8fc234b7-8199-43bb-b413-e57ed697d54a · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A–430/2012                                                                    Proceso Nr. 1-61-1-00973-2010-1                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:                                                               1.2.3.2.2; 1.2.3.2.9; 1.2.14.1.2.

LIETUVOS Apeliacinis teismasN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio ir RÅ«tos Mickevičienės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,nuteistajam K. S.,gynėjams advokatams Liudmilai Karvelienei, Aldevinui Å vedui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. K. gynėjos advokatės Stasės KupčiÅ«nienės ir nuteistųjų K.

S. bei S. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:             S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau­ – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 9 punkte, 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:             pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 9 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų;             pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir S. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.             K.

S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 9 punkte, 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:             pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 9 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų;             pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir K.

S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.             Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡ S. K. ir K. S. solidariai priteista R. M. K. 3604 litai turtinei žalai atlyginti ir 96100 litų neturtinei žalai atlyginti, T. K. – 46100 litų neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : K. S. ir S. K. nuteisti už tai, kad 2010 m. rugsėjo 25 d. apie 21.30 val., apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), H.

K. priklausančioje gyvenamojoje priekaboje „Tabbert 460/1“, veikdami kartu bendrininkų grupe dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdami sau turtinės naudos – atlygio už H. K. atliktus darbus, tyčia sudavė dėl senyvo amžiaus bejėgiÅ¡kos bÅ«klės H. K., gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 9 smÅ«gius kumščiais į galvÄ , krÅ«tinę, abi kojas, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam H. K. poodines kraujosruvas akių vokuose, odos nubrozdinimus veide, muÅ¡tines žaizdeles nosies nugarėlėje, kaktoje, lÅ«pose, ties kaire akimi, kraujosruvas galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairio smegenų pusrutulio, kraujo iÅ¡siliejimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, deÅ¡inio VI Å¡onkaulio lūžimÄ , odos nubrozdinimus abiejose kojose, nuo ko H.

K. laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 26 d. apie 10.30 val. iki 2010 m. rugsėjo 28 d. apie 8.30 val., mirė – t. y. tyčia dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės H. K..Be to, K. S. ir S. K. nuteisti už tai, kad 2010 m. rugsėjo 25 d. apie 21.30 val., apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), H. K. priklausančioje gyvenamojoje priekaboje „Tabbert 460/1“, kartu veikdami bendrininkų grupe, iÅ¡ karto po H. K. sužalojimo, siekdami užkirsti keliÄ galimam pagalbos kvietimui, atvirai pagrobė svetimÄ , H.

K. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 6610i“ su SIM kortele bendros 100 litų vertės bei 2 butelius 0,5 l talpos nenustatytos vertės nenustatyto alkoholinio gėrimo.             Apeliaciniu skundu nuteistojo S. K. gynėja advokatė Stasė KupčiÅ«nienė praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendį pakeisti – iÅ¡teisinti S. K. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 9 punktÄ , neįrodžius jo kaltės. Gynėja nurodo, kad S. K. neturėjo motyvo nužudyti H.

K. ir smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė. SmÅ«gius, dėl kurių nukentėjusysis mirė, sudavė nuteistasis K. S.. Liudytojo J. V. parodymai patvirtina, kad nukentėjusįjį sumušė K. S.. Liudytojų, mačiusių įvykį, byloje nėra. Dėl mobiliojo ryÅ¡io telefono vagystės S. K. prisipažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti iÅ¡ kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 9 punktÄ . Apeliantas nurodo, kad jis neturėjo motyvo muÅ¡ti H.

K.. SmÅ«gius H. K. sudavė K. S.. Liudytojai A. I., V. B. yra susitarę duoti jį kaltinančius parodymus. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad jis sudavė smÅ«gius H. K.. K. S. jį apklaba norėdamas iÅ¡vengti atsakomybės. S. K. praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis turi neįgaliÄ Å¾monÄ ir trejų metų sÅ«nų. Sprendžiant iÅ¡ skundo turinio apeliantas nesutinka ir su jam paskirtos bausmės dydžiu.Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti, civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės ir neturtinė žalos atlyginimo atmesti.

Nesutikdamas su teismo iÅ¡vadomis dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 9 punktÄ apeliantas nurodo, kad jis H. K. sudavė delnu vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę. Dėl suduoto smÅ«gio nukentėjusysis galvos nesusimušė. SmÅ«gius, dėl kurių nukentėjusysis mirė, sudavė S. K.. Teismo iÅ¡vada, jog H. K. mirtis galėjo įvykti ir dėl K. S. suduoto smÅ«gio, yra tik prielaida. Teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ , kadangi neiÅ¡siaiÅ¡kino ir neįvertino jo kaltę paneigiančių aplinkybių.

Byloje nėra įrodymų, kad jo suduotas vienas smÅ«gis į krÅ«tinės sritį buvo H. K. mirties priežastimi. Atsižvelgiant į tai, kad jis H. K. sudavė tik vienÄ nestiprų smÅ«gį, jo padaryta nusikalstama veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnį. Nesutikdamas su teismo iÅ¡vadomis dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, apeliantas nurodo, kad butelių su alkoholiais gėrimais ir H. K. priklausiusio mobilaus ryÅ¡io telefono nevogė. Mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ pavogė nuteistasis S. K..

Tai patvirtina liudytojo V. I. parodymai, be to, pavogtas telefonas buvo rastas pas S. K.. Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirta bausme ir nuosprendžio dalimi dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad teismas neargumentavo iÅ¡vadų dėl žalos priteisimo.Atsikirtimu į nuteistojo S. K. apeliacinį skundÄ nuteistasis K. S. praÅ¡o jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 9 punkto į BK 140 straipsnį bei iÅ¡teisinti jį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis K.

S. ir jo gynėjas advokatas A. Å vedas prašė K. S. apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo S. K. gynėja advokatė L. Karvelienė prašė tenkinti S. K. ir jo gynėjos advokatės S. KupčiÅ«nienės apeliacinius skundus, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų K. S. ir S. K. bei jo gynėjos apeliaciniai skundai atmetami.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės ir padarytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos.

Nuteistųjų kaltė padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 9 punkte ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, numatytus nusikaltimus įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡samiai iÅ¡tirtų įrodymų visetu.Byloje nustatyta, kad H. K. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, paveikiant galvÄ ne mažiau kaip aÅ¡tuoniais trauminiais poveikiais. Kadangi iÅ¡ Å¡ių trauminių poveikių neįmanoma iÅ¡skirti kurio nors vieno, nulėmusio vidinius kraujo iÅ¡siliejimus smegenyse, todėl laikoma, kad mirtis įvyko nuo Å¡ių trauminių poveikių į galvÄ visumos.

Nors nuteistasis S. K. teigia, kad smÅ«gius H. K. sudavė tik K. S., o pastarasis nurodo nukentėjusiajam sudavęs vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę, tačiau Å¡ie teiginiai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs bylos aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad K. S. ir S. K. veikdami kaip bendravykdytojai, kartu sumušė H. K., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo J.

V. parodymų, dar bÅ«damas gyvas nukentėjusysis jam pasakė, kad 2010 m. rugsėjo 25 d. jį sumušė K. S. ir S. K.. Liudytoja J. B. patvirtino, kad 2010 m. rugsėjo 26 d. ryte nuvykęs pas H. K. J. V. rado jį stipriai sumuÅ¡tÄ , H. K. jam pasakė, kad jį sumušė K. S. ir S. K.. Liudytojai V. I., K. P. ir A. I. parodė, kad iÅ¡ paties S. K. pasakojimo sužinojo, jog pastarasis su K. S. sumušė H. K.. Liudytojas V. B. taip pat parodė, kad iÅ¡ K. S. pasakojimo sužinojo, kad jie kartu sumušė H.

K.. Å ių liudytojų parodymai paneigia nuteistųjų parodymus, kuriais pastarieji atsakomybę dėl nukentėjusiojo sužalojimo perkelia vienas kitam, taip siekdami iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už H. K. nužudymÄ .Bendrininkavimo bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: raÅ¡tu, žodžiu ar konkliudentinias veiksmais.

Nors iÅ¡ bylos medžiagos, nuteistųjų bei liudytojų parodymų neįmanoma daryti kategoriÅ¡kų iÅ¡vadų dėl to, kuris iÅ¡ nuteistųjų pirmas pradėjo smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį, taip pat iÅ¡vadų dėl suduotų smÅ«gių eiliÅ¡kumo, tačiau, byloje pakanka duomenų iÅ¡vadai, kad bendrais veiksmais muÅ¡dami dėl senyvo amžiaus bejėgiÅ¡kos bÅ«klės H. K., nuteistieji suprato pavojingÄ veikimÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, ir nors nesiekė nukentėjusiojo mirties, bet sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Konkliudentiniais veiksmais jie pritarė vienas kito vartojamam smurtui nukentėjusiojo atžvilgiu. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad po H. K. padarytų sužalojimų, siekdami užkirsti keliÄ galimam pagalbos kvietimui, jie paėmė nukentėjusiojo turėtÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ .Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų padarytÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ nužudymas kvalifikuojamas, kai nužudoma siekiant turėti iÅ¡ to kokiÄ nors turtinę naudÄ sau ar kitiems asmenims.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ėjimo pas H. K. tikslas buvo gauti pinigų, kuriuos nukentėjusysis turėjo sumokėti K. S. už atliktÄ darbÄ . Bylos duomenys įrodo, kad nuteistieji turėjo bendrÄ tikslÄ gauti materialinės naudos ir dėl Å¡ios priežasties mušė nukentėjusįjį. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ atsako tas, kas nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo amžius, lyginant su prieÅ¡ jį smurtavusių nuteistųjų amžiumi, patirtų sužalojimų visuma, skaičius, pobÅ«dis rodo, kad nukentėjusysis neturėjo galimybės aktyviai pasiprieÅ¡inti nuteistiesiems, todėl nusikalstamos veikos padarymo metu buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Be to, nuteistieji žinojo, kokio amžiaus yra H.

K. ir jo sveikatos bÅ«klę.Konstatavus, kad nuteistieji prieÅ¡ H. K. smurtavo veikdami kaip bendravykdytojai ir abu turėjo bendrÄ tyčiÄ nužudyti nukentėjusįjį, nuteistojo K. S. padaryta veika negali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnį, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Juolab, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , abu nuteistieji nukentėjusiajam sudavė smÅ«gius į galvÄ . Pats nuteistasis K. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusiajam sudavė smÅ«gį į veidÄ , vėliau, siekdamas suÅ¡velninti savo atsakomybę, parodymus pakeitė, teigdamas, kad H.

K. sudavė vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę.Taip pat atmetamas K. S. apeliacinio skundo argumentas, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatyta, kad nuteistieji, veikdami bendrai, iÅ¡ karto po H. K. padarytų sužalojimų, siekdami užkirsti keliÄ galimam pagalbos kvietimui, atvirai pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajam priklausiusį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ su SIM kortele, kurių bendra vertė 100 Lt, bei 2 butelius 05 l talpos nenustatytos vertės nenustatyto alkoholinio gėrimo.

Ikiteisminio tyrimo metu S. K. parodė, kad pasakė K. S., jog H. K. gali praneÅ¡ti policijai, todėl siekdamas užkirsti tam keliÄ , nuo staliuko paėmė nukentėjusiajam priklausiusį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ; K. S. iÅ¡ spintelės išėmė du butelius 0,5 l talpos naminės degtinės, vienÄ butelį iÅ¡gėrė H. K. vagonėlyje, kitÄ nusinešė pas Z. T.. Å ias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina paties K. S. parodymai, kad S. K. paklausus H. K. ar turi degtinės, pastarasis liepė jam (K.

S.) iÅ¡ spintelės iÅ¡imti butelį degtinės, tačiau jis paėmė ne du, o vienÄ butelį, kurį trise iÅ¡gėrė. Liudytojas Z. T. patvirtino, kad įvykio vakarÄ pas jį atėjo S. K. ir K. S., atsinešė 0,5 l talpos naminės degtinės butelį, abu buvo gerokai apsvaigę. K. S. taip pat parodė, kad matydamas teflono vagystę S. K. nesakė jį grÄ Å¾inti. Tokiu bÅ«du jis konkliudentiniais veiksmais pritarė mobiliojo telefono vagystei, su S. K. turėdami bendrÄ tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ galimam pagalbos kvietimui dėl nukentėjusiajam bendrai padarytų sužalojimų.Ä®vertinusi skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo motyvus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Teismas, individualizuodamas skiriamas bausmes, atsižvelgė į tai, kad K. S. ir S. K. tyčiniais veiksmais padarė dvi nusikalstamas veikas – labai sunkų nusikaltimÄ , kuris sukėlė negrįžtamus padarinius bei padarė ypatingÄ Å¾alÄ visuomenei, ir apysunkį nusikaltimÄ . Be to, teismas visapusiÅ¡kai įvertino nuteistųjų asmenybes ir atsižvelgė į tai, kad K. S. atžvilgiu buvo taikytos priverčiamojo pobÅ«džio priemonės, abu nuteistieji charakterizuojami neigiamai, nedirbantys.

S. K. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi neįgaliÄ Å¾monÄ ir trejų metų sÅ«nų, yra svarbios, tačiau, siekiant užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ , jos negali bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡imtinai prioritetinės ir sÄ lygojančios nuteistajam paskirtos bausmės Å¡velninimÄ Å¡iuo pagrindu. Nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja teigia, kad dėl mobiliojo ryšio telefono vagystės S. K. prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. S. K. prisipažinimas dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo negali būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų viekų.

Skunde tik deklaratyviai teigiama, kad S. K. nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl mobiliojo telefono vagystės, tokiu bÅ«du siekiant suÅ¡velninti nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl padaryto nusikaltimo.             Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, pagrįstai nuteistiesiems skyrė realias laisvės atėmimo bausmes. Už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 9 punkte, padarymÄ nuteistiesiems paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė atitinka sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį, o už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, todėl dar labiau jas Å¡velninti, nėra teisinio pagrindo.

Nuteistiesiems paskirtos bausmės tiek už kiekvienÄ nusikalstamÄ viekÄ atskirai, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Paskirti apeliantams Å¡velnesnes bausmes, remiantis apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais, taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.             Taip pat atmetamas nuteistojo K. S. skundo argumentas, kad teismas nemotyvavo iÅ¡vadų dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsnis numato, kad jei nukentėjęs asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 1997 m. sausio 16 d. nutarime Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę“ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atlyginamos tik tos laidojimo iÅ¡laidos, kurios yra bÅ«tinos ir kurias patvirtina ieÅ¡kovų pateikti įrodymai.

IeÅ¡kovė R. M. K. pateikė įrodymus (kvitus, sÄ skaitas-faktÅ«ras), pagrindžiančius jos turėtas laidojimo iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 94-101). Reikalaujama 5164,01 Lt suma laidojimo iÅ¡laidoms atlyginti nėra per didelė ir atitinka protingumo principus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad iÅ¡ valstybės gavo 1040 Lt laidojimo paÅ¡alpÄ ir 520 Lt iÅ¡ fondo, todėl teismas pagrįstai iÅ¡ nuteistųjų S. K. ir K. S. solidariai priteisė R. M. K. 3640 Lt turėtoms laidojimo iÅ¡laidoms atlyginti.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnis numato, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į šiame straipsnyje nurodytus kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžio, įvertino ieškovus su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejusį tarpusavio ryšį, giminystės laipsnį. Atsižvelgęs į jų glaudžius santykius su sutuoktiniu ir tėvu, teismas pagrįstai konstatavo, kad R.

M. K. ir T. K. dėl H. K. nužudymo patyrė stiprų emocinį sukrėtimÄ , dvasinius pergyvenimus bei nepatogumus. Atsižvelgęs į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovų praÅ¡omas neturtinės žalos dydis atitinka jų patirtus iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus bei teisingumo ir protingumo kriterijus. IÅ¡ ieÅ¡kovų praÅ¡omų sumų teismas pagrįstai iÅ¡skaičiavo avansu iÅ¡ Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos gautas lėšas ir iÅ¡ S. K. ir K.

S. solidariai priteistė R. M. 96100 litų neturtinei žalai atlyginti, T. K. – 46100 litų neturtinei žalai atlyginti.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:         Nuteistųjų K. S. ir S. K. bei jo gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinius skundus atmesti Kolegijos pirmininkas                                                                      Linas Žukauskas Teisėjai                                                                                           Albinas Bielskis                                                                                                                                                                                              Rūta Mickevičienė