8fe25b5b-7a87-4741-bd0a-97dfd7b36d8f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NUTARTIS VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant E. P., dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei R. Ž., atsakovės atstovei advokatei L. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB Angvila ieÅ¡kinį atsakovei V. S. S. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovės 7 965,88 Eur dydžio žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad 2018-10-16 Vilniaus apygardos teismas nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB ,,Angvila“. Administratoriumi paskyrė UAB ,Insolvency Solutions“. Administratoriui iki Å¡iol neperduoti visi įmonės trumpalaikio ir ilgalaikio turto, dalis lėšų pasisavinta, įmonei padaryta žala. Nurodė, kad vadovė neperdavė vakumatoriaus, Å¡aldymo vitrinos ir neÅ¡iojamojo kompiuterio, tai yra turto 552,04 Eur vertės. Be to, atsakovė neperdavė bankroto administratoriui 4 028,88 Eur grynųjų pinigų, kurie buvo apskaityti kasoje.

Be to, 213,51 Eur suma buvo apskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje, bet neperduota, taip pat iÅ¡ debitorių paimta 1 732,68 Eur suma, kuri negrÄ Å¾inta į įmonės sÄ skaitÄ . IÅ¡ viso bankroto administratoriui atsakovė neperdavė turto bendrai 6 497,11 Eur sumai. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2014-02-11 iki 2015-10-23 įmonė valdė transporto priemonę Mitsubishi Galant (1997 m.), kuri įsigyta Užsakovž 1 882,53 Eur sumÄ , tačiau parduota už 100 Eur. Mano, kad tokiais veiksmais atsakovė padarė žalÄ bendrovei ir turi atlyginti 1 468,77 Eur sumÄ (skirtumÄ tarp transporto priemonės pardavimo kainos ir jos kikutinės vertės).

Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad įmonei nuo jos įsteigimo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo vadovavo atsakovė. Ä®monė užsiėmė žuvies produktų perdirbimu ir prekyba. Atsakovę apgavus jos verslo partneriui susidarė mokestinė nepriemoka, kuri buvo iÅ¡ieÅ¡koma priverstine tvarka. BÅ«tinus mokėjimus tiekėjams, kredito unijai atsakovė pradėjo vykdyti iÅ¡ savo sÄ skaitos, nes įmonės sÄ skaita buvo areÅ¡tuota. Norėdama tęsti įmonės veiklÄ atsakovė iÅ¡vyko į NorvegijÄ dirbti.

Valstybinė mokesčių inspekcija dėl nesumokėtų mokesčių kreipėsi dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo ir Å¡i buvo iÅ¡kelta. Atsakovė prašė buvusios buhalterės parengti visus finansinius dokumentus ir perduoti bankroto administratoriui, Å¡ioji sutiko. Mano, kad buhalterės sudarytas balansas už 2018 m. buvo netikslus, prieÅ¡ingai, atsakovė savo asmenines lėšas naudojo įmonės mokėjimams atlikti 12 954,46 Eur sumai. Pažymi, kad bankroto administratorius vadovaujasi klaidingu balansu, praÅ¡ydamas priteisti žalÄ .

IeÅ¡kinyje nurodyti daiktai buvo parduoti be jokių dokumentų (522,04 Eur vertės), tačiau tai buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta. Be to, įmonės kasoje jokių grynųjų pinigų nebuvo. Mano, kad galimai buhalterė pasisavino pinigines lėšas iÅ¡ debitorių. Be to, transporto priemonė buvo sugedusi ir jos remontas nebÅ«tų buvęs tikslingas, todėl ji parduota už 100 Eur sumÄ . PraÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies Juridinis asmuo, bÅ«damas savarankiÅ¡kas civilinės teisės subjektas, Å«kinėje komercinėje veikloje dalyvauja veikdamas per savo organus.

Pagal CK 2.82 straipsnio 2 dalį kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organÄ ir dalyvių susirinkimÄ , jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktÅ«ra. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip, todėl nustatant valdymo organų civilinės atsakomybės prievolės subjektÄ svarbu, ar konkretus atsakovas yra valdymo organo narys ir ar jam taikytina civilinė atsakomybė Å¡iuo pagrindu.

Ä®monę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais. Ä®monė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Atsižvelgiant į subjektÄ , kuriam padaryta žala, civilinė atsakomybė galima tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams. Privačių bendrovių veiklos tikslas paprastai yra gauti pelno vykdant komercinę - Å«kinę veiklÄ (CK 2.34 str. 3 d., Akcinių bendrovių įstatymo 1-3, 59-60 str.).

Ä®mones steigia, valdo ir jas gali likviduoti bendrovės dalininkai, kurie įmonės likvidavimo atveju pasidalija bendrovės turtÄ (Akcinių bendrovių įstatymo 15, 74 str.). Ä®monių Bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®) numato, kad likviduojant bankrutavusiÄ Ä¯monę bankroto administratorius grÄ Å¾ina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtÄ , likusį atsiskaičius su kreditoriais (Ä®BÄ® 31 str. 6 p.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai kyla dalyvių, kurie kartu yra ir įmonės valdymo organas, civilinės atsakomybės bendrovei klausimas, žalos dydis negali virÅ¡yti bendrovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims – Å¡iuo atveju bankrutuojančios įmonės kreditoriams ir jos administravimo iÅ¡laidoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1105/2014).

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

Iš ieškovo reiškiamo ieškinio matyti, kad ieškinyje vadovaujamasi Juridinių asmenų registrui patektu balansu, pagal kurį apskaičiuota dalis reikalaujamos žalos. Įmonės balanse nurodomas įmonės ilgalaikis, trumpalaikis turtas (įskaitant valdomus grynuosius pinigus), įsipareigojimai bei kreditoriniai reikalavimai. Atsakovės nuomone Juridinių asmenų registruti pateiktas balansas yra netikslus. Pažymėtina, kad aiškinamasis raštas prie 2018 m. finansinės ataskaitos patvirtintas direktorės (atsakovės).

Dėl Å¡ių priežasčių teismas laiko, kad oficialiu dokumentu, pateiktu vieÅ¡am registrui, bankroto administratorius turėjo teisę vadovautis ir kelti reikalavimus. Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Atsakovė ginasi nuo reiškiamų reikalavimų netvarkingu buhalterijos tvarkymu.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ Ä¯monės vadovas atsako už buhalterinės apskaitos organizavimÄ . Ä®monės vadovas atsakingas už tai, kad įmonės buhalterinė apskaita bÅ«tų tvarkoma pagal įstatymo reikalavimus, dirbtų buhalteris ar bÅ«tų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iÅ¡ esmės bus įgyvendinęs pareigÄ â€“ organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Kita vertus, iÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad įmonėje buhalterė nebedirbo, taip pat nebuvo sudaryta sutartis su fiziniu ar juridiniu asmeniu dėl buhalterijos tvarkymo, todėl visa atsakomybė kyla bÅ«tent įmonės vadovei – atsakovei. Už buhalterinės apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako juridinio asmens vadovas. Atsakovė buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojo ir jų, kaip ir ieÅ¡kovo turto, bankroto administratoriui neperdavė, todėl, teismo vertinimu, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovui padarytos žalos ir neteisėtų atsakovės veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kaip ir nurodyta ieÅ¡kinyje tokio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tačiau, pažymėtina, kad Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti paneigta, paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ turi pareigÄ pats skolininkas, Å¡iuo konkrečiu atveju, įmonės vadovė (atsakovė).

Teismų praktikoje ne kartÄ tokios kategorijos bylose buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, jog įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina savarankiÅ¡kai nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, tai yra, neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Tačiau vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, tai yra, tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiÅ¡kiančio aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės Å«kinės komercinės veiklos rizika, neturėtų bÅ«ti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-535-381/2015).

Be kita ko pastebėtina ir tai, kad teisinis reguliavimas numato atvejus, kai asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.253 straipsnis). Kita vertus, įmonės buhalterinė apskaita buvo visiškai netinkamai tvarkoma ir turėjo akivaizdžių trūkumų, šios faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, yra pakankamos išvadai, jog tokiu būdu buvo vykdoma ydinga bendrovės veikla, tuo labiau, kad byloje iš pateikto susirašinėjimo bei kitų įrodymų matyti, kad buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai, įmonės finansiniuose dokumentuose pateikiant klaidingus duomenis ir pan.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Ä®monės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sÄ lygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui.

Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rÅ«pestingumo standartų laikymÄ si santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartÄ konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iÅ¡ svarbesnių įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis Å¡altinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ , o pagal to paties straipsnio 4 dalį, pasikeitus Å«kio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas turi perimti naujas vadovas.

Å iuo atveju ne įmonėje nedirbantis buhalterijos darbuotojas, o bÅ«tent vadovė turi prisiimti visas pasekmes dėl galimai esamų neatitikimų tarp faktinės situacijos ir buhalteriniuose dokumentuose nurodytos įmonės finansinės situacijos. Buhalterinės apskaitos įstatymo 27 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ .

Dėl Å¡ios priežasties teismas nesutinka su atsakovės paaiÅ¡kinimais, kad ji neatsakinga dėl įmonei padarytos žalos ir laiko įrodytu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl neperduoto bankroto administratoriui ilgalaikio turto (522,04 Eur sumai), trumpalaikio turto (4 028,88 Eur sumos grynųjų pinigų turėjusių bÅ«ti kasoje), dėl neapskaitytos 213,51 Eur sumos pagal kasos pajamų orderius bei sumÄ dėl atsiskaitymo su įmone 1 732,68 Eur (pagal gautus įrodymus iÅ¡ debitoriaus), iÅ¡ viso bendrai 6 794,11 Eur sumai.

Teismas akcentuoja, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais.

IÅ¡ bylos medžiagos ir iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad atsakovės paaiÅ¡kinimai (esantys procesiniuose dokumentuose) prieÅ¡taringi, prieÅ¡tarauja byloje surinktai ir bankroto administratoriaus pateiktai medžiagai, atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, o veikė per atstovę, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė netinkamai valdė įmonę, taip pat atsakovė pažeidė pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai, veikti įmonės interesais, nesupainioti asmeninių ir įmonės interesų, dėl ko turi atlyginti įmonei padaryta žalÄ .

Kita vertus, teismo nuomone ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 1 468,77 Eur sumos priteisimo ieÅ¡kovas neįrodė, todėl Å¡i ieÅ¡kinio dalis atmestina. Atsakovė nesutiko, kad automobilio pirkimo-pardavimo dokumentuose įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys. Pagal Civilinio kodekso nuostatas sandoris galioja, juo privaloma vadovautis. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties Å¡alims teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Å alių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnis).

Vienok, Å¡alių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, jÄ Å¡alys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), vieÅ¡osios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, įstatymas įpareigoja kiekvienÄ sutartinių santykių turinčiÄ Å¡alį elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, Å¡alys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sÄ lygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytų reikalavimų, o teismas privalo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sÄ lygų, prieÅ¡taraujančių imperatyviosioms teisės normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sÄ lygos nustatomos, iÅ¡spręsti sandorio negaliojimo klausimÄ (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

Å iuo atveju ieÅ¡kovas ginčija kaip įmonei nenaudingÄ sandorį, automobilio pardavimÄ už 100 Eur sumÄ , tačiau tam pagrįsti nepateikia jokių įrodymų (nei apie automobilio gerÄ vertę, nei apie tinkamumÄ juo naudotis ar panaÅ¡ių įrodymų). Teismo nuomone, atsižvelgtina į tai, kad automobilis buvo senos gamybos (1997 m.), įmonė pirko šį automobilį už nedidelę kainÄ ir iÅ¡ tiesų ilgai naudoti automobiliai linkę gesti, o jų remonto kaÅ¡tai bÅ«tų neproporcingi likutinei automobilio vertei.

Teismo nuomone, atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamu reikalavimu, pateikė pagrįstų įrodymų dėl automobilio pardavimo, sutartis pasiraÅ¡yta ne tik atsakovės, bet ir perkančio asmens, pagal paaiÅ¡kinimus automobilis buvo sugedęs, todėl nerealu vadovautis ieÅ¡kovės pateiktu vidutine važiuojančio automobilio rinkos verte ir pagal tai priteisti įmonei pardavimo ir vidutinės vertės panaÅ¡ių automobilių rinkoje vertę. Todėl galiojančiu sandoriu teismas vadovaujasi ir laiko, kad automobilis parduotas už realiÄ vertę ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atmeta kaip neįrodytÄ .

Kiti Å¡alių pasisakymai ir įrodymai neturi reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kiti reikalavimai Vienos iÅ¡ įstatymu nustatytų palÅ«kanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolÄ , t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkcijÄ .

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pažymėtina, kad procesinių palÅ«kanų, iÅ¡ieÅ¡kotinų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palÅ«kanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas ir remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019 m. sausio 9 dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).

Byloje nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų apie turėtas teisinės pagalbos išlaidas todėl pastarosios ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo nėra atlyginamos. Kita vertus, ieškovas prašė atlyginti 128 Eur dydžio išlaidas už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, proporcingai patenkinto ieškinio reikalavimų daliai (82 proc.) išlaidos priteisiamos 104,96 Eur sumai.

Kadangi tenkinami ieškinio reikalavimai (6 497,11 Eur žalos atlyginimo priteisimas) iš atsakovės valstybei priteistinas 146 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašo atlyginti 1080 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimÄ bei atstovavimÄ teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi bÅ«ti atlyginamos.

Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas.

Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis (1 080 Eur), atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobÅ«dį, tiek į reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ bei vykusių posėdžių trukmę yra ženkliai per didelės, todėl jos nėra laikytinas protingomis ir yra mažintinos iki 600 Eur.

Kadangi ieškovo ieškinys atmestas iš dalies (18 proc. reikštų reikalavimų), todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 108 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Ieškovo BUAB „Angvila“, juridinio asmens kodas 303206948, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Insolvency Solutions“ ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti BUAB „Angvila“ naudai iš atsakovės V.

S. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 497,11 Eur (Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt septynis eurai 11 centų) žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 6 497,11 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019-01-09) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 104,96 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturis eurus 96 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje (dėl 1 468,77 Eur dydžio žalos atlyginimo) ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Angvila“, juridinio asmens kodas 303206948, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Insolvency Solutions“ atsakovės V.

S. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai sumažintas 108 Eur 9vieno Å¡imto aÅ¡tuonių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti iÅ¡ atsakovės V. S. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 146 Eur (vienas Å¡imtas keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai) bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio). IÅ¡aiÅ¡kinti kad nurodytas iÅ¡laidas atsakovas turi sumokėti į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ .

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Gintaras Seikalis