2024-03-20 Nr. AB-4654-3-62-3-00815-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-86-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00815-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo S. J. apeliacinio skundo papildymu, pateiktu administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

nustatė:

I. Pareiškėjas S. J. su skundu, kurį šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lietuvos kalėjimų tarnybos priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo skundo teismui padavimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas argumentavo tuo, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime nebuvo tarnybinių patalpų bendravimui su psichologais ar nevyriausybinės organizacijos atstovais, su šiais asmenimis buvo bendraujama maisto laikymo patalpoje, kurioje iki 2023 m. kovo 1 d. buvo nehigieniškai atliekamos ir kirpimo paslaugos, o iki 2023 m. kovo 1 d. nebuvo ir patalpos maisto produktams laikyti. S. J. taip pat teigė, kad nuteistųjų poilsio kambariu naudojasi pareigūnai, dėl to jis neturėjo galimybės naudotis šia patalpa. Skunde pareiškėjas taip pat akcentavo visišką užimtumo neorganizavimą, darbo nesuteikimą. S. J. paaiškino, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė didelių nepatogumų, jautėsi nepilnavertis, buvo žeminamas jo orumas ir tai jam sukėlė depresiją, pareiškėjas turi leistis raminančius vaistus, jam prasideda panikos priepuoliai.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo S. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), o nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir tenkinti išvestinį reikalavimą dėl metinių palūkanų priteisimo.

S. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė peržiūrėti pirmosios instancijos priimtą sprendimą, nustatyti pažeidimus ir jam priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas buvo priimtas ir kartu su administracine byla buvo išsiųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 13 d. gavo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjimo elektroniniu paštu persiųstą pareiškėjo apeliacinio skundo papildymą, įvardytą skundo papildymu, kuriame S. J. prašo šį skundo papildymą ir pateiktas nuotraukas pridėti prie bylos bei į juos atsižvelgti nagrinėjant skundą.

Pateiktame apeliacinio skundo papildyme pareiškėjas paaiškina, kad jį pasiekė dokumentai, kurie pagrindžia skunde nurodytas sąlygas, t. y. pirma nuotrauka parodo maisto laikymo patalpą, kurioje iki 2023 m. kovo 1 d. buvo nehigieniškai atliekamos kirpimo paslaugos (tarp kirpimų nebuvo dezinfekuojamos rankos bei įrankiai). S. J. pažymi, kad teismo posėdyje liudininkų (psichologių) jis klausė, ar jos prisimena patalpoje buvusį veidrodį, tačiau šio fakto liudytojos neprisiminė, o pateikta nuotrauka nurodytą faktą patvirtina. Be to, ši nuotrauka patvirtina ir faktą apie patalpoje buvusį tik vieną šaldytuvą, tenkantį maždaug 80 asmenų, todėl laikant maistą patalpoje kambario temperatūroje, jis gesdavo ir tokį maistą tekdavo utilizuoti. Pareiškėjas akcentuoja, kad tai ir buvo vienas iš jo skundo dalykų, o būtent, kad nebuvo įrengta maisto laikymo patalpa, kaip ir daugumos kitų. S. J. teigia, kad šioje patalpoje bendravo su psichologėmis, kurios teismo posėdyje patvirtino, jog pokalbio (sesijos) metu buvo pertraukinėjamos asmenų, atėjusių į patalpą pasiimti ar pasišildyti maisto. Pareiškėjas akcentuoja, kad nors atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog jis pats neprašė sesijų atlikti kitoje patalpoje, tačiau S. J. nebuvo leidžiama rinktis, kuriose patalpose gyventi, bendrauti ar kirptis; tokie sprendimai nuo kalinčių asmenų nepriklauso, už juos yra nusprendžiama, todėl toks atsakovo atstovo argumentas yra nepagrįstas ir neatitinka realybės.

Pareiškėjas nurodo, kad antra patalpa, kuri turėjo būti jo laisvalaikio patalpa, kaip patvirtina pateikta nuotrauka, yra užpildyta pareigūnų inventoriumi (kompiuteriu, spausdintuvu, stalu ir kompiuterio priedais), kuriuo jie naudojosi laisvu laiku; tai jie patvirtino teismo posėdyje, pareigūnai taip pat patvirtino, jog buvo įrengtas kabinetas tiesioginėms pareigūnų funkcijoms vykdyti. Tai buvo vienas iš skundo dalykų.

S. J. pažymi, kad jis įrodė daug pažeidimų, juos susiejo su darytu poveikiu, todėl jo skundas negalėjo būti atmestas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pareiškėjo S. J. pateikto dokumento, įvardyto skundo papildymu, turinys patvirtina, kad jis siekia papildyti savo apeliacinės instancijos teismui pateiktą apeliacinį skundą, mano, kad įrodė padarytus pažeidimus ir jų poveikį pareiškėjui, todėl S. J. skundas negalėjo būti atmestas. Šią savo poziciją pareiškėjas, be kita ko, grindžia apeliacinės instancijos teismui pateiktais įrodymais, kurie pirmosios instancijos teismui nebuvo teikti.

Pažymėtina, kad administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką reguliuojančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos asmenims galimybės pildyti per šio įstatymo nustatytą terminą pateiktą ir priimtą apeliacinį skundą nenustato. Taigi, apeliacinis skundas bei jo patikslinimai turi būti pateikiami per pirmosios instancijos priimto sprendimo apskundimo terminą, t. y. iki šio termino pabaigos. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinis skundas (su patikslinimais, papildymais) dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimo turėjo būti paduotas dar pirmoje 2024 m. vasario mėnesio pusėje, kadangi jis buvo pateiktas 2024 m. kovo 13 d., šį apeliacinio skundo papildymą atsisakoma priimti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas S. J. nenurodė svarbių priežasčių, kurie jam sutrukdė nurodytus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl jie negali būti vertinami.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, tai jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ir apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsisako priimti pareiškėjo pateiktą 2024 m. kovo 12 d. apeliacinio skundo papildymą, įvardytą skundo papildymu, ir kartu su šiuo skundo papildymu tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktus įrodymus.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. J. apeliacinio skundo papildymą bei jo priedus atsisakyti priimti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė