8fbaf8b0-6325-45b7-b1e5-4da4da7b9fef · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-434/2014Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės MilaÅ¡ienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-494-123/2013 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės labirintai“ ieÅ¡kinį atsakovams S. P., L.

P., A. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 2010 m. spalio 20 d. ieÅ¡kovas UAB „Saulės labirintai“ ir atsakovas S. P. sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas pardavė atsakovui žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 17 000 Lt kainÄ , o 2010 m. gruodžio 6 d. atsakovai S. P. ir L. P. sudarė to paties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ Å¾emės sklypÄ už tÄ pačiÄ kainÄ (17 000 Lt) pardavė atsakovui A.

S..Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartimi UAB „Saulės labirintai“ iÅ¡kelta bankroto byla.IeÅ¡kovas BUAB „Saulės labirintai“ kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2010 m. spalio 20 d. ir 2010 m. gruodžio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis. Nurodė, kad ginčijami sandoriai pažeidžia ieÅ¡kovo kreditorių teises, UAB „Saulės labirintai“ sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties su S. P. neprivalėjo, nes Å¡i sutartis žymiai sumažino bendrovės turto masę ir turėjo neigiamos įtakos bendrovės gebėjimui atsiskaityti su kreditoriais.

Pažymėjo, kad iÅ¡ gautų lėšų pardavus turtÄ nebuvo tenkinami kreditorių interesai ir turtas buvo parduotas prieÅ¡ pat iÅ¡keliant bankroto bylÄ , t. y. bendrovei jau esant nemokiai. Turtas S. P. parduotas už aiÅ¡kiai mažesnę kainÄ , nes turto vertė buvo 264 000 Lt, o jis parduotas už 17 000 Lt. Pirkimo – pardavimo sutarties dienÄ ieÅ¡kovas turėjo įsipareigojimų už 330 000 Lt, kurių mokėjimo terminai buvo suėję (administratoriui perduoto turto balansinė vertė – 105 050 Lt).

IeÅ¡kovo teigimu, S. P., kaip apdairus asmuo, taip pat turėjo galimybę pasidomėti turtu, jo verte, įmonės finansine bÅ«kle, o bendrovė – įvertinti kaip žemės sklypo pardavimas jau neturint galimybių atsiskaityti su kreditoriais paveiktų įmonės finansus, o konkrečiu atveju Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Be to, nurodė, kad žemės sklypÄ S. P. pardavė A. S. už tÄ pačiÄ kainÄ , nesiekdamas jokios naudos, taip pat pigiau negu sandorio metu nustatyta rinkos kaina, todėl darytina iÅ¡vada, kad tokiu bÅ«du Å¡alys nesiekė su žemės nupirkimu kokių nors tikslų, o ginčijamais sandoriais norėta tik pridengti įmonės veiklai (siekti pelno) prieÅ¡ingus tikslus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino negaliojančiomis 2010 m. spalio 20 d. bei 2010 m. gruodžio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartis bei taikė restitucijÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2010 m. spalio 20 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudaryti su atsakovu S. P. neprivalėjo, turto pardavimas bendrovės finansinių pajėgumų nepadidino, pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas bendrovei turėjo tik neigiamÄ Ä¯takÄ (sumažėjo turto), o ieÅ¡kovo gebėjimui atsiskaityti su kreditoriais nepadėjo (kreditorių interesai nebuvo tenkinami).

Ä®rodymų, kad buvęs vadovas įvertino žemės sklypÄ prieÅ¡ jo pardavimÄ , byloje nėra, kokiu bÅ«du praneÅ¡ta pirkėjams apie ketinimÄ parduoti žemės sklypÄ taip pat nepateikta, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad susitarimas dėl žemės pardavimo nebuvo vieÅ¡as ir nebuvo siekiama gauti pelno. Pažymėjo, kad administratorius pateikė įrodymus, jog ginčo žemės sklypo vertė 2010 m. spalio 18 d. buvo apie 68 000 Lt (A. S. – 30 000 Lt), tačiau tokie žemės sklypo įvertinimai yra tik informacinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios žemės kainos.

Klaipėdos apygardos teismas taip pat darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai neturėjo tikslų žemę dirbti ar keisti jos paskirtį, o tai, kad A. S. 2010 m. gruodžio 6 d. sutartimi ketino ruoÅ¡ti projektavimo sÄ lygas detaliam planui gauti, neįrodo jo ketinimų pagrįstumo (įrodymų apie atsiskaitymÄ pagal sutartį nepateikta). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo Å¡iuos argumentus:Atsakovai niekaip nesusiję su ieÅ¡kovu, todėl apie jokius ieÅ¡kovo kreditorius atsakovams nebuvo žinoma, o apeliantas sklypÄ apskritai įsigijo ne iÅ¡ bendrovės, o iÅ¡ S. P. ir L. P.. IÅ¡ ginčo sutarties turinio matyti, kad žemės sklypo pardavėjai apeliantui nurodė, jog nėra jokių priežasčių, kurios darytų Å¡iÄ sutartį neteisėtÄ , A. S. sumokėjo už sklypÄ jo kainÄ ir pradėjo investuoti į žemės paskirties pakeitimÄ (kÄ patvirtina 2010 m. gruodžio 6 d. sutartis dėl projektavimo sÄ lygų detaliajam planui gauti ruoÅ¡imo bei tai, kad Å¡iuo metu sklypo paskirtis yra pakeista ir žemė iÅ¡dalinta sklypais, dėl ko ženkliai iÅ¡augo ginčo žemės sklypo vertė), todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti A.

S. nesÄ Å¾iningumo. Sprendime nepasisakoma dėl žalos atlyginimo už į ginčo žemės sklypÄ investuotas lėšas, jei Å¡is bÅ«tų atimtas, o taip pat nenurodyta restitucijos taikymo apimtis (bÅ«das), todėl neaiÅ¡ku, kaip toks teismo sprendimas turėtų bÅ«ti vykdomas.Å ioje byloje netaikytinos CK 6.67 straipsnio 4 punkto nuostatos, kadangi ieÅ¡kovo teiginiai dėl prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcijos ir sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo neparemti įrodymais.Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nuo 2008 metų prasidėjusi ekonominė krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 1 p.), o sandorio sudarymo metu Å¡alyje buvo sunki finansinė situacija, dėl ko abejonių dėl parduodamo sklypo kainos, įvertinant į jį reikalingas investuoti lėšas, atsakovui nekilo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Saulės labirintai“ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad byloje nustatyta, jog žemės sklypas atsakovams S. P. ir L. P. parduotas vos už 17 000 Lt (nors sandorio sudarymo metu jo vertė VÄ® „Registrų centras“ duomenimis buvo 264 000 Lt), po ko žemės sklypas skubiai, praėjus vos mėnesiui, perleistas atsakovui A. S. už tÄ pačiÄ 17 000 Lt kainÄ . Tuo tarpu tai, kad jau ginčo sutarties sudarymo dienÄ (2010 m. gruodžio 6 d.) A. S. sudarė sutartį dėl projektavimo sÄ lygų detaliajam planui gauti ruoÅ¡imo, tik patvirtina tai, jog jis žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia UAB „Saulės labirintai“ kreditorių teises, nes projektavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, nesiekiant pakeisti žemės sklypo paskirties, o siekta tik sudaryti įvaizdį, jog atsakovas A.

S. yra sÄ Å¾iningas turto įgijėjas. Be to, nurodo, kad atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių piniginių lėšų investavimÄ , ar duomenų, pagrindžiančių apmokėjimÄ pagal sutartį dėl projektavimo sÄ lygų detaliajam planui gauti ruoÅ¡imo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikÅ¡mę bylai turinčias aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , su kurio iÅ¡vadomis kolegija, jų neatkartodama, sutinka (CPK 263 str.).Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu apeliantas nurodo, kad nei jis, nei atsakovai S. ir L.

P. niekaip nėra susiję su bendrove ,,Saulės labirintai“, dėl ko jiems apie įmonės kreditorius nebuvo žinoma, tačiau pastebėtina, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų apie tai, kaip bendrovė pranešė pirkėjams apie ketinimÄ parduoti žemę, kas patvirtina, kad pardavimas nebuvo vieÅ¡as (argumentų, paneigiančių Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , apeliantas nepateikė). Be to, atsakovai S. ir L. P. taip pat įtikinamai nepaaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du jiems tapo žinoma apie bendrovės turto pardavimÄ , kodėl jie sklypÄ už tÄ pačiÄ kainÄ pardavė tepraėjus vienam mėnesiui po jo įsigijimo, bei kaip apeliantui tapo žinoma apie jų ketinimÄ Å¾emę parduoti.

Å ių aplinkybių visetas, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, leidžia teigti apie tam tikrÄ Å¡alių sÄ sajumÄ , kuris, be kita ko, patvirtina ir jų nesÄ Å¾iningumÄ . Be to, kontrahento sužinojimas apie įmonės (nagrinėjamu atveju - pardavėjo) kreditorius siejamas ne su jo sÄ sajumu su įmone, bet su pareiga veikti aktyviai bei pasidomėti, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tuo tarpu duomenų apie tai, kad atsakovai Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, byloje nėra.

Tiesa, apeliantas nurodo, kad jam nebuvo žinoma apie tai, kad ginčo žemės sklypas, prieÅ¡ jį įsigyjant S. ir L. P., priklausė juridiniam asmeniui, tačiau pačioje tarp atsakovų sudarytoje ginčo sutartyje nurodyta, kad S. ir L. P. žemę įsigijo 2010 m. spalio 20 d. (įraÅ¡as apie šį juridinį faktÄ galioja nuo 2010 m. lapkričio 2 d. (30 b. l.). Taigi, nesant duomenų apie tai, kad S. ir L. P. verčiasi nekilnojamojo turto prekyba, apeliantas, elgdamasis atidžiai ir rÅ«pestingai, turėjo pasidomėti, ar pirminis turto savininkas bendrovė ,,Saulės labirintai“ parduodama žemę neturėjo kreditorių ir ar Å¡ių kreditorių interesai nebuvo pažeisti.

Tuo tarpu tai, kad ieÅ¡kovo kreditorių teisės buvo pažeistos, patvirtina 2011 m. sausio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo nustatyta aplinkybė, kad pagal 2010 m. lapkričio 30 d. įmonės balansÄ bendrovės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę, todėl turto pardavimas už ženkliai mažesnę kainÄ akivaizdžiai prieÅ¡taravo įmonės tikslams bei apsunkino atsiskaitymus su įmonės kreditoriais.Tiesa, apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į visiems žinomÄ aplinkybę dėl ekonominės krizės, turėjusios didelę įtakÄ nekilnojamojo turto rinkai, pirkdamas žemės sklypÄ jis nemanė, jog pardavimo kaina yra maža, tačiau pastebėtina, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti 2010 m. pabaigoje, tai yra net ir pagal paties apelianto nurodomÄ teismų praktika pasibaigus Å¡alies bendrojo vidaus produkto nuosmukiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010).

Svarbu yra ir tai, kad pačios sutarčių Å¡alys ginčo sutartyse nurodė, jog vidutinė parduodamo turto rinkos vertė sudaro 264 000 Lt (20, 30 b. l.). Be to, net ir pagal paties atsakovo R. S. pirmosios instancijos teismui pateiktÄ turto vertės nustatymo pažymÄ Å¾emės sklypo vertė sudarė 30 000 Lt, tai yra buvo beveik dvigubai didesnė nei pardavimo kaina, kas taip pat patvirtina atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ (CK 6.67 str. 4 p.).Sprendžiant dėl ginčo sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumo taip pat atsižvelgtina į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ : turtas buvo parduotas prieÅ¡ iÅ¡keliant bendrovei ,,Saulės labirintai“ bankroto bylÄ Ä¯monei esant nemokiai, nesant duomenų apie vieÅ¡Ä paskelbimÄ dėl turto pardavimo; turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainÄ negu jo vertė bei iÅ¡ esmės iÅ¡ karto (tepraėjus pusantro mėnesio po pirminio įsigijimo) be aiÅ¡kių motyvų už tÄ pačiÄ kainÄ perparduotas apeliantui.

Kolegijos nuomone, tokie ginčo sutarčių Å¡alių tikslingi veiksmai patvirtina jų nesÄ Å¾iningumÄ bei aiÅ¡kų tikslÄ perleisti turtÄ apeliantui, sukuriant jam sÄ Å¾iningo įgijėjo įvaizdį.Kiti apeliacinio skundo argumentai esminės teisinės reikÅ¡mės sprendžiant Å¡alių ginÄÄ neturi, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.Apeliantas nurodo, kad patenkinęs ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nuostolių, atsiradusių dėl į ginčo žemės sklypÄ investuotų lėšų, atlyginimo, tačiau pažymėtina, kad atsakovas tokio reikalavimo pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiÅ¡kęs (CPK 265 str.).

Be to, nors apeliantas nurodo, kad konkrečiu atveju neaiÅ¡ki restitucijos taikymo apimtis, tačiau nagrinėjamu atveju tai negali bÅ«ti pagrindas pirmosios instancijos sprendimui naikinti ar keisti, nes akivaizdu, kad taikant restitucijÄ Å¡alys turi grÄ Å¾inti viskÄ , kÄ yra gavusios pagal negaliojančiais pripažintus sandorius (CK 6.145 str. 1 d.). Tuo tarpu, kilus neaiÅ¡kumams, pastarieji gali bÅ«ti Å¡alinami taikant sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo institutÄ (CPK 278 str.).   Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamÄ sprendimÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Danutė GasiÅ«nienė                                                                  Konstantinas Gurinas                                                                  Danutė MilaÅ¡ienė