Legislator Case Law & Legislation
2022-04-27 Nr. AB-10083-4-69-3-00361-2022-8 AI generated

2022-04-27 Nr. AB-10083-4-69-3-00361-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-04-27 Nr. AB-10083-4-69-3-00361-2022-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. J. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. J. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2022-04-27 Nr. AB-10083-4-69-3-00361-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. K. J. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S61069 dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo (toliau – ir Sprendimas) ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-363-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00361-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. J. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. J. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. K. J. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S61069 dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo (toliau – ir Sprendimas) ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad su Migracijos departamento Sprendimu buvo supažindintas 2022 m. vasario 1 d. Terminą skundui paduoti praleido dėl to, kad jo atstovas užsakymą teikti teisines paslaugas elektroniniu paštu gavo tik 2022 m. kovo 14 d. Užsakymas teikti paslaugas buvo gautas pasibaigus Sprendimo apskundimo terminui, todėl terminą paduoti skundą praleido ne dėl savo ar atstovo kaltės. Pareiškėjas teigė, kad jis nėra atsakingas už tai, kad jo valia gauti nemokamą advokatą nebuvo savalaikiai ir per protingą laiką užsakyta. Jis tenkančiomis teisėmis ir pareigomis naudojosi sąžiningai ir tinkamai, todėl uždelstas užsakymo pateikimas neturėtų sukelti jam sudėtingų teisinių pasekmių. Juo labiau, kad paslaugas teikiantis advokatas pagal galimybes, esant dideliam teisinių paslaugų prieglobsčio prašytojams teikimo srautui ir darbo krūviui, dėjo dideles pastangas, kad paslauga pareiškėjui būtų suteikta kuo greičiau.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 25 d. priėmė Sprendimą, su kuriuo pareiškėjas buvo supažindintas 2022 m. vasario 1 d., todėl terminas skundui paduoti baigėsi 2022 m. vasario 15 d. Užsakymas teisinėms paslaugoms pareiškėjo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui buvo pateiktas 2022 m. kovo 14 d., o skundas teismui paduotas 2022 m. kovo 21 d., t. y. praleidus apskundimo terminą.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo nurodytų aplinkybių, dėl kurių praleistas skundo padavimo terminas, nelaikė svarbiomis, sudarančiomis pagrindą terminą atnaujinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas su Migracijos departamento Sprendimu buvo supažindintas 2022 m. vasario 1 d., teisinių paslaugų užsakymas pareiškėjo atstovui pateiktas 2022 m. kovo 14 d., tačiau pareiškėjo atstovas skundą teismui pateikė ne kitą darbo dieną, o po keleto dienų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byla nėra išskirtinai sudėtinga, skundas yra gana šabloniškas, nereikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar sudėtingų teisės taikymo ar aiškinimo klausimų sprendimo), sutartį, sudarytą su Migracijos departamentu dėl teisinių paslaugų teikimo, nepateikus įrodymų apie tai, kada pareiškėjas išreiškė valią gauti nemokamą teisinę pagalbą, taip pat nepateikus įrodymų dėl skunde nurodomo advokato darbo krūvio, nėra jokio pagrindo spręsti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Byloje nėra duomenų apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Teismas atkreipė dėmesį, jog A. K. J. A. yra nepilnametis, gim. 2011 m. sausio 20 d., o jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 7 dalis). Byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad A. K. J. A. atstovas pagal įstatymą būtų susitaręs dėl nepilnamečio asmens atstovavimo su advokatu Pauliumi Vinkleriu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl skundą atsisakė priimti ir dėl šios priežasties (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamento Sprendime jo atstovės pagal įstatymą valia skųsti Sprendimą buvo išreikšta susipažinus su Sprendimu, jame nurodyta, kad pageidauja naudotis nemokama advokato pagalba. Užsakymą parengti skundą advokatas gavo 2022 m. kovo 14 d., todėl skundą parengė ir padavė teismui per protingą laiką. Pareiškėjas teigė, kad savo teisėmis ir pareigomis naudojosi sąžiningai ir tokiais būdais bei priemonėmis, kurie jam prieinami. Prieglobsčio prašytojo interesų vertinimas šiuo atveju turėtų būti prioritetinis. Be to, teikiant nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atskiros sutartys su advokatais papildomai nesudaromos. Taigi pareiškėjas (jo atstovė pagal įstatymą) tinkamai išreiškė valia skųsti Migracijos departamento Sprendimą ir naudotis nemokama advokato pagalba.

Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad skundą padavė neįgaliotas atstovas, kadangi su skundu buvo pateiktos ir sutartys su priedais, kurios patvirtina, jog advokatas teikia paslaugas prieglobsčio prašytojams, šių asmenų grupei priklauso ir pareiškėjas.

Pareiškėjas teigia, kad parengti skundą ir išsiųsti teismui reikalingas laikas, o atstovas taip pat teikia teisines paslaugas ir kitiems prieglobsčio prašytojams, todėl per vieną dieną parengti skundus nebuvo įmanoma. Be to, užsakymas buvo gautas 2022 m. kovo 14 d. darbo dienos pabaigoje, tą pačią dieną buvo gauta 70 užsakymų dėl skundų parengimo, todėl, pareiškėjo vertinimu, skundas teismui buvo parengtas ir pateiktas per protingą laiką.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal ABTĮ 37 straipsnį teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, kuri prieglobsčio prašytojui teikiama tais atvejais, kai jis pats neturi pakankamai lėšų įgyvendinti savo teises. Kadangi pareiškėjas naudojasi nemokama teisine pagalba, jis negali sumokėti žyminio mokesčio, todėl nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistinas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė termino skundo trūkumams pašalinti ir nesuteikė galimybės pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. K. J. A., atstovaujamos pagal įstatymą S. M. R. A., skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, t. y. dėl to, kad skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo bei skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, nes advokatas po užsakymo teikti teisines paslaugas skundą padavė ne kitą darbo dieną, o net po keleto dienų, byla nėra sudėtinga, be to, nepateikti įrodymai apie tai, kada pareiškėjas išreiškė valią gauti nemokamą advokatą, apie advokato darbo krūvį, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkintas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nėra sumokėtas žyminis mokestis, skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo, nes jokių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas Paulius Vinkleris paskirtas atstovauti pareiškėjai byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad pareiškėjo atstovė pagal įstatymą būtų susitarusi dėl pareiškėjo atstovavimo su advokatu Pauliumi Vinkleriu.

Pagal bylos duomenis Migracijos departamentas 2022 m. sausio 25 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties; apgyvendinti asmenį (duomenys neskelbtini). Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Migracijos departamento 2022 m. sausio 24 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta įleisti pareiškėjo atstovę pagal įstatymą į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, apgyvendinti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, atstovaujamas atstovės pagal įstatymą, su Migracijos departamento Sprendimu supažindintas 2022 m. vasario 1 d.

Migracijos departamentas 2022 m. kovo 14 d. išsiuntė užsakymą advokatui Pauliui Vinkleriui atstovauti pareiškėją teismų posėdžiuose ir skųsti sprendimus. Advokatas Paulius Vinkleris skundą pareiškėjos vardu Kauno apylinkės teismui elektroniniu paštu išsiuntė 2022 m. kovo 21 d.

Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 117 straipsnio 1 dalį, užsienietis apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Skundas gali būti pateikiamas per Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kuri užsieniečio skundą perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju skundas teismui dėl Migracijos departamento Sprendimo galėjo būti paduotas iki 2022 m. vasario 15 d., tačiau pareiškėjas skundą teismui padavė 2022 m. kovo 21 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.).

Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Akcentuotina ir tai, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis (šiuo atveju – pareiškėjas) neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad nepateikti įrodymai apie tai, kada pareiškėjas išreiškė valią gauti nemokamą advokatą, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas yra mažametis, jį atstovauja atstovė pagal įstatymą – motina. Iš byloje pateiktos skundžiamo Sprendimo kopijos matyti, kad grafoje „Sprendimas man perskaitytas ir išaiškintas“ yra nurodyta „(mama)“ ir parašas. Nurodytoje Sprendimo kopijoje yra pažymėta, kad pareiškėjas, atstovaujamas pagal įstatymą S. M. R. A., sutinka su nurodytu Sprendimu, nenori jo skųsti ir nepageidauja advokato, tačiau byloje pateikti duomenys dėl teisinių paslaugų užsakymo, iš kurių matyti, jog pareiškėjas pateikė prašymą dėl Sprendimo apskundimo (b. l. 10), t. y. akivaizdžiai siekė pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Pažymėtina, kad pateiktuose dokumentuose nėra pareiškėjo motinos padaryto įrašo, kad ji sutinka su Sprendimu.

Sprendžiant šioje byloje pareiškėjo, kuris yra nepilnametis (mažametis), skundui paduoti termino atnaujinimo klausimą, akcentuotina, kad tiek tėvai, tiek ir valstybės institucijos ir įstaigos (iš jų ir teismai) privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, kuris reiškia, jog priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjas yra mažametis, pareiškėjo atstovė pagal įstatymą yra (duomenys neskelbtini) pilietė, jos galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo, šiuo atveju, priklausė nuo Migracijos departamento darbuotojų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių, objektyvių priežasčių, todėl jis atnaujintinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas užsieniečio apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, taip pat laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai užsieniečio galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo priklauso nuo institucijos darbuotojų, o advokatui suteikti teisinę pagalbą taip pat būtinas tam tikras protingas laikotarpis, terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo užsieniečio valios nepriklausiusių, priežasčių, ir šis terminas atnaujinamas (žr., pvz., 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1720-552/2022; kt.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos nutarties argumentus dėl advokato Pauliaus Vinklerio atstovavimo pareiškėjui, nustatė, kad Pagrindinėje sutartyje, sudarytoje 2021 m. lapkričio 25 d. tarp Migracijos departamento (toliau – ir Užsakovas) ir advokato Pauliaus Vinklerio (toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1 punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. kovo 14 d. advokatas Paulius Vinkleris gavo užsakymą iš Migracijos departamento dėl teisinių paslaugų teikimo užsieniečiams (tarp jų ir pareiškėjai) (b. l. 10). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, advokatas Paulius Vinkleris turi teisę atstovauti užsieniečiams (šiuo atveju – pareiškėjui) Sutartyje aptartomis sąlygomis.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nepateikti dokumentai, patvirtinantys advokato teisę atstovauti pareiškėjui, turėjo nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo, o pagal to paties įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Kai nustatoma, kad advokato įgaliojimai paduoti skundą ir atstovauti pareiškėjui nėra tinkami, taip pat nesant byloje duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-822/2022; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje pateiktos skundžiamo Sprendimo kopijos turinio galima būtų daryti išvadą, jog pareiškėjas buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) be judėjimo laisvės apribojimų, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą iš naujo, atsižvelgdamas į paduoti skundo dalyką (skundo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundas), turėtų įvertinti ir šią aplinkybę.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priimti jo skundą nagrinėti iš esmės. Kaip jau minėta, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jo paduotą skundą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. J. A., atstovaujamo pagal įstatymą S. M. R. A., atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo A. K. J. A., atstovaujamo pagal įstatymą S. M. R. A., prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S61069 paduoti tenkinti.

Atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S61069 paduoti, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė