2020-12-02 Nr. AB-22879-3-61-3-00835-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-2145-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00835-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 11.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AV investicija“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2019 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 1S-16 (2019) „Dėl UAB „AV investicija“ 2019 m. vasario 1 d. skundo“ (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti Tarybą UAB „AV investicija“ ir UAB „Transeco“ (toliau – ir Įmonės) susirašinėjimą su advokatu A. V., kur A. V. veikia kaip advokatas, laikyti advokato profesine paslaptimi, taikyti jam advokato profesinės paslapties apsaugą ir tokius duomenis pašalinti iš turimų laikmenų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad vykdydama tyrimą dėl UAB „Toksika“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams Taryba 2018 m. liepos 24 d. Įmonių naudojamose patalpose atliko patikrinimą, kurio metu paėmė dokumentų bei kompiuterių elektroninių duomenų kopijas. Nors pareiškėjas kreipėsi į Tarybą, nurodydamas, kad iš patikrinimo metu surinktos poėmio medžiagos turi būti pašalintas susirašinėjimas su advokatais, tačiau Taryba 2019 m. sausio 23 d. raštu paaiškino Įmonėms, kad susirašinėjimo su advokatu A. V. dokumentams advokato profesinės paslapties apsauga nebus taikoma. Nesutikdamas su 2019 m. sausio 23 d. raštu, pareiškėjas Tarybai pateikė 2019 m. vasario 1 d. skundą, kuriame prašė sprendimą panaikinti ir Įmonių susirašinėjimą su advokatu A. V., kur A. V. veikia kaip advokatas, laikyti advokato profesine paslaptimi, taikyti jam advokato profesinės paslapties apsaugą ir tokius duomenis pašalinti iš turimų laikmenų. Taryba Nutarimu pareiškėjo skundą atmetė, motyvuodama, kad nėra pagrindo taikyti advokato profesinės paslapties apsaugos advokato A. V. ir Įmonių susirašinėjimui ar kitiems su jų tarpusavio bendravimu susijusiems dokumentams, nes advokato ryšiai su Įmonėmis ar padėtis Įmonėse riboja nepriklausomų teisinių konsultacijų (paslaugų) teikimą.

3. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti advokato veiklos garantiją, t. y. draudimą viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Informacijai ir duomenims, patenkantiems į informacijos, kuri laikytina advokato profesine paslaptimi, apimtį, privalo būti taikoma advokato profesinės paslapties apsauga. Kadangi advokato A. V. su Įmonėmis nesieja darbo ir/ar jokie kitokio pobūdžio pavaldumo santykiai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo atsisakyti taikyti advokato profesinės paslapties apsaugą ginčo informacijai ir duomenims.

4. Taryba, savo poziciją iš esmės grįsdama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendimais konkrečiose bylose, šio teismo suformuotas taisykles be pagrindo aiškina plečiamai ir faktiškai nukrypsta nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikos. Nepriklausomas advokatas apibūdinamas kaip advokatas, kurio su klientu nesieja darbo santykiai, o advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas aiškinamas atsižvelgiant į jo pavaldumą. Taryba Nutarime nenurodo jokių pagrįstų argumentų ir nepateikia įrodymų, dėl ko šiuo atveju advokatas A. V. laikomas priklausomu nuo Įmonių ir dėl to joms pavaldžiu. Nors A. V. priklauso reikšmingas kiekis Įmonių akcijų, jis dalyvauja Įmonių veikloje įgyvendindamas jam Įmonių akcijų suteikiamas teises, tačiau minėtos aplinkybės patvirtina tik A. V. sąsajas su Įmonėmis, tačiau jo pavaldumo ir priklausomumo neįrodo. Galiojantys teisės aktai nenumato draudimo advokatui būti juridinio asmens dalyviu, todėl juridinių asmenų akcijų turėjimas advokato A. V. atveju yra teisėtas. Juridinio asmens dalyvio teisių ir pareigų įgyvendinimas nesukuria priklausomumo, kaip pavaldumo, tokia apimtimi, kaip darbo santykiais susijusio darbuotojo priklausomumas nuo darbdavio. Todėl pavaldumo ar priklausomumo santykių tarp juridinio asmens ir jo dalyvio nėra, o A. V. padėtis Įmonėse nesukelia ribojimų naudotis profesiniu advokato nepriklausomumu.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad advokato profesinės paslapties apsaugos nagrinėjamu atveju yra prašoma tik tiems bendravimo su A. V. duomenims ir informacijai, kur A. V. veikia kaip advokatas. Nagrinėjamu atveju Įmonės su advokatu A. V. yra sudarę 2013 m. birželio 21 d. Sutartis dėl teisinės pagalbos, kurių pagrindu advokatas A. V. teikia bendrovėms teisines paslaugas ir atstovauja Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamose bylose. Minėtos paslaugos yra susijusios su konkrečių bylų, kuriose dalyvauja Įmonės, nagrinėjimu, teismo procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose ir pan. Šios paslaugos visiškai atitinka Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme įtvirtintą advokato teikiamų teisinių paslaugų sąvoką, taip pat patenka į advokato profesinę paslaptį sudarančios informacijos sąvoką, todėl jai taikytina advokato profesinės paslapties apsauga.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju advokato profesinės paslapties apsaugos užtikrinimas nėra savitikslis, tai yra vienas iš pagrindinių advokato veiklos principų. Atsisakymas taikyti advokato profesinės paslapties apsaugą, remiantis tik pačios Tarybos samprotavimais ar prielaidomis, teisinius pagrindus aiškinant plečiamai ir subjektyviai remiantis vien tikėtina analogija, būtų suformuota ydinga praktika, paneigianti konfidencialumo ir kliento paslapties neatskleidimo reikalavimą iš esmės daugeliu atvejų, kai advokatas ir klientas yra vienaip ar kitaip susiję, net kai tokios sąsajos nesukuria jokio priklausomumo ar pavaldumo.

7. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju apskritai nėra sprendžiamas A. V. advokato etikos pažeidimo, jo nusižengimo advokatūros ar kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms klausimas, todėl Tarybos samprotavimai dėl advokato pareigų tinkamo vykdymo ar galimo etikos reikalavimų pažeidimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Advokatų etikos kodekso reikalavimų tinkamo laikymosi kontrolė nėra priskirta Tarybos kompetencijai, todėl Taryba savo Nutarimo šiuo atveju negali grįsti nei, jos nuomone, neva galimu etikos reikalavimų pažeidimu, nei daryti tokių prielaidų.

8. Atsakovas Taryba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog Nutarime nurodytoje ESTT praktikoje ir šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra vienodos, tačiau faktinių aplinkybių skirtumai nelemia, kad ESTT šiais išaiškinimais neturėtų būti vadovaujamasi. Nagrinėjamoje byloje ir nurodytoje ESTT praktikoje ginčo esmė sutampa, t. y. sprendžiamas advokato profesinės paslapties apsaugos taikymo pagrįstumas ir advokato nepriklausomumo sąlyga. Todėl kriterijai, į kuriuos Europos Sąjungos teismai atsižvelgė ir vadovavosi minėtose bylose, taikytini ir šio atvejo faktinėms aplinkybėms. ESTT išvadą, kad įmonėje dirbantis advokatas nelaikytinas nepriklausomu, priėjo įvertinęs tai, ar advokatas yra struktūriškai, hierarchiškai ir funkcijų prasme trečioji šalis santykiuose su konsultacijas gaunančia įmone, jo glaudžius ryšius su įmone, ekonominį priklausomumą ir suinteresuotumą įmonės veikla, galėjimą veiksmingai spręsti galimus konfliktus tarp savo profesinių pareigų ir kliento tikslų. Šie kriterijai gali būti taikomi ne tik vertinant darbo santykius tarp advokato ir kliento, tačiau ir kitokio pobūdžio ryšius tarp advokato ir kliento.

10. Vėlesnėse bylose ESTT detalizavo kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant vertinamas advokato nepriklausomumas. Advokato nepriklausomumo sąvoka apibrėžiama ne tik pozityviai, t. y. nurodant, kad jam taikomos profesinės drausmės taisyklės, bet ir negatyviai, - nurodant, kad toks advokatas negali būti saistomas darbo santykiais. ESTT vertindamas, ar darbo santykiais su įmone susijęs advokatas, gali būti laikomas nepriklausomu, atsižvelgė į tokius aspektus: ar nustatytomis aplinkybėmis įmonės advokatui yra sunkiau nei išorės advokatui veiksmingai spręsti galimus konfliktus tarp savo profesinių pareigų ir kliento tikslų; kokiomis garantijomis vidaus advokatas naudojasi dirbdamas pagal savo profesiją (profesinis statusas); padėtį, kuri dėl savo paties pobūdžio neleidžia vidaus advokatui nepaisyti darbdavio komercinių strategijų ir todėl daro poveikį jo galimybėms nepriklausomai vykdyti profesines užduotis; ekonominę priklausomybę, įskaitant glaudžius ryšius su darbdaviu, asmeninis tapatinimas. Todėl darbo santykių buvimas ir pavaldumas nėra vienintelės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos sprendžiant advokato nepriklausomumo klausimą. Nepriklausomumo reikalavimas gali būti neužtikrinamas ne tik tuo atveju, kai advokatas yra pavaldus įmonei, nes yra susijęs su ja darbo santykiais, tačiau ir kitais atvejais, kai jo ryšiai su įmone ar padėtis įmonėje riboja nepriklausomų teisinių konsultacijų (paslaugų) teikimą. Darbo santykiai yra tik vienas iš aspektų, kuris gali būti reikšmingas vertinant advokato profesinės paslapties taikymo poreikį. Todėl priešingai nei teigia pareiškėja, savaime pavaldumo nebuvimas (darbo santykių neturėjimas) nereiškia, jog advokatas laikytinas nepriklausomu ir bet kokiai jo komunikacijai su Įmonėmis, kuriose jis turi reikšmingą kiekį akcijų ir jomis naudojasi, taikoma advokato profesinės paslapties apsauga. ESTT, spręsdamas advokato nepriklausomumo klausimą, įvertino daugelį aspektų, į kuriuos nagrinėdama šią situaciją atsižvelgė ir Taryba, todėl nėra pagrindo teigti, kad ESTT praktiką dėl advokato profesinės apsaugos aiškino plečiamai.

11. Atsakovas akcentavo, kad advokatui priklauso reikšmingas kiekis Įmonių akcijų: advokatas turi (duomenys neskelbtini) UAB „Transeco“ akcijas, kai šios įmonės įstatinis kapitalas iš viso padalytas į (duomenys neskelbtini) akcijų bei (duomenys neskelbtini) UAB „AV investicija“ akcijas, kai šios įmonės įstatinis kapitalas padalytas į (duomenys neskelbtini) akcijas, iš kurių dar (duomenys neskelbtini) akcijas turi UAB „Transeco“ (taigi advokatas UAB „AV investicija“ veikloje dalyvauja tiek tiesiogiai, tiek per UAB „Transeco“). Be to, advokatas dalyvauja Įmonių veikloje įgyvendindamas jam įmonių akcijų suteikiamas teises, t. y. balsuodamas akcininkų susirinkimuose.

12. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti advokato profesinės paslapties apsaugos Įmonių ir advokato susirašinėjimui ar kitiems su jų bendravimu susijusiems dokumentams, nes turėdamas tokį kiekį akcijų, advokatas gali priimti svarbius sprendimus dėl įmonių ūkinės komercinės veiklos ir formuoti įmonių ūkinę komercinę strategiją. Advokatas, turėdamas reikšmingą kiekį Įmonių akcijų ir dalyvaudamas Įmonių veikloje, palaiko glaudžius ryšius su Įmonėmis, t. y. turi tiek finansinį, tiek asmeninį suinteresuotumą Įmonių ūkine veikla, kas neabejotinai daro poveikį Advokato galimybėms Įmonių atžvilgiu nepriklausomai vykdyti savo, kaip advokato, profesines užduotis. Todėl šiuo atveju, suteikus advokato profesinės paslapties apsaugą, Taryba apribojama veiksmingai atlikti tyrimus, surinkti reikalingus įrodymus, o ūkio subjektai turi galimybę nuslėpti Tarybos tyrimams reikalingą informaciją.

13. Atsakovas nurodė, kad aplinkybė, jog teisės aktai nedraudžia advokatui turėti akcijų, būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu, teikti kitas paslaugas ir vykdyti veiklą, nereiškia, kad tokios veiklos vykdymas neturi įtakos advokato nepriklausomumui. Taryba Nutarime neteigia, kad advokatas šiuo atveju pažeidė etikos normas, tačiau minėtas reglamentavimas patvirtina, jog, nors teisės aktai leidžia vykdyti keletą veiklų, tačiau tai nereiškia, kad jų vykdymas negali sukelti interesų konflikto ar paveikti advokato nepriklausomumo. Todėl tai, kad reikšmingo kiekio įmonių akcijų turėjimas ir naudojimasis jomis nėra draudžiamas įstatymo, nepatvirtina, jog tų įmonių atžvilgiu advokatas savaime laikomas nepriklausomu ir tokia padėtis neturi įtakos kitoms jo teisėms ir pareigoms, t. y. nepriklausomumui. Taryba neteigia, kad visais atvejais įmonės akcijų turėjimas lemia, jog advokato ir tos įmonės bendravimui netaikoma advokato profesinės paslapties apsauga, tačiau šiuo atveju advokatui priklauso reikšmingas kiekis Įmonių akcijų ir advokatas naudojosi jam akcijų suteikiamomis teisėmis, t. y. balsuodavo akcininkų susirinkimuose.

14. Taryba dėl argumentų, kad pareiškėjas prašė taikyti advokato profesinės paslapties apsaugą tik tiems bendravimo su įmonėmis duomenims ir informacijai, kurioje A. V. veikia kaip advokatas, o ne visam susirašinėjimui su Įmonėmis, pažymėjo, jog nėra pagrindo skirstyti advokato susirašinėjimo ar kitų bendravimo su Įmone dokumentų. Advokatas Įmonių veiklos atžvilgiu nelaikytinas nepriklausomu ir bet kurioje jų veiklos srityje dalyvauja ne kaip nešališkas teisines konsultacijas (paslaugas) teikiantis advokatas, o savo akcijų suteikiamas teises įgyvendinantis, su Įmonėmis (asmeniškai ir finansiškai) susijęs ir jų Įmonių ūkinėje komercinėje veikloje dalyvaujantis asmuo. Nors pareiškėjas pateikė teisinių paslaugų sutartis su A. V. ir nurodė bylas, kuriose jis atstovauja Įmones, tačiau advokatas kartu turi reikšmingą kiekį akcijų Įmonėse, įgyvendina akcijų suteiktas teises, todėl dalyvauja Įmonių veikloje ne kaip advokatas.

15. Nėra pagrindo teigti, kad Taryba suformuos ydingą praktiką ir advokato profesinės paslapties apsaugos netaikys daugeliu kitų atvejų. Taryba sprendimą netaikyti advokato profesinės paslapties apsaugos priėmė konkrečiomis šios situacijos aplinkybėmis, taikydama Advokatūros įstatyme ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Priešinga situacija, kai advokato profesinės paslapties apsauga būtų taikoma tikrinamų įmonių veikloje dalyvaujančių asmenų, įskaitant advokatą, dokumentams, reikštų nepagrįstą advokato profesinės paslapties apsaugos išplėtimą ir neigiamai paveiktų teisę gauti konkurencijos teisės pažeidimų tyrimams reikalingus dokumentus.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad Taryba 2018 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 1S-71 (2018) pradėjo tyrimą dėl UAB „Toksika“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams. Taryba 2018 m. liepos 24 d. Įmonių naudojamose patalpose, esančiose adresu: P. Puzino g. 9, Panevėžyje, atliko patikrinimą, šio patikrinimo metu iš Įmonių paėmė dokumentų kopijas bei kompiuterių elektroninių duomenų kopijas. Patikrinimo metu dalyvavę asmenys ir paimti dokumentai bei duomenys užfiksuoti Tarybos 2018 m. liepos 24 d. patikrinimo protokole.

Taryba 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (2.1-34)6V-2086 kreipėsi į UAB „AV investicija“ su prašymu tiksliai nurodyti, kokia informacija turėtų būti laikoma advokato profesinės paslapties saugoma informacija pagal pateiktą formą, taip pat prašė nurodyti bendrą preliminarų šalintinos informacijos kiekį. UAB „AV investicija“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. S-49 informavo Tarybą, kad visi dokumentai, įskaitant ir susirašinėjimą su 2018 m. liepos 24 d. paėmimo protokole nurodytais advokatais, yra advokato profesinės paslapties saugoma informacija.

Taryba 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (2.1-34)6V-2392 kreipėsi į pareiškėją UAB „AV investicija“, nurodydama, kad: Taryba neturi pagrindo visiems poėmio dokumentams taikyti advokato profesinės paslapties apsaugos, nes pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį, advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo turinys; jeigu ūkio subjektas (ūkio subjekto vadovas, darbuotojas ar kitas atstovas) teigia, kad patikrinimo metu paimti dokumentai (susirašinėjimas) sudaro advokato profesinę paslaptį, jis turi pagrįsti šį teiginį; tam, kad advokato profesinę paslaptį sudaranti informacija būtų pašalinta iš poėmio medžiagos, UAB „AV investicija“ tokio pobūdžio informaciją tiksliai identifikuoti, t. y. nurodyti kriterijus, kurių pagrindu tokia informacija gali būti identifikuota, pavyzdžiui, nurodyti raktažodžius, konkrečius dokumentų pavadinimus, konkrečius elektroninių laiškų pašto dėžučių adresus ir pan., kurių pagrindu Taryba galėtų įvertinti, ar prašoma pašalinti informacija gali sudaryti advokato profesinę paslaptį; identifikavus konkrečius duomenis, Tarybos pareigūnai pašalins nurodytą informaciją iš turimų laikmenų, tuo tarpu neidentifikavus advokato profesinę paslaptį sudarančios informacijos ir nepatikslinus 2018 m. liepos 24 d. paėmimo protokole nurodytų advokatų duomenų bei kriterijų, pagal kuriuos Taryba galėtų atrinkti advokato profesinę paslaptį sudarančią informaciją iš poėmio medžiagos, Taryba laikys, jog poėmio medžiagoje nėra advokato profesinės paslapties saugomos informacijos.

18. Pareiškėjas kreipėsi į Tarybą 2018 m. spalio 1 d. raštu Nr. S-56, kuriame nurodė, kad pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato padėjėjas turi visas šiame Įstatyme nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus (Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Visa 2018 m. liepos 24 d. paėmimo protokole nurodyta susirašinėjimo su advokatais (ir advokato padėjėjais) informacija privalo būti pašalinta iš Tarybos turimų laikmenų, suteikiant galimybę tiesiogiai patikrinti asmenų kontaktinius duomenis bei įsitikinti, kad minėti asmenys yra advokatai. Taryba 2018 m. spalio 25 d. raštu Nr. (2.1-34)6V-2664 paaiškino pareiškėjui, kad vadovaujantis ESTT praktika, profesinės paslapties apsauga yra taikoma tiems dokumentams, kuriuos parengė nepriklausomi advokatai. Būdamas vienas iš pagrindinių UAB „AV investicija“ ir UAB „Transeco“ akcininkų advokatas A. V. nėra nepriklausomas, nešališkas ir struktūriškai nesusijęs su minėtomis bendrovėmis, informavo, kad susirašinėjimui su advokatu A. V. advokato profesinės paslapties apsauga nebus taikoma. Pareiškėjas kreipėsi į Tarybą 2018 m. spalio 30 d. raštu, kuriame nurodė, kad advokato A. V. santykiai su Įmonėmis yra dvejopo pobūdžio, viena vertus jis, kaip akcininkas, dalyvauja Įmonių veikloje, kita vertus, jis atstovauja Įmones teisiniuose santykiuose kaip advokatas, veda bylas teisme. Todėl šiems santykiams, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalimi, turi būti taikoma advokato profesinės paslapties apsauga. Taip pat prašė panaikinti Tarybos Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų priežiūros skyriaus sprendimą Įmonių susirašinėjimui su advokatu A. V. netaikyti advokato profesinės paslapties apsaugos.

19. Taryba 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu tenkino UAB „AV investicija“ 2018 m. lapkričio 2 d. skundą ir įpareigojo Tarybos įgaliotus pareigūnus iš naujo įvertinti advokato profesinės paslapties apsaugos taikymą susirašinėjimui su advokatu, o UAB „AV investicija“ pateikti vertinimui reikalingą informaciją. Taryba 2018 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į Įmones, prašydama ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 10 d. pateikti duomenis, kurie leistų įsitikinti, jog susirašinėjimas ar kiti dokumentai atitinka Advokatūros įstatyme numatytos advokato profesinę paslaptį sudarančios informacijos apsaugos suteikimo sąlygas. Pareiškėjas kreipėsi į Tarybą 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. S-74, kuriame nurodė, kad pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo turinys. Įmonės su advokatu A. V. yra sudariusios 2013 m. birželio 21 d. Sutartis dėl teisinės pagalbos, kurių pagrindu advokatas A. V. teikia bendrovėms teisines paslaugas. Advokatas A. V. atstovauja bendrovėms Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamose bylose pagal kiekvienoje byloje pasirašytas ir teismams pateiktas atstovavimo sutartis. Minėtos paslaugos yra susijusios su konkrečių bylų, kuriose dalyvauja bendrovės, nagrinėjimu, teismo procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose ir pan., todėl šios paslaugos atitinka Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą advokato teikiamų teisinių paslaugų sąvoką, taip pat patenka į Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje numatytos advokato profesinę paslaptį sudarančios informacijos sąvoką, todėl jai taikytina advokato profesinės paslapties apsauga.

20. Taryba 2019 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. (2.1.-34)6V-158, įvertinusi Advokatūros įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus reikalavimus advokato ir kliento tarpusavio ryšiams – reikalavimus advokato nepriklausomumui, reikšmingą advokato A. V. turimų Įmonių akcijų skaičių bei aplinkybę, kad advokatas A. V. įgyvendina jam Įmonių akcijų suteikiamas teises, padarė išvada, kad advokatas A. V. negali būti laikytinas nepriklausomu Įmonių atžvilgiu.

21. Pareiškėjas UAB „AV investicija“ 2019 m. vasario 1 d. pateikė skundą dėl atsisakymo taikyti advokato profesinės paslapties apsaugą.

22. Taryba ginčijamu Nutarimu konstatavo, kad nors ESTT advokato nepriklausomumo klausimą nagrinėjo bylose, kuriose advokatas dirbo įmonėje, kuriai teikė teisines paslaugas, vis dėlto tai nereiškia, jog minėti kriterijai ir nepriklausomumo reikalavimas neturėtų būti taikomas kitais atvejais, kai vertinama, ar yra pagrindas taikyti advokato profesinės paslapties apsaugą. Nepriklausomumo reikalavimas gali būti neužtikrinamas ne tik tuo atveju, kai advokatas yra pavaldus įmonei, nes yra susijęs su ja darbo santykiais, tačiau ir kitais atvejais, kai jo ryšiai su įmone ar padėtis įmonėje riboja nepriklausomų teisinių konsultacijų (paslaugų) teikimą. A. V. ne tik teikia Įmonėms teisines konsultacijas (paslaugas), tačiau jam priklauso reikšmingas kiekis Įmonių akcijų ir jis dalyvauja Įmonių veikloje įgyvendindamas jam Įmonių akcijų suteikiamas teises, t. y. balsuodamas akcininkų susirinkimuose. Aplinkybė, kad advokatas turi Advokatūros įstatyme numatytą advokato statusą ir jo veikla reglamentuojama Advokatūros įstatymo, nereiškia, jog jo susirašinėjimui ar kitiems bendravimo su Įmonėmis, kurių veikloje jis dalyvauja ne vien kaip teisinių konsultacijų (paslaugų) teikėjas, dokumentams turėtų būti taikoma advokato profesinė paslaptis.

23. Teismas remdamasis ginčui aktualiomis Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, 5, 39, 46 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ESTT praktika, vertino, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjo ir advokato santykiai, advokatui teikiant paslaugas pareiškėjui, negali būti laikomi nepriklausomais. Advokatas A. V., turėdamas Bendrovės akcijų, pareiškėjo santykiuose su trečiaisiais asmenimis yra ne tik procesine prasme suinteresuotas, bet ir materialiai (kaip akcininkas, siekiantis gauti pelno dalį), todėl sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Tarybos 2019 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 1S-16 (2019) bei įpareigoti Tarybą UAB „AV investicija“ ir UAB „Transeco“ susirašinėjimą su advokatu A. V., kur A. V. veikia kaip advokatas, laikyti advokato profesine paslaptimi, taikyti jam advokato profesinės paslapties apsaugą ir tokius duomenis pašalinti iš turimų laikmenų.

III

24. Pareiškėjas Bendrovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ta pačia ESTT praktika, dėl kurios taikymo šioje situacijoje pareiškėjas nesutiko, tačiau nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kodėl ši praktika netinkama remtis šioje situacijoje. Teigia, kad skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimas yra be motyvų. Priimdamas skundžiamą sprendimą Vilniaus apygardos administracinis teismas nesirėmė jokiomis įstatymų ar kitų norminių teisės aktų normomis, kurios sudarytų pagrindą advokato paslapties apsaugos netaikymui, o išimtinai rėmėsi ESTT sprendimais.

26. Akcentuoja, kad advokatas A. V. yra išorės advokatas santykiuose su pareiškėju, o ESTT sprendimuose suformuluotos taisyklės taikytos tapačiai kaip vidaus advokatams minėtuose sprendimuose. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi ESTT praktika skundžiamame sprendime. Jokia nacionalinės teisės norma nenumato advokato profesinės paslapties išimčių aptariamu ar panašiu atveju. Kadangi kilo ginčas dėl to, ar šioje situacijoje ESTT praktika taikoma tinkamai, teismas siekdamas tinkamo ESTT suformuluotos taisyklės išaiškinimo, atsižvelgiant į aptariamos situacijos specifiką, galėtų kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį.

27. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame sprendime nepagrįstas kitoks advokato A. V. priklausomumas, kuriuo remiantis priimtas sprendimas. Juridinio asmens dalyvio teisių ir pareigų įgyvendinimas nesukuria dalyvio priklausomumo nuo juridinio asmens, kaip sukurtų darbo santykiai, kurių šioje situacijoje nėra - priešingai nei minėtoje ESTT praktikoje. Darbo santykiai pasižymi organizaciniu pavaldumu darbdaviui, ko visai nėra akcininkų santykiuose su akcine bendrove. Akcininkų teisės ir pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir kituose teisės aktuose. Pagrindinės akcininko teisės apibendrintai yra turtinės teisės, leidžiančios gauti bendrovės turto dalį ir teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir šio susirinkimo sprendimų priėmimo procese, taip pat gauti informaciją apie bendrovės veiklą. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnį visuotiniam akcininkų susirinkimui priskiriami įstatų ir buveinės keitimo klausimai, bendrovės organų narių rinkimas, kai kurie bendrovės finansiniai sprendimai, su bendrovės pertvarkymu, restruktūrizavimu ir likvidavimu susiję sprendimai. Tačiau šio straipsnio 2 dalyje pažymima, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus klausimus, jeigu pagal Akcinių bendrovių įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jeigu pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos. Toks bendrovės organų kompetencijos paskirstymas ir atskyrimas lemia, kad organizacine prasme pavienis akcininkas nėra priklausomas nuo bendrovės ar jos valdymo organų, todėl kaip analogiją taikyti aiškinimą, grindžiamą darbo santykiais, nepriimtina.

28. Kaip vienintelis priklausomumo pagrindas šioje konkrečioje situacijoje sprendime paminėtas materialinis suinteresuotumas, tačiau jis savaime nepagrindžia skundžiamame sprendime minimo priklausomumo struktūriškai, hierarchiškai ir funkcijų prasme. Šiuo konkrečiu atveju ginčijamas Tarnybos nutarimas ir skundžiamas sprendimas nesukuria jokių materialinių padarinių pareiškėjui, todėl būtent šioje situacijoje nėra materialinio suinteresuotumo, kuris minėtas sprendime. Pareiškėjo ir advokato A. V. suinteresuotumas šioje byloje pagrįstas siekiu apsaugoti advokato profesinę paslaptį tarpusavio bendradarbiavime pareiškėjui gaunant teisines konsultacijas, įgyvendinant teisę į gynybą.

Klaidinga būtų teigti, kad ir nepriklausomi advokatai savo veikloje neturi materialinio suinteresuotumo. Teisinių paslaugų teikimas yra advokato pajamų šaltinis, kliento sėkmė reiškia ir didesnį jo pasitikėjimą advokatu, tuo pačiu užtikrinant materialinę advokato sėkmę. Pavyzdžiui, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams (vadinamas sėkmės mokesčiu). Tokiais atvejais advokatas yra suinteresuotas ne tik procesine prasme, bet ir materialine, kadangi sėkminga bylos baigtis klientui reikš didesnį susitartą užmokestį advokatui.

Taip pat ir pats procesinis suinteresuotumas gali būti pagrįstas materialiniu suinteresuotumu tuo požiūriu, kad advokatas, kurio pajamų šaltinis yra užmokestis už teikiamas teisines paslaugas, siekia klientui palankios proceso baigties, kad tinkamai apgintų kliento teises ar interesus, ir šis sugrįžtų kitą kartą prireikus advokato pagalbos ar taptų nuolatiniu klientu. Teiginys, kad advokatas privalo turėti tik procesinį suinteresuotumą, yra deklaratyvus ir neatspindi tikrovės. Vien faktas, kad advokatas A. V. turi dalį bendrovės akcijų nereiškia jo priklausomumo nuo bendrovės. A.

V. materialinis interesas reiškia suinteresuotumą sėkminga Bendrovės veikla, o tai nesukelia jokio konflikto tarp pareiškėjo ir A. V. interesų. Advokatas dalyvauja UAB „AV investicija“ veikloje kaip akcininkas naudodamasis jam suteikiamomis teisėmis ir teikia Bendrovei teisines paslaugas bei atstovauja Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamose bylose kaip advokatas. Taigi vien akcijų turėjimo faktas nelemia jo priklausomumo nuo Bendrovės ir negalėjimo tinkamai atlikti advokato funkcijas.

29. Pareiškėjas akcentuoja, kad Tarybos reikalavimas susipažinti su informaciją, kuri pareiškėjo teigimu yra advokato profesinė paslaptis, nėra pagrįstas. Tyrimas atliekamas dėl UAB „Toksika“ veiklos, o ne dėl pareiškėjo veiklos, todėl prašymas susipažinti su UAB „AV investicija“ ir advokato A. V. susirašinėjimu neturi jokio tiesioginio ryšio su tiriamos bendrovės veikla. Advokato profesinės paslapties apsaugą prašoma taikyti tik tai susirašinėjimų daliai, kur A. V. veikė kaip advokatas teikdamas teisines konsultacijas ar atstovaudamas teismuose, o visai medžiagai, kur A. V. veikė kaip akcininkas, tokios apsaugos taikyti neprašoma. Prašymas susipažinti su informacija yra abstraktus prašymas pateikti visą medžiagą tikintis surasti ką nors naudingo tyrimui. Toks reikalavimas turėtų būti laikomas piktnaudžiavimu turima padėtimi siekiant apeiti profesinę paslaptį ir advokato profesinei paslapčiai teikiamos apsaugos visišku nepaisymu. Be to, viena iš prielaidų teisingumo principui įgyvendinti, yra interesų pusiausvyros palaikymas. Šiuo atveju susiduria Konkurencijos įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintas tyrimo operatyvumo ir kokybės interesas ir Advokatūros įstatymo 46 straipsnyje įtvirtinta advokato ir kliento paslapties apsauga.

30. Pareiškėjas neneigia Tarybos tyrimo operatyvumo ir kokybės interesų svarbos, tačiau pažymi, kad skundžiamu sprendimu visai nesvarstytas interesų pusiausvyros klausimas paneigiant bet kokią galimybę taikyti apsaugą advokato ir kliento konfidencialiam susirašinėjimui. Šio susirašinėjimo paslaptis yra ne tik privatus UAB „AV investicija“ interesas, bet ir viešas interesas apsaugoti advokato profesinę paslaptį, kuri yra pagrindas advokato ir kliento tarpusavio pasitikėjimui, tinkamam advokato pareigų vykdymui pagal Advokatūros įstatymą (5, 46 straipsniai) ir Advokatų etikos kodeksą (8 str.). Net baudžiamojoje justicijoje, kur ginamos pačios svarbiausios vertybės, asmens ir visuomenės teisės ir interesai, teikiama apsauga kliento ir advokato konfidencialiam susižinojimui, kadangi tik konfidencialumas leidžia sukurti pasitikėjimu grįstus santykius tarp advokato ir kliento. Teismui nepanaikinus skundžiamo Nutarimo, 2019 m. vasario 1 d. skundo tyrimo operatyvumo ir kokybės interesas nepagrįstai iškeltas kaip dominuojantis ir neatsižvelgta į UAB „AV investicija“ konfidencialios informacijos apsaugą siekiant teisinių konsultacijų ir kitokios teisinės pagalbos iš advokato A. V.

31. Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

32. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog A. V. ir UAB „AV investicija“ tarpusavio komunikacijai negali būti taikoma advokato profesinės paslapties apsauga. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ESTT praktika bylose, kuriose buvo sprendžiama, ar advokatas, kuris yra susijęs darbo santykiais su ūkio subjektu, gali būti laikomas nepriklausomu, ir, ar komunikacijai tarp tokio advokato ir ūkio subjekto gali būti taikoma advokato profesinės paslapties apsauga. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose advokato veiklą, yra numatytas nepriklausomumo reikalavimas advokatui, ESTT praktika dėl advokato nepriklausomumo yra aktuali ir šiai bylai. ESTT advokato nepriklausomumą vertina atsižvelgdamas į tai, ar įmonę ir advokatą sieją struktūriniai, hierarchiniai ir funkciniai ryšiai bei vertino ryšius su įmone, ekonominį priklausomumą ir suinteresuotumą įmonės veikla, galėjimą veiksmingai spręsti galimus konfliktus tarp savo profesinių pareigų ir kliento tikslų. Šie kriterijai gali būti taikomi ne tik vertinant darbo santykius tarp advokato ir kliento, tačiau ir kitokio pobūdžio ryšius tarp advokato ir kliento. ESTT nepriklausomumo kriterijaus nesutapatino tik su darbo santykių tarp kliento ir advokato buvimu. Dėl to, Tarybos vertinimu, sprendžiant dėl advokato nepriklausomumo galėtų būti atsižvelgiama ir į kitus kriterijus, pavyzdžiui į tai, ar advokatas įmonėje turi reikšmingą kiekį akcijų ir naudojasi jų suteikiamomis teisėmis.

33. Nagrinėjamu atveju advokatui priklauso reikšmingas kiekis Įmonių akcijų, tai leidžia priimti svarbius sprendimus Įmonėse, kurie lemia glaustesnius ryšius ir didesnį suinteresuotumą Įmonių komercine veikla. Atsižvelgiant į A. V. turimą akcijų skaičių bei į tai, kad A. V. naudojasi jam Įmonių akcijų suteikiamomis teisėmis, negalima spręsti, kad Advokatas struktūriškai, hierarchiškai ir funkcijų prasme yra trečioji šalis santykiuose su Įmonėmis. Turėdamas tokį kiekį akcijų, advokatas gali priimti svarbius sprendimus dėl Įmonių ūkinės komercinės veiklos ir formuoti Įmonių ūkinę komercinę strategiją. Taip pat advokatas, turėdamas reikšmingą kiekį Įmonių akcijų ir dalyvaudamas Įmonių veikloje, palaiko glaudžius ryšius su Įmonėmis, turi tiek finansinį, tiek asmeninį suinteresuotumą Įmonių ūkine veikla, tai neabejotinai daro poveikį advokato galimybėms Įmonių atžvilgiu nepriklausomai vykdyti savo, kaip advokato, profesines užduotis. Sutinka su pareiškėjo argumentais, kad advokatai turi materialinį suinteresuotumą bylomis ta prasme, jog advokatai siekia laimėti bylas, pritraukti klientus ir pan., tačiau šiuo atveju situacija yra išskirtinė, kadangi A. V. yra suinteresuotas Įmonių komerciniais interesais. A. V. būdamas šių Įmonių akcininku ne tik gauna atlygį kaip advokatas, tačiau ir dividendus iš Įmonių veiklos. Dėl to A. V., teikdamas teisines paslaugas, negali teikti nepriklausomų teisinių konsultacijų, nepaisydamas savo kaip akcininko interesų. Be to, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, akcininkai tam tikrais atvejais gali būti atsakingi už įmonių veiklą, todėl būtų nepagrįsta daryti išvadą, kad akcininkas, kuris yra ir advokatas, galėtų neteikti jokių duomenų, susijusių su įmonės veikla, prisidengdamas advokato profesine paslaptimi.

34. Atsakovas pažymi, kad nėra pagrindo skirstyti advokato susirašinėjimo ar kitų bendravimo su Įmone dokumentų, kadangi advokatas Įmonių veiklos atžvilgiu nelaikytinas nepriklausomu ir bet kurioje jų veiklos srityje dalyvauja ne kaip nešališkas teisines konsultacijas (paslaugas) teikiantis advokatas, o savo akcijų suteikiamas teises įgyvendinantis, su Įmonėmis (asmeniškai ir finansiškai) susijęs ir jų Įmonių ūkinėje komercinėje veikloje dalyvaujantis asmuo. Nors UAB „AV investicija“ pateikė teisinių paslaugų sutartis su advokatu ir nurodė bylas, kuriose jis atstovauja Įmones, tačiau advokatas kartu turi reikšmingą kiekį akcijų Įmonėse, įgyvendina akcijų suteiktas teises, todėl dalyvauja Įmonių veikloje ne kaip advokatas. Tai paneigiančių duomenų, kurie leistų įsitikinti, jog konkretus Įmonių susirašinėjimas ar kiti bendravimo su advokatu dokumentai atitinka profesinės paslapties apsaugos suteikimo sąlygas, UAB „AV investicija“ nepateikė.

35. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos teisinį reglamentavimą, aktualią ESTT praktiką bei nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad advokatas negali būti laikomas nepriklausomu, t. y. struktūriškai, hierarchiškai ir funkcijų prasme trečiąja šalimi santykiuose su pareiškėju, todėl nėra pagrindo taikyti advokato profesinės paslapties apsaugos.

36. Atsakovas dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas neteisingai aiškino teisės aktus bei ESTT praktiką, kadangi joks teisės aktas nedraudžia advokatui turėti įmonės akcijų, nurodo, jog tai, kad Advokatūros įstatymas ar kiti įstatymai nedraudžia advokatui turėti akcijų, būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu, teikti kitas paslaugas ir vykdyti veiklą, nereiškia, jog tokios veiklos vykdymas tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, įgyvendinant savo teises pagal reikšmingą kiekį turimų įmonės akcijų, neturi įtakos advokato nepriklausomumui. Nepriklausomai nuo to, kad Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje yra numatytos tam tikros veiklos, kurias advokatas taip pat turi teisę vykdyti, Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 punktas numato ir nepriklausomumo reikalavimą. Lietuvos advokatų etikos kodekso 3 ir 4 straipsniuose taip pat numatyta, kad, jei atstovaujant klientams kyla interesų konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas, advokatas turi nustoti veikti tų klientų vardu, ar, kad atlikdamas profesines pareigas, advokatas turi būti visiškai nepriklausomas nuo bet kokios įtakos, ypač tos, kuri gali kilti dėl asmeninių interesų ar išorinio poveikio. Tai, kad teisės aktuose neprivalo būti įtvirtintas draudimas užsiimti tam tikra veikla nereiškia, jog advokatai gali imtis bet kokios veiklos, kurios nedraudžia teisės aktai. Tai patvirtina ESTT praktika. Nurodytose ESTT bylose dėl advokato profesinės paslapties taikymo taip pat nagrinėjo situaciją, kai nacionalinės teisės nuostatos advokatams nedraudė kartu būti ir įmonių darbuotojais. Tačiau vien tai, jog nacionalinis įstatymas nedraudė tam tikros veiklos nereiškė, jog advokatai buvo laikomi nepriklausomais įmonių, kuriose dirbo, atžvilgiu.

37. Pasisakydamas dėl interesų pusiausvyros, atsakovas teigia, kad pradėjus tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo, Tarybos įgalioti pareigūnai, vadovaudamiesi Konkurencijos įstatymo 25 straipsniu, turi teisę atlikti tyrimo veiksmus. Šiuo atveju Konkurencijos tarybos įgaliotas pareigūnas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas išduoti leidimą atlikti tyrimo veiksmą – patikrinimą UAB „Toksika“, UAB „Ekotopas“, UAB „AV investicija“, UAB „Transeco“ naudojamose patalpose, teritorijose ir transporto priemonėse.

Teismas prašymą tenkino ir davė leidimą atlikti patikrinimą šių įmonių naudojamose patalpose, teritorijose ir transporto priemonėse. Tarybos įgalioti pareigūnai patikrinimo metu gali peržiūrėti tyrimui reikalingus dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su ūkio subjekto darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją kopijuoti; gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas ir pan.

Šiuo atveju Tarybos pareigūnai nustatė, kad tyrimui yra reikalingi duomenys, kurie, pareiškėjo teigimu, sudaro advokato profesinę paslaptį. Taryba pateikė išsamius motyvus, dėl kurių advokato profesinės paslapties apsauga susirašinėjimui su A. V. neturėtų būti taikoma. Be to, tokios situacijos aplinkybėmis, kai advokatas iš esmės dalyvauja Įmonių ūkinėje komercinėje veikloje, tapatinasi su Įmonėmis, yra su jomis struktūriškai (akcijomis) susijęs, advokato parengti dokumentai ir kitoks susirašinėjimas su Įmonėmis yra Įmonių veiklos dokumentai, kurie reikalingi siekiant patikrinti atitinkamas faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių Taryba atlieka Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimą.

Todėl tokiems dokumentams nepagrįstai suteikus advokato profesinės paslapties apsaugą Taryba apribojama veiksmingai atlikti tyrimus, surinkti reikalingus įrodymus, o ūkio subjektai turi galimybę nuslėpti tyrimams reikalingą informaciją. Taryba įvertino ir atsižvelgė į advokato profesinės paslapties apsaugos reikalavimus bei iš patikrinimo metu paimtos informacijos pašalino UAB „AV investicija“ susirašinėjimus su šešiais kitais advokatais, kurie pagal UAB „AV investicija“ pateiktus duomenis atitiko advokato profesinės paslapties sąlygas.

38. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju nebuvo užtikrinta interesų pusiausvyra. Priešingai, vadovaujantis pareiškėjo aiškinimu, būtų sudaryta galimybė taikyti advokato paslaptį tais atvejais, kai advokato veiklai, kuri turi likti nepriklausoma, darytų įtaką advokato asmeninės sąsajos su atstovaujamuoju.

39. Atsakovas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad teismo sprendimas nemotyvuotas, nurodo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime analizavo tiek Lietuvos Respublikos teisinį advokato veiklos reguliavimą, tiek aktualią ESTT praktiką, nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai. Tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus pareiškėjui, nesant teisinių pagrindų kitokiam jų įvertinimui, nėra pagrindas pripažinti, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Bendrovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriame, visų pirma, nurodė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą esant be motyvų (nutarties 25 p.), antra, nebuvo apsvarstyta galimybės kreiptis į ESTT (nutarties 26 p.), trečia, Taryba nepagrįstai nukreipė tyrimą į ginčo susirašinėjimą (nutarties 29 p.), ketvirta, socialiniam konfliktui išspręsti taikyta teisė aiškinta netinkamai (nutarties 27-28, 30 p.).

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tik atsakius į apeliacinio skundo argumentą dėl apskųsto sprendimo motyvacijos, būtų galima tolimesnė patikra.

42. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

43. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas.

44. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas turi įvertinti bylos duomenis (įrodymus), nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad teismas iš principo nustatė bylai reikšmingus duomenis (aplinkybes), kuriuos, siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, turėjo nustatyti (surinkti).

46. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo II skyriaus 3 punkte yra pateikiamas teismo vertinimas, o 4 punkte išdėstoma, kodėl skundas negali būti tenkinamas. Taigi iš principo Vilniaus apygardos administracinis teismas laikėsi teisinio reguliavimo priimant procesinį sprendimą dėl konkretaus socialinio konflikto bei nurodė, kas nulėmė apskųstą verdiktą, todėl apeliacija dėl teismo sprendimo kaip sprendimo be motyvų pripažintina nepagrįsta.

47. Kita vertus, būtų galima sutikti, kad apskųsto teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra lakoniška, stokoja detalumo, bet tai nėra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi buvo argumentuota dėl bylos baigties ne pareiškėjo naudai.

48. Struktūriškai kitas aktualus apeliacinio skundo argumentas – Tarybos reikalavimo nukreipimas į pareiškėjo veiklą, t. y., ar Taryba turėjo tokią teisę bei pagrindą.

49. Pradėjus tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo, Tarybos pareigūnai veikia nustatytų įgalinimų ribose. Apeliaciniame skunde nenurodoma, koks teisinis reguliavimas buvo pažeistas, nepaneigiama, kad buvo gautas teismo leidimas atlikti tyrimą ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ atžvilgiu, todėl minimas apeliacinio skundo argumentas laikytinas visiškai nepagrįstu taip pat (Konkurencijos įstatymo 25 str.; žr. ir nutarties 37 p.).

50. Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostata jau buvo cituota šiame baigiamajame teisės akte (nutarties 18 p.). Joje išdėstyta taisyklė suteikia advokato veiklai atitinkamas garantijas ir viena iš jų, kuri ir yra ginčo objektu – draudžia naudoti kaip įrodymą advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinį, ko būtent ir siekia Taryba, atmetusi UAB „AV investicija“ 2019 m. vasario 1 d. skundą skundžiamu Nutarimu.

51. Įstatymų leidėjas nėra aptaręs situacijos, kada advokatas, teikiantis savo klientui paslaugas, yra susietas su juo (klientu) ūkiniais komerciniais ryšiais (šiuo atveju bendrovės akcininkas), t. y. nėra aišku, ar ir tokiais atvejais turi būti taikoma advokato veiklos garantija pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį (absoliuti garantija nepaisant faktinių aplinkybių ir valstybės institucijų teisės aktais apibrėžto siekio).

52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nori atkreipti dėmesį į tai, kad socialinė teisės paskirtis – saugoti visų visuomenės narių teises ir lemti jų įgyvendinimą. Socialinė teisės paskirtis yra užtikrinama per teisės funkcijas, iš kurių būtų galima išskirti reguliavimo funkciją (teisinio santykio dalyviui nustatoma teisė į tam tikrą vertybę), taip pat priešingų interesų derinimo funkcija, kada siekiama visų visuomenės narių apsaugos, turinčių dažnai priešingus interesus, t. y. kada reikalingas socialinis kompromisas.

53. Gautoje patikrinti administracinėje byloje Bendrovė siekia pasinaudoti suteikta teisine garantija į Bendrovės ir advokato bendravimo turinio apsaugą, kurią nori apriboti Taryba, vykdydama įstatymų leidėjo jai priskirtas funkcijas, pasinaudodama teise gauti tyrimui atlikti reikalingą informaciją bei ją panaudoti kaip įrodymą.

54. Nėra pagrindo nesutikti su aplinkybe, jog teisių ir laisvių apribojimai vis dėlto yra galimi, t. y. laikomi pagrįsti, jeigu yra teisėti ir būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Ieškant atsakymo į klausimą, ar konkretus ribojimas yra būtinai reikalingas demokratinėje visuomenėje, pirmiausiai reikia išsiaiškinti ribojimo tikslus bei paskirtį, nustatyti, ar ribojimo priemonės proporcingos siekiamam teisėtam tikslui.

55. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad jeigu teisė taip apribojama, kad jos įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu teisė suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, tai tokiu atveju būtų pagrindo teigti, jog pažeidžiama pati teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimas).

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuostatas išdėstytas šios nutarties 51–55 punktuose, daro išvadą, kad Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisinė garantija nėra absoliuti ir gali būti ribojama, kai tai yra teisėta ir būtinai reikalinga demokratinėje visuomenėje.

57. Materialinis advokato suinteresuotumas Bendrovės veikla nėra ta aplinkybė, kuri galėtų lemti ginčo teisinės garantijos ribojimą. Net ir akcijų skaičius šiuo atveju nekeičia situacijos. Juk net ir vieną akciją turintis akcininkas, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėmis, gali lemti įmonės komercinės veiklos kryptį ir pan.

58. Esant tokiai situacijai, kokia išdėstyta šioje byloje, turėtų būti vertinama, ar buvo pakankamai pagrįstas bei proporcingas ir ar teisėtas siekis, apribojant įstatymų leidėjo Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą garantiją, ką ir turėtų nustatyti bei dėl to pateikti savo išvadas pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjant iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 145 str. 1 d. 2 p.).

59. Apeliacinio skundo argumentas dėl kreipimosi į ESTT, nutarus bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nebetenka teisinės prasmės, todėl atskiras vertinimas dėl jo nebepateiktinas.

60. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas dėl poreikio surinkti daug naujų įrodymų ir dar kartą išnagrinėjus bylą pirmoje instancijoje, iš naujo priimti sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius