8fddb844-df34-4c08-ab5f-ff7e07d6a03d · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1562-554/2016.Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02377-2015-0.Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 15 d. Kaunas          Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,          sekretoriaujant Ingridai Bukantaitei,         dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – A.M.,          nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, atstovui,          trečiojo suinteresuoto asmens - Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,                      vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas 2015-04-22 skundu, kuris iÅ¡siuntimui įstaigai buvo įteiktas 2015-04-22, kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktų reikalavimams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-11-21. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 1-7), nurodė taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad nuo 2013-02-01 iki 2013-11-21 buvo kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI) žiauriomis, nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis.

Buvo kalinamas kamerose, kuriose trÅ«ko teisės aktais nustatyto ploto vienam asmeniui, karantino kameroje nebuvo iÅ¡duota patalynė, nebuvo supažindintas su tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis, nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo įstaigoje tvarkÄ , kamerose buvo maži stalai, todėl galėjo vienu metu valgyti tik 2 asmenys iÅ¡ keturių. Sanitariniuose mazguose tvyrojo blogas kvapas, buvo labai drėgna, nebuvo įrengti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai, sanitariniai mazgai buvo be durų ir nuo likusios gyvenamosios dalies atskirti tik 1,2 m aukščio sienele.

Sanitariniai mazgai neturėjo ventiliacijos. Pasivaikščiojimo kiemeliai maži, visiÅ¡kai netvarkomi, neÅ¡varÅ«s, nuo lietaus visiÅ¡kai neapsaugo stogeliai. Sportuoti vesdavo tik 1 kartÄ Ä¯ mėnesį. Nebuvo dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo – visÄ laikÄ vienodas. Nors pareiÅ¡kėjas administracijai ir nurodė, kad yra nerÅ«kantis, vis tiek buvo patalpintas kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Buvo tikslingai kalinamas su anksčiau kalėjusiais asmenimis. Kreipdavosi į gydytojus, bet dėl perpildymo negalėjo gauti kvalifikuoto gydymo arba konsultacijos, taip pat jautėsi vaistų trÅ«kumas.

Dažnai teko kraustytis iÅ¡ vienos kameros į kitÄ su visais daiktais. Dėl tokių sÄ lygų pasidarė nervingas, irzlus, sunkiai galėdavo užmigti, pablogėjo sveikata. Atsakovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .  Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 16-21) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo         2013-02-01 iki 2013-11-21 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI. Atsakovas pripažino aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto, sÄ lygomis, tačiau tai sÄ lygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausiusios priežastys.

Ä®staiga stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį laikomiems asmenims, sudarydama jiems galimybę pasivaikščioti kiemelyje, naudotis sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba, be to, kamerose įrengta kabelinė televizija. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Taip pat skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Kiekvienam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius iÅ¡duodamas į kameras. Taip pat į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Atsakovas pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų.

Kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms susidėti. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymėjo, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.           PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam kalint netinkamomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laikotarpyje nuo 2013-02-01 iki 2013-11-21.Teismas pabrėžia, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant 3 bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo kalinamas perpildytose LukiÅ¡kių TI kamerose, karantino kameroje nebuvo iÅ¡duota patalynė, nebuvo supažindintas su LukiÅ¡kių TI vidaus tvarkos taisyklėmis, nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo įstaigoje tvarkÄ , kamerose buvo maži stalai, galėjo vienu metu valgyti tik 2 asmenys iÅ¡ 4, sanitariniuose mazguose tvyrojo blogas kvapas, buvo labai drėgna, nebuvo įrengti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai, sanitariniai mazgai buvo be durų, ir nuo likusios gyvenamosios dalies atskirti 1,2 m sienele, sanitariniai mazgai neturėjo ventiliacijos, pasivaikščiojimo kiemeliai maži, visiÅ¡kai netvarkomi, neÅ¡varÅ«s, nebuvo stogelių, apsaugančių nuo lietaus, sportuoti vesdavo 1 kartÄ Ä¯ mėnesį, nebuvo dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo – visÄ laikÄ vienodas, patalpinimo kartu su rÅ«kančiais asmenimis, buvo tikslingai kalinamas su anksčiau kalėjusiais asmenimis, kreipdavosi į gydytojus, bet dėl įstaigos perpildymo suimtais asmenimis negalėjo gauti kvalifikuoto gydymo arba konsultacijos, taip pat jautėsi vaistų trÅ«kumas, dažnai teko kraustytis iÅ¡ vienos kameros į kitÄ su visais daiktais.Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių    2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu     Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv.m. (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 108, 301, 304, 347, 379, 388 (b.l. 16-17). Pagal atsakovo pateiktus kÄ tik paminėtus duomenis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių TI teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas 225 paras (individualaus gyvenamojo ploto norma svyravo nuo 1,85 kv.m. iki 3,47 kv.m.). Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ (ABTÄ® 57 str.).

IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių TI nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose. Tokie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Skunde pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad stalas buvo mažas, galėjo valgyti tik 2 asmenys. Å ie nepatogumai sietini su kamerų ploto trÅ«kumu (kamerų perpildymu), todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nevertinamos kaip atskiri žalos padarymo pagrindai, o minėti nepatogumai vertintini kaip kamerų ploto reikalavimo pažeidimo dalis (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015 ir kt.).

Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pareiškėjas skunde teigia, jog kamerose buvo drėgna, nebuvo ventiliacijos. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 p. gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atitinkamai LukiÅ¡kių TI nurodė, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, o kad kameros langai atsidaro neneigia ir pats pareiÅ¡kėjas. Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus. Toks patalpų vėdinimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Teismui taip pat nebuvo pateikti įrodymai (arba iÅ¡sakyti argumentai), kad pareiÅ¡kėjui kažkas sudarė neįveikiamas kliÅ«tis atidaryti langÄ bei iÅ¡vėdinti patalpÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad kameroje visÄ parÄ yra vienodas apÅ¡vietimas, nėra naktinio ir dieninio apÅ¡vietimo.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 p. nuostatas gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Taigi, jei kamerose būdavo įjungtas naktinis apšvietimas, tai neprieštaravo Higienos normos HN 76:2010 reikalavimams. Atsakovas nurodė, o ir pats pareiškėjas neneigia, kad Lukiškių TI kamerose yra langai.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kamerų natÅ«ralaus apÅ¡vietimo padidinimas yra susijęs su lango iÅ¡kirtimu (padidinimu), spręstina, jog Å¡iuo atveju negalima konstatuoti LukiÅ¡kių TI neteisėtų veiksmų, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (HN 76:2010 2 p.). Taip pat pažymėtina, kad iÅ¡ pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenų matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas Higienos normos HN 76:2010 esminių pažeidimų dėl kamerų dirbtinės dieninės ir naktinės apÅ¡vietos, santykinė oro drėgmės nenustatyta (b.l. 57-81A).PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ atlyginti neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, kad, jo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K sanitariniai mazgai yra netinkamai įrengti, kadangi nėra įrengta atskira sanitarinio mazgo patalpa, o tualetas atitvertas tik 1,2 m aukščio sienele.

Atsakovas nurodo, jog kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio sienele (b.l. 20). Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nėra nustatyta HN 76:2010 pažeidimų dėl sanitarinių mazgų įrengimo nenustatyta (b.l. 57-81A). Pagal byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo išvadai, kad sanitariniai mazgai nagrinėjamu atveju buvo įrengti netinkamai: Higienos normos HN 76:2010 21 p. nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p. kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Ä®vertinęs minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas konstatuoja, kad pertvara atitvertos nuo likusio kameros ploto sanitarinio mazgo patalpos įrengimas kameroje atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog kamerose nubuvo įrengti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai arba jie neveikė. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 p. numatyta, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbėjimų moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas).

Minėtų Taisyklių 2 p. nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiuo atveju Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo gyvenamosioms patalpoms nėra taikomas reikalavimas dėl signalizacijos mygtukų įrengimo, kadangi tai susiję su patalpos rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu, o aptariamos taisyklės numato, kad jos nėra taikomos jau pastatytiems tardymo izoliatoriams.Pareiškėjas skunde teigė, kad atvykęs į Lukiškių TI pranešė apie tai, kad yra nerūkantis, o administracija jį vis tiek patalpino kartu su rūkančiais.

Tabako kontrolės įstatymo 3 str. nustatyta, kad vienas iÅ¡ valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinkÄ be tabako dÅ«mų, o 19 str. 1 d. 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos Nr. HN 76:2010 6 p. taip pat nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pagal HN 76:2010 14 p. nuostatas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kalinami asmenys turi nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ , tuo tarpu reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI nepateikė teismui jokių duomenų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo argumentus, jog nebuvo atsižvelgta į jo pageidavimÄ gyventi nerÅ«kančiųjų kameroje ir kad jis buvo laikomas su nerÅ«kančiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad LukiÅ¡kių TI buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į sveikÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ (ABTÄ® 57 str.).PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog pasivaikščiojimo kiemeliai buvo maži, neÅ¡varÅ«s, stogeliai neapsaugojo nuo lietaus. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str.

įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pagal Higienos normos 18.4. p. nuostatas laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Tačiau teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelio ploto, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra per mažas, vertintinas kaip deklaratyvus. Taip pat kaip deklaratyvius teismas vertina ir pareiÅ¡kėjo teiginius, jog įrengti stogeliai neapsaugo nuo kritulių.

PareiÅ¡kėjastaip pat teigia, kad atvykus į LukiÅ¡kių TI karantino kameroje jam nebuvo iÅ¡duota patalynė. Atsakovas į bylÄ nepateikė jokių duomenų apie tai, ar pareiÅ¡kėjui atvykus į LukiÅ¡kių TI karantino patalpose jam buvo iÅ¡duota patalynė, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo teiginys lieka nepaneigtas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad bÅ«nant LukiÅ¡kių TI pareiÅ¡kėjui teko dažnai kraustytis. Tačiau iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas per buvimo LukiÅ¡kių TI laikotarpį (10 mėnesių) buvo patalpintas į 6 kameras, kai kuriose iÅ¡ jų gyveno gana ilgÄ laikÄ .

Be to, atsakovas nurodo, jog skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. reikalavimų, taip pat LukiÅ¡kių TI administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ - t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Todėl Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad nebuvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, jam nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo tvarkÄ , buvo laikomas kartu su anksčiau kalėjusiais asmenimis, sportuoti galėjo 1 kartÄ per mėnesį, tačiau nekonkretizavo kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, nenurodė, ar dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo įtaigoje tvarkos nežinojimo jis neturėjo galimybės patekti pas gydytojÄ (pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl sveikatos problemų kreipdavosi į medicinos, psichologines tarnybas), todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip abstraktÅ«s ir nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas teigia, kad negaudavo kvalifikuoto gydymo, nuo visų ligų buvo skiriami tik paracetamolis ir diklakas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nesutinka su jam suteiktų medicininių paslaugų kokybe, o tai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu. Ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, yra civilinio teisinio pobūdžio ir teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., LVAT 2014-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014).

Dėl to skundu pareiÅ¡kėjas turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ (ABTÄ® 10 str.). Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalÄ dėl netinkamo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo, teismingumo laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, turinti vieÅ¡osios įstaigos statusÄ , pati savaime nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr.

Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje T-77/2006 ir 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje T-110/2013). Ä®vertinęs pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

PareiÅ¡kėjas kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI laiko nežmoniÅ¡komis ir kankinančiomis.EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto, laikymo kartu su rÅ«kančiais asmenimis, patalynės karantino kameroje neiÅ¡davimo), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį ir jų trukmę, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1555 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v F., 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

        Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 4 p., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjo A.M. naudai iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 1555 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis penkiasdeÅ¡imt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

    Teisėjas                                                                                                                   Algis Markevičius