2021-06-09 Nr. AB-12601-3-61-3-04381-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1438-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04381-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sėkmės užeiga“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sėkmės užeiga“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. ĮP/12/2019/I/VAL „Taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas) arba sumažinti pareiškėjui apskaičiuotą 3 472 Eur baudą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad iš esmės neginčija VMI operatyvaus patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, susijusių su asmenų darbo funkcijų atlikimu, tačiau manė, kad paskirta ekonominė sankcija pareiškėjui yra neproporcingai didelė našta. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 10 dalyje aiškiai įtvirtina, jog darbdaviui (nagrinėjamu atveju pareiškėjui) Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta bauda gali būti skiriama tik tuo atveju, jeigu tas pats pažeidimas neužtraukia administracinės atsakomybės. VMI nepagrįstai paskyrė baudą pareiškėjui, kadangi Bendrovės vadovas už tą patį pažeidimą (tas pačias nustatytas faktines aplinkybes) yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Dėl to skundžiamas Nutarimas laikytinas nepagrįstu.

3. Pareiškėjas taip pat prašė teismo atsižvelgti į jo sunkią turtinę padėtį ir apsvarstyti baudos sumažinimo galimybes remiantis proporcingumo principu, socialinio teisingumo kriterijumi bei bendraisiais teisingumo ir protingumo principais. Jeigu Nutarimas nebūtų panaikintas, Paskirta bauda pareiškėjui būtų neadekvati našta.

4. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad patraukimas atsakomybėn juridinio asmens pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir patraukimas administracinėn atsakomybėn laikinai pareigas ėjusios direktorės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatas nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes pirmuoju atveju paskirtą baudą moka naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo, o antruoju – pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tik tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, kuris patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2921 straipsnį. Jeigu nelegalų arba nedeklaruotą darbą organizuoja individualios įmonės savininkas, kuris tuo pačiu yra ir tokios įmonės vadovas, tai individualiai įmonei taikoma atsakomybė pagal Užimtumo įstatymo nuostatas be administracinės atsakomybės pagal ANK taikymo fiziniam asmeniui, tačiau, jeigu nelegalų ar nedeklaruotą darbą organizuoja fizinis asmuo, kaip darbdavys (pvz., ūkininkas), administracinė atsakomybė taikoma tik pagal ANK nuostatas. Šiuo atveju VMI negalėjo taikyti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos išimties, kadangi nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio buvo patrauktas fizinis asmuo ne kaip darbdavys, o kaip darbdavio įgaliotas asmuo. Nagrinėjamu atveju nėra baudžiamas tas pats asmuo, todėl nėra pagrindo konstatuoti non bis in idem (lot. ne du kartus už tą patį) principo pažeidimo.

6. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas turi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnyje apibrėžtą darbdavio statusą, Nutarimu pareiškėjas teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, o ekonominė sankcija pagrįstai skirta sankcijos ribose.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Nutarimą.

8. Teismas nustatė, kad VMI atliko pareiškėjo operatyvų patikrinimą, kurio metu, be kita ko, nustatė, jog pareiškėjui priklausančioje kavinėje 2019 m. rugsėjo 18 d. 12.30 val. 4 asmenys atlygintinai atliko darbo funkcijas. VMI 2019 m. lapkričio 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą laikinai Bendrovės direktoriaus pareigas einančiam asmeniui, be kita ko, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu konstatuota, jog pareiškėjo vadovo įgaliotas asmuo J. A., būdama darbdaviu, be kita ko, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio l dalies ir 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį jai paskirta 500 Eur bauda. Taip pat VMI surašė 2019 m. lapkričio 19 d. įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 000204 už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą pažeidimą, t. y. už tai, kad pareiškėjui priklausančioje kavinėje, 4 asmenys atlygintinai atliko darbo funkcijas. Nutarimu pareiškėjui už šį pažeidimą paskirta 3 472 Eur bauda .

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad už nelegalų darbą numatyta atsakomybė ANK 95 straipsnio 1 dalyje, taigi, nagrinėjamuoju atveju padaryta veika užtraukia atsakomybę fiziniam asmeniui pagal ANK, laikinai Bendrovės direktorės pareigas ėjusi J. A. yra nubausta už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, priėjo prie išvados, kad vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalimi, pareiškėjui negalėjo būti skiriama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta bauda.

III. 10. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir patraukimas administracinėn atsakomybėn juridinio asmens laikinai pareigas ėjusios direktorės pagal ANK nuostatas nelaikytina dvigubu nubaudimu. Teismo motyvas dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies nuostatų taikymo ir aiškinimo yra nepagrįstas, kadangi šioje teisės normoje numatyta išimtis taikytina tik tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, kuris patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2921 straipsnį. Tokios pozicijos laikosi ir administraciniai teismai (pvz. administracinės bylos Nr. I-1488-402/2019, Nr. I-3673-257/2019 ir kt.), tačiau teismas į atsakovo nurodytus argumentus bei juos patvirtinančią teismų praktiką neatsižvelgė.

10.2. Pagal teismų praktiką Užimtumo įstatymas yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų už Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimus taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais, skiriant minėtas ekonomines sankcijas. Atsižvelgiant į tai, kad Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog atsakomybė už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą taikoma visiems asmenims, veikiantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei į tai, kad pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – ir DK) laikytinas darbdaviu, jis Nutarimu teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

11. Pareiškėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. ĮP/12/2019/I/VAL, kuriuo pareiškėjui paskirta 3 472 Eur bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamą Nutarimą nustatęs, kad nagrinėjamuoju atveju padaryta veika užtraukia atsakomybę fiziniam asmeniui pagal ANK, laikinai Bendrovės direktorės pareigas ėjęs asmuo yra nubaustas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalimi pareiškėjui negalėjo būti skiriama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta bauda.

14. Užimtumo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (Užimtumo įstatymo 56 str. 4 d. 3 p.). Šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar BK (Užimtumo įstatymo 56 str. 10 d.).

15. Esminis klausimas šioje byloje – ar atsakovas galėjo skirti baudą atsakovui, atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės direktoriaus pareigas ėjęs asmuo buvo nubaustas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

16. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nuostata, atsižvelgiant į jos tikslą, aiškintina neatsiejamai nuo non bis in idem (lot. ne du kartus už tą patį) principo.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000 m. vasario 10 d. nutarimas), tačiau, kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą). Taigi šis konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Pagal minėtą Konstitucinio Teismo praktiką, non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas, be kita ko, savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis.

18. Dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos nacionalinės teisės konstitucinis principas. Draudimas bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą yra įtvirtintas inter alia (lot. be kita ko) ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), kurios 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. sprendime (kuriame atsispindi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos raida dėl non bis in idem principo taikymo) administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, apibendrindama minėtas Konstitucijos ir Konvencijos nuostatas, pažymėjo, kad Konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Pastaruoju aspektu sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.

20. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis, atsižvelgiant į aptartą Konstitucinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją aiškinant non bis in idem principą, aiškintina taip, kad bauda gali būti skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės pagal ANK ar BK ne bet kokiam, o tam pačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam svarstoma skirti baudą pagal Užimtumo įstatymo nuostatas.

21. Minėta, kad nagrinėjamu atveju atsakovui patikrinimo metu nustačius, kad pareiškėjui (juridiniam asmeniui) priklausančioje kavinėje 2019 m. rugsėjo 18 d. 4 asmenys atlygintinai atliko darbo funkcijas, remiantis šiomis nustatytomis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas laikinai Bendrovės direktoriaus pareigas einantis fizinis asmuo už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir skundžiamu Nutarimu pareiškėjui, t. y. juridiniam asmeniui, buvo skurta bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą pažeidimą.

22. Taigi, nagrinėjamu atveju pakartotinai nėra baudžiamas tas pats asmuo, t. y., nebuvo nustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Bauda pagal Užimtumo įstatymo nuostatas skirta juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui.

23. Pirmosios instancijos teismas netinkamai, formaliai aiškino Užimtumo įstatymo nuostatas. Teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčijo VMI patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, o Nutarimą ginčijo iš esmės dviem aspektais: 1) remiantis 56 straipsnio 10 dalimi, Bendrovei bauda negalėjo būti skiriama, nes už tą pačią veiką administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas Bendrovės direktoriaus pareigas ėjęs fizinis asmuo (kaip nurodyta aukščiau, šis argumentas nepagrįstas), 2) Bendrovei paskirta ekonominė sankcija yra neadekvati ir neproporcingai didelė našta pareiškėjui.

25. Pasisakydama dėl skirtos baudos proporcingumo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog nustačius, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

26. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad nelegaliai dirbo 4 asmenys, taigi Bendrovei buvo skirta minimalus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytas baudos dydis. Pareiškėjas skunde iš esmės apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie baudos neadekvatumą, prašydamas atsižvelgti į jo sunkią finansinę padėtį, nurodė vidutinę mėnesio apyvartą ir darbuotojų skaičių, tačiau iš esmės nepateikė jokių duomenų apie Bendrovės finansinę padėtį. Byloje nėra duomenų apie jokias išskirtines aplinkybes, kurios objektyviai leistų daryti išvadą, kad paskirta bauda yra neproporcinga ir sudarytų pagrindą nukrypti nuo Įstatyme įtvirtintų baudos dydžių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui skirta bauda yra proporcinga.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas – pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sėkmės užeiga“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė