8fd3ba9d-fd71-406f-9ef0-bf0e59a8ba1f · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generated                                                                                   KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. gegužÄs 17 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Audriaus SaulÄno, kolegijos teisÄjų Broniaus Valiaus, Almanto Padvelskio, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjusi atsakovo S. G. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2012-12-21 sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs V.
Legislator headnote
AI generated8fd3ba9d-fd71-406f-9ef0-bf0e59a8ba1f · KlaipÄdos apygardos teismas: CK 3.148 straipsnyje iÅ¡vardyti teisiniai tÄvystÄs nustatymo pagrindai. Å io straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tÄvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių iÅ¡vados dÄl giminystÄs ryÅ¡io įrodymo) ir kitos CPK iÅ¡vardytos įrodinÄjimo priemonÄs. TarptautinÄs teisÄs normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tÄvų nustatymo bÅ«dus (Europos konvencijos dÄl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). TÄvystÄs nustatymo bylose ekspertizÄs iÅ¡vada yra prima facie įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).
Full text
PraneÅ¡Äjas A PraneÅ¡Äjas A. SaulÄnas                                                                    CivilinÄ byla Nr. 2A-712-622/2013 TeisÄja L. Å imanskienÄ                                                                    (Proceso Nr. 2-06-3-03064-2012-9)                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos  (S)                                                                                                           76.4; 77.4.2; 78.2.1; 121.21.
                                                                                   KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. gegužÄs 17 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Audriaus SaulÄno, kolegijos teisÄjų Broniaus Valiaus, Almanto Padvelskio, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjusi atsakovo S. G. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2012-12-21 sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs V.
B. ieÅ¡kinį atsakovui S. G. dÄl tÄvystÄs nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, treÄiasis asmuo atsakovo pusÄje A. N., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje â KlaipÄdos savivaldybÄs administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, n  u  s  t  a  t Â Ä : ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti, kad atsakovas yra nepilnameÄio S. B. tÄvas, o S. B. yra atsakovo sÅ«nus; nustatyti nepilnameÄio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnameÄiui vaikui po 400 Lt kas mÄnesį mokamomis periodinÄmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystÄs; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ po 400 Lt kas mÄnesį nuo 2009-07-01 iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
NurodÄ, kad jai ir atsakovui 1999-04-19 gimÄ sÅ«nus S. B., taÄiau santuokos sudarÄ nebuvo, kartu negyveno. Atsakovas faktiÅ¡kai tÄvystÄ pripažino, taÄiau įforminti tÄvystÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka atsisakÄ. Nepaisant to, iki 2009-06-30 atsakovas nuolat teikÄ sÅ«nui iÅ¡laikymÄ , bendravo su sÅ«numi, nuo 2009-07-01 jų santykiai nutrÅ«ko, atsakovas nebeteikÄ vaikui iÅ¡laikymo. KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas 2012-12-21 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, nustatÄ, kad atsakovas yra vaiko S. B. tÄvas, o S. B. yra atsakovo sÅ«nus; nustatÄ nepilnameÄio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; priteisÄ iÅ¡ atsakovo nepilnameÄiui sÅ«nui iÅ¡laikymÄ po 400 Lt kas mÄnesį mokamomis periodinÄmis iÅ¡mokomis nuo 2012-03-01 iki vaiko pilnametystÄs; priteisÄ iÅ¡ atsakovo nepilnameÄiui sÅ«nui 12 800 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo               2009-07-01 iki 2012-03-01, paskyrÄ ieÅ¡kovÄ lÄšų, skirtų nepilnameÄio vaiko iÅ¡laikymui, tvarkytoja; priteisÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 600 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
Teismas, įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teismo DNR (genominÄs) ekspertizÄs akte padarytÄ iÅ¡vadÄ , byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, padarÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas yra S. B. tÄvas. Teismas, nustatydamas iÅ¡laikymo dydį, atsižvelgÄ Ä¯ Å¡alių turtinÄ padÄtį, jų turimus kreditorinius įsipareigojimus bei iÅ¡laikomų asmenų skaiÄių, į tai, kad Å¡alys yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, dÄl kurių negalÄtų dirbti, į vaiko poreikius, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovÄ sutiko, jog atsakovas mokÄtų mažesnį nei pusÄ minimalios mÄnesio algos iÅ¡laikymÄ vaikui.
Atsakovas pateikÄ apeliacinį skundÄ , praÅ¡o KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2012-12-21 sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jį ieÅ¡kovÄs vaiko tÄvu. IeÅ¡kovÄs vaiko veido bruožai nepanašūs į jo,  visiÅ¡kai skirtingi jų charakteriai, be to ieÅ¡kovÄ gyvena su kitu vyru, kuris turbÅ«t ir yra biologinis ieÅ¡kovÄs vaiko tÄvas. Teismo atlikta DNR ekspertizÄ kelia abejonių, todÄl turÄjo bÅ«ti atlikta pakartotinÄ ekspertizÄ, taÄiau teismas šį praÅ¡ymÄ atmetÄ.
Teismas neobjektyviai vertino byloje esanÄius įrodymus ir nepagrįstai priteisÄ iÅ¡laikymo vaikui įsiskolinimÄ bei iÅ¡laikymÄ po 400 Lt. Teigia, kad jis neturi jokių finansinių galimybių mokÄti teismo priteistÄ iÅ¡laikymÄ , visas jo turtas areÅ¡tuotas, turi skolinių įsipareigojimų, jo gaunamos pajamos labai mažos, be to iÅ¡laiko ir kitÄ savo sÅ«nų, todÄl teismas pažeidÄ jo kito sÅ«naus interesus, bei nukrypo nuo lygių dalių principo. Pagal savo turtinÄ padÄtį galÄtų mokÄti tik 130 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ .
Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.            Apeliacinis skundas atmestinas.            Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kuria jis pripažintas ieÅ¡kovÄs vaiko tÄvu, nes ekspertizÄ, kuria rÄmÄsi teismas, jam kelia pagrįstų abejonių, vaiko, kurio tÄvu jis pripažintas, veido bruožai ir charakteris skiriasi nuo jo, be to ieÅ¡kovÄ gyvena su kitu vyru, kuris turbÅ«t ir yra biologinis ieÅ¡kovÄs vaiko tÄvas, todÄl buvo bÅ«tina atlikti pakartotinÄ DNR ekspertizÄ.
           Vaiko teisÄ, kiek tai įmanoma, žinoti savo tÄvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiÅ¡kia vaiko teisÄ Å¾inoti savo biologinius tÄvus. Tai ypaÄ aktualu nesantuokiniams vaikams. Å ios teisÄs užtikrinimÄ laiduoja CK treÄiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmÄs nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimÄ nesusituokusiai motinai ir tÄvystÄ nepripažinta, tÄvystÄ gali nustatyti teismas.
CK 3.148 straipsnyje iÅ¡vardyti teisiniai tÄvystÄs nustatymo pagrindai. Å io straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tÄvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių iÅ¡vados dÄl giminystÄs ryÅ¡io įrodymo) ir kitos CPK iÅ¡vardytos įrodinÄjimo priemonÄs. TarptautinÄs teisÄs normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tÄvų nustatymo bÅ«dus (Europos konvencijos dÄl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). TÄvystÄs nustatymo bylose ekspertizÄs iÅ¡vada yra prima facie įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).
Taigi tÄvystÄ patvirtinant ar jÄ paneigiant pirmenybÄ teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizÄs iÅ¡vados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmÄ iÅ¡ konkretaus tÄvo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011-06-14 nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Atsižvelgiant į ekspertizÄs iÅ¡vadų patikimumÄ ir objektyvumÄ , tÄvystÄ gali bÅ«ti nustatoma remiantis vien Å¡iuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tÄvystÄs faktÄ patvirtinanÄių duomenų.
Pagrindu tÄvystei nustatyti taip pat gali bÅ«ti ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tÄvystÄ: bendras vaiko motinos ir spÄjamo vaiko tÄvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklÄjimas, iÅ¡laikymas, atsakovo pripažinimas tÄvystÄs ir kitos aplinkybÄs, kurias įrodinÄti galima visomis CPK iÅ¡vardytomis įrodinÄjimo priemonÄmis.            NagrinÄjamoje byloje vienas iÅ¡ pagrindų tÄvystei nustatyti buvo mokslinis įrodymas, t. y. ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizÄs aktas Nr. ES 199/12(01), kuris pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas tinkamu įrodymu, pagrindžianÄiu apelianto tÄvystÄ.
Kraujo tyrimo metu buvo paimtas iÅ¡ visų trijų asmenų, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovÄs, atsakovo ir vaiko kraujas, todÄl nÄra pagrindo abejoti ekspertizÄs iÅ¡vados, kaip pagrindinio įrodymo nustatant tÄvystÄ, nepatikimumu ir neobjektyvumu. Atlikus ekspertizÄ, gauta iÅ¡vada, kad atsakovas yra vaiko tÄvas su 99,999 proc. tikimybe. PažymÄtina, kad ekspertizÄs akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumÄ dÄl tiriamojo pobÅ«džio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esanÄius duomenis.
CPK 219 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu eksperto iÅ¡vada yra nepakankamai aiÅ¡ki ar neiÅ¡sami, teismas gali paskirti papildomÄ ekspertizÄ. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu teismui kyla abejonių dÄl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieÅ¡taravimų tarp kelių ekspertų iÅ¡vadų, teismas gali paskirti pakartotinÄ ekspertizÄ ir pavesti jÄ daryti kitam ekspertui ar ekspertams. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybÄs dÄl vaiko ir atsakovo skirtingų veido bruožų ir charakterių negali paneigti byloje nustatytÄ faktÄ , kad atsakovas yra vaiko tÄvas.
Apeliantas, reikÅ¡damas abejones dÄl ekspertizÄs iÅ¡vadų pagrįstumo, nenurodÄ jokių mokslinių ar kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ suabejoti Å¡ios atliktos ekspertizÄs iÅ¡vadomis. Byloje nÄra jokių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti, kad ekspertizÄ atlikta pažeidžiant ekspertizių atlikimo taisykles, kas leistų abejoti atliktos ekspertizÄs objektyvumu, ekspertų Å¡aliÅ¡kumu. Esant nurodytoms aplinkybÄms, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo skirti pakartotinÄ DNR ekspertizÄ.
Be to, pažymÄtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovÄ ieÅ¡kovÄs sÅ«naus tÄvu, rÄmÄsi ne tik ekspertizÄs iÅ¡vada, bet ir kitais įrodymais â Å¡alių paaiÅ¡kinimais, nuotraukomis su paties atsakovo užraÅ¡ais, taip pat atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad atsakovas ilgÄ laikÄ bendravo su ieÅ¡kovÄs sÅ«numi, teikÄ iÅ¡laikymÄ , taigi faktiÅ¡kai tÄvystÄ buvo pripažinÄs. TeisÄjų kolegijos vertinimu, tiek ekspertizÄs iÅ¡vada, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai vienas kitam neprieÅ¡tarauja ir sudarÄ pakankamÄ pagrindÄ pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog atsakovas yra nepilnameÄio ieÅ¡kovÄs vaiko tÄvas.
           Apeliantas nesutinka su teismo priteisto vaikui iÅ¡laikymo dydžiu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo turtinÄ padÄtį, neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad visas jo turtas areÅ¡tuotas, turi skolinių įsipareigojimų, jo gaunamos pajamos labai mažos, be to iÅ¡laiko dar vienÄ vaikÄ ,  todÄl teismo priteisto 400 Lt dydžio iÅ¡laikymo vaikui teikti negali.            Pagal Europos konvencijos dÄl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tÄvas ir motina turi tokias paÄias pareigas iÅ¡laikyti vaikÄ , kaip ir jei jis bÅ«tų gimÄs santuokoje.
TÄvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Å ios abiejų tÄvų, tiek gyvenanÄio kartu su vaiku, tiek ir atskirai nuo jo, pareigos vykdymo tvarka detalizuota CK treÄiosios knygos antrajame skirsnyje. Pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra sudÄtinÄ tÄvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). TÄvų pareiga iÅ¡laikyti vaikus yra asmeninÄ turtinÄ, todÄl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.
TÄvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turÄtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebÄjimus, privalo Å¡ias pareigas vykdyti tinkamai. Pagrindiniai priteistino vaiko iÅ¡laikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tÄvų turtinÄ padÄtis (CK 3.192 straipsnio 1-2 dalys). Å ių kriterijų pusiausvyrÄ padeda iÅ¡laikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, sprÄsdamas vaiko iÅ¡laikymo klausimÄ .
Visos abejonÄs dÄl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. DÄl to, jeigu tÄvų turtinÄ padÄtis objektyviai leidžia priteisti bÅ«tinų vaikui vystytis sÄ lygų sudarymÄ atitinkantį iÅ¡laikymÄ , tai toks vaikų iÅ¡laikymas ir turi bÅ«ti priteisiamas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinÄje byloje Nr.3K-3-286/2004; 2008-10-22 nutartis civilinÄje byloje Nr.3K-3-506/2008 ir kt.). Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, yra ne kartÄ konstatavÄs, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant nepilnameÄiams vaikams priteistino iÅ¡laikymo dydį, gali bÅ«ti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mÄnesio iÅ¡laikymo vertÄ negali bÅ«ti mažesnÄ už vienÄ minimaliÄ mÄnesio algÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
           TÄvo (motinos), privalanÄio teikti iÅ¡laikymÄ , sunki turtinÄ padÄtis negali bÅ«ti pagrindinis kriterijus sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , nes, pripažįstant šį argumentÄ pagrįstu, bÅ«tų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tÄvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnameÄius vaikus ir vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinÄje, tiek tarptautinÄje teisÄje - prioritetinÄs vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Netinkamas tÄvų pareigų vykdymas ar visiÅ¡kas jų nevykdymas yra pateisinami tik iÅ¡imtiniais, nepriklausanÄiais nuo tÄvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tÄvams objektyviai esant pajÄgiems teikti iÅ¡laikymÄ , privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).            Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek ieÅ¡kovÄs, tiek atsakovo turtinÄ padÄtį ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovo turtinÄ padÄtis yra geresnÄ nei ieÅ¡kovÄs. Apelianto nurodytos aplinkybÄs, jog jo turtas areÅ¡tuotas ir jis turi daug skolinių įsipareigojimų yra laikinos, todÄl nÄra pagrindas sumažinti teiktino iÅ¡laikymo dydį.
Savo sunkiÄ padÄtį atsakovas grindžia ir tuo, kad jo gaunamos pajamos yra mažos, taÄiau teisÄjų kolegija nepripažįsta, kad Å¡i nurodyta priežastis gali bÅ«ti pateisinama, todÄl atsakovas bÅ«damas vaiko tÄvu negali tuo remtis teigdamas apie savo susidariusiÄ sunkiÄ turtinÄ padÄtį bei praÅ¡yti mažesnio iÅ¡laikymo dydžio nustatymo. Atsakovas yra darbininkas, sveikas, todÄl bÅ«damas sÄ Å¾iningas bei rÅ«pestingas asmuo, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , turÄtų imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pakankamas pajamas vaikui iÅ¡laikyti.
PrieÅ¡ingu atveju aplaidžiai ir neatsakingai besielgiantiems tÄvams bÅ«tų sudaromos sÄ lygos nepagrįstai iÅ¡vengti tÄvų pareigų vaikams vykdymo. Atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, nes atsakovas teiktų didesnį iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovÄs sÅ«nui negu savo kitam sÅ«nui. TeisÄjų kolegija pažymi, jog iÅ¡laikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito tÄvo galimybių teikti iÅ¡laikymÄ .
Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos bÅ«klÄ. Pirmosios instancijos teismas įvertino Å¡alių auganÄio vaiko poreikius, kurie pagrįsti byloje esanÄiais įrodymai, taip pat atsižvelgÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄs galimybes teikti iÅ¡laikymÄ . Atsakovo sutinkamas mokÄti iÅ¡laikymo dydis â po 130 Lt yra akivaizdžiai per mažas ir negali patenkinti auganÄio Å¡alių sÅ«naus poreikių, užtikrinti bÅ«tinas materialines sÄ lygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebÄjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui.
Atsakovas kaip vaiko tÄvas turi prisidÄti prie normalaus vaiko vystymosi ir Å¡ios asmeninÄs pareigos negali atsisakyti bei visÄ vaiko iÅ¡laikymo pareigÄ perkelti tik ieÅ¡kovei, kadangi tÄvų pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis). IÅ¡ atsakovo priteista 400 Lt iÅ¡laikymo sumai yra mažesnÄ nei pusÄ minimalios mÄnesinÄs algos (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), toks iÅ¡laikymo dydis gali užtikrinti tik paÄius bÅ«tiniausius vaiko poreikius, todÄl mažesnis iÅ¡laikymo dydis bÅ«tų nepakankamas ir auganÄio vaiko bÅ«tiniausių poreikių neužtikrintų, dÄl to jo mažinti dar labiau nÄra pagrindo ir tai pažeistų nepilnameÄio vaiko interesus.
           Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nÄra teisinio pagrindo, todÄl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, n u t a r i a :            KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2012-12-21 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
Kolegijos pirmininkas                                                                        Audrius SaulÄnas Kolegijos teisÄjai                                                                                Bronius Valius                                                                                                            Almantas Padvelskis