2020-03-04 Nr. AB-4998-3-64-3-01476-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-688-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01476-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Atvykus ir išvykstant iš Šiaulių TI pareiškėjas visada buvo laikomas laikinojo sulaikymo kamerose, kurios įrengtos rūsio patalpose, be langų ir natūralios apšvietos, o dirbtinis apšvietimas šiose kamerose buvo nepakankamas. Sanitarinis mazgas laikinojo sulaikymo kamerose nebuvo atskirtas nuo bendros kamerų erdvės, dėl to naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Pareiškėjas laikinojo sulaikymo kamerose buvo laikomas nuo 2 iki 4 val. su 3–8 asmenimis, dėl to trūkdavo oro. Dusdavo nuo smarvės, sklindančios iš sanitarinio mazgo, kadangi nebuvo įrengta jokia vėdinimo sistema.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad po laikymo laikinojo sulaikymo kamerose būdavo perkeliamas į paskirstymo kameras, kurios taip pat buvo įrengtos rūsio patalpose. Sanitarinis magas (tualetas) šiose kamerose irgi nebuvo atitvertas nuo bendros kameros erdvės, dėl to buvo pažeidžiamas jo privatumas. Iš sanitarinio mazgo taip pat sklisdavo smarvė. Šių kamerų sanitariniame mazge nebuvo įrengto ir praustuvo. Nors paskirstymo kamerose buvo langas (40 x 30 cm), tačiau jis atitvertas tankiomis armatūros grotomis, jį pasiekti ir atidaryti buvo neįmanoma, dėl to gryno oro šiose kamerose nebūdavo. Paskirstymo kamerose pareiškėjas būdavo apie 3 val., šiose kamerose tekdavo ir valgyti maistą, nors jų apšvietimas buvo menkas, jose nebuvo stalo, dėl to tekdavo valgyti atsistojus indus laikant rankose.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad gyvenamosiose kamerose teko per mažai ploto. Dėl ploto trūkumo šiose kamerose jis buvo priverstas dažniausiai gulėti. Nebuvo pakankamai tiek natūralaus, tiek dirbtinio apšvietimo. Langas buvo atitvertas tankiomis grotomis, dėl to jį atidaryti buvo įmanoma. Gyvenamųjų kamerų sienos ir lubos buvo pasidengusios pelėsiu. Šiose kamerose nebuvo įrengta vėdinimo sistema, dėl to kamerose buvo didelė drėgmė, tvyrojo oro tvaikas, turimi rūbai ir miegui skirtas inventorius dvokdavo nuo kameros smarvės. Pareiškėjas, neturėdamas pajamų užsimokėti už skalbimo paslaugas, juo plaudavo pats kamerose, tačiau rūbų nebuvo kur džiovinti (nebuvo įrengta skalbinių džiovinimo patalpa). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad negaudavo higienos priemonių (tualetinio popieriaus, muilo, dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi peiliukų), nors jos turėjo būti išduotos.

5. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju jo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą senaties terminas neturėtų būti taikomas, kadangi nurodytos aplinkybės patvirtina padarytus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei kitų teisės aktų pažeidimus. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, buvo pažemintas, t. y. patyrė neturtinę žalą.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjui teko nuo 3,65 kv. m. iki 12,4 kv. m. kamerų ploto. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas visomis jam priklausiančiomis priemonėmis, nebent pats jų atsisakė. Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems asmenims būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Šiaulių TI suteikia sąlygas suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę. Suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į Šiaulių TI, taip pat išvykstant iš jo. Priimtiems į Šiaulių TI suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip 2 val., gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Šiaulių TI stengiasi asmenis į trumpalaikio laikymo kameras paskirstyti taip, kad jiems tenkantis plotas būtų ne mažesnis, nei teisės normose įtvirtintas minimalus plotas asmeniui gyvenamosiose patalpose. Atsakovo atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą jam atlyginti neturtinę žalą.

8. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atstovo atliepimą, kuriame pažymėjo, kad Šiaulių TI atsiliepime nurodė neteisingus duomenis dėl kalinimo sąlygų laisvės atėmimo įstaigoje.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo kamerose sąlygas buvo pažeista; reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas šioje byloje prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už kalinimo laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.

11. Teismas pažymėjo, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir Centras) 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-378 (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d.) matyti, kad kameroje Nr. 93 ant sienų ir lubų buvo vizualiai matomų pelėsių (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 39 p. pažeidimas). Iš Centro 2016 m. vasario 25 d. patikrinimo akto Nr. EP-56 (patikrinimas atliktas 2016 m. vasario 22 d.) matyti, kad kameroje Nr. 56 ant sienų ir lubų buvo vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 p. pažeidimas).

12. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau konstatuota, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kalinamas higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme Šiaulių TI neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.). Įvertinęs, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų nepatyrė sveikatos sutrikimų, kad Šiaulių TI sąmoningai nesiekė pareiškėjui sudaryti netinkamas kalinimo sąlygas, teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės į į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.

14. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Jo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI.

15. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašo nutraukti apeliacinį procesą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 8 dalimi.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodomi nei ginčijami klausimai, nei įstatymai, nei bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas, nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, o tik kartojami pirmosios instancijos teismui nurodyti abstraktūs argumentai. Šiaulių TI nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pareiškė prašymą nutraukti apeliacinį procesą vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 8 dalimi. ABTĮ 138 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu: 1) apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) apeliacinį skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) apeliacinį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vieno iš ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turėtų pareigą nutraukti apeliacinį procesą pagal ABTĮ 138 straipsnio 8 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo paduotas apeliacinis skundas atitinka esminius apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus (ABTĮ 134 str. 2–6 str.), dėl to buvo pagrindas šį apeliacinį skundą priimti nagrinėti.

V. 18. Ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 27 d. d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.

19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas buvo kalinamas higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo kamerose sąlygas buvo pažeista, o pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo skundą tenkinti visiškai, t. y. priteisti jo prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į pareiškėjo apeliacinio skundo ribas.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kuriais kvestionuotų skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria nenustatyti teisės aktų pažeidimai jo atžvilgiu. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šios skundžiamo teismo sprendimo dalies nevertina.

22. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, t. y. Centro patikrinimo aktais (b. l. 81–83, 88–90), nustatė, kad pareiškėjas buvo kalinamas higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus duomenis, su šia teismo nustatyta aplinkybe sutinka. Remiantis minėtais duomenimis ir duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas (b. l. 21–26), konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. (iš visos – 5 dienas) ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (iš viso – 8 dienas) pareiškėjas buvo kalinamas kamerose (kameros Nr. 56, 93), ant kurių sienų ir lubų buvo pelėsio, dėl to buvo pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (neteko galios 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 76:2010) 56 punktas ir HN 134:2015 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 39 punktas.

23. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

24. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu buvo padarytas HN 76:2010 56 punkto ir HN 134:2015 39 punkto pažeidimas, t. y. pareiškėjas dalį ginčui aktualaus kalinimo laikotarpio buvo laikomas HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, konstatuotina, kad Šiaulių TI veikė neteisėtai (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrus išgyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

25. Vis dėlto, įvertinusi HN 76:2010 56 punkto ir HN 134:2015 39 punkto pažeidimo pobūdį (pelėsiai kamerose) ir trukmę (13 dienų), atsižvelgusi, kad nenustatyta, jog dėl šio pažeidimo būtų kilusios ilgalaikės neigiamos pasekmės pareiškėjui (pvz., sveikatos sutrikimai), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pripažinimas, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, yra pakankama satisfakcija kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais nėra pagrindo.

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė