8fc9bf7e-ffd1-46a3-a089-737e2fa559b9 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-2043-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22901-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.2.2.; 2.4.2.13.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.3.1.18.2.;(S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-236-775/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Surfkolita“, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Savi finansai“, uždaroji akcinė bendrovė „Inmakeda“, R.

K. individuali įmonė, dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Saverda“ kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti naudojimosi tvarkÄ administraciniame pastate 1B4p, esančiame (duomenys neskelbtini), paskiriant ieÅ¡kovei UAB „Saverda“ naudotis laiptine, esančia pastato deÅ¡inėje pusėje (plane pažymėta A bei laiptinės B dalimi, esančia virÅ¡ antrojo aukÅ¡to, o atsakovei UAB „Surfkolita“ paskirti naudotis laiptinės, esančios pastato kairėje pusėje (plane pažymėta B) dalimi nuo I iki III aukÅ¡to.

Nurodė, jog „Saverda“ savo patalpas įsigijo 1999 m. gegužės 11 d. iÅ¡ AB „Ūkio bankas“ ir 2004 m. gruodžio 24 d. iÅ¡ UAB „Domus Altera“. Å iuo metu ieÅ¡kovei priklauso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), III ir IV aukÅ¡tai. Ä®sigyjant patalpas iÅ¡ UAB „Domus Altera“, pardavėjas buvo pradėjęs ruoÅ¡ti projektÄ pastato kapitaliniam remontui ir atskirų nekilnojamojo turto vienetų formavimui, pagal kurį įėjimas su vidine laiptine B I ir II aukÅ¡tuose atiteko atsakovei UAB „Surfkolita“, likusi dalis Å¡ios laiptinės III ir IV aukÅ¡tuose atiteko ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovė sutiko pirkti likusias patalpas iÅ¡ UAB „Domus Altera“ tik su sÄ lyga, jog laiptine A ji naudosis viena. UAB „Domus Altera“ davė sutikimÄ , toks įraÅ¡as buvo atliktas projekte. Atsakovė UAB „Surfkolita“, susipažinusi su minėtu projektu, taip pat kaip bendraturtė 2004 m. liepos 5 d. davė raÅ¡ytinį sutikimÄ atlikti darbus pagal šį projektÄ . 2004 m. gruodžio 24 d. ieÅ¡kovė, įsigijusi iÅ¡ UAB „Domus Altera“ likusias patalpas, 2004 m. gruodžio 30 d. perėmė iÅ¡ pardavėjo ir jo ruoÅ¡tÄ projekto dalį, susijusiÄ su ieÅ¡kovės patalpomis.

Atsakovė iÅ¡ UAB „Domus Altera“ projekto neperėmė, o 2009 metais gavo statybos leidimÄ pagal naujai paruoÅ¡tÄ projektÄ . IeÅ¡kovė įrodinėjo, jog esant tokiai situacijai nuo 2004 metų iki 2013 metų Å¡alys taip ir naudojosi laiptinėmis pagal tokį susitarimÄ , kol atsakovė neiÅ¡laužė laiptinės A durų ir nepradėjo per jÄ vaikščioti, tokiu bÅ«du pažeisdama ieÅ¡kovės teises, nors turi dar tris savo įėjimus.Atsakovė UAB „Surfkolita“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Atsakovė teigė, kad ji niekada nėra atsisakiusi savo teisės naudotis laiptine A. Kadangi nėra notariÅ¡kai patvirtinto ir VÄ® Registrų centre įregistruoto susitarimo, laiptinė A yra bendro naudojimo. Vidinę laiptinę B Å¡alys pasidalino aukÅ¡tais ir atskyrė betonine perdanga, todėl Å¡ia laiptine naudojimosi tvarkos nustatyti nėra jokio pagrindo ir ginčo dėl to nėra. Tuo tarpu laiptine A ji visada naudojosi, tačiau atlikus patalpų rekonstrukcijÄ , atsirado bÅ«tinybė laiptine naudotis dažniau, nes per jÄ Ä¯ nuomojamas patalpas patenka atsakovės nuomininkai.  Tretieji asmenys R.

K. individuali įmonė, UAB „Inmakeda“, UAB „Savi finansai“ pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė, atsakovės naudai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nurodė, jog dėl laiptinės A naudojimosi ieÅ¡kovė gavo sutikimÄ tik iÅ¡ buvusio patalpų savininko UAB „Domus Altera“, kuris nebuvo patvirtintas notariÅ¡kai ir įregistruotas, todėl jis galioja tik susitariančioms Å¡alims.

Atsakovė UAB „Surfkolita“ tokio sutikimo ieÅ¡kovei nėra davusi. Tuo tarpu 2004 m. liepos 5 d. atsakovės raÅ¡ytinis sutikimas atlikti darbus pagal paruoÅ¡tÄ pastato kapitalinio remonto projektÄ , kuriame buvo pastaba dėl naudojimosi A laiptine, yra duotas ir adresuotas ne ieÅ¡kovei, o Kauno miesto savivaldybei ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai statybos leidimui gauti, t. y. Å¡iuo sutikimu atsakovė neprieÅ¡taravo, kad ginčo pastate bÅ«tų atliktas patalpų atidalinimas ir kapitalinis remontas, tačiau apie naudojimÄ si laiptinėmis jame nebuvo kalbama.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovės nurodytame projekte pastaba dėl naudojimosi laiptinėmis buvo atlikta 2005 m. vasario 1 d., o atsakovės sutikimas dėl atidalinimo buvo iÅ¡duotas 2004 m. liepos 5 d., todėl pažymėjo, kad tikėtina, jog minėtos pastabos dar nebuvo. Teismui kilo abejonių ir dėl to, kodėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovė negavo tokio paties turinio sutikimo kaip ir iÅ¡ UAB „Domus Altera“, kuriame bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia dėl naudojimosi laiptine A.Teismas, laikė, jog nustatinėti naudojimosi tvarkÄ laiptine B nėra pagrindo, kadangi Å¡alys Å¡ios laiptinės dalimis naudojasi, atsižvelgiant į joms jau suformuotus nekilnojamojo turto vienetus ir ginčo tarp Å¡alių dėl Å¡ios laiptinės nėra.

Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo 2004 m. liepos 5 d. atsakovės sutikimÄ laikyti iÅ¡reikÅ¡ta valia, kad laiptine A naudosis tik ieÅ¡kovė, kadangi joks susitarimas tarp Å¡alių dėl naudojimosi laiptine A nebuvo sudarytas, be to, ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovė nuo 2004 iki 2013 metų nesinaudojo laiptine A. IeÅ¡kovei pareiÅ¡kus abejones, teismas pasisakė, kad byloje nepateikti įrodymai, jog atsakovės II aukÅ¡to patalpų rekonstrukcija yra atlikta neteisėtai ar kadastriniai matavimai bÅ«tų nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi, teismas laikė, kad galiojančio ir privalomo atsakovei susitarimo dėl naudojimosi laiptine A Å¡alys nėra sudariusios, o ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka pažeistų atsakovės ir jos nuomininkų teises patekti į nuomojamas patalpas. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Saverda“ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad iki 2005 m. vasario 23 d. atsakovei tampant likusių 321,25 kv. m. patalpų (pirmajame ir antrajame aukÅ¡tuose) savininke, tuometinė Å¡ių patalpų savininkė UAB „Domus Altera“ pakartotinai 2005 m. vasario 2 d. pateikė ieÅ¡kovei SutikimÄ Nr. VB-05-004, kuriame nurodyta, kad „UAB „Saverda“ nupirkus pastato lB4p, esančio (duomenys neskelbtini), trečiÄ ir ketvirtÄ aukÅ¡tus, laiptine A naudotųsi tik UAB „Saverda“, o antrame aukÅ¡te A laiptinėje esančios durys bÅ«tų panaikintos“.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad 2004 m.

UAB „Domus Altera“ paruoÅ¡tame ir ieÅ¡kovei 2004 m. gruodžio 30 d. perduotame V. B. firmos „Romos Projektas“ projekte yra planas, kuriame nurodyta pastaba, kad „pagal susitarimÄ tarp UAB „Domus Altera“ ir UAB „Savarda“ laiptine A naudosis tik UAB „Saverda“. Šį 2004 m. projekte įraÅ¡ytÄ susitarimÄ pakartotinai patvirtino 2005 m. vasario 1 d. buvęs UAB „Domus Altera“ direktoriaus J. G. savo paraÅ¡u bei bendrovės antspaudu.Sutikimas dėl laiptinės A naudojimosi tik ieÅ¡kovei yra privalomas ir atsakovei, todėl naujo sutikimo gauti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei nereikia, vadovaujantis CK 4.48 straipsnio 2 dalimi.

Dėl to, atsakovės duotas sutikimas 2004 m. liepos 5 d. UAB „Domus Altera“, galioja ir ieÅ¡kovei. Leidimas ieÅ¡kovei vykdyti rekonstrukcijÄ bÅ«tent pagal UAB „Domus Altera“ užsakymu V. B. firmos „Romos projektas“ parengtÄ 2004 m. projektÄ buvo iÅ¡duotas 2009 m. balandžio 1 d., pasikeitus statytojui ir techniniam prižiÅ«rėtojui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad neįrodyta, jog atsakovė nuo 2004 m. iki 2013 m. nesinaudoja laiptine A. PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, pažeidus 2004 m. susitarimÄ , tik 2013 m. balandžio 7 d., t. y. po 9 metų atsakovės darbuotojai iÅ¡laužė laiptinėje A lauko duris, kad patekti Å¡ia laiptine į antrajame pastato aukÅ¡te esančias patalpas.

Šį įsilaužimÄ fiksavo UAB „Jungtis“, kurios 2016 m. balandžio 7 d. paaiÅ¡kinimas Nr. 16-293 patvirtina, kad laiptine A galėjo naudotis ir naudojosi tik ieÅ¡kovė. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir netyrė.Tenkinus pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, patalpų savininkai bÅ«tų pilnai izoliuoti vieni nuo kitų ir nekiltų jokių konfliktų, kaip jų nekilo iki 2013 metų, kai atsakovė laikėsi susitarimo dėl laiptinės A. Taigi, pirmosios instancijos teismas neįvertino jau susiformavusio faktinio daiktu naudojimosi bei socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijų.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė ne tik CPK 185 straipsnio reikalavimus, bet ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl įrodymų vertinimo taisyklių aiÅ¡kinimo bei taikymo, kadangi neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Be to, visi ieÅ¡kovės teiginiai buvo nepagrįstai atmesti, suteikiant atsakovės, nepateikusios jokių byloje raÅ¡ytinių įrodymų, argumentams prioritetÄ . Pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas, virÅ¡ijančias Teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas.

Be to, pateiktuose bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančiuose įrodymuose nurodyta, jog teisines paslaugas suteikė advokatas G. Č., kuris nagrinėjamoje byloje net nedalyvavo. Atsakovė UAB „Surfkolita“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodyti Å¡ie argumentai: IeÅ¡kovės ir UAB „Domus Altera“ 2005 m vasario 1 d. susitarimas plane bei 2005 m. gegužės 2 d.

UAB „Domus Altera“ sutikimas Nr. VB-05-004 dėl laiptinės A naudojimo tvarkos, nebÅ«dami notarinės formos ir neįregistruoti vieÅ¡ame registre, netapo privalomu atsakovei, o atsakovės 2004 m. liepos 5 d. sutikimas Nr. 4-57/R „Dėl patalpų atidalinimo ir remonto“, yra sutikimas dėl kapitalinio remonto darbu, patalpų atidalijimo projekto rengimo statybos leidimui gauti ir nėra atsakovės atsisakymas laiptinės A patalpų naudojimosi ar bendraturčiu susitarimas dėl bendrojo naudojimo objekto tvarkos nustatymo.Nagrinėjamu atveju yra reikÅ¡mingi projekto patikslinimai, kurie buvo atlikti 2003 m. pagal 200 m. gegužės 23 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ bei 2004 m. pagal 2004 m. rugpjūčio 24 d. ir 2004 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duotus statybos leidimus, iÅ¡ kurių matyti, jog jokios mÅ«ro sienos iÅ¡ laiptinės A į atsakovei priklausančia II aukÅ¡to patalpas nėra.

Visi rekonstravimo projekto papildymo darbai, numatyti tik atsakovei priklausančių nekilnojamojo turto vienetų – patalpų viduje, negriaunant ir naujai neprojektuojant kapitalinių sienų, projektuojant tik pertvarines sienas, atskiriančias patalpas, o bendrojo naudojimo patalpos (ginčo laiptinė A) nesikeitė. Be to, patekti į atsakovės patalpas, esančias II aukšte, kitokiu būdu nei per laiptinę A negalima. Poreikis naudotis laiptine A atsirado 2013 m. gegužės 2 d. išnuomojus 99,75 k. m. ploto administracinių patalpų trečiajam asmeniui UAB „Savi finansai“, nes patekti į nuomojamas patalpas ne per laiptinę A nėra galimybės. Atsakovė neketino nesinaudoti laiptine A, byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes.

Kita vertus, net ir atsakovei ilgÄ laikÄ nesinaudojant laiptine A, tai nesudaro pagrindo jai prarasti bendrojo naudojimo objekto teises. Priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos atitinka rekomendacijose nustatytus dydžius, tuo tarpu prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, visuose bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančiuose dokumentuose aiÅ¡kiai nurodyta, jog teisines paslaugas suteikė advokatė L. D. ir advokatė M. B. Ž.. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Saverda“ ir atsakovė UAB „Surfkolita“ yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini) bedraturtės. Å alių nuosavybės teise valdomų administracinių patalpų plotai iÅ¡ esmės yra lygÅ«s: ieÅ¡kovė nuosavybės teise valdo 664 kv.m. ploto patalpas (iÅ¡ jų 35,83 kv.m ploto patalpa bendra), atsakovė – 640,39 kv.m. ploto patalpas (VÄ® Registrų centro 2014-11-21 pažyma).

Pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo pateiktus duomenis administraciniame pastate 1B4p yra įrengtos dvi laiptinės, suformuoti keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai (VĮ Registrų centro 2017-01-23 pažyma). Šioje pažymoje taip pat pateikta informacija, kad pastato kairėje pusėje laiptinės I aukšto patalpa, 2016-06-27 kadastrinių matavimų duomenimis pažymėta 1-99/3,82 kv.m., Nekilnojamojo turto registre parduotuvės sudėtyje nuosavybės teise įregistruota UAB „Surfkolita“.

II ir IV aukÅ¡tuose Å¡i laiptinė uždara ir jos plotai neskaičiuoti. III aukÅ¡te laiptinė yra atvira ir jos plotas turėtų bÅ«ti įskaičiuotas į patalpos plotÄ , nuosavybės teise įregistruotai UAB „Saverda“. Pastato deÅ¡inėje pusėje esančios laiptinės, dėl kurios naudojimosi tvarkos iÅ¡ esmės byloje kilo ginčas, nuosavybės teisės neįregistruotos ir II-IV aukÅ¡tuose Å¡i laiptinė yra uždara.Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ reglamentuojančias teisės normas, iÅ¡aiÅ¡kino, kad nuosavybės teisės į keliems asmenims priklausantį daiktÄ Ä¯gyvendinimo ribos yra siauresnės nei į daiktÄ , priklausantį vienam asmeniui.

Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sÄ lyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016).

Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatÄ aiÅ¡kina kaip bendraturčių pareigÄ , Å¡iems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio visoms Å¡alims sprendimo bÅ«do (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovei 2004 m. gruodžio 24 d.

įsigyjant patalpas iÅ¡ UAB „Domus Altera“, buvo pradėtas ruoÅ¡ti projektas pastato kapitaliniam remontui ir atskirų nekilnojamojo turto vienetų formavimui. Pagal šį projektÄ Ä¯Ä—jimas vidinėje laiptinėje „B“ I ir II aukÅ¡tuose buvo priskirtas pirmo ir antro aukÅ¡to administracinių patalpų savininkui, likusi dalis Å¡ios laiptinės III ir IV aukÅ¡tuose atiteko trečio ir ketvirto aukÅ¡to patalpų savininkui. Byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė pirkti likusias patalpas iÅ¡ UAB „Domus Altera“ sutiko tik su sÄ lyga, jog laiptine „A“ naudosis ji viena, ginčas, kad buvęs patalpų savininkas-pardavėjas UAB „Domus Altera“ sutiko su pirkėjo (ieÅ¡kovės) sÄ lygomis ir pirkėja (ieÅ¡kovė) 2005 m. vasario 2 d. gavo UAB „Domus Altera“ sutikimÄ dėl naudojimosi laiptinėmis tvarkos nustatymo, byloje nekyla (3 a. plano iÅ¡trauka), toks sutikimas bei Å¡alių valia dėl laiptinių naudojimo yra iÅ¡reikÅ¡ta ir projektiniuose patalpų rekonstrukcijos sprendiniuose.

Nustatytos byloje aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, kad ieÅ¡kovei įsigijus patalpas, tarp tuo metu buvusių pastato bendraturčių, buvo sudarytas susitarimas dėl bendro turto naudojimosi tvarkos. Bendraturčių susitarimai privalomi tretiesiems asmenims, vėliau tapusiems bendrosios nuosavybės teisės perėmėjais, jeigu tokie bendraturčių susitarimai įregistruoti nekilnojamojo turto registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tai užtikrina bendrosios nuosavybės valdymo stabilumÄ , kad, pasikeitus nuosavybės subjektui, nebÅ«tų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant pasikeitimų bendrame daikte.

Byloje nenustatyta, kad Å¡is bendraturčių susitarimas, iki patalpų perleidimo atsakovei UAB „Surfkolita“, buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Teisės normose įtvirtinta taisyklė, kad nekilnojamojo daikto bendraturčiai tarpusavio susitarimu nustato tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis patalpomis, atsižvelgiant į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise; jeigu toks susitarimas patvirtintas notariÅ¡kai arba tokia naudojimosi tvarka nustatyta teismo ir tai įregistruota vieÅ¡ame registre, jis privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis.

Ieškovės ir buvusios patalpų savininkės susitarimas dėl naudojimosi patalpomis sudarytas raštu ir atsispindi pastato kapitalinio remonto projektiniuose sprendiniuose bei siekyje suformuoti atskirus nekilnojamojo turto vienetus, tačiau nekilnojamojo turto registre įregistruotas nebuvo, sprendiniai dėl nekilnojamojo turto atidalijimo įgyvendinti taip pat nebuvo, todėl atsakovei, įsigijusiai patalpas iš UAB „Domus Altera“, neatsirado teisinių padarinių, nustatytų CK 4.81 straipsnio 2 dalyje.Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovės teisė naudotis jai su ieškove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia laiptine nėra varžoma ankstesnių bendraturčių susitarimo.

Tačiau pasikeitus pastato bendrasavininkiams ir tarp jų iÅ¡kilus ginčui dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos, CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka yra pagrindas spręsti dėl naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe tvarkos nustatymo.Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl naudojimosi pastato laiptinėmis tvarkos nustatymo, savo iÅ¡vadas argumentuodamas tuo, jog Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė nuo 2004 iki 2013 metų nesinaudojo laiptine „A“ ir iÅ¡ esmės sprendė, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma naudojimosi tvarka neatitinka nusistovėjusių Å¡alių santykių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog atsakovė kiekvienÄ dienÄ ginčo laiptine nesinaudojo, nereiÅ¡kia, kad ji buvo atsisakiusi teisės naudotis Å¡ia laiptine. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustačius naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe tvarkÄ , bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiÅ¡kai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

Savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iÅ¡ bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

Praktikoje nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo Å¡io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.Minėta, kaip nagrinėjamos bylos atveju ir nustatyta, kad Å¡alys joms priklausančias patalpas (jų dalį), esančias (duomenys neskelbtini), įsigijo iÅ¡ UAB „Domus Altera“ (pirmojo ir antrojo aukÅ¡to patalpas 2003 m. birželio 26 d. ir 2005 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijo UAB „Surfkolita“, o 2004 m. gruodžio 24 d. likusias trečiojo ir visas ketvirtojo aukÅ¡to patalpas įsigijo UAB „Saverda“).

Tarp Å¡alių ginčas nekyla, kad buvusiai patalpų savininkei UAB „Domus Altera“ 2002 m. lapkričio 8 d. buvo iÅ¡duotas Statybos leidimas Nr. 100-86 „Dėl administracinio pastato lB4p pirmojo ir antrojo aukÅ¡tų rekonstravimo pritaikant pramoninių prekių parduotuvei“, kuriame buvo numatyta naujai projektuoti pagrindinį įėjimÄ gatvės fasade ir pirmajame pastato aukÅ¡te ginčo laiptinėje „A“ naikinti duris. Vėlesniais projektiniais sprendiniais, buvusio patalpų savininko UAB „Domus Altera“ sutikimais taip pat buvo siekiama sukurti situacijÄ , suteikiant teisę naudotis ginčo laiptine tik apeliantei UAB „Saverda“, o kairėje pastato pusėje esančiÄ laiptinę suteikiant teisę naudotis pirmo ir antro aukÅ¡to patalpų savininkui, t. y. atsakovei UAB „Surfkolita“.

Atsakovės UAB „Surfkolita“ sutikimÄ dėl Å¡ių sprendinių įgyvendinimo, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina 2004 m. liepos 5 d. sutikimas, kuriame nurodoma, kad neprieÅ¡taraujama, jog pastate lB4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«tų atliktas patalpų atidalijimas ir kapitalinis remontas bei faktiÅ¡kai atlikti Å¡alių veiksmai, kairėje pastato pusėje esančioje laiptinėje virÅ¡ laiptinės antrojo aukÅ¡to įrengiant (atskiriant) monolitinę perdangÄ .

Teisinis buvusios savininkės UAB „Domus Altera“ ir apeliantės UAB „Saverda“ sudaryto susitarimo įvertinimas atsakovės UAB „Surfkolita“ teisėms naudotis bendrÄ ja nuosavybę pateiktas Å¡ios nutarties 15-17 punktuose iÅ¡dėstytuose motyvuose. Tačiau nagrinėjamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įsigijusios ginčo patalpas „UAB „Surfkolita“ ir UAB „Saverda“ ne tik kad sutiko realizuoti (perimti iÅ¡ buvusios savininkės) patalpų pertvarkymo sprendinius, bet ir faktiÅ¡kai dalį Å¡ių sprendinių realizavo, ir taip iÅ¡ esmės susitarė dėl patalpų naudojimosi tvarkos.

Å ios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra svarbios, svarstant ar ieÅ¡kovės pateiktas projektas atitinka tarp Å¡alių nusistovėjusius faktinius nuosavybės teisinius santykius. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lÅ«kesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį.Minėta, kad Å¡alys perėmė buvusios patalpų savininkės sprendinius dėl patalpų pertvarkymo, dalį jų realizavo įrengdamos kairėje pastato pusėje esančioje laiptinėje virÅ¡ laiptinės antrojo aukÅ¡to monolitinę perdangÄ .

Akivaizdu, jog šiuo veiksmu buvo pasiektas susitarimas, ribojantis ieškovės teises naudotis kairėje pastato pusėje esančia laiptine bei galimybę šia laiptine patekti į ieškovei priklausančias trečiame ir ketvirtame aukšte esančias patalpas bei suteikiantis teisę šia laiptine naudotis tik pirmo ir antro aukšto patalpų savininkei. Byloje ginčas, kad po šios susitarimo realizavimo ieškovė į jai priklausančias patalpas gali patekti tik ginčo laiptine, esančia pastato dešinėje pusėje, nekyla.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad Å¡alims susitarus dėl naudojimosi patalpomis tvarkos, ieÅ¡kovė sudarė patalpų saugos sutartį su UAB „Jungtis“, kurios pagrindu UAB „Jungtis“ nuo 2007 m. gegužės 8 d. vykdė UAB „Saverda“ ofiso ir ginčo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini) techninę saugÄ . ApsaugÄ vykdanti bendrovė patvirtino, kad saugomose patalpose yra sumontuota apsaugos įranga, prie kurios prieigÄ turėjo tik UAB „Saverda“. Tik po 9 metų, iÅ¡kilus ginčui tarp Å¡alių dėl naudojimosi tvarkos, 2013 m. balandžio 17 d. apsaugÄ vykdanti bendrovė fiksavo patekimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės naudojamas patalpas iÅ¡ atsakovės antrame aukÅ¡te esančių patalpų.

Å alių raÅ¡tu teikti leidimai dėl rekonstrukcijos, dalinis patalpų rekonstrukcijos sprendinių įgyvendinimas įrengiant laiptinėje pertvarÄ , durų panaikinimas, sutarties su apsaugos bendrove sudarymas, atsakovės veiksmai atlikti 2013 m. balandžio 17 d., kuriais atsakovė siekė sudaryti sÄ lygas patekti į ginčo laiptinę, sudaro pagrindÄ spręsti, kad tarp Å¡alių nuo patalpų įsigijimo momento buvo sudarytas susitarimas dėl patalpų naudojimosi tvarkos. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovė naudojosi laiptine esančia pastato kairėje pusėje, o atsakovė ir iki 2013 metų naudojosi ginčo laiptine, esančia deÅ¡inėje pusėje.

Teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau bÅ«tų keičiami turto įsigijimo metu Å¡alių valiÄ atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos.

Taip bÅ«tų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lÅ«kesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas atmesdamas reikalavimÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo laiptinėmis klausimÄ , Å¡ioje byloje netinkamai įvertino susiformavusius faktinio bendro turto naudojimo santykius, iÅ¡ esmės neiÅ¡sprendęs Å¡alių ginčo neužtikrino efektyvesnio ir racionalesnio daikto naudojimo.

Minėta, kad ieÅ¡kovė į savo trečiajame ir ketvirtajame aukÅ¡tuose esančias patalpas gali patekti tik per ginčo laiptinę „A“. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovė į savo pirmajame aukÅ¡te esančias patalpas gali patekti per 4 įėjimus į pastatÄ (du iÅ¡ gatvės pusės ir du iÅ¡ kiemo pusės), o į antro aukÅ¡to patalpas gali patekti per pirmo aukÅ¡to holÄ 2-10/30,14 ir laiptinę „B“, kuria ieÅ¡kovė nesinaudoja ir ja naudojasi tik atsakovė.Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės nurodoma aplinkybė, jog atsakovė projektiniais sprendiniais neatsisakė praėjimų į ginčo laiptinę, nesudaro pagrindo atmesti reikalavimÄ dėl naudojimosi laiptinėmis tvarkos nustatymo, kadangi Å¡i aplinkybė reikÅ¡minga sprendžiant turto atidalijimo klausimus, kai bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, Å¡iuo nagrinėjamu atveju, nustačius naudojimosi tvarka bendroji nuosavybė nepasibaigia, patenkinus ieÅ¡kinį, patalpų savininkams suteikus naudotis izoliuotomis patalpomis bÅ«tų užkrista galimybė konfliktams kilti.

Nustačius, kad atsakovė turi keletÄ Ä¯Ä—jimų į jai priklausančias patalpas, pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta naudojimosi tvarka yra neracionali ir neefektyvi, nėra. SiÅ«loma naudojimosi bendru daiktu tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, joje iÅ¡laikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarkÄ nėra pažeista ir yra kuo mažiau apribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau bÅ«tų keičiami turto įsigijimo metu Å¡alių valiÄ atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip bÅ«tų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lÅ«kesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-S63/2007).Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs reikalavimÄ dėl naudojimosi laiptinėmis nustatymo, pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, Å¡is pažeidimas lėmė neteisėto sprendimo dėl nurodyto reikalavimo priėmimÄ , todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės UAB „Saverda“ patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, nustatytina ginčo naudojimosi tvarka pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ tvarkÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Taigi, tenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinus ir priėmus naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, ieÅ¡kovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovė, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡ viso 1 800,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias sudaro: 1 200,00 Eur ieÅ¡kinio parengimas, po 50,00 Eur dvi konsultacijos ir 500,00 Eur atstovavimas teisme.

IeÅ¡kovė taip pat yra pateikusi į bylÄ ir Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus – elektroninės bylos 2 t., b. l. 76-77 ir 4 t., b. l. 34-35. IeÅ¡kovė, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat yra sumokėjusi 32,00 Eur žyminį mokestį (elektroninės bylos 1 t., b. l. 6).CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iÅ¡ viso įvyko septyni teismo posėdžiai, iÅ¡ kurių Å¡eÅ¡iuose dalyvavo ieÅ¡kovės atstovė advokatė D.

Ž., ir kurių bendra trukmė yra apie devynias valandas, taip pat vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, nustatytų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (760,35 (735,10+ 756,90+ 748,00+ 771,90+ 793,30+ 756,90/ 6)* 0,1* 9h); (713,90*2,5), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 800,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 31,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis), iš viso priteisti 1 831,00 Eur (1 800,00+31,00) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Be to, pirmosios instancijos teisme procesinių dokumentų (siuntimo) iÅ¡laidos sudarė 55,92 Eur, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinus, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliaciniame procese Tenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , taip pat yra pagrindas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, turėjo 1 000,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias sudaro apeliacinio skundo parengimas (elektroninės bylos 4 t., b. l. 47-48) bei yra sumokėjusi 32,00 Eur žyminį mokestį (elektroninės bylos 4 t., b. l. 46). IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra pagrįstos, nevirÅ¡ija maksimalių dydžių, nustatytų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (822,80*1,7), todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1 000,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 31,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis), iÅ¡ viso priteisti 1 031,00 Eur (1 000,00+31,00) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų (siuntimo) iÅ¡laidos sudarė 13,05 Eur, todėl tenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

IÅ¡ viso, iÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteistina 68,97 Eur (13,05+55,92) Eur procesinių dokumentų (siuntimo) iÅ¡laidų. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:             Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Nustatyti naudojimosi tvarkÄ administraciniame pastate lB4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Saverda“, j. a. k. 159938464, laiptine, esančia pastato deÅ¡inėje pusėje (plane pažymėtoje „A“) bei laiptinės „B“ dalimi, esančia virÅ¡ antrojo aukÅ¡to, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “Surfkolita”, j. a. k. 232175180, paskirti naudotis laiptinės, esančios pastato kairėje pusėje (plane pažymėtoje „B“) dalimi nuo pirmojo iki trečiojo pastato aukÅ¡to.IÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Surfkolita“, j. a. k. 232175180, ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“, j. a. k. 159938464, naudai priteisti 1 831,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

IÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Surfkolita“, j. a. k. 232175180, ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“, j. a. k. 159938464, naudai priteisti 1 031,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Surfkolita“, j. a. k. 232175180, valstybės naudai priteisti 68,97 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 97 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (nurodytÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Žibutė Budžienė Nerijus Meilutis Egidijus Tamašauskas