8fc4e784-0805-4299-992c-347bb48e398f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI4-1356-821/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03841-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Rūtos Miliuvienės ir Ivetos Pelienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei V. B.,

atsakovo atstovams A. C., M. B. ir S. G.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palangos Å¡ilumos tinklai“ skundÄ atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimo panaikinimo,

Teismas,

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2019-10-10 nutarimÄ Nr.O3E-534 „Dėl 2016 metais UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ iÅ¡ UAB „Litesko“ perimto turto“; 2) priteisti iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjos naudai visas pareiÅ¡kėjos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skunde teismui pareiÅ¡kėja nurodė, kad 2019-10-10 Taryba priėmė nutarimÄ Nr.O3E-534 (toliau – ir Nutarimas) su kuriuo pareiÅ¡kėja nesutinka, nes Nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, neatitinkantis materialinės teisės normų bei nepagrįstas faktinėmis aplinkybės, todėl turi bÅ«ti panaikintas. Nutarimas priimtas remiantis Tarybos Å ilumos ir vandens departamento Å ilumos kainų ir investicijų skyriaus 2019-10-03 pažyma Nr.O5-E-461 „Dėl UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ 2010-2019 metų investicijų“, kurioje padaryta iÅ¡vada, jog Bendrovė nepatyrė sÄ naudų įsigydama Pažymos 1 lentelėje parodytÄ Nuomininko investicijomis sukurtÄ TurtÄ Nr.1-5, todėl pažymoje Å¡is Turtas nagrinėjamas 0 verte.

PareiÅ¡kėjos manymu, Taryba, įgyvendindama jai suteiktas galias, padarė esminę klaidÄ , konstatuojant, kad pareiÅ¡kėjos įsigytas turtas 0 vertės. Nesutikdama su skundu pareiÅ¡kėja nurodo, jog Palangos miesto savivaldybės taryba ir UAB „Litesko“ (toliau – Nuomininkas) 2000-12-27 pasirašė SP UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ (toliau – Nuomotojas) Å¡ilumos Å«kio modernizavimo ir renovacijos sutartį Nr.1-K (toliau – Å ilumos Å«kio sutartis). Pagal Å ilumos Å«kio sutarties priedÄ Nr.1 – 2000-12-27 Turto nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), Nuomotojas, jam priklausantį turtÄ â€“ Palangos centralizuoto Å¡ilumos tiekimo Å«kį iÅ¡nuomojo Nuomininkui iki 2016-06-15.

Nuomos sutarties V skyriuje buvo numatyta turto nuomos kaina, IV minėtos sutarties skyriuje Å¡alys numatė nuomos mokesčių atsiskaitymo tvarkÄ . Vadovaujantis Nuomos sutarties IV skyriaus 5 p., Nuomininkui nurodyta vykdyti visus Turto pertvarkymo ir rekonstrukcijos darbus numatytus Å ilumos Å«kio sutartyje Turto atnaujinimui ir modernizavimui atlikti. Pasibaigus Å ilumos Å«kio sutarties terminui, 2016-05-31 tarp Nuomotojo ir Nuomininko buvo pasiraÅ¡ytas Turto perleidimo / grÄ Å¾inimo priėmimo perdavimo aktas, kurio 3 punkte nurodyta, kad Nuomos sutarties pagrindu Nuomotojo Nuomininkui per visÄ sutarties laikotarpį tinkamai pateiktų Nuomos mokesčio Nr.4 sÄ skaitų suma yra 2 661 765,73 Eur be PVM.

Minėtos akto 3 punkte tai pat nurodyta, kad Turto pagerinimų vertė (po nuolaidos) yra 2 661 765,73 Eur be PVM. Vadovaujantis Å ilumos Å«kio sutarties 1.8 punktu, pasibaigus Turto nuomos sutarties terminui Nuomotojas įsipareigojo nupirkti iÅ¡ Nuomininko Turto pagerinimus. PareiÅ¡kėja nurodo, jog tai reiÅ¡kia, kad Nuomininkas turėjo reikalavimo teisę, kylančiÄ iÅ¡ Å ilumos Å«kio sutarties, pagal kuriÄ Nuomotojas turėjo sumokėti Nuomininkui 2 661 765,73 Eur be PVM už įsigytus turto pagerinimus.

Pagal Nuomos sutarties V skyriuje nustatytÄ tvarkÄ , Nuomininkui buvo skaičiuojamas turto nuomos mokestis, mokėtinas Nuomotojui, kurio dalis pasibaigus Å ilumos Å«kio sutarčiai sudarė 2 661 765,73 Eur be PVM. Todėl turto pagerinimai bendrovei kainavo 2 661 765,73 Eur be PVM, kadangi Å¡iÄ sumÄ pareiÅ¡kėja sumokėjo Nuomininkui įskaitymo bÅ«du, todėl patyrė iÅ¡laidas. Taip pat pažymima, kad Nuomininkas grÄ Å¾ino iÅ¡nuomotÄ turtÄ , kurį pareiÅ¡kėja naudoja ekonominėje veikloje, pareiÅ¡kėja turi tęsti tokio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos skaičiavimÄ (VMI 2016-11-22 raÅ¡tas dėl turto nusidėvėjimo normatyvų nustatymo, jų tikslinimo bei turto perkainojimo (PMÄ® 17,18,20 str.).

Skunde pažymima, jog aplinkybė, jog jokių tiesioginių mokėjimų už perleidžiamo Turto pagerinimus nebuvo atliekama, neturi jokios įtakos, sprendžiant klausimÄ dėl patirtų/nepatirtų pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidų, kadangi pareiÅ¡kėjos reikalavimo pagal Nuomos sutartį įskaitymas yra prilyginamas skolos už įsigyjamÄ turtÄ apmokėjimui. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas už turto pagerinimus pagal Å ilumos Å«kio sutartį sumokėjo Nuomininkui 2 661 765,73 Eur be PVM, todėl patyrė iÅ¡laidas (sÄ naudas).

Taryba, įgyvendindama jai suteiktas galias padarė esminę klaidÄ , konstatuojant, neva pareiÅ¡kėjos įsigytas turtas buvo „0 Eur verte“. PareiÅ¡kėjos nuomone, Nutarimu buvo pažeisti teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, lex retro non agit, teisinio tikrumo ir aiÅ¡kumo principai. Atsakovas tikrųjų faktinių aplinkybių nenustatinėjo, nesiaiÅ¡kino aplinkybių ir neatliko tyrimo, nenurodė jokių motyvų ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ NutarimÄ .

Atsakovė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko prašė jį atmesti.

Taryba atsiliepime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatas (15 str. 3 d., 8 str. 10 d. 6 p., 8 str. 18 d.) energetikos įmonės, kurios verčiasi veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Taryba, o suderintos investicijos yra vertinamos kaip energetikos įmonių teikiamų paslaugų sÄ naudos ir turi įtakos reguliuojamų kainų dydžiui. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo 32 str. 2 d. nuostatas Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens kainos grindžiamos tiekėjo bÅ«tinomis (valstybės normuojamomis) sÄ naudomis. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sÄ naudos, nesusiję su Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekimo veikla, negali bÅ«ti įtraukiamos į Å¡ilumos ar karÅ¡to vandens kainas.

Atsiliepime pažymima, kad bendrovė 2018-03-07 raÅ¡tu Nr.SD-18-185, 2019-04-06 raÅ¡tu Nr.SD-19-192 Tarybai pateikė derinti 2010-2018 metų faktiÅ¡kai atliktas investicijas, 2019-2020 metų planuojamas investicijas ir UAB „Litesko“ 2006-2016 metais atliktų investicijų į Palangos Å¡ilumos Å«kį dėka sukurtÄ ir pareiÅ¡kėjai 2016 m. perduotÄ turtÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad Nuomininko grÄ Å¾intas / perduotas turtas Tarybai pateiktas derinti pradine verte, t.y. nevertinant fakto, kad turtas buvo naudojamas Å¡ilumos tiekimo bei kitose veiklose ir dėvėjosi. Taryba laikosi pozicijos, kad reguliacinės apskaitos prasme pareiÅ¡kėjo jokių iÅ¡laidų investicijos atlikti nepatyrė. PrieÅ¡inga iÅ¡vada ne tik neatitiktų realios faktinės situacijos, tačiau ir pažeistų teisės aktuose įtvirtintÄ mažiausių sÄ naudų principÄ , bei nepagrįstai padidintų Å¡ilumos kainÄ vartotojams už pareiÅ¡kėjos teikiamas paslaugas.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo Akto ir jo priedų akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja nevertino fakto, kad Nuomininko 2005-01-01 – 2016-05-31 laikotarpiu atliktos investicijos buvo naudojamos ekonominėje veikloje, t.y. buvo dėvimos, o jų likutinė vertė mažėjo. Pažymi, kad Nutarimas niekaip neapriboja pareiÅ¡kėjos teisės naudoti turtÄ ekonominėje veikloje, nekeičia Å¡io turto vertės ir (ar) neapriboja pareiÅ¡kėjos teisės tęsti Å¡io turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimÄ , t.y. niekaip neprieÅ¡tarauja VMI pateiktam iÅ¡aiÅ¡kinimui. Taryba, priimdama sprendimÄ dėl investicijų ir (ar) turto derinimo, nutarimais nustato veikloje naudojamo turto reguliacinę vertę, t.y. vertę, kuri gali bÅ«ti traukiama į reguliuojamas kainas. Priimdama NutarimÄ Taryba vadovavosi Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-07-10 nutarimu Nr.O3-100 (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as). Pagal Å¡io Tvarkos apraÅ¡o 1 ir 62 p. nuostatas Taryba priimdama NutarimÄ analizavo reguliacinę turto vertę, kuri reikalinga reguliuojamų paslaugų, Å¡iuo atveju Å¡ilumos kainoms, nustatyti.

Pažymi, kad nuomos mokestis pagal Nuomos sutartį, įskaitant Nuomos mokestį Nr. 4, kaip jis apibrėžiamas Nuomos sutarties 5 skyriaus 1 punkte (iÅ¡nuomoto turto nusidėvėjimo sÄ naudas), jau buvo įvertintas Komisijai nustatant UAB „Litesko“ filialo „Palangos Å¡iluma“ centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos bazines kainas. G. C. tiekiamos Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens kainų nustatymo metodikos, patvirtintos 2003-07-08 nutarimu Nr.O3-43, nuostatos (49.8 p. ir 58 p.) numatė iÅ¡nuomoto turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sÄ naudų ir normatyvinio pelno įvertinimÄ , nustatant Å¡ilumos kainas (kainų dedamÄ sias). Tai, kad nuomos mokestis buvo įvertintas UAB „Litesko“ filialo „Palangos Å¡iluma“ Å¡ilumos kainose, patvirtinta Komisijos Å ilumos skyriaus 2005-04-29 pažyma Nr. Å 1-28, kurios pagrindu buvo priimtas Komisijos 2005-05-20 nutarimas Nr.O3-24. 2005 m. nustatant Å¡ilumos bazinę kainÄ , buvo įvertinta 877,17 tÅ«kst. Lt (254,05 tÅ«kst. Eur) Nuomos mokesčio Nr.4. į 2005 m. Å¡ilumos bazinę kainÄ nuo iÅ¡sinuomoto turto buvo įskaičiuotas ir normatyvinis pelnas. Vėlesnis Å¡ilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo reglamentavimas nenumatė Å¡ilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo, koreguojant Å¡ilumos bazinėje kainoje įvertintas iÅ¡sinuomoto turto nusidėvėjimo sÄ naudas. Nuomos mokestis Nr. 4 buvo įvertintas UAB „Litesko“ filialo „Palangos Å¡iluma“ taikomoje Å¡ilumos kainoje, kuriÄ filialas taikė iki 2016-05-31 ir pareiÅ¡kėjos taikomoje Å¡ilumos kainoje nuo 2016-06-01 iki 2019-12-31. Jei Taryba suderintų pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas derinti investicijas pareiÅ¡kėjos nurodyta verte, tos pačios sÄ naudos, t.y. nusidėvėjimo amortizacijos sÄ naudos ir investicijų grÄ Å¾a, kurios jau kartÄ buvo įtrauktos į Å¡ilumos tiekėjo UAB „Litesko“ filialo „Palangos Å¡iluma“ centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos bazines kainas, pakartotinai bÅ«tų įtrauktos nustatant pareiÅ¡kėjos paslaugų kainas, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡ilumos vartotojas, mokėdamas už Å¡ildymÄ , Å¡ias sÄ naudas padengtų du kartus.

