Legislator Case Law & Legislation
2020-02-12 Nr. AB-3393-3-64-3-01101-2018-0 AI generated

2020-02-12 Nr. AB-3393-3-64-3-01101-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-02-12 Nr. AB-3393-3-64-3-01101-2018-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-02-12 Nr. AB-3393-3-64-3-01101-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-455-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01101-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. kovo 13 d. buvo kalinamas Šiaulių TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui. Kamerų plotą dar labiau mažino jose įrengti baldai ir sanitarinis mazgas. Dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama pakankama judėjimo laisvė, pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose. Nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu – pareiškėjui būnant sanitariniame mazge pro kameros akutę jį galėjo matyti pareigūnai (įskaitant ir moteris). Sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl kameroje buvo nemalonus kvapas. Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atšalusį maistą, nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių dėžių, peleninių, suoliukų, kiemeliai nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje buvo asbesto. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langą, tad nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o dirbtinė šviesa buvo per maža. Kamerose žiemą buvo šalta, temperatūra buvo nuo 12 iki 16 °C, o vasarą karšta, iki 35 °C, sienos padengtos pelėsiu, grybeliu, drėgnos, dažai atsilupę. Pareiškėjas neturėjo galimybės plauti ir džiovinti rūbų. Šiukšlių konteineriai buvo prie gyvenamųjų kamerų langų, todėl nuolat tekdavo užuosti nemalonų kvapą. Atvykstant ir išvykstant krata buvo atliekama pastato rūsyje esančioje patalpoje, daiktai dedami į nešvarias voneles, oro temperatūra buvo labai žema. Kadangi Šiaulių TI dažnai nebuvo šilto vandens, tai ne visada buvo galima nusiprausti duše, be to, praustis duše galėjo tik vieną kartą per savaitę. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Maisto energetinė vertė buvo per maža.

3. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė papildomus psichologinius išgyvenimus, fizinius skausmus, tai jį labai sukrėtė, sukėlė sunkumus, baimę, nepilnavertiškumo jausmą, tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsiliepime nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,68 kv. m iki 20,9 kv. m. Atsakovas atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvieną dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi metu pareiškėjas nebūdavo gyvenamojoje kameroje, kas rodo, jog asmens buvimas kamerose nebuvo nepertraukiamas.

6. Atsakovas nurodė, kad iš 2017 m. vasario 20 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės centras) Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-37 matyti, kad kamerose Nr. 2, Nr. 75, Nr. 81 ir Nr. 99 apšvieta per žema. Oro temperatūra kamerose Nr. 2, Nr. 81, Nr. 99 per žema. Oro drėgmė kamerose Nr. 75, Nr. 81 ir Nr. 99 tinkama. Veiksnių, galinčių daryti įtaką nelaimingiems atsikimams, nėra. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta; iš 2017 m. kovo 13 d.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-55 matyti, kad kameroje Nr. 12 apšvieta bei oro drėgmė tinkama, temperatūra per žema. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta. Veiksnių, galinčių daryti įtaką nelaimingiems atsikimams, nėra. Pelėsio nėra; iš 2017 m. rugpjūčio 11 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-248 matyti, kad kameroje Nr. 35 ir Nr. 102 apšvieta tinkama, kameroje Nr. 5 – per žema. Oro temperatūra visose kamerose tinkama, pelėsio nėra.

Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta. Veiksnių, galinčių daryti įtaką nelaimingiems atsitikimams, nėra; iš 2017 m. rugsėjo 1 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-263 matyti, kad kameroje Nr. 17 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė tinkama; iš 2017 m. spalio 16 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-300 matyti, kad kameroje Nr. 12 apšvieta tinkama, lempos be gaubtų. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta; iš 2017 m. lapkričio 10 d.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-327 matyti, kad kameroje Nr. 5 dirbtinė apšvieta tinkama; iš 2017 m. lapkričio 10 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-328 matyti, kad kameroje Nr. 74 apšvieta tinkama, lempos be gaubtų, pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta; iš 2017 m. gruodžio 15 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-378 matyti, kad kamera Nr. 81 tvarkinga, pelėsio nėra; iš 2018 m. kovo 27 d.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-1339 matyti, kad kameroje Nr. 69 oro drėgmė, temperatūra tinkama. Galimybė vėdinti kameras Nr. 23 ir Nr. 69 per langus sudaryta. Kameroje Nr. 69 lempos be gaubtų. Apšvieta kamerose Nr. 23 ir Nr. 69 tinkama. Pelėsio nėra, praustuvai tvarkingi; iš 2018 m. balandžio 16 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-1935 matyti, kad kameroje Nr. 13 santykinė oro drėgmė tinkama, lempos be gaubtų, dirbtinė apšvieta per žema.

Pelėsio nėra. Kitos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas jo laikymo Šiaulių TI metu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą pareiškėjas ar kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

Atsakovas preziumavo, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

7. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Analogiška nuostata nustatyta ir higienos normose. Atsakovas pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl sanitarinio mazgo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sąlygų Šiaulių TI yra nepagrįstos.

8. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

9. Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pareiškėjo S. B. skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas S. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. kovo 13 d. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

12. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas nustatė, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. kovo 13 d.

Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 16 (plotas 19,09 kv. m.), Nr. 2 (plotas 6,45 kv. m.), Nr. 75 (plotas 8,8 kv. m.), Nr. 99 (plotas 16,22 kv. m.), Nr. 81 (plotas 7,35 kv. m.), Nr. 74 (plotas 8,7 kv. m.), Nr. 12 (plotas 17,3 kv. m.), Nr. 23 (plotas 13,65 kv. m.), Nr. 102 (plotas 16,63 kv. m.), Nr. 72 (plotas 8,88 kv. m.), Nr. 35 (plotas 7,49 kv. m.), Nr. 17 (plotas 18,47 kv. m.), Nr. 5 (plotas 12,69 kv. m.), Nr. 57 (plotas 19,99 kv. m.), Nr. 36 (plotas 7,49 kv. m.), Nr. 103 (plotas 17,58 kv. m.), Nr. 69 (plotas 7,14 kv. m.), Nr. 13 (plotas 15,88 kv. m.), Nr. 32 (plotas 20,91 kv. m.).

Iš byloje esančios pažymos teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 3 d. būnant pareiškėjui kameroje Nr. 23, 19.30 val. užfiksuota, jog šioje kameroje yra 4 asmenys, t. y. vienam asmeniui teko 3,41 kv. m. kameros ploto. Visą likusį laiką pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Iš byloje esančios pažymos, kaip nurodė teismas, negalima nustatyti kiek tiksliai laiko pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 23 pažeidžiant minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui.

Kadangi įrodyti aplinkybes, kada pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiga tenka atsakovui, teismas konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. kovo 13 d., iš viso 1 dieną kameroje Nr. 23, pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Šiaulių TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

13. Teismas konstatavo, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą, išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, jog sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

14. Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios, laikino sulaikymo, kratos atlikimo, pasivaikščiojimo kiemeliai ir kt.), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015).

15. Teismas nurodė, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-37 (16.3.187.6.12) matyti, jog patikrinimo metu 2017 m. vasario 13 d. gyvenamosiose kamerose Nr. 2, Nr. 75, Nr. 81, Nr. 99 ir kratos atlikimo patalpoje nustatyti higienos normos HN 134:2015 pažeidimai: 14 punkto pažeidimas (per maža dirbtinė apšvieta) gyvenamosiose kamerose Nr. 2, Nr. 75, Nr. 81, Nr. 99; 16 punkto pažeidimas (per žema oro temperatūra) gyvenamosiose kamerose Nr. 2, Nr. 81, Nr. 99; Nr. 39 punkto pažeidimas (ant lubų ir sienų yra vizualiai matomų pelėsių) gyvenamojoje kameroje Nr. 2; 34 punkto pažeidimas (naudojamas inventorius – vonelės, nešvarus) kratos atlikimo patalpoje.

Kitų higienos normos pažeidimų nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-55 (16.3.187.6.12) matyti, kaip nurodė teismas, kad patikrinimo metu 2017 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 12 higienos normos pažeidimų nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-248 (16.3.187.6.12) matyti, kad patikrinimo metu 2017 m. rugpjūčio 8 d. kamerose Nr. 35 ir Nr. 102 higienos normos pažeidimų nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-263 (16.3.187.6.12) matyti, kad patikrinimo metu 2017 m. rugpjūčio 29 d. kamerose Nr. 35 ir Nr. 17 higienos normos pažeidimų nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-300 (16.3.187.6.12) matyti, kad patikrinimo metu 2017 m. spalio 12 d. kameroje Nr. 12 nustatyti higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai (dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be apsauginių gaubtų), kitų pažeidimų šioje kameroje, nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-327 (16.3.187.6.12) matyti, kad patikrinimo metu 2017 m. lapkričio 8 d. kameroje Nr. 5 higienos normos pažeidimų nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-328 (16.3.187.6.12) matyti, kad patikrinimo metu 2017 m. lapkričio 8 d. kameroje Nr. 74 nustatyti higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai (dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be apsauginių gaubtų), kitų pažeidimų šioje kameroje, nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80.)PA-1339 (113-115 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2018 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 23 nustatyti higienos normos HN 134:2015 16 punkto pažeidimai (per žema oro temperatūra), kitų pažeidimų šioje kameroje, nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80.)PA-1935 matyti, kad patikrinimo metu 2018 m. balandžio 10 d. kameroje Nr. 13 nustatyti higienos normos HN 134:2015 16, 14 punktų pažeidimai (per žema oro temperatūra, per maža dirbtinė apšvieta), kamerose Nr. 13, Nr. 23 nustatyti higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai (dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be apsauginių gaubtų), kitų pažeidimų šiose kamerose, nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-350 (16.3.187.6.12) matyti, kad patikrinimo metu 2017 m. gruodžio 1 d. pasivaikščiojimo kiemeliuose higienos normos pažeidimų nenustatyta.

16. Iš Šiaulių TI pažymos „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ teismas nustatė, kad 2016 metais buvo suremontuotos gyvenamosios kameros Nr. 16, Nr. 32, Nr. 103, Nr. 2, Nr. 75, virš pasivaikščiojimo kiemelių izoliuotas stogas. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ matyti, kad 2017 metais buvo suremontuotos gyvenamosios kameros Nr. 2, Nr. 32, Nr. 13. Bylai aktualiu laikotarpiu kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Taip pat teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (LVAT 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 2, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 23, Nr. 74, Nr. 75, Nr. 81, Nr. 99, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

17. Teismas nurodė, kad iš Šiaulių TI pateiktos pažymos matyti, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas OSB arba mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,67 m (kamera Nr. 16) iki 2,40 m (kamera Nr. 57). HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė, kaip nurodė teismas, neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas.

18. Atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie sanitarinių mazgų izoliavimą (fotonuotraukų, planų ar pan.). Pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atitvertas, o pareiškėją besinaudojantį tualetu galėjo matyti tiek kiti kameroje buvę asmenys, tiek ir Šiaulių TI darbuotojai atidarę kameros duris. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Kadangi pareiškėjas nurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas dėl netinkamai atitverto sanitarinio mazgo, atsakovui tenka pareiga paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Teismas įpareigojo atsakovo atstovą pateikti duomenis kaip įrengtas sanitarinis mazgas, ar sanitarinio mazgo patalpa visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto (atskirtas iki lubų nuo likusios kameros), kaip įrengtos sanitarinio mazgo durys. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo, o iš pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ nėra aišku iš kelių pusių atitvertas sanitarinis mazgas, nėra jokių duomenų apie sanitarinio mazgo duris, todėl teismas laikė pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu, pagrįstais, t. y. teismas konstatavo, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, jog per visą bylai aktualų laikotarpį, pareiškėjui būnant Šiaulių TI, 348 dienas buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje.

19. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo organizuojamos socialinės reabilitacijos programos, nebuvo sudaryta galimybė sportuoti. Teismas pažymėjo, kad šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Skundų Šiaulių TI administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos, galimybės sportuoti ar kitokio laisvalaikio organizavimo, neteikė. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojamas užimtumas. Iš Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos matyti, kad Šiaulių TI organizuojamas laisvalaikio užimtumas suimtiesiems ir nuteistiesiems. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškėjo teisių dėl užimtumo organizavimo nepažeidė.

20. Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščiojimui gryname ore buvo skiriama tik 1 valanda. Teismas nurodė, kad šis teiginys yra abstraktus, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du, ne trumpesni kaip vienos valandos, pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 suimtiesiems ir nuteistiesiems nustatyta vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore trukmė. 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 suimtiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo trukmė gryname ore. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo matyti, jog jam buvo suteikta teisė kiekvieną dieną po 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Jokių duomenų, kad šis įsakymas nebuvo vykdomas, byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad jis turėjo teisę į ilgesnį nei vienos (nuo 2017 m. lapkričio 22 d. – dviejų) valandos pasivaikščiojimą gryname ore, todėl šiuos argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

21. Pareiškėjas nurodė, kad stogo, sienų konstrukcijose ir kanalizacijoje yra asbesto. Šie pareiškėjo teiginiai, kaip nurodė teismas, yra abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, todėl atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad patalpose buvo tarakonų, pelių, vorų, blakių, nebuvo vykdoma dezinfekcija ir deratizacija, tačiau šiuos argumentus teismas atmetė. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų teismas nustatė, kad dėl patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos pažeidimų nėra. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija – šias aplinkybes patvirtina dezinfekcijos planai.

22. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo tiekiamas nekaloringas maistas, jo per mažai, tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė su skundais ar prašymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo, nenurodė aplinkybių, kad jam rekomenduotas papildomas maitinimas, tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, t. y. kada jis gavo nekokybišką maistą arba maisto buvo per mažai. Iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos patikrinimo akto teismas nustatė, kad ištyrus maisto pavyzdžius dėl maisto kiekio ir kokybės pažeidimų nėra. Teismas, įvertindamas pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad neįrodyta, jog pareiškėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis.

23. Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo signalizacijos mygtuko, tačiau teismas sprendė, kad tokie teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau taisyklių 2 punktas numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Šiaulių TI gyvenamosioms patalpoms negali būti taikomas reikalavimas dėl pavojaus mygtuko įrengimo, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjo teiginys, kad dėl pavojaus mygtuko nebuvimo buvo pažeistos jo teisės, nepagrįstas.

24. Pareiškėjas nurodė, jog neturėjo galimybės išsiplauti savo asmeninius rūbus. Pagal HN 134:2015 40 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuris reglamentuoja viršutinių rūbų skalbimo tvarką. Aprašo 3 punkte numatyta, kad Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) viršutinių rūbų skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, o nesant pinigų asmeninėje sąskaitoje ilgiau nei 3 mėnesius, tai viršutiniai rūbai skalbiami nemokamai. Aprašo 13 ir 14 punktai numato skalbinių nepriėmimo procedūrą, jei suimtasis (nuteistasis) neturi ar turi nepakankamai lėšų savo asmeninėje sąskaitoje sumokėti už skalbimo paslaugas. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog Šiaulių TI atsisakė priimti skalbimui pareiškėjo viršutinius rūbus, pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją su prašymu skalbti jo viršutinius rūbus, neteikė skundų dėl atsisakymo skalbti jo rūbus, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų kada ir kokiomis aplinkybėmis Šiaulių TI atsisakė sudaryti galimybę pareiškėjui išsiskalbti viršutinius rūbus. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada jam nebuvo sudarytos galimybės skalbtis apatinius rūbus. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl neturėjimo galimybės išsiplauti savo asmeninius rūbus atmetė.

25. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI dažnai nebuvo šilto vandens, todėl ne galėjo nusiprausti duše, tačiau teismas sprendė, kad šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nedetalizuoti. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais į Šiaulių TI direktorių dėl tinkamų sąlygų praustis po dušu bei galimybės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, šiuos pareiškėjo teiginius teismas atmetė.

26. Pareiškėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Įvertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją, teismas padarė išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

27. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Teismas įvertindamas visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, pareiškėjas buvimo Šiaulių TI laikotarpiu turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma buvo pažeista trumpą laiką ir nežymiai. Dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms teismas priteisė 700 Eur neturtinės žalos.

III. 28. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pripažinti pirmosios instancijos teismos sprendimą nepagrįstą, tenkinti pareiškėjo skundą pilna apimtimi ir priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos arba grąžinti skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

29. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka konstitucinėje doktrinoje įtvirtinto aiškumo, motyvuotumo, argumentavimo, draudimo nuslėpti motyvus reikalavimų. Pareiškėjas teigia, kas sanitariniame mazge turi būti įrengiama atskira ventiliacinė sistema. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad teismas perkėlė jam įrodinėjimo pareigą, nurodydamas, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo mygtuko neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Žinojimas, kad aliarminio iškvietimo mygtuko nėra arba jis neveikia, o pareigūnų prisikviesti neįmanoma, provokuoja konfliktines situacijas tarp kalinamų asmenų, skatina fiziškai stipresnius asmenis naudoti psicholginį ir fizinį smurtą silpnesniųjų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad kameros turi būti aprūpintos baldais, tačiau pateikia tik vieną šį ginčo klausimą reglamentuojančio teisės akto citatą ir nutyli kitus šį klausimą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjas paaiškina, kad jeigu kamera įrengta daugiavietė, tai vadinasi, kad kameroje privalo būti šešios ar aštuonios kėdės. Šiaulių TI kamerose nebuvo spintelių arba lentynų knygoms, asmeninių spintelių daiktams, lentynų maisto produktams. Pareiškėjui būnant Šiaulių TI 348 dienas buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neįskaičiavo laikotarpio, kai buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su visais argumentais, kuriuos atmetė pirmosios instancijos teismas, nes tie argumentai yra nemotyvuoti. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl bylos perdavimo apeliacinės instancijos teismui užsitesė skundo nagrinėjimas ilgą laikotarpį, prašo priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

30. Atsakovo atstovas Šiaulių TI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apelaicinį skundą atmesti.

31. Atsakovo atstovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog kreipiantis dėl žalos atlyginimo, žalos padarymo faktą turi įrodyti žalos atlyginimo prašantis asmuo, tuo tarpu tiek pareiškėjo skunde, tiek apeliaciniame skunde lakoniškai dėstomi įrodymais nepagrindžiami pareiškėjo argumentai, reiškiami bendro pobūdžio nusiskundimai, nebūtinai kilę dėl laikymo sąlygų. Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Šiuo atveju, kaip ir pasisakė pirmosios instancijos teismas, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia ventiliacijos įrengimą, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nepaisant to, teismas pripažino pažeistas pareiškėjo teises dėl blogo kvapo kameroje, taigi, pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkintinas.

32. Taip pat teismas tenkino pareiškėjo skundo dalį dėl nevisiškai atskirto sanitarinio mazgo. Nors atsakovas pirmosios instancijos teismui aiškiai nurodė, kad sanitarinis mazgas atskirtas iš visų pusių, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, teismas pasisakė, kad atsakovas to neįrodė. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkintinas, o apeliaciniame skunde pakartotinai nurodomos tos pačios pretenzijos, atsakovas papildomai nepasisako.

33. Atsakovas atkreipia dėmesį į įrodinėjimo ypatumus šio pobūdžio bylose, t. y. jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui. Šiuo atveju, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas jokių konkrečių aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, todėl jo abstraktūs teiginiai atmetami. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nėra duomenų, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenustatė, kad dėl Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo sveikata.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

38. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Taisyklių ir higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl, vadovaujantis Taisyklių 2, 13 punktais, higienos normos HN 76:2010 2 punktu, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus ir duris). Mikroklimatao parametrai priklauso nuo kamerų įrengimo jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (lauko temperatūra, asmenų judėjimas iš kameros ar į kamerą). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės negalima konstatuoti kaip Šiaulių TI neteisėto neveikimo dėl ventiliacijos kamerose nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, pripažino kaip pagrįstą pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas.

39. Dėl signalizacijos mygtuko nebuvimo teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui būtų kilęs realus pavojus ar žala sveikatai, kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų iškvietimo sistema, tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas perkėlė jam įrodinėjimo pareigą, nurodydamas, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo mygtuko neįrengimas sukėlė neturtinę žalą, nepagrįsti.

40. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad jeigu kamera įrengta daugiavietė, tai reiškia, kad kameroje privalo būti šešios ar aštuonios kėdės, Šiaulių TI kamerose nebuvo spintelių arba lentynų knygoms, asmeninių spintelių daiktams, lentynų maisto produktams. Teisėjų kolegija, atsižvelgama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl baldų trūkumo kameroje ir vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, daro išvadą, kad šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir iš to kildinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas nebus.

41. Apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė reikalavimą priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėto reikalavimo pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija pareiškėjo reikalavimo priteisti procesines palūkanas nenagrinėja.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuotų pažeidimų ir jų sukeltų nepatogumų pobūdį, trukmę, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, byloje nesant duomenų apie pareiškėjo netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo fizinei ir psichinei sveikatai, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei naujausia LVAT praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma (700 Eur) yra visiškai adekvati ir proporcinga pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

43. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo, jog jam būtų priteista 25 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodo, kad nesutinka su visais pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriuos teismas atmetė ir pažymi, kad tie argumentai yra nemotyvuoti. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su visais pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriuos teismas atmetė, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys