8fdffa65-5471-4954-bd3b-0e6fb3daf2f5 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-509-892/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04692-2016-2Procesinio sprendimo kategorija:2.4.2.9VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 12 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Pluirienėsekretoriaujant Liucynai Vasiliauskieneidalyvaujant ieškovei G. P.ieškovės atstovei advokatei Renatai Cibulskieneiatsakovui S. P.atsakovo atstovei advokatei Agatai Aganiauskieneiviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui S. P. ir atsakovo S. P. priešieškinį ieškovei G. P. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra n u s t a t ė :1. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė:

1) nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 4400-0733-8488, esančiu (duomenys neskelbtini), Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus raj., tvarkÄ :

a) ieškovė naudosis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1 (3,25 kv. m.), 1-2 (7,20 kv. m.), 1-3 (11,82 kv. m.), 1-14 (1,54 kv. m.), 1-13 (7,95 kv. m.), 1-12 (15,13 kv. m.), 1-10 (6,68 kv. m.), 1-11 (13,73 kv. m.) ir dalimi patalpos 1-9 (5,21 kv. m.);

b) atsakovas naudosis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-4 (5,98 kv. m.), 1-5 (3,96 kv. m.), 1-6 (4,41 kv. m.), 1-7 (16,66 kv. m.), 1-8 (33,99 kv. m.) ir dalimi patalpos 1-9 (7,5 kv. m.);

2) nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. 4177-0300-0273, esančiu Rudens g. 1, Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus raj., tvarkÄ :

a) ieškovė naudosis 0,514 ha Žemės sklypo A dalimi pažymėta žemės sklypo plane (taškai 13, 14, 15, 23, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24, 25, 22,4, 5); b) atsakovas naudosis 0,2513 ha žemės sklypo B dalimi pažymėta žemės sklypo plane (taškai 13, 7, 1, 2, 3, 22, 25, 24, 21, 20, 19, 18, 17, 16, 23, 15, 14);

3) priteisti ieÅ¡kovei G. P. iÅ¡ atsakovo S. P. 1200 Eur kompensacijÄ už atsakovui tenkančius gyvenamojo namo Å¡ildymo įrengimus;

4) priteisti ieškovei G. P. priteisti iš atsakovo S. P. bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2006 m. balandžio 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1077-494/2006 buvo patvirtinta ieÅ¡kovės ir atsakovo sutartis dėl santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) pasekmių, pagal kuriÄ ieÅ¡kovei G. P. teko ½ dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus raj., unikalus Nr. 4400-0733-8488, bendras plotas 145,01 kv. m. ir 5/30 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus raj., unikalus Nr. 4177- 0300-0273, bendras plotas 0.3027 ha, atsakovui S. P. teko ½ dalis nebaigto statyti Gyvenamojo namo ir 25/30 dalys Žemės sklypo.

Ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi Gyvenamuoju namu, tačiau nesutaria dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos, nuolat kyla ginčai dėl šiuo metu bendrai naudojamų patalpų, tokių kaip katilinė (1-4 patalpa) ar sandėliukas (1-5) ar kitų patalpų. Šiuo metu ieškovė naudojasi patalpomis plane pažymėtomis indeksais: 1-1 (3,25 kv. m.), 1-2 (7,20 kv. m.), 1-3 (11,82 kv. m.), 1-14 (1,54 kv. m.), 1-13 (7,95 kv. m.), 1-12 (15,13 kv. m.), 1-10 (6,68 kv. m.), 1-11 (13,73 kv. m.) ir 1-9 (12,71 kv. m.); atsakovas naudojasi patalpomis: 1-6 (4,41 kv. m.), 1-7 (16,66 kv. m.), l-8 (33,99 kv. m.).

Å alys bendrai naudojasi 1-4 (5,98 kv. m.), 1-5 (3,96 kv. m.) patalpomis. Siekdama iÅ¡vengti ginčų dėl namo Å¡ildymo sistemos eksploatavimo ir siekdama, kad neliktų bendro naudojimų patalpų ieÅ¡kovė savo naudojamose patalpose įrengė suskystintų naftos dujų grupinį balioninį renginį namo apÅ¡iltinimui ir maisto ruoÅ¡imui, todėl ateityje katiline (1-4 patalpa) ir sandėliuku (1-5) nesinaudos. IeÅ¡kovė ne kartÄ siÅ«lė atsakovui naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkÄ nustatyti tarpusavio sutarimu, tačiau Å¡alims nepavykdavo susitarti.

3. Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti ir nustatyti jo siÅ«lomÄ naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma gyvenamojo namo naudojimosi tvarka yra neracionali ir neatitinka nusistovėjusios faktinės Å¡alių naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos, teisingumo ir protingumo principų. Dėl ieÅ¡kovės siÅ«lomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos atsakovas prieÅ¡taravimų neturi. Pažymėjo, kad ginčas kyla dėl patalpų pažymėtų indeksais: 1-4 (katilinė), 1-5 (sandėliukas) ir 1-9 (gyvenamoji patalpa).

Å alys kartu gyvena minėtame name, bendraturčių teisėmis juo naudojasi, rÅ«pinasi, prižiÅ«ri, tačiau nutraukiant ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ 2006 metais gyvenamasis namas nebuvo užbaigtas statyti, atsakovas 2015 metais baigė statyti namÄ ir užregistravo VÄ® „Registrų centras“ 100 procentų baigtumÄ , namo statybų užbaigimui atsakovas investavo apie 30 000 Eur. Pažymėjo, kad ne tik atsakovas, bet ir ieÅ¡kovė naudojasi patalpa, pažymėta indeksu 1-4, kurioje yra katilinė, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas, kad katilinė naudojimuisi bÅ«tų priskirta tik atsakovui bei priteisti 1200 eurų kompensacijÄ už naujos Å¡ildymo įrangos įrengimÄ yra nepagrįstas, be to, gyvenamajame name dar vienos Å¡ildymo sistemos įrengimas (kaip teigia ieÅ¡kovė) yra faktiÅ¡kai neįmanomas, nepasinaudojus katiline.

Å is ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas neatitinka tarp Å¡alių susiklosčiusios faktinės naudojimosi katiline tvarkos bei racionalumo (patogumo) ir efektyvumo principų. Patalpa, pažymėta indeksu 1-5 (toliau - sandėliukas) taip pat yra pagalbinė patalpa, todėl įmanomas bendras Å¡alių naudojimasis Å¡ia patalpa. Atsakovas pažymėjo, kad nesutinkant su tokia naudojimosi katiline bei patalpa 1-5 tvarka, atsakovas teiktų pasiÅ«lymÄ kompensuoti ieÅ¡kovei ½ minėtų patalpų kainos. Atsakovas nesutiko patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-9 (gyvenamoji patalpa), padalinti Å¡alims lygiomis dalimis, atsakovas teigė, kad minėtoje patalpoje jis faktiÅ¡kai gyvena, be to, įprasta, kad minėtame kambaryje apsistoja į svečius atvykusi dukra, todėl ji turi bÅ«ti priskirta jo naudojimuisi.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nebuvo davęs sutikimo dėl namo šildymo sistemos (bendrų inžinierinių konstrukcijų) pertvarkymo, todėl tokie ieškovės atlikti veiksmai yra neteisėti (1 t. b.l. 140-149). A. S. P. prašė:

1) nustatyti atsakovo teikiamÄ naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 4400-0733-8488, esančiu Rudens g. 1, Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus raj., ir žemės sklypu, unikalus Nr. 4177-0300-0273, esančiu Rudens g. 1, Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus raj. naudojimosi tvarkÄ :

a) atsakovas naudosis gyvenamojo namo patalpomis plane pažymėtomis indeksais 1-6, 1-7, 1-8, 1-9; ieškovė naudosis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-14, 1-13, 1-12, 1-10, 1-11; šalys bendrai naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-4, 1-5;

b) ieškovė naudosis 0,514 ha žemės sklypo A dalimi pažymėta žemės sklypo plane, atsakovas naudosis 0,2513 ha žemės sklypo B dalimi pažymėta žemės sklypo plane;

2) nustatyti atsakovui pirmumo teisę pirkti iÅ¡ ieÅ¡kovės jos naudojamÄ gyvenamojo namo ir žemės sklypo nuosavybės dalį;

3) atmesti ieškovės reikalavimus (1 t. b.l. 40-45, 146-149).

4. IeÅ¡kovė atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad ji nesutinka, kad Å¡alys bendrai naudotųsi tam tikromis patalpomis, t.y katiline (1-4) ir sandėliuku (1-5), nes Å¡alys turi ilgalaikius konfliktinius santykius. Katilinėje (1-4) yra įrengta gyvenamojo namo Å¡ildymo sistema, atsakovas yra sukÅ«ręs kitÄ Å¡eimÄ , pastoviai gyvena dabartinės žmonos bute Vilniuje, o gyvenamajame name nuolat negyvena, bÅ«na tik savaitgaliais. IeÅ¡kovė su atsakovu nuolat konfliktuoja dėl kuro naudojimo, atsakovas nesutinka mokėti už kurÄ , nenori remontuoti Å¡ildymo sistemos, todėl atsakovo siÅ«loma tvarka bÅ«tų patogi tik atsakovui, jis galėtų nesirÅ«pinti namo Å¡ildymo sistemos eksploatavimu, jam nereikėtų mokėti už kurÄ , ieÅ¡kovė tuo rÅ«pintųsi ir savo lėšomis pirktų kurÄ bei eksploatuotų Å¡ildymo sistemÄ .

Pažymėjo, kad sandėliuku (1-5) taip pat nėra prasmės naudotis bendrai, nes Å¡alys veda atskirus Å«kius, todėl jokių bendrų daiktų neturi, atsakovo siÅ«loma naudojimosi tvarka paliekant katilinės (1-4) ir sandėliuko (1-5) patalpas bendram naudojimui objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams ir naudinga tik atsakovui. Atsakovo alternatyvus siÅ«lymas palikti katilinės (1-4) patalpas jam, o bendram naudojimui palikti sandėliuko (1-5) patalpas yra neįgyvendinamas, nes į sandėliukÄ (1-5) galima patekti tik per 1-7 ar 1-4 patalpas, o tai reiÅ¡kia kad ieÅ¡kovė į sandėliukÄ galėtų patekti tik per atsakovo naudojamas patalpas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad įsivedė atskirÄ elektros apskaitÄ , įrengė atskirÄ Å¡alto vandens stovÄ , nes tarp Å¡alių nuolat kildavo nesutarimai dėl apmokėjimo už vandenį ir elektrÄ . Ä®vertindama tai, ieÅ¡kovė siekia nustatyti tokiÄ gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ , kad Å¡alys gyvenamuoju namu galėtų naudotis visiÅ¡kai atskirai, tuo paÅ¡alinant konfliktų galimybę, t.y. katilinę (1-4) ir sandėliukÄ (1-5) paskiriant atsakovo naudojimui. Antra, ieÅ¡kovė nesutinka, kad kambariu 1-9 naudotųsi atsakovas, nes pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ Å¡alių susitarimu kambariu 1-9 naudojasi ieÅ¡kovė, o atsakovas naudojasi 1-6, 1-7 ir 1-8 kambariais.

IeÅ¡kovė pažymi, kad atsakovas teikia melagingÄ informacijÄ ir klaidina teismÄ - atsakovas nurodo, kad patalpoje 1-9 faktiÅ¡kai gyvena, tačiau iÅ¡ tikrųjų toje patalpoje pastoviai nuo gyvenamojo namo įrengimo, t.y. nuo 2008 m. iki Å¡iol gyvena ieÅ¡kovės motina K. B., kuriÄ prižiÅ«ri ieÅ¡kovė, tuo tarpu nustatant naudojimosi tvarkÄ bÅ«tina atsižvelgti į faktinį patalpų naudojimÄ . IeÅ¡kovė pažymėjo, kad į svečius atvykusi dukra dažniausiai apsistoja 1-12 patalpoje arba gyvena atsakovo naudojamuose kambariuose, jei jo nebÅ«na.

IeÅ¡kovė teigė, kad jos siÅ«lymas kambarį (1-9) padalinti per pusę užtikrina abiejų bendraturčių interesus, tuo tarpu atsakovo siÅ«lymas palikti šį kambarį jam, remiasi tik jo paties interesais. IeÅ¡kovė patvirtina, kad nori nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , kad neliktų nei bendrų patalpų, nei bendrų įrengimų. Techninės galimybės Gyvenamajame name įrengti kitÄ Å¡ildymo sistemÄ yra. Å ildymo sistema bÅ«tų įrengiama ieÅ¡kovės naudojimuisi priskirtose patalpose.

Kadangi atsakovui liktų visa dabartinė Å¡ildymo įranga, ieÅ¡kovė pagrįstai praÅ¡o priteisti kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ Å¡ildymo įrangÄ . Taip pat pažymėjo, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovė jai priklausančios Gyvenamojo namo dalies parduoti neketina, o atsakovo pagal įstatymÄ turimos pirmenybės teisės neginčija.

5. Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad neprieštarauja šalių pasiūlytiems naudojimosi žemės sklypu būdams (1 t. b.l. 60-61, 65-66).

6. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimus patikslintame ieškinyje nurodytais pagrindais. Ieškovė paaiškino, kad patalpos 1-4, 1-5 neturėtų likti bendro naudojimo patalpomis, nes ieškovė neturi intereso jomis naudotis, ieškovės pasiūlytas patalpų naudojimosi variantas yra kompromisinis, nes patalpa 1-9 dalintina per pusę, ieškovė sutinka, kad jai tektų naudotis mažesne minėto kambario dalimi, be to, neturinčia lango, nurodė įsipareigojanti padengti kambario dalių atskyrimo išlaidas.

PaaiÅ¡kino, kad dujinis Å¡ildymas yra įrengtas visose patalpose, kuriose gyvena ieÅ¡kovė, esama Å¡ildymo sistema buvo atskirta ir pritaikyta ieÅ¡kovės naudojamoms patalpoms. Taip pat paaiÅ¡kino, kad kompensacija už Å¡ildymo katilÄ priteistina todėl, kad ankstesnė Å¡ildymo sistema lieka atsakovui, kieto kuro katilas buvo bendroji dalinė nuosavybė, pažymėjo, kad atsakovo praÅ¡oma priteisi kompensacija negali bÅ«ti skaičiuojama pagal atsakovo nurodomÄ nekilnojamo turto vidutinę rinkos kainÄ , nes ji neatspindi realios turto vertės. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad kambaryje 1-9 gyvena ieÅ¡kovės mama nuo 2008 metų, pažymėjo, kad atsakovas savo lėšomis įrengė tik jam priklausančiÄ namo dalį, kambario 1-9 atsakovas neįrenginėjo, pripažino, kad minėtame kambaryje stovi atsakovo pirkta sekcija, įrengiant atskirtÄ Å¡ildymo sistemÄ nebuvo klausiama atsakovo nuomonės, paaiÅ¡kino, kad pusę kambario 1-9 bÅ«tų naudojama pagalbiniams reikmenims susidėti arba padidinti turimÄ kambarį, nurodė, kad vandens skaitiklis stovi ieÅ¡kovės virtuvėje, elektros skaitiklis stovi lauke.

7. Atsakovas teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nustatyti jo praÅ¡omÄ naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkÄ . PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė kambaryje 1-9 negyvena, juo nesinaudoja, nėra aiÅ¡ku, kam naudotų dalį kambario be lango, todėl protinga bÅ«tų priteisti ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ už atsakovui tenkantį didesnį gyvenamųjų patalpų plotÄ . Nurodė, kad sandėliuku reikėtų palikti naudotis pasinaudoti bendrai, nes ten yra integruoti inžineriniai tinklai, esantis kieto kuro katilas yra senas, todėl jį bÅ«tina keisti, faktiÅ¡kai yra bÅ«tina įrengti naujÄ katilinę atsakovo pusėje, Å¡iuo metu Å¡ildymo sistema nėra veikianti.

Pažymėjo, kad įrenginėdama dujinę Å¡ildymo sistemÄ ieÅ¡kovė neprašė atsakovo leidimo. PaaiÅ¡kino, kad 1-9 kambaryje ieÅ¡kovės motina bÅ«na, kaip ir visame name. Pažymėjo, kad jis įrengė visÄ namÄ , atsakovo siÅ«loma tvarka iÅ¡ esmės nepažeistų Å¡alių turimų idealių dalių proporcingumo principo, nes priskyrus atsakovui naudotis patalpa 1-9 jo naudojamas plotas bÅ«tų didesnis tik 0,4 kv. m.. Patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinys netenkintinas 8.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. 4400-0733-8488, ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4177-0300-0273, esančių Vilniaus rajone, Rudaminos sen., Rudaminos k., (duomenys neskelbtini), bendraturčiai: iškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo bei 5/30 dalys žemės sklypo, atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo bei 25/30 dalys žemės sklypo (1 t. b.l. 94-95). Iš VĮ „Registrų centras“ pažymėjimo matyti, kad gyvenamasis namas yra vieno aukšto, 145,01 kv. m. bendro ploto, 104,04 kv. m. gyvenamojo ploto, statybos darbų pradžia – 2000 metai, pabaiga – 2015, šildymas – vietinis centrinis, vandentiekis – vietinis, nuotekų šalinimas – vietinis (1 t. b.l. 94-95).

Remiantis į bylÄ pateiktu gyvenamojo namo 2015-10-09 kadastrinių matavimų byloje esančiu namo patalpų iÅ¡dėstymo planu (1 t. b.l. 94-96), pastato vidaus plotų eksplikacija (1 t. b.l 107-108) nustatyta, kad gyvenamÄ jį namÄ sudaro Å¡ios patalpos: 1-1 indeksu pažymėtas koridorius (3,25 kv. m.) 1-2 indeksu pažymėtas koridorius (7,20 kv. m.), 1-3 indeksu pažymėta virtuvė (11,82 kv. m.), 1-4 indeksu pažymėta katilinė (5,98 kv. m.), 1-5 indeksu pažymėtas koridorius (3,96 kv. m.), 1-6 indeksu pažymėta vonios kambarys (4,41 kv. m.), 1-7 indeksu pažymėtas kambarys – virtuvė (16,66 kv. m.), 1-8 indeksu pažymėtas kambarys (33,99 kv. m.), 1-9 indeksu pažymėtas kambarys (12,71 kv. m.), 1-11 indeksu pažymėtas kambarys (13,73 kv. m.), 1-11 indeksu pažymėtas kambarys (13,73 kv. m.), 1-12 indeksu pažymėtas kambarys (15,13 kv. m.), 1-13 indeksu pažymėtas vonios kambarys (7,95 kv. m.), 1-14 indeksu pažymėtas tualetas (1,54 kv. m.).

9. Ieškovė ieškiniu prašė priskirti jai naudotis patalpomis, kurių indeksai 1-1 (3,25 kv. m.), 1-2 (7,20 kv. m.), 1-3 (11,82 kv. m.), 1-14 (1,54 kv. m.), 1-13 (7,95 kv. m.), 1-12 (15,13 kv. m.), 1-10 (6,68 kv. m.), 1-11 (13,73 kv. m.) ir dalimi patalpos 1-9 (5,21 kv. m.), iš viso 72,51 kv. m. patalpomis, tuo tarpu atsakovui priskirti naudotis likusiomis patalpomis, kurių bendras plotas 72,50 kv. m. Atsakovas priešieškiniu prašė priskirti jam naudotis patalpomis, kurių indeksas 1-6 (4,41 kv. m.), 1-7 (16,66 kv. m.), 1-8 (33,99 kv. m.), 1-9 (12,71 kv. m.), šalims bendrai priskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-4 (5,98 kv. m.), 1-5 (3,96 kv. m.); likusias patalpas – 1-11 (13,73 kv. m.), 1-12 (15.13 kv. m.), 1-13 (7.95 kv. m.), 1-10 (6,68 kv. m.), 1-2 (7,20 kv. m.), 1-1 (3.25 kv. m.), 1-3 (11,82 kv. m.) priskirti naudotis ieškovei.

Tokiu atveju atsakovui tektų 0,4 kv. m. patalpų daugiau, todėl sutiko, kad iš jo būtų priteista kompensacija ieškovei. Ginčas byloje kilo dėl patalpų, pažymėtų indeksais 1-4, 1-5, 1- 9 naudojimosi. 10. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alinti Å¡alių konfliktinę situacijÄ (žr., pvz., Lietuvos A.

T. 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymÄ . Nustačius naudojimosi tvarkÄ atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiÅ¡kai, nei iÅ¡ dalies nepasibaigia.

11. Teismų praktika iÅ¡aiÅ¡kino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrÄ sias taisykles, taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra:

1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais;

2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimÄ dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiÅ¡kia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarkÄ â€“ paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja;

3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo Å¡alys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi bÅ«ti atsižvelgta į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siÅ«loma naudojimosi tvarka turi bÅ«ti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktÄ pagal paskirtį gauti maksimaliÄ naudÄ . SiÅ«lomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi bÅ«ti iÅ¡laikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarkÄ nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi bÅ«ti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti;

4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Teismo praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikÅ¡mingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimÄ . Tai grindžiama tuo, kad bylos Å¡alių valia dažnai nesutampa, ir teismui belieka remtis objektyviais kriterijais;

5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lÅ«kesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį, todėl vienas iÅ¡ svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarkÄ garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Taip bÅ«tų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lÅ«kesčių principo. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo Å¡ios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo bÅ«dÄ . Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieÅ¡tarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos A.

T. formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).12. Taip pat pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Ä®rodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu ((duomenys neskelbtini) str.).                Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu 13. Remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu faktiÅ¡kai naudojasi kambariais, kurių indeksai yra 1-11 bei 1-12, atsakovas naudojasi kambariu 1-8. Ginčas byloje iÅ¡ esmės kilo dėl patalpos, pažymėtos indeksu 1-9 naudojimosi. IeÅ¡kovė teigė, kad ji naudojasi minėtu kambariu, nes jame nuo 2008 metų gyvena ieÅ¡kovės motina, atsakovas tvirtino, kad kambaryje 1-9 jis gyvena.

Tačiau teismo posėdyje atsakovas paaiÅ¡kino, kad minėtame kambaryje dažnai bÅ«na atsakovės mama, jÄ mato minėtame kambaryje, kaip ir kitose patalpose, negali pasakyti, kas nakvoja kambaryje 1-9. Tokių atsakovo paaiÅ¡kinimų turinys nepaneigia ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad kambaryje 1-9 gyvena jos motina ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.). Tačiau ieÅ¡kovė pripažino, kad jos motina nėra deklaravusi gyvenamosios vietos Å¡alims nuosavybės teise priklausančiame name, nes tokio sutikimo nedavė atsakovas.

Byloje taip pat nėra duomenų apie minėto asmens kitas teises į naudojimÄ si Å¡alims priklausančiu namu (uzufruktÄ ar kitas). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nė viena iÅ¡ Å¡alių neįrodė faktinio naudojimosi minėtu kambariu, kuris bÅ«tų kriterijumi, lemiančiu sprendimÄ dėl minėto kambario priskyrimo naudotis Å¡ioje byloje, todėl yra pagrindas remiantis kitų byloje esančių įrodymų visuma priskirti minėtÄ kambarį naudotis Å¡alims bendrai ((duomenys neskelbtini) str., 185 str., CK 1.5 str., 4.75 str., 4.81 str.). 14.

Vertinant Å¡alių siÅ«lomus naudojimosi tvarkos bÅ«dus sutiktina su ieÅ¡kovės pozicija, kad patvirtinus naudojimosi namų tvarkÄ pagal atsakovo reikalavimÄ , bÅ«tų pažeistas Å¡alių interesų pusiausvyros principas ir iÅ¡imtinai ginami atsakovo interesai – jam bÅ«tų suteikta teisė naudotis gyvenamaisiais kambariais 1-8 bei 1-9, kurių plotas bÅ«tų 46,70 kv. m., ieÅ¡kovei gyvenamaisiais kambariais 1-11 bei 1-12, kurių plotas 28,86 kv. m., taigi žymiai (17,84 kv. m.) mažesniu kambarių gyvenamuoju plotu.

Be to, ieškovės naudojamos, prašomos šalių jai priskirti patalpos 1-10, 1-2, 1-1 yra pereinamosios patalpos (koridoriai), kurių viso plotas yra net 17,13 kv. m., tokių patalpų atsakovo prašomame priskirti jam gyvenamojo namo plote nėra, todėl viso kambario 1-9 priskyrimas atsakovui pažeistų ieškovės interesus, nes jai būtų suteikta naudotis mažiau naudingu gyvenamuoju plotu.

15. Atsakovas nurodė, kad patalpos 1-5 bei 1-4 turi bÅ«ti naudojamos bendrai, ieÅ¡kovė teigė, kad jos turi bÅ«ti priskirtos atsakovo asmeniniam naudojimuisi. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad patalpoje 1-4 yra įrengtas kieto kuro katilas (1 t. b.l. 1-4, 107-108), tačiau ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad jos naudojamose patalpose įsirengė dujinį Å¡ildymÄ (2 t. b.l. 6-45), taip pat yra įsirengusi atskirÄ elektros apskaitÄ (2 t. b.l. 46-47). Vien aplinkybė, kad atsakovė dujinį Å¡ildymÄ Ä¯renginėjo neturėdama atsakovo sutikimo Å¡ioje byloje neturi esminės reikÅ¡mės, nes nepaneigta, kad ieÅ¡kovė įrenginėjo Å¡ildymÄ patalpose, kuriomis faktiÅ¡kai naudojasi, be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovei atlikus minėtus darbus buvo panaikinta galimybė jo naudojamų patalpų Å¡ildymui naudoti patalpoje 1-4 esantį kieto kuro katilÄ .

Kita vertus, atsakovas neįrodinėjo, kad yra techniÅ¡kai negalimas atskiros Å¡ildymo sistemos įrengimas ieÅ¡kovės naudojamos patalpoms, prieÅ¡ingai, savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieÅ¡kovei nesutikus su atsakovo siÅ«lymu naudotis bendrai patalpa, pažymėta indeksu 1-4 (katiline), teiktų pasiÅ«lymÄ kompensuoti ieÅ¡kovei ½ dalį minėtos patalpos, taigi, pripažino, kad ieÅ¡kovei nėra bÅ«tina naudotis minėta patalpa. Ä® patalpÄ 1-5 yra patenkama iÅ¡ patalpos 1-4 bei atsakovo naudojamos patalpos 1-7.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad yra tikslinga priskirti patalpas 1-5 bei 1-4 atsakovui asmeniniam naudojimui, nes nėra įrodyta, kad ieÅ¡kovei yra bÅ«tina naudotis minėtomis patalpomis, tokiu atveju neliktų bendrai naudojamų patalpų, bÅ«tų sumažintos prielaidos konfliktinėms situacijoms tarp Å¡alių atsirasti ((duomenys neskelbtini) str., 185 str., CK 1.5 str., 4.75 str., 4.81 str.) 16. Minėta, kad pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ naudojimosi gyvenamuoju namu variantÄ , ieÅ¡kovei atitektų naudotis 72,51 kv. m. patalpų, atsakovui – 72,50 kv. m. patalpų.

Taigi, ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta tvarka iÅ¡ esmės atitinka idealiÄ sias Å¡alių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tuo tarpu pagal atsakovo pasiÅ«lytÄ tvarkÄ toks neatitikimas bÅ«tų žymiai didesnis – 0,4 kv. m. Minėta aplinkybė Å¡ioje byloje yra svarbi, nes nė viena iÅ¡ Å¡alių bylos nagrinėjimo nesutiko su kompensacijos priteisimu tuo atveju, jei jai bÅ«tų priskirta naudotis mažesne dalimi gyvenamojo namo, teikė prioritetÄ naudojimuisi faktiniu gyvenamuoju plotu. Tuo tarpu nustačius kambario 1-9 naudojimÄ si pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ bÅ«dÄ , tai yra priskiriant atsakovui naudotis 7,50 kv. m. kambario, ieÅ¡kovei – 5,21 kv. m. kambario, ieÅ¡kovei tektų bendro 34,07 kv. m. kambarių ploto, atsakovui – 41,49 kv. m., taigi, atsakovo interesai nebÅ«tų pažeisti, juolab, kad pagal ieÅ¡kovės siÅ«lymÄ atsakovui tektų geresnė kambario dalis, esanti prie lango.

IeÅ¡kovė teismo posėdyje nurodė sutinkanti įrengti kambarį 1-9 į dvi dalis skiriančiÄ sienÄ , tokiu atveju bÅ«tų užtikrintas Å¡alių naudojimasis izoliuotomis kambario 1-9 dalimis. Atsakovas neįrodinėjo, kad ieÅ¡kovės nurodomas Å¡alims priskirtinų naudoti kambario 1-9 dalių atskyrimas bÅ«tų negalimas ((duomenys neskelbtini) str.). Be to, teikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovas prašė priskirti jam asmeniniam naudojimui patalpÄ 1-9, taigi, sutiko savo lėšomis įsirengti įėjimÄ iÅ¡ kambario 1-8 į kambarį 1-9.

Byloje esantys įrodymai - UAB „Darnios konstrukcinės sistemos“ techninis projektas (1 t.b.l. 102-108) patvirtina, kad tokio įėjimo įrengimas yra galimas, todėl priskyrus atsakovui naudotis 7,50 kv. m. dalimi patalpos 1-9, plotÄ skaičiuojant nuo patalpoje esančio lango, ieÅ¡kovei – likusia kambario dalimi bei ieÅ¡kovei įrengus sienÄ , skiriančiÄ nurodytas kambario dalis, minėta patalpa 1-9 Å¡alių bÅ«tų naudojama bendrai racionaliai ir efektyviai, be to, nebÅ«tų pažeistas Å¡alių interesų pusiausvyros, turimos nuosavybės proporcingumo principas ((duomenys neskelbtini) str.).

17. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka labiau atitinka adekvatumo bei proporcingumo kriterijų. Be to, ji labiau atitinka ir socialinės taikos, patalpų panaudojimo efektyvumo kriterijų. Sutiktina su ieÅ¡kovės atstovės nurodomu argumentu, kad jos pasiÅ«lytas naudojimosi gyvenamuoju namu bÅ«das yra kompromisinis, todėl jo nustatymas atitiktų CK 1.5 str. numatytus teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Bylos duomenys taip pat nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės siÅ«lomas naudojimosi gyvenamuoju namu bÅ«das neracionalus, tokių argumentų atsakovas nenurodė. Atsakovas teigė, kad savo lėšomis įrengė visÄ namÄ , į minėtÄ aplinkybę yra bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. IeÅ¡kovė neigė atsakovo nurodytÄ aplinkybę. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2006 metais nutraukiant santuokÄ tarp Å¡alių buvo dalintas nebaigtas statyti namas (1 t. b.l. 44-45), tačiau vien minėta aplinkybė bei atsakovo pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros (statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai), 2007-04-06 banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as dėl lėšų pervedimo, nėra pakankami laikyti įrodyta aplinkybę, kad atsakovas savo lėšomis įrengė ieÅ¡kovei priklausančiÄ namo dalį, nes minėti įrodymai nesuteikia jokių duomenų, kur ir kokie darbai buvo atliekami, todėl minėtas atsakovo argumentas atmestinas kaip neįrodytas ir neturintis reikÅ¡mės Å¡ioje byloje ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.).

18. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl naudojimosi gyvenamuoju namu nustatymo ir atmesti atsakovo reikalavimÄ dėl naudojimosi namu nustatymo. Taigi, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tenkintinas visiÅ¡kai ir nustatytina, kad ieÅ¡kovė naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-1 (3,25 kv. m.), 1-2 (7,20 kv. m.), 1-3 (11,82 kv. m.), 1-14 (1,54 kv. m.), 1-13 (7,95 kv. m.), 1-12 (15,13 kv. m.), 1-10 (6,68 kv. m.), 1-11 (13,73 kv. m.) ir 5,21 kv. m. dalimi patalpos 1-9, patalpos plotÄ skaičiuojant nuo esančio įėjimo į kambarį; atsakovui priskirtina naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-4 (5,98 kv. m.), 1-5 (3,96 kv. m.), 1-6 (4,41 kv. m.), 1-7 (16,66 kv. m.), 1-8 (33,99 kv. m.) ir likusia dalimi patalpos 1-9 (7,5 kv. m.), plotÄ skaičiuojant nuo lango bei ieÅ¡kovė įpareigotina teisės aktų nustatyta tvarka per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patalpoje 1-9 įrengti sienÄ , skiriančiÄ Å¡alims priskirtas naudotis kambario 1-9 dalis, kaip tai pažymėta ieÅ¡kovės prie patikslinto ieÅ¡kinio pateiktame plane (1 t. b.l. 156) bei iÅ¡aiÅ¡kintina, kad įėjimÄ iÅ¡ patalpos 1-8 į patalpÄ 1-9 atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka įsirengia savo lėšomis (1 t. b.l. 156)-((duomenys neskelbtini) sr., 185 str., 273 str., CK 1.5 str., 4.75 str. 1 d., 4.81 str. 1 d.).

Teismas pažymi, kad nustatoma naudojimosi tvarka turi atitikti teisėtumo kriterijų, tai yra teismas tvirtina naudojimosi bendrosiomis patalpomis tvarkÄ pagal esamÄ gyvenamojo namo kadastrinių duomenų byloje esantį patalpų iÅ¡planavimÄ (1 t. b.l. 96), tuo tarpu pakeitimus, reikiamus atlikti siekiant užtikrinti naudojimÄ si minėtomis patalpomis pagal patvirtintÄ tvarkÄ Å¡alys atlieka įstatymų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovei neįvykdžius įpareigojimo įrengti patalpoje 1-9 sienÄ , skiriančiÄ Å¡alims priskirtas naudoti kambario dalis, per nustatytÄ terminÄ , atsakovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės reikiamas iÅ¡laidas (CK 1.5 str., (duomenys neskelbtini) str.).

Atsakovo atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad patvirtinus ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkÄ teismo sprendimas nebus aiÅ¡kus, tačiau su tokiu argumentu nesutiktina, nes nustatant naudojimosi tvarkÄ yra apibrėžta, kokiomis konkrečiomis gyvenamojo namo patalpomis bei kambario 1-9 dalimis naudosis Å¡alys bei, kokiu bÅ«du bus įgyvendinamas bendras naudojimasis kambariu 1-9, kad jis bÅ«tų racionalus ir atitiktų Å¡alių interesus, remiantis teismų praktika, toks Å¡alių ginčo dėl naudojimosi bendru turtu iÅ¡sprendimas yra galimas (žr.

Vilniaus apygardos teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1894-275/2012).             Dėl naudojimosi žemės sklypu 19. Byloje nekilo ginčas dėl naudojimosi žemės tvarkos nustatymo. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė patvirtinti žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ pagal pateiktÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , 2017-05-25 sudarytÄ matininkės S. V. (1 t. b.l. 145). Atsakovas atsiliepime iÅ¡ esmė sutiko su ieÅ¡kovės siÅ«loma žemės sklypų naudojimosi tvarka, todėl teismas plačiau nepasisako dėl reikalavimo pagrįstumo ((duomenys neskelbtini) str. 5 d., CK 4.75 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į tai, kad praÅ¡oma nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarka nepažeis bendrasavininkų, kitų asmenų interesų, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žemės tvarkos nustatymo tenkintinas (CK 4.75 str. 1 d.).                   Kiti reikalavimai 20. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1200 Eur kompensacijos už atsakovui tenkančius gyvenamojo namo Å¡ildymo įrenginius. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ nėra dalinamos namo inžinierinės sistemos, ieÅ¡kovė alternatyviÄ Å¡ildymo sistemÄ Ä¯sirengė savo iniciatyva bei, kaip paaiÅ¡kino, jos naudojamose patalpose, neįrodinėjo tokių darbų bÅ«tinumo, tai yra aplinkybės, kad ankstesnė sistema buvo neveikianti ir buvo pagrįsta jÄ keisti, todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo ir jis atmestinas kaip nepagrįstas ((duomenys neskelbtini) str., CK 185 str.).

21. Atsakovas prašė teismo nustatyti jam pirmumo teisę pirkti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. P. jos naudojamÄ gyvenamojo namo ir žemės sklypo nuosavybės dalį. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ parduodamÄ dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodama iÅ¡ viešųjų varžytynių. Å i norma apriboja CK 4.78 straipsnyje įtvirtintÄ bendraturčio teisę disponuoti jam priklausančia dalimi ir toks ribojimas negali bÅ«ti iÅ¡plėstas bei taikomas kitaip, negu nustatyta įstatyme.

Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė ketina parduoti jai priklausančiÄ gyvenamojo namo ar žemės sklypo dalį. Nesant pirkimo-pardavimo sutarties pagal CK 4.79 str. 3 dalį bendraturtis negali reikalauti jam perkelti pirkėjo teisių ir pareigų, nes jo teisės dar nėra pažeistos. Dėl nurodyto, atsakovo reikalavimas nustatyti jam pirmumo teisę pirkti iÅ¡ ieÅ¡kovės jai priklausančiÄ namo bei žemės sklypo dalį atmestinas kaip nepagrįstas ((duomenys neskelbtini) str., CK 4.79 str. 1 d.).          Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 22.

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė G. P. patyrė 650 Eur advokato išlaidų, sumokėjo 118,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso patyrė 768 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t. b.l. 28; 2 t. b.l. 48, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys dėl 77 Eur žyminio mokesčio dalies apmokėjimo). Ieškovės G. P. ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinus 67,00 proc. reikalavimų) iš atsakovo S. P. ieškovei priteistina 515 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d. ir 98 str.).23.

Teismo iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė 11,18 Eur, todėl atmetus atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kovės reikalavimus tenkinus iÅ¡ dalies (67,00 proc. reikalavimų), iÅ¡ atsakovo S. P. valstybei priteistina 7,50 Eur (atitinkamai 67,00 proc.) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str., 96 str.).         Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., 260 str., 268 str., 270 str. n u s p r e n d ė:          IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkinti.          Nustatyti tokiÄ naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 4400-0733-8488, esančiu (duomenys neskelbtini), Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus raj., tvarkÄ :

          a) ieškovė G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudosis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1 (3,25 kv. m.), 1-2 (7,20 kv. m.), 1-3 (11,82 kv. m.), 1-14 (1,54 kv. m.), 1-13 (7,95 kv. m.), 1-12 (15,13 kv. m.), 1-10 (6,68 kv. m.), 1-11 (13,73 kv. m.) ir dalimi, tai yra 5,21 kv. m. patalpos 1-9.             b) atsakovas S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), naudosis patalpomis plane pažymėtomis indeksais 1-4 (5,98 kv. m.), 1-5 (3,96 kv. m.), 1-6 (4,41 kv. m.), 1-7 (16,66 kv. m.), 1-8 (33,99 kv. m.) ir dalimi, tai yra 7,5 kv. m. patalpos 1-9;            Patvirtinti ieškovės G.

P. ir atsakovo S. P. naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. 4177-0300-0273, esančiu (duomenys neskelbtini), Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus raj., tvarkÄ pagal matininkės S. V. parengtÄ 2017-05-25 žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , nustatant, kad:                  a) ieÅ¡kovė G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudosis 0,0514 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėto indeksu A bei apibrėžto taÅ¡kais 13, 14, 15, 23, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24, 25, 22, 4, 5, kurių koordinatės nurodytos plane;

                  b) atsakovas S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudosis 0,2513 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėto indeksu B bei apibrėžto taÅ¡kais 13, 7, 1, 2, 3, 22, 25, 24, 21, 20, 19, 18, 17, 16, 23, 15, 14, kurių koordinatės nurodytos plane.                  Įpareigoti ieÅ¡kovę G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis kambaryje 1-9 pastatyti sienÄ , skiriančiÄ patalpÄ 1-9 į dalis, kurios priskirtos naudotis Å¡alims pagal patvirtintÄ tvarkÄ .                  Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.                 Priteisti iÅ¡ atsakovo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei G.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) 515 Eur (penkis Å¡imtus penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.                  Priteisti iÅ¡ atsakovo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).                 Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

               Teisėja                                                                  Ieva Pluirienė