2015-09-30 Nr. AB-18844-3-61-3-03242-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. AS-1082-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03242-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Broner“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Broner“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Broner“, atstovaujama bankroto administratorius uždarosios akcinės bendrovės „Vantolina“, (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2014 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-56679; 2) panaikinti atsakovo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-RNA-49498; 3) panaikinti atsakovo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-RNA-16277; 4) įpareigoti atsakovą grąžinti į likviduojamą UAB „Broner“ sąskaitą vykdant priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą nuskaičiuotą 1 207,24 Eur sumą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas byloje siekia iškelti ginčą dėl mokesčių ir su jais susijusių mokėjimų išieškojimo iš pareiškėjo turto. Vykdyti šį išieškojimą atsakovas nusprendė 2014 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-56679. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą atsakovui, kurį išnagrinėjęs, atsakovas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-RNA-49498 skundo netenkino. Pareiškėjas šio sprendimo neskundė ir 2015 m. balandžio 1 d. pakartotinai tuo pačiu klausimu kreipėsi į atsakovą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas praleido atsakovo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-56679 ir 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-RNA-49498 apskundimo teismui terminus, prašymo atnaujinti terminą nepateikė, todėl skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d.).

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-RNA-49498 ir 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-RNA-16277 taip pat negali būti nagrinėjamas teisme, kadangi šiais sprendimais atsakovas 2014 m. spalio 31 d. sprendimo nepanaikino, nesuformulavo jokių naujų teisinių nurodymų ir tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia tik 2014 m. spalio 31 d. sprendimas.

II. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjas nesutinka, kad atsakovo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimas pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių. Pareiškėjas akcentuoja, kad po atsakovo 2014 m. spalio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimų priėmimo – 2015 m. kovo 13 d. – pareiškėjas buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu. Paaiškėjus šiai aplinkybei, pareiškėjas kreipėsi į mokesčių administratorių, nes manė, kad pasikeitęs bendrovės teisinis statusas turi esminės reikšmės pareiškėjo mokestinėms prievolėms. Pareiškėjas nurodo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą, kurie nustato mokestinės ginčo bylos atnaujinimo tvarką, kai priimti mokesčių administratoriaus sprendimai nebuvo apskųsti. Atsakovo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimas ir buvo susijęs su mokestinės ginčo bylos atnaujinimu. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, jog ir pačiame atsakovo 2015 m. gegužės 11 d. sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, kurios pareiškėjas laikėsi. Mano, kad net ir tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas būtų pagrįstai konstatavęs, jog pareiškėjas praleido terminą skundui pateikti dėl atsakovo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo, teismas galėjo pareiškėjo skundą priimti iš dalies.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, jog pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą skundui patekti, bei nurodęs, jog atsakovo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimas negali būti savarankišku teismui teikiamo skundo dalyku.

Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2341/2011 buvo suformuluota tokia pozicija, kad „Aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011)“.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu (b. l. 13) priėmė pareiškėjo prašymą panaikinti VMI 2014 m. kovo 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, nutraukti pinigų išdavimą bei grąžinti išieškotus 1 207 Eur ir jį išnagrinėjo – atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Atsakovo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad šis mokesčių administratoriaus sprendimas turi įtakos pareiškėjo teisėms – t. y. juo netenkinamas pareiškėjo prašymas panaikinti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką (VMI 2014 m. kovo 11 d. sprendimas), nutraukti pinigų išvadavimą ir grąžinti išieškotą sumą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 1 d. į mokesčių administratorių kreipėsi prašydamas panaikinti kitą VMI sprendimą, t. y. VMI 2014 m. kovo 11 d. sprendimą, o 2014 m. gruodžio 3 d. prašyme atsakovo prašė panaikinti VMI 2014 m. spalio 31 d. sprendimą. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad skyrėsi pareiškėjo kreipimosi į atsakovo 2014 m. gruodžio 3 d. ir 2015 m. balandžio 1 d. prašymų dalykas.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, 2015 m. gegužės 11 d. sprendimas turėtų būti vertinamas kaip savarankiškas administracinis aktas ir jo priėmimo nagrinėti teisme klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo, inter alia įvertinus aplinkybę, jog pareiškėjas, su skundu kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl atsakovo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo, nepraleido šiame sprendime nurodyto jo apskundimo termino, t. y. į teismą kreipėsi 2015 m. birželio 15 d. (pareiškėjas ginčijamą atsakovo sprendimą gavo 2015 m. gegužės 14 d.) – paskutinę termino dieną.

Pareiškėjas skunde teismui taip pat prašo panaikinti atsakovo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-56679 (dėl šio sprendimo atsakovas pasisakė 2014 m. gruodžio 23 d. sprendime, kurio pareiškėjas neskundė) bei 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-RNA-49498, tačiau dėl šių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo atsakovas 2015 m. gegužės 11 d. sprendime nepasisakė, o pareiškėjas, su prašymu panaikinti minėtus sprendimus kreipdamasis į teismą, neprašė atnaujinti praleisto skundo padavimo termino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas dėl šių reikalavimų pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą grąžinti į likviduojamą UAB „Broner“ sąskaitą vykdant priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą nuskaičiuotą 1 207,24 Eur sumą laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti atsakovo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą, todėl jų priėmimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kartu.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamoje 2015 m. gegužės 18 d. nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir todėl negali būti administracinės bylos dalyku, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas dėl atsakovo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo panaikinimo ir su juo susijusio reikalavimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Broner“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį iš dalies panaikinti ir grąžinti pareiškėjo skundo dalies dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-RNA-16277 ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti į likviduojamą UAB „Broner“ sąskaitą vykdant priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą nuskaičiuotą 1 207,24 Eur sumą priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė