2024-05-06 Nr. CB-2983-2-15-3-00622-2023-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1620

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00622-2023-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 16 d. paduotu ieškovo J. S. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovo J. S. kasacinis skundas paduotas dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl žemės sklypų dovanojimo ir mainų sutarčių pripažinimo apsimestiniais sandoriais bei pirkėjo teisių perkėlimo.

Kasaciniu skundu ieškovas J. S. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad paaiškėjo, jog atsakovė D. M. dar 2023-07- 17 dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teises į visus ginčo žemės sklypus buvo perleidusi R. G. Tačiau jis neįtrauktas į bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismui 2023-08-21 priimant nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 2023-09-28, atsakovė D. M. jau nebebuvo ginčo žemės sklypų savininkė nuo 2023-07-17. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (skundo 2, 8, 13 punktai).

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą – 3 mėnesius (CK 4.79 straipsnio 3 dalis, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 8 dalis). Tačiau šioje byloje ieškovas ginčija įvykusius ne žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius, o dovanojimo ir mainų sandorius apsimestinumo pagrindais (CK 1.87 straipsnis), reikalaudamas juos pripažinti pirkimo–pardavimo sandoriais. Tuo tarpu dovanojimo ir mainų sandorių teisėtumo įvertinimui įstatyme įtvirtintas 10 metų senaties terminas CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011) (skundo 23, 26, 27 punktai). Tik teismui pripažinus ginčo sandorius apsimestiniais ir pripažinus juos pirkimo-pardavimo sutartimis, atsirastų ieškovui pagrindas, vadovaujantis ŽŪPŽĮĮ įtvirtintomis normomis, per 3 mėnesius prašyti perkelti pagal tokias sutartis jam pirkėjo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-313/2018 28 punktas). Kadangi tokio įsiteisėjusio teismo spendimo nėra, todėl pripažintina, kad net dar ir šiai dienai ieškovui nėra prasidėjęs ieškinio senaties terminas reikalavimui perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamais dovanojimo ir mainų sandoriais dengiamus pirkimo-pardavimo sutartis (skundo 26 punktas). Be to, teismai netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, kuri turėjo būti skaičiuojama ne nuo ieškovo sužinojimo apie ginčijamus sandorius, o nuo tada, kai jis suvokė apie sandorių apsimestinumą (skundo 30-33 punktai).

3. Ieškovas turėjo pirmenybės teisę įgyti ginčo žemės sklypus, o ginčijami mainų sandoriai nebuvo lygiaverčiai (skundo 34-48 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti J. S. 1167 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. balandžio 15 d. Urbo banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė