2016-12-27 Nr. AB-24690-3-61-3-04637-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1062-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04637-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą (b. l. 2–14), kuriame prašė panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 26 d. įsakymą „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. P2-1469 „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. P2-1469 ir taikyti šio reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti minėto įsakymo galiojimą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi (b. l. 82–83) pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismo vertinimu, iš skundo turinio matyti, kad jame išdėstytos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados bei ginčijamas įsakymas pats savaime šiame etape nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia jo materialinių teisių ir pareigų, o tik ateityje gali turėti reikšmės atsiradus realioms teisinėms pasekmėms, t. y. priėmus sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo, kas gali ir neįvykti. Todėl ginčijamas sprendimas laikytinas tarpiniu procedūriniu dokumentu, negalinčiu būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą (b. l. 85–89), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti teimą priimti skundą. Taip pat pareiškėjas prašo įpareigoti pirmosios instancijos teismą reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą išspręsti iki 2016 m. gruodžio 30 d.

Pareiškėjas teigia, kad pateiktame teismui skunde aiškiai ir tiksliai nurodytas suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismo motyvai dėl skundo nepriėmimo būtų pagrįsti tuo atveju, jei skundo pagrindą ir dalyką sudarytų neteisėtas atleidimas iš darbo valstybės tarnyboje, tačiau šiuo pagrindu skundas nėra pateiktas. Skundžiamas įsakymas yra individualus teisės aktas, prie kurio gautas įspėjimas apie pareiškėjo pareigybės naikinimą. Todėl ginčijamas įsakymas nėra viešojo administravimo subjekto tarpinis sprendimas. Jokio kito įsakymo Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius galbūt net nepriims, be to, kito įsakymo (dėl kurio būtų galima laikyti, kad skundžiamas įsakymas yra tarpinis) priimti net ir nebūtina. Šio įsakymo pagrindu jau konstatuota, kad pareiškėjo pareigybė bus panaikinta, o vietoj jos įsteigta kita pareigybė. Skundo nepriėmimas neleidžia įgyvendinti ir užkerta kelia kitoms pareiškėjo teisėms ir teisių gynimo būdams numatytiems ABTĮ, pavyzdžiui ABTĮ 70 straipsnyje numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Todėl, siekiant visapusiškos darbuotojo teisių ir interesų apsaugo, skundo padavimas ir su tuo susijusių darbuotojo teisiu įgyvendinimas turi būti įmanomas dar darbuotojo iš darbo neatleidus, jei yra tam pakankamas pagrindas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismui pateikti įrodymai byloje patvirtina, jog ginčas gali vykti jam liekant pareigose, t .y pareiškėjas atitinka visus specialiuosius reikalavimus, numatytus naujai steigiamai pareigybei vietoj jo naikinamos pareigybės (pareiškėjo kvalifikacija nustatytus specialiuosius reikalavimus netgi viršija, todėl tai gali būt vienas iš pagrindų, patenkinus šį atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismui taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas privalo imtis nagrinėti administracinę bylą pagal asmens, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Iš šių teisės normų seka, kad asmuo gali ginti ne tik subjektines teises, bet ir įstatymų saugomą interesą. Įstatymų leidėjas nenurodė, kas yra „įstatymų saugomas interesas“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertina, kad taikant šią teisės normą įstatymų saugomas interesas turėtų būti suprantamas kaip teisės pripažįstamas, betarpiškai su jo subjektinėmis teisėmis susijęs, esminis asmeniui dalykas. Ar asmuo turi įstatymų saugomą interesą ar ne, yra jo interesas įstatymų saugomas ar ne, spręstina kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į konkrečios situacijos faktines aplinkybes ir su ginčo teisiniais santykiais susijusią teisę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai konstatavo, kad tarpiniai administracinių procedūrų dokumentai, aiškiai nedarantys įtakos asmens teisėms, negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas susipažinęs su Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 26 d. įsakymo turiniu nesutinka, kad tai yra tarpinis administracinės procedūros dokumentas, aiškiai nedarantis įtakos asmens teisėms. Iš šio akto turinio seka, kad asmens teisė dirbti konkretų darbą, kurią jis turi pagal galiojančius įstatymus, 2017 m. sausio 1 d. pasibaigia, jis privalės imtis aktyvių veiksmų siekdamas išlikti valstybės tarnautoju, t. y. asmuo turi aiškų įstatymų saugomą interesą, o teismas sutinkamai su aukščiau paminėtomis teisės normomis, privalo imtis bylą nagrinėti.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas atmeta T. P. prašymą įpareigoti pirmosios instancijos teismą reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą išspręsti iki 2016 m. gruodžio 30 d., kadangi teismui vykdančiam teisingumą jo nurodomų konkrečių datų nustatymas nėra pagrįstas teise.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius