2K-471/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-471/2012

Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00026-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.7.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iš M. B. priteista 44 335 Lt BUAB „Lamona‘‘ žalai atlyginti.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis, kuria nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

n u s t a t ė :

M. B. nuteistas už tai, kad, nuo 2000 m. birželio 30 d. iki 2008 m. rugpjūčio 6 d. būdamas UAB „Lamona“ direktoriumi bei vieninteliu akcininku, turėdamas 2000 m. birželio 28 d. darbo sutartyje Nr. 001 teisiškai apibrėžtus įgalinimus ir einamų pareigų pagrindu materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendrovės turtą, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo redakcija) 37 straipsnio 10 dalį atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, nuo 2002 m. birželio 3 d. iki 2008 m. birželio 27 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės 44 335 Lt vertės UAB „Lamona“ turtą, t. y. 2750 Lt vertės automobilį „Opel Kadett“ (vals. Nr. duomenys neskelbtini) ir kasos knygoje 2002 m. gegužės 30 d. užregistruotus 41 585 Lt.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartį ir jo veiką, kvalifikuotą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Kasaciniame skunde nuteistasis nesutinka su teismų išvadomis ir teigia, kad iš matymo pažįstamam vyriškiui, vardu V., panaudos pagrindais davė laikinai pasinaudoti automobiliu, todėl nuo 2002 m. gegužės 30 d. iki 2002 m. pabaigos nebuvo nurašytas automobilio nusidėvėjimas. Šios transporto priemonės kasatorius nepardavė, nuosavybės teisiniai santykiai nepasikeitė. Kasatoriui susitikus asmenį, vardu V., šis paaiškino, kad automobilį, kuris buvo duotas naudotis, atidavė metalo laužui, bet bendrauti su kasatoriumi ir atvykti į teismo posėdžius paliudyti šiuos faktus atsisakė. Kasatorius taip pat nurodo, kad nuo 2002 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. liepos 13 d. su įmonės verslo reikalais buvo Vokietijoje. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys tai, kad vykdydamas UAB „Lamona“ interesus Vokietijoje turėjo apie 4000 eurų išlaidų. Visą šį laiką įmonė vykdė veiklą, jos direktoriumi laikinai buvo paskirtas Z. K., bet nuo 2002 m. gegužės 30 d. nebuvo nurašomos jokios su vykdoma veikla susijusios išlaidos. Grįžęs iš Vokietijos kasatorius turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikė buhalterei V. V., kad išlaidos būtų nurašytos iš bendrovės sąskaitos. Ši neinformavusi, kad 2002 m. gegužės mėnesį atleista iš darbo savo noru, dokumentus paėmė, pažadėdama, kad viską sutvarkys, bet nenurašė nei šių išlaidų, nei kasatoriui 2002 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesiais išmokėtų iš viso 832,88 Lt. Susipažinęs su bylos medžiaga, kasatorius pastebėjo, kad buhalterė V. V. nenurašė išlaidų už kurą, už 2005 m. pakeistus bendrovės įstatus sumokėtų 800 Lt, buvusiam direktoriui Z. K. išmokėtų 238,39 Lt. Kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai nesumažino šiomis sumomis tariamai iššvaistyto UAB „Lamona“ turto vertės. Šių argumentų pagrindu kasatorius mano, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jo veiksmus kvalifikavo ne pagal tą BK 184 straipsnio dalį ir paskyrė per griežtą bausmę. Jis pažymi, kad anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, dėl jo veiksmų nėra vykdomi jokie ikiteisminiai tyrimai, jis turi šeimą, sąžiningai pristatė visus turimus dokumentus bankroto administratoriui.

Atsiliepime į nuteistojo M. B. kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys prašo skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad nuteistojo kasacinio skundo argumentai ir teiginiai iš esmės sutampa su apeliaciniame skunde pateiktomis M. B. patikėto turto panaudojimo versijomis, kurias apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė kaip nepagrįstas. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas, procesinėmis priemonėmis patikrinęs nuteistojo pateiktus duomenis, padarė teisingą išvadą, kad jie nepatvirtina lėšų, kurių likutis kasoje 2002 m. gegužės 30 d. sudarė 41 585 Lt, panaudojimo įmonės reikmėms fakto. Nuteistasis šių lėšų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais ar kitais patikimais įrodymais, o paskelbus bendrovės bankrotą ir šių pinigų bendrovės kasoje nebuvo, taigi juos iššvaistė ir taip bendrovei padarė 41 585 Lt dydžio turtinę žalą. Be to, nuteistasis, be jokių tai patvirtinančių dokumentų, nenustatytam asmeniui neatlygintinai perdavė automobilį, kurio buvimo vieta bylos nagrinėjimo metu buvo nežinoma ir dėl tokių M. B. veiksmų bendrovei padaryta 2750 Lt žala. Prokuroro nuomone, teismai teisingai įvertino bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodami M. B. nusikalstamus veiksmus pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir paskyrė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus atitinkančią bausmę.

Atsiliepime į nuteistojo M. B. kasacinį skundą civilinio ieškovo BUAB „Lamona“ atstovo bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ direktorius T. M. prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime atstovas nurodo, kad teismai tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepadarė esminių procesinės teisės normų pažeidimų. Atsiliepime atstovas pažymi, kad nuteistojo padarytas UAB „Lamona“ nuosavybės teise priklausančio automobilio perdavimas tik iš matymo pažįstamam asmeniui neatitinka CK 6.629 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos panaudos sutarties. Tam asmeniui nebuvo suteikta teisė disponuoti automobiliu ir neaišku, kokiu pagrindu šis asmuo, turėdamas tik teisę naudotis ir valdyti, pridavė UAB „Lamona“ vardu registruotą automobilį metalo laužą superkančiai įmonei. Pasak atstovo, nuteistasis nesiėmė jokių priemonių susigrąžinti automobilio dar iki ikiteisminio tyrimo ir nereikalavo už turto pridavimą į metalo laužą gautos sumos CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu, šio asmens, vardu V., kontaktų neperdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Be to, byloje nepateikta panaudos sutartis ar automobilio perdavimą metalo laužą superkančiai įmonei patvirtinantis dokumentas. Atstovas nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu buhalterės pareigas ėjusi liudytoja paaiškino, jog buhalterinė apskaita buvo vedama tvarkingai, be to, nuteistasis iki ikiteisminio tyrimo pradžios nebuvo pareiškęs buhalterei jokių oficialių pretenzijų, o bankroto administratorius ne kartą žodžiu ir raštu M. B. reikalavo perduoti administratoriui BUAB „Lamona“ turtą. Taigi, atstovo nuomone, nuteistojo teiginiai nepagrįsti nei rašytiniais įrodymais, nei liudytojų paaiškinimais, o jo veiksmai negali būti traktuojami kaip atitinkantys rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesį. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Nuteistojo teiginiai dėl nenurašytų deponuotų sumų prieštaringi, nes iš nuteistojo priteista suma yra grynieji pinigai įmonės kasoje, kurių jis kaip vadovas neperdavė bankroto administratoriui, o kasaciniame skunde jis nurodo, jog grįžęs iš Vokietijos pateikė buhalterei išlaidas patvirtinančius dokumentus, kad ji šias išlaidas nurašytų iš sąskaitos. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis patyrė jo nurodomų išlaidų, nėra įsakymo, kad jis buvo siunčiamas į komandiruotę.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės turtą ar turtinę teisę, t. y. kai turto ar turtinės teisės vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veikos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis) požymius yra konstatavęs, kad vien tai, jog kaltininkas nurodo, kad bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių negalima patikrinti procesinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). Minėtos doktrininės nuostatos iš esmės taikytinos ir sprendžiant, ar kaltininko veika turi būti kvalifikuojama kaip turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis).

Kasaciniame skunde nuteistasis M. B. nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, faktinių bylos aplinkybių nustatymu bei nurodo, kad byloje surinkti ir teismų ištirti įrodymai nepatvirtina jo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Pagrįsdamas šiuos teiginius, kasatorius kelia savo versijas dėl jam patikėto ir buvusio jo žinioje UAB „Lamona“ turto panaudojimo, ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje, bylos duomenų įrodomojo turinio pakankamumo klausimas pripažįstant veiką įrodyta, taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka.

Kasaciniame skunde nuteistasis M. B., nesutikdamas su jam inkriminuota iššvaistyto turto suma ir jo padarytos veikos kvalifikavimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (didelės vertės svetimo turto iššvaistymas) bei paskirta bausme, iš esmės kartoja apeliacinio skundo argumentus, į kuriuos jau atsakė apeliacinės instancijos teismas.

Antai apeliacinės instancijos teismas, remdamasis specialistės paaiškinimais bei kitais bylos duomenimis, paneigė nuteistojo M. B. argumentus (kurie yra pateikiami ir kasaciniame skunde) dėl to, kad jam inkriminuota iššvaistytų pinigų suma turėjo būti sumažinta atsižvelgiant į jo patirtas išlaidas įmonės reikalais būnant Vokietijoje. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo M. B. nurodytos Vokietijoje patirtos išlaidos, patvirtintos Vokietijoje jį konsultavusio H. S. raštu, nesusijusios su bendrovės kasos grynųjų pinigų suma, kadangi komandiruotės išlaidos yra įtraukiamos į sąmatas ir tokiu būdu mažinama ne kasa, o pelnas, tokios išlaidos atsispindi pelno mokesčių deklaracijoje ir balanse. Be to, pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kad tokios išlaidos būtų nurašytos, bendrovėje turi būti priimtas įsakymas dėl konkretaus asmens komandiruotės, bet įsakymas dėl M. B. komandiruotės į Vokietiją bendrovėje nebuvo priimtas. Apeliacinės instancijos teismas kitus nuteistojo argumentus dėl nepagrįsto jo veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (kurie irgi kartojami kasaciniame skunde) atmetė kaip paneigtus nuosekliais liudytojų V. V., Z. K. parodymais, specialisto išvada bei UAB „Lamona“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusios specialistės V. V. paaiškinimais apeliacinės instancijos teisme, kitais byloje nustatytais ir ištirtais duomenimis. Šių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad buhalterinė apskaita bendrovėje buvo tvarkoma pagal jos direktoriaus M. B. pateiktus dokumentus, jis vienintelis disponavo bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais, ir kad nustatyta, jog UAB „Lamona“ kasos knygoje 2002 m. gegužės 30 d. užfiksuotas grynųjų pinigų likutis, t. y. 41585 Lt, atitiko tyrimui pateiktuose bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksuotus duomenis. Kartu teismas padarė išvadą, kad nuteistasis, disponuodamas bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais (41 585 Lt), šių lėšų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais ar kitais patikimais įrodymais, taigi juos iššvaistė. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ir ištirtus bei įvertintus įrodymus nėra pagrindo abejoti tokia teismo išvada.

Byloje taip pat nustatyta, kad M. B., būdamas atsakingas už UAB „Lamona“ priklausantį turtą, jo valdymą ir naudojimą, bendrovei priklausantį automobilį perdavė naudotis iš matymo pažįstamam asmeniui, žinodamas tik šio vardą ir gyvenamąją vietą, kuri vėliau pasikeitė, nepareikalavęs jokių asmens dokumentų ir automobilio perleidimo niekaip neįforminęs, o negrąžinus automobilio, UAB „Lamona“ neteko balanse apskaityto 2750 Lt vertės turto. Tokius kasatoriaus veiksmus teismai irgi pagrįstai pripažino svetimo turto iššvaistymu.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes ir ištirtus įrodymus nuteistojo M. B. veiksmai teisingai įvertinti kaip didelės vertės svetimo turto iššvaistymas ir kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

Nekeičiant veikos kvalifikacijos pagal BK straipsnį, numatantį švelnesnę bausmę, nėra teisinio pagrindo nagrinėti ir nuosprendžiu paskirtos bausmės sumažinimo klausimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Valerijus Čiučiulka

Armanas Abramavičius