8fcc22eb-e862-4eb4-a91c-ce11e848dbde · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-2309-577/2021 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01990-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1; 3.1.14.3; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K.

L. ieÅ¡kinį atsakovėms – Lietuvos Respublikai bei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos; atsakovės - Lietuvos valstybės atstovė – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, dėl žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu ir naudojimosi tvarkos patvirtinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas K. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o:

1) pripažinti galiojančiu notariÅ¡kai neįformintÄ Å¾emės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį tarp K. L. ir Lietuvos Respublikos, kurios sutarties objektas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 666/14422 dalis, 0,0666 ha (666 kv. m.) ploto, bei pirkimo kaina už sutarties objektÄ 289,34 Eur;

2) patvirtinti 2021 m. birželio 11 d. matininko J. R. parengtÄ Å¾emės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ tarp ieÅ¡kovo K. L. ir atsakovės Lietuvos Respublikos: ieÅ¡kovas K. L. ir Lietuvos Respublika bendrai naudosis 1265/14400 žemės sklypo dalimis, žemės sklypo plane pažymėtomis indeksu „KELIAS“, kurių ribos apibrėžtos punktyrine linija ir taÅ¡kais:38,40,41, 42,43,44,45, 46,47,48,49, 28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,26; ieÅ¡kovas K. L. atskirai nuo Lietuvos Respublikos žemės sklypo dalių naudosis 605/14400 žemės sklypo dalimi t. y. 0,0605 ha (605 kv.m.), žemės sklypo plane pažymėtų indeksu „A“, kurių ribos apibrėžtos linijomis ir taÅ¡kais : 4, 5, 30, 29, 28;

3) įpareigoti atsakovę Nacionalinę Žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos perduoti ieÅ¡kovui K. L. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro bylos kopijÄ per 30 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo;

4) priteisti iÅ¡ atsakovių Lietuvos Respublikos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos solidariai ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas inter alia ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas - 266,20 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. liepos 9 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui K. L. terminÄ iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

3. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas siekia notariÅ¡kai įforminti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės Lietuvos Respublikos. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovai vengia įforminti minėto žemės sklypo sandorį, tačiau ieÅ¡kovas nepridėjo visų minimų faktinių aplinkybių priimtų jo atžvilgiu. Teismas, esant nurodytoms aplinkybėms, įpareigojo ieÅ¡kovÄ patikslinti pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

4. Taip pat teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas kelia reikalavimus atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei (nurodo atstovÄ pagal įstatymÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybę) ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir pasiÅ«lė ieÅ¡kovui ieÅ¡kinyje tikslinti atsakovo atstovÄ - valstybės atstovu įtraukti VÄ® „Turto bankÄ â€œ.

5. Vadovaudamasis CPK 37 straipsnio 1 dalimi, CPK 47 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nurodė, jog ieÅ¡kovas privalo trečiaisiais asmenimis įtraukti visus, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu gyvenusius ir gyvenančius Å¡eimos narius ir kitus asmenis. III. Atskirojo skundo argumentai 6. IeÅ¡kovas K. L. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1.

Dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo. Apeliantas nurodo, kad jis 2021 m. birželio 3 d. buvo pateikęs ieÅ¡kinį su tais pačiais reikalavimais (civilinė byla Nr. e2-6257-647/2021). Teisėjas A. J. 2021 m. birželio 10 d. priėmė nutartį dėl trÅ«kumų Å¡alinimo. Nors ir nesutikdamas su visais nustatytais trÅ«kumais, ieÅ¡kovas pataisė ieÅ¡kinį, jį pateikė nepraleidęs termino, tačiau teisėjas tÄ pačiÄ dienÄ nutarė ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, o 2021 m. birželio 30 d. atsisakė priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį.

Pasak apelianto, teisėjo Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kia akivaizdžiu nenoru priimti ieÅ¡kinį, nustatant įstatyme nenumatytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus, prieÅ¡taringais teiginiais, netinkamai nustatant termino pabaigÄ trÅ«kumams Å¡alinti civilinėje byloje Nr. e2-6257-647/2021 ir anksčiau nustatyto termino priimant nutartį dėl ieÅ¡kinio grÄ Å¾inimo. Teisėjo Å¡aliÅ¡kumas pažeidžia Teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ ir į tinkamÄ teismo procesÄ . 6.2.

NeaiÅ¡ku, kodėl teisėjas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas kelia reikalavimÄ dėl siekio notariÅ¡kai įforminti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo. Pasak apelianto, reikalavimas aiÅ¡kiai suformuluotas, t. y. praÅ¡oma pripažinti galiojančiu notariÅ¡kai neįformintÄ Å¾emės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį tarp ieÅ¡kovo ir Lietuvos Respublikos. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad notarine forma turi bÅ«ti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sandoriai.

Jeigu kita sandorio Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, kai viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį, pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. IeÅ¡kovas pasirinko savo civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ , numatytÄ civiliniame kodekse. Teisėjo įpareigojimas tikslinti reikalavimÄ nėra suprantamas; nutartyje nenurodyta, kÄ konkrečiai ieÅ¡kovas turi tikslinti ar keisti.

Apelianto teigimu, toks trÅ«kumų nustatymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. 6.3. Teismo įpareigojimas pridėti visas minimas faktines aplinkybes, priimtas ieÅ¡kovo atžvilgiu, nėra aiÅ¡kus. Toks įpareigojimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes ieÅ¡kinio pagrindÄ ieÅ¡kovas nurodo savarankiÅ¡kai. Teismo procese paaiÅ¡kėjus svarbioms aplinkybėms Å¡alys turi teisę keisti ar papildyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , tačiau tai nėra pagrindas nepriimti ieÅ¡kinio. 6.4. Apelianto nuomone, reikalavimas pakeisti atsakovo Lietuvos valstybės atstovÄ yra teisiÅ¡kai nepagrįsta, o tuo labiau tai nėra savarankiÅ¡kais ieÅ¡kinio trÅ«kumas, kadangi ieÅ¡kovui yra pareiga nurodyti atsakovÄ , o ne jo atstovÄ pagal pavedimÄ .

IeÅ¡kinio priėmimo klausimo iÅ¡sprendimui nėra svarbu, kas atstovaus atsakovÄ , nes tai atsakovo subjektinė teisė. 6.5. Reikalavimas trečiaisiais asmenimis įtraukti visus adresu (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu gyvenusius ir gyvenančius Å¡eimos narius ir kt. asmenis, nepagrįstas. Nei buvusiai sutuoktinei, nei pilnamečių vaikų teisėms ir pareigoms teismo sprendimas neturės įtakos. Be to, teisėjas turi teisę ir diskrecijÄ savo iniciatyva įtraukti asmenis trečiaisiais asmenimis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

3. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovui nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismÄ . Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygiÄ teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

5. CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , bet ne trumpesnį kaip septynios dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentÄ , pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ . PrieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trÅ«kumams paÅ¡alinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

6. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , 2021 m. liepos 9 d. nutartyje nurodė, jog „ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovai vengia įforminti minėto žemės sklypo sandorį, tačiau ieÅ¡kovas nepridėjo visų minimų faktinių aplinkybių priimtų jo atžvilgiu“, įpareigojo ieÅ¡kovÄ patikslinti pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , taip pat pasiÅ«lė ieÅ¡kovui ieÅ¡kinyje tikslinti atsakovo atstovÄ - valstybės atstovu įtraukti VÄ® „Turto bankÄ â€œ, įpareigojo ieÅ¡kovÄ trečiaisiais asmenimis įtraukti visus, adresu (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu gyvenusius ir gyvenančius Å¡eimos narius ir kitus asmenis. Apeliantas, nesutikdamas su Å¡ia nutartimi, pateikė atskirÄ jį skundÄ .

7. Apelianto įsitikinimu, teisėjo veiksmai, nustatant įstatyme nenumatytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus, anksčiau nustatyto termino priimant nutartį dėl ieÅ¡kinio grÄ Å¾inimo civilinėje byloje Nr. e2-6257-647/2021 ir pan., rodo teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ , nenorÄ priimti ieÅ¡kinį.

8. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieÅ¡kovo teiginiai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo yra nepagrįsti. IeÅ¡kovas Å¡iuos teiginius grindžia iÅ¡ esmės teismo procesiniais veiksmais, tačiau priimti procesiniai sprendimai, kurie neatitinka ieÅ¡kovo pozicijos (net jei jie nepagrįsti (klaidingi)), savaime nereiÅ¡kia teisėjo Å¡aliÅ¡kumo ir neobjektyvumo. Ä®statymas numato Å¡alies, nesutinkančios su priimtu sprendimu, teisę į apeliacijÄ . Taigi, atskirojo skundo argumentai dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo atmestini, kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

9. Tačiau nėra pagrindo nepritarti apelianto išdėstytiems motyvams, kad skundžiamos nutarties įpareigojimai dėl faktinių aplinkybių/įrodymų ir reikalavimo tikslinimo nėra aiškūs.

10. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotÄ ir ekonomiÅ¡kÄ teismo procesÄ , o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). IÅ¡aiÅ¡kėję ieÅ¡kinio turinio trÅ«kumai turi bÅ«ti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės.

11. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trÅ«kumus ir nurodydamas terminÄ jiems paÅ¡alinti, turėtų suprantamai iÅ¡aiÅ¡kinti į teismÄ besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretÅ«s trÅ«kumai trukdo procesinį dokumentÄ priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl trÅ«kumų turėtų iÅ¡vardyti Å¡alintinus trÅ«kumus ir nurodyti jų Å¡alinimo bÅ«dus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-313/2017).

12. Å iuo atveju, iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio nėra aiÅ¡ku, kokių „minimų faktinių aplinkybių priimtų jo atžvilgiu“ ieÅ¡kovas nepridėjo, ir juolab, kaip ieÅ¡kovas turėtų tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kad ieÅ¡kinį bÅ«tų galima priimti ir nagrinėti.

13. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė CPK 115 straipsnio 2 dalies reikalavimus, skundžiama nutartimi suformulavo abstrakčius ir neaiškius įpareigojimus ieškovui, nesuteikė jam pakankamai duomenų apie ieškinio trūkumų pobūdį ir jų šalinimo būdus.

14. Kita vertus, atskirojo skundo argumentas, kad ieÅ¡kinio pagrindÄ ieÅ¡kovas nurodo savarankiÅ¡kai ir tokios apimties, kokios mano, kad yra tinkama dėl ieÅ¡kinio reikalavimo, nėra visiÅ¡kai tikslus. Esminiai ieÅ¡kinio elementai - ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas) individualizuoja kiekvienÄ konkretų civilinį ginÄÄ , nustato jo ribas, todėl turi bÅ«ti suformuluoti aiÅ¡kiai ir suprantamai tiek teismui, tiek ir į procesÄ Ä¯traukiamiems dalyvauti asmenims. Taigi, teismas, nustatęs, jog ieÅ¡kinio pagrindas ar ribos nėra aiÅ¡kÅ«s, nepridėti įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas ar pan., gali taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ . Tačiau, kaip minėta, trÅ«kumai taip pat turi bÅ«ti suformuluoti konkrečiai ir suprantamai.

15. Apeliantas nesutinka ir su teismo nutarties dalimi ir dėl trečiųjų asmenų (visų adresu (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu gyvenusių ir gyvenančių šeimos narių ir kitų asmenų) įtraukimo.

16. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo ir trečiųjų asmenų įtraukimo į bylÄ teisinis reguliavimas suponuoja, kad trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, prieÅ¡ingai negu atsakovo, nenurodymas nėra esminis ieÅ¡kinio trÅ«kumas, dėl kurio civilinė byla negali bÅ«ti iÅ¡keliama netaikant ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu Å¡alių praÅ¡ymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis) į procesÄ gali bÅ«ti įtraukti ir iÅ¡kėlus civilinę bylÄ .

Tik išimtiniais atvejais, kai iš ieškinio turinio aišku, kad byla yra susijusi su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, o šie asmenys ieškinyje neįvardyti kaip byloje dalyvaujantys asmenys, duomenų apie trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ieškinyje nepateikimas, įvertinus ieškovo galimybę disponuoti tokiais duomenimis, gali būti pripažintas ieškinio trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).

17. Skundžiamoje nutartyje neatskleista, kaip byla susijusi su iÅ¡vardintų asmenų (ginčo laikotarpiu gyvenusių ir gyvenančių Å¡eimos narių ir kitų asmenų) teisėmis ir pareigomis. Kita vertus, teismui nustačius minėtÄ aplinkybę, bÅ«tų pagrindas įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti reikiamus (jam žinomus) Å¡ių asmenų duomenis.

18. Reikalavimas tikslinti atsakovės – Lietuvos valstybės – atstovÄ , t. y. valstybės atstovu įtraukti VÄ® „Turto bankÄ â€œ suformuluotas tik kaip pasiÅ«lymas, todėl jo neįvykdžius – nebÅ«tų pagrindas ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu.

19. Pažymėtina, jog CPK 225 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priėmęs ieÅ¡kinį, teismas prireikus patikslina ar paskirsto Å¡alių naÅ¡tÄ Ä¯rodinėti; prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylÄ dalyvaujančiais asmenimis ir dėl netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama, atlieka kitus veiksmus, kurie teismo manymu, reikalingi tinkamai iÅ¡nagrinėti teismo posėdyje. Be to, vadovaudamasis CPK 228 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę skirti parengiamÄ jį teismo posėdį, matydamas, kad tokiu bÅ«du bus geriau ir iÅ¡samiau pasirengta nagrinėti bylÄ teisme. Ä®statyme įtvirtintos priemonės, kurių pagalba galima patikslinti bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto tikslus bei Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimu, todėl yra pagrindas ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies - panaikinti skundžiamÄ nutartį ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Jadvyga Mardosevič