8fd37a3a-da84-4c42-8dee-807b09efc026 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1013-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00261-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.8.4; 3.3.4.2; 3.3.4.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Švaros era“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-900-112/2015 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Švaros era“ ieÅ¡kinį atsakovams R.

R., V. R. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys V. B., D. K., R. K., J. Å ., bei R. R. ir V. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sandorio ir kasos iÅ¡laidų orderio pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (patikslintu ieÅ¡kiniu) prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 800 000 Lt dėl nepagrįsto praturtėjimo (civilinė byla Nr. 2-188-479/2009). Nurodė, kad pagal bankroto administratoriui perduotus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, jog 2006 m. balandžio 12 d. preliminariÄ ja sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo pirkti atsakovei priklausantį namÄ (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas, vykdydamas Å¡iÄ sutartį, sumokėjo atsakovei 800 000 Lt avansinę įmokÄ . Kadangi namo pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovai privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui gautas lėšas. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų R. R. ir V. R. ieÅ¡kovui 800 000 Lt avansinei įmokai grÄ Å¾inti bei 5 proc. metines palÅ«kanas, apskaičiuotas pagal priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo 2008 m. kovo 20 d. iki sprendimo įvykdymo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Atsakovas V. R. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009 dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių ir bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 29 d. priėmė baudžiamÄ jį įsakymÄ (toliau – Baudžiamasis įsakymas), kuriuo V.

B. pripažino kaltu tyčia apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitÄ . Dėl to atsirado CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti pagrindai atnaujinti civilinę bylÄ , nes paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Baudžiamojoje byloje teismas nustatė, jog V. B., bÅ«damas atsakingas už ieÅ¡kovo buhalterinės apskaitos organizavimÄ , tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d.

UAB „Švaros era“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Civilinėje byloje teismai rėmėsi dviem įrodymais – 2006 m. balandžio 12 d. kasos iÅ¡laidų orderiu ir kasos knyga už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d., kuriais fiksuota, kad 2006 m. balandžio 12 d. iÅ¡ kasos neva 800 000 Lt buvo iÅ¡mokėta. Baudžiamuoju įsakymu bÅ«tent minėti dokumentai yra pripažinti V. B. padaryto nusikaltimo objektu. Nuteistasis pats pripažįsta, jog tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , t. y. nesunaikino negaliojančio 2006 m. balandžio 12 d. kasos iÅ¡laidų orderio ir tyčia apgaulingai pildė kasos knygÄ .

Atsakovas nurodė, kad jeigu Å¡ios aplinkybės bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant civilinę bylÄ , teismas bÅ«tų priėmęs kitokį sprendimÄ . Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi procesÄ byloje atnaujino dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios nurodytos Baudžiamajame įsakyme.Atsakovai R. R. ir V. R. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydami pripažinti negaliojančiais ab initio 2006 m. balandžio 12 d. ieÅ¡kovo ir R. R. sudarytÄ preliminariÄ jÄ pirkimo – pardavimo sutartį bei 2006 m. balandžio 12 d. ieÅ¡kovo kasos iÅ¡laidų orderį (be numerio) dėl 800 000 Lt iÅ¡mokėjimo; grÄ Å¾inti atsakovams dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties vykdymo prarastÄ turtÄ , t. y.

žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Baudžiamuoju įsakymu, kuris turi prejudicinę galiÄ , nustatyta, kad 800 000 Lt R. R. nebuvo iÅ¡mokėti. Todėl kasos iÅ¡laidų orderis turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. Kasos iÅ¡laidų orderis iÅ¡raÅ¡ytas vadovaujantis tarp R. R. ir ieÅ¡kovo pasiraÅ¡yta preliminariÄ ja nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, kuri sudaryta tik dėl akių, neketinant jos vykdyti.

Atsakovų teigimu, R. R. neatskleistos visos sandorio aplinkybės, todėl sutartis sudaryta dėl apgaulės, be to, Å¡ie sandoriai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu atsakovo V. R. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009 tenkino. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies - 2006 m. balandžio 12 d. kasos iÅ¡laidų orderį dėl 800 000 Lt iÅ¡davimo R.

R. pripažino negaliojančiu; įpareigojo BUAB „Švaros era“ atsakovei R. R. sugrÄ Å¾inti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties pagrindu iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡kotas pinigų sumas; prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 2006 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovo ir R. R., pripažinimo negaliojančia, atmetė bei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei R. R. 752 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Dėl ieÅ¡kinio.

Teismas nurodė, kad praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo buvo grindžiamas nauju įrodymu – Baudžiamuoju įsakymu. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendime nurodyta, kad teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, vadovavosi buhalteriniais dokumentais: kasos iÅ¡laidų orderiu, preliminariÄ ja sutartimi ir tuo, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra duomenų apie sutarties nutraukimÄ ir kasos iÅ¡laidų orderio panaikinimÄ bei įmonės pinigų panaudojimÄ kitu tikslu. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartyje nurodė tas pačias aplinkybes ir konstatavo, kad ieÅ¡kinys įrodytas buhalteriniais dokumentais, įraÅ¡u kasos knygoje.

Baudžiamuoju įsakymu V. B. pripažintas kaltu įvykdžius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad V. B., bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , tyčia apgaulingai tvarkė UAB „Švaros era“ teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad V. B. neįtraukė į buhalterinę apskaitÄ 61 799,58 Lt įplaukų, bet iÅ¡rašė 800 000 Lt kasos iÅ¡laidų orderį, kai kasos likutis buvo 738 200,42 Lt. V. B., prisipažindamas kaltu, nurodė, kad jis neįtraukė į apskaitÄ nurodytos 61 799,58 Lt pinigų sumos, kadangi susitarė su R. R., jog jai pagal sutartį grynaisiais bus iÅ¡mokėta 800 000 Lt, kasos iÅ¡laidų orderį iÅ¡rašė, bet pinigai, jai persigalvojus ir papraÅ¡ius pinigus pervesti per bankÄ , nebuvo iÅ¡mokėti.

Kasos iÅ¡laidų orderis perduotas buhalterei ir papraÅ¡yta sutvarkyti, nes sandoris neįvyko. Po to R. R. buvo paraÅ¡ytas raÅ¡tas, kad kasos iÅ¡laidų orderis nebegalioja. Baudžiamajame įsakyme nurodoma, kad paaiÅ¡kėjus, jog pinigai 800 000 Lt nebus mokami, kasos iÅ¡laidų orderyje V. B. neparašė „Anuliuota“, anuliuotame kasos iÅ¡laidų orderyje nenurodė anuliavimo datos, o anuliavimo nepatvirtino dokumentÄ iÅ¡raÅ¡iusio asmens paraÅ¡u. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, kad atsakovų nurodomos aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos naujomis ir nebegalima nagrinėti tų aplinkybių, kurios jau buvo nagrinėjamos priimant teismo sprendimÄ .

IÅ¡ Baudžiamajame įsakyme nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad tai naujos aplinkybės ir, jei jos bÅ«tų žinomos bylos nagrinėjimo metu, bÅ«tų turėjusios esminę reikÅ¡mę priimant procesinius sprendimus. Kur buvo panaudoti 800 000 Lt ar dėl kokių priežasčių jų nebeliko, yra ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir įtakos sprendžiant klausimÄ dėl avanso grÄ Å¾inimo neturi. Teismas nustatęs, kad pinigai R. R. neiÅ¡mokėti, ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovų 800 000 Lt iÅ¡mokėtos avansinės iÅ¡mokos atmetė.Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio.

Bylos nagrinėjimo metu įmonės vadovas V. B. nurodė, tai aptarta ir Baudžiamajame įsakyme, kad kasos iÅ¡laidų orderis iÅ¡raÅ¡ytas, R. R. jį pasirašė, tačiau pinigai faktiÅ¡kai nebuvo iÅ¡mokėti ir orderis grÄ Å¾intas įmonei. Jis neteisingai įformino kasos iÅ¡laidų orderio negaliojimÄ ir vietoje Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo paraÅ¡yti orderyje „Anuliuota“ pasiuntė R. R. raÅ¡tÄ , kad pirkimo – pardavimo sutartis ir kasos iÅ¡laidų orderis negalioja, nes pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama.

