Legislator Case Law & Legislation
8fe020aa-d419-42c2-ac2e-a969d6da2b05 AI generated

8fe020aa-d419-42c2-ac2e-a969d6da2b05 · Regionų administracinis teismas

Case Number 8fe020aa-d419-42c2-ac2e-a969d6da2b05
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I-2436-423/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02928-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 8 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

Legislator headnote

AI generated

8fe020aa-d419-42c2-ac2e-a969d6da2b05 · Regionų administracinis teismas: Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-2436-423/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02928-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 8 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 491 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 2-6). Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu atstovas paaiÅ¡kino, kad 2013-04-02 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) sprendimu pareiÅ¡kėjui buvo panaikintas leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus.

TÄ pačiÄ dienÄ pareiÅ¡kėjas pridavė Marijampolės AVPK savo turėtÄ ginklÄ â€žAcciato Vichers“, 11 Å¡ovinių, Å¡autuvo dėklÄ ir Å¡ovinių dėtuvę. IÅ¡nykus leidimo panaikinimo pagrindams, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Marijampolės AVPK dėl minėtų daiktų grÄ Å¾inimo, tačiau buvo informuotas, kad 2014-02-20 buvo priimtas sprendimas ginklÄ perduoti sunaikinimui į Lietuvos Respublikos ginklų fondÄ (toliau – Ginklų fondas). Apie šį sprendimÄ ir ginklo sunaikinimo faktÄ pareiÅ¡kėjas anksčiau nebuvo informuotas.

PareiÅ¡kėjui dėl tokių veiksmų pasiskundus Marijampolės AVPK, buvo atliktas tarnybinis tyrimas dėl pareigÅ«nų galimai neteisėtų veiksmų sunaikinant pareiÅ¡kėjo turtÄ . Tyrimo metu nustatyta, kad perduodant pareiÅ¡kėjo ginklÄ ir Å¡ovinius sunaikinimui, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011-09-15 įsakymu Nr.1V-693 patvirtinto Ginklų, ginklų priedėlių, Å¡audmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, Å¡audmenų vertės apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 55, 57, 62 punktai, taip pat Marijampolės AVPK virÅ¡ininko 2012-11-28 įsakymu Nr. 64-V-789 patvirtintų Marijampolės AVPK ginklų tinkamumo naudoti nustatymo komisijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 8 ir 10 punktai.

Be to, pripažinta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo grÄ Å¾intas ir ginklo dėklas bei Å¡ovinių dėtuvė. Dėl tokių neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro prarastų daiktų vertė, be to, pareiÅ¡kėjui kilo ir neturtinė žala. Nurodė, jog kolekcinis ginklas su priedais buvo pareiÅ¡kėjo tėvo palikimas, todėl dėl jo sunaikinimo pareiÅ¡kėjas patyrė nuoskaudÄ , stresÄ , kitas neigiamas emocijas. Atsakovės atstovas iÅ¡ dalies su skundu sutiko ir atsiliepime (b. l .14-18) nurodė, kad atlikus Marijampolės AVPK pareigÅ«no V.

P. veiksmų tarnybinį patikrinimÄ , nustatyta, jog perduodamas pareiÅ¡kėjui priklausantį ginklÄ ir Å¡ovinius Ginklų fondui sunaikinimui, pareigÅ«nas pažeidė ApraÅ¡o ir Nuostatų reikalavimus, be to, iÅ¡ ginklų saugyklos paėmė ir negrÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjo ginklo dėklo ir Å¡ovinių dėtuvės. Atsakovės atstovas sutinka, kad dėl tokių neteisėtų V. P. veiksmų pareiÅ¡kėjui galėjo kilti turtinė ir neturtinė žala, tačiau nesutinka su jos dydžiu. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma turtinės žalos suma neatitinka ginklo vidutinės rinkos kainos, o jokių patikimų įrodymų praÅ¡omai sumai pagrįsti pareiÅ¡kėjas nepateikė.

PareiÅ¡kėjo argumentai dėl neturtinės žalos taip pat yra nepagrįsti, abstraktÅ«s, nėra jokių įrodymų apie jam kilusias didelio mÄ sto neigiamas pasekmes. Atsakovės atstovas prašė sumažinti turtinės žalos sumÄ , o skundÄ dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Skundas tenkintinas. Administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartÄ yra pažymėjęs, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės (neturtinės) žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).

Valdžios institucija – tai bet koks vieÅ¡osios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo subjektų atliekant vieÅ¡ojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali vieÅ¡osios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kuriÄ asmuo patyrė bÅ«damas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos vieÅ¡ojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai.

Dėl to Å¡iuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrÄ sias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (LVAT 2009-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT 2005-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010). Byloje nėra ginčo dėl pirmosios civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – neteisėtų veiksmų. Atsakovės atstovas pripažino, kad perduodant pareiÅ¡kėjo ginklÄ ir Å¡ovinius sunaikinimui buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Taip pat pripažino, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo grÄ Å¾intas ginklo dėklas ir Å¡ovinių dėtuvė. Tai konstatuota Marijampolės AVPK atlikto tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje. Kadangi vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti valdžios institucijos veiksmai – jau yra nustatyti tarnybinio patikrinimo metu Marijampolės AVPK ir dėl to ginčo byloje nėra, Å¡ios aplinkybės iÅ¡ naujo nebeįrodinėtinos ir laikytinos nustatytomis. Tai patikslina ir ginčo nagrinėjimo ribas, sietinas tik su likusiomis vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygomis – žala ir priežastiniu ryÅ¡iu tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.

Pareiškėjas teigia, kad dėl prarastų daiktų patyrė 491 Eur turtinės žalos. Žalos dydžiui pagrįsti pateikė UAB „Sidabrinė kulka“ ir A. S. įmonės „Starsakalis“ pažymas (b. l. 7, 49) apie pareiškėjui priklausiusio ginklo, šovinių, šautuvo dėklo ir šovinių dėtuvės vidutines rinkos kainas. Atsakovės atstovo abstraktūs argumentai dėl to, jog reali ginklo ir kitų daiktų vertė yra mažesnė, taip pat pateiktas interneto svetainės ekranvaizdis, kuriame pavaizduoto ginklo kaina nurodoma 189 Eur, nepaneigia pareiškėjo pateiktų įrodymų, kadangi pareiškėjo pateiktose pažymose yra įvertintas būtent pareiškėjo turėtas ginklas ir kiti daiktai.

Tuo tarpu iÅ¡ minėto ekranvaizdžio negalima nuspręsti, ar jame matomas ginklas savo specifikacijomis ir bÅ«kle yra identiÅ¡kas pareiÅ¡kėjo turėtam ginklui. Be to, vienas prekės skelbimas nėra pakankamas įvertinti prekės rinkos kainai. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjo pateiktais duomenimis, pagrindžiančiais jo praÅ¡omÄ priteisti turtinės žalos sumÄ . Minėta suma taip pat neprieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, todėl Å¡ioje dalyje skundas tenkintinas.

Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, jog ginklas priklausė jo mirusiam tėvui, todėl buvo brangus kaip atminimas. PareiÅ¡kėjo pateikti duomenys – Paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimas (b. l. 43), pareiÅ¡kėjo tėvo mirties liudijimas ir medžiotojo bilietas (b. l. 44,47) – patvirtina aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjui priklausęs medžioklinis ginklas buvo jo mirusio tėvo palikimas. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma, todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai.

Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/07, 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-940/2010).

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, jog mirusio tėvo palikimo - ginklo ir jo priedų - praradimas pareiÅ¡kėjui neabejotinai galėjo sukelti neigiamų iÅ¡gyvenimų, stresÄ , nuoskaudÄ , susijusiÄ su tėvo atminimu. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos itin jautrioje srityje, todėl pareiÅ¡kėjui buvo sukeltas neigiamas poveikis, nepriimtinas asmens gero vertinimo ir valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiÅ«riu. Atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, už pareiÅ¡kėjo patirtÄ moralinę skriaudÄ priteistinas neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnio pagrindu.

Vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija. Atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, teismas vertina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra adekvati kompensacija už jo patirtus iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ patenkinti. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 491 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė