8fbd2e14-d642-4080-8785-502425236d35 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. K., K. K. ir V. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Valstybinė įmonė „Turto bankas“. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjų motina S. K., po savo sutuoktinio M.

K. (pareiÅ¡kėjų tėvo) mirties, priėmė jo palikimÄ , pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti. PareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kime nurodė, kad 2014 m. liepos 17 d. mirė jų (pareiÅ¡kėjų) tėvas M. K., nei jie nei mama į notarÄ dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties nesikreipė ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo. Pažymėjo, kad paveldėjimo byla po tėvo mirties užvesta nebuvo, tačiau motina palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti tėvo paliktÄ turtÄ . PaaiÅ¡kino, jog motina liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jį prižiÅ«rėjo, mokėjo buto iÅ¡laikymo mokesčius, taip pat rÅ«pinosi po tėvo paliktais žemės sklypais, mokėjo sodininkų bendrijos „Bražuolė-1“ mokesčius.

Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog valstybė nėra priėmusi palikimo po M. K. mirties, todėl teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių paveldimo turto priėmimÄ valdyti, neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kimo tenkinimui. PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų tėvų - M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka buvo sudaryta 1949 metų balandžio 16 d.

Tėvas - M. K. mirė santuokoje 2014 m. liepos 17 d. PareiÅ¡kėjų motina - S. K., mirė naÅ¡le 2017 m. gruodžio 29 d. IÅ¡ Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjai priėmė savo motinos S. K. palikimÄ , tuo tarpu tėvo M. K. palikimo priėmimo faktų Testamentų registre nėra įregistruota, nors pastarasis buvo sudaręs oficialų testamentÄ dėl dalies savo turto – buto dalies palikimo vienam iÅ¡ pareiÅ¡kėjų – K. K.. PareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jų motina tėvo palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti jo paliktÄ turtÄ .

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Å is teisių ir pareigų perėmimas turi bÅ«ti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje. Å iuo metu įstatymas įtvirtina du alternatyvius palikimo priėmimo bÅ«dus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Palikimas turi bÅ«ti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse.

Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių dokumentų matyti, kad iki mirties pareiÅ¡kėjų tėvas M. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė butÄ (duomenys neskelbtini), Vilnius, pareiÅ¡kėjo vardu buvo įregistruoti du žemės sklypai: (duomenys neskelbtini),. Ir (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties pareiÅ¡kėjų motina S. K. per civilinio kodekso nustatytÄ trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminÄ nepadavė pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Kaip jau buvo nustatyta, butas buvo įsigytas pareiÅ¡kėjo tėvų santuokos metu, iki pareiÅ¡kėjų tėvo mirties buvo bendroji jungtinė pareiÅ¡kėjo tėvų nuosavybė. Tokiais pat pagrindais abu pareiÅ¡kėjų tėvai valdė santuokos metu įsigytÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog po sutuoktinio mirties pergyvenusysis sutuoktinis įgyja skirtingÄ teisinį statusÄ kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis ir kaip mirusiojo sutuoktinio įpėdinis, t. y. jis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ jam priklausančiÄ dalį bendrame turte ir sutikti, kad toks liudijimas bÅ«tų iÅ¡duotas nustatant dalį mirusiajam jo vardu įregistruotame turte ir nepriimti palikimo t. y. paveldėjimo pagrindu nepadidinti jam tenkančios dalies bendrame turte, gali praÅ¡yti nuosavybės liudijimų iÅ¡davimo ir priimti palikimÄ , gali praÅ¡yti iÅ¡duoti jam nuosavybės teisės liudijimÄ , nustatantį teisę į dalį turto, įregistruoto mirusiojo vardu ir priimti palikimÄ , nesutinkant, kad bÅ«tų iÅ¡duotas mirusiajam priklausiusiÄ dalį jo vardu įregistruotame turte nustatantis nuosavybės liudijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų motina, pergyvenusi savo sutuoktinį, dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė, tačiau pradėjo valdyti kaip savÄ visÄ jai ir sutuoktiniui iki mirties bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklaususį butÄ . Å ias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: mokėjimų patvirtinimai dėl buto mokesčių mokėjimo, taip pat dėl mokesčių mokėjimo už žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Sodininkų bendrijos „Bražuolė -1“ pažyma.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjų motina, pradėjusi valdyti ir rÅ«pintis sutuoktinio paliktu turtu iÅ¡kart po jo mirties, nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog S. K., po savo vyro M. K. mirties, jo palikimÄ priėmė ir toks juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiÅ¡kėjų subjektinėmis teisėmis įforminant motinos palikimÄ .

Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis CPK 444, 577-578 straipsniai, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2014 m. liepos 17 d., priėmė palikimÄ per 3 mėnesių laikotarpį, faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldėtÄ turtÄ .

Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po S. K. mirties paveldėjimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Kristina Lysionok