Legislator Case Law & Legislation
8fdd8529-ceca-41ec-a06e-e8aa1482da83 AI generated

8fdd8529-ceca-41ec-a06e-e8aa1482da83 · Utenos apylinkės teismas

Case Number 8fdd8529-ceca-41ec-a06e-e8aa1482da83
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M., trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovei S. D., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. M. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl įpareigojimo suteikti sklypo dalį pastato eksploatacijai ir sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „NT startas“, uždaroji akcinė bendrovė „DV17“, L.

Legislator headnote

AI generated

8fdd8529-ceca-41ec-a06e-e8aa1482da83 · Utenos apylinkės teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad savininkui turi bÅ«ti užtikrinta teisė naudotis sklypu, reikalingu statinio eksploatacijai. Užtenka to, kad asmuo siektų naudotis pastatu. Bendrija taip pat siekia iÅ¡nuomoti sklypÄ , bet nemokėti mokesčio. Jai priklausantis statinys buvo aptvertas, norėjo jį remontuoti, bet bendrija iÅ¡kvietė tarnybas. Todėl nusprendė eiti teisiniu bÅ«du – kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl sklypo dalies nuomos. PastatÄ ji įsigijo beveik tokio pat stovio, koks jis yra dabar.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-52-1055/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31727-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4.; 2.4.2.2.; 2.4.4.4; 2.6.16.8.; 3.2.6.1.; 3.2.3.1. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 12 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Ana Karšul, sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei, Ramunei Čypienei, Vaidai Umbrasienei, Daivai Savickienei, dalyvaujant ieškovei V. M., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G.

M., trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovei S. D., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. M. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl įpareigojimo suteikti sklypo dalį pastato eksploatacijai ir sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „NT startas“, uždaroji akcinė bendrovė „DV17“, L.

B., V. B., A. M., K. K.. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovę nustatyti dalį valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«tinÄ Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, taip pat įpareigoti atsakovę iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovei dalį Žemės sklypo, bÅ«tinÄ Åªkinio pastato eksploatacijai. Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra pagalbinio Å«kio paskirties Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nuo (duomenys neskelbtini).

Taip pat ji yra buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Ūkinį pastatÄ Vilniaus miesto savivaldybė (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi už (duomenys neskelbtini) Lt pardavė A. M., G. V. ir R. M., kitų, vėlesnių sandorių pagrindu, pastato savininke tapo ieÅ¡kovė. Pažymi, kad pastato bÅ«klė nuo (duomenys neskelbtini) metų nėra pakitusi. 2016 m. gruodžio 16 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos su praÅ¡ymu leisti iÅ¡sinuomoti po Å«kiniu pastatu esančiÄ valstybinę žemę bei iÅ¡duoti leidimÄ Å«kinio pastato rekonstrukcijai, atsakymo į praÅ¡ymus ji nėra gavusi iki Å¡iol.

Atsakovė atsiuntė ieÅ¡kovei 2017 m. liepos 3 d. raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlikto valstybinės žemės naudojimo patikrinimo“, kuriame nurodė, jog Å«kinis pastatas yra nenaudojamas, todėl jam eksploatuoti žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalis negali bÅ«ti skiriama. Taip pat atsakovė 2017 m. liepos 12 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo, kad ieÅ¡kovė Å«kinį pastatÄ nugriautų ir iÅ¡registruotų iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro.

Dėl abiejų raÅ¡tų ieÅ¡kovė pateikė skundus, kuriuos atsakovė 2017 m. spalio 4 d. raÅ¡tu atmetė. Šį raÅ¡tÄ ieÅ¡kovė apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkino iÅ¡ dalies – panaikino įpareigojimÄ dėl Å«kinio pastato paÅ¡alinimo bei iÅ¡registravimo iÅ¡ nekilnojamojo turto registro, likusioje dalyje bylÄ nutraukė kaip nepriskirtinÄ Komisijos kompetencijai. Po komisijos sprendimo ieÅ¡kovė ne kartÄ telefonu ir raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę, siÅ«lydama klausimÄ iÅ¡spręsti taikiai, tačiau iÅ¡spręsti ginčo nesikreipiant į teismÄ nepavyko.

Pažymi, kad atsakovė 2018 m. vasario 26 d. priėmė įsakymÄ â€žDėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini), įgyvendinant kitų sklype esančių statinių savininkų interesus, tačiau ieÅ¡kovės Å«kiniam pastatui eksploatuoti bÅ«tina dalis jame nėra nustatyta. Atsakovė be teisinio pagrindo atsisako Å«kinio pastato eksploatavimui priskirti sklypo dalį bei sudaryti valstybinės žemės, bÅ«tinos pastatui eksploatuoti, nuomos sutartį, taip pažeisdama Å«kinio pastato savininkės – ieÅ¡kovės teises.

Atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad pastatas nėra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ tiesioginę paskirtį; yra sunykęs ir neatitinka Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme nurodytos statinio sÄ vokos; atsakovė vykdo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. gegužės 29 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad minėtame nutarime nėra nurodomÄ , jog atsakovė imtųsi priemonių, kad konkrečiai ieÅ¡kovė nugriautų savo pastatÄ ir iÅ¡registruotų jį; taip pat jame konstatuota, kurių pastatų faktiÅ¡kai nėra sklype bei kurie statiniai neatitinka esminių statinio reikalavimų, tačiau tarp iÅ¡vardytų ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio pastato nėra.

KategoriÅ¡kai nesutinka, kad pastatas yra sunykęs ir jam negali bÅ«ti iÅ¡skirta atskira sklypo dalis, apimanti Å«kinio pastato užstatytÄ plotÄ ir plotÄ prie jo, bÅ«tinÄ pastato eksploatacijai. Pastato nusidėvėjimo procentas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 70 procentų ir be leidimo rekonstruoti pastatÄ Ä¯gyvendinant statytojo teisę, kuriam gauti pirmiausia yra bÅ«tinas sklypo dalies priskyrimas pastatui eksploatuoti, pagerinti jo bÅ«klę ieÅ¡kovė neturi galimybės, dėl to savininkė negali Å«kinio pastato naudoti pagal paskirtį.

IeÅ¡kovė netrukus po Å«kinio pastato nuosavybės teisių įgijimo ėmėsi teisinių veiksmų įgyvendinant savo daiktines teises: tvarkė, prižiÅ«rėjo pastatÄ , kreipėsi į architektus bei dėl leidimo rekonstrukcijai iÅ¡davimo, kreipėsi dėl pastato matavimų, kurie paženklinti žemės sklypo plane ir pan. atlikimo, taip pat į ekspertus dėl Å«kinio pastato ekspertizės ir bÅ«klės nustatymo, archyvuose ieÅ¡kojo brėžinių dėl anksčiau buvusios pastato iÅ¡vaizdos, tai yra ieÅ¡kovė ne formaliai, o realiai ir aktyviai siekia Å«kinį pastatÄ eksploatuoti.

Atsakovė, vien vadovaudamasi faktu, kad ieÅ¡kovė Å«kinio pastato Å¡iuo metu esÄ nenaudoja pagal paskirtį, negali atsisakyti suformuoti pastato eksploatacijai bÅ«tinÄ sklypo dalį, taip pat negali atsisakyti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su pastato savininke, kadangi galiojantis reglamentavimas, pastato nuosavybės teisė ir realus ketinimas naudoti pagal paskirtį įpareigoja atsakovę priimti atitinkamus administracinius sprendimus bei sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Toks atsakovės atsisakymas užtikrinti civiliniuose įstatymuose įtvirtintas statinių naudotojų teises, ieÅ¡kovės manymu, prilygintinas privačios nuosavybės nacionalizavimui.

Be to, pastato eksploatavimas ir rekonstrukcija nepažeidžia nei valstybės, nei kitų sklypo naudotojų teisių ir teisėtų interesų, nes pastatas nekelia grėsmės, yra nuošalioje vietoje, prižiūrimas, aptvertas, neprieinamas pašaliniams asmenims. Posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklausantis statinys – ūkinis pastatas, nėra sunykęs, todėl žemė jo eksploatacijai turi būti išnuomota.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad savininkui turi bÅ«ti užtikrinta teisė naudotis sklypu, reikalingu statinio eksploatacijai. Užtenka to, kad asmuo siektų naudotis pastatu. Bendrija taip pat siekia iÅ¡nuomoti sklypÄ , bet nemokėti mokesčio. Jai priklausantis statinys buvo aptvertas, norėjo jį remontuoti, bet bendrija iÅ¡kvietė tarnybas. Todėl nusprendė eiti teisiniu bÅ«du – kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl sklypo dalies nuomos. PastatÄ ji įsigijo beveik tokio pat stovio, koks jis yra dabar.

Ji privatizacijos procese nedalyvavo, visÄ pastatÄ Ä¯gijo (duomenys neskelbtini) metais pirkimo – pardavimo ir dovanojimo sandorių pagrindu. Po pastatu esantys rÅ«siai priklauso valstybei. Registravo viso pastato nuosavybę, rÅ«sių ir palėpių atskirai registruoti nereikia. Ginčo sklype veikla yra galima, todėl jos pastatui gali bÅ«ti priskirta atitinkama dalis sklypo. Nuosavybės į Å«kinį pastatÄ faktas nėra nuginčytas, jo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nėra panaikintas, todėl pastatas egzistuoja.

Negalėjo juo naudotis pagal paskirtį, kadangi nuolat raÅ¡omi skundai ir kviečiamos tarnybos. RÅ«siais, esančiais po pastatu, realiai niekas nesinaudoja, nes ten viskas apgriuvę. Pats trečiasis asmuo A. M. vykdė neteisėtas statybas lygiai tokioje pačioje situacijoje, o po to įteisino. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos.

Tarnybos Vilniaus miesto skyriuje 2016 m. gruodžio 19 d. gautas ieÅ¡kovės V. M. praÅ¡ymas „Dėl valstybinės žemės nuomos ir sutikimo rekonstruoti statinį iÅ¡davimo“, kuriuo buvo praÅ¡oma iÅ¡nuomoti valstybinę žemę ir leisti rekonstruoti statinį. Tarnyba (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos BÅ«sto administravimo skyrių su praÅ¡ymu apžiÅ«rėti vietoje ir nustatyti, ar statiniai naudojami pagal paskirtį bei padaryti iÅ¡vadas apie kiekvieno statinio techninę bÅ«klę ir jų techninę priežiÅ«rÄ , tarp kurių buvo ir ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis pastatas. 2017 m. vasario 8 d. tarnyboje gautas ieÅ¡kovės skundas. 2017 m. gegužės 2 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir dalių nustatymo“ skundas buvo iÅ¡nagrinėtas ir pakartotinai pavesta Vilniaus miesto skyriui atlikti pakartotinę Žemės sklypo žemės naudojimo kontrolę. 2017 m. birželio 7 d. buvo atlikta žemės sklypo žemės naudojimo kontrolė, suraÅ¡ytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė apie patikrinimo rezultatus informuota 2017 m. liepos 3 d. raÅ¡tu. 2017 m. liepos 12 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) tarnybos Vilniaus miesto skyrius, vykdant Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡o intereso gynimo skyriaus 2017 m. gegužės 29 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)-43 punktÄ Nr. 2, bei siekiant, kad valstybinė žemė bÅ«tų naudojama racionaliai ir efektyviai, pareikalavo, jog ieÅ¡kovė paÅ¡alintų žemės sklype esantį Å«kinį pastatÄ ir jį iÅ¡registruotų iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu panaikino šį įpareigojimÄ . Vilniaus miesto skyrius 2018 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantiems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti reikalingas dalis. IeÅ¡kovė šį įsakymÄ apskundė, skundu prašė pakeisti įsakymÄ ir nustatyti jai priklausančio Å«kinio pastato eksploatacijai tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį. 2017 m. liepos 4 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė buvo informuota, kad Å«kiniam pastatui eksploatuoti negali bÅ«ti iÅ¡skirta žemės sklypo dalis ir atsisakė pakeisti įsakymÄ .

Å io raÅ¡to ieÅ¡kovė neskundė. Taigi tarnybos Vilniaus miesto skyrius yra priėmęs įsakymÄ , kuriuo jau yra nustatytos žemės sklypo dalys savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, kurias ateityje galės iÅ¡sipirkti arba iÅ¡nuomoti Å¡ių statinių/pastatų bendraturčiai. Å is įsakymas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl neaiÅ¡ku, kaip turėtų bÅ«ti traktuojamas minėtas administracinis aktas, kokia bÅ«tų jo teisinė galia, jei teismas patenkintų ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯pareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ nustatyti dalį, bÅ«tinÄ Å«kinio pastato eksploatacijai.

Be to, ieÅ¡kovė pažymėjo, kad nesutinka su atsakovės tvirtinimu, jog jai nuosavybės teise priklausantis pastatas yra sunykęs. Ä®vertinus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento atlikto 2017 m. kovo 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos BÅ«sto administravimo skyriaus patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei priklausantis Å«kinis pastatas yra be stogo, be sienų ir kitų statiniams/pastatams apibÅ«dinti bÅ«tinų parametrų.

Taigi, pastatas negali bÅ«ti naudojamas naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ paskirtį, todėl žemės sklypo dalis netarnauja Å¡io pastato eksploatacijai, tai yra nėra sÄ lygų, kurioms esant žemės sklypo dalis galėtų bÅ«ti iÅ¡nuomota be aukciono. IeÅ¡kovė nurodo, kad siekia ginčo statinį suremontuoti, rekonstruoti ir naudoti pagal paskirtį, tačiau teisės aktai nenustato galimybės be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę bÅ«simam statiniui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti.

Atsakovės nuomone, galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å«kinis pastatas yra sunykęs ir jam eksploatuoti negali bÅ«ti iÅ¡skirta atskira žemės sklypo dalis, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡nuomoti sklypo dalies prie ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio pastato, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti imperatyvÅ«s teisės aktų reikalavimai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas ir kt. Posėdžio metu atsakovės atstovė prašė atmesti ieÅ¡kinį atsiliepime nurodytais motyvais.

Papildomai paaiškino, kad prie sunykusių pastatų valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti sudaryta. Pastatas yra nenaudojamas ir negali būti naudojamas pagal paskirtį. Tokios nuomos sutarties sudarymas prieštarautų įstatymams. Ieškovė deda pastangas gauti leidimus rekonstrukcijai, bet jų negauna, kadangi reikia po pastatu ir šalia jo esančios žemės nuomos, o Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka išnuomoti. Po ūkiniu pastatu esančius rūsius tarnyba vertins tik tada, kai bus įregistruotos nuosavybės teisės į juos.

Asmuo, įsigydamas avarinės bÅ«klės (sunykusį) pastatÄ , prisiėmė rizikÄ , turėjo suprasti, kad sklypas gali bÅ«ti neiÅ¡nuomotas. Teisės į žemės sklypo dalį ieÅ¡kovė nepraranda, nes gali dalyvauti aukcione bendrais pagrindais. Sugriuvusiam pastatui žemės sklypo dalis be aukciono negali bÅ«ti iÅ¡nuomota. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad ieÅ¡kinį palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso pastatas – transformatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengtas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat Å¡iame žemės sklype yra nutiestos trečiajam asmeniui priklausančios 10 ir 0,4 kV kabelių linijos. Pastatas – transformatorinė yra naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį. Å iam pastatui ir nutiestiems elektros tinklams apsaugos zonų ribos yra nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 18 ir 19 punktuose ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 6 punkte, todėl Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. vasario 26 d. įsakymu pagrįstai priskyrė jame nurodytÄ Å¾emės sklypo dalį, reikalingÄ elektros transformatorinei eksploatuoti. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje formuluojamas praÅ¡ymas niekaip neįtakoja trečiojo asmens teisės naudotis įsakymu nustatyta žemės sklypo dalimi, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį spręsti teismo nuožiÅ«ra. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

Posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovė S. D. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad tuo metu, kai vyko privatizacija, sandėliai nebuvo normaliai išmatuoti, o rūsiai išvis buvo nuslėpti, kadangi jų atskirai privatizuoti nereikėjo, jie priklausė butų savininkams. Iš viso sklype yra 23 ūkiniai pastatai, iš kurių privatizuotas tik vienas. Rūsiai yra kultūrinio paveldo dalis. Dalis ginčo sklypo yra išnuomota bendrijai, kitos dalys išnuomotos kitiems asmenims.

Pažymi, kad ieÅ¡kovė įgijo Å«kinį pastatÄ , tačiau kartu neįsigijo po juo esančių rÅ«sių, kurie turi istorinę reikÅ¡mę. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis statinys yra Å«kio paskirties pagalbinis statinys, todėl žemės sklypo dalis jam negali bÅ«ti priskirta. Be to, jis yra avarinis nuo pat įsigijimo dienos. IeÅ¡kovė privalėjo jį prižiÅ«rėti, net ir neturint sklypo galėjo atlikti paprastÄ jį pastato remontÄ . Ginčo sklypas yra kultÅ«ros paveldo saugoma teritorija.

Patenkinus ieškinį sumažės gyventojams skirta išsipirkti žemės dalis. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad po ieškovei nuosavybės teise priklausančiu pastatu yra rūsiai, kurie priklauso kitiems namo gyventojams – A. M., L. Ž., R. B., R. M.. Patekimas į šiuos rūsius yra iš lauko pusės. Susirinkimų metu daugumos gyventojų valia buvo leisti privatizuoti sandėlį malkoms laikyti.

Pažymi, kad ieÅ¡kovė gali laikyti malkas sandėlyje ir nesant iÅ¡nuomotos sklypo dalies, kaip tÄ daro kiti gyventojai. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra dar 2017 m. gegužės 29 d. nutarimu įpareigojo neformuoti ir neiÅ¡nuomoti sklypų neeksploatuojamiems statiniams. Jau įgijimo metu pastatas neturėjo nei durų, nei langų, buvo apgriuvęs. PraÅ¡o remtis 2020 m. birželio 15 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimu, kuriame konstatuotos visos reikÅ¡mingos aplinkybės. Ginčo pastatas niekada nebuvo naudojamas, per 16 metų nesiimta jokių priemonių, kad pakeisti esamÄ situacijÄ .

Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „NT startas“, uždaroji akcinė bendrovė „DV17“, L. B., V. B., K. K. atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė, į bylos nagrinėjimÄ neatvyko. Liudytojas R. M. parodė, kad kaimynė įsigijo turtÄ , o po tuo turtu yra sandėliukai, kuriais naudojasi kiti kaimynai. Ankstesnė jo busto savininkė A.

B., kai jis pirko butÄ sakė, kad yra sandėliai, priklausantys butams, ir jais naudojamasi. Kai nupirko savo butÄ (duomenys neskelbtini) metais, rÅ«siai jau buvo nebenaudojami, bet jis norėtų jais naudotis. RÅ«siai seniai nenaudojami, nes užtvertas įėjimas, užmėtyta Å¡iukÅ¡lėmis. Nors ir norėtų naudotis rÅ«siais, tačiau nesiėmė jokių priemonių juos sutvarkyti, nes nesijautė galintis tai padaryti. Nuosavybės dokumentuose apie rÅ«sius nieko nėra. Liudytojas P. M. parodė, kad virÅ¡ rÅ«sių buvo sandėliukas, malkinė.

Dabar viskas jau sugriuvę, kadangi niekas neprižiÅ«rėjo. RÅ«siai faktiÅ¡kai yra Å¡alia to sandėlio, įėjimas yra ne pro sandėlį, o iÅ¡ lauko, rÅ«siai ir sandėlis nesusiję. Jei sandėlis bÅ«tų suremontuotas, tai naudotųsi ir rÅ«siu. Namų knygoje yra nurodyta, kad butui priklauso rÅ«sys. Įėjimas į rÅ«sius yra užverstas, todėl naudotis jais nėra galimybės. Nesiėmė jokių priemonių atlaisvinti įėjimus. Liudytoja A. M. parodė, kad ji į namÄ (duomenys neskelbtini), persikėlė (duomenys neskelbtini) metais.

Tada turėjo butÄ , sandėlį ir rÅ«sį, o dabar negali prieiti prie rÅ«sio, nes vyksta statybos. Nežino, kas vykdo tas statybas. Taip pat nežino, ar rÅ«siai yra po statomu namu. Nežino, kur yra įėjimas į rÅ«sius. Liudytoja A. M. parodė, kad turėjo sandėliukus adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos po to pardavė ieÅ¡kovei. Po sandėliais buvo rÅ«siai, kuriais gyventojai anksčiau naudojosi, jos mama naudojosi, R., R., L. Ž.. Nuo 2003-2005 metų rÅ«siais niekas nesinaudoja, nes jie yra netinkami naudotis.

Tuo metu, kai vyko privatizacija, jiems neleido iÅ¡sipirkti rÅ«sių, ji pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡pirkti sandėlį ir iÅ¡pirko, o po to pardavė ieÅ¡kovei. IÅ¡ pradžių sandėliukai pagal galimybes buvo tvarkomi, bet po to vyko teismai, griovimai, todėl nebegalėjo jų tvarkyti. Dėl įvairių priežasčių nebuvo galimybės tvarkyti sandėlius, dėl to nebuvo galimybės ir naudotis, nors ieÅ¡kovė bandė dar kažkÄ tvarkyti. Å iuo metu viskas ten apgriuvę, bÅ«klė nuo pirkimo momento praktiÅ¡kai nepakitusi.

Siena yra tik galinė, priekinė apgriuvusi, buvo medinės ir mūrinės pertvaros, kurios skyrė jos ir ieškovės dalis, 2004-2005 metais įgriuvo stogas. Rūsiai nuo pat sandėlio išpirkimo momento buvo avariniai, jos pastebėjimu kokius 10 paskutinių metų jais niekas nesinaudoja iš kaimynų. Rūsio ji išsipirkti nebandė, pagal galiojusius įstatymus nusipirko tik sandėlius. Jų tvarkyti iš pradžių negalėjo dėl teisminių ginčų su A. M., po to dėl nepakankamų finansų.

Liudytoja R. B. parodė, kad name (duomenys neskelbtini), gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų ir jos Å¡eima visÄ laikÄ naudojosi rÅ«siais. (duomenys neskelbtini) metais ji iÅ¡vyko ir, kai grįžo (duomenys neskelbtini) metais, rÅ«sių jau nebebuvo, vietoj įėjimo buvo duobė, nors prieÅ¡ tai ten buvo viskas labai kapitaliÅ¡kai. Nuo to laiko jais niekas nesinaudoja. Įėjimas į rÅ«sius buvo atskirai, ne iÅ¡ sandėlio, todėl sandėlių naudojimas netrukdė patekti į rÅ«sius. RÅ«sio savo laiku neprivatizavo, kadangi laikė, kad tai yra buto priklausinys.

Nuo 2007 metų sandėlis nebuvo tvarkomos, dėl kokių priežasčių, nežino. Ieškinys atmestinas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Pagal Nekilnojamojo turto registre esančius statinių išdėstymo planus sklypas užstatytas statiniais.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registrų centro iÅ¡raÅ¡o duomenimis V. M. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso Å«kinis pastatas – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ūkinis pastatas), kurio baigtumo procentas yra 24 %, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 %. 2016 m. gruodžio 16 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu leisti iÅ¡sinuomoti po Å«kiniu pastatu esančiÄ valstybinę žemę bei iÅ¡duoti leidimÄ pastato rekonstrukcijai.

Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. liepos 12 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo, kad ieÅ¡kovė jai nuosavybės teise priklausantį Å«kinį pastatÄ nugriautų (paÅ¡alintų) ir iÅ¡registruotų iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės skundÄ ir panaikino atsakovės įpareigojimÄ dėl Å«kinio pastato paÅ¡alinimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, iÅ¡nagrinėjęs matininko S. Z. 2017 m. kovo 13 d. praÅ¡ymÄ pakartotinai suderinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planÄ su nustatytomis dalimis savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti ir planÄ , kuris buvo pakoreguotas atsižvelgiant į pastatų, esančių žemės sklype, savininkų pastabas, 2017 m. birželio 29 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė planÄ pataisyti, nurodant be kitų trÅ«kumų tai, kad plane Å«kiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei, iÅ¡skirta 283 m2 dalis, tačiau, kaip nustatyta 2017 m. birželio 7 d.

žemės naudojimo patikrinimu aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡is statinys nenaudojamas, todėl jam negali bÅ«ti skiriama žemės sklypo dalis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į matininko S. Z. 2017 metų gruodžio mėnesį parengtÄ (pataisytÄ ) žemės sklypo planÄ , nustatė žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantiems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti reikalingas dalis.

IeÅ¡kovė šį įsakymÄ apskundė, skundu prašė pakeisti įsakymÄ ir nustatyti jai priklausančio Å«kinio pastato eksploatacijai tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį. 2018 m. liepos 4 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė buvo informuota, kad Å«kiniam pastatui eksploatuoti negali bÅ«ti iÅ¡skirta žemės sklypo dalis ir atsisakė pakeisti įsakymÄ . Å io raÅ¡to ieÅ¡kovė neskundė. Å ioje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė privalo nustatyti dalį valstybiniame žemės sklype, bÅ«tinÄ ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomam Å«kiniam pastatui eksploatuoti, ir dėl ieÅ¡kovės teisės sudaryti su atsakove valstybinės žemės iÅ¡nuomojimo ne aukciono bÅ«du (lengvatine tvarka) sutartį.

Dėl reikalavimo nustatyti dalį valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«tinÄ Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatacijai. Byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų ir sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo, kurio 3.8. punktu nustatyta, jog Å«kio pastatams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) tenka 331 kv. m ploto dalis, pažymėta linijomis ir skaičiais 93, 92, 91, 90, 89, 88, 87, 86, 84, 85, 19-25.

IeÅ¡kovė nuosavybės teisę į visÄ pastatÄ Ä¯gijo 2014 m. lapkričio 26 d. Pažymėtina, kad matininkas, rengęs žemės sklypo planÄ , kuriame buvo nurodytos dalys, reikalingos statinių eksploatacijai, pirminiuose plano variantuose nurodė sklypo dalį, reikalingÄ ieÅ¡kovės pastato eksploatacijai. Tačiau atsakovės nurodymu planas buvo pataisytas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės turimam pastatui eksploatuoti reikalinga dalis nebuvo nustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad pastato bÅ«klė nuo kadastro duomenų nustatymo 2005 m. kovo 29 d. praktiÅ¡kai nebuvo pakitusi, tačiau jo įsigijimo iÅ¡ valstybės (savivaldybės) metu jis buvo laikomas tinkamu pirkimo – pardavimo sutarties objektu, Å«kinio pastato registracija Nekilnojamojo turto registre nėra panaikinta, bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teisme byla dėl įpareigojimo nugriauti Å«kinį pastatÄ ir iÅ¡registruoti jį iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro ieÅ¡kovės atžvilgiu nėra iÅ¡kelta, todėl įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, proporcingumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kitais teisės principais, ieÅ¡kovė turėjo pagrįstus lÅ«kesčius, kad žemės sklypo dalis, reikalinga jos pastato eksploatacijai bus nustatyta.

Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 1-ojo protokolo 1 straipsnį, yra ginama ne tik jau egzistuojanti nuosavybė, tačiau ir teisėti lÅ«kesčiai jÄ gauti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2013 pažymėjo, kad kaip yra nurodęs Europos Žmogaus Teisių Teismas 2003 m. kovo 6 d. sprendime, priimtame byloje JasiÅ«nienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41510/98), „Nuosavybė“ Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme gali bÅ«ti tik bet koks realus turtas, įskaitant ir reikalavimus, kuriais remdamasis pareiÅ¡kėjas gali teigti, turįs bent „teisėtų lÅ«kesčių“, kurie bus įgyvendinti.

Juk teisinio saugumo principas – yra ir vienas iÅ¡ esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiÅ¡kiantis valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius. Pažymėtina, kad neužtikrinus teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).

Tačiau teismas taip pat pažymi, kad galiojant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. vasario 26 d. įsakymui Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2018 m. liepos 4 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė atsisakė keisti ir Å¡io sprendimo ieÅ¡kovė neskundė, net ir patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl įpareigojimo iÅ¡skirti dalį sklypo, teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti negalimas. Tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų jokių teisinių pasekmių, jis gali bÅ«ti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimÄ .

Teismo nuomone, ieÅ¡kovė pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , kadangi turėjo taip pat praÅ¡yti panaikinti aukščiau paminėtus administracinius sprendimus, tačiau tokio reikalavimo ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia. Pažymėtina, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę, nuo kurios nukrypti nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo, apsisprendimo teisė dėl praÅ¡omo taikyti teisių gynimo bÅ«do priklauso iÅ¡imtinai asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos. Teismas neturi pareigos už asmenį nuspręsti dėl galimo ir tinkamiausio pažeistų teisių gynimo bÅ«do.

Teismas nagrinėja bylÄ asmens suformuluoto ieÅ¡kinio (skundo) dalyko ir pagrindo ribose. IeÅ¡kinio reikalavimas turi bÅ«ti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos Å¡aliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. paÅ¡alinti padarytÄ teisės ar teisėtų interesų pažeidimÄ , įpareigoti atsakovÄ Ä¯vykdyti konkrečius veiksmus ir panaÅ¡iai. Nagrinėjamu atveju, kaip jau paminėta, net ir patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ , kyla pagrįstos abejonės dėl galimumo realiai įvykdyti sprendimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad esant tokiam suformuluotam ieÅ¡kinio reikalavimui, nėra pagrindo tenkinti Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo, todėl jis atmestinas. Tačiau teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė nepraranda galimybės tinkamai suformulavus reikalavimus, kreiptis į teismÄ su kitu ieÅ¡kiniu bendra tvarka. Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovei dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«tinÄ Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatacijai.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas bei tvirtinimas ir valstybinės žemės pardavimas (nuoma) be aukciono – dvi atskiros procedÅ«ros, kurias vykdant vertinamos skirtingos aplinkybės ir tikrinama, ar egzistuoja konkrečios, kiekvienai iÅ¡ Å¡ių procedÅ«rų bÅ«dingos sÄ lygos. Formuojant ir pertvarkant žemės sklypÄ Ä¯vertinami ir nustatomi detalÅ«s duomenys apie naujÄ pertvarkytÄ Å¾emės sklypÄ (jo plotas, naudojimo paskirtis, bÅ«das, specialiosios naudojimo sÄ lygos ir pan.).

O sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono atliekamas vertinimas, ar egzistuoja vienas iÅ¡ ŽĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pagrindų tÄ padaryti konkrečiam praÅ¡ymÄ pateikusiam subjektui. Atsakingai institucijai nustačius, jog egzistuoja pagrindas suderinti teisės aktų reikalavimus atitinkantį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ ar jam pritarti (jį patvirtinti), nėra pagrindo spręsti, jog neiÅ¡vengiamai bus sudaryta ir žemės sklypo, kurio formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas ar patvirtintas, nuomos arba pirkimo–pardavimo be aukciono sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).

SÄ lygos dėl valstybinės žemės nuomos yra reglamentuotos Å¡iuose teisės aktuose: - valstybinės žemės iÅ¡nuomojimo ne aukciono bÅ«du pagrindas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais; - Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 9 straipsnio 6 dalis reglamentuoja valstybinės žemės iÅ¡nuomojimo ne aukciono bÅ«du atvejus.

Nurodyto straipsnio 6 dalies 1 punktas numato, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (iÅ¡skyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28 punkte yra numatytos konkrečios tokio sandorio sudarymo sÄ lygos.

Dėl Å¡ių teisinių santykių aiÅ¡kinimo iÅ¡samiai yra pasisakyta ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujausioje praktikoje pakartota jau anksčiau iÅ¡plėtota nuostata, kad valstybinė žemė gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu statiniu, kuris turi aiÅ¡kiÄ funkcinę priklausomybę, apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį, ir yra bÅ«tina Å¡io asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio ginčus, taip pat yra pažymėjęs, jog lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, t. y. kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti Å¡iÄ ar kitokiÄ veiklÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-545-261/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-228/2013).

Å ioje byloje teismas konstatuoja, kad pirminė valstybinės žemės sklypo iÅ¡nuomojimo ne aukciono bÅ«du (lengvatine tvarka) sÄ lyga nebuvo ginčyta, t. y. atsakovė statinio buvimo valstybinėje žemėje fakto neginčijo. Tačiau Å¡iuo atveju Å¡alys skirtingai vertino aplinkybę, ar pagal ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punktÄ ir Taisyklių 28 punktÄ yra pagrindas statinį pripažinti tokiu, kurio buvimas valstybinėje žemėje suteikia jo savininkui (ieÅ¡kovei) teisę iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę ne aukciono bÅ«du.

Å iame kontekste bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimus dėl savo teisių įgyvendinimo, t. y. prašė įpareigoti atsakovę sudaryti su ja valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono tvarka. Atsižvelgiant į tai, pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) ir bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, ieÅ¡kovei kilo pareiga įrodyti Å¡io savo reikalavimo pagrįstumÄ (CPK 178 straipsnis).

Taigi, Å¡ios bylos atveju, ieÅ¡kovė, paÅ¡ydama įpareigoti atsakovę su ja sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono, privalėjo pagrįsti, jog egzistuoja visos teisės aktuose nustatytos sÄ lygos, kurioms esant valstybinės žemės sklypas turi bÅ«ti jai iÅ¡nuomojamas ne aukciono tarka. Teismas nesutinka su ieÅ¡kovės pozicija, kad vien tik tokio statinio, kuris turi aiÅ¡kiÄ funkcinę priklausomybę ir apibrėžtÄ naudojimo paskirtį, buvimas valstybinėje žemėje atitinka aptariamÄ valstybinės žemės iÅ¡nuomojimo ne aukcionu bÅ«du sÄ lygÄ .

Teismas pažymi, kad statinio buvimo valstybinėje žemėje faktas per se (pats savaime) nėra pakankamas teisei į užstatytos valstybinės žemės nuomÄ lengvatine tvarka įgyti. Å ios teisės įgijimas sietinas su bÅ«tinumu užtikrinti statinio savininko (nuomininko) galimybę įgyvendinti savo turimas teises į statinį, t. y. teisė nuomos pagrindu valdyti ir naudotis valstybine žeme turi bÅ«ti reikalinga statinio savininko (nuomininko) teisėms į statinį įgyvendinti. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė bÅ«tų naudojama pagal nustatytÄ pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudÄ .

Žemės santykiai turi bÅ«ti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, bÅ«tinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo valstybinės žemės sklype yra ieÅ¡kovei priklausantis pastatas – Å«kio pastatas, Å¡io objekto paskirtis (pagalbinio Å«kio) atitinka žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant ginÄÄ dėl teisės ne aukciono bÅ«du nuomotis valstybinę žemę, esminę reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių registravimo duomenys (kuriuos byloje akcentavo ieÅ¡kovė), bet faktinės situacijos vertinimas, ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su statinių naudojimu.

Kilus ginčui, ar asmeniui turi bÅ«ti iÅ¡nuomotas valstybinės žemės sklypas, reikia įvertinti, ar tokiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Kaip jau minėta, bÅ«tina sÄ lyga yra ta, kad valstybinės žemės sklypas turi bÅ«ti reikalingas statiniui eksploatuoti ir naudoti pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010).

Teismas, atsižvelgdamas į ŽĮ nuostatas, reglamentuojančias žemės tikslinę paskirtį, CK 6.551 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 28 punktÄ , taip pat remdamasis nurodyta teismų praktika, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje neegzistuoja visuma sÄ lygų, suteikiančių ieÅ¡kovei teisę nuomotis žemę ne aukciono bÅ«du ir Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindžia toliau dėstomais teisiniais argumentais. Minėta, kad byloje nėra ginčo, jog ieÅ¡kovei priklausantis pastatas žemės sklype yra pastatytas teisėtai (byloje nėra duomenų apie neteisėtÄ statybÄ ) ir jis turi aiÅ¡kiai apibrėžtÄ paskirtį (Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatas yra Å«kinis pastatas, jo paskirtis – pagalbinio Å«kio).

Tačiau byloje esantys įrodymai leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad statinio savininkė (ieÅ¡kovė) nuo pat daikto įsigijimo nesinaudojo ir iki Å¡iol nesinaudoja juo pagal tiesioginę paskirtį. Ypatingai svarbi Å¡ioje byloje nustatyta aplinkybė apie tai, kad pastatas jau nuo jo įsigijimo nebuvo naudojamas nei pagal tiesioginę savo paskirtį (kaip Å«kinis pagalbinis pastatas), nei kitais poreikiais. IeÅ¡kovė teismo posėdyje pati patvirtino, kad pastatas jo įsigijimo momentu buvo apleistas, jo bÅ«klė nuo įsigijimo momento beveik nepasikeitė.

Liudytoja A. M. parodė, kad sandėlis ieÅ¡kovei jį įsigijus buvo be priekinės sienos, langų, durų, įgriuvusiu stogu. Nekilnojamojo turto registro duomenys ir matininko 2005 m. kovo 29 d. parengta Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla taip pat patvirtina, kad pastatas yra fiziÅ¡kai pažeistas (jo baigtumas yra 24 %), pastato fizinis nusidėvėjimas yra 70 procentai. Å ios nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė, asmeninės nuosavybės teise įsigydama turtÄ , žinojo (neabejotinai turėjo žinoti), kad pastatas apleistas, remontuotinas, dėl savo remontuotinos bÅ«klės nebegalintis funkcionuoti tinkamai ir bÅ«ti naudojamas pagal tikslinę paskirtį.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pastatas vis dar yra nesuremontuotas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento atlikto 2017 m. kovo 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad statinys, Å«kinis pastatas, sunykęs, likę tik pamatai, nuosavybės teisė priklauso ieÅ¡kovei; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos BÅ«sto administravimo skyriaus patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieÅ¡kovei priklausančio Å«kinio mÅ«rinio pastato stogas, iÅ¡orės sienos iÅ¡ardytos, likę aptrupėję mÅ«rinių pertvarų fragmentai nuo 1 m iki 2 m aukščio, Å¡alia sukrautos plytos, matomi rÅ«sio duobės fragmentai, pastato viduje auga krÅ«mai, pagal pastato kontÅ«rÄ ir jo viduje iÅ¡lieti betoniniai pamatai, Å¡iaurinė pastato mÅ«rinė siena (ugniasienė) smarkiai apirusi, pastatas nenaudojamas, mÅ«rio konstrukcijos apirusios, mÅ«ro sienos turi galimos avarinės bÅ«klės požymių.

IeÅ¡kovė teismo posėdyje patvirtino, kad pastato neremontavo dėl įvairių aplinkybių ir trikdžių. Vadinasi, faktinė situacija dėl pastato remontuotinos bÅ«klės iÅ¡ esmės nėra pasikeitusi. Tai patvirtina ir byloje kartu su paminėtais aktais pateiktos nuotraukos. IeÅ¡kovė nurodė, kad planuoja pastatÄ rekonstruoti, suremontuoti ir naudoti pagal jo paskirtį, tačiau Å¡iuos žodinius paaiÅ¡kinimus patvirtinančių dokumentų (projekto, kreipimosi dėl statybos leidimo iÅ¡davimo ir pan.) nepateikė.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SÄ®) nuostatomis Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovė galėjo kreiptis dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo ir neturėdama atsakovės sutikimo. Tam, kad ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomÄ statinį bÅ«tų galima naudoti pagal paskirtį, jam nėra bÅ«tina rekonstrukcija, jis galėjo bÅ«ti eksploatuojamas ar dalinai eksploatuojamas ir atlikus paprastÄ jį arba kapitalinį remontÄ . Dokumentus, reikalingus statybos leidimui gauti reglamentuoja SÄ® 27 straipsnis, kurio 5 dalies 6 punkte nurodyta, jog nereikia sutarties, sutikimo ar susitarimo su žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju, jeigu valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų.

Valstybinės žemės nuoma Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte siejama su Å¡ioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ tiesioginę Å¡io turto paskirtį, o ne aiÅ¡kiai neapibrėžtu (nekonkrečiu ir neįrodytu) ketinimu tai daryti ateityje, kaip tÄ daryti žada ieÅ¡kovė. Nustatyta, kad ieÅ¡kovei priklausančio statinys – pamatai yra Å«kinės veiklos pobÅ«džio statinys, kuris tarnauja pagrindiniam statiniui, be to, Å¡is statinys faktiÅ¡kai negali bÅ«ti naudojamas, nes tai yra tik statinio dalys – pamatai, likę sienos fragmentai smarkiai apirę, jų viduje auga krÅ«mai, tuo tarpu ieÅ¡kovė nepateikė Å¡iuos duomenis paneigiančių įrodymų, taip pat nepateikė įrodymų, kad atliko kokius nors realius veiksmus, siekiant įgyti galimybę realiai naudotis pastatu (CPK 178 straipsnis).

Å ios nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ginčo valstybiniame žemės sklype esantis pastatas ne tik įsigijimo momentu, bet ir bylos nagrinėjimo metu yra remontuotinos bÅ«klės, o pastato savininkė kol kas dar net negali tiksliai įvardinti ir įrodyti, kokiai konkrečiai veiklai pastatas bus naudojamas, atlikus pastato kapitalinį remontÄ , nesikreipė ir nesiekė gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , kad bent iÅ¡ dalies suremontuoti pastatÄ ir tam tikra apimtimi juo naudotis. IÅ¡dėstytais motyvais remiantis, konstatuojama, kad ieÅ¡kovė V.

M., įsigydama apleistÄ , faktiÅ¡kai nefunkcionuojantį ir kapitalinio remonto reikalingÄ pastatÄ , negalėjo turėti teisėto ir pagrįsto lÅ«kesčio, kad vien tik pastato, esančio ant valstybinės žemės, įsigijimo faktas sudarys pagrindÄ pasinaudoti valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sÄ lygomis institutu. Pabrėžtina, kad Å¡is institutas yra skirtas sudaryti sÄ lygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamÄ jų statinių eksploatacijÄ , tačiau ne užtikrinti nebeeksploatuojamų pastatų savininkų neapibrėžtus ketinimus dėl Å¡ių nekilnojamųjų daiktų.

Pabrėžtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad žemės sklype nebaigti statyti statiniai (inžineriniai) yra priskirtini neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013), kad, nustačius, jog statinys yra apleistas, apgriuvęs ir neprižiūrimas, iš buvusio statinio yra likę tik pamatai ir pan., yra akivaizdu, kad toks statinys nėra naudojamas.

Tokiais atvejais teismai yra pripažinę, kad net nėra galimybės formuoti žemės sklypų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004). Administracinių teismų praktikoje, kurioje buvo analizuotos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylos, taip pat yra nurodyta, kad nustačius, jog fiziÅ¡kai pastatai (statiniai), kuriems eksploatuoti formuojami žemės sklypai pardavimui, pažeisti, sunykę ar iÅ¡likę tik pamatai, pripažįstama, kad tokie statiniai nebuvo ir negalėjo bÅ«ti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ paskirtį, todėl nėra ir teisinio pagrindo formuoti žemės sklypo statiniui eksploatuoti pagal jo paskirtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-272-492/2016, 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-133-261/2017, 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-317-492/2017).

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovei priklausantis pastatas (Å«kinis pastatas) yra remontuotinos bÅ«klės, dėl didelio fizinio nusidėvėjimo negali bÅ«ti ir nėra realiai naudojamas, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovei priklausantis pastatas yra naudojamas pagal tokio statinio paskirtį (pagalbinio Å«kio). IeÅ¡kovės teiginiai, kad ji ketina statinį atstatyti, rekonstruoti, nėra pagrindas sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį be aukciono, kadangi pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ Å¾emės sklypai iÅ¡nuomojami esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, o ne bÅ«simiems statiniams, kurie galbÅ«t bus pastatyti (ar rekonstruoti) ir pradėti eksploatuoti ateityje.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono nusipirkti valstybinę žemę bÅ«simam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013). Imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sÄ lygomis ir iÅ¡vengti realios (aukciono bÅ«du nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamÄ valstybinę žemę, tokiu bÅ«du nepagrįstai praturtėti visuomenės sÄ skaita, o tai aiÅ¡kiai pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018).

IeÅ¡kovės nurodoma formuojama teismų praktika Å¡iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju netinka, kadangi Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-164-657/2020 nustatyta, jog pastatas yra 100 proc. baigtumo, suremontuotas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendime Nr. eI-2003-473/2017 kalba eina apie pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , tai yra pagrindinį ir savarankiÅ¡kÄ statinį, o ne apie Å«kinį pagalbinio Å«kio paskirties, kaip Å¡ioje byloje;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-916/2018, pasisakoma dėl valstybinės žemės nuomos santykių pratęsimo nuomininkui tinkamai vykdant nuomos sutartyje nustatytus įpareigojimus. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija ir A. M. prašė remtis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimu, kuriame, jų teigimu, konstatuotos visos reikšmingos aplinkybės, tačiau šis teismo sprendimas LITEKO duomenimis nėra įsiteisėjęs, todėl juo nustatytos aplinkybės sprendimo priėmimo momentui negali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai ar aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Valstybinės žemės nuomÄ reglamentuojančios teisės normos aiÅ¡kiai apibrėžė valstybinės žemės nuomos ne aukciono bÅ«du sÄ lygas, todėl ieÅ¡kovė, turėdama nenaudojamÄ pastatÄ , kuriame nėra jam naudoti pagal paskirtį bÅ«tinų įrenginių, ketindama tik ateityje, iÅ¡sinuomojusi pastato užimtÄ Å¾emės sklypÄ , galimai šį pastatÄ ir sklypÄ naudoti pagal paskirtį, negalėjo nesuprasti teisės normų reikalavimų ir įgyti pagrįstų lÅ«kesčių, jog galės iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ tokiam pastatui naudoti pagal paskirtį, t. y.

įgyti lÅ«kesčių, kad imperatyviųjų teisės normų reikalavimų nesilaikymas sukurs jai teisinius padarinius – teisę iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , kuriame nevykdo veiklos, lengvatinėmis sÄ lygomis. Apibendrinant nurodytÄ , konstatuotina, kad nėra materialiųjų sÄ lygų tenkinti ieÅ¡kovės Tarnybai pareikÅ¡to reikalavimo dėl žemės sklypo iÅ¡nuomojimo ne aukciono tvarka. Nagrinėjama situacija susidarė iÅ¡ esmės dėl ieÅ¡kovės klaidos vertinant žemės sklypo nuomos sÄ lygų teisinę reikÅ¡mę.

Nutardama įsigyti žemės sklype buvusį pastatÄ , prieÅ¡ tai neįvertinusi ir neįsitikinusi, ar toks pastatas gali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį, vėliau nesiimdama veiksmų pastatui suremontuoti, ieÅ¡kovė be pagrindo tikėjosi, kad jai bus suteikta galimybė lengvatine – ne aukciono – tvarka nuomotis žemės sklypÄ ir jame vykdyti Å«kinę veiklÄ . Vis dėlto tokios aplinkybės neužkerta kelio ieÅ¡kovei siekti iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ Ä¯prasta tvarka – aukcione pasiÅ«lius didžiausiÄ sklypo nuomos kainÄ .

Taip pat pažymėtina, kad atlikus nors dalinį pastato remontÄ , kuris leistų bent dalinai naudotis Å«kiniu pastatu pagal paskirtį, galimai atsiras pagrindas kreiptis ir iÅ¡nuomoti žemės sklypo dalį, reikalingÄ statiniui eksploatuoti, ir ne aukciono bÅ«du. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, konstatuojama, kad esant nurodytoms aplinkybėms ieÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti su ieÅ¡kove ginčo valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl yra atmetamas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetus visiÅ¡kai, jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas nespręstinas.

Atsakovė nepateikė į bylÄ duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atstovas pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 215,18 EUR dydžio iÅ¡laidas advokato pagalbai. Teismas pažymi, kad trečiasis asmuo atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, jo atstovas dalyvavo tik viename parengiamajame posėdyje, kur palaikė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti.

Taigi, teismas sprendžia, kad šis trečiasis asmuo dalyvavo byloje ieškovės pusėje ir atmetus ieškinį nėra pagrindo spręsti dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš ieškovės valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 107,45 EUR (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsniai).

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268- 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės V. M. ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 107,45 EUR (vienÄ Å¡imtÄ septynis eurus ir 45 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, teismui pateikiant įmokos sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus. Teisėja Ana KarÅ¡ul