2022-07-27 Nr. AB-19591-3-62-3-00770-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3343-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00770-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 22S10103 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, priimant ginčijamą Sprendimą buvo suklysta ir nenustatyta, kad pareiškėjo persekiojimo priežastis yra priklausymas tam tikrai socialinei grupei (protestuotojas prieš valdančią daugumą (duomenys neskelbtini)).

3. Pareiškėjo baimė būti persekiojamam yra pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Pareiškėjas nurodė, kad kilmės valstybę paliko dėl to, jog dalyvavo mitinguose ir protestų akcijose dėl suklastotų rinkimų (duomenys neskelbtini). Protestuose kartu dalyvavę giminaičiai ir draugai buvo kviečiami į apklausas ir tardomi, kankinami, mušami. Pareiškėjas, bijodamas dėl savo ir savo artimųjų saugumo, pabėgo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką.

4. Pareiškėjas manė, kad tuo atveju, jeigu jis grįžtų į kilmės šalį, būtų nužudytas, be to, niekas jo nužudymo atsakomybės klausimo nekeltų, nes (duomenys neskelbtini) valdo diktatorius, kuris naikina visas opozicines partijas ir savo nuomonę reiškiančius piliečius. Dėl grėsmės gyvybei pareiškėjas išvyko iš šalies ieškodamas saugumo, tikėdamasis žmogaus teisių užtikrinimo, nurodė svarbias aplinkybes, tačiau jos nebuvo teisingai ir visapusiškai įvertintos.

5. Pareiškėjas nesutinka su atsakovu, kad nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog jis dėl politinių motyvų galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje. Pareiškėjo pasakojimas neapsiriboja bendro pobūdžio teiginiais, kurie galimai būtų žinomi vien dėl gyvenimo tam tikroje valstybėje, pasakojimas buvo detalus ir autentiškas.

6. Objektyviai įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, o atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, yra nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad nebuvo tinkamai įvertinta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies bei 87 straipsnio 1 dalies nuostatų atitiktis. Pareiškėjo vertinimu, jis atitinka įstatymo esmines nuostatas ir jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas bei papildoma apsauga. Vertinant pareiškėjo individualią situaciją ir nurodytus aspektus bei aplinkybes, buvo galimai pažeistas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 99 punktas. Pareiškėjas nurodė, kad jo prašymas išnagrinėtas neatidžiai ir neteisingai, teisingai neįvertinti jo motyvai, nevertinti argumentai dėl pareiškėjo išsiuntimo, nesudaryta galimybė pareiškėjui savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, neteisingai įvertintas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumas bei būtinybė. Pareiškėjo prašymas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas, dėl ko sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė baime būti įkalintam dėl to, jog dalyvavo mitinguose ir kitose akcijose (užtveriant kelią (duomenys neskelbtini)) bei dėl pusbrolio K. P. (toliau – ir K. P. ir pusbrolis), kuris buvo sulaikytas mitingų metu.

10. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimą ir nustatytus jo trūkumus surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

11. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis kilmės valstybės informacija, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Atsakovas pažymėjo, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas, apie priežastis, paskatinusias palikti kilmės valstybę, pasižymi esminiais trūkumais – buvo nenuoseklus, neišsamus, nedetalus ir prieštaringas, jo pateiktoje istorijoje trūksta konkrečių detalių, tikslumo. Dar daugiau, pareiškėjo pateikto pasakojimo detalės, susijusios su faktinėmis aplinkybėmis, keitėsi pasakojimo eigoje, pareiškėjas painiojosi ne tik datose, bet ir įvykių chronologijoje. Atsakovas pažymėjo, kad savo prieglobsčio prašyme, surašytame 2021 m. rugpjūčio 12 d., pareiškėjas kylančias grėsmes siejo išskirtinai su pusbroliu, įvardinamu asmeniu K. P., o 2021 m. rugpjūčio 19 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas taip pat akcentavo K. P. persekiojimą, tačiau jau įvardino, kad ir pats baiminasi dėl įkalinimo, nes buvo sulaikyti jų draugai. 2022 m. kovo 9 d. apklausoje pareiškėjas jau pradėjo pasakoti, jog ir jis dalyvavo mitinguose, užtvėrė kelią, todėl grėsmė kyla ne tik dėl pusbrolio, bet ir dėl jo dalyvavimo protestuose. Toks pareiškėjo istorijos „patobulinimas“ kelia tam tikrų abejonių dėl paties pareiškėjo patikimumo bei galėtų būti paaiškintas bandymu „priderinti“ savo pasakojimą prie „tinkamų“ pagrindų prieglobsčiui gauti.

13. Apklausos metu pareiškėjas teigė, kad jis po (duomenys neskelbtini) vykusių prezidento rinkimų dalyvavo mitinguose (duomenys neskelbtini), įvairiose vietose klijavo lipdukus su užrašais (duomenys neskelbtini), be to, kartu su pusbroliu ir draugais buvo užtvėręs kelią. Tačiau pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą mitinguose buvo abstraktus, neatskleidžiantis aktualių faktinių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, o jo pateiktos detalės nebuvo pakankamai specifinės, įvykių aprašymas buvo abstraktus. Kitų įrodymų (pvz., nuotraukos), patvirtinančių jo nurodytus tariamai autobiografinius faktus, pareiškėjas nepateikė. Pasakodamas apie dalyvavimą mitinguose, pareiškėjas painiojosi, keitė parodymus. Pavyzdžiui, 2022 m. kovo 9 d. apklausoje laisvo pasakojimo metu pareiškėjas teigė, kad 2020 m. rugpjūčio 9-10 d. kartu su K. P. dalyvavo mitinguose, tačiau užduodant klausimus ir pasiteiravus, kokiuose mitinguose dalyvavo kartu su K. P., pareiškėjas teigė, kad neprisimena, bet tai buvo pirmomis dienomis po rinkimų. Tačiau atsakovas pastebėjo, kad pareiškėjo pusbroliu įvardinamas K. P. apklausos metu teigė, kad (duomenys neskelbtini), kai jis buvo sulaikytas, pareiškėjo su juo nebuvo. Dar vėliau pareiškėjas teigė, kad bendruose mitinguose su pusbroliu jie nedalyvavo, bet kartu buvo užblokavę kelią, yra vaizdo įrašas, kuris patvirtina, kad jis ten buvo.

14. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimo trūkumus, Migracijos departamentas vertino, jog pareiškėjui yra žinomos jo kilmės valstybės aktualijos, įskaitant informaciją apie (duomenys neskelbtini) visą šalį apėmusius protestus. Vis dėlto jo pasakojimo apie dalyvavimą mitinguose abstraktumas kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo istorijos patikimumo. Tyrimo metu, palyginus kartu su pareiškėju į Lietuvą atvykusio K. P. pasakojimą apie jų dalyvavimą protestuose, nustatyta, kad šie pasakojimai nėra suderinami tarpusavyje.

Atsižvelgęs į pareiškėjo pasakojimo abstraktumą ir kitus nustatytus trūkumus, bei į tai, kad įvykiai (duomenys neskelbtini) buvo/yra plačiai aprašomi, atsakovas pareiškėjo pasakojimo apie dalyvavimą mitinguose nelaikė patikimu įrodymu ir vertino kaip bandymą susieti savo pasakojimą su valstybėje vykstančiais procesais. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie protestinę veiklą (lipdukų klijavimas, kelio užtvėrimas) taip pat yra abstraktus, bendro pobūdžio. Pareiškėjas pateikė pasakojimą, iš esmės pagrįsta schemine istorija, tam tikrų įvykių seka, tačiau, bandant išsiaiškinti šių įvykių detales, pareiškėjas pradėjo painiotis, keisti savo pasakojimą, teikti improvizuotus paaiškinimus, nesuderinamus su prieš tai pateikta informacija.

Pavyzdžiui, pareiškėjas painiojosi, pasakodamas apie kelio užtvėrimą. Anot pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) jis su pusbroliu užtvėrė kelią (nors K. P. teigė, jog kelią blokavo maždaug (duomenys neskelbtini)). Apklausos metu nurodžius, kad pusbrolis dalyvavo mitinge ir apie kelio blokavimą (duomenys neskelbtini) nieko nepasakojo, pareiškėjas atsakė, kad galbūt pusbrolis pamiršo, yra vaizdo įrašas, kur jis kartu su pusbroliu blokavo kelią antrą kartą. Apklausos metu dar kartą pasiteiravus, kada buvo blokuojamas kelias, pareiškėjas atsakė, kad tai buvo (duomenys neskelbtini).

Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas negalėjo pasakyti, keli asmenys užtvėrė kelią, teigė, kad šeši, aštuoni, galbūt septyni žmonės. Pareiškėjas painiojosi pasakodamas apie sulaikytus draugus, kurie taip pat dalyvavo užtveriant kelią ir buvo nufilmuoti. Anot pareiškėjo, jie užtvėrė (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas pusbrolio ir pareiškėjo bendras draugas M. M. (K. P. apklausos metu teigė, jog M. M. yra jo draugas). Kas antras sulaikytasis – pareiškėjas neprisimena, tačiau vėliau nurodė, kad antro sulaikyto draugo vardas – V.

Apklausos metu užduodant papildomus klausimus, pareiškėjas parodymus pakeitė ir „prisiminė“, kad antras sulaikytas draugas vis tik – V. Pasiteiravus, kas yra V., pareiškėjas teigė, kad V., kurio pavardė berods J., yra pusbrolio draugas (K. P. 2022 m. kovo 9 d. apklausos metu nurodė, kad V. V. yra pareiškėjo draugas). Apklausos metu pareiškėjui nurodžius šį nesutapimą, kad K. P. yra teigęs, jog V. yra būtent pareiškėjo draugas, pareiškėjas parodymus pakeitė ir teigė, kad V. vis tik yra jo pažįstamas. Anot pareiškėjo, su V. jie bendravo „normaliai, paprastai, kaip visose kompanijose“.

Savo pasakojimui patvirtinti, pareiškėjas pateikė vaizdo įrašą „IMG_0379“, kuriame jis tariamai kartu su pusbroliu K. P. ir draugais užtvėrė kelią. Įraše matomi keli į gatvę išbėgantys vyrai, šaukiantys (duomenys neskelbtini). Baltu džemperiu vilkintis vyras pribėga prie automobilio, atidaro dureles. Pasak prieglobsčio prašytojo pusbroliu įvardinamo K. P., tai jis pribėgo prie savo automobilio ir kažką į jį padėjo. Vaizdo įrašo metaduomenų, kuriais būtų galima identifikuoti vaizdo įrašo padarymo vietą, datą ir laiką, nėra.

Pateiktame vaizdo įraše nesimato asmenų veidų, todėl neįmanoma jų identifikuoti (neidentifikuojamas ir pareiškėjas). Kadangi pareiškėjo vaizdo įraše neįmanoma identifikuoti, bei į tai, kad pateiktas vaizdo įrašas savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas buvo persekiojamas, atsakovas vaizdo įrašą vertino kaip turintį žemą įrodomąją vertę.

15. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo nustatytas pareiškėjo ir K. P. giminystės ryšys. Nei pareiškėjas, nei K. P. nepateikė giminystės ryšį įrodančių dokumentų. Apklausų metu jie skirtingai nurodė giminystės ryšį: anot pareiškėjo, jo ir K. P. tėvai yra pusbroliai, o K. P. nurodė, kad jo brolio pusseserė yra pareiškėjo motina. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo ir K. P. giminystės ryšys nelaikomas nustatytu faktu. Be to, Migracijos departamento tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtinta, kad mitinguose ar protesto akcijose dalyvavusių asmenų artimieji/giminės yra persekiojami.

16. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo istorija, kuria jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nėra nei patvirtinta objektyviais, aktualiais ir patikimais įrodymais, nei savaime išsami ir sklandi. Dėl nustatytų trūkumų atsakovas pareiškėjo pasakojimą vertino kaip bandymą susieti save su kilmės valstybėje vykstančiais procesais, grindžiamas pramanytomis aplinkybėmis, o ne tikrąja patirtimi. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog praeityje pareiškėjas buvo patyręs persekiojimą kilmės valstybėje, tai patvirtino ir pats pareiškėjas, teigdamas, jog jis nebuvo sulaikytas, paieškomas ar kviečiamas į apklausas. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjo profilis (masiniuose protestuose nedalyvavęs, nebuvo sulaikytas, teisėsaugai nėra žinomas, viešai valdžios nekritikavo) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Migracijos departamentas, įvertinęs aplinkybių visumą, nenustatė tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvų ir tikslų siekti nustatyti pareiškėjo buvimo vietą, jį sulaikyti ir nubausti. Atitinkamai, jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pabrėžė, kad priimant ginčijamą Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitiko papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas teigė, kad visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitiko Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Migracijos departamento vertinimu, deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, o sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, nesant šiuos teiginius galinčių pagrįsti dokumentų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti šį sprendimą neišsamiu, nepagrįstu ar naikintinu.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo M. S. skundą atmetė.

18. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad:

18.1. 2021 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad jo pusbrolis K. P. yra persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini) mitingų, buvo kviečiamas į (duomenys neskelbtini) pasiaiškinti. Pareiškėjui žinoma, kad žmonės pasodinami į kalėjimą paroms už tai, kad jie dalyvavo mitinguose. Pareiškėjo pusbrolis būgštavo dėl savo sveikatos, todėl nusprendė pereiti sieną ir prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

18.2. 2020 m. rugpjūčio 19 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), politinei partijai nepriklauso. (duomenys neskelbtini) dėl dalyvavimo mitinguose (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas jo pusbrolis K. P. (duomenys neskelbtini) sulaikė jų draugus, artimieji nežino, kur jie yra. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo pusbrolis buvo iškviestas į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir jo pusbrolis išsigando dėl savo gyvybės ir nusprendė bėgti į Lietuvą. Pareiškėjas į apklausas nebuvo kviečiamas, pusbrolis taip pat nebuvo nuvykęs į apklausas. Pareiškėjui niekas negrasino, su policija reikalų neturėjo, sulaikytas ir paieškomas nebuvo. Prieglobsčio prašytojas su pusbroliu nuvyko į (duomenys neskelbtini), iš kur pėsčiomis ėjo iki valstybės sienos. Sieną perėjo (duomenys neskelbtini), po kurio laiko buvo sulaikyti.

18.3. 2021 m. kovo 9 d. apklausoje pareiškėjas nurodė, kad su pusbroliu (duomenys neskelbtini) dalyvavo mitinguose, užtvėrė kelius. Pareiškėjo pusbrolis buvo sulaikytas, iškviestas į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad iki (duomenys neskelbtini) ant stulpų, laiptinėje, požeminėse perėjose, ženklų klijavo lipdukus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo draugai, su kuriais užtverdavo kelius, buvo sulaikyti, todėl jis išsigando ir dėl savo gyvybės. Užtveriant gatvę dalyvavo 6 – 7 asmenys, M. ir V. buvo sulaikyti, kitų nesulaikė, tačiau jie yra irgi pasiruošę pabėgti. Pareiškėjo pusbrolį K. P. sulaikė buvo du kartus. Pareiškėjas nebuvo kviestas į apklausas, nebuvo sulaikytas. Pareiškėjas nurodė, kad grįžus į (duomenys neskelbtini), galbūt taikytų kokią nors bausmę, klausinėtų, bijojo, kad gresia persekiojimas dėl K.

18.4. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu 2022 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 22S10103 nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

19. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimus, sprendė, jog pareiškėjo paaiškinimai apie (duomenys neskelbtini) vykusius mitingus bei pareiškėjo dalyvavimą juose su pusbroliu yra prieštaringi. Pareiškėjo ir K. P. nurodytos aplinkybės nesutampa, todėl Migracijos departamento išvada, jog prieglobsčio prašytojas pateikė nenuoseklią, neišsamią, nedetalią ir prieštaringą informaciją, yra pagrįsta, įvertinus byloje esančius duomenis.

20. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė nei atsakovui, nei teismui objektyvių duomenų, įrodančių realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai dėl to, kad jis dalyvavo mitinguose ar klijavo lipdukus. Pareiškėjo teismui pateiktos nuotraukos neturi įrodomosios galios, negalima identifikuoti pareiškėjo, taip pat neįrodo, jog minioje stovintis asmuo yra būtent pareiškėjas. Nors tikėtina, kad pareiškėjas galėjo dalyvauti protesto akcijose, tačiau nenustatyta, jog jis buvo organizatorius, žurnalistas ar viešai valdžią ar teisėsaugą kritikuojantis asmuo, kuris patektų į rizikos grupę. Atsakovas nenustatė ir aplinkybių, kad pareiškėjas dėl dalyvavimo mitinguose bei kitos veiklos buvo sulaikytas ar jam pareikšti kaltinimai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nenustatyta, jog pareiškėjas galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl dalyvavimo mitinguose ar kitos veiklos, susijusios su pasipriešinimu esamai valdžiai. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri nurodo, kad vien fakto, jog prieglobsčio prašytojas dalyvavo proteste, nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti (žr., pvz., 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1241-968/2022; 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1641-629/2022).

21. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai, Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į pareiškėjo kilmės valstybę. Atsakovas apklausoje siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Migracijos departamentas nustatė, kad prieglobsčio prašytojo nurodytos aplinkybės apie ekonominę situaciją šalyje savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo.

22. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys įrodo, jog pareiškėjui jo kilmės valstybėje negresia pavojus. Pareiškėjas tiek prašyme suteikti prieglobstį, tiek apklausoje nurodė, kad siekia saugumo, tačiau nepateikia detalių, nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų jo galimai patiriamą baimę. Bendro pobūdžio teiginiai apie vykusius mitingus bei sulaikytą pusbrolį ir draugus, nesudaro prielaidos pagrįstai teigti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje kiltų grėsmė gyvybei ar sveikatai.

23. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog nesuteikus prieglobsčio pareiškėjui jo kilmės valstybėje kiltų pavojus, o teritorijoje vykstantys neramumai savaime nesuponuoja prievolės suteikti asmeniui prieglobstį, kol asmuo neįrodo, jog dėl jų kilo individualaus pobūdžio grėsmė.

24. Įvertinęs bylos duomenis teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, todėl sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog Migracijos departamentas, vertindamas saugumo padėtį, netinkamai įvertino surinktą informaciją ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes, yra nepagrįsti.

25. Atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, teismas nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Informacijos apie tai, kad šiuo metu pareiškėjui galėtų grėsti persekiojimas, nerasta. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų nepateikta.

26. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini)Respubliką atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

27. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir uždraudimo atvykti atmestinas kaip nepagrįstas, nes Sprendime atsakovas nesprendė dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir uždraudimo atvykti.

28. Netenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Migracijos departamento reikalavimų, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo.

III. 29. Pareiškėjas M. S. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 14 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 13 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

31. Pareiškėjas kylančias grėsmes sieja išskirtinai su pusbroliu, įvardinamu asmeniu K. P., ir dėl galimo persekiojimo, nes dalyvavo mitinguose, užtvėrė kelią, todėl grėsmė kyla ne tik dėl pusbrolio, bet ir dėl jo dalyvavimo protestuose.

32. Pareiškėjo įsitikinimu jis yra persekiojamas dėl politinių motyvų. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) daug metų valdo diktatorius (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nėra demokratijos, neginamos pilietinės žmogaus teisės ir laisvės. Diktatoriaus politiniai oponentai ir kritikai yra persekiojami, mušami ir kalinami. Pareiškėjas už valdžios kritiką, reiškiamus savo politinius įsitikinimus taip pat patyrė įvairias režimo naudojamas susidorojimo priemones, neteko darbo, buvo atleistas iš karinės tarnybos, vėliau iš universiteto, buvo priverstinai gydomas psichiatrinėje ligoninėje, buvo sulaikytas, mušamas, jam buvo sužalota kaukolė.

33. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie patirtą smurtą ir persekiojimą bei kilmės šalies informacija visiškai sutampa ir patvirtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gali būti sužalotas, nužudytas ar prarasti laisvę. Pareiškėjas neturi galimybių teisinėmis priemonėmis apginti savo teises, nes kilmės šalyje teismai ir kitos institucijos gina diktatorių, o ne (duomenys neskelbtini) piliečius.

34. Pareiškėjas pastebi, kad nagrinėjamu atveju tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama valstybinio subjekto. Taigi, pareiškėjo deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta ir jis atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pareiškėjas pajutęs realią grėsmę savo gyvybei nusprendė išvykti iš šalies. Jis, bėgdamas nuo persekiojimų, išvyko į Lietuvą. Jei pareiškėjas bus grąžintas į savo kilmės šalį jam gresia mirtis ir susidorojimas. Pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjo persekiojimas dėl Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių yra pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma.

35. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

36. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir iš esmės pateikia tapačius argumentus, kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

37. Atsakovo įsitikinimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

38. Atsakovas pažymi, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas, apie priežastis, paskatinusias palikti kilmės valstybę, pasižymi esminiais trūkumais – buvo nenuoseklus, neišsamus, nedetalus ir prieštaringas, jo pateiktoje istorijoje trūksta konkrečių detalių, tikslumo. Dar daugiau, pareiškėjo pateikto pasakojimo detalės, susijusios su faktinėmis aplinkybėmis, keitėsi pasakojimo eigoje, pareiškėjas painiojosi ne tik datose, bet ir įvykių chronologijoje. Atsakovas pareiškėjo pasakojamos istorijos „patobulinimus“ vertina kaip bandymą „priderinti“ savo pasakojimą prie „tinkamų“ pagrindų prieglobsčiui gauti ir abejoja pareiškėjo patikimumu.

39. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą mitinguose buvo abstraktus, neatskleidžiantis aktualių faktinių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, o jo pateiktos detalės nebuvo pakankamai specifinės, įvykių aprašymas buvo abstraktus. Kitų įrodymų (pvz., nuotraukos), patvirtinančių jo nurodytus tariamai autobiografinius faktus, pareiškėjas nepateikė. Atsakovas pažymi, kad pasakodamas apie dalyvavimą mitinguose, pareiškėjas painiojosi, keitė parodymus.

40. Migracijos departamento vertinimu, labai tikėtina, kad pareiškėjui yra žinomos jo kilmės valstybės aktualijos, įskaitant informaciją apie (duomenys neskelbtini) visą šalį apėmusius protestus. Vis dėlto jo pasakojimo apie dalyvavimą mitinguose abstraktumas kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo istorijos patikimumo. Tyrimo metu, palyginus kartu su pareiškėju į Lietuvą atvykusio K. P. pasakojimą apie jų dalyvavimą protestuose, nustatyta, kad šie pasakojimai nėra suderinami tarpusavyje. Atsižvelgiant į pareiškėjo pasakojimo abstraktumą ir kitus nustatytus trūkumus, bei į tai, kad įvykiai (duomenys neskelbtini) buvo/yra plačiai aprašomi, pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą mitinguose nelaikytinas patikimu įrodymu ir vertinamas kaip improvizacinis bandymas susieti savo pasakojimą su valstybėje vykstančiais procesais.

41. Atsakovas pažymi, kad tyrimo metu, taip pat buvo nustatyta, jog pareiškėjo pasakojimas apie protestinę veiklą (lipdukų klijavimas, kelio užtvėrimas), taip pat yra abstraktus, bendro pobūdžio. Atsakovo nuomone, pareiškėjas pateikė pasakojimą, iš esmės pagrįsta schemine istorija, tam tikrų įvykių seka, tačiau, bandant išsiaiškinti šių įvykių detales, pareiškėjas pradėjo painiotis, keisti savo pasakojimą, teikti improvizuotus paaiškinimus, nesuderinamus su prieš tai pateikta informacija.

42. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas taip pat painiojosi, pasakodamas apie sulaikytus draugus, kurie taip pat dalyvavo užtveriant kelią ir buvo nufilmuoti.

43. Vertindamas pareiškėjo pateiktą vaizdo įrašą „IMG_0379“, kuriame jis tariamai kartu su pusbroliu K. P. ir draugais užtvėrė kelią, atsakovas konstatuoja, kad jame neįmanoma identifikuoti pareiškėjo, vaizdo įrašas savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas buvo persekiojamas, todėl jo įrodomoji vertė yra žema.

44. Atsakovas mano, kad svarbu pažymėti, kad tyrimo metu nebuvo nustatytas pareiškėjo ir K. P. giminystės ryšys. Nei pareiškėjas, nei K. P. nepateikė giminystės ryšį įrodančių dokumentų. Be to, pareiškėjas ir K. P. nurodė skirtingą giminystės ryšį. Papildomai atsakovas pažymi, kad Migracijos departamento tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtinta, kad mitinguose ar protesto akcijose dalyvavusių asmenų artimieji/giminės yra persekiojami.

45. Migracijos departamento vertinimu, tyrimo metu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo istorija, kuria jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nėra nei patvirtinta objektyviais, aktualiais ir patikimais įrodymais, nei savaime išsami ir sklandi. Dėl nustatytų trūkumų pareiškėjo pasakojimas vertinamas kaip improvizacinis bandymas susieti save su kilmės valstybėje vykstančiais procesais, grindžiamas pramanytomis aplinkybėmis, o ne tikrąja patirtimi. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog praeityje pareiškėjas buvo patyręs persekiojimą kilmės valstybėje, tai patvirtino ir pats pareiškėjas, teigdamas, jog jis nebuvo sulaikytas, paieškomas ar kviečiamas į apklausas. Taip pat tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjo profilis (masiniuose protestuose nedalyvavęs, nebuvo sulaikytas, teisėsaugai nėra žinomas, viešai valdžios nekritikavo) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Įvertinus aktualių aplinkybių visumą, nenustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvų ir tikslų siekti nustatyti pareiškėjo buvimo vietą, jį sulaikyti ir nubausti. Atitinkamai, jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

46. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su bendra kilmės valstybės informacija, atsakovas pažymi, kad bendra saugumo padėtis kilmės valstybėje per se nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo, kadangi yra vertinamos individualios su konkrečiu asmeniu susijusios aplinkybės, o ne bendra kilmės valstybės informacija. Atlikto tyrimo metu pareiškėjo kilmės valstybės informacija buvo įvertinta papildomos apsaugos suteikimo kontekste. Migracijos departamentui priimant sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis surinkta informacija, kad pareiškėjo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 22S10103, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui M. S. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

49. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

51. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų. Teismas sprendė, kad, nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, mano, kad kilmės šalies padėtis suponuoja tarptautinės apsaugos suteikimą pareiškėjui, surinkti duomenys neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Pareiškėjas taip pat apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes – apie tai, kad pareiškėjas už valdžios kritiką, reiškiamus savo politinius įsitikinimus taip pat patyrė įvairias režimo naudojamas susidorojimo priemones, neteko darbo, buvo atleistas iš karinės tarnybos, vėliau iš universiteto, buvo priverstinai gydomas psichiatrinėje ligoninėje, buvo sulaikytas, mušamas, jam buvo sužalota kaukolė.

53. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

54. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

55. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

56. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

57. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

58. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

59. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

60. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašo, kadangi jis ir jo pusbrolis dalyvavo protestinėje veikloje (užtvėrė kelią, klijavo lipdukus, dalyvavo protestuose) prieš valdančiąją daugumą (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių pareiškėjo pusbrolį sulaikė. Taip pat grėsmė būti persekiojamam kyla ir jam. Pareiškėjui grįžus į (duomenys neskelbtini) jis gali būti sužalotas, nužudytas ar prarasti laisvę.

61. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su atliktu bylos medžiagos vertinimu ir padaryta išvada, kad pareiškėjui negresia individualus persekiojimas.

62. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui 2022 m. gegužės 23 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jo vardu veikiantis advokatas nesusisiekė su juo ir todėl pareiškėjas neturėjo galimybės sužinoti, ar skundas yra pateiktas, neturėjo galimybės susipažinti su skundo turiniu, negalėjo pateikti įrodymų, kuriuos gavo po Sprendimo priėmimo. Pareiškėjas, kvescionuodamas Migracijos departamento teiginius, kad jis teikė nenuoseklią, neišsamią, nedetalią ir prieštaringą informaciją, nurodė, kad kai vyko protestai jis nesitikėjo, kad jam reikės palikti šalį, todėl nerinko įrodymų apie savo dalyvavimą protestuose ir todėl neturi vaizdo įrašų ir nuotraukų, kuriuose aiškiai būtų matyti jo veidas. Pareiškėjas paaiškino, kad atlikęs papildomą paiešką, pareiškėjas rado nuotraukų iš (duomenys neskelbtini) vykusio mitingo. Anot jo, nors nuotraukoje pareiškėjo veidas nėra matomas, tačiau iš kitų nuotraukų galima identifikuoti, kad mėlynais polo marškinėliais yra būtent pareiškėjas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad įtikino motiną, esančią šiuo metu (duomenys neskelbtini), paimti laiškus iš pašto skyriaus, kuriuos iki šiol ji bijojo paimti, kad neatkreiptų (duomenys neskelbtini) pareigūnų dėmesį. Pašto skyriuje buvę dokumentai buvo adresuoti jam. Pirmasis dokumentas, šaukimas, kuriuo jis yra kviečiamas atvykti (duomenys neskelbtini) į karinį komisariatą, medicininei apžiūrai, antrasis dokumentas – šaukimas į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, šie dokumentai įrodo, kad juo domisi (duomenys neskelbtini) pareigūnai ir jam gresia realus pavojus.

63. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė minėtus paaiškinimus su įrodymais ir pridėjo juos prie bylos. Tačiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas prie papildomų paaiškinimų pateiktus įrodymus analizavo ir vertino tik iš dalies, t. y. įvertino tik nuotraukas, tačiau neanalizavo ir nepasisakė dėl šaukimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str.), padarė esminį procesinės teisės normų pažeidimą ir dėl to galėjo neteisingai išspręsti bylą (ABTĮ 146 str. 1 d.).

64. Nutarties 62–63 punktuose nurodyti aspektai visų pirma turi būti išnagrinėti pirmosios instancijos teismo. Priešingu atveju būtų nepaisoma šalims suteikiamos teisės pasinaudoti apeliacija, todėl skundo reikalavimai perduotini nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė