8fdf4091-b4b1-4028-a628-e52f85ed51a3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I2-3512-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01596-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.11; 41; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

B. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dėl sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. B. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2020 m. kovo 31 d. sprendimÄ Nr. BV-59 (toliau – Sprendimas). Skunde nurodo, jog skundžiamu Sprendimu buvo nuspręsta, kad pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti pripažintas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymÄ (toliau – PAÄ®), nors pareiÅ¡kėjas bendradarbiavo su pareigÅ«nais teikdamas jiems informacijÄ , tačiau ji buvo teikiama jau po atliktų kratų ir nebuvo pagrindas pradėti ikiteisminiam tyrimui; be to PAÄ® galiojimas atgal yra negalimas.

Teigia, kad jis nepagrįstai nepripažintas pranešėju, nes 2018 metų spalio mėnesį (nuo 2018 m. spalio 10 dienos) pateikė detaliÄ informacijÄ apie nusikalstamų veikų aplinkybes ir tai yra užfiksuota 2018 m. spalio mėn. žvalgybinių apklausų metu, kurių dalis tuo metu buvo įslaptinta Lietuvos Respublikos Vidaus saugumo departamento pareigÅ«nų. Jo praneÅ¡tos nusikalstamos veikos priskiriamos prie sunkių nusikalstamų veikų, todėl jis pagrįstai 2020 m. kovo 26 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ , kad Å¡i pripažintų jį pranešėju pagal PAÄ® ir atitinkamai suteiktų pranešėjams teikiamÄ apsaugÄ .

Atkreipia dėmesį, kad jog prokuroras, priėmęs skundžiamÄ sprendimÄ , su jo pirminėmis apklausomis (su 2018 m. spalio 10 d. jo pateikta detalia informacija apie nusikalstamas veikas) net nėra/nebuvo susipažinęs. Pažymi, kad tuo metu, kai buvo atliekamos jo pirmosios dvi apklausos (nuo 2018 m. spalio 10 d.), jokie įtarimai jam nebuvo pareikÅ¡ti (įtarimai pareikÅ¡ti 2018 m. spalio 24 d.), juo labiau, jis nežinojo, kad vyksta kažkoks ikiteisminis tyrimas (jis buvo pradėtas pareiÅ¡kėjui nežinant 2018 m. spalio 17 d., kaip nurodyta ir skundžiamame sprendime) pagal jo atsakingiems pareigÅ«nams pateiktÄ informacijÄ apie nusikalstamas veikas.

Teigia, kad atliktos kratos metu rasta informacija, be jo pateiktos informacijos ir jos turinio paaiškinimo, yra niekinė. Prokuroras tik abstrakčiai, bendrai nurodo, kad ji tariamai susijusi, tačiau nenurodo nei konkrečiai kaip, nei paaiškina, kuri konkrečiai informacija yra susijusi ar nesusijusi. To padaryti jis ir negalėjo, nes nebuvo susipažinęs su jo dviejų pirminių žvalgybinių apklausų metu pateikta informacija. Taip pat mano, kad jis nepagrįstai negali būti pripažintas pranešėju dar ir dėl to, kad pažeidimai buvo padaryti tada, kai dar negaliojo PAĮ.

Nurodo, kad dėl jo praneÅ¡tų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. spalio mėnesį, t. y. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas prieÅ¡ pat įsigaliojant minėtam įstatymui. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo (toliau – KT) 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu ir teigia, jog jo atveju PAÄ® yra Å¡velninantis jo padėtį įstatymas, kurio pagrindu pareiÅ¡kėjas galėtų bÅ«ti apsaugotas ir jo tapatybė nebÅ«tų atskleista ikiteisminiame tyrime bei vėliau bylÄ nagrinėjant teisme (b. l. 1–5).

Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra (toliau – ProkuratÅ«ra) atsiliepime į skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog skundžiamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jo panaikinti pagrindo nėra. Dėl pareiÅ¡kėjo pateiktos informacijos vertinimo paaiÅ¡kina, kad gavus praneÅ¡imÄ ProkuratÅ«roje buvo iÅ¡analizuota informacija, susijusi su tyrimo pradžia, jo vada, tyrimo baigtimi. Kaip matyti iÅ¡ 2018 m. spalio 17 d. tarnybinio praneÅ¡imo, vada tyrimui pradėti nebuvo pareiÅ¡kėjo informacijos pateikimas teisėsaugos pareigÅ«nams. 2018 m. rugpjūčio 10 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisėjai priėmė nutartis leisti daryti kratÄ pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje vietoje, darbo vietoje bei pareiÅ¡kėjo naudojamame automobilyje. Atlikus kratas minėtuose objektuose buvo iÅ¡imta įvairi kompiuterinė technika: stacionarÅ«s kompiuteriai, neÅ¡iojamieji kompiuteriai, planÅ¡etės, mobilaus ryÅ¡io telefonai, USB raktai, kompaktiniai diskai, vaizdo kasetės su įraÅ¡ais, taip pat įvairÅ«s dokumentai: užrašų knygutės, kalendoriai, lapukai su telefonų numeriais ir pavardėmis bei kita dokumentacija.

Ä®vertinus pirminius kratų metu rastų ir paimtų dokumentų bei kompiuterinės technikos apžiÅ«rų duomenis, iÅ¡analizavus elektroninius duomenis apie įtariamojo ryÅ¡ius, gauta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas galimai vykdydamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos agentų užduotis rinko bei galimai perdavė juos dominančiÄ informacijÄ . BÅ«tent kratų metu surinktos informacijos pagrindu 2018 m. spalio 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00002-20. Remiantis minėto praneÅ¡imo turiniu bei informacija iÅ¡ IPS sistemos (dėl IT baigties) ir buvo pateikti sprendimo Nr. BV-59 motyvai.

Pažymi, kad Å¡iuo atveju ProkuratÅ«rai nebuvo bÅ«tina analizuoti visos ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos, kaip skunde nurodo pranešėjas, nes visa informacija, reikalinga priimti sprendimui dėl statuso suteikimo / nesuteikimo buvo pateikta minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime. PareiÅ¡kėjo pateikto 2020 m. kovo 26 d. praneÅ¡imo apie pažeidimÄ ProkuratÅ«rai dėl pranešėjo statuso suteikimo nebuvo pagrindo laikyti nauju praneÅ¡imu apie pažeidimÄ Ä¯staigoje, nes pareiÅ¡kėjas nepateikė naujų duomenų apie pažeidimus, kurie nebÅ«tų vertinti.

Pasisakydama dėl įstatymo galiojimo laike remiasi KT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir nurodo, kad PAĮ įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., o pareiškėjo pranešime nurodyti pažeidimai padaryti nuo 2017 metų vasario mėnesio iki 2018 metų rugsėjo mėnesio, buvo pradėti tirti 2018 metų spalio mėnesį, t. y. iki PAĮ įsigaliojimo, todėl įstatymas negali būti taikomas faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusiems iki šio teisės akto įsigaliojimo (b. l. 20–22).

Skundas netenkintinas Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ProkuratÅ«ros 2020 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. BV-59, kuriuo pareiÅ¡kėjas nepripažintas pranešėju, teisėtumo ir pagrįstumo. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad gavus Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2018 m. spalio 17 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , prokuroro rezoliucija buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pareiÅ¡kėjo ir jo galimų bendrininkų veiksmuose nustačius nusikalstamos veikos pagal BK 119 str. 2 dalį požymius, tęsiant jį tame pačiame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37751-17 (b. l. 36). 2019 m. kovo 24 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į ProkuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu suteikti jam pranešėjo statusÄ (praneÅ¡imo registracijos Nr. BP-28), o 2020 m. kovo 26 d. buvo gautas praneÅ¡imo patikslinimas (BP1-59).

PareiÅ¡kėjas prašė suteikti jam pranešėjo statusÄ pagal PAÄ® nuostatas, teigdamas, kad jis, kaip politinės partijos ir jos valdymo organų narys, 2018 m. spalio mėn. savo valia atskleidė Lietuvos teisėsaugai dviejų partijų „neÅ¡varaus“ finansavimo aplinkybes, vienos partijos labai įtakingus kontaktus prieÅ¡iÅ¡koje Lietuvai valstybėje, o tai pareiÅ¡kėjo nuomone atitinka PAÄ® nustatytiems reikalavimams pranešėjo statusui gauti ir praÅ¡o šį statusÄ suteikti. PareiÅ¡kėjo nuomone, pasirodžiusi vieÅ¡a informacija apie jam inkriminuojamas veikas gali sužlugdyti jo ir jo artimųjų gyvenimÄ (b. l. 9–12).

ProkuratÅ«ra, vadovaudamasi PAÄ® 6 straipsnio 2 dalimi, skundžiamu Sprendimu nepripažino pareiÅ¡kėjo pranešėju, pažymėdama, kad pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti pripažintas pranešėju, nes jo pateikta informacija neatitinka įstatymo nuostatų: Ä®statymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., o pareiÅ¡kėjas kreipiasi dėl pažeidimų, kurie buvo pradėti tirti 2018 m., t. y. dar negaliojant Ä®statymui, ir Å¡iai dienai tyrimas yra baigtas, be to nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal pareiÅ¡kėjo pateiktÄ informacijÄ (b. l. 6–8, 30).

PareiÅ¡kėjas siekia, kad jam bÅ«tų suteiktas pranešėjo statusas pagal PAÄ®, nes jis 2018 metų spalio mėnesį pateikė detaliÄ informacijÄ apie nusikalstamų veikų aplinkybes. Asmenų pripažinimo pranešėjais sÄ lygas nustato PAÄ®, kuris nustato apie pažeidimus įstaigose praneÅ¡usių asmenų teises ir pareigas, jų teisines apsaugos pagrindus ir formas, taip pat Å¡ių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes praneÅ¡ti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę vieÅ¡ajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevencijÄ ir atskleidimÄ .

Pranešėjas – tai asmuo, kuris pateikia informacijÄ apie pažeidimÄ Ä¯staigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju. Kompetentingos institucijos funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ra. PAÄ® 2 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyta, kad pagrindas asmenį pripažinti pranešėju yra pateikta informacija apie pažeidimÄ , t. y.

įstaigoje galbÅ«t rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , administracinį nusižengimÄ , tarnybinį nusižengimÄ ar darbo pareigų pažeidimÄ , taip pat Å¡iurkÅ¡tų privalomų profesinės etikos normų pažeidimÄ ar kitas grėsmę vieÅ¡ajam interesui keliantį arba jį pažeidžiantį teisės pažeidimÄ , apie kuriuos pranešėjas sužino iÅ¡ savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su Å¡ia įstaiga. Asmuo informacijÄ apie pažeidimÄ kompetentingai institucijai privalo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos praneÅ¡imu, informacijÄ apie pažeidimÄ kompetentingai institucijai asmuo gali teikti ir laisvos formos praneÅ¡imu, jame nurodydamas, kad praneÅ¡imas teikiamas vadovaujantis Å¡iuo įstatymu.

Jeigu asmuo apie pažeidimÄ praneÅ¡a nesilaikydamas Å¡io Ä®statymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytų praneÅ¡imo formos reikalavimų, tačiau praneÅ¡ime pateikta informacija atitinka kitus Å¡iame įstatyme nustatytus reikalavimus, kompetentinga institucija asmenį gali pripažinti pranešėju. Tačiau tokiais atvejais kompetentinga institucija asmens konfidencialumÄ užtikrina tik nuo asmens pripažinimo pranešėju momento. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja PAÄ®, įsigaliojęs 2019 m. sausio 1 d., kuris numato apie pažeidimus įstaigose praneÅ¡usių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat Å¡ių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes praneÅ¡ti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę vieÅ¡ajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevencijÄ ir atskleidimÄ (1 straipsnis).

Minėto įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad pranešėjas yra asmuo, kuris pateikia informacijÄ apie pažeidimÄ Ä¯staigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad praneÅ¡imas yra Å¡iame įstatyme nustatytus formos reikalavimus atitinkantis kreipimasis į kompetentingÄ institucijÄ , kuriame pateikiama konkreti informacija apie pažeidimÄ , atitinkantį Å¡iame įstatyme nustatytus požymius.

Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kompetentinga institucija, gavusi praneÅ¡imÄ , kuris atitinka Å¡io įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, nuo praneÅ¡imo gavimo momento užtikrina jį pateikusio asmens konfidencialumÄ ir nedelsdama imasi vertinti gautÄ informacijÄ apie pažeidimÄ . Jeigu asmuo apie pažeidimÄ praneÅ¡a nesilaikydamas Å¡io įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytų praneÅ¡imo formos reikalavimų, tačiau praneÅ¡ime pateikta informacija atitinka kitus Å¡iame įstatyme nustatytus reikalavimus, kompetentinga institucija asmenį gali pripažinti pranešėju.

Tokiais atvejais kompetentinga institucija asmens konfidencialumÄ užtikrina nuo asmens pripažinimo pranešėju momento. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kompetentinga institucija, atlikusi informacijos apie pažeidimÄ vertinimÄ ir nustačiusi, kad asmens praneÅ¡ime pateikta informacija neatitinka Å¡io įstatymo nuostatų, priima sprendimÄ nepripažinti asmens pranešėju ir apie tai praneÅ¡a asmeniui. Jeigu iÅ¡ praneÅ¡ime nurodytos informacijos yra pagrindas manyti, kad galbÅ«t buvo padarytas kitas, Å¡io įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje neapibrėžtas, teisės aktų pažeidimas, kompetentinga institucija pagal kompetencijÄ teisės aktuose nustatyta tvarka pradeda tyrimÄ pati arba nedelsdama persiunčia praneÅ¡imÄ institucijai, pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ ar kitus teisės aktus įgaliotai tirti tokius pažeidimus, ir apie tai praneÅ¡a asmeniui.

IÅ¡ pateiktos į bylÄ medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2018 m. spalio 17 d., o 2020 m. kovo 2 d. užbaigtas suraÅ¡ius kaltinamÄ jį aktÄ ir bylÄ perdavus į teismÄ , t. y. tyrimas Å¡iai dienai jau yra baigtas, o visa pranešėjo nurodyta informacija įvertinta atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. 2018 m. spalio 17 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog duomenų ikiteisminiam tyrimui pareiÅ¡kėjo ir kitų galimų bendrininkų atžvilgiu pradėti gauta po to, kai 2018 m rugpjūčio 10 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisėjai priėmė nutartis leisti daryti kratÄ pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje vietoje, darbo vietoje bei pareiÅ¡kėjo naudojamame automobilyje. Atlikus kratas minėtuose objektuose, buvo iÅ¡imta įvairi kompiuterinė technika (stacionarÅ«s kompiuteriai, neÅ¡iojamieji kompiuteriai, planÅ¡etės, mobilaus ryÅ¡io telefonai, USB raktai, kompaktiniai diskai, vaizdo kasetės su įraÅ¡ais), įvairÅ«s dokumentai (užrašų knygutės, kalendoriai, lapukai su telefonų numeriais ir pavardėmis bei kita dokumentacija).

Ä®vertinus pirminius kratų metu rastų ir paimtų dokumentų bei kompiuterinės technikos apžiÅ«rų duomenis, iÅ¡analizavus elektroninius duomenis apie įtariamojo ryÅ¡ius, gauta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas galimai vykdydamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos agentų užduotis rinko bei galimai perdavė juos dominančiÄ informacijÄ . Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo ir galimų bendrininkų veiksmuose yra naujos nusikalstamos veikos požymiai, dėl ko tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal LR BK 119 str. 2 d. (Å¡nipinėjimas) (b. l. 36). 2020 m. kovo 26 d. praneÅ¡ime apie pažeidimÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2018 m. spalio mėnesio savo valia atskleidė Lietuvos teisėsaugai dviejų partijų „neÅ¡varaus“ finansavimo aplinkybes, vienos partijos labai įtakingus kontaktus prieÅ¡iÅ¡koje Lietuvai valstybėje.

Visa detali informacija apie veikų aplinkybes yra fiksuota 2018 m. spalio 10 d., spalio 12 d. ir spalio 24 d. jo žvalgybinių apklausų metu, kurių dalis LR VSD pareigÅ«nų yra įslaptinta. Kaip aukščiau minėta, PAÄ® numatyta, kad pranešėju pripažįstamas asmuo, pateikęs informacijÄ apie pažeidimÄ Ä¯staigoje, o pažeidimu laikoma galbÅ«t rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat Å¡iurkÅ¡tus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę vieÅ¡ajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iÅ¡ savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su Å¡ia įstaiga.

Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo apie nusikalstamÄ veikÄ gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog asmeniui pranešėjo statusas suteikiamas tuomet, kai jis pranešė apie pažeidimÄ ir toks praneÅ¡imas buvo vada ikiteisminiam tyrimui pradėti arba reikÅ¡mingai suteikiama informacija esamam ikiteisminiam tyrimui pasistÅ«mėti.

Kaip matyti iš minėto 2018 m. spalio 17 d. tarnybinio pranešimo 2018 m rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisėjai priėmė nutartis leisti daryti kratas pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, darbo vietoje bei naudojamame automobilyje, ir, įvertinus būtent kratų metu gautus dokumentus ir duomenis, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tarnybiniame pranešime nėra nuorodos į tai, kad pareiškėjo pateiktų parodymų / paaiškinimų duomenys buvo vada tyrimui pradėti arba reikšmingai padėjo nuo 2017 metų vykdomame ikiteisminiame tyrime.

Byloje nėra jokių duomenų, jog dar iki atliktų kratų jo automobilyje, gyvenamojoje ir darbo vietose pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs informacijÄ apie nusikalstamÄ veikÄ . Pats pareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog jis 2018 m. spalio mėn. teikė informacijÄ apie nusikalstamų veikų aplinkybes, t. y. pareiÅ¡kėjas jau po atliktų kratų bendradarbiavo su pareigÅ«nais teikdamas jiems informacijÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas pranešė apie pažeidimÄ ir toks praneÅ¡imas buvo vada ikiteisminiam tyrimui pradėti, kas sudarytų pagrindÄ pripažinti pareiÅ¡kėjÄ pranešėju.

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog atliktos kratos metu rasta informacija, be jo pateiktos informacijos ir jos turinio paaiÅ¡kinimo, yra niekinė. Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė skelbia, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011). Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytÄ argumentÄ ir paneigtų faktÄ , kad, bÅ«tent, kratų metu surinktos informacijos pagrindu 2018 m. spalio 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00002-20, todėl minėtas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to, nustatytos formos praneÅ¡imÄ apie pažeidimÄ pareiÅ¡kėjas pateikė 2020 m. kovo mėnesį (b. l. 9-12) ir Å¡iame praneÅ¡ime jis nenurodė apskritai jokių naujų duomenų apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o pateikė anksčiau įvykusių tyrime veiksmų arba savo teiktų parodymų apibendrinimÄ . Nesutiktina su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad skundžiamas sprendimas priimtas neįvertinus jo įnaÅ¡o į užbaigtÄ ikiteisminį tyrimÄ ir apklausų metu pateiktos informacijos reikÅ¡mingumo, nes skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs prokuroras nebuvo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo paskutinio lapo, jis priimtas „įvertinus tyrimo metu surinktÄ informacijÄ â€œ. IÅ¡ Liteko duomenų matyti, kad baudžiamoji byla Nr. 1-68-354/2020 su kaltinamuoju aktu perduota į teismÄ kartu su 45 surinktos medžiagos tomais. Ginčijamame Sprendime pareiÅ¡kėjo atsakovė nepripažino pranešėjo dar ir dėl Ä®statymo galiojimo laike aplinkybių. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas skunde mano, kad tokia iÅ¡vada nepagrįsta, nes ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. spalio mėnesį, t. y. buvo pradėtas laiko atžvilgiu prieÅ¡ pat įsigaliojant PAÄ® įstatymui.

Teisės doktrinoje yra įtvirtinta taisyklė (bendrasis principas) – lex benignior retro agit (iÅ¡ lot. k. teisės aktai / įstatymas atgal negalioja), tačiau, jei teisės aktu bÅ«tÄ suÅ¡velninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebÅ«tų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams, galiojimas atgal yra galimas. PareiÅ¡kėjo manymu jo atveju PAÄ® yra Å¡velninantis jo padėtį įstatymas. Teismas šį pareiÅ¡kėjo argumentÄ taip pat atmeta kaip nepagrįstÄ . Pabrėžtina, kad principas lex retro non agit nėra absoliutus, subjektų padėtį pagerinantys įstatymai turi grįžtamÄ jÄ galiÄ â€“ lex benignior retro agit (liet. panaikinantys veikos baudžiamumÄ ar suÅ¡velninantys atsakomybę įstatymai turi grįžtamÄ jÄ galiÄ ).

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad administracinių bylų teisenoje Å¡is principas taikomas ir aiÅ¡kinamas kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kuriÄ galioja tik paskelbti įstatymai. Vadovaujantis Å¡iuo teisės principu, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Tai – norminiams teisės aktams keliamas reikalavimas, reiÅ¡kiantis, kad juose įtvirtintos teisės normos negali bÅ«ti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki Å¡io akto įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimÄ , 2003 m. rugsėjo 30 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012, 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1764-662/2016).

Kadangi, kaip minėta aukščiau, PAÄ® įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., o pareiÅ¡kėjas praÅ¡o suteikti pranešėjo statusÄ už jo 2018 m. spalio mėn. pateiktÄ informacijÄ apie nusikalstamų veikų aplinkybes, t. y. dar negaliojant PAÄ®, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ProkuratÅ«ra pagrįstai pareiÅ¡kėjui nesuteikė pranešėjo statuso, motyvuodama tuo, kad Ä®statymas negali bÅ«ti taikomas faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusiems iki Å¡io teisės akto įsigaliojimo. 2018 metais pranešėjų ir jų teisinės apsaugos instituto įstatymai nenumatė ir pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo suteikti jam tokiÄ apsaugÄ nebuvo pateikęs. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad principu lex benignior retro agit gali bÅ«ti vadovaujamasi tik iÅ¡imtiniais atvejais ir taikoma tik baudžiamÄ jÄ ar administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams.

Å ioje byloje nesprendžiami pareiÅ¡kėjo administracinės ar baudžiamosios atsakomybės klausimai. Todėl Å¡iuo atveju teisiniams santykiams, susijusiems su pranešėjo statuso suteikimu pagal Ä®statymÄ , lex benignior retro agit taisyklė netaikytina. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, minėtÄ teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ProkuratÅ«ros Sprendimas, kuriuo pareiÅ¡kėjas nepripažintas pranešėju, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai iÅ¡analizavus teisės aktus, faktinės aplinkybes, įvertinus pareiÅ¡kėjo argumentus ir surinktus įrodymus, todėl Å¡ioje situacijoje nėra pagrindo jo naikinti.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: atmesti pareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Ernestas Spruogis Teisėjai