2025-01-16 Nr. BB-277-1-01-1-45516-2023-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4613/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45516-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), A. P. ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. G. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti šio nuosprendžio vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo M. G. gynėjas advokatas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 ir 331 straipsnių nuostatų pažeidimų, kurie lėmė netinkamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio taikymą ir M. G. teisės į teisingą bausmės individualizavimą pažeidimą.

Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl BK 75 straipsnio taikymo, vadovavosi prielaidomis, nes rėmėsi nukentėjusiosios ieškinio iš civilinės bylos ištraukoje nurodytomis aplinkybėmis, tinkamai jų nepatikrinęs. Šiuo atveju teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, privalėjo atlikti įrodymų tyrimą, išreikalauti reikalingus rašytinius įrodymus bei dėl aktualių aplinkybių apklausti nukentėjusiąją ar nuteistąjį, tačiau to nepadarė. Be to, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nebuvo tinkamai taikyti BK 54 straipsnyje įtvirtinti kriterijai, t. y. netinkamai įvertinti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys ir ignoruota nukentėjusiosios pozicija dėl siūlomos bausmės vien tik pagal jos pareiškimą iškeltoje baudžiamojoje byloje. Nebuvo atsižvelgta ir į M. G. procesinį elgesį (neskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, po jo priėmimo atsiprašė nukentėjusiosios). Išgirdus nukentėjusiosios ir nuteistojo poziciją dėl atsiprašymo ir gailėjimosi, buvo galima atnaujinti įrodymų tyrimą ir detaliau apklausti M. G., o ne padaryti skubotą išvadą, kad nuteistasis kritiškai savo elgesio nevertina. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo sprendimas nėra humaniškas ir teisingas, nuteistajam atimta galimybė pasitaisyti, o nukentėjusioji, turinti nepilnamečių vaikų, iš kurių vienas su sunkia negalia, atsidurs sunkioje padėtyje. M. G. iki bausmės atlikimo pradžios dirbo ir padėjo nukentėjusiajai rūpintis ir išlaikyti jųdviejų vaikus. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Visa tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismas buvo nusistatęs prieš nuteistąjį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti arba sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad teiginiai dėl netinkamo BK 75 straipsnio taikymo grindžiami tik subjektyvia kasatoriaus kritika dėl, jo nuomone, netinkamų šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo išvadų ir jie nėra siejami su konkrečiomis šio teismo padarytomis minėtos teisės normos aiškinimo ir taikymo klaidomis, o tik savu nustatytų aplinkybių interpretavimu ir deklaratyviais pareiškimais apie esminius BPK nuostatų pažeidimus, teismo šališkumą ir nuteistojo teisių suvaržymą. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Dėl šios priežasties kasacinis skundas negali būti priimtas, nes pats savaime bausmės švelninimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. G. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis

Artūras Ridikas