Liudytojai baudžiamojoje byloje Å¡ias aplinkybes patvirtino. Kadangi Å¡ios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai) ir jų įrodinėti nereikia, teismas kasos iÅ¡laidų orderį pripažino negaliojančiu (CPK 182 str. 3 d.). Teismas taip pat nustatė, kad Å¡alių valia buvo sudaryti sutartį. IeÅ¡kovas ketino pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o R. R. sutiko namÄ parduoti, tačiau bankas pareikalavo, kad pinigai bÅ«tų pervesti per bankÄ , todėl kasos iÅ¡laidų orderis buvo grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui, o pinigai nepervesti.

Tarp Å¡alių 2006 m. balandžio 12 d. sutartis laikytina preliminariÄ ja sutartimi, nes joje numatyta, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turi bÅ«ti sudaryta iki 2007 m. kovo 22 d., o pinigai mokami per tris kartus (CK 6.165 str.). Teismo vertinimu, atsakovai neįrodė, kad preliminarioji sutartis sudaryta dėl apgaulės, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat nėra pagrindo sandorį laikyti tariamu (neketinant sukurti teisinių pasekmių), nes Å¡alys ketino tokį sandorį sudaryti ir jį sudarė.

Tačiau nė viena iÅ¡ Å¡alių neketino jo vykdyti ir nereikalavo sudaryti pagrindinės sutarties, be to, numatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas baigėsi. Tuo atveju, kai Å¡alys per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.). Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad preliminarioji sutartis pasibaigė, todėl pripažinti jÄ negaliojančia nėra pagrindo. Teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė.IÅ¡ antstolės teismui pateiktų dokumentų matyti, kad teismo sprendimas įvykdytas iÅ¡ dalies, tolesnis iÅ¡ieÅ¡kojimas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartimi sustabdytas, todėl taikytas sprendimo atgręžimas (CPK 373 str.). III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai IeÅ¡kovas BUAB „Švaros era“ (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimÄ pakeisti: atsakovų praÅ¡ymÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo panaikinimo atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis iÅ¡ dalies, panaikinti, likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, teismo iÅ¡vados prieÅ¡taringos, padarytos netinkamai aiÅ¡kinant ir taikant teisės normas reglamentuojančias proceso atnaujino pagrindus, pažeistos įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklės, neatskleista bylos esmė.

Teismas turėjo nagrinėti bylÄ tiek, kiek tai susiję su Baudžiamojo įsakymo prejudiciÅ¡kumu. Atsakovų praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodomos aplinkybės jau buvo iÅ¡nagrinėtos ankstesniame teismo procese, į jas atsakyta motyvuotomis teismo iÅ¡vadomis, todėl jos nebuvo naujos bei jų pagrindu procesas neatnaujintinas. Apelianto vertinimu, atsakovų nurodomos aplinkybės nepateko į bylos nagrinėjimo ribas, taip pat nurodytų aplinkybių pagrindu negali bÅ«ti grindžiamas ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinis.

Byloje svarbu nustatyti, kokie prejudiciniai faktai yra fiksuoti Baudžiamajame įsakyme. Teismas, savaip interpretuodamas dalį aplinkybių, netinkamai nustatė prejudicinius faktus. Apeliantas neginčija, jog prejudiciniais faktais gali bÅ«ti laikomos aplinkybės, jog V. B. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „Švaros era“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo. Tačiau Baudžiamasis įsakymas ir jo turinys nelemia konstatavimo ir prejudicinių faktų, jog jame nustatyta, kad 800 000 Lt R.

R. neišmokėti, o kasos išlaidų orderio anuliavimas neįformintas dėl nusikalstamų V. B. veiksmų. V. B. nebuvo kaltinamas, kad netinkamai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita išmokant R. R. 800 000 Lt, taip pat nebuvo kaltinamas dėl kasos pajamų orderio 800 000 Lt neteisėto išrašymo ar jo neanuliavimo. Todėl Baudžiamuoju įsakymu negalėjo būti nustatyti prejudiciniai faktai, jog 800 000 Lt R. R. nebuvo išmokėti, o kasos išlaidų orderio anuliavimas neįformintas dėl nusikalstamų V.

B. veiksmų. Baudžiamajame įsakyme padarytos iÅ¡vados bei atsiradusios teisinės pasekmės nelemia Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Baudžiamajame įsakyme nėra konstatuota, jog V. B. nemokėjo 800 000 Lt pagal 2006 m. balandžio 12 d. preliminariÄ jÄ sutartį ir 2006 m. balandžio 12 d. kasos pajamų orderį R. R.. BaudžiamÄ jį įsakymÄ priėmęs teismas nesprendė dėl UAB „Švaros era“ buhalterinių apskaitos dokumentų pripažinimo niekiniais ar negaliojančiais.

Todėl nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad teismas pasisakė dėl 2006 m. balandžio 12 d. kasos pajamų orderio negaliojimo. Baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad V. B. apgaulingai vedė UAB „Švaros era“ buhalterinę apskaitÄ , nes nepagrindė, iÅ¡ kokių lėšų sumokėjo 61 799,58 Lt iÅ¡mokÄ R. R., t. y. dalį pinigų pagal 2006 m. balandžio 12 d. kasos pajamų orderį, kai dokumentinis kasos likutis 2006 m. balandžio 12 d. buvo 738 200,42 Lt. Baudžiamajame įsakyme pinigų sumokėjimo R.

R. faktas nėra kvestionuojamas, tačiau kartu konstatuojama, kad skirtumas nuo iÅ¡mokėtos atsakovei 800 000 Lt sumos ir UAB „Švaros era“ dokumentinio kasos likučio 738 200 Lt buvo dėl to, jog UAB „Švaros era“ direktorius apgaulingai vedė buhalterinę apskaitÄ . Baudžiamuoju įsakymu paÅ¡alintos atsakovų keltos abejonės, jog UAB „Švaros era“ negalėjo sumokėti daugiau nei ieÅ¡kovas turėjo pinigų kasoje. Tokiu bÅ«du yra papildomai konstatuotos aplinkybės, paneigiančios teismo iÅ¡vadas, jog pinigai nebuvo mokėti R.

R.. V. B. pripažinus jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ konstatuota, kad skirtumo suma (61 799,58 Lt) UAB „Švaros era“ buhalterinėje apskaitoje nenurodyta dėl V. B. kaltės, o tai patvirtina, kad UAB „Švaros era“ turėjo visÄ reikalingÄ pinigų sumÄ , kuriÄ sumokėjo R. R.. Aplinkybė, dėl to kad egzistuoja 61 799,58 Lt skirtumas tarp UAB „Švaros era“ dokumentinio kasos likučio (738 200,42 Lt) ir R. R. iÅ¡mokėtos pinigų sumos (800 000 Lt) buvo bylos, kurioje siekiama panaikinti sprendimÄ , nagrinėjimo dalykas.

Apelianto teigimu, pripažinus, jog pinigai nebuvo mokami, 61 799,58 Lt skirtumo tada negalėjo egzistuoti. V. B. kaltės pripažinimas baudžiamajame procese nelemia pagrindo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ . V. B. nagrinėjamoje byloje buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, jis laikė ieÅ¡kinį nepagrįstu, tvirtino, kad pinigų atsakovei nemokėjo, pateikė teismui 2006 m. balandžio 19 d. raÅ¡tÄ , kuriuo neva anuliavo kasos iÅ¡laidų orderį dėl 800 000 Lt sumokėjimo, teikė versijas, kad 800 000 Lt sumÄ iÅ¡leido ne sumokėdamas R.

R., o Solida Systems LLC už statybos technikÄ . Visos Å¡ios aplinkybės iÅ¡nagrinėtos ir atmestos kaip nepagrįstos. Baudžiamajame įsakyme nėra jokių iÅ¡vadų ar nustatytÄ tokių aplinkybių, kurios bÅ«tų įvertintos kitaip ir lemtų kitokį teismo procesinį sprendimÄ Å¡ioje byloje.Baudžiamasis įsakymas nepaneigia Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o patvirtina, jog 800 000 Lt galėjo bÅ«ti ir buvo iÅ¡mokėti R. R.. Teismas be teisinio pagrindo vertino BaudžiamÄ jį įsakymÄ kaip prejudicinį faktÄ aplinkybėms, jog 800 000 Lt R.

R. nebuvo iÅ¡mokėti, o kasos iÅ¡laidų orderio anuliavimas neįformintas dėl nusikalstamų V. B. veiksmų. Atsakovai R. R. ir V. R. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai prieÅ¡tarauja teismų praktikai dėl CPK 370 straipsnio 4 dalies taikymo ir aiÅ¡kinimo, nes atsakovams įrodinėjant su 800 000 Lt neperdavimu susijusius faktus naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių kontekste, teismas galėjo pasisakyti dėl visų byloje esančių įrodymų neperžengdamas proceso ribų.PrieÅ¡ proceso atnaujinimÄ atsakovų atsakomybė buvo grindžiama apelianto buhalterinės apskaitos dokumentais, skirtų įforminti 2006 m. pradžioje įmonės vykdytas Å«kines finansines operacijas.

Baudžiamuoju įsakymu V. B. pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, nes bÅ«damas įmonės vadovu neužtikrino, kad UAB „Švaros era“ apskaitoje bÅ«tų tinkamai įformintos vykdomos Å«kinės finansinės operacijos, dėl ko laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Taigi, Baudžiamajame įsakyme buvo nagrinėjamas ne tik 2006 m. balandžio 12 d. kasos pajamų orderio pagrįstumo klausimas, bet ir kitų apelianto buhalterinės apskaitos dokumentų teisėtumas.

Todėl V. B. pripažintas kaltu ir dėl kasos pajamų orderio 800 000 Lt neteisėto iÅ¡raÅ¡ymo ir jo neanuliavimo bei kitų Baudžiamajame įsakyme nurodytų pažeidimų, susijusių su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Ginčydamas Baudžiamuoju įsakymu nustatytų aplinkybių prejudicinę galiÄ , apeliantas netinkamai aiÅ¡kina CK 182 straipsnio 3 dalį. Baudžiamuoju įsakymu konstatuota faktinė aplinkybė, jog 800 000 Lt avansas nebuvo iÅ¡mokėtas atsakovams, turi prejudicinę galiÄ ir nagrinėjamoje byloje.

Net ir nelaikant Baudžiamuoju įsakymu konstatuotų aplinkybių prejudiciniais faktais, atsakovų teigimu, tai savaime nepaneigia bÅ«tinybės įvertinti byloje esančių įrodymų visetÄ . FaktÄ , kad 800 000 Lt nebuvo iÅ¡mokėti atsakovams patvirtina: Baudžiamasis įsakymas; 2015 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje duoti V. B. parodymai; 2006 m. balandžio 19 d. UAB „Švaros era“ raÅ¡tas; UAB „Švaros era“ vėlesnis elgesys; UAB „Švaros era“ sÄ skaitų aktyvumo ataskaita ir kasos knyga už 2006 m. balandžio mėnesį;

UAB „Švaros era“ kasa – bankas nuo 2003 m. liepos 28 d. iki 2006 m. spalio 17 d.; įrodymai apie R. R. pajamas 2006 metais; R. K. parodymai; Statybinių atliekų trupintuvo įsigijimo dokumentai ir su tuo susiję liudytojų parodymai bei UAB „Švaros era“ buhalterės M. B. parodymai. Be to, pagal sudarytÄ sutartį R. R. nekilo pareiga gražinti avanso (net jeigu jis ir bÅ«tu buvęs jai perduotas). Sutarties 7.2 punkte numatyta, kad jeigu akceptantas (UAB „Švaros era“) nurodytais terminais laiku nepadengia savo finansinių įsipareigojimų oferentui (R.

R.), tai oferentas negrÄ Å¾ina akceptantui avansu sumokėtos 800 000 Lt sumos. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Švaros era“ daugiau jokių mokėjimų R. R. neatlikinėjo, todėl remiantis sutarties 7.2 punktu R. R. neprivalo grÄ Å¾inti 800 000 Lt avanso. Teismas pagrįstai konstatavęs, jog pinigai atsakovams neperduoti, tinkamai taikė įrodymų vertinimÄ ir įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas laikytinas pagrįstu ir paliktinas galioti. V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.  Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliantas nenurodo, teisėjų kolegija jų taip pat neįžvelgia.Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, sprendimas yra įsiteisėjęs. Å io teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovo V.

R. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo, konstatuota, kad procesas atnaujintinas dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Skundžiamame sprendime nurodyta, kad teismas iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta Baudžiamajame įsakyme, daro iÅ¡vadÄ , jog jame yra nustatytos naujos aplinkybės ir jos, jei bÅ«tų žinomos bylos nagrinėjimo metu, bÅ«tų turėjusios esminę reikÅ¡mę priimant procesinius sprendimus.

Teismas nurodė, kad byla buvo išnagrinėta teismams laikant teisingais įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Tuo tarpu Baudžiamajame įsakyme yra konstatuotas apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, nustatyta, jog 800 000 Lt R. R. nebuvo išmokėti, o kasos išlaidų orderio anuliavimas neįformintas, kas, teismo nuomone, yra prejudiciniais faktais nagrinėjamai bylai (CPK 182 str. str. 3 p.). Todėl teismas sprendė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas priešingas sprendimas – ieškinį atmesti.

Apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu.Apeliacinis skundas tenkintinas.Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Å iuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

Taip pat yra pasisakyta, kad, atnaujinus procesÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes Å¡is klausimas jau yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006). Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad pastaroji taisyklė turi bÅ«ti taikoma ribotai, t. y. draudimas spręsti – buvo ar ne – pagrindas procesui atnaujinti taikytinas tik proceso atnaujinimo klausimui spręsti, bet netaikomas jo pagrįstumo įvertinimui iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ , nes pakartotinio nagrinėjimo ribos apibrėžiamos proceso atnaujinimo pagrindais (CPK 370 str. 4 d.).

Tai reiÅ¡kia, kad atnaujintas procesas turi bÅ«ti tęsiamas ir negali bÅ«ti nutrauktas vien dėl to, kad pagrindo atnaujinti procesÄ iÅ¡ tiesų nebuvo. Jeigu atnaujinus procesÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar vėliau aukÅ¡tesniuose teismuose instancine tvarka tikrinant procesinio sprendimo teisėtumÄ paaiÅ¡kėja, kad proceso atnaujinimo pagrindÄ sudarančios aplinkybės neatitinka joms keliamų reikalavimų, pvz., jos pareiÅ¡kėjui jau buvo žinomos ar galėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ , tai teismas turi priimti vienÄ iÅ¡ CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų – praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo ar panaikinimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011).Å iuo atveju skundžiamo teismo sprendimo priėmimÄ lėmė Baudžiamasis įsakymas, kuriuo nagrinėjamos bylos įmonės vadovas (trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje) V.

B. pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, nes neužtikrino, kad UAB „Švaros era“ apskaitoje bÅ«tų tinkamai įformintos vykdomos Å«kinės finansinės operacijos. Dėl to laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo Baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad pagal įmonės 2006 m. balandžio 12 d. kasos iÅ¡laidų orderį 800 000 Lt R.

R. nebuvo iÅ¡mokėti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Baudžiamuoju įsakymu nustatytus faktus ir jų prejudicinę galiÄ . CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Visų pirma pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ proceso teisės normÄ , yra nurodęs, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai apskritai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje.

Šio teismo yra konstatuota, kad „to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t.

Å ios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galiÄ ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

Antra, nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla baigta Baudžiamuoju įstatymu. Pagal BPK nuostatas teismo baudžiamasis įsakymas yra teismo nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 str.). Teisėjo suraÅ¡ytame teismo baudžiamajame įsakyme turi bÅ«ti nurodyti BPK 419 straipsnio 1–4 punktuose iÅ¡vardyti duomenys, t.y. iÅ¡vardyti, be kita ko, (tik) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (BPK 419 str. 4 p., 421 str.). Taigi, baudžiamasis įsakymas iÅ¡ esmės grindžiamas tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, o teismas, priimdamas baudžiamÄ jį įsakymÄ , neatlieka įrodymų inter alia liudytojų duotų ikiteisminiame tyrime parodymų vertinimo (tikrinimo) jų teisingumo aspektu teismo posėdyje.

Trečia (svarbiausia), aptariamoje baudžiamojoje byloje ir nebuvo tirta bei nekonstatuota, jog pinigai pagal 2006 m. balandžio 12 d. kasos iÅ¡laidų orderį nebuvo iÅ¡mokėti. Baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad V. B. tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ . Nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu prokuroro kaltinime konstatuota, jog V. B. nepateikė vyr. finansininkei visų duomenų apie įvykusias Å«kines operacijas, dėl ko Å¡i į UAB „Švaros era“ apskaitÄ neįtraukė 61 799,58 Lt įplaukų į įmonės kasÄ , o 2006 m. balandžio 12 d. jis iÅ¡rašė kasos iÅ¡laidų orderį, kuriuo pagrindė 800 000 Lt iÅ¡mokÄ R.

R., kai dokumentinis likutis tai dienai buvo 738 200,42 Lt, ir tokiu bÅ«du tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ â€“ į UAB „Švaros era“ apskaitÄ neįtraukė 61 799,58 Lt įplaukų į įmonės kasÄ . Taigi, prokuroro reikÅ¡tame įmonės vadovui kaltinime neteisėtu buhalterinės apskaitos tvarkyme laikyta tai, kad bÅ«tent 61 799,58 Lt įplaukos nebuvo įtrauktos į apskaitÄ , o ne tai, kad kasos iÅ¡laidų orderyje neteisėtai nurodyta, jog R. R. iÅ¡mokėta 800 000 Lt, t.y. dėl pastarosios operacijos V.

B. ir nebuvo kaltinamas - nei dėl tokio fakto kaip apgaulingai atspindėto buhalterinėje apskaitoje, nei dėl jo kaip ūkinės operacijos netinkamo įforminimo teisės aktų laikymosi prasme. Pažymėtina, kad teismas baudžiamojoje byloje, nesant tokio kaltinimo, jau vien dėl to savo iniciatyva tokio fakto nustatinėti, išeidamas už kaltinimo ribų, ir apskritai nebūtų galėjęs (BPK 255 str. 1 d.). Minėtos išvados (dėl aptariamo fakto nenustatymo) nepaneigia ir Baudžiamojo įsakymo motyvai, kad V.

B., paaiÅ¡kėjus, jog 800 000 Lt pagal 2006 m. balandžio 12 d. kasos iÅ¡laidų orderį nebus mokami, jame neparašė „anuliuota“, nenurodė anuliavimo datos, nes Å¡iuo atveju teismas nustatinėjo ne pinigų (ne)iÅ¡davimo faktÄ , o nurodė, kaip pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį turėtų bÅ«ti taisomi pinigų apskaitos dokumentai „jei padaryta klaida“. Pažymėtina, kad ir kaltinimas dėl nepagrįsto kasos iÅ¡laidų orderio neanuliavimo baudžiamojoje byloje taip pat nebuvo reiÅ¡kiamas. Kaip minėta, iÅ¡ baudžiamosios bylos kylančiais prejudiciniais faktais civilinėje byloje laikytini faktai dėl nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo proceso tyrimo dalykas buvo buhalterinės apskaitos vedimo neteisėtumas, t.y. jog V. B. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , o konkrečiai inter alia neįtraukdamas įplaukų į apskaitÄ , kas ir buvo konstatuota Baudžiamuoju įsakymu, o ne faktinis 800 000 Lt nemokėjimas pagal kasos iÅ¡laidų orderyje fiksuotÄ operacijÄ (kÄ kaip Baudžiamuoju įsakymu nustatytÄ faktÄ interpretavo pirmosios instancijos teismas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinę bylÄ nagrinėjantis teismas nesaistomas teismo nuosprendžio tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl faktų, kurie nebuvo nagrinėti ir vertinti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001; kt.).

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ne visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, jog teismų procesiniai sprendimai nagrinėjamoje byloje buvo priimti vadovaujantis įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis, nes kasos iÅ¡laidų orderis, įraÅ¡as apie pinigų R. R. iÅ¡davimÄ kasos knygoje nebuvo tik vieninteliai reikalavimÄ patvirtinantys įrodymai. IÅ¡ teismų procesinių sprendimų motyvų matyti, kad teismai vertino ir kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, pavyzdžiui, Å¡alių sudarytÄ Â 2006 m. balandžio 12 d. sutartį (kuri nepripažinta negaliojančia ir skundžiamu sprendimu) dėl ketinimo pirkti/parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , kurioje taip pat buvo numatyta, kad pirkėjas (apeliantas) sumoka 800 000 Lt; dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus apie įmonės lėšų (ne)panaudojimÄ kitiems sandoriams ir pan.

Kaip minėta, baudžiamÄ ja tvarka nustatyti faktai, neteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl jų nustatymo anksčiau priimti teismų sprendimai yra nepagrįsti, kitaip tariant, jei tuo metu jie bÅ«tų žinomi, jie bÅ«tų lėmę kitokiÄ ginčo baigtį. Dar daugiau, daryti iÅ¡vadÄ apie naujai paaiÅ¡kėjusias kitokias aplinkybes neteikia pagrindo ne tik baudžiamÄ ja tvarka nustatyti faktai, bet netgi ir Baudžiamajame įsakyme nurodyti V. B. ar liudytojų teikti paaiÅ¡kinimai, nes jų turinys iÅ¡ esmės yra toks pat kaip ir Å¡ių asmenų teikti bei teismų jau įvertinti nagrinėjamoje byloje paaiÅ¡kinimai.

Beje, Å¡iame kontekste pastebėtina, kad galima sutikti su apeliantu ir tuo aspektu, kad Baudžiamajame įsakyme konstatuotos kaip nefiksuotos apskaitoje įmonės turėtos įplaukos bei dokumentinio likučio suma ir sudaro 800 000 Lt (738 200,42 Lt plius 61 799,58 Lt), kas tik paneigia atsakovų apeliacinio skundo (nagrinėjant bylÄ iki proceso atnaujinimo) argumentus, kad įmonėje 800 000 Lt sumos neva nebuvę, o aplinkybės, kad visa 800 000 Lt suma įmonės kasoje buvo, nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės buvo tiriamos, t.y. taip pat buvo žinomos, o ne naujai paaiÅ¡kėjusios (pvz., t. 1, b.l. 182).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija negali daryti kitokių iÅ¡vadų nei jau teismų buvo padarytos į bylÄ teiktų įrodymų pagrindu.Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai interpretavo Baudžiamuoju įsakymu nustatytus faktus kaip naujus ir prejudiciÅ¡kai reikÅ¡mingus nagrinėjamai bylai (CPK 182 str. 3 p.), dėl ko priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ atmesti ieÅ¡kinį bei tenkinti dalį prieÅ¡ieÅ¡kinio. Todėl skundžiamas sprendimas pakeistinas panaikinant Å¡iÄ jo dalį ir atmetant praÅ¡ymÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo panaikinimo (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Švaros era“ ieÅ¡kinį. Atsakovo V. R. praÅ¡ymÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo panaikinimo atmesti.Panaikinti sprendimo dalis dėl 2006 m. balandžio 12 d. kasos iÅ¡laidų orderio pripažinimo negaliojančiu; dėl įpareigojimo bankrutuojančiÄ uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Švaros era“ sugrÄ Å¾inti R.

R. grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartį iÅ¡ jos pinigų sumas; dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo R. R.. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai              Danutė GasiÅ«nienė              Nijolė PiÅ¡kinaitė   Alvydas PoÅ¡kus