8fcbb8a1-8219-4af8-b42e-e8234cd2b231 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-713-555/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09704-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.1.5.4; 2.6.8.11.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16404-1070/2020 pagal ieÅ¡kovo K. S. ieÅ¡kinį atsakovui R. M. dėl sutarties modifikavimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarė R. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas K. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pakeisti 1996 m. rugpjūčio 23 d. sutarties, sudarytos tarp ŽŪB „Kilova“ ir K. S. bei atsakovo R.

M., 3 punktÄ , papildant jį 3.1. punktu ir iÅ¡dėstant Å¡iuos punktus taip: „3. Parduodamas Pastatas Respublikiniame Inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro įkainotas 320 512 (trimis Å¡imtais dvideÅ¡imt tÅ«kstančių penkiais Å¡imtais dvylika) litų. Pastatas parduodamas už 80 000 Lt. Iki Å¡ios Sutarties sudarymo bet kuris iÅ¡ pirkėjų įsipareigoja sumokėti 50 000 (penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų į pardavėjo sÄ skaitÄ , o likusius 30 000 (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų įsipareigoja sumokėti iki 1996 m. gruodžio 31 d.; 3.1 Pirkėjai už perkamÄ PastatÄ Ä¯sipareigoja sumokėti lygiomis dalimis, t. y. 40 000 (keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų įsipareigoja sumokėti pirkėjas K.

S. ir 40 000 (keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų įsipareigoja sumokėti pirkėjas R. M.. Sumokėjus visÄ Pastato kainÄ vienam iÅ¡ Pirkėjų, antras Pirkėjas jam įsipareigoja sumokėti ½ pardavimo Kainos už nupirktÄ PastatÄ iki 1996 m. gruodžio 31 d. Iki nurodytos datos antrajam Pirkėjui nesumokėjus ½ sandorio kainos, vieninteliu Pirkėju pripažintinas visÄ Pastato kainÄ sumokėjęs Pirkėjas“.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 1996 m. rugpjūčio 23 d. jis pirko iÅ¡ ŽŪB „Kilova“ 940,15 kv. m. mÅ«rinę bulvių saugyklÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) už 80 000 Lt (23 169,60 Eur). Tuo metu kartu su ieÅ¡kovu Å«kininkavo ir atsakovas, jie abu vertėsi panaÅ¡ia Å«kininkavimo veikla (augino svogÅ«nus), ieÅ¡kovas draugiÅ¡kai pasiÅ«lė atsakovui kartu įsigyti nuimtam derliui sandėliuoti tinkamÄ saugyklÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) ir kartu sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. 1996 m. rugpjūčio 23 d.

Å¡alys sudarė Kauno rajono 1-ojo notarų biure sandorį, kuriuo iÅ¡ ŽŪB „Kilova“ pirko 940,15 kv. m. mÅ«rinę bulvių saugyklÄ . Pagal Å¡iÄ sutartį ½ (t. y. 470,075 kv. m.) pirkėjo teisių perėjo ieÅ¡kovui, o kita ½ (t. y. 470,075 kv. m.) pirkėjo teisių pagal Å¡iÄ sutartį, tinkamai įvykdžius sutarties sÄ lygas, turėjo pereiti atsakovui. PrieÅ¡ sutarties sudarymÄ notaro biure ieÅ¡kovas vienas sumokėjo visÄ nekilnojamojo daikto kainÄ : 1996 m. rugpjūčio 22 d. pavedimu Nr. 38 ir 1996 m. rugpjūčio 23 d. pavedimu Nr. 39 sumokėjo 50 000,00 Lt į pardavėjo nurodytÄ sÄ skaitÄ .

Likusius 30 000,00 Lt ieškovas sumokėjo 1996 m. lapkričio 20 d. pavedimu Nr.

45. Nors atsakovas žinojo, kad visÄ sandėliavimo pastato kainÄ sumokėjo ieÅ¡kovas, minėtos sutarties pagrindu Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų centre (dabartinis VÄ® Registrų centras) buvo atlikta abiem Å¡alims nuosavybės teisės registracija į bulvių saugyklos dalis, nors atsakovas nebuvo sumokėjęs ieÅ¡kovui. VisÄ laikÄ Å¡alys naudojosi sandėliavimo pastatu (po ½ dalį) bendrai, jokių reikalavimų vienas kitam nei dėl naudojimosi tvarkos, nei dėl apmokėjimo nekėlė; jokių susitarimų nebuvo sudarę dėl to. 2019 m. lapkričio 22 d. ieÅ¡kovas gavo Kauno m. 1-ojo notaro biuro notarės R.

L. praneÅ¡imÄ apie nekilnojamo turto, t. y. ½ dalies bulvių saugyklos, priklausančios atsakovui, pardavimÄ už 60 000,00 Eur, sumokant visÄ daikto kainÄ sandorio patvirtinimo dienÄ . IeÅ¡kovas, apsvarstęs pasiÅ«lymÄ , nuvyko į Nekilnojamojo turto vertinimo agentÅ«rÄ , kur, pradėjus gilintis į dokumentus, paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovas jau yra sumokėjęs visÄ kainÄ už bulvių saugyklÄ , o atsakovas dar kartÄ siÅ«lo ieÅ¡kovui nusipirkti ½ dalį tos pačios bulvių saugyklos, nors už minėtÄ pastatÄ ieÅ¡kovas jau yra sumokėjęs. Atsakovo ketinimas parduoti ieÅ¡kovui turtÄ , už kurį ieÅ¡kovas yra sumokėjęs, yra ieÅ¡kovo teisių pažeidimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, atsižvelgiant į susidariusiÄ situacijÄ , 2020 m. balandžio 2 d. atsakovui buvo iÅ¡siųstas pasiÅ«lymas pakeisti sutartį, sudarytÄ tarp ŽŪB „Kilova“, K. S. bei R. M., pakeičiant sutarties 3 punktÄ bei papildant sutartį 3.1. punktu bei 3.2 punktu. Pakeitus sutartį ieÅ¡kovo nurodytu bÅ«du ieÅ¡kovas sutiktų geranoriÅ¡kai atlyginti atsakovui iki 5 000,00 Eur sumos už padarytus esminius turto pagerinimus.

Tačiau atsakovas atsisakė keisti sutarties sÄ lygas, nors vien tai nesuteikia atsakovui nuosavybės teisių į Å¡iuo sandoriu įgytÄ turtÄ , nes jis neįvykdė pagrindinės sutartinės prievolės: nesumokėjo pardavėjui sutartyje sulygtos kainos, bei vėliau iki sandorio užbaigimo nekompensavo ½ perkamo pastato kainos ieÅ¡kovui, kuris vienas įvykdė visas pirkimo–pardavimo sutarties prievoles. Ginčo Å¡alys nebuvo sutarusios atsiskaityti už sutartimi įgytÄ turtÄ kitokiu bÅ«du, ginčas kilo tik tuomet, kai atsakovas sumanė parduoti ½ dalį pastato.

IeÅ¡kovas teigė, kad sutarties sudarymo metu galiojusios teisės normos nenustatė notarui pareigos tvirtinant pirkimo­â€“pardavimo sandorį pareikalauti kainos sumokėjimÄ patvirtinančių dokumentų bei įpareigojimo, Å¡ių dokumentų nepateikus, atsisakyti tvirtinti sandorį, todėl sandoris buvo patvirtintas. Tačiau tokia sutartis yra negaliojanti kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir neteisėta, nes atsakovas nėra įgijęs bendrosios nuosavybės teisės į minėtÄ pastatÄ , o ketina jį parduoti ieÅ¡kovui, taip pažeisdamas ieÅ¡kovo teises ir teisėtus interesus.

3. Atsakovas R. M. prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas klaidingai teigia, jog jis nemokėjo už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Atsakovas perdavė ieÅ¡kovui grynus pinigus už minėtÄ turto dalį, tuo metu dėl itin draugiÅ¡kų ginčo Å¡alių santykių ir abipusio pasitikėjimo atsiskaitymas tarp Å¡alių įvyko grynais pinigais. 1991 m. atsakovas gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ dirbti kartu žemės Å«kio srityje, nuo tada Å¡alys dirbo kartu, buvo pasiskirstę pareigomis, dalijosi bendru Å«kinės-komercinės veiklos rezultatu.

Dėl bendros veiklos ir gerų santykių Å¡alys nusprendė kartu įsigyti 940,15 kv. m. mÅ«rinę bulvių saugyklÄ lygiomis dalimis. Nuo pastato įsigijimo abi Å¡alys naudojosi jo dalimis ir nereiÅ¡kė pretenzijų viena kitai nei dėl pinigų mokėjimo, nei dėl naudojimosi tvarkos. Pastaruoju metu atsakovui tapo nereikalinga jam priklausanti pastato dalis, todėl jis nusprendė parduoti jÄ , bei pateikė ieÅ¡kovui kaip bendraturčiui įstatymu reglamentuotÄ pasiÅ«lymÄ Ä¯sigyti pastato dalį.

Pinigai už atsakovo turto dalį buvo sumokėti pardavėjui per ieÅ¡kovÄ , juos atiduodant ieÅ¡kovui, kuris sumokėjo už saugyklÄ atsiskaitomojoje sÄ skaitoje turėtomis lėšomis. Pačioje sutartyje nurodyta, jog pirkėjai sumokėjo į pardavėjo sÄ skaitÄ mokėjimo pavedimais (Sutarties 3 punktas). Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta dar 1996 m. rugpjūčio 23 d. Tuo metu galiojo trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi dar 1999 m. rugpjūčio 23 d.