Atsiliepime pažymima, kas Nutarimas pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų normomis. Nutarimo preambulėje nurodytai teisės aktais, kuriais vadovaujantis jis buvo priimtas, taip pat nurodyta ir šio nutarimo priėmimo faktinis pagrindas bei įrodymai – pareiškėjos Tarybai pateikti dokumentai bei 2019-10-03 Pažyma. Tarybos posėdžiui teikiami klausimai turi būti visapusiškai išnagrinėti, tiksliai ir aiškiai suformuluoti, pateikiami siūlomi nutarimų projektai ir pažymos dėl jų. Pareiškėjos atstovai Nutarimui pastabų nepareiškė.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjos atstovė palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo skundÄ tenkinti.

Atsakovės atstovai teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Šioje byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2019-10-10 nutarimo Nr.O3E-534 „Dėl 2016 metais UAB „Palangos šilumos tinklai“ iš UAB „Litesko“ perimto turto“, teisėtumo ir pagrįstumo.

RaÅ¡ytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės tarnyba ir UAB „Litesko“ (Nuomininkas) 2000-12-27 pasirašė SP UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ Å¡ilumos modernizavimo ir renovacijos sutartį NR.1-K (Nuomos sutartis), kuria Nuomotojas iki 2016-06-15 Nuomininkui iÅ¡nuomojo jam priklausantį turtÄ - Palangos centralizuoto Å¡ilumos tiekimo Å«kį. Pasibaigus Nuomos sutarčiai Nuomotojas ir Nuomininkas 2016-05-31 pasirašė turto perleidimo / grÄ Å¾inimo priėmimo – perdavimo aktÄ , pagal kurį UAB „Litesko“ grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjai pagal Nuomos sutartį iÅ¡nuomotÄ ilgalaikį turtÄ bei Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo 2000-12-27 iki 2016-05-31) Nuomininko sukurtÄ ilgalaikį turtÄ .

PareiÅ¡kėja 2018-03-07 raÅ¡tu Nr.SD-18-185 „Dėl investicijų derinimo“ ir 2019-04-16 raÅ¡tu Nr.SD-19-192 „Dėl UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ Å¡ilumos bazinės kainos dedamųjų projekto“ atsakovei pateikė derinti faktiÅ¡kai atliktas ir planuojamas investicijas bei UAB „Litesko“ 2006-2016 metais atliktų investicijų į Palangos Å¡ilumos Å«kį dėka sukurtÄ ir pareiÅ¡kėjai 2016 m. perduotÄ turtÄ .

Tarybos Å ilumos ir vandens departamento Å ilumos kainų ir investicijų skyrius (toliau – ir Skyrius), vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, patikrino pareiÅ¡kėjos pateiktÄ derinti turtÄ ir investicijas, ir savo iÅ¡vadas iÅ¡dėstė Skyriaus 2019-10-03 pažymoje Nr. O5E-461 „Dėl UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ 2010-2019 metų investicijų“ (toliau – ir Pažyma Nr. O5E-461). Tarybos Skyrius Pažymoje Nr. O5E-461 siÅ«lė Tarybai pritarti parengtam nutarimo projektui.

Taryba 2019-10-10 vykusio posėdžio metu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi ir Energetikos įmonių Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-07-10 nutarimu Nr.O3-100, (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as) įvertino pareiÅ¡kėjos pateiktÄ informacijÄ ir atsižvelgusi į PažymÄ Nr. O5E-461, priėmė 2019-10-10 nutarimÄ Nr. O3E-534.

Minėtu Nutarimu Taryba nutarė derinti 2016 m. UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ iÅ¡ UAB „Litesko“ perimtÄ turtÄ (Turto Nr.1 Å¡ilumos apskaitos prietaisų įsigijimas ir sumontavimas; Nr.2 ilgalaikio turto įsigijimas (turto kurio vertė nesiekia 3 tÅ«kst. Eur); Nr.3 kompiuterinė ir programinė įranga; Nr.4 Å¡ilumos trasų rekonstrukcija; Nr.5 investicijos į kitÄ ilgalaikį turtÄ ). Taryba nutarė derinti pareiÅ¡kėjos 2016 m. iÅ¡ UAB „Litesko“ perimtÄ turtÄ 0 Eur turto verte.

Ginčo klausimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos VieÅ¡ojo administravimo įstatymas, Å ilumos Å«kio įstatymas, Energetikos įstatymas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-07-08 nutarimu Nr.O3-43 patvirtinta Centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens kainų nustatymo metodika, taip pat Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-07-10 nutarimu Nr.O3-100 patvirtintas Tvarkos apraÅ¡as.

Pagal Energetikos įstatymo (2019-02-14 įstatymo Nr. XIII-1968 redakcija) 8 straipsnio 1 dalį energetikos srityje veikiančių subjektų veiklÄ reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiÅ«rÄ bei kontrolę atlieka Taryba. Pagal Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Taryba. Jeigu Å¡ios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Taryba, jos negali bÅ«ti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiÅ«rėti. Å ilumos Å«kio įstatymas (1 straipsnis) reglamentuoja Å¡ilumos Å«kio valstybinį valdymÄ , Å¡ilumos Å«kio subjektų veiklÄ , jų santykius su Å¡ilumos vartotojais, tarpusavio ryÅ¡ius ir atsakomybę, o Å¡io straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinti tokie tikslai kaip mažiausiomis sÄ naudomis užtikrinti patikimÄ ir kokybiÅ¡kÄ Å¡ilumos tiekimÄ Å¡ilumos vartotojams. Pagal Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi bÅ«ti numatytos bÅ«tinos energijos iÅ¡teklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir Å¡io įstatymo 8 straipsnio 18 dalyje numatytos iÅ¡laidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grÄ Å¾a ir (ar) nuosavybės grÄ Å¾a, taip pat gali bÅ«ti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrÄ ir energijos efektyvumÄ , vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikimÄ . Energetikos įmonėms, diegiant energetikos inovacijas, su Å¡ia veikla susijusios iÅ¡laidos pripažįstamos pagrįstomis, vadovaujantis Tarybos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų interesus, kad inovacijomis bÅ«tų siekiama energetikos sektoriaus efektyvumo, lankstumo ir tvarumo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas bylas dėl Tarybos (anksčiau Komisijos) priimtų sprendimų, savo praktikoje ne kartÄ yra akcentavęs, jog vadovaujantis ABTÄ® 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi, teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamÄ tyrimÄ ir vertinimÄ , įstatymu yra priskirta Komisijai. Dėl Å¡ių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iÅ¡ esmės apsiriboja patikrinimu, ar, įgyvendindama savo diskrecijÄ , Komisija nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat turi įvertinti, ar priimant skundžiamÄ Komisijos sprendimÄ buvo laikytasi atitinkamų procedÅ«rinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas. Be to, ir Europos SÄ jungos teismai yra ne kartÄ pripažinę ir nuosekliai laikosi savo suformuotos praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politikÄ tam tikroje srityje, teismai, spręsdami bylas, nagrinėja tik, ar įgyvendindamos joms suteiktas galias institucijos laikėsi nustatytų procedÅ«rų, nepadarė esminės klaidos ar nepiktnaudžiavo valdžia, ar aiÅ¡kiai nevirÅ¡ijo joms suteiktų galių (LVAT administracinėse bylose: Nr. A502-72/2009, Nr. A525-1626/2010; Nr. A525-390/2011 ir kt.). Todėl teismas nagrinėdamas Å¡io pobÅ«džio bylas turi įvertinti, ar atsakovas, įgyvendindamas jam suteiktas galias, laikėsi nustatytų procedÅ«rų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nepiktnaudžiavo valdžia ar aiÅ¡kiai nevirÅ¡ijo suteiktų galių.

Rengdamas PažymÄ Nr. O5E-461 Skyrius iÅ¡analizavo ir įvertino pareiÅ¡kėjos pateiktų derinti investicijų ir turto, kurių bendra suma yra 4 415,2 tÅ«kst. Eur, duomenis. PareiÅ¡kėjos pateiktas derinti UAB „Litesko“ 2006-2016 metais atliktų į Palangos Å¡ilumos Å«kį dėka sukurtas ir jai 2016 m. perduotas Turtas yra parodytas 1 lentelėje ir detalizuotas 2-5 lentelėse. Turto vertinimÄ Skyrius pateikė Pažymos 2 skyriuje, kuriame įvertinus Nuomos sutarties VI skyriaus nuostatas nustatė, jog pasibaigus Nuomos sutarčiai, pareiÅ¡kėja Nuomininkui už perduotÄ ilgalaikį turtÄ (atliktas investicijas) skolinga neliko, nes Nuomininko Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu reguliuojamoje Å¡ilumos tiekimo veikloje įsigytas ir pasibaigus Nuomos sutarčiai Aktu perduotas turtas (atliktos investicijos) padengė Nuomininko pareiÅ¡kėjai nesumokėtÄ nuomos mokestį. Nustačiusi, jog pareiÅ¡kėja nepatyrė sÄ naudų įsigydama Pažymos 1 lentelėje parodytÄ TurtÄ 1-5, šį turtÄ nagrinėjo 0 Eur verte. Taip pat Pažymoje nustatyta, jog turto dalys yra sukurtos investicijomis, kurios buvo suderintos Komisijos vieÅ¡o posėdžio 2007-03-27 protokolu NrO2-9 ir Komisijos 2009-05-28 nutarimu Nr.O3-61.

Taryba įvertinusi Skyriaus iÅ¡vadas dėl UAB „Litesko“ 2006-2016 metais atliktų į Palangos Å¡ilumos Å«kį investicijų ir jai 2016 m. perduoto Turto, 2019-10-10 priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamÄ nutarimÄ Nr. O3E-534, kuriuo nutarta derinti pareiÅ¡kėjos 2016 m. iÅ¡ UAB „Litesko“ perimtÄ turtÄ 0 Eur turto verte.

PareiÅ¡kėjos nesutikimas su Nutarimu ir skundas grindžiamas tuo, jog pagal Nuomos sutarties V skyriuje nustatytÄ tvarkÄ , Nuomininkui buvo skaičiuojamas turto nuomos mokestis, mokėtinas Nuomotojui, todėl turto pagerinimai bendrovei kainavo 2 661 765,73 Eur be PVM, kadangi Å¡iÄ sumÄ pareiÅ¡kėja sumokėjo Nuomininkui įskaitymo bÅ«du, todėl patyrė iÅ¡laidas.

Dėl pareiÅ¡kėjos argumento, jog Taryba nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog už pagerinimus Nuomininkui buvo sumokėta įskaitymo bÅ«du ir iÅ¡laidos buvo patirtos, teismas pažymi, jog priimdama sprendimus dėl turto ir (ar) investicijų derinimo, Taryba teisės aktų yra įpareigota nustatyti veikloje, kurios kainos yra reguliuojamos, naudojamo turto (investicijų) reguliacinę vertę, t.y. vertę, kuri gali bÅ«ti traukiama į reguliuojamas kainas. Tvarkos apraÅ¡as reglamentuoja energetikos įmonių planuojamų vykdyti, vykdomų ar įvykdytų investicijų, susijusių su reguliuojama veikla, vertinimo ir derinimo Taryboje bei įvykdytų investicijų kontrolės tvarkÄ , o jo tikslas - nustatyti skaidrius, objektyvius ir nediskriminuojančius investicijų vertinimo ir derinimo principus bei tvarkÄ (Tvarkos apraÅ¡o 1 ir 2 punktai). Pagal Tvarkos apraÅ¡o 101 punktÄ , įstatinio kapitalo didinimo bÅ«du reguliuojamoms energetikos įmonėms akcininko į įmonės balansÄ perduotas ilgalaikis turtas ir savivaldybės po 2010-01-01 įsigytas turtas, kuris Å¡ilumos tiekimo įmonei savivaldybės perduotas valdyti nuomos pagrindu, Tarybos vertinamas ir derinamas tokia pat tvarka kaip ir investicijos. Ekonominis investicijų įvertinimas atliekamas skaičiuojant investicijų įtakÄ reguliuojamoms kainoms bei taikant kaÅ¡tų ir naudos analizės metodÄ . Taryba įvertina energetikos įmonės investiciniame projekte atliktÄ investicijos įtakos reguliuojamoms kainoms skaičiavimÄ per visÄ investicijų sukurtos infrastruktÅ«ros numatyto eksploatacijos (nusidėvėjimo) laikotarpį (Tvarkos apraÅ¡o 62 ir 63 punktai). PareiÅ¡kėja Nuomininko investicijomis sukurtÄ turtÄ Tarybai pateikė derinti „pradine verte“, nors tiek UAB „Litesko“, tiek vėliau pati pareiÅ¡kėja šį turtÄ naudojo ekonominėje veikloje.

Be to, kaip jau buvo minėta, Taryba nustatė, jog nuomos mokestis (taip pat ir Nuomos mokestis Nr.4) pagal Nuomos sutartį jau buvo įvertintas Komisijai nustatant UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ centralizuotai tiekamos šilumos bazines kainas, kurias UAB „Litesko“ Palangos filialas taikė iki veiklos vykdymo pabaigos 2016-05-31, o pareiškėja - iki 2016-12-31.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-07-08 nutarimu Nr.O3-43 patvirtintos Centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens kainų nustatymo metodikos (redakcija galiojusi nuo 2003-07-26 iki 2005-04-02) 49.8 punktas numatė, jog sÄ lyginai pastovios ir joms prilygintos sÄ naudos yra nuomos mokestis už iÅ¡sinuomotÄ Å¡ilumos Å«kio turtÄ , rodomas atskira eilute, kuris apskaičiuojamas pagal turto nuomos sutartyse nustatytas sÄ lygas, o pagal 58 punktÄ skaičiuojant normatyvinį pelnÄ operatoriams jis skaičiuojamas papildomai ir nuo iÅ¡sinuomoto turto. Kaip matyti iÅ¡ Komisijos Å ilumos skyriaus 2005-04-29 pažymos Nr. Å 1-28, kurios pagrindu buvo priimtas Komisijos 2005-05-20 nutarimas Nr.O3-24, 2005 m. nustatant Å¡ilumos bazinę kainÄ , buvo įvertinta 877,17 tÅ«kst. Lt (254,05 tÅ«kst. Eur) Nuomos mokesčio Nr.4., o 2122,48 tÅ«kst. Eur suma suderinta Komisijos 2009-05-28 nutarimu Nr.O3-61 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Palangos Å¡iluma“ investicijų, iÅ¡ dalies finansuojamų iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų“. Ä®vertinus Å¡ias teisės aktų nuostatas ir Pažymoje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos pateiktos derinti turto (investicijų) amortizacijos sÄ naudos jau buvo įtrauktos į Nuomininko UAB „Litesko“ filialo „Palangos Å¡iluma“ centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos bazines kainas, todėl pakartotinis jų įtraukimas reikÅ¡tų, jog vartotojai už Å¡ias sÄ naudas sumokėtų du kartus.

Dėl pareiÅ¡kėjos argumento, jog Nuomininkui grÄ Å¾inus iÅ¡nuomotÄ turtÄ , kurį pareiÅ¡kėja naudoja ekonominėje veikloje, pareiÅ¡kėja turi tęsti tokio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos skaičiavimÄ , teismas pažymi, jog Pelno mokesčio įstatymas nereglamentuoja nusidėvėjimo ir investicijų grÄ Å¾os skaičiavimo, t.y. klausimų, kurie priskirti Tarybos kompetencijai. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjos nurodomas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-11-22 raÅ¡tas Nr.(32.40-PM)RM-32673, parengtas atsakant į pareiÅ¡kėjos paklausimÄ dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvų nustatyto, jų tikslinimo ir turto perkainojimo prievolės. Minėtame raÅ¡te pasisakoma dėl Pelno mokesčio įstatymo nuostatų taikymo, tačiau jis niekaip neįtakoja Tarybos nustatomos reguliacinės turto vertės ir atitinkamai pareiÅ¡kėjos ginčijamas Nutarimas, niekaip neįtakoja pareiÅ¡kėjos turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo Pelno mokesčio įstatymo prasme.

Pareiškėjos skundas grindžiamas ir tuo, jog Tarybos nutarimas nepagrįstas faktiniai duomenimis, priimtas neatliktus tyrimo ir neišsiaiškinus visų aplinkybių.

Pasisakant dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjos argumentų visų pirma pažymėtina, kad Tarybos darbo organizavimo tvarkÄ , posėdžių organizavimÄ , darbotvarkės sudarymÄ , medžiagos posėdžiams pateikimo tvarkÄ ir kitus su Tarybos veikla susijusius klausimus, nustato Tarybos nuostatai. Tarybos nuostatų 64 punktas numato, kad Tarybos pirmininko pasiraÅ¡ytÄ darbotvarkę Veiklos valdymo skyrius kartu su nutarimų projektais ir pažymomis dėl jų bei kita informacine medžiaga ne vėliau kaip prieÅ¡ 4 darbo dienas iki posėdžio paskelbia svetainėje, o kviečiamiems dalyviams pagal klausimo rengėjų sudarytÄ sÄ raÅ¡Ä iÅ¡siunčiami praneÅ¡imai apie Tarybos posėdį. Pagal Tarybos nuostatų 59 punktÄ Tarybos posėdžiui teikiami klausimai turi bÅ«ti visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti, tiksliai ir aiÅ¡kiai suformuluoti, turi bÅ«ti pateikiami siÅ«lomi nutarimų projektai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2019-10-04 raštu buvo informuota apie 2019-10-10 vyksiantį posėdį, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų teikusi pastabas dėl Nutarimo projekto. Be to, pareiškėjos atstovai dalyvavo posėdyje, kurio metu buvo svarstomas ir priimtas ginčijamas nutarimas, todėl taip pat galėjo išsakyti savo pastabas dėl Pažymos argumentų į kuriuos, jos manymu, buvo reikalingas detalesnis Tarybos paaiškinimas.

Pažymėtina, kad ginčijamas Nutarimas buvo parengtas pareiškėjos pateiktos informacijos pagrindu, todėl negalima sutikti su pareiškėjos argumentais, jog pačios pareiškėjos pateikta informacija buvo nepakankama. Juo labiau, kad pareiškėja jokių pastabų Tarybai dėl Pažymos neturėjo.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad Taryba, priimdama skundžiamÄ nutarimÄ , bÅ«tų virÅ¡ijusi jai suteiktus įgaliojimus, ar bÅ«tų padariusi esminius procedÅ«rinius pažeidimus, sudarančius savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ skundžiamam nutarimui panaikinti.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėsto daugiau argumentų, tačiau jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame teismo sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

PareiÅ¡kėja teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį, teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. PareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palangos Å¡ilumos tinklai“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Saulius Jakaitis

Rūta Miliuvienė

Iveta Pelienė