8fc6ba75-42e3-4e7d-bdf2-f3d5a88f94eb · Kauno apygardos teismas

Pranešėja R

Pranešėja R. Cemnolonskienė                                      Baudžiamoji

byla Nr. 1A-706-81/2010

Teisėjas L.Noreika                                                       Proceso

Nr.36-1-00006-10

                                                                    Procesinio

sprendimo kategorija: 2.4.7.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus,

sekretoriaujant RÅ«tai BaltuÅ¡ninkaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam D. S., jo gynėjai advokatei Rasai Malinauskiene, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundÄ dėl

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Â Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) LR BK 284 str. 1d.50 MGL-6500 lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio bauda. Iš D. S.

R. A. priteista 800 lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybei priteista 240 lt proceso išlaidų už nukentėjusiajam R.

A. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

D. S. padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1d. nuteistas už tai, kad padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , o bÅ«tent, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tai yra, 2010-01-12 apie 13.30 val., vieÅ¡oje vietoje, daugiabučio namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbÄ nukentėjusiajam, aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės priežasties -

tariamai per garsiai leidžiamos muzikos, užsipuolė nukentėjusįjį R. A., vadindamas jį necenzūriniais žodžiais, elgdamasis

ypatingai įžūliai - sugriebdamas už drabužių jį tampė laiptinėje, taip suplėšydamas nukentėjusiojo striukę, sudavė ne mažiau 6 smÅ«gius ranka į įvairias kÅ«no vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ .

Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-23 nuosprendį panaikinti, jį iÅ¡teisinti, nes nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, iÅ¡vados nemotyvuotos, tuo pažeisti LR BPK 305 str. 1d.2,3 p. reikalavimai, bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Apeliantas mano, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus, aiÅ¡kiai demonstravo asmeninį iÅ¡ankstinį nusistatymÄ prieÅ¡ nuteistÄ jį, dėmesys buvo skiriamas į nuteistojo veiksmus po įvykio, analizuojami ir smerkiami nuteistojo, kaip pareigÅ«no, veiksmai, užduodami tendencingi klausimai, teismas nesivadovavo nuteistojo  parodymais, rėmėsi prieÅ¡taringais nukentėjusiojo ir liudytojų N. S., V. S., R. V.,

J. M. parodymais dėl nukentėjusiojo sužalojimų, kuriuos paneigia specialisto iÅ¡vada, nes joje teigiama, jog jokių iÅ¡orinių smurto žymių ant nukentėjusiojo kÅ«no nėra. Å i iÅ¡vada nuteistojo manymu patvirtina bÅ«tent nuteistojo parodymus, kad jis jokių smÅ«gių nesudavė nukentėjusiajam. Be to, byloje nėra nei vieno liudytojo mačiusio konflikto pradžiÄ .

Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad teismo iÅ¡vada, jog nuteistojo veiksmais sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, prieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms, nes nukentėjusiajam jokių sužalojamų nebuvo padaryta, konfliktas truko vos 2-3 minutes. Apeliantas teigia, jog jo veiksmai neturėjo neigiamų pasekmių visuomenei, nes jo veiksmai buvo padaryti dėl prieÅ¡iÅ¡kų tarpusavio asmeninių santykių su nukentėjusiuoju, įvykį matė tik du liudytojai, be to, per konfliktÄ buvo sumuÅ¡tas bÅ«tent nuteistasis. Apeliantas teigia, jog nukentėjusysis neadekvačiai reagavo į nuteistojo  praÅ¡ymÄ tyliau klausytis muzikos, pats užsipuolė D. S., nuo smÅ«gių apeliantas teigia bėgęs pas save į butÄ , tačiau R. A. neleido, todėl konfliktas persikėlė iÅ¡ pirmo aukÅ¡to į antrÄ . Apeliantas teigia, jog jo veiksmai buvo nukreipti tik prieÅ¡ nukentėjusįjį asmenį bei savęs gynybÄ , todėl, nuteistojo manymu, teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl LR BK 284 str. 1d. ir tuo neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Nuteistasis taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigia, jog civilinis ieškinys nemotyvuotas , priteistas nepagrįstai, nes nuteistasis jokių smūgių nesudavė, o konfliktas kilo būtent dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio.

Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos praneÅ¡imÄ , proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjos, praÅ¡iusių apeliacinį skundÄ dėl jame iÅ¡dėstytų motyvų patenkinti, prokuroro, praÅ¡iusio apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi bÅ«ti atmestas.

          LR BK 2 str. numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

             Nuteistasis iš esmės nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu.

LR BPK 20 str.

5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Lietuvos Aukščiausio teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003-06-20 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ, 1.1. punkte nustatyta, kad nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

 Išnagrinėjusi

baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad D. S. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs LR BK 284 str. 1 d.

numatytÄ nusikaltimÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡tirtomis bylos aplinkybėmis ir yra motyvuotos. Su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis kolegija visiÅ¡kai sutinka.

Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neigė sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam, teigė, kad tai nukentėjusysis jį užsipuolė, kai nuteistasis bandė sudrausminti dėl per garsiai leidžiamos muzikos, tačiau Å¡iÄ nuteistojo versijÄ teisėjų kolegijos manymu paneigia visi kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai. Nukentėjusiojo parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis parodė, jog D. S. gyvena 4 aukÅ¡te, jis t.y. nukentėjusysis, gyvena 1 aukÅ¡te, nukentėjusysis įvykio dienÄ buvo grįžęs į namus ir klausėsi muzikos, jam iÅ¡einant į namus, rakinant buto duris, jį užsipuolė nuteistasis, kuris iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, sudavė smÅ«gius, nuteistasis sakė, kad čia dėl muzikos, jie susistumdė, konfliktÄ nutraukė liudytoja L. M., kuri atidarė duris ir sudrausmino nuteistÄ jį, nukentėjusysis įbėgo pas kaimynę. Taip pat nukentėjusysis nurodė, jog įvykio metu D. S. buvo neblaivus. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos J.

M. parodymai bei nepilnametis liudytojas V. B.. J. M. parodė, jog girdėjo, kad laiptinėje konfliktuoja D. S. ir nukentėjusysis, D. S. rėkė,

keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, nukentėjusysis liepė D. S. atstoti, sakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , D. S. atsakė, kad jam policija

negrasintų, iÅ¡girdusi trenksmÄ Ä¯ savo buto duris, pro akutę matė kaip D. S. sudavė smÅ«gius ranka nukentėjusiajam, ji atidarė buto

duris ir įtraukė R. A. pas save. Matė, jog R.

A. bėgo iš nosies kraujas, suplėšyta striukė, nuo D. S. sklido alkoholio kvapas, jis buvo nusiteikęs agresyviai, jai muzika netrukdė. Liudytojas

D. B. taip pat patvirtino, jog matė per durų akutę, jog

Raimundas su Dainiumi mušasi, kas primas kurį pradėjo mušti nematė. Liudytojai D. G., D. M., L. M. nurodė,

jog girdėjo įvykio dienÄ muzikÄ , tačiau ji jiems netrukdė. Liudytojas A. B. nurodė, jog buvo lauke, laukė draugo, girdėjo laiptinėje

triukÅ¡mÄ , įėjęs į laiptinę matė ketvirtame aukÅ¡te gyvenantį policijos pareigÅ«nÄ (nuteistÄ jį), kuris buvo su civiliais rÅ«bais, uždusęs, jo kelnės pasmukę. Å ių liudytojų parodymai neprieÅ¡tarauja ir patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad pirmas dėl muzikos nukentėjusįjį užsipuolė nuteistasis. Teismas neturėjo pagrindo netikėti Å¡ių liudytojų parodymais, nes byloje nenustatyta, jog jie bÅ«tų vienaip ar kitais suinteresuoti bylos baigtimi, ar saistomi artimesniais ryÅ¡iais su nukentėjusiuoju nei su nuteistuoju, byloje nenustatyta jokių motyvų Å¡iems liudytojams apkalbėti nuteistÄ jį. Liudytojas S. V. patvirtino, jog dėl garsios muzikos buvo nesutarimų su D. S., jis yra iÅ¡jungęs liudytojo butui elektrÄ dėl per garsios muzikos. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, teisėjų kolegijos manymu, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada dėl nukentėjusiojo sužalojimų, nepaneigia liudytojų J. M., N. S., V. S. ir nukentėjusiojo parodymų, nes nukentėjusysis į specialistÄ kreipėsi sekančiÄ dienÄ , todėl natÅ«ralu, jog kraujas iÅ¡ nosies jau nebėgo, specialisto iÅ¡vadoje konstatuotas skausmingumas kairio momens srityje, kas nepaneigia nukentėjusiojo parodymų, jog jam galėjo bÅ«ti guzas dėl muÅ¡tynių. Be to, nors iÅ¡orinių kÅ«no sužalojimų nekonstatuota, iÅ¡vadoje konstatuojama, jog R. A. galėjo justi skausmÄ 2010-01-12 įvykio metu. Tai neprieÅ¡tarauja J. M. parodymams, jog ji matė kaip smÅ«giavo D. S. nukentėjusiajam į krÅ«tinę. Be to, pažymėtina, jog nei vienas po įvykio su nuteistuoju bendravę policijos pareigÅ«nas (liudytojai L. J., R. V., N. S., V. S.) nematė, jog D. S. bÅ«tų buvęs sužalotas. Liudytojai L. J.,

R. V. parodė, jog atvykus D. S. buvo išgėręs, sklido alkoholio kvapas, svirduliavo. L. J. parodė, jog vizualiai sužalojimų nesimatė, kad buvo sužalotas nesiskundė, jo sportinis kostiumas buvo tvarkingas. R. V. taip pat patvirtino, kad nuvykus pas D. S., pastarasis niekuo nesiskundė, pats sakė, kad

išgėręs. Liudytojas N. S. parodė, kad nuvykus pas D. S., rūbai jo buvo tvarkingi, pats S. A. pretenzijų

nereiškė, neminėjo kad jam būtų suduoti smūgiai. Liudytojas V.

S. taip pat patvirtino, jog S. sakė, jog jis nuo A. jokių sužalojimų nepatyrė. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegijos manymu pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir vadovavosi nukentėjusiojo parodymais bei aptartais liudytojų parodymais, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga, o D. S. parodymus vertino kaip gynybinę taktikÄ .

Be to, byloje nustatyta, jog konflikto metu buvo suplėšyta nukentėjusiojo žieminė striukė, kas patvirtina tÄ aplinkybę, jog D. S. užsipulti nukentėjusįjį nebuvo jokio pagrindo, nes jis jau iÅ¡eidinėjo iÅ¡ namų, muzika jau nebegrojo. Teisėjų kolegijos manymu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jų tikrumÄ patvirtina ir tas faktas, jog bÅ«tent nukentėjusiajam teko sprukti nuo D. S. smurto pas kaimynę J. M.. Dėl Å¡ių aplinkybių nukentėjusiojo ir J. M. parodymai visiÅ¡kai sutampa.

Nors nuteistasis skunde nesutinka su jo veikos kvalifikavimu - LR BK 284 str.1 d., tačiau teisėjų kolegijos manymu apelianto argumentai, jog konfliktas buvo asmeninio pobÅ«džio ir nenukreiptas į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausioji teismo formuojamos praktikos ir pagrįstai nurodė, jog kvalifikuojant veikÄ pagal LR BK 284 str. 1 d. neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimÄ pagal LR BK 284 str. apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog įvykio vieta yra vieÅ¡adaugiaaukščio

namo laiptinė. TriukÅ¡mÄ , plÅ«dimÄ si necenzÅ«riniais žodžiais girdėjo kaimynai, (J. M., nepilnametis V. B., A. B.), J. M. bÅ«tent iÅ¡girdusi muÅ¡tynes, ėjo pažiÅ«rėti kas vyksta, matė D. S. muÅ¡ant nukentėjusįjį,

muÅ¡tynes nutraukė. Liudytojas A. B. triukÅ¡mÄ , keliantį nerimÄ , girdėjo net bÅ«damas lauke, prie

laiptinės, iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ Ä—jo pažiÅ«rėti, kas vyksta. Tokiu bÅ«du akivaizdu, jog D. S. turėjo suprasti ir suvokti, jog savo veiksmais kėsinasi ir pažeidžia visuomenės rimtį ir tvarkÄ , jÄ neabejotinai pažeidė, buvo sutrukdyta rimtis J. M., A. B., V. B..

Apelianto skundo argumentas dėl Å¡aliÅ¡ko teismo nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas tyrė ir nagrinėjo tuos duomenis, kurie galėjo sutikti informacijos apie įvykį, t.y. buvo apklausti nuteistojo ir nukentėjusiojo kaimynai, taip pat dėl įvykio iÅ¡kviesti pareigÅ«nai, netoli

įvykio vietos įvykio metu buvęs liudytojas A. B.. Teismo posėdžio metu nagrinėti visi ikiteisminio tyrimo

metu surinkti duomenys turintys reikšmės nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Nuosprendyje pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, teismas nurodė išsamius ir pagrįstus bylos duomenų analize įrodymų vertinimo motyvus, teismas nurodė priežastis, dėl kurių vadovaujasi vienais bylos duomenimis ir dėl kurių priežasčių atmeta bei kaip vertina nuteistojo parodymus. Šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos bylos duomenų analize ir motyvuotos, nuosprendyje motyvai išdėstyti, todėl skundo argumentas dėl teismo šališkumo nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, išsamiai ir visapusiškai vertino įrodymus, LR BPK 20 straipsnio taisyklių nepažeidė.

Bausmė nuteistajam skirta teisingai. Skirdamas ir individualizuodamas D.

S. bausmę teismas tinkamai įvertino visas LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes: nuteistojo  asmenybę, pavojingumÄ , padarytos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir pagrįstai skyrė D. S. 50

(penkiasdeÅ¡imties) MGL-6500 (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų) dydžio baudÄ .

Teisėjų kolegijos manymu Å¡i bausmė yra bÅ«tina ir pakankama realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.Â

Apeliantas taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu.

Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).Â

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai, nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieÅ¡kovo padėtis negali bÅ«ti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžių, teisėjų kolegijos manymu, nustatė teisingÄ neturtinės žalos piniginę kompensacijÄ , vadovavosi LR  CK 6.250 str. 2 d., atsižvelgė į nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos žalos dydį, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis nurodė, jog dėl įvykio patyrė fizinį skausmÄ , tÄ patvirtino ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, pažeminimÄ (byloje nustatyta, jog nukentėjusysis buvo iÅ¡plÅ«stas necenzÅ«riniais žodžiais, muÅ¡amas, tÄ matė ir girdėjo kaimynai J. M., nepilnametis V. B.). Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatydamas neturtinės žalos dydį, vertindamas nusikalstamos veikos pobÅ«dį atsižvelgė į tai, kad nuteistasis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas policijos pareigÅ«nas, ir dėl to jis labiau nei kas kitas turėjo suprasti vieÅ¡osios tvarkos bei tinkamo elgesio taisykles bei atsakomybę už jų pažeidimÄ , todėl jo neteisėti veiksmai vertinti ciniÅ¡kai pagrįstai. Teisėjų kolegijos manymu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas LR CK 6.250 str. 2d. numatytas aplinkybes ir pagrįstai nustatė nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį- 800 lt. Â

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r i a :

nuteistojo D. S. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja                                                Regina Cemnolonskienė

Teisėjai:                                                                               Kęstutis Dargužis

                                                                                            Arvydas

Stankus