IeÅ¡kinys nepagrįstas, kadangi nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog kada nors ieÅ¡kovas bÅ«tų reiÅ¡kęs atsakovui pretenzijas dėl negautų už nekilnojamojo turto dalį pinigų. IeÅ¡kovas asmeniÅ¡kai pasirašė sutartį, todėl negalima iÅ¡vada, kad jis nesuprato sutarties sÄ lygų ar jų nežinojo. Sutartis buvo iÅ¡vieÅ¡inta Nekilnojamojo turto registre, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo nuo kitos dienos po sutarties sudarymo. Sutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad kainÄ už nekilnojamÄ jį turtÄ sumokėjo abu pirkėjai.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė R. S. nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, neatvyko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 15,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6. Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas siekia pakeisti (papildyti) ginčo sutartį tuo pagrindu, jog tarp jo ir atsakovo nebuvo susitarimo dėl atsiskaitymo už atsakovui tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį; atsakovas nebuvo sumokėjęs jam už perduotÄ nuosavybėn bulvių saugyklos dalį, taip pažeisdamas sutartį, todėl sutartis turi bÅ«ti pakeista ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du, papildant jÄ sÄ lyga dėl pirkėjų tarpusavio atsiskaitymo už ginčo turtÄ . Atsakovas nesutinka su Å¡iais ieÅ¡kinio reikalavimais, nurodydamas, kad jis atsiskaitė su ieÅ¡kovu už nekilnojamojo turto dalį grynais, be to, suėjo ieÅ¡kinio senatis pareikÅ¡tam reikalavimui. Å ioje byloje turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pakeisti sutartį ieÅ¡kovo nurodytu bÅ«du; ar, esant atsakovo praÅ¡ymui, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo reikalavimui bei atmesti ieÅ¡kinį dėl to.

7. Teismas nustatė, kad ginčo sutartis buvo dviÅ¡alis sandoris, kuriame iÅ¡ vienos pusės kaip pardavėja dalyvavo ŽŪB „Kilova“, o iÅ¡ kitos pusės kaip pirkėjai – ieÅ¡kovas K. S. ir atsakovas R. M.. Sutartyje dėl pastato pirkimo–pardavimo buvo susitarta dėl jos esminių sÄ lygų (pirkimo objekto, kainos, mokėjimo tvarkos), kurios buvo įvykdytos abiejų sutarties Å¡alių (pardavėjos ir pirkėjų) tinkamai. Už ginčo pastatÄ buvo sumokėta sutartyje nustatyta kaina, ginčo pastatas buvo perduotas pirkėjų nuosavybėn.

8. Teismas, įvertinęs byloje nustatyta aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas R. M. nepažeidė ginčo sutarties esminių sÄ lygų, kadangi už įgyjamÄ turtÄ buvo atsiskaityta tinkamai, sumokant pardavėjai lėšomis, buvusiomis ieÅ¡kovo sÄ skaitoje. Sutartyje nebuvo įtvirtintas Å¡io ginčo Å¡alių susitarimas dėl tarpusavio atsiskaitymo už ginčo pastatÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad sutarties sudarymo dienÄ jie konkrečiai ir nesitarė su atsakovu dėl atsiskaitymo už turto dalį tvarkos. Dėl to teismas laikė, kad ginčo sutarties sudarymo metu tarp Å¡alių apskritai nebuvo aiÅ¡kaus susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo už ginčo pastatÄ .

9. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog tarp ginčo Å¡alių nebuvo susitarimo dėl atsiskaitymo už ginčo pastatÄ sutarties su ŽŪB „Kilova“ sudarymo dienÄ , galėtų bÅ«tų vertinama kaip ieÅ¡kovo ir atsakovo susitarimo įsigyti ginčo pastatÄ abiejų Å¡alių nuosavybėn lygiomis dalimis spraga (CK 6.195 straipsnis). Tačiau Å¡i ginčo Å¡alių susitarimo spraga negali bÅ«ti pripažinta pastato pirkimo–pardavimo sutarties spraga, sudarančia sÄ lygas keisti tinkamai įvykdytÄ sutartį CK 6.223 straipsnio pagrindu.

Tinkamam pastato pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymui nebuvo bÅ«tinas pirkėjų tarpusavio susitarimas dėl to, kaip vienas atsiskaitys su kitu už perkamÄ turtÄ . Å io ginčo Å¡alių aiÅ¡kaus susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo už pastatÄ tvarkos nebuvimas negali bÅ«ti pagrindu keisti sutartį. Sutarties papildymas ieÅ¡kovo nurodoma papildoma sÄ lyga iÅ¡kreiptų joje įtvirtintÄ pardavėjos valiÄ parduoti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ abiem pirkėjams lygiomis dalimis, bei pirkėjų valiÄ Ä¯sigyti nuosavybėn ginčo pastatÄ po ½ dalį.

Teismas sprendė, kad ginčo sutartis negali būti papildoma ieškovo nurodytu punktu.

10. Teismas, nustatęs, kad už ginčo pastatÄ buvo atsiskaityta su jo pardavėja ginčo sutartyje nustatyta tvarka, sprendė, jog byloje neįrodyta, kad atsakovas R. M. pažeidė ginčo sutartį. Tai, kad atsakovas galbÅ«t pažeidė jo ir ieÅ¡kovo susitarimÄ dėl tarpusavio atsiskaitymo už perkamo turto dalį, nėra iÅ¡imtinė situacija, kuriai esant, tinkamai įvykdyta sutartis turi bÅ«ti pakeista. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju nekilnojamojo turto pirkėjai gali iÅ¡spręsti tarp jų kalančius ginčus, taikydami jų santykiams dalinės prievolės taisykles (CK 6.9 straipsnis, sprendimo 21 punktas). Teismas atmetė ieÅ¡kinį, nenustatęs iÅ¡imtinių aplinkybių, kurioms esant tinkamai įvykdyta pastato pirkimo–pardavimo sutartis turėtų bÅ«ti pakeista teismo sprendimu (CK 6.223 straipsnio 2 dalis).

11. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl to, kad suėjo ieškinio senatis jo pareikštam reikalavimui pakeisti ginčo sutartį dėl atsakovo prievolių tariamo pažeidimo. Ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių šis ieškinio senaties terminas buvo praleistas. Pritaikius ieškinio senatį, ieškovo reikalavimai taip pat yra atmesti (1964 m. CK 90 straipsnis, CK 1.7 straipsnio 2 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas K. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepažeidė ginčo sutarties esminių sÄ lygų, kadangi už įgyjamÄ turtÄ neva buvo atsiskaityta tinkamai, sumokant pardavėjai lėšomis, buvusiomis ieÅ¡kovo sÄ skaitoje.

IeÅ¡kovas neturėjo galimybės pats pateikti įrodymų apie tai, kad jokių pinigų atsakovas jam neperdavė, o į tuo metu turėtÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Lietuvos Žemės Å«kio banko Kauno skyriuje tokia suma, kuriÄ turėjo sumokėti atsakovas ieÅ¡kovui, nebuvo gauta. PareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ Lietuvos Žemės Å«kio banko Kauno skyriaus perėmėjo Luminor banko duomenis ir informacijÄ apie tuo laikotarpiu turėtas įplaukas iÅ¡ iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančios atsiskaitomosios sÄ skaitos, teismas net du kartus tokį praÅ¡ymÄ atmetė. 1.2.

Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kad ginčas kilo tarp Å¡alių dėl to, jog visÄ daikto kainÄ sumokėjo tik vienas pirkėjas, o kitas – nesumokėjo, tačiau nuosavybę į ½ daikto įgijo, nors iki Å¡iol liko skolingas kitam pirkėjui, taigi, jų tikrieji ketinimai nesutampa. Sutarties tekste, minėta, nėra nuostatų, tiesiogiai nustatančių mokėtinos kainos paskirstymÄ pirkėjams, abi Å¡ios bylos Å¡alys įvardytos bendrai „pirkėju“ ir nedetalizuota, kuri Å¡alis kokiÄ kainos dalį privalo sumokėti. 1.3.

Å iuo atveju kilo ginčas dėl pirkėjų pareigos sumokėti pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyto turto kainÄ paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad „tinkamam pastato pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymui nebuvo bÅ«tinas pirkėjų tarpusavio susitarimas dėl to, kaip vienas atsiskaitys su kitu už perkamÄ turtÄ . Todėl Å¡io ginčo Å¡alių aiÅ¡kaus susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo už pastatÄ tvarkos nebuvimas negali bÅ«ti pagrindu keisti sutartį. <...> Sutarties papildymas ieÅ¡kovo nurodoma papildoma sÄ lyga iÅ¡kreiptų Å¡ioje sutartyje įtvirtintÄ pardavėjos valiÄ parduoti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ abiem pirkėjams lygiomis dalimis, bei pirkėjų valiÄ Ä¯sigyti nuosavybėn ginčo pastatÄ po ½ dalį“.

Kyla retorinis klausimas, ar tai savaime atleidžia atsakovÄ nuo bet kokių įsipareigojimų pagal ginčo sandorį vykdymo. 1.4. Pareiga sumokėti už perkamÄ daiktÄ yra solidari. Pirmosios instancijos teismo aiÅ¡kinimai nepagrįsti teisės normomis, o Å¡alių valia teismo iÅ¡ viso nebuvo aiÅ¡kintasi. Sutartiniuose santykiuose Å¡alies pusėje gali bÅ«ti tiek vienas asmuo, tiek asmenų daugetas, tačiau prievolės prigimtį atskleidžia ne Å¡alių įvardijimas vienaskaita ar daugiskaita, o konkretus sutarties turinys (sÄ lygos) – tikrieji Å¡alių ketinimai, kurie nebuvo Å¡ioje byloje iÅ¡aiÅ¡kinti teisme.

Å iuo atveju atsakovo ketinimas parduoti ieÅ¡kovui turtÄ , už kurį jis jau yra sumokėjęs ir faktiÅ¡kai valdo nuosavybės teise, yra ieÅ¡kovo teisių pažeidimas. 1.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK nustatytus nuosavybės teisių įgijimo pagrindus ir netinkamai aiÅ¡kino CK 6.305 straipsnio 1 dalies prasmę, nes bÅ«tent sandorio, kurio pagrindu atsiranda nuosavybės teisės realizavimas, suteikia galimybę ginti savo teises ginčo atveju. Teismas nesižvelgė į nurodytas aplinkybes, kad atsakovas savo neturėjimÄ galimybių sumokėti pagal sandorį nei Å¡alių, nei notarės neinformavo, o ieÅ¡kovas vienas pats įvykdė sandorio sÄ lygas ir sumokėjo reikiamÄ kainÄ už daiktÄ . 1.6.

Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino atsakovo veiksmus pagal ginčo sutartį, nes negalėjo bÅ«ti jokio kito susitarimo dėl atsiskaitymo už ginčo turtÄ , kadangi jis buvo įgyjamas bendrÄ ja daline nuosavybe, nes tai bÅ«tų sutartimi neaptartu ekscesu. Teismas taip pat visiÅ¡kai neatsižvelgė į byloje nurodytas ir nepaneigtas aplinkybes, kad teismui pateikta visa eilė sÄ skaitų, kurios parodo, kad tik vienas pirkėjas iÅ¡ dviejų atsiskaitė su pardavėju, o antras pirkėjas liko skolingas. 1.7.

Pirmosios instancijos teismas nebuvo byloje aktyvus, nesistengė iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ byloje, o formaliai nusprendė, kad abi Å¡alys sumokėjo vienodas kainos dalis, netinkamai taikė sutarties aiÅ¡kinimÄ ir įrodinėjimÄ reglamentuojančias normas ir formaliai sprendime nurodė ir nepagrįstai sprendė, kad „už ginčo pastatÄ buvo atsiskaityta su jo pardavėja sutartyje nustatyta tvarka, sprendžia, jog byloje neįrodyta, kad atsakovas pažeidė sutartį. Tai, kad atsakovas galbÅ«t pažeidė ir ieÅ¡kovo susitarimÄ dėl tarpusavio atsiskaitymo už perkamo turto dalį, nėra iÅ¡imtinė situacija, kuriai esant, tinkamai įvykdyta sutartis turi bÅ«ti pakeista“.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paÅ¡alinta abejonė dėl to, kad ieÅ¡kovas vienas sumokėjo visÄ daikto kainÄ , o atsakovas liko skolingas ieÅ¡kovui. Tokia situacija susidarė dėl to, kad teismas nepriėmė pateiktų įrodymų ir praÅ¡ymų dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo. 1.8. Pirmosios instancijos teismui atsisakius tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymus dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, jam nebuvo sudaryta galimybė įrodinėti, kad atsakovas neatsiskaitė už įsigytÄ daiktÄ . Galimybė įrodinėti nurodytas aplinkybes ieÅ¡kovui buvo apribota.

Teismas taip pažeidė tiek sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, tiek ignoravo dėl jų taikymo suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ . Savo iÅ¡vadas teismas grindė tik pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygų interpretacija ir atsakovo atstovo formaliais paaiÅ¡kinimais, kad neva atsiskaitė kažkada su ieÅ¡kovu, tačiau visiÅ¡kai nenagrinėjo tikrųjų Å¡alių ketinimų, kuriuos patvirtintų Å¡alių elgesys derybų metu iki ir po ginčo sandorio sudarymo ir pan. Be to, ginčo sutartį tvirtinusi notarė atsiliepimo nepateikė ir todėl buvo apribota ieÅ¡kovo galimybė įrodinėti, kokie buvo tikrieji jo ir kito pirkėjo ketinimai. 1.9.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas ieÅ¡kovÄ prilygino verslininkui, tačiau tokia iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nepagrįsta. IeÅ¡kovas ginčo sutartį pasirašė nesikonsultavęs su teisininkais, neturėdamas specialių žinių, todėl neturėjo galimybės įvertinti jam tenkančių vykdyti prievolių sudėtingumÄ ir apimtį jau sutarties sudarymo metu, o jÄ sudaręs, turėjo per protingÄ terminÄ pradėti vykdyti sutartį, t. y. sumokėti pinigus pardavėjui, kadangi atsakovas tuo metu pinigų neturėjo.

Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų ir suformuluotų kriterijų, liečiančių ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

13. Atsakovas R. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Tiek ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, tiek jo elgesys, tiek pats ginčo sutarties turinys neginčijamai patvirtina, kad atsakovas sumokėjo per ieÅ¡kovÄ visÄ Ä¯gyjamo turto kainÄ grynaisiais pinigais, o pasikeitę ginčo Å¡alių santykiai negali bÅ«ti pagrindu pripažinti, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinių santykių.

Å iuo atveju ginčo sutarties turinys yra neginčijamas ir aiÅ¡kus. 2.2. IeÅ¡kovas, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad Å¡i byla buvo iÅ¡kelta tada, kai atsakovas atsiuntė jam pasiÅ«lymÄ Ä¯sigyti paduodamo angaro dalį už ieÅ¡kovui nepriimtinÄ sumÄ . IeÅ¡kovas pripažino, kad Å¡ios bylos nebÅ«tų buvę, jeigu atsakovo papraÅ¡yta kaina bÅ«tų jam pasirodžiusi priimtina. Å ioje byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad po ginčo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, bÅ«tų vykęs koks nors ginčas dėl atsiskaitymo pagal ginčo sutarties sÄ lygas ar dėl jos sÄ lygų nevykdymo.

Nėra jokių byloje įrodymų, kurie liudytų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų reiÅ¡kęs kokias nors pretenzijas atsakovui. Tai reiÅ¡kia, kad tarp Å¡alių nebuvo jokio ginčo, kad atsakovas nėra perdavęs ginčo sutartyje nurodytos sumos ar jos dalies. 2.3. Sutarties pasiraÅ¡yme ieÅ¡kovas dalyvavo pats asmeniÅ¡kai, jÄ pasirašė asmeniÅ¡kai, o sutarties ruoÅ¡ime dalyvavo visos jos Å¡alys, t. y. pasiraÅ¡ydamas sutartį ieÅ¡kovas buvo susipažinęs su jos sÄ lygomis ir nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl neteisingai įraÅ¡ytų joje sÄ lygų.

Tai reiÅ¡kia, kad suraÅ¡ytos ginčo sutarties sÄ lygos visiÅ¡kai atitiko tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ ir atsakovas buvo atsiskaitęs su ieÅ¡kovu dar prieÅ¡ sutarties sudarymÄ ir pasiraÅ¡ymÄ . Atsakovas patvirtina, kad jis perdavė ieÅ¡kovui grynuosius pinigus iki ginčo sutarties sudarymo, todėl sutarties nuostatose buvo fiksuota, kad „pirkėjai“ atsiskaitė su pardavėjais. Nei viena iÅ¡ sutarties Å¡alių neginčijo jos sÄ lygų. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios sÄ lygos buvo priimtinos Å¡alims iki Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimo.

Be to, ieÅ¡kovas pripažintinas verslininku, kas reiÅ¡kia, kad jam yra keliami aukÅ¡tesni elgesio standartai. 2.4. IeÅ¡kovas bÅ«tų tapęs vieninteliu savininku, jeigu bÅ«tų mokėjęs tik savo lėšomis. Å iuo atveju ieÅ¡kovas nenurodo jokių aplinkybių, kodėl ir atsakovas tapo bendrasavininku, jeigu jis sumokėjo pinigus vienas. Atsakovas patvirtina, kad jam, kaip ir ieÅ¡kovui, reikėjo sandėliavimo patalpų, o kadangi vykdė bendrÄ veiklÄ , tai lygiomis dalimis nupirko sandėlio patalpas.

Kadangi tuo metu buvo tarpusavio didelis pasitikėjimas, todėl perdavus ieÅ¡kovui grynaisiais visÄ sumÄ , nekilo abejonių, kad vėliau jis kreipsis į teismÄ , bandydamas nuginčyti ginčo sutartimi patvirtintÄ atsiskaitymÄ . 2.5. IeÅ¡kovo argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties netaikymo yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir atmestini. IeÅ¡kovas klaidingai aiÅ¡kina aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kinio senaties taikymu ir materialines teisės normomis, kurios reglamentuoja ieÅ¡kinio senatį. IeÅ¡kovas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, kad jis suvokė dvi svarbias aplinkybes: pirma, kad atsiskaitymas už perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯vyko iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo; antra, kad suvokė, jog atsakovui atitenka nuosavybės teise pusę statinio Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo momentu.

Tai reiÅ¡kia, kad abi Å¡ias aplinkybės ieÅ¡kovės suvokė dar sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ . 2.6. Bylos aplinkybės bei ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtina, kad jis suvokė ginčo sutarties sÄ lygas jos pasiraÅ¡ymo dienÄ , sutartis įsigaliojo jos pasiraÅ¡ymo dienÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovas neįrodo jokių kitokių susitarimų susijusių su sutarties pakeitimu, nes jų nebuvo, todėl ieÅ¡kovas negalėjo suvokti vėliau savo teisių pažeidimo momento, nei ginčo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ .

Nesant ginčo, kad tuo metu galiojusio CK nuostatos numatė 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , Å¡is terminas yra pradelstas net kelis kartus, todėl teismo sprendimo dalis dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo yra teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl ginčo esmės 15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo ir jos galimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatė, kad 1996 m. rugpjūčio 23 d. tarp ŽŪB „Kilova“ (Å¡iuo metu iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro), ieÅ¡kovo (apelianto) K. S. bei atsakovo R. M. buvo sudaryta sutartis, pagal kuriÄ Å½ÅªB „Kilova“ pardavė, o ieÅ¡kovas bei atsakovas lygiomis dalimis nuosavybės teise įsigijo mÅ«rinę bulvių saugyklÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Sutarties 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad pirkėjai sumokėjo į pardavėjo sÄ skaitÄ 50 000,00 Lt 1996 m. rugpjūčio 22 d. pavedimu Nr. 38 ir 1996 m. rugpjūčio 23 d. pavedimu Nr. 39, o likusius 30 000,00 Lt įsipareigoja sumokėti iki 1996 m. gruodžio 31 d.

IeÅ¡kovas, nurodydamas, kad sutartyje įvardintais mokėjimo pavedimais jis vienas yra sumokėjęs kainÄ už įsigytÄ turtÄ , įrodinėja, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo modifikuota, papildant jÄ sÄ lyga dėl pirkėjų tarpusavio atsiskaitymo už ginčo turtÄ .

16. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. Å ioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iÅ¡ dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sÄ lygos, bendradarbiavimo pareiga, imperatyviosios teisės normos ar bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-611/2018 20 punktÄ ).

17. Teisėjų kolegija iÅ¡ byloje esančių duomenų taip pat nustatė, kad 1996 m. rugpjūčio 23 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi sutarties Å¡alys susitarė dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo ir pardavimo. Sutarties 1 punkte buvo įvardytas parduodamas turtas – statinys, priklausantis pardavėjui nuosavybės teise, taip pat ginčo sutartyje įvardintos ir atsiskaitymo už įsigytÄ turtÄ sÄ lygos: nurodyta, kad 50 000,00 Lt pirkėjai sumokėjo į pardavėjo sÄ skaitÄ pavedimais, o likusiÄ sumÄ Ä¯sipareigojo sumokėti iki 1996 m. gruodžio 31 d.

Taigi, vertinant sutarties tekstÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys susitarė dėl Å¡io sutarties dalyko – statinio, ginčo sutarties tikslas yra pakankamai aiÅ¡kus – pardavėjas siekė parduoti, o pirkėjai įsigyti statinį, aptartos nuosavybės teise įgyto daikto nuosavybės dalys. Byloje nėra ginčo, kad sutarties dalykas – statinys buvo perduotas pirkėjams, atitinkamai buvo įregistruotos turtÄ Ä¯sigijusių asmenų nuosavybės teisės, taip pat nustatyta, kad pardavėjui buvo sumokėta visa sutartyje nustatyta perleidžiamo turto kaina.

Ginčas kilo tarp turto pirkėjų, vienam iÅ¡ jų teigiant, kad atsakovas pažeidė sutarties sÄ lygas, nes pinigines lėšas mokėjimo pavedimais sumokėjo vienas ieÅ¡kovas bei kad tokiu atveju yra pagrindas pakeisti ginčo sutarties sÄ lygas.

18. Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sÄ lygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi bÅ«ti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Ä®statymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimÄ , kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais, kilus ginčui dėl sutarties, gali bÅ«ti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas, pavyzdžiui, CK 1.93 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

19. Bylos duomenys patvirtina, kad Å¡alys nuosavybės teises į ginčo statinį įgijo notarinės sutarties pagrindu, Å¡ioje sutartyje, kaip jau minėta, aptartos tiek apmokėjimo už įsigyjamÄ turtÄ sÄ lygos, tiek ir įsigijusių asmenų nuosavybės dalys. Sutartyje Å¡alys (pirkėjai ir pardavėjas) suderino valiÄ , kad pirkėjai mokėjimo pavedimais sumokėjo sutartyje nustatytÄ sumÄ , tačiau ginčo sutartyje nėra aptarti turtÄ Ä¯sigijusių asmenų tarpusavio turtiniai įsipareigojimai vienas kitam, ar sÄ lygos, kuriomis atsiradus yra galimybė keisti sudarytos sutarties sÄ lygas dėl įsigyto turto nuosavybės dalių.

20. Notarinės formos sutartis gali bÅ«ti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine tvarka (CK 6.183 straipsnio 3 dalis). CK 6.305 straipsnis, reglamentuojantis pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymÄ , nereguliuoja bendraturčių tarpusavio atsiskaitymo teisinių santykių, sudarant pirkimo–pardavimo sutartis. Kadangi notarine tvarka sudarytoje sutartyje nebuvo įtvirtintos sutarties keitimo sÄ lygos, nedetalizuoti pirkėjų įsipareigojimai vienas kitam, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad net ir nustačius, kad nėra įvykdyti pirkėjų įsipareigojimai vienas kito atžvilgiu, Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas R. M. pažeidė ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtintas sÄ lygas ir atitinkamai ieÅ¡kovo įvardintais argumentais keisti (modifikuoti) pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas (CK 6.223 straipsnis).

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties turinį, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo įrodinėjama aplinkybė, jog mokėjimo pavedimai yra atlikti iÅ¡ jam priklausančių bankinėse įstaigose sÄ skaitų ir, kad atsakovas galimai nėra įvykdęs įsipareigojimų ieÅ¡kovui, nelaikytina ginčo pastato pirkimo–pardavimo sutarties spraga, suteikiančia taip pat galimybę keisti sutarties sÄ lygas, nes nekilnojamojo turto pirkėjų ginčai spręstini taikant jų santykiams dalinės prievolės taisykles (CK 6.9 straipsnis, sprendimo 21 punktas).

Dėl ieškinio senaties 22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl to, kad suėjo ieškinio senatis jo pareikštam reikalavimui pakeisti ginčo sutartį dėl atsakovo prievolių tariamo pažeidimo. Ieškovas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nenurodė ir teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių šis ieškinio senaties terminas buvo praleistas.

23. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

24. Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ; Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti galimybę ginti savo pažeistÄ teisę, tik žinodamas, kad Å¡i yra pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir kt.).

25. IÅ¡ byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovas dalyvavo pasiraÅ¡ant ginčo sutartį notarų kontoroje, taip pat nurodė, kad sutarties sÄ lygos jam buvo aiÅ¡kios, buvo žinoma, kad sutartis buvo įregistruota vieÅ¡ame registre, taip pat, kad jis suvokė, jog ½ dalis yra atsakovo nuosavybė, taip pat nustatyta, kad nustojęs vykdyti bendrÄ veiklÄ su atsakovu, jis (ieÅ¡kovas) nereiÅ¡kė atsakovui jokių pretenzijų dėl neatsiskaitymo už įsigytÄ saugyklos dalį.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovas ginčo sutartį pasirašė nesikonsultavęs su teisininkais, neturėdamas specialių žinių ir todėl neturėjo galimybės įvertinti jam tenkančių vykdyti prievolių sudėtingumÄ ir apimtį jau sutarties sudarymo metu, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog apie savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovas galėjo suprasti tik 2018 m., t. y. nuo to momento, kai atsakovas pareiÅ¡kė apie savo ketinimus parduoti jam priklausančiÄ statinio dalį.

Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nuo pat sutarties sudarymo momento 1996 m. rugpjūčio 23 d. ieÅ¡kovas suprato / turėjo suprasti, jog pasiraÅ¡ius ginčo sutartį bei įregistravus ½ dalį pastato kaip atsakovo R. M. nuosavybę, atsakovas turi teisę disponuoti (parduoti, dovanoti, iÅ¡nuomoti ir kt.) tuo turtu pagal ginčo sutartį, nepriklausomai nuo to, ar įvykdyti ginčo turtÄ Ä¯sigijusių asmenų tarpusavio įsipareigojimai. IeÅ¡kovui ieÅ¡kinį dėl sutarties, sudarytos 1996 m. rugpjūčio 23 d., sÄ lygų pakeitimo teisme pareiÅ¡kus tik 2020 m. birželio 18 d., pagrįstai spręsta, kad ieÅ¡kinys pateiktas akivaizdžiai praleidus 1964 m.

CK 84 straipsnyje nustatytÄ 3 metų senaties terminÄ .

27. Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos atveju tinkami paskirstė įrodinėjimo pareigÄ ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iÅ¡tyrė ir įvertino visas ginčui dėl pirkimo–pardavimo sutarties keitimo ir vykdymo iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ieÅ¡kinio senaties termino pasekmes, todėl ieÅ¡kovo K. S. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 28. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovo K. S. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Tuo tarpu atsakovas R. M. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jo naudai 800,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas, taip pat pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus (reg.

Nr. DOK-21822).

29. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad atsakovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo.

30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 9,03 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai, netenkinus apeliacinio skundo, priteisiamos iš ieškovo K. S.. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 800,00 (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ ieÅ¡kovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 9,03 Eur (devynis eurus 3 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Dalė Burdulienė Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas