Legislator Case Law & Legislation
8fe0589c-1708-4d36-8405-e19dcda7f1aa AI generated

8fe0589c-1708-4d36-8405-e19dcda7f1aa · Kauno apygardos teismas

Case Number 8fe0589c-1708-4d36-8405-e19dcda7f1aa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-276-273/2020 Proceso Nr. 2-69-3-20574-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3; 2.6.1.6.1; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. R. ir atsakovų D.

Legislator headnote

AI generated

8fe0589c-1708-4d36-8405-e19dcda7f1aa · Kauno apygardos teismas: lygiomis dalimis po 1 720,32 Eur ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei J. B. 49 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis valstybei po 7,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-276-273/2020 Proceso Nr. 2-69-3-20574-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3; 2.6.1.6.1; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. R. ir atsakovų D.

O., S. R. J., J. B. bei trečiojo asmens R. O. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-291-848/2019 pagal ieÅ¡kovės N. R. ieÅ¡kinį atsakovams D. O., S. R. J., J. B. dėl skolos priteisimo ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo R. O.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė N. R. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovo D.

O. 19 550,34 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, pripažinti negaliojančia 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2-2755) bei priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai visas ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovė 2012 m. liepos 20 d. susituokė su trečiuoju asmeniu R. O.. Iki santuokos sudarymo ieÅ¡kovei ir R. O. atsakovai D. O. ir S. R. J. pažadėjo D. O. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ su žemės sklypu (bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė D. O. ir S. R. J.), esantį (duomenys neskelbtini), padovanoti ieÅ¡kovei ir D. O. sÅ«nui R. O.. Po Å¡io pažado ieÅ¡kovė su R. O. pradėjo ginčo namÄ rekonstruoti ir pritaikyti savo Å¡eimos poreikiams.

Iki santuokos sudarymo, t. y. 2011 m. lapkričio 25 d. buvo užsakytas ir padarytas rekonstrukcijos/statybos projektas. Bendro ūkio vedimo faktas nuo 2008 m. tarp ieškovės ir R. O. nustatytas 2017 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1005-800/2017. 2012 m. pavasarį pradėti statybos darbai. Visi projektavimo ir statybos darbai buvo apmokėti iš ieškovės ir R. O. bendrų ir santuokinių lėšų, D. O. pinigų namo rekonstrukcijai nenaudojo. Viso rekonstravimo ir statybos darbams ieškovė su R.

O. iÅ¡leido 39 100,68 Eur piniginių lėšų. Rekonstravimo ir statybos darbai sustojo 2015 m. pabaigoje, kai tarp ieÅ¡kovės ir R. O. kilo nesutarimai dėl bendro gyvenimo ateities. 2016 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-11066-800/2016 ieÅ¡kovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo ir skolos iÅ¡ atsakovų priteisimo. Sužinoję apie prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsakovai D. O. ir R. S. J. 2016 m. gegužės 11 d., t. y. po dviejų dienų po prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo, pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 2-2755) ginčo gyvenamÄ jį namÄ su žemės sklypu perleido dukrai atsakovei J.

B.. Sudarius Å¡iÄ sutartį, atsakovui D. O. neliko turto, iÅ¡ kurio galima bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koti jo skolÄ . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui D. O. nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas iÅ¡ ieÅ¡kovės ir R. O. santuokoje įgytų piniginių lėšų, atsakovas D. O. turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės ir R. O. iÅ¡leistus pinigus atsakovo turto pagerinimui. Atsakovai D. O. ir R. S. J. su atsakove J. B. sudarė tariamÄ sandorį, siekdami iÅ¡vengti turtinių prievolių, Å¡is sandoris pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip D.

O. kreditorės, interesus. 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu kaip sudaryta tik dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, siekiant išvengti skolos išieškojimo ir actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.).

3. Atsakovai D. O., S. R. J. ir J. B. atsiliepime ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcija buvo atliekama iÅ¡ atsakovų D. O. ir S. R. J. lėšų, kadangi jie planavo Å¡iame turte gyventi ir tik vėliau, atsakovas D. O. pažadėjo ginčo turtÄ padovanoti atsakovei J. B.. Kadangi ginčo turtas, t. y. žemės sklypas, priklausė atsakovams D. O. ir S. R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tai atsakovė S. R. J. pageidavo už savo turto dalį gauti kompensacijÄ pinigais, t. y. ji, skirtingai nei atsakovas, savo dalį atsakovei J.

B. perleido, o ne padovanojo. 2009 m. birželio 12 d. atsakovas D. O. buvo iÅ¡davęs R. O. įgaliojimÄ tvarkyti visus su ginčo turtu susijus klausimus, kuriam pasibaigus 2011 m. balandžio 2 d. iÅ¡davė naujÄ Ä¯galiojimÄ . Jeigu atsakovai bÅ«tų ketinę perleisti trečiajam asmeniui ginčo turtÄ , tai bÅ«tų padarę iÅ¡ karto, nebÅ«tų iÅ¡duoti įgaliojimai. Atsakovų sudarytas sandoris negalėjo pažeisti ieÅ¡kovės teisių, kadangi ginčo sandoris buvo atlygintinis. IeÅ¡kovės santuoka su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta tik 2012 m. liepos 20 d., o duomenų apie tai, kad iki tol ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu, iÅ¡ viso nėra.

IeÅ¡kovė nepateikė 19 550,34 Eur dydžio reikalavimo teisę įrodančių duomenų, iÅ¡skyrus du įrodymus – po santuokos sudarymo trečiojo asmens atliktus du mokėjimus už statybines medžiagas, kurių bendra suma 7 962,07 Eur, todėl ieÅ¡kovės dalis atitinkamai galėtų sudaryti ne daugiau kaip 3 981,03 Eur. Atsakovei J. B. nebuvo žinoma apie kokius nors ieÅ¡kovės ir atsakovų D. O. ir S. R. J. susitarimus bei, kad ieÅ¡kovė ar trečiasis asmuo bÅ«tų investavę kokias nors lėšas į ginčo turtÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo D. O. ieÅ¡kovei 16 107,95 skolÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (16 107,95 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016 m. spalio 11d.) iki teismo sprendimo įvykdymo; pripažino negaliojančia 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2-2755); priteisė iÅ¡ atsakovų D. O., S. R. J. ir J.

B. lygiomis dalimis po 1 720,32 Eur ieškovei bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės atsakovei J. B. 49 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei po 7,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

5. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. gegužės 11 d. nuosavybės teise priklausė D. O.. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė D. O. ir S. R. J.. R. O. ir N. Č. (R.) susituokė 2012 m. liepos 20 d., o bendrÄ Å«kį vedė nuo 2008 metų. Å is faktas nustatytas ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-1005-800/2017. Atsakovai D. O. ir S. R. J. 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovei J. B. pardavė gyvenamÄ jį namÄ su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo turtas) už 5 000 Eur.

6. Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad neabejotinai nustatytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovė ir R. O. savo bendras ir santuokines lėšas investavo į atsakovui D. O. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo nuo 2008 metų vedė bendrÄ Å«kį ir jų įgytas turtas pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe lygiomis dalimis po ½, taip pat į tai, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo D. O. priteistina pusės lėšų, investuotų į D. O. priklausančio nekilnojamojo turto rekonstrukcijÄ ir statybas, suma.

7. Dėl investuotų lėšų dydžio. Teismas, remdamasis byloje atliktos 2018 m. rugpjūčio 20 d. ekspertizės aktu nustatė, kad iÅ¡ viso ginčo namo atliktų statybos darbų kaina yra 29 319,70 Eur. Teismas taip pat pagrįstomis pripažino ieÅ¡kovės pusę 2 896,20 Eur projektavimo darbų sumos, o 23,17 Eur darbininkų maitinimo iÅ¡laidas atmetė kaip nepagrįstas. Teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 19 550,34 Eur iÅ¡ atsakovų tenkino iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo D. O. priteisė 16 107,95 Eur sumÄ investuotÄ Ä¯ atsakovui priklausančio ginčo turto statybas. Teismas procesines palÅ«kanas iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei priteisė CK 6.210 straipsnio pagrindu.

8. Dėl actio Pauliana instituto taikymo. Teismas nustatė, kad yra visos actio Pauliana taikymo sÄ lygos. Atsakovas D. O. ieÅ¡kovei jos investuotų lėšų negrÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kovė (kreditorė) ginčijamos 2016 m. gegužės 11 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę. D. O. kito turto į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, neturėjo, jo gaunamos pajamos nėra pakankamos skolos grÄ Å¾inimui, todėl atsakovų sudarytas sandoris pažeidė ieÅ¡kovės teises.

Teismas nenustatė, kad atsakovai sandorį sudaryti privalėjo. Atsakovai D. O., S. R. J. ir J. B. sudarydami ginčijamÄ sandorį buvo nesÄ Å¾iningi – atsakovui D. O. apie ieÅ¡kovės į ginčo turtÄ investuotas lėšas neabejotinai buvo žinoma, atsakovai visos bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad tarp Å¡eimos narių yra labai artimi santykiai, todėl atsakovei J. B. nurodytos aplinkybės turėjo bÅ«ti žinomos. 2016 m. gegužės 9 d. ieÅ¡kovė santuokos nutraukimo byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė iÅ¡ atsakovų priteisti į statybas investuotas lėšas.

Ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas 2016 m. gegužės 11 d., t. y. po dviejų dienų ieškovei pareiškus priešieškinį. Sandoris buvo sudarytas tarp artimų giminaičių. Teismas konstatavo, kad įvertinus byloje pateiktus įrodymus yra pagrindas 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl ginčo gyvenamojo namo su žemės sklypu, pripažinti negaliojančia.

9. Dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu. Teismas nustatė, kad ginčo nekilnojamas turtas perleistas artimai giminaitei, už maÅ¾Ä kainÄ vykstant ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens skyrybų procesui, praėjus tik dviem dienoms, kai ieÅ¡kovė teismui pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsakovė J. B. jau turi gyvenamÄ jį namÄ su žemės sklypu ir nėra įrodymų, kad Å¡iuo metu ginčo nekilnojamuoju turtu rÅ«pinasi, ginčo turtas buvo statomas ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens lėšomis Å¡eimos poreikiams tenkinti. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatavo, jog sudarydamos ginčo sandorį Å¡alys nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, sandoris realiai nebuvo vykdomas, todėl 2016 m. gegužės 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis taip pat pripažintina negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu.

10. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti skolÄ patenkintas iÅ¡ dalies – 82 proc., o reikalavimas pripažinti negaliojančia 2016 m. gegužės 11 d. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį patenkintas 100 proc., todėl patenkintų reikalavimų dalis sudaro 93 proc. , o atmestų – 7 proc. IeÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 5 549,42 Eur. IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteista po 1 720,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (5 549,42 Eur x 93 proc. = 5 160,96 Eur /3 = 1 720,32 Eur).

Atsakovė J. B. patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl jai iš ieškovės priteista 49 Eur (700 Eur x 7 proc. = 49 Eur). Valstybės 25,16 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, priteistos lygiomis dalimis (po 7,80 Eur) iš atsakovų, o iš ieškovės nepriteistos nes jos neviršijo nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai 11.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimÄ pakeisti ir priteisti iÅ¡ atsakovo D. O. ieÅ¡kovei 19 527,17 Eur skolÄ . Apeliaciniame skunde nurodė Å¡iuos argumentus: 1.1. Sprendimo dalis, kuria buvo atmesta ieÅ¡kinio dalis dėl 3 419,22 Eur priteisimo nepagrįsta, todėl turėtų bÅ«ti pakeista; 1.2. Teismas sprendimÄ grindė iÅ¡imtinai eksperto iÅ¡vada ir eksperto raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, tačiau tai nebuvo kliÅ«tis vadovautis ieÅ¡kovės padarytais statybos iÅ¡laidų paskaičiavimais ir paaiÅ¡kinimais bei Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančiais raÅ¡ytiniais įrodymais; 1.3.

IeÅ¡kovės pridėtuose iÅ¡laidų paskaičiavimuose yra nurodytos iÅ¡laidos namo perdangos plokÅ¡tėms bei skardinės stogo dangos, kaminų skardinimo ir lietaus sistemos elementams, taip pat jų atvežimui apmokėti, kurių nevertino ekspertas; 1.4. Perdangos plokščių kainÄ ir jos sumokėjimÄ patvirtina 2012 m. spalio 25 d. gelžbetoninių gaminių užsakymo sutartis gyvenamajam namui, sudaryta tarp UAB „Betonika“ ir R. O., UAB „Betonika“ R. O. 2012 m. lapkričio 12 d. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita-faktÅ«ra; 2012 m. lapkričio 5 d., 2012 m. lapkričio 9 d. avanso UAB „Betonika“ už perdangos plokÅ¡tes pavedimai, 2012 m. lapkričio 8 d., 2012 m. spalio 26 d.

R. O. padaryti pavedimai. Skardinės stogo dangos, kaminų skardinimo ir lietaus sistemos elementų ir jų atvežimo kainÄ patvirtina 2012 m. spalio 8 d. sutartis-užsakymas dėl statybinių medžiagų pirkimo su UAB „Gotinga“ bei sÄ skaitos apmokėjimui už medžiagas; 1.5. UAB „Betonika“ sÄ skaitoje nurodyta suma už perdangos plokÅ¡tes 3 530,88 Eur (12 191,39 Lt), UAB „Gotinga“ sÄ skaitose nurodyta suma už skardinimo medžiagas 4 378,91 Eur (15 119,49 Lt), todėl bendra suma, kuri turėtų bÅ«ti pridėta prie teismo eksperto nustatytos statybos medžiagų ir darbų vertės yra 3 954,90 Eur (1/2 dalis nuo 7 909,79 Eur).

12. Apeliaciniame skunde atsakovai ir trečiasis asmuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti pilnai, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovų ir trečiojo asmens turėtas visas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus: 2.1. Sprendimas priimtas pažeidus materialines teisės normas, netinkamai, neobjektyviai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos; 2.2.

Teismas nenustatė prievolės atsiradimo momento ir jį susiejo tik su tariamai tarp trečiojo asmens bei ieÅ¡kovės vykdoma jungtine veikla. 2.3. IeÅ¡kovė nepagrįstai ir melagingai yra nurodžiusi, kad iki santuokos sudarymo ieÅ¡kovei ir bÅ«simam sutuoktiniui R. O., D. O. ir S. R. J. pažadėjo D. O. asmeninės nuosavybės teise priklausantį ginčo turtÄ padovanoti ieÅ¡kovei ir R. O.. Po Å¡io pažado ieÅ¡kovė su R. O. pradėjo žadamÄ dovanoti turtÄ rekonstruoti ir pritaikyti savo Å¡eimos poreikiams.

Teismui sprendimu pripažinus Å¡iÄ ieÅ¡kovės aplinkybę pagrįsta, sprendime visiÅ¡kai nepasisakyta, kas tai įrodo, kad buvo toks ir ne kitoks susitarimas ir kada. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (notaro patvirtinti įgaliojimai) paneigia ieÅ¡kovės teiginius ir teismo padarytÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl susitarimo dovanoti nekilnojamÄ jį turtÄ . Teismas Å¡ių aplinkybių netyrė ir sprendime iÅ¡ esmės apie tai nepasisakė; 2.4. Teismas nepagrįstai suabsoliutino jungtinės veiklos institutÄ reglamentuojančias teisės normas, taikė prezumpcijÄ dėl lygių partnerių įnašų, neiÅ¡plėtojo kiekvienos Å¡alies indėlio į statybas ir neteisingai sprendė dėl bendrosios nuosavybės dalių ir Å¡alių įnašų dydžio; 2.5.

Teismas ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens gyvenimÄ kartu sutapatino su santuoka, todėl nepagrįstai sprendė, kad Å¡alys tariamam bendram tikslui leido bendras pajamas, nors Å¡iuo atveju negali bÅ«ti kalbos apie bendras pajamas. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginÄÄ dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės - asmeninė vieno iÅ¡ sugyventinių ar bendroji dalinė, - reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.

Nustačius, kad Å¡alys turėjo bendrÄ tikslÄ , vertinama, kad jie yra saistomi sutartinių teisinių santykiu, tačiau ir tokiu atveju turi bÅ«ti nustatyta, į kÄ buvo nukreipta sutarties Å¡alių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011); 2.6. Nekilnojamajam turtui sukuriant ar jį pagerinant Å¡alims gyvenant bendrai, tačiau nesant raÅ¡ytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iÅ¡ kurios bÅ«tų aiÅ¡ki Å¡alių valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio.

Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktÄ kaip nuosavybės objektÄ ; kai jungtinę veiklÄ pietoj antys asmenys tvarko bendrÄ Å«kį, dalyvavimas siekiant bendro Å«kinio tikslo yra ir darbas bendrame Å«kyje. IeÅ¡kovė yra sumokėjus tik dalį pinigų už namo projektÄ (tik 1000 Lt) ir avansÄ už perdangos plokÅ¡tes ir tik trečiojo asmens pinigais, kuriam juos davė atsakovas, į tai kad tarp Å¡alių bendras gyvenimas netruko ilgÄ laikÄ ir jis nebuvo nuolatinis bei pastovus (R.

O. dažnai buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos į misijas), o gyvenimo kartu faktas nelemia nuosavybės teisių, teismui nesudaro pagrindo iÅ¡vadai apie susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę; 2.7. Jeigu bendraturčiai panaudoja nekilnojamuosius daiktus (pvz., pastato dalį, nebaigtÄ statybÄ ) sutarties tikslui pasiekti (gyvenamajam namui pasistatyti sau gyventi), tai Å¡is sandoris turi bÅ«ti sudaromas notarine forma, o jos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį; 2.8.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ieÅ¡kovei priteisė 2 896,20 Eur sumÄ . Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti pusę 2 896,20 Eur projektavimo darbų sumos pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ . Teismas nevertino, kokiu pagrindu ieÅ¡kovei turėtų bÅ«tų priteista nurodyta suma, kai tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens jokios jungtinės veiklos nebuvo, o ieÅ¡kovė yra sumokėjusi tik 1 000 Lt avansÄ , nes kita dalis buvo sumokėta už projektÄ trečiojo asmens R. O.; 2.9. IeÅ¡kovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, nes nebuvo sudaryta jokia sutartis (jungtinės veiklos, bendros dalinės nuosavybės sukÅ«rimo, rangos sutartis ar pan.).

IeÅ¡kovė neturėjo reikalavimo teisės į atsakovÄ D. O., o trečiajam asmeniui R. O. jokių reikalavimų nebuvo pareikÅ¡ta. 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo - pardavimo sutartis niekaip nepažeidė ir negalėjo pažeisti ieÅ¡kovės interesų. Nesant Å¡ių pirmųjų actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygų, neturi reikÅ¡mės ir kitos neteisingai konstatuotos sÄ lygos; 2.10. Teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei pinigų sumas, iÅ¡imtinai vadovavosi eksperto iÅ¡vada ir atmetė kitus pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kurie prieÅ¡tarauja eksperto iÅ¡vadai, ieÅ¡kovės sudarytai statybų iÅ¡laidų sÄ matai ir juose nurodytoms sumoms.

Teismas iÅ¡ esmės netyrė atsakovų nurodytų aplinkybių, pateiktų foto nuotraukų ir pan. Teismas eksperto akto nesulygino su nupirktų medžiagų kiekiu ir sumomis (UAB „Gotika“) sÄ skaita, neatsižvelgė, kad darbai buvo vykdomi Å«kio bÅ«du ir nebuvo samdomi kiti asmenys (visose foto nuotraukose matyti, kad statybvietėj dirba atsakovas ir trečiasis asmuo), nebuvo naudojami kiti statybų agregatai (kaip kranas ar benzininis gręžtuvas). Nebuvo nuomojami pastoliai (foto nuotraukos patvirtina, kad buvo naudojami savadarbiai pastoliai), tvoros stulpelių kiekis neatitinka ir prieÅ¡tarauja antstolės konstatuotoms faktinėms aplinkybėms (antstolė konstatavo 56 vnt. tvoros stulpelių, ekspertas 66 vnt.), nevertinta, kad dalis medžiagų buvo grÄ Å¾inta, tačiau į sÄ matÄ Ä¯traukta, neįvertinta, kad atsakovė J.

B. savo asmenines lėšas investavo į ginčo statybas, kurios negalėjo bÅ«ti priteisiamos. Nevertinta ir visuotinai žinoma aplinkybė, jog statant statinį Å«kio bÅ«du, jo statybos kaÅ¡tai visada yra mažesni, sunaudojama mažiau statybinių medžiagų, nesamdant kitų asmenų nemokami mokesčiai, o statybinių medžiagų kiekiai iÅ¡ esmės neatitinka „Sistela“ eksperto skaičiavimo sistemai; 2.11. Teismas neatsižvelgė į D. O. gautas pajamas dėl iÅ¡mokos dėl ligos ir netekto nedarbingumo, kas sudarė ženklias įplaukas į Å¡eimos biudžetÄ .

Atsakovas neturėjo bankinės kortelės, todėl už statybines medžiagas atsiskaitė grynais pinigais. Ä® sÄ matÄ Ä¯traukti darbai, kurie buvo atliekami Å«kio bÅ«du - mÅ«rinimo darbai, stogo darbai, pamatų liejimas, tvoros statymas, nors teismui pateikti įrodymai įrodo, kad statyba buvo vykdoma nesamdant fizinių asmenų ir nemokant jiems už atliktus darbus. Pamatų atkasimas buvo atliekamas pačio atsakovo D. O.. Ekspertas iÅ¡vadas paskaičiavimus pateikė pagal pastato planÄ - brėžinį ir nematė faktiÅ¡kai atliktų darbų, o rėmėsi tik pagal medžiagų kiekį ir namo planu-projektu.

Nebuvo naudojami jokie mechanizmai vykdant stogo įrengimo darbus. Pastoliai buvo sukonstruoti vietoje iÅ¡ antrinės medienos. Lietaus nuvedimo sistema nebuvo įrengta pilnai - neįrengti lietaus nuvedimo vamzdžiai. Tačiau į sÄ matÄ tai įskaičiuota kaip pilnai atlikti darbai. Stogo vėjalentės, stogo skardinimas, karnizo lentos neįrengtos pilnai, o ekspertas paskaičiavo tai kaip pilnai atliktus darbus. Ekspertas paskaičiavo sklypo formavimo atliktus darbus. Žemės sklypo aukÅ¡tis matosi ir antstolės R.

P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kurį galima palyginti su teismo eksperto darytomis nuotraukomis 2018 m. Eksperto fotonuotraukų darymo metu sklypas ženkliai pakeltas. Eksperto paskaičiuoti monolitiniai betoniniai pamatai neatitinka tikrovės, kadangi iÅ¡ antstolės protokolo matyti, kad dalis pamato buvo įrengta vėliau, nei kilo teisminis ginčas. IeÅ¡kovė prie sÄ matos pridėjo sumÄ , sumokėtÄ už kietos žalios vielos tvoros segmentus, tačiau jie buvo grÄ Å¾inti atgal į prekybos centrÄ ; 2.12.

Teismas netinkamai iÅ¡sprendė procesinių palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momentÄ , sandorį pripažinus negaliojančiu. Å iuo konkrečiu atveju, pripažinus atsakovų sandorį negaliojančiu ir nukreipus ieÅ¡kovės prievolės įvykdymÄ Ä¯ turtÄ , nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja prievolė. Iki teismo sprendimo priėmimo nėra ir nebuvo įvardijama konkreti suma, kuriÄ kreditorius privalėtų padengti kad ir geranoriÅ¡kai, t. y. nenustatyta prievolė ir į kokiÄ sumÄ .

Tik priėmus teismo sprendimÄ sukuriama prievolė ir į konkrečiÄ sumÄ , kurios atsiradimo momentas - teismo sprendimo įsiteisėjimas. Dėl Å¡ios priežasties atsiranda piniginė prievolė ir kreditoriui atsiranda procesinės palÅ«kanos iÅ¡ skolininko, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

13. Atsiliepime į atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovų ir trečiojo asmens 1 306,80 Eur ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas teisinei advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Atsiliepime nurodė tokius argumentus: 3.1. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad atsakovų pažadėjimas dovanoti ginčo turtÄ buvo. Jeigu tokio pažado nebÅ«tų buvę, ieÅ¡kovė su R.

O. niekada nebÅ«tų pradėję vykdyti statybos darbų ir investavę į D. O. nekilnojamÄ jį turtÄ pinigines lėšas; 3.2. Dovanojimo sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta, nes nei 2009 m., nei 2011 m. ginčo turto nuosavybės dokumentai nebuvo sutvarkyti, turto nuosavybė buvo įteisinta tik 2015 m.; 3.3. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1005-800/2017 neginčytinai yra nustatytas prejudicinis faktas, jog ieÅ¡kovė ir R. O. bendrÄ Å«kį vedė nuo 2008 metų. Todėl apeliantų teiginiai apie negalimas bendras pajamas yra nepagrįsti; 3.4.

Apeliantų argumentai dėl notarinės formos reikalavimų jungtinės veiklos sutarčiai nepagrįsti. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; kt.) 3.5.

Kadangi ieÅ¡kovė nuo 2008 m. vedė bendrÄ Å«kį su R. O., o jų įgytas turtas pripažintinas bendrÄ ja daline nuosavybe, todėl laikytina, kad visos lėšos yra bendros, todėl teismas tinkamai priteisė pusę sumokėtų lėšų architektei už namo projektavimÄ ; 3.6. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas priskaičiavo samdomų asmenų darbÄ . Samdytų asmenų darbas buvo naudojamas tik mÅ«rinimo darbams, kaminų mÅ«rinimui, perdangos tarp pirmo ir antro aukÅ¡to įrengimui.

Å ios aplinkybės matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų nuotraukų bei byloje surinktų įrodymų. Sklypo lyginimui ir privažiavimo iki namo įrengimui buvo samdomos įmonės; 3.7. IÅ¡ ieÅ¡kovės teismui pateiktų skaičiavimų ir trečiojo asmens sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad R. O. su J. B. visiÅ¡kai atsiskaitė, todėl ji neturėjo jokio motyvo prisidėti prie brolio Å¡eimos namo statybų finansiÅ¡kai; 3.8. Neatitinka tikrovės apeliantų teiginiai, kad nėra nustatytos bei įrodytos visos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos; 3.9.

Teismas tinkamai įvertino D. O. gaunamas pajamas ir galimybes sukaupti lėšas. Atsakovas D. O. gyveno iÅ¡ einamųjų pajamų nieko nekaupdamas, be to dar ir skolindamasis. Atmestini atsakovo argumentai, kad jis į namo statybas investavo grynaisiais pinigais, kadangi tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. 3.10. Kritika teismo ekspertui D. K. yra nepagrįsta. Apeliantai turėjo visas galimybes apklausti ekspertÄ teismo posėdyje, užduoti klausimus raÅ¡tu, praÅ¡yti pakartotinės ar papildomos ekspertizės. Apeliantai tokiomis savo teisėmis nepasinaudojo.

Pastolių nuomos ekspertizės akte apskritai nėra nurodyta. Pamatų stiprinimo darbus atliko R. O., nes D. O. dėl sveikatos problemų tokių darbų apskritai nėra pajėgus atlikti; 3.11. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad procesinės palÅ«kanos gali bÅ«ti skaičiuojamos tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Dar iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo 2016 m. gegužės 9 d. prieÅ¡ieÅ¡kinyje santuokos nutraukimo byloje nurodytas D. O. prievolės dydis; 3.12. Apeliantai skundÄ grindžia teismų praktika, kuri nėra faktinėmis aplinkybėmis tapati ar labai panaÅ¡i, todėl ja vadovautis nereikėtų.

14. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovai ir trečiasis asmuo prašė ieÅ¡kovės apeliacinio skundo netenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti pilnai; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovų ir trečiojo asmens turėtas visas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmos bei apeliacinės instancijos teismuose. Atsiliepime nurodė, kad iÅ¡ apeliacinio skundo reikalavimo akivaizdu, kad apeliantė siekia pakartotinai prisiteisti 19 527,17 Eur sumÄ , kas neatitinka buvusios ginčo apimties.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacinių skundų argumentų 16. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. gegužės 11 d. nuosavybės teise priklausė D. O.. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė D. O. ir S. R. J.. R. O. ir N. Č. (R.) susituokė 2012 m. liepos 20 d., o bendrÄ Å«kį vedė nuo 2008 metų. Å is faktas nustatytas Kauno apylinkės teismo 2017-07-27 Kauno apylinkės teismo sprendimu ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-1005-800/2017.

Atsakovai D. O. ir S. R. J. 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovei J. B. pardavė gyvenamÄ jį namÄ su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo turtas) už 5 000 Eur.

17. IeÅ¡kovė byloje teigė, kad iki santuokos sudarymo atsakovai D. O. ir S. R. J. pažadėjo D. O. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ su žemės sklypu (bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė D. O. ir S. R. J.), esantį (duomenys neskelbtini), padovanoti ieÅ¡kovei ir D. O. sÅ«nui R. O.. Po Å¡io pažado ieÅ¡kovė su R. O. pradėjo ginčo namÄ rekonstruoti ir pritaikyti savo Å¡eimos poreikiams. IeÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui R. O. gyvenant kartu ir vedant bendrÄ Å«kį savo pinigines lėšas investavo į atsakovui D.

O. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Rekonstravimo ir statybos darbai sustojo 2015 metais pabaigoje, kai tarp ieÅ¡kovės ir R. O. kilo nesitarimai dėl bendro gyvenimo ateities. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1005-800/2017 tarp ieÅ¡kovės ir R. O. santuoka buvo nutraukta ir iÅ¡spręsti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Kadangi atsakovo D. O. priklausantis turtas buvo pagerintas iÅ¡ jos ir R. O. bendrų piniginių lėšų, iÅ¡ viso 39 100,68 Eur, todėl ieÅ¡kovės nuomone, atsakovas D.

O. turėtų jai kompensuoti pusę Å¡ios sumos – 19 550,34 Eur. Be to, ieÅ¡kovė prašė panaikinti 2016 m. gegužės 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį CK 1.86 straipsnio pagrindu, kaip sudarytÄ dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių bei CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, kaip pažeidžiančia kreditoriaus teises.

18. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo D. O. ieÅ¡kovei 16 107,95 skolÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (16 107,95 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016 m. spalio 11d.) iki teismo sprendimo įvykdymo; pripažino negaliojančia 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2-2755); priteisė iÅ¡ atsakovų D. O., S. R. J. ir J. B. lygiomis dalimis po 1 720,32 Eur ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei J. B. 49 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis valstybei po 7,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

19. Apeliantai atsakovai ir trečiasis asmuo, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad sprendimas priimtas pažeidus materialines teisės normas, netinkamai, neobjektyviai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo teisės teismas nenustatė prievolės atsiradimo momento ir jį susiejo tik su tariamai tarp trečiojo asmens bei ieškovės vykdoma jungtine veikla, tačiau nenurodė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

Teismas ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens gyvenimÄ kartu sutapatino su santuoka, todėl nepagrįstai sprendė, kad Å¡alys tariamam bendram tikslui leido bendras pajamas. Gyvenimo kartu faktas, apeliantų nuomone, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai apie susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Apeliantai nurodė, kad ieÅ¡kovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovÄ D. O., nes nebuvo sudaryta jokia sutartis (jungtinės veiklos, bendros dalinės nuosavybės sukÅ«rimo, rangos sutartis ar pan.), todėl 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo - pardavimo sutartis negalėjo pažeisti ieÅ¡kovės interesų.

Be to, nesutikdami su ieÅ¡kovei priteista pinigų suma, apeliantai nurodo, kad teismas vadovavosi tik eksperto iÅ¡vada ir atmetė kitus pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kurie prieÅ¡tarauja eksperto iÅ¡vadai, ieÅ¡kovės sudarytai statybų iÅ¡laidų sÄ matai ir juose nurodytoms sumoms.

20. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimÄ pakeisti ir priteisti iÅ¡ atsakovo D. O. ieÅ¡kovei 19 527,17 Eur skolÄ . Apeliantės nuomone, sprendimo dalis, kuria buvo atmesta ieÅ¡kinio dalis dėl 3 419,22 Eur priteisimo nepagrįsta, todėl turėtų bÅ«ti pakeista, nes teismas sprendimÄ grindė iÅ¡imtinai eksperto iÅ¡vada ir eksperto raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, tačiau tai nebuvo kliÅ«tis vadovautis ieÅ¡kovės padarytais statybos iÅ¡laidų paskaičiavimais ir paaiÅ¡kinimais bei Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Dėl susitarimo tarp ieÅ¡kovės, trečiojo asmens ir atsakovų 21. IeÅ¡kovė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ grindžia faktine aplinkybe, jog D. O. ir S. R. J. pažadėjo D. O. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ su žemės sklypu (bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė D. O. ir S. R. J.), esantį (duomenys neskelbtini), padovanoti ieÅ¡kovei ir D. O. sÅ«nui R. O.. IeÅ¡kovės nuomone, Å¡alių susitarimo dėl nekilnojamojo turto padovanojimo atsakovai neįvykdė, todėl ieÅ¡kovė prašė priteisti ½ dalį į atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ investuotų piniginių lėšų ir dėl to kaip kreditorė ginčijo 2016-05-11 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorį CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinÄ dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-25/2012).

22. Teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, bÅ«tina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo bÅ«dais. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliano ieÅ¡kinį, kaip teisių gynimo bÅ«dÄ , kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo.

Taigi tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje E. N. v. I. D., R. D., byla Nr. 3K-3-575/2004).

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiajam asmeniui R. O. ir ieÅ¡kovei gyvenant kartu ir vedant bendrÄ Å«kį Å¡alys 2011-2015 metais investavo į atsakovui D. O. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ pinigines lėšas ir to pakako, kad teismas priimtų sprendimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo D. O. pusę lėšų, investuotų į jam priklausančio nekilnojamojo turto rekonstrukcijÄ . Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti nustatytas skolininkÄ ir kreditorių siejančios prievolės atsiradimo momentas, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė.

Kaip minėta, ieÅ¡kovė byloje yra nurodžius, kad iki santuokos sudarymo ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui R. O., D. O. ir S. R. J. pažadėjo D. O. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) padovanoti ieÅ¡kovei ir R. O.. Pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nepagrindė kokie įrodymai patvirtina tarp Å¡alių buvusį tokį susitarimÄ , netyrė ir nenustatė tokio susitarimo sudarymo momento.

24. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginÄÄ dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iÅ¡ sugyventinių ar bendroji dalinė, - reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Nustačius, kad Å¡alys turėjo bendrÄ tikslÄ , vertinama, kad jie yra saistomi sutartinių teisinių santykių, tačiau ir tokiu atveju turi bÅ«ti nustatyta, į kÄ buvo nukreikta sutarties Å¡alių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teises buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

25. Atsakovai byloje nesutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad D. O. ir S. R. J. žadėjo padovanoti ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui R. O. gyvenamÄ jį namÄ su sklypu. Atsakovo D. O. teigimu, tretysis asmuo R. O. padėjo jam rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ , rekonstrukcija buvo atliekama iÅ¡ D. O. ir S. R. J. lėšų. IÅ¡ byloje esančių įgaliojimų matosi, kad 2009-06-12 atsakovas D. O. buvo iÅ¡davęs R. įgaliojimÄ tvarkyti visus su ginčo turtu susijusius klausimus, o Å¡iam įgaliojimui pasibaigus 2011-04-02 buvo iÅ¡duotas antras įgaliojimas. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo pirmosios instancijos teismas Å¡ių įgaliojimų netyrė ir dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės nepasisakė.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje tik nustačius susitarimo momentÄ dėl nekilnojamojo turto perleidimo bei tai pagrindžiančius įrodymus, bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ dėl kreditoriaus teisių pažeidimo bei ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens patirtų iÅ¡laidų pagrįstumo. Dėl ieÅ¡kovei priteistų piniginių lėšų dydžio 27. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei N. R. priteisdamas 16 107,95 Eur skolÄ , vadovavosi 2018-08-20 ekspertizės aktu, kuriuo buvo nustatyta atliktų statybos darbų vidutinė rinkos kaina 29 319,70 Eur ir priteisė ieÅ¡kovei 14 659,85 Eur (29 319,70 Eur :

2) bei 1448,10 Eur ( ½ dalį 2896,20 Eur sumos, kuri sumokėta už namo projektavimo darbus).

28. Teismas nurodė, kad 2011-04-15 projektavimo darbų sutartį su architekte J. V. sudarė R. O., o pinigus mokėjo abu. Tačiau byloje esantys įrodymai (t. 1, b. l. 164 , t. 2, b. l. 72, t. 4, b. l. 169) patvirtina piniginių sumÄ pervedimÄ iÅ¡ R. O. sÄ skaitos į N. Č. sÄ skaitÄ ( 2011-07-20 – 2000 Lt, 2011-08-15 – 2000 Lt, 2011-08-16 – 2000 Lt). Taip pat į bylÄ pateiktas 2011-10-25 prekių (paslaugų) pirkimo –pardavimo kvitas Nr. 3023356 iÅ¡raÅ¡ytas J. V. prekių (paslaugų) pirkėjai N. Č. už vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektÄ 10 000 Lt sumai ( t. 1, b. l. 16). Kaip matyti, pinigai buvo sumokėti dar iki santuokos sudarymo, todėl teismas turėjo iÅ¡tirti ir nustatyti kokias pinigų sumas sumokėjo kiekvienas atskirai ir ar buvo mokama iÅ¡ ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens bendrų pinigų.

29. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matosi, kad 2012-10-25 gelžbetoninių gaminių užsakymo sutartis gyvenamajam namui sudaryta tarp UAB „Betonika“ ir R. O. (t. 1, b. l. 17-19) bei R. O. 2012-11-12 UAB „Betonika“ iÅ¡rašė sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (t. 1, b. l. 20); 2013-10-08 sutartis-užsakymas dėl statybinių medžiagų pirkimo sudaryta su UAB „Gotinga“ ir R. O., PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už medžiagas iÅ¡raÅ¡ytos R. O. (t. 1, b. l. 30-32). Å alims gyvenant santuokoje buvo atlikti Å¡ie mokėjimai: UAB „Betonika“ už perdangos plokÅ¡tes ieÅ¡kovė pervedė 2012-11-05 – 3000 Lt, 2012-11-09 – 1911,39 Lt (t. 1, b. l. 21-22). R. O. UAB „Betonika“ už perdangų plokÅ¡tes 2012-11-08 pervedė 4 000 Lt ir 2012-10-26 – 4 000 Lt (t. 1, b. l. 23-24). R. O. už statybines medžiagas UAB „Gotinga“ 2013-08-30 sumokėjo 5 000 Lt (t. 1, b. l. 27), 2013-10-18 – 10 300,18 Lt (t. 1, b. l. 28).

30. Be to, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ pateiktų į bylÄ R. O. banko sÄ skaitų iÅ¡rašų padarė iÅ¡vadÄ , kad eilę kartų R. O. pirko parduotuvėse prekiaujančiose statybinėmis medžiagomis ( t. 3, b. l. 1-28, 32-57, t. 8, b. l. 113-117), tačiau nenustatė, kada ir kokios statybinės medžiagos, už kokias pinigų sumas buvo perkamos ir kur buvo panaudotos. Teismas taip pat konstatavo, kad 2013-11-04 R. O. atliko pavedimÄ J. B. 2670 Lt sumoje, nurodant „už atliktus darbus sklype“, tačiau iÅ¡ R. O. AB SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matosi, kad tokio pavedimo 2013-11-04 nebuvo.

31. Kaip matosi, ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo pateikė dokumentus, įrodančius statybinių medžiagų įsigijimÄ , tačiau iÅ¡ banko sÄ skaitų iÅ¡rašų, nesant kitokių įrodymų, nėra galimybės nuspręsti kokios statybinės medžiagos ir už kokiÄ pinigų sumÄ buvo įgytos. Be to, iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matosi, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieÅ¡kovei pinigines sumas vadovavosi vien ekspertizės aktu ir nevertino visų pateiktų dokumentų, todėl sutiktina su atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentu, kad ekspertizės akto iÅ¡vada nebuvo sulyginta su nupirktų medžiagų kiekiu, nebuvo atsižvelgta, kad darbai buvo vykdomi Å«kio bÅ«du ir nebuvo samdomi kiti asmenys, nevertinta, kad dalis medžiagų buvo grÄ Å¾inta (t. 3, b. l.

77) ir kad atsakovė J. B. savo asmenines lėšas investavo į ginčo statybas (t. 2, b. l. 105-106), todėl teismo ieškovei priteista pinigų suma negali būti vertinama kaip pagrįsta ir teisinga.

32. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentu, kad teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ neiÅ¡nagrinėjo kiekvienos Å¡alies indėlio į statybas ir todėl neteisingai sprendė dėl bendrosios nuosavybės dalių ir Å¡alių įnašų dydžio. Teismas nustatęs, kad ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo iki santuokos sudarymo gyveno kartu padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys leido ir bendras pajamas. Tačiau Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti tiriama ir pasisakoma atskirai dėl kiekvienos Å¡alies indėlio sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę bei nustačius, kokio dydžio lėšos buvo investuotos į nekilnojamojo turto rekonstrukcijÄ santuokos metu ir ar tai buvo sutuoktinių bendros lėšos, bÅ«tų galima vertinti ekspertizės akto iÅ¡vadÄ bei spręsti dėl ieÅ¡kovei priteistinų investuotų lėšų dydžio.

Dėl įrodinėjimo, įrodymų vertinimo ir procesinės bylos baigties 33. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis Å¡ių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , turi visapusiÅ¡kai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis Å¡alys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamÄ teismo sprendimÄ bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei paÅ¡alino prieÅ¡taravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

35. Kadangi byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai AuÅ¡ra Baubienė Virginija Gudynienė Izolda Nėnienė