Legislator Case Law & Legislation
8fd3ba9d-fd71-406f-9ef0-bf0e59a8ba1f AI generated

8fd3ba9d-fd71-406f-9ef0-bf0e59a8ba1f · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 8fd3ba9d-fd71-406f-9ef0-bf0e59a8ba1f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                                   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. gegužės 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Almanto Padvelskio, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo S. G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V.

Legislator headnote

AI generated

8fd3ba9d-fd71-406f-9ef0-bf0e59a8ba1f · Klaipėdos apygardos teismas: CK 3.148 straipsnyje iÅ¡vardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Å io straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių iÅ¡vados dėl giminystės ryÅ¡io įrodymo) ir kitos CPK iÅ¡vardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo bÅ«dus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės iÅ¡vada yra prima facie įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas A Pranešėjas A. Saulėnas                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-712-622/2013 Teisėja L. Šimanskienė                                                                    (Proceso Nr. 2-06-3-03064-2012-9)                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos  (S)                                                                                                           76.4; 77.4.2; 78.2.1; 121.21.

                                                                                   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. gegužės 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Almanto Padvelskio, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo S. G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V.

B. ieÅ¡kinį atsakovui S. G. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje A. N., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, n  u  s  t  a  t  ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio S. B. tėvas, o S. B. yra atsakovo sÅ«nus; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009-07-01 iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad jai ir atsakovui 1999-04-19 gimė sÅ«nus S. B., tačiau santuokos sudarę nebuvo, kartu negyveno. Atsakovas faktiÅ¡kai tėvystę pripažino, tačiau įforminti tėvystę įstatymo nustatyta tvarka atsisakė. Nepaisant to, iki 2009-06-30 atsakovas nuolat teikė sÅ«nui iÅ¡laikymÄ , bendravo su sÅ«numi, nuo 2009-07-01 jų santykiai nutrÅ«ko, atsakovas nebeteikė vaikui iÅ¡laikymo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-21 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, nustatė, kad atsakovas yra vaiko S. B. tėvas, o S. B. yra atsakovo sÅ«nus; nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui sÅ«nui iÅ¡laikymÄ po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2012-03-01 iki vaiko pilnametystės; priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui sÅ«nui 12 800 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo               2009-07-01 iki 2012-03-01, paskyrė ieÅ¡kovę lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui, tvarkytoja; priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 600 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teismo DNR (genominės) ekspertizės akte padarytÄ iÅ¡vadÄ , byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas yra S. B. tėvas. Teismas, nustatydamas iÅ¡laikymo dydį, atsižvelgė į Å¡alių turtinę padėtį, jų turimus kreditorinius įsipareigojimus bei iÅ¡laikomų asmenų skaičių, į tai, kad Å¡alys yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, į vaiko poreikius, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovė sutiko, jog atsakovas mokėtų mažesnį nei pusę minimalios mėnesio algos iÅ¡laikymÄ vaikui.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jį ieÅ¡kovės vaiko tėvu. IeÅ¡kovės vaiko veido bruožai nepanašūs į jo,  visiÅ¡kai skirtingi jų charakteriai, be to ieÅ¡kovė gyvena su kitu vyru, kuris turbÅ«t ir yra biologinis ieÅ¡kovės vaiko tėvas. Teismo atlikta DNR ekspertizė kelia abejonių, todėl turėjo bÅ«ti atlikta pakartotinė ekspertizė, tačiau teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė.

Teismas neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai priteisė iÅ¡laikymo vaikui įsiskolinimÄ bei iÅ¡laikymÄ po 400 Lt. Teigia, kad jis neturi jokių finansinių galimybių mokėti teismo priteistÄ iÅ¡laikymÄ , visas jo turtas areÅ¡tuotas, turi skolinių įsipareigojimų, jo gaunamos pajamos labai mažos, be to iÅ¡laiko ir kitÄ savo sÅ«nų, todėl teismas pažeidė jo kito sÅ«naus interesus, bei nukrypo nuo lygių dalių principo. Pagal savo turtinę padėtį galėtų mokėti tik 130 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ .

Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.            Apeliacinis skundas atmestinas.            Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kuria jis pripažintas ieÅ¡kovės vaiko tėvu, nes ekspertizė, kuria rėmėsi teismas, jam kelia pagrįstų abejonių, vaiko, kurio tėvu jis pripažintas, veido bruožai ir charakteris skiriasi nuo jo, be to ieÅ¡kovė gyvena su kitu vyru, kuris turbÅ«t ir yra biologinis ieÅ¡kovės vaiko tėvas, todėl buvo bÅ«tina atlikti pakartotinę DNR ekspertizę.

           Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiÅ¡kia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Å ios teisės užtikrinimÄ laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra prima facie įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).

Taigi tėvystę patvirtinant ar jÄ paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės iÅ¡vados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iÅ¡ konkretaus tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Atsižvelgiant į ekspertizės iÅ¡vadų patikimumÄ ir objektyvumÄ , tėvystė gali bÅ«ti nustatoma remiantis vien Å¡iuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktÄ patvirtinančių duomenų.

Pagrindu tėvystei nustatyti taip pat gali būti ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.            Nagrinėjamoje byloje vienas iš pagrindų tėvystei nustatyti buvo mokslinis įrodymas, t. y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 199/12(01), kuris pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu apelianto tėvystę.

Kraujo tyrimo metu buvo paimtas iÅ¡ visų trijų asmenų, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovės, atsakovo ir vaiko kraujas, todėl nėra pagrindo abejoti ekspertizės iÅ¡vados, kaip pagrindinio įrodymo nustatant tėvystę, nepatikimumu ir neobjektyvumu. Atlikus ekspertizę, gauta iÅ¡vada, kad atsakovas yra vaiko tėvas su 99,999 proc. tikimybe. Pažymėtina, kad ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis.

CPK 219 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu eksperto iÅ¡vada yra nepakankamai aiÅ¡ki ar neiÅ¡sami, teismas gali paskirti papildomÄ ekspertizę. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieÅ¡taravimų tarp kelių ekspertų iÅ¡vadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti jÄ daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl vaiko ir atsakovo skirtingų veido bruožų ir charakterių negali paneigti byloje nustatytÄ faktÄ , kad atsakovas yra vaiko tėvas.

Apeliantas, reikÅ¡damas abejones dėl ekspertizės iÅ¡vadų pagrįstumo, nenurodė jokių mokslinių ar kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ suabejoti Å¡ios atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti, kad ekspertizė atlikta pažeidžiant ekspertizių atlikimo taisykles, kas leistų abejoti atliktos ekspertizės objektyvumu, ekspertų Å¡aliÅ¡kumu. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo skirti pakartotinę DNR ekspertizę.

Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovÄ ieÅ¡kovės sÅ«naus tėvu, rėmėsi ne tik ekspertizės iÅ¡vada, bet ir kitais įrodymais – Å¡alių paaiÅ¡kinimais, nuotraukomis su paties atsakovo užraÅ¡ais, taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas ilgÄ laikÄ bendravo su ieÅ¡kovės sÅ«numi, teikė iÅ¡laikymÄ , taigi faktiÅ¡kai tėvystę buvo pripažinęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ekspertizės iÅ¡vada, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai vienas kitam neprieÅ¡tarauja ir sudarė pakankamÄ pagrindÄ pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog atsakovas yra nepilnamečio ieÅ¡kovės vaiko tėvas.

           Apeliantas nesutinka su teismo priteisto vaikui iÅ¡laikymo dydžiu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad visas jo turtas areÅ¡tuotas, turi skolinių įsipareigojimų, jo gaunamos pajamos labai mažos, be to iÅ¡laiko dar vienÄ vaikÄ ,  todėl teismo priteisto 400 Lt dydžio iÅ¡laikymo vaikui teikti negali.            Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas iÅ¡laikyti vaikÄ , kaip ir jei jis bÅ«tų gimęs santuokoje.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Šios abiejų tėvų, tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek ir atskirai nuo jo, pareigos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.

Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo Å¡ias pareigas vykdyti tinkamai. Pagrindiniai priteistino vaiko iÅ¡laikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1-2 dalys). Å ių kriterijų pusiausvyrÄ padeda iÅ¡laikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas vaiko iÅ¡laikymo klausimÄ .

Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti bÅ«tinų vaikui vystytis sÄ lygų sudarymÄ atitinkantį iÅ¡laikymÄ , tai toks vaikų iÅ¡laikymas ir turi bÅ«ti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2004; 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2008 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, yra ne kartÄ konstatavęs, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant nepilnamečiams vaikams priteistino iÅ¡laikymo dydį, gali bÅ«ti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

           Tėvo (motinos), privalančio teikti iÅ¡laikymÄ , sunki turtinė padėtis negali bÅ«ti pagrindinis kriterijus sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , nes, pripažįstant šį argumentÄ pagrįstu, bÅ«tų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiÅ¡kas jų nevykdymas yra pateisinami tik iÅ¡imtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ , privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).            Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo turtinę padėtį ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieÅ¡kovės. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog jo turtas areÅ¡tuotas ir jis turi daug skolinių įsipareigojimų yra laikinos, todėl nėra pagrindas sumažinti teiktino iÅ¡laikymo dydį.

Savo sunkiÄ padėtį atsakovas grindžia ir tuo, kad jo gaunamos pajamos yra mažos, tačiau teisėjų kolegija nepripažįsta, kad Å¡i nurodyta priežastis gali bÅ«ti pateisinama, todėl atsakovas bÅ«damas vaiko tėvu negali tuo remtis teigdamas apie savo susidariusiÄ sunkiÄ turtinę padėtį bei praÅ¡yti mažesnio iÅ¡laikymo dydžio nustatymo. Atsakovas yra darbininkas, sveikas, todėl bÅ«damas sÄ Å¾iningas bei rÅ«pestingas asmuo, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , turėtų imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pakankamas pajamas vaikui iÅ¡laikyti.

PrieÅ¡ingu atveju aplaidžiai ir neatsakingai besielgiantiems tėvams bÅ«tų sudaromos sÄ lygos nepagrįstai iÅ¡vengti tėvų pareigų vaikams vykdymo. Atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, nes atsakovas teiktų didesnį iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovės sÅ«nui negu savo kitam sÅ«nui. Teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡laikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito tėvo galimybių teikti iÅ¡laikymÄ .

Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos bÅ«klė. Pirmosios instancijos teismas įvertino Å¡alių augančio vaiko poreikius, kurie pagrįsti byloje esančiais įrodymai, taip pat atsižvelgė į ieÅ¡kovės galimybes teikti iÅ¡laikymÄ . Atsakovo sutinkamas mokėti iÅ¡laikymo dydis – po 130 Lt yra akivaizdžiai per mažas ir negali patenkinti augančio Å¡alių sÅ«naus poreikių, užtikrinti bÅ«tinas materialines sÄ lygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui.

Atsakovas kaip vaiko tėvas turi prisidėti prie normalaus vaiko vystymosi ir Å¡ios asmeninės pareigos negali atsisakyti bei visÄ vaiko iÅ¡laikymo pareigÄ perkelti tik ieÅ¡kovei, kadangi tėvų pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis). IÅ¡ atsakovo priteista 400 Lt iÅ¡laikymo sumai yra mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), toks iÅ¡laikymo dydis gali užtikrinti tik pačius bÅ«tiniausius vaiko poreikius, todėl mažesnis iÅ¡laikymo dydis bÅ«tų nepakankamas ir augančio vaiko bÅ«tiniausių poreikių neužtikrintų, dėl to jo mažinti dar labiau nėra pagrindo ir tai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.

           Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, n u t a r i a :            Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                        Audrius Saulėnas Kolegijos teisėjai                                                                                Bronius Valius                                                                                                            Almantas Padvelskis