėtuose dokumentuose užfiksuotų duomenų pagrindu buvo suraÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros dėl 513,240 t tariamo metalinės pakuotės pardavimo UAB „M.“, kurios elektroniniu paÅ¡tu buvo pateiktos UAB „M.“, o vėliau suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „F.“ buhalterinę apskaitÄ . IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 04/10-2-5-10806 matyti, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. liepos 28 d. pagal 13 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, iÅ¡raÅ¡ytų UAB „F.“ vardu, 513,240 t metalinės pakuotės pardavimas buvo įformintas UAB „M.“.

Kaip jau buvo nustatyta anksčiau, UAB „F.“ iÅ¡ fizinių asmenų neįsigijo nurodytos metalinės pakuotės kiekio, o tuo pačiu Å¡i bendrovė negalėjo parduoti dokumentuose nurodytos metalinės pakuotės kiekio UAB „M.“. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados turinio matyti, kad pasitvirtinus faktui, jog UAB „F.“ negalėjo parduoti nurodyto kiekio metalinės pakuotės UAB „M.“, UAB „F.“ nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. liepos 28 d. į apskaitÄ Ä¯rašė neteisingus duomenis apie turtÄ , įsipareigojimus.

Bendrovė buhalterinės apskaitos registruose (2015 m.) apskaitydama 513240 kg arba 513,240 t metalinės pakuotės atliekų pirkimÄ iÅ¡ fizinių asmenų už 58557,69 Eur ir jų pardavimÄ už 32951,60 Eur UAB „M.“ nesilaikė BAÄ® 13 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Tuo pačiu specialisto iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad pagal pateiktus UAB „F.“ apskaitos registrus nustatyti, ar UAB „M.“ atsiskaitė su UAB „F.“ už 513,240 t metalinės pakuotės atliekas, nėra galimybės, nes tyrimui pateiktame apskaitos registre (Apyvartos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., klientas – UAB „M.“) apskaitytos bendros mokėjimų sumos, nenurodant pagal kokius dokumentus, kokiu bÅ«du (grynais pinigais ar bankiniu pavedimu, ar skolų sudengimu) mokėjimai atlikti.

Bankuose turėtų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai ir kasos dokumentai (kasos pajamų, iÅ¡laidų orderiai) tyrimui negauti. Specialisto iÅ¡vadoje padarytas iÅ¡vadas tyrimÄ atlikusi specialistė Birutė DevliaÅ¡ovienė patvirtino ir apklausiama teisiamajame posėdyje. Ji nurodė, kad iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „F.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Pažymėtina, kad Birutė DevliaÅ¡ovienė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡vados keistųsi, jeigu užduotyje nurodytos sÄ lygos nepasitvirtintų, t. y. nepasitvirtintų nurodyta aplinkybė, jog tam tikros Å«kinės operacijos neįvyko.

Teismas čia pažymi, kad Å¡ioje byloje specialistei pateiktoje užduotyje nurodytos aplinkybės pasitvirtino, todėl nėra pagrindo nesivadovauti specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotais duomenimis bei specialistės paaiÅ¡kinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus. Teismui yra akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu nevyko realios Å«kinės finansinės operacijos, o tik buvo suraÅ¡omi dokumentai, kurie atspindi tokias tariamai vykusias Å«kines finansines operacijas, yra iÅ¡kraipoma bendrovės buhalterinė apskaita, tokiu bÅ«du Å¡i apskaita vedama apgaulingai.

Pažymėtina, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada. Å iuo atveju specialisto iÅ¡vadoje, kuriÄ patvirtino tyrimÄ atlikusi specialistė, yra nurodyta, kad dėl nustatytų pažeidimų iÅ¡ dalies negalima nustatyti (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) UAB „F.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Taigi teismas konstatuoja, kad L.

Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje. Teismo motyvai dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų. Teismas nenustatė L. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje, nenustatė. Taip pat teismas nenustatė L. Å . atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje. Skirdamas L. Å . bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė penkias nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena (nusikaltimas nuosavybei) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, trys (du nusikaltimai teisinės apyvartos funkcionalumui ir patikimumui bei vienas nusikaltimas finansų sistemai) priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, o viena (nusikaltimas nuosavybei) sunkių nusikaltimų kategorijai.

Visos nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Teismas įvertina ir tai, kad L. Å . nusikalstamas veikas padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu bÅ«damas teistas už dviejų apysunkių nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai padarymÄ (t. 7, b. l. 168-170). Jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, taip pat ir už teisės pažeidimus, susijusius su UAB „F.“ vykdyta veikla (t. 7, b. l. 171-183). L. Å . turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba, turi sveikatos problemų.

Skiriant bausmes atsižvelgtina ir į tai, jog nuo nusikalstamų veikų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo byloje priėmimo praėjo pakankamai daug laiko, kuris nebuvo nulemtas L. Š. veiksmų, t. y. kaltinamojo veiksmai neturėjo neigiamos įtakos proceso trukmei. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog L. Š. už jos padarytas nusikalstamas veikas yra skirtinos atitinkamų normų sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų dydžiai nustatyti artimesni minimaliai baudžiamajame įstatyme numatytai laisvės atėmimo bausmės ribai.

Kaltinamajam skiriamos bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies, 1, 2 punktais, 1, 4 dalimis. L. Å . bausmės, paskirtos už nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarčių-aktų ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitų klastojimas bei panaudojimas), padarymÄ , vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies, 1, 2 punktais, bendrintinos apėmimo bÅ«du, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie subendrintos bausmės iÅ¡ dalies pridėtinos bausmės paskirtos už nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje (veika padaryta su UAB „M.“ direktoriumi) ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .

Teismas pažymi, kad Å¡iuo metu BK 75 straipsnio nuostatos nebenumato galimybės atidėti bausmės vykdymÄ , kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas. Vis tik įvertinus tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo baudžiamojo įstatymo nuostatos, kurios leido bausmės vykdymÄ atidėti ir tais atvejais, kai yra padaryti sunkÅ«s nusikaltimai, teismas taiko kaltinamajam palankesnio, jo teisinę padėtį lengvinančio įstatymo nuostatas. BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad L. Å . paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių, reikÅ¡mingų bausmės skyrimui, visumÄ , gali bÅ«ti pasiekti Å¡ios bausmės vykdymÄ jam atidedant. Teismas konstatuoja, kad L. Å . bausmės vykdymas turi bÅ«ti atidėtas trejiems metams, taip pat jam turi bÅ«ti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos pareigos, kurios atitiktų jo paties, visuomenės ir valstybės interesus, užtikrintų tinkamÄ bausmės tikslų įgyvendinimÄ .

Teismas mano, kad, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimų padarymo aplinkybes, nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, L. Å . yra bÅ«tina įpareigoti tęsti darbÄ bei neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. BK 72 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), o tais atvejais, kai konfiskuotino turto neįmanoma paimti dėl objektyvių priežasčių (jis yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ir pan.), teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Teismų praktikoje, aiÅ¡kinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymima, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti keliÄ toliau naudoti šį turtÄ tokiais tikslais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.). Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad L.

Å . pasisavino UAB „F.“ priklausančias pinigines lėšas, t. y. 76014,49 Eur. Civilinis ieÅ¡kinys dėl minėtos pinigų sumos L. Å . nebuvo ir nėra pareikÅ¡tas. UAB „F.“ yra iÅ¡registruota, likviduota bankrutavus. Taigi, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iÅ¡ L. Å . valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡kotini 76014,49 Eur kaip jo padarytos nusikalstamos veikos rezultatas. Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® „C.“ atstovė nurodė, jog ji atsiima baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį.

Esant tokioms aplinkybėms, VÅ¡Ä® „C.“ civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu. Tuo pačiu teismas pažymi, jog atsiėmus civilinį ieÅ¡kinį, asmuo nepraranda teisės praÅ¡yti atlyginti patirtÄ Å¾alÄ civilinio proceso nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu L. Å . buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Å i kardomoji priemonė naikintina pradėjus vykdyti nuosprendį. Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

L. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius: nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę keturiems mėnesiams; nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams; nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje (metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarčių-aktų ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitų klastojimas bei panaudojimas), ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams; nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje (veika padaryta su UAB „M.“ direktoriumi), ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir dviem mėnesiams; nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas už nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarčių-aktų ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitų klastojimas bei panaudojimas), padarymÄ , subendrinti apėmimo bÅ«du ir prie Å¡ios bausmės iÅ¡ dalies pridėti bausmes, paskirtas už nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje (veika padaryta su UAB „M.“ direktoriumi) ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ bei L.

Å . paskirti laisvės atėmimÄ dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, L. Å . paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams ir įpareigoti tęsti darbÄ , neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realaus bausmės vykdymo atveju, į paskirtÄ bausmę įskaityti L.

Å . laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. gegužės 10 d. 09.53 val. iki 2017 m. gegužės 11 d. 11.15 val. (dvi dienas), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iÅ¡ L. Å . valstybės naudai, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , iÅ¡ieÅ¡koti 76014,49 Eur. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti L. Å . panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį. VÅ¡Ä® „C.“ pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Ugnius Trumpulis