8fdcc44a-77af-4b0b-9fd9-df4accbb3dcc · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-8-881/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34810-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.4.1.4; 2.4.2.3; 2.4.12.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1549-912/2018 pagal ieÅ¡kovės S. R. ieÅ¡kinį atsakovui A. L. dėl pažeistų teisių gynimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl nuosavybės teisės į žemės sklypÄ pripažinimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė S. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovÄ A. L. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡kelti iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), statinius ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2008 metais nurodytame sklype pasistatė du statinius, dėl to ieškovė negali naudotis jai priklausančiu žemės sklypu.

2. Atsakovas A. L. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į 6 arų žemės sklypÄ , Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atsiliepime į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas nurodė, kad su ieÅ¡kove susipažino 1995 metais. Kartu dirbo, vėliau santykiai peraugo į partnerystę, kartu vedė bendrÄ Å«kį. 1997 metais atsakovas surado žemės sklypÄ , iÅ¡ kurio ieÅ¡kovė praÅ¡o jį iÅ¡keldinti. Atsakovas davė pinigų ieÅ¡kovei, kuri sklypÄ Ä¯sigijo savo vardu.

Vėliau ieÅ¡kovė įsigijo kitÄ Å¾emės sklypÄ , Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas, padedamas kitų asmenų, pastatė sodo namÄ . Namo statybai buvo nupirktas ir nugriautas senas namas. Atsakovas pirko reikiamas medžiagas, mokėjo asmenims už darbÄ . Namo statybai panaudota atsakovo nupirkta mediena, už kuriÄ jis sumokėjo 4 761 rub. Atsakovas taip pat nupirko metalinę tvorelę ir ja aptvėrė sklypÄ . IeÅ¡kovė kartu su atsakovu 1997 metų pavasarį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė vagonėlį-namelį, už kurį atsakovas sumokėjo 2 250 Lt.

Dalį atsakovo iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų turi ieÅ¡kovė. Taip pat davė ieÅ¡kovei 1 000 Lt sumokėti už atliktus geodezinius matavimus. IeÅ¡kovė teigė atsakovo seseriai, dukteriai, sodo kaimynams, kad atsakovas privalo rÅ«pintis savo žemės sklypu. Atsakovo nuomone, jis bendrais veiksmais, darbu, lėšomis su ieÅ¡kove sukÅ«rė bendrÄ turtÄ , kurio dalis priklauso atsakovui. Jis savo iÅ¡laidas ir darbÄ statant sodo namÄ vertina ne mažesne nei 6 arų sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kaina.

3. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad prie prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikti įrodymai patvirtina faktus, nesusijusius su ginčo žemės sklypo įsigijimu: 1992 m. kovo 13 d. orderis „stačiam miÅ¡kui kirsti“ Nr. 020000 patvirtina, kad buvo kertamas miÅ¡kas; 1992 metų kirtimų dabų eigos apraÅ¡as – miÅ¡ko kirtimo eigÄ ; 1997 m. vasario 20 d. važtaraÅ¡tis Nr. 211456, iÅ¡raÅ¡ytas Å alčininkų ŽŪB, – vagonėlio-namelio pirkimÄ ; 1993 m. vasario 1 d. kvitas Nr. 723858 – 3 480 talonų gavimÄ ; 1992 m. kvitas Nr. 036619 – pinigų, kurių kiekis neįskaitomas, gavimÄ .

Tvirtina, jog ginčo žemės sklypas jai nuosavybės teise priklauso daugiau nei 20 metų, visÄ laikÄ ji mokėjo mokesčius, susijusius su sklypu, prisiėmė kitas prievoles, susijusius su sklypo iÅ¡laikymu. Nors atsakovas laiko save sklypo savininku, tačiau vengė tai iÅ¡vieÅ¡inti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė ir nusprendė iÅ¡keldinti atsakovÄ A. L. su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio ieÅ¡kovei S. R., ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 425 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 1997 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teise 0,06 ha žemės sklypÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 1 d. pažymoje nurodyta, kad ieÅ¡kovė yra SB „(duomenys neskelbtini)“ narė nuo 1997 m. balandžio 16 d., ji yra sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkė. IeÅ¡kovė mokėjo mokesčius, neturi finansinių įsiskolinimų.

IÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gruodžio 18, 20 d. raÅ¡to „Dėl žemės mokesčio“ matyti, kad ieÅ¡kovė mokėjo žemės mokestį už ginčo žemės sklypÄ . Kasos pajamų orderis serija SMP Nr. 289 ir PVM sÄ skaita faktÅ«ra SM Nr. 0288 patvirtina, kad ieÅ¡kovė 2008 m. birželio 16 d. sumokėjo 1 180 Lt už kadastrinius matavimus. Nekilnojamojo turto registras neturi duomenų apie žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus.

UAB „Sklypų matavimai“ parengtame ginčo žemės sklypo plane (M 1:500) pažymėti du statiniai taškais 5, 6, 7 (duomenys neskelbtini) ir 8, 9, 10 (duomenys neskelbtini).

6. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė 2017 m. liepos 30 d. praneÅ¡imu informavo atsakovÄ , kad parduoda žemės sklypÄ ir nustatė atsakovui 1 mėnesio terminÄ pasiimti iÅ¡ sklypo savo daiktus. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro 2017 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovei nuo 1997 liepos 17 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. nuosavybės teise taip pat priklausė žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame yra priklausinys – sodo namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

PastarÄ jį žemės sklypÄ ieÅ¡kovė 2012 m. rugpjūčio 29 d. dovanojo dukteriai L. R.. IÅ¡ 1997 m. vasario 20 d. važtaraščio matyti, kad atsakovas iÅ¡ Å alčininkėlių ŽŪB už 2 250 Lt įsigijo vagonėlį-namelį. Tai patvirtina į bylÄ pateikti kvitai. Taip pat į bylÄ pateikti kiti kvitai, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, pagrindžia, kad buvo perkamos įvairios prekės UAB „Makveža“, UAB „Metalo prekyba“, UAB „Vėjuva“, UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Rodventa“ ir kt.

IÅ¡ 1993 m. vasario 1 d. kvito originalo matyti, kad buvo sumokėtas 3 481 talonas. Ant jo ranka pieÅ¡tuku užraÅ¡yta „stogo danga“. Atsakovui 1992 m. kovo 13 d. iÅ¡duotas orderis stačiam miÅ¡kui kirsti. MiÅ¡ko kirtimo darbus patvirtina į bylÄ pateiktas 1992 m. miÅ¡ko kirtimo darbų eigos apraÅ¡as. IeÅ¡kovė 1998 m. balandžio 27 d. parašė įgaliojimÄ atsakovui atstovauti jos interesams visose įstaigose dėl nuosavybės teisių atstatymo SB „(duomenys neskelbtini)“, jos vardu pasiraÅ¡yti ir atlikti veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu.

Ä®galiojimas galiojo iki 1999 m. gruodžio 30 d. IeÅ¡kovė 2005 m. spalio 20 d. įgaliojo atsakovÄ atstovauti jÄ tvarkant jos sodo sklypo, esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), juridinius klausimus. IÅ¡ nekilnojamojo turto registro 2017 m. lapkričio 30 d. iÅ¡rašų matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ä® bylÄ pateiktos pažymos apie ieÅ¡kovės gautÄ darbo užmokestį nuo 2000 m. sausio iki 2010 m. gruodžio mėn.

7. Teismas sprendė, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas davė ieÅ¡kovei pinigus ginčo žemės sklypui įsigyti, todėl atsakovo argumentus atmetė. IeÅ¡kovė 1997 m. balandžio 3 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ji nusipirko 0,06 ha žemės sklypÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Å ia sutartimi ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypÄ , sutarties pagrindu ieÅ¡kovė nurodyta Å¡io sklypo savininke Nekilnojamojo turto registre.

Teismas atmetė atsakovo teiginį, kad jis davė pinigus ieÅ¡kovei žemės sklypui įsigyti, kadangi teismo posėdyje atsakovas negalėjo nurodyti, kokiÄ konkrečiÄ pinigų sumÄ davė ieÅ¡kovei, negalėjo nurodyti žemės sklypo kainos. Be to, liudytojas E. K. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė pirmiau įsigijo žemės sklypus, o vėliau atsirado atsakovas. Teismas taip pat padarė iÅ¡adÄ , jog atsakovas neįrodė, jog vedė bendrÄ Å«kį su ieÅ¡kove. Pasak teismo, į bylÄ pateikti ieÅ¡kovės 1998 m. balandžio 27 d. iÅ¡duotas įgaliojimas atsakovui atstovauti jos interesams visose įstaigose dėl nuosavybės teisių atstatymo SB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2005 m. spalio 20 d.

įgaliojimas, iÅ¡duotas atsakovui atstovauti ieÅ¡kovei tvarkant jos sodo sklypo, esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), juridinius klausimus, neįrodo, kad Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį. Ä®galiojimai iÅ¡duoti atsakovui, kad jis atliktų konkrečius veiksmus. Be to, 1998 m. balandžio 27 d. iÅ¡duotas įgaliojimas galiojo iki 1999 m. gruodžio 30 d.

8. Teismas konstatavo, jog iÅ¡ teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o, UAB „Sklypų matavimai“ iÅ¡duoto kasos pajamų orderio, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, kad 2008 metais atlikti ginčo sklypo kadastriniai matavimai, už kuriuos sumokėjo ieÅ¡kovė. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovės sodo namo statybai pirko įvairias medžiagas ir pateikė į bylÄ kvitus, PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Byloje nėra Å¡alių ginčo, kad sodo namas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pradėtas statyti 2001 metais.

Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad leidimas miškui kirsti išduotas ir kirtimo darbai atlikti 1992 metais, metalinis garažas pirktas 1992 metais rugsėjo 9 d., garažinė spyna – 1993 m. birželio 8 d., stogo danga – 1993 m. vasario 1 d., vagonėlis-namelis – 1997 m. vasario 20 d. Šie įrodymai, pasak teismo, pagrindžia, kad nurodyti daiktai įsigyti iki žemės sklypų įsigijimo. Nors atsakovas teigė, bet nepateikė duomenų, kad jie buvo panaudoti nameliui statyti. Be to, ieškovė neginčija, kad vagonėlis priklauso atsakovui.

Kiti į bylÄ pateikti kvitai, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros patvirtina, kad buvo perkamos prekės. IeÅ¡kovė teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas pirko prekes, bet ji visada atiduodavo pinigus. Atsakovas nurodo, kad pastatė sodo namelį ieÅ¡kovei priklausiusiame sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini). BylÄ nagrinėjant teismo posėdyje nustatyta, kad sodo namelį padėjo statyti ieÅ¡kovės brolis, kiti meistrai, taip pat padėjo ir atsakovas. IeÅ¡kovė neginčija, kad atsakovas padėjo statyti namelį, bet ji ir liudytoja Z.

K. paaiškino, kad atsakovui už atliktus darbus būdavo sumokama. Atsakovas neginčijo, kad gaudavo atlygį už atliktus darbus. Liudytojas M. P. nenurodė jokių aplinkybių apie ieškovės ir atsakovo finansinius santykius.

9. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikÄ , kurioje nurodyta, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę gali bÅ«ti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008), o bendrosios jungtinės veiklos pradžia sietina su momentu, kai Å¡alys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-62/2015), teismas konstatavo, kad į bylÄ nepateikta duomenų, pagrindžiančių, kad Å¡alys gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, savo lėšomis sukÅ«rė bendrÄ turtÄ , todėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

10. Nustatęs, kad atsakovas vykdo ieÅ¡kovės nuosavybės teisės pažeidimÄ , susijusį su žemės sklypo naudojimo ir valdymo netekimu, nes ieÅ¡kovė, kaip savininkė, negali įgyvendinti valdymo ir naudojimo teisių į ginčo sklypÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama savininke, turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, todėl ieÅ¡kinį tenkino ir nusprendė iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti arba bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , peržengė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribas ir procesinį sprendimÄ ieÅ¡kovės naudai formulavo kitaip, nei ji prašė, t. y. iÅ¡keldino atsakovÄ iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo su visais jam priklausančiais daiktais, kurių, įskaitant ir žemės sklype esančius statinius, sprendimo rezoliucinėje dalyje neįvardino.

Teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ , procesiniam sprendimui Å¡ioje ginčo dalyje suteikė kitokiÄ lingvistinę ir teisinę reikÅ¡mę, negu buvo praÅ¡oma ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavime. Teismo sprendimas yra neaiÅ¡kus, ydingas ir neteisingas, grubiai pažeidžiantis atsakovo teises, lygiateisiÅ¡kumo principÄ . 11.2. Teismas nepagrįstai susiaurino tarp Å¡alių kilusio ginčo ribas, neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, todėl padarė iÅ¡ esmės neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas su ieÅ¡kove nuo 1997 metų kaip sugyventiniai nevedė bendro Å«kio, be to, tarp Å¡alių kilusiems santykiams nepagrįstai netaikė CK 6.969 straipsnio nuostatų.

Teismas nevertino iÅ¡samių ir nuoseklių atsakovo paaiÅ¡kinimų apie bendro Å«kio vedimÄ su ieÅ¡kove ir turto – dviejų žemės sklypų ir pastato viename iÅ¡ Å¡ių sklypų – įsigijimo aplinkybių. Atsakovas teismui paaiÅ¡kino, kad nuo 1995 metų, po to, kai kartu dirbant vienoje darbovietėje (duomenys neskelbtini) susipažino su ieÅ¡kove, neilgai trukus jų santykiai peraugo į artimus santykius tarp sugyventinių, kurie truko beveik du deÅ¡imtmečius, tvarkantis bendrÄ buitį ir prižiÅ«rint bendrÄ turtÄ . 11.3.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas vykdo ieÅ¡kovės nuosavybės teisės pažeidimÄ , susijusį su žemės sklypo naudojimo ir valdymo netekimu, ieÅ¡kovės, kaip savininkės, galimybės įgyvendinti valdymo ir naudojimo teises į ginčo sklypÄ praradimu. Tokia teismo iÅ¡vada yra be motyvų. Nors 1997 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas 0,06 ha žemės sklypas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas ieÅ¡kovės vardu, byloje yra pakankamai duomenų, iÅ¡ kurių matyti, jog atsakovas, kaip ir ieÅ¡kovė, Å¡iuo žemės sklypu teisėtai naudojosi nuo pat jo įsigijimo 1997 metų pavasarį.

Teismas neanalizavo aplinkybių, kodėl tokį ilgÄ laikÄ nepertraukiamai naudojantis žemės sklypu atsakovas nepažeidė jokių ieÅ¡kovės teisių, pastaroji neginčijo jo naudojimosi sklypu, o ginčas teisme kilo tik praėjus dviem deÅ¡imtmečiams nuo ginčo žemės sklypo įsigijimo. Teismas nepagrįstai ginčo santykiams taikė CK 4.95 straipsnio nuostatas ir jį iÅ¡keldino Å¡iuo pagrindu (daikto iÅ¡reikalavimas iÅ¡ neteisėto svetimo valdymo). Teismas sprendime tik iÅ¡vardino ieÅ¡kovės ir atsakovo į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, tačiau juos vertino formaliai ir neteisingai, pritardamas ieÅ¡kovės liudytojų parodymams, kurie atsakovÄ menkinančiai apibÅ«dino kaip mokamÄ darbininkÄ (sargÄ , nuomininkÄ ), kuriant bendrÄ jÄ nuosavybę.

Tokio pobÅ«džio bylose tradiciÅ¡kai ir tendencingai reikalavimų nepripažįstanti Å¡alis deda visas pastangas, kad nebÅ«tų įrodyti faktiÅ¡kai egzistavę sugyventinių santykiai ir jų bendras siekis bei indėlis įgyjant nuosavybę. 11.4. Teismas nevertino pačios ieÅ¡kovės pozicijos, susijusios su ieÅ¡kinyje dėstomu tariamu jos valdymo teisės netekimu, nurodant, kad atsakovas 2008 metais pasistatė du statinius, dėl ko ji netekusi galimybės naudotis žemės sklypu. Teismas neteisingai vertino atsakovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais jis įrodinėjo medienos, statybinių medžiagų įsigijimÄ statyboms ieÅ¡kovės žemės sklype, formaliai konstatuodamas, kad iÅ¡vardinti daiktai įsigyti iki žemės sklypų įsigijimo ir kad atsakovas nepateikė duomenų, įrodančių, kad jie panaudoti nameliui statyti.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai yra susiję su medienos įsigijimu (1992 m. kovo 13 d. orderis „stačiam miÅ¡kui kirsti Nr. 020000, 1992 metų kirtimų darbų eigos apraÅ¡as – miÅ¡ko kirtimo eiga, kt.) anksčiau, negu buvo vykdomi patys statybų darbai. Sodo pastato statybos buvo vykdomos Å«kio bÅ«du, naudojant didžia dalimi ne naujai įsigytÄ medienÄ ir medžiagas. Teismas nepagrįstai visų įrodinėjamų bylos aplinkybių kontekste nevertino byloje esančių įrodymų – atsakovo pateiktų namelio statybai / įsirengimui reikalingų prekių duomenų (kvitų, mokėjimo dokumentų ir kt.), kurie patvirtina, jog labiau tikėtina, kad gretimame su ginčo žemės sklypu esančiame sklype namo statybai buvo panaudotos medžiagos, kurias nupirko atsakovas, o taip pat medžiagos, gautos nugriovus senÄ namÄ .

Jeigu atsakovas butų buvęs vien samdomas darbininkas, sargas ir kt., kaip teigia ieÅ¡kovė, jos vykdomoms statyboms jis nebÅ«tų galėjęs taip detaliai paaiÅ¡kinti faktinių nuosavybės kÅ«rimo su ieÅ¡kove aplinkybių, pradedant ginčo žemės sklypo pirkimu ir baigiant sodo pastato gretimame žemės sklype statybos darbais. 11.5. Teismas nesiaiÅ¡kino, kokiu pagrindu praėjus 6 mėn. po žemės sklypo įsigijimo, ieÅ¡kovė leido atsakovui pasistatyti vagonėlį-namelį ir laikyti jį žemės sklype ypatingai ilgÄ laikÄ iki pat teisminio ginčo kilimo.

Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad ilgus metus ginčo Å¡alis siejo normalÅ«s, nekonfliktiÅ¡ki sugyventinių santykiai, kurių rezultate Å¡alys įsigijo po vienÄ Å¾emės sklypÄ , atsakovas organizavo ieÅ¡kovei priklausiusiame žemės sklype sodo pastato statybos darbus ir pats betarpiÅ¡kai juose dalyvavo. 11.6. Atsakovui yra apsunkintas įrodinėjimas dėl žemės sklypo įsigijimo aplinkybių, susijusių su pinigų sumos sumokėjimu, Å¡io sklypo įsigijimo laikotarpiu – 1997 metais, juolab kad už žemės sklypÄ buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais.

Teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kaip buvo perkamas žemės sklypas, o į bylÄ netgi nėra pateikti jo įsigijimo dokumentai (1997 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis), iÅ¡ kurių turinio matyti, kad žemės sklypas buvo įsigytas iÅ¡ Z. S., sutartyje nurodyta kaina – 1 800 litų. Å ie įrodymai nenuginčijamai patvirtina, jog labiau tikėtina egzistavus atsakovo nurodomas aplinkybes. 11.7. Atsakovas byloje nurodė, kad kartu su ieÅ¡kove 1997 metų pavasarį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė vagonėlį-namelį.

IeÅ¡kovė nurodė, kad vagonėlį-namelį atsakovui leido pasistatyti viename žemės sklype, praėjus 6 mėnesiams po žemės sklypo įsigijimo. Dar daugiau, ieÅ¡kovės dukra M. R. teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad atsakovas į sodo namelį atsikraustė tik 2011 metais kaip sargas. Tokie ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti jos dukters paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja jos pačios nurodomoms aplinkybėms. Pagrįstai kyla klausimas, iÅ¡ kur ieÅ¡kovės dukra taip detaliai žino atsakovo gyvenimo aplinkybes, kurias dėsto raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, jeigu pagal ieÅ¡kovės pozicijÄ ieÅ¡kovė ir atsakovas nebuvo sugyventiniai ir nevedė bendro Å«kio.

Teismas dėl Å¡ių teiginių nepasisakė ir jų nevertino kitų bylos aplinkybių kontekste. Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad žemės sklypas jai priklauso daugiau nei 20 metų, ji vykdė su juo susijusias prievoles, mokėjo mokesčius, o atsakovas neiÅ¡vieÅ¡ino nuosavybės teisių į jį, tokia ieÅ¡kovės pozicija turi bÅ«ti vertinama kritiÅ¡kai, atsižvelgiant į Å¡alis siejusius ilgÄ laikÄ pasitikėjimu pagrįstus partnerystės (sugyventinių) santykius. Akivaizdu, kad sodo žemės sklypo nuosavybės teisei, esant įregistruotai ieÅ¡koves vardu, su juo susijusios prievolės taip pat buvo adresuojamos turto savininkui, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jos buvo vykdomos iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės piniginėmis lėšomis, darbu ir pastangomis. 11.8.

Negalima sutikti su teismo pozicija, ne atsakovo naudai vertinant ieÅ¡kovės jam 1998 m. balandžio 27 d. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , nurodant, kad jis savo turiniu nepatvirtina bendro Å«kio vedimo. IeÅ¡kovės atstovas, duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, neigė įgaliojimÄ kaip su bendros sugyventinių nuosavybes įgijimo faktais susijusį įrodymÄ , tačiau nei jis, nei pati ieÅ¡kovė teismui neatskleidė ir nepaaiÅ¡kino, kokiu tikslu buvo iÅ¡duotas Å¡is įgaliojimas atsakovui, taip pat nieko nepasisakė ir dėl 2005 m. spalio 20 d atsakovui iÅ¡duoto įgaliojimo turinio.

Akivaizdu, kad toks pasitikėjimas galėjo sieti tik faktinius sugyventinius, todėl labiau tikėtina, kad egzistavo Å¡i aplinkybė nei ieÅ¡kovės dėstoma aplinkybė, kad atsakovas buvo paprastu pagalbininku ir netgi sodų bendrijoje esančio jos turto sargu. Netinkamai ir neteisingai teismas vertino ir liudytojų E. K. bei M. P. parodymus, padarant iÅ¡vadÄ , kad ir jie nepagrindžia atsakovo nurodomų aplinkybių. Teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti liudytojos Z. K. parodymus, nes ji yra ieÅ¡kovės draugė ir buvusi bendradarbė. 11.9.

Civilinio kodekso 6.970 straipsnis nustato, kad partnerio įnaÅ¡u pripažįstama visa, kÄ jis įneÅ¡a į bendrÄ veiklÄ â€“ pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykine reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai. Preziumuojama, kad partnerių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Pagal Civilinio kodekso 6.971 straipsnį partnerių įneÅ¡tas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis.

Å iuo atveju bendra veikla buvo nukreipta į iÅ¡ esmės žemes sklypų įsigijimÄ ir viename iÅ¡ jų sodo namo pastatymÄ . Taigi teismas privalėjo aiÅ¡kintis visas Å¡ias aplinkybes bendrame kontekste ir pasiÅ«lyti atsakovui patikslinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau to nepadarė, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Dėl netinkamo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo suformulavimo atsakovo teisės ir teisėti interesai negali nukentėti.

12. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 12.1. Byloje tarp Å¡alių nėra ginčo, kad 0,06 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įsigytas pagal 1997 m. balandžio 3 d. sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir Z. S.. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas už 1 800 litų, kuriuos pardavėja Z.

S. gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės. 12.2. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus apie tai, kad ji sandorio sudarymo metu turėjo pakankamai lėšų ginčo žemės sklypui įsigyti, atsakovas nedalyvavo sudarant sandorį pas Vilniaus miesto 2-ojo biuro notarę D. Manzurovienę. Be to, ieÅ¡kovė nuo ginčo žemės sklypo įsigijimo momento yra SB „(duomenys neskelbtini)“ narė, mokėjo mokesčius už ginčo žemės sklypÄ , mokėjo kitas bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas, susijusias su ginčo žemės sklypu.

Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių jo tvirtinamÄ aplinkybę, jog jis prisidėjo ar galėjo prisidėti prie pirkimo-pardavimo kainos, žemės sklypo iÅ¡laikymo ir kt. Atsakovas apsiribojo tik žodiniais paaiÅ¡kinimais, kurių nepatvirtino ir jo iniciatyva pakviesti į teismo posėdį liudytojai E. K. ir M. P.. 12.3. Atsakovo veiklos rezultatas matosi iÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

14. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovÄ A. L. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡kelti iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), statinius. Atsakovas gi, atsikirsdamas į ieÅ¡kinio reikalavimus, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į 6 arų žemės sklypÄ , Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji daiktai.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo vykdomas ieÅ¡kovės nuosavybės teisės pažeidimas yra susijęs su žemės sklypo naudojimo ir valdymo netekimu, kadangi ieÅ¡kovė, kaip sklypo savininkė, negali įgyvendinti valdymo ir naudojimo teisių į ginčo sklypÄ .

16. Atsakovas apeliaciniame skunde įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , peržengė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribas ir procesinį sprendimÄ ieÅ¡kovės naudai formulavo kitaip, nei ji prašė, t. y. iÅ¡keldino atsakovÄ iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo su visais jam priklausančiais daiktais, kurių, įskaitant ir žemės sklype esančius statinius, sprendimo rezoliucinėje dalyje neįvardino, toks teismo sprendimas, pasak apelianto, yra neaiÅ¡kus, ydingas, neteisingas, grubiai pažeidžiantis atsakovo teises, lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

Be to, apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino tarp Å¡alių kilusio ginčo ribas, neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, todėl padarė iÅ¡ esmės neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas su ieÅ¡kove nuo 1997 metų kaip sugyventiniai nevedė bendro Å«kio, be to, tarp Å¡alių kilusiems santykiams nepagrįstai netaikė CK 6.969 straipsnio nuostatų.

17. Atsižvelgdama į apelianto apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kuriame jis tvirtina, kad ieÅ¡kovę ir atsakovÄ siejo partnerystės santykiai, kurių metu jie įsigijo po vienÄ Å¾emės sklypÄ , atsakovas organizavo ieÅ¡kovei priklausiusiame žemės sklype esančio sodo pastato statybos darbus ir pats betarpiÅ¡kai juose dalyvavo, todėl jam priklauso dalis turto, sukurto vedant bendrÄ Å«kį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi pasiÅ«lė apeliantui pateikti įrodymus, susijusius su įrodinėjamomis aplinkybėmis, o bÅ«tent, įrodymus, kurie patvirtintų bendro Å«kio (bendros veiklos) vedimÄ , tokios veiklos pradžios ir pabaigos momentÄ , bendrai sukurto turto apimtį, vertę, kiekvienos iÅ¡ Å¡alių indėlį į bendrÄ veiklÄ , kitus įrodymus.

18. Civilinio kodekso 6.970 straipsnis nustato, kad partnerio įnaÅ¡u pripažįstama visa, kÄ jis įneÅ¡a į bendrÄ veiklÄ â€“ pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai. Preziumuojama, kad partnerių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Pagal Civilinio kodekso 6.971 straipsnį partnerių įneÅ¡tas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis.

19. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslÄ , jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę gali bÅ«ti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu (Lietuvos Augiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015).

21. Tais atvejais, kai Å¡alys nebuvo sudariusios raÅ¡ytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iÅ¡ kurios bÅ«tų aiÅ¡ki jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrÄ Å«kį Å¡alys bendrai veikė, siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ turėtų bÅ«ti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukÅ«rimo sÄ lygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnaÅ¡ai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

22. Pasak atsakovo, bendra Å¡alių veikla buvo nukreipta į žemės sklypų įsigijimÄ ir viename iÅ¡ jų sodo namo pastatymÄ . Vykdydamas apeliacinės instancijos teismo nurodymÄ , atsakovas pateikė teismui paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, jog su ieÅ¡kove bendrÄ jungtinę veiklÄ pradėjo nuo 1995 metų, Å¡alys dirbo toje pačioje darbovietėje (duomenys neskelbtini). 1995 m. pradžioje mirė atsakovo sutuoktinė, po kurios mirties, praėjus kuriam laikui, atsakovas pradėjo bendrauti su ieÅ¡kove.

Palaipsniui atsakovo ir ieÅ¡kovės ryÅ¡ys sustiprėjo, Å¡alys pradėjo puoselėti bendrus planus, susijusius su nuosavybės sodų bendrijoje įsigijimu. Atsakovas teigia, suradęs neįdirbtÄ (neprižiÅ«rėtÄ ) žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, todėl įkalbinėjo ieÅ¡kovę jį įsigyti, paaiÅ¡kindamas, kad tam turi piniginių lėšų. IeÅ¡kovės pajamos buvo mažesnės nei atsakovo, be to, ji mokėjo kreditÄ už įsigytÄ butÄ darbdaviui.

Ä®sigyjant žemės sklypÄ , visus klausimus, susijusius su nuosavybės įsigijimu, su jo buvusia savininke Z. S. tvarkė atsakovas. Sandorio sudarymo metu jis nedalyvavo, tačiau perdavė 1 800 Lt ieÅ¡kovei, kad Å¡i sumokėtų sklypo savininkei. Tais pačiais metais ieÅ¡kovė įsigijo ir kitÄ Å¾emės sklypÄ . Ginčo sklype atsakovas pasistatė metalinį garaÅ¾Ä , kurį atsivežė iÅ¡ darbovietės katilinės teritorijos. Šį garaÅ¾Ä atsakovas įsigijo iÅ¡ gamyklos „Neris“.

Garažas atliko sandėlio paskirtį. Vėliau atsakovas su ieÅ¡kove Å¡iame sklype pasistatė Å¡iltnamį, kuriame buvo auginami agurkai ir pomidorai. Sklype buvo auginamos ir kitos daržovės. IeÅ¡kovė nereiÅ¡kė jokių pretenzijų į atsakovo nuosavybę. Atsakovas prižiÅ«rėjo sklypÄ , kartÄ per mėnesį pjaudavo žolę. Atsakovas su ieÅ¡kove jai priklausančiame žemės sklype (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris atliko Å¡alių gyvenamosios zonos paskirtį, statėsi namÄ iÅ¡ panaudotų rÄ stų.

Visus techninius sprendimus, susijusius su namo statybomis, priiminėjo atsakovas. Atsakovas sumÅ«rijo name 10 m aukščio kaminÄ su ortakiu, sumontavo namo elektros instaliacijÄ ir maitinimo kabelius nuo atramos iki apskaitos skydo ir iki namo įvadinio skydo. 2014 metų pabaigoje buvo įvestas internetas, atsakovo paraÅ¡as ant sutarties ir kvitų patvirtina, kad internetÄ Ä¯vedė atsakovas. Be to, įvedant internetÄ , atsakovas paklojo kabelį, iÅ¡kasė iki namo 8,5 metro ilgio tranšėjÄ . 2016 metais atsakovas su ieÅ¡kovės dukters draugu A. iÅ¡ lauko pusės pastatė 4 vnt. vaizdo kamerų su valdymo aparatÅ«ra, 2017 metais pagal ESO reikalavimÄ sumontavo tvoros įžeminimÄ . 2017 metais Å¡iame sklype buvo pastatytas antras Å¡iltnamis.

Apeliantas taip pat įrengė rÅ«sį po namu, pritaikytÄ Å¾emės sklype užaugintų rudens gėrybių sandėliavimui ir kitoms reikmėms. RÅ«syje atsakovo lėšomis Å«kio bÅ«du, samdant vienÄ pagalbininkÄ (F. A.) buvo įrengta suomiÅ¡ka pirtis (pirtis-sauna). Taigi atsakovas savo darbu, žiniomis, piniginėmis lėšomis, perkant medžiagas, samdant darbininkus ir su jais atsiskaitant, prisidėjo prie namo ieÅ¡kovės žemės sklype statybos. Jungtinė veikla tęsėsi iki 2017 m. vasaros, kuomet sugyventinių santykiai nutrÅ«ko.

23. Apeliantas taip pat pateikė teismui naujus įrodymus: 2018 m. gruodžio 7 d. VSDFV pažymÄ apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ ; iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ VÄ® Registrų centro internetinės svetainės apie nekilnojamojo turto vertę; fotografijas; 2014m. gruodžio 12 d. Telekomunikacinių paslaugų teikimo sutartį ir kasos pajamų orderius; praneÅ¡imÄ VPK virÅ¡ininkui apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ; pareiÅ¡kimÄ SB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui. Pasak apelianto, Å¡ie įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė ir atsakovas nuo 1995 metų iki 2017 metų vedė bendrÄ Å«kį, kurį vedant jis savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie namo ieÅ¡kovės žemės sklype statybos.

24. IeÅ¡kovė pateikė paaiÅ¡kinimus dėl naujai pateiktų įrodymų, kuriuose nurodė, jog nei VSDFV pažyma apie atsakovo pajamas, nei VÄ® Registrų centro duomenys apie nekilnojamojo turto vertę nepatvirtina aplinkybės, kad Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį, ar kad atsakovas investavo į ieÅ¡kovės turto pagerinimÄ , namelio statybÄ ar sklypo įsigijimÄ . Å ių aplinkybių nepatvirtina ir atsakovo pateiktos fotografijos, kuriose Å¡alys kartu net neužfiksuotos. Pasak ieÅ¡kovės, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, Telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartis yra 2014 metų gruodžio 12 d., tuo tarpu sklypas ir sodo namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. priklauso M. R.. IeÅ¡kovė atkreipė dėmesį, jog atsakovo pateikti įrodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes ant jų matyti iÅ¡taisymai.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kuris ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat tai, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.), sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, visų byloje esančių įrodymų kontekste, galima daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčo Å¡alis ilgÄ laikÄ siejo partnerystė, todėl atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovė jam kompensuotų jo atliktus ieÅ¡kovės turto pagerinimus, kurie turi bÅ«ti įrodinėjami bendra tvarka, pagal CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles.

26. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis) ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieÅ¡kovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. IeÅ¡kinyje (prieÅ¡ieÅ¡kinyje) yra nurodomas ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobÅ«džio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimÄ teisę ar interesÄ arba jo pažeidimÄ ar ginčijimÄ .

Tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas visų pirma siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylÄ . Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises.

Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

27. Minėta, jog nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡kelti iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), statinius. Atsakovas gi, atsikirsdamas į ieÅ¡kinio reikalavimus, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į 6 arų žemės sklypÄ , Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji daiktai.

28. Atsakovas įrodinėja, jog vesdamas bendrÄ Å«kį su ieÅ¡kove, jis prisidėjo prie nuosavybės sukÅ«rimo, todėl jam turėtų bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė į sklypÄ , iÅ¡ kurio ieÅ¡kovė jį reikalauja iÅ¡keldinti.

29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.).

30. Minėtoms aplinkybėms, susijusiomis su Å¡alių partneryste ir bendros nuosavybės sukÅ«rimu pagrįsti, apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, kurie nurodyti nutarties 23 punkte. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo naujai pateikti įrodymai patvirtina tik partnerystės faktÄ , bet niekaip neįrodo atsakovo teisių į žemės sklypÄ , į kurį nuosavybės teises praÅ¡o pripažinti atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Ir nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, dėl netinkamo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo suformulavimo atsakovo teisės ir teisėti interesai negali nukentėti, o pirmosios instancijos teismas privalėjo pasiÅ«lyti atsakovui patikslinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau to nepadarė, tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieÅ¡kovo (atsakovo), o ne teismo pareiga, o apeliacinės instancijos teismas negali peržengti ieÅ¡kinio ir prieÅ¡kieÅ¡kinio ribų, todėl atsakovo apeliacinį skundÄ atmeta.

31. TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad atsakovo argumentai, susiję su faktiÅ¡kai atliktų ieÅ¡kovės turto pagerinimų konkrečiu dydžiu, nebuvo pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalyku. Atsakovas pirmosios instancijos teismui tik pateikė savo paaiÅ¡kinimus ir fragmentinius įrodymus, kurie turėtų pagrįsti jo tikrÄ jį indėlį į bendro Å«kio vedimÄ , bendrÄ nuosavybės sukÅ«rimÄ , ieÅ¡kovės turto pagerinimÄ .

32. Atkreipiamas dėmesys, jog atsakovui, manančiam, kad ieÅ¡kovė turėtų kompensuoti jam bendro Å«kio vedimo metu atliktus ieÅ¡kovės turto pagerinimus, neužkertama teisė kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl tokių pagerinimų atlyginimo. Ir nors Å¡ioje byloje atsakovas pateikė VÄ® Registrų centro duomenų banko iÅ¡raÅ¡us apie žemės sklypo ir namo, prie kurio pagerinimo atsakovas tvirtina prisidėjęs savo darbu, asmeninėmis lėšomis ir kt., vertę, pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus Å¡ioje byloje Å¡ios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako, nes atlikdamas Å¡ių įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , apeliacinės instancijos teismas peržengtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinėtos bylos ribas.

Kita vertus, įvertinusi visus byloje esančius ir apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad atsakovas, o ne ieÅ¡kovė, sumokėjo už ginčo sklypÄ , taigi atsakovas neįrodė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prieieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 1997 m. balandžio 3 d. žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kuriÄ patvirtino Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė D.

Manzurovienė, pasirašė ieÅ¡kovė S. R.. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog 1 800 Lt pardavėja iki sudarant sandorį gavo iÅ¡ S. R.. S. R. nuo 1997 m. balandžio 16 d. yra SB ,,(duomenys neskelbtini)“ narė, ji mokėjo mokesčius, įsiskolinimų neturi (2017 m. rugsėjo 1 d. SB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažyma). IÅ¡ VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gruodžio 18, 20 d. raÅ¡to „Dėl žemės mokesčio“ matyti, kad ieÅ¡kovė mokėjo žemės mokestį už ginčo žemės sklypÄ .

Kasos pajamų orderis serija SMP Nr. 289 ir PVM sÄ skaita faktÅ«ra SM Nr. 0288 patvirtina, kad ieÅ¡kovė 2008 m. birželio 16 d. sumokėjo 1 180 Lt už kadastrinius matavimus. Byloje nėra nei vieno įrodymo, iÅ¡skyrus paties atsakovo paaiÅ¡kinimus, jog jis prisidėjo prie ginčo žemės sklypo įsigijimo ar valdymo, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti apelianto argumentais, nėra pagrindo.

33. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , peržengė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribas ir procesinį sprendimÄ ieÅ¡kovės naudai formulavo kitaip, nei ji prašė, t. y. iÅ¡keldino atsakovÄ iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo su visais jam priklausančiais daiktais, kurių, įskaitant ir žemės sklype esančius statinius, sprendimo rezoliucinėje dalyje neįvardijo.

34. Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais sutinka iÅ¡ dalies ir nutaria patikslinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo rezoliucinę dalį. IeÅ¡kinio dalykÄ sudaro ne tik rezoliucinė ieÅ¡kinio dalis ir jame suformuluotas praÅ¡ymas – įpareigoti atsakovÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡kelti iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), statinius – bet ir faktinis ieÅ¡kinio pagrindas, kuriame ieÅ¡kovė nurodo, jog ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame sklype atsakovas pastatė du statinius.

Nors ieÅ¡kovė kitaip suformulavo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė iÅ¡keldinti atsakovÄ su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teise ieÅ¡kovei S. R.. Kita vertus, iÅ¡ pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad sprendimÄ teismas grindžia CK 4 knygos, reglamentuojančios nuosavybės teisę, normomis, o ne 6 knygos, reglamentuojančiomis asmens iÅ¡keldinimÄ , normomis, todėl teisėjų kolegija, nekeisdama sprendimo motyvų ir teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamÄ sprendimÄ , nutaria patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį pagal pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimus.

35. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, kt.).

36. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

37. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

38. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas (nutartis), jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 500 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, kurias ji patyrė bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų pobÅ«dį, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ civilinėse byloje dydžius, šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkina ir priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: ,,Patenkinti ieÅ¡kovės S. R. ieÅ¡kinį atsakovui A. L. dėl pažeistų teisių gynimo. Atmesti atsakovo A. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei S. R. dėl nuosavybės teisės į žemės sklypÄ pripažinimo.

Ä®pareigoti atsakovÄ A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡kelti iÅ¡ ieÅ¡kovei S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), laikinus statinius. Priteisti ieÅ¡kovei S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 425 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.“ Priteisti ieÅ¡kovei S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo A.

L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias ji patyrė bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Vilija Mikuckienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė