A-556-2518-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 2518/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02344-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 26 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjai I. G.,

atsakovo atstovui Vidui Vanagui,

trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui V. M. dėl sprendimo pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1-2), kurį patikslino (b. l. 7, 70-72), kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2011 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 3R-267(AG-234/01-2011) ir įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) išnagrinėti pareiškėjos skundą bei atsakyti į pareiškėjos 2011 m. liepos 5 d. raštą.

Pareiškėja paaiškino, kad VAGK 2011 m. spalio 20 d. sprendime nurodė, jog 2010 m. liepos 2 d. AB „Kauno energija“ raštu informavo, kad vidaus šildymo sistemos vamzdynai ir armatūra yra susidėvėję ir todėl nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. nutraukia šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros sutartį. Pareiškėja pažymėjo, kad 2010 m. spalio 26 d. Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus rašte Nr. 13-4-OV-322 ne tik konstatavo, jog gyvenamojo namo bendrasavininkų nesutarimai ar tariamai netinkamas šilumos punkto ar šildymo sistemos techninis stovis nėra pagrindas nutraukti priežiūros sutartį, bet ir informavo apie nustatytas faktines aplinkybes, pagal kurias, pareiškėjos nuomone, galima daryti išvadą, jog jos namo šildymo sistema ir šilumos punktas atlaikė avariją, ir, nors neveikė visą šildymo sezoną, atlaikė hidraulinius bandymus pasibaigus šildymo sezonui.

Pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į tai, teigti, kad šildymo sistema negalėjo būti įjungta kitą šildymo sezoną, nėra įtikinamų priežasčių. Pasak pareiškėjos, V. M. yra nepatenkintas ne viso namo šildymo būdu, bet tik savo buto šildymo būdu ir teismo prašo leisti keisti šildymo būdą tik savo bute. Pabrėžė, kad šiuo metu nėra tokios teismo nutarties, kurios įsigaliojimas pakeistų pareiškėjos buto šildymo būdą arba sutarčių sąlygas su šilumos tiekėju, todėl Inspekcija gali nagrinėti jos skundus, kaip nagrinėjo iki šiol.

Pažymėjo, kad VAGK be paaiškinimų atmetė jos prašymą įpareigoti Inspekciją atsakyti į paklausimą, ar AB „Kauno energija“ galėjo sustabdyti šilumos tiekimą bendrasavininkiui, atsižvelgdama į jo įsiskolinimus. Atkreipė dėmesį, kad Inspekcijos specialistai daug kartų po įvykusios avarijos lankėsi pareiškėjos bute, tačiau nenustatė, jog šildymo sistemos vamzdynai buvo taip susidėvėję, kad jų nebuvo galima eksploatuoti, o atvirkščiai – įpareigojo UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ likviduoti įvykusią avariją bei atstatyti šilumos tiekimą.

Inspekcija nepaneigė to fakto, kad buvo atliktas hidraulinis bandymas ir namo šildymo sistema šį bandymą atlaikė, bendro naudojimo patalpoje (laiptinėje) ir 2 – ame bute esantys šildymo prietaisai šilo gerai. Pareiškėjos nuomone, Inspekcija, teigdama, kad 2010 m. liepos 2 d. AB „Kauno energija“ nutraukdama šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį, siūlė kitą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją, ir kaltindama, jog pareiškėja nepagrįstai nepasinaudojo šiuo pasiūlymu, klaidina teismą, nes Inspekcija paprašyta informuoti, ar teisėtai AB „Kauno energija“ nutraukė sutartį, 2010 m. spalio 26 d. rašte teigė, kad šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis namui (duomenys neskelbtini) nutraukta nesilaikant nustatytų reikalavimų.

Gyvenamojo namo bendrasavininkių nesutarimai ar tariamai netinkamas šilumos punkto ar šildymo sistemos techninis stovis nėra pagrindas nutraukti priežiūros sutartį. Pagal galiojantį Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos aprašo 19 punktą – pastato, išskyrus daugiabučius namus, kurio šildymo ir karšto vandens sistemos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso juridiniams ar fiziniams asmenims, šių sistemų priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja, už ją atsako ir ją vykdo esamas prižiūrėtojas, jeigu jų bendrasavininkiai nepriėmė šio aprašo 18 punkte nurodyto sprendimo arba taip nusprendė, vadovaudamiesi teisės aktuose nustatyta tvarka.

Pažymėjo, jog prašė Inspekcijos įpareigoti AB „Kauno energija“ tiekti šilumą, tačiau atsakovas nori spręsti tik nesutarimus, kylančius tarp bendrasavininkių, nors šie nesutarimai yra sprendžiami teisme.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 43-45) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2010 m. rugpjūčio 27 d. skunde kėlė klausimus dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos techninių sąlygų išdavimo teisėtumo ir šildymo sistemos priežiūros. Inspekcijos Kauno teritorinis skyrius 2010 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 13-4-0V-322 pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies ir AB „Kauno energiją“ įpareigojo sustabdyti 2010 m. sausio 22 d. išduotų projektavimo sąlygų šildymo sistemos rekonstravimui Nr. 1/3782 objekte (duomenys neskelbtini), galiojimą, UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ – vykdyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šilumos punkto ir šildymo sistemos priežiūrą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus iki namo savininkai priims kitokį sprendimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Inspekcija taip pat pasiūlė Kauno miesto savivaldybės administracijai išspręsti butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo klausimus gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kaip Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 straipsnis, o Kauno miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Energetikos skyriui organizuoti šilumos tiekimą patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), kaip to reikalauja Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnis. Pasak atsakovo, vadovaujantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d.

įsakymu Nr. 289, 7.2 punktu, „mažabučiai“ namai nėra priskiriami daugiabučių namų pogrupiui, todėl teisės aktų, tiesiogiai skirtų reguliuoti tvarką, susijusių tik su daugiabučių namų administravimu, negalima taikyti ir dviejų butų namams. Atitinkamai Lietuvos Respublikos šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės nustato kitokią dvibučių namų administravimo ir butų atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos tvarką. Inspekcija paaiškino, kad Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 13 punkte yra įtvirtintas įpareigojimas, skirtas šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių savininkams, o esant dalinei nuosavybei – bendrosios dalinės nuosavybės savininkams arba juos atstovaujančiam asmeniui paskirti asmenį, atsakingą už šilumos ūkį, arba pasirašyti sutartį su asmeniu, turinčiu Inspekcijos išduotą šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių priežiūros atestatą.

Tai yra bendroji nuostata, įtvirtinanti imperatyvą Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių savininkams, nepriklausomai nuo gyvenamojo pastato tipo, pastate esančioms šildymo ir karšto vandens sistemoms paskirti nuolatinį prižiūrėtoją (eksploatuotoją). Pažymėjo, jog, remiantis Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 31 punktu, tokių sistemų priežiūra yra perduodama asmenims, turintiems Inspekcijos išduotus šilumos ir tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimo atestatus, pagal sutartis.

Atsakovo teigimu, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 72 punktas nustato, kad individualiems ir dviejų butų gyvenamiesiems namams bei vienam juridiniam ar fiziniam asmeniui priklausantiems pastatams (jų dalims, turinčioms atskirą šilumos įvadą), kurių šilumos įrenginių galia neviršija 50 kW, leidžiama pradėti tiekti šilumą, kai jų savininkai šilumos tiekėjui raštu įsipareigoja tinkamai prižiūrėti šildymo ar karšto vandens sistemą ir išklauso šilumos tiekėjo instruktažą. Inspekcija atkreipė dėmesį, jog AB „Kauno energija“ 2010 m. liepos 2 d. raštu Nr. 20-3074 pareiškėjai ir V.

M. pasiūlė pasirinkti kitą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją bei informavo apie negalimumą tinkamai atlikti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojo funkcijos, taip pat informavo, kad pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 72 punktą jiems bus galima pradėti tiekti šilumą tada, kai pareiškėja ir V. M. šilumos tiekėjui raštu įsipareigos tinkamai prižiūrėti šildymo ar karšto vandens sistemą ir išklausys šilumos tiekėjo instruktažą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja tokio raštiško įsipareigojimo nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, jog bandė susitarti su V.

M. dėl remonto ir įsipareigojimo tinkamai prižiūrėti šildymo ar karšto vandens sistemą. Inspekcija pažymėjo, kad V. M. ir pareiškėja ne tik nesusitarė dėl kapitalinio vamzdynų remonto, bet ir pradėjo teisminį ginčą dėl pastato šildymo būdo. V. M. nesutinka remontuoti šildymo sistemą ir pateikęs ieškinį teismui siekia nuo centrinės šildymo sistemos atsijungti be pareiškėjos sutikimo. Pasak atsakovo, susidarius tokiai situacijai, Inspekcija pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, taip pat atsižvelgiant į faktinę situaciją, neturi teisės AB „Kauno energija“ įpareigoti vykdyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šilumos punkto ir šildymo sistemos priežiūrą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus iki bus priimtas teismo sprendimas arba savininkai raštu įsipareigos tinkamai prižiūrėti šildymo ir karšto vandens sistemą.

Inspekcija taip pat paaiškino, kad Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, jog Inspekcija nagrinėja ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo.

Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju ginčas dėl šilumos tiekimo būdo kilo tarp dviejų šilumos vartotojų, tačiau ne tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo, todėl Inspekcija pagrįstai 2011 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (13)2R-891 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimu į skundą (b. l. 75-77) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

V. M. paaiškino, kad konfliktas su pareiškėja dėl atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekėjo kilo todėl, jog jis nesutiko savo lėšomis pareiškėjai pastatyti dujinį katilą ir pakeisti radiatorius. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, Inspekcija nagrinėjo pareiškėjos skundus, vykdė jos reikalavimus. Nurodė, kad pareiškėjai buvo rodomas avarijos likvidavimo metu nupjautas surūdijęs vamzdžio galas, kuris, pasak V. M., įrodo, jog vamzdyno būklė yra labai bloga, avarinė (vamzdynas nekeistas nuo 1960 m.), tačiau pareiškėja aiškino, kad visi ją apgaudinėja. Pažymėjo, kad tai, jog namo vamzdžių būklė yra avarinė, įrodo ne tik 2009 m. gruodžio 24 d. įvykusi šiluminio vamzdžio avarija namo palėpėje, bet ir 2010 m. kovo mėnesį šalia namo įvykusi šilumos trasos avarija bei 2011 m. sausio 23 d. šalto vandens vamzdžio avarija. Anot V. M., tai, kad Inspekcija vykdė pareiškėjos reikalavimus, liudija ir tas faktas, jog pagal jos 2010 m. rugpjūčio 27 d. skundą Inspekcijos Kauno teritorinis skyrius 2010 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą sustabdyti išduotų projektavimo sąlygų šildymo sistemos rekonstravimui Nr. 1/3782 objekte (duomenys neskelbtini) galiojimą, nors tuo metu dar vyko teisminiai ginčai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 8 d. sprendimu (b. l. 95-102) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas šioje byloje kilęs dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 3R-267(AG-234/01-2011) teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 2 punktu, 8 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 4 dalimi, 23 straipsnio 6 dalimi. Teismas nustatė, kad 2009 m. spalio 26 d. Inspekcijos Kauno teritoriniame skyriuje gautas pareiškėjos prašymas, kuriuo ji skubos tvarka prašė jos bute įjungti šildymą. 2010 m. sausio 28 d.

Inspekcijos Kauno teritorinis skyrius raštu Nr. 13-31 paaiškino pareiškėjai, kad 2010 m. sausio 28 d. buvo atliktas neplaninis šilumos ūkio eksploatacijos patikrinimas jos gyvenamajame name, kurio metu nustatyta, jog bendro naudojimo patalpose (namo palėpėje) nesandarus šilumos tiekimo vamzdynas; nurodė, kad, kaip informavo UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ atsakingi darbuotojai, vien dėl namo bendrasavininkių nesutarimų ir tarpusavio konfliktų negali patekti į patalpas ir likviduoti šildymo sistemos gedimo. Nurodė, kad šilumos ūkio prižiūrėtojo UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ atsakingiems pareigūnams surašytas privalomas vykdymui nurodymas patikrinimo metu nustatytų trūkumų pašalinimui trumpiausiu įmanomu terminu ir namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas įpareigotas užtikrinti tolygų visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose Lietuvos higienos norma HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ nustatytą temperatūrą.

Inspekcija 2010 m. kovo 18 d. rašte „Dėl šildymo sistemos avarijos ir jos likvidavimo“ Nr. 2R-(07)-119 nurodė, jog, įvertinusi namo (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos avarijos medžiagą, padarė išvadą, kad V. M., kliudydamas likviduoti avariją šildymo sistemoje bei atstatyti šildymą name, pažeidė CK 4.83 straipsnio 5 dalies ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 240.8 punkto reikalavimus. Konstatavo, kad UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ privalėjo pašalinti Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus pareigūno 2010 m. sausio 28 d. nurodyme surašytus pažeidimus ir likviduoti avariją namo šildymo sistemoje bei atstatyti šildymą name, to neįvykdęs pažeidė Šilumos tinklų ir šilumą vartojančių įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 34.1, 34.4, 296.2 punktų ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 244.1 ir 245.14 punktų reikalavimus.

Pažymėjo, kad Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus pareigūnai nepilnai ištyrė įvykusią avariją ir nepasinaudojo Inspekcijos nuostatų 7.10 punkte teise surašyti pažeidimų protokolus pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamus straipsnius ir skirti administracinę nuobaudą. Inspekcija pareiškėjos skundą tenkino ir įpareigojo UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ likviduoti įvykusią avariją namo šildymo sistemoje bei atstatyti šildymą name iki 2010 m. kovo 31 d., taip pat nurodė Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus pareigūnams surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skirti administracinę nuobaudą V.

M. už Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimų nevykdymą. AB „Kauno energija“ 2010 m. liepos 2 d. raštu „Dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini)“ Nr. 20-3074 informavo pareiškėją, kad dėl avarinės minimo objekto vidinės šildymo sistemos bei armatūros būklės bei bendrasavininkių nesutarimo dėl kapitalinio vamzdynų remonto neįmanoma tinkamai atlikti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojo funkcijos, todėl, vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d.

įsakymu Nr. 4-617, IX skyriumi bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 17 punktu, AB „Kauno energija“ nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. nutraukia šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros sutartį bei pasiūlė bendrasavininkiams pasirinkti kitą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją. 2010 m. rugpjūčio 27 d. Kauno miesto savivaldybėje gautas pareiškėjos raštas dėl AB „Kauno energija“, kuriuo pareiškėja klausė, ar teisėtai AB „Kauno energija“ išdavė technines sąlygas jos buto šildymo sistemos atskyrimui pagal kaimyno prašymą; kodėl AB „Kauno energija“ negali išduoti techninių sąlygų 2 buto šildymo sistemos atskyrimui be teismo sprendimo; kodėl vieno buto šildymo sistemos atskyrimui nereikalingas teismo sprendimas, o kito – reikalingas; kas galėtų pateikti atsakymus dėl neatsakytos 2010 m. kovo 31 d. pateikto užklausimo, skirto AB „Kauno energija“, dalies; ar AB „Kauno energija“ atsakinga už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą pareiškėjos name ir ar teisėtai nutraukė sutartį; ar nutraukdama sutartį AB „Kauno energija“ ieško būdų nevykdyti Inspekcijos nurodymų ir ar kaimynas per 3 mėnesius nepataisomai sugadino vidaus šildymo vamzdyną.

Inspekcijos Kauno teritorinis skyrius 2010 m. spalio 26 d. raštu „Dėl (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto savininkės I. G. prašymo“ Nr. 13-4-0V-322 konstatavo, kad AB „Kauno energija“ 2010 m. sausio 22 d. išduodama projektavimo sąlygas V. M. šildymo sistemos rekonstravimui objekte (duomenys neskelbtini) nevykdė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 18 punkto nustatytų reikalavimų. Inspekcija nenustatė šilumos tiekėjo kaltės dėl įvykusio trasos trūkimo, neveiklumo ar priskirtų pareigų nevykdymo. Taip pat nurodė, kad Inspekcija pagal kompetenciją nenagrinėja žalos dėl šilumos tiekėjo neteisėtų veiksmų ar neveikimo atlyginimo klausimų bei nurodė, jog žalos atlyginimo klausimai nagrinėjami Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 358 punkte nustatyta tvarka.

Inspekcija taip pat konstatavo, kad šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis namui (duomenys neskelbtini), nutraukta nesilaikant nustatytų reikalavimų, nes gyvenamojo namo bendrasavininkių nesutarimai ar tariamai netinkama šilumos punkto ar šildymo sistemos techninė būklė nėra pagrindas nutraukti priežiūros sutartį. Inspekcija įpareigojo AB „Kauno energija“ sustabdyti 2010 m. sausio 22 d. išduotų projektavimo sąlygų šildymo sistemos rekonstravimui objekte (duomenys neskelbtini) galiojimą, įpareigojo UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ vykdyti gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), šilumos punkto ir šildymo sistemos priežiūrą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus iki namo bendrasavininkiai priims kitokį sprendimą CK nustatyta tvarka.

Taip pat nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijai išspręsti butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo klausimus gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pagal CK 4.84 straipsnį, o Miesto ūkio departamento Energetikos skyriui organizuoti šilumos tiekimą patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), kaip to reikalauja Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnis. UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ 2010 m. lapkričio 24 d. raštu „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priežiūros“ Nr. S-4-327 pakvietė pareiškėją ir V.

M. atvykti į UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ dėl priežiūros sutarčių pasirašymo ir nurodė, kad, nepasirašius sutarties, UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ neturi juridinio pagrindo vykdyti šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo funkcijų gyvenamame name (duomenys neskelbtini). 2011 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje gautame skunde pareiškėja paaiškino susidariusią situaciją: konfliktus su V. M., šildymo sistemos bei šiluminės trasos avarijas bei iš to kylančius padarinius ir problemas.

Pareiškėja kėlė klausimus dėl šildymo sistemos eksploatavimo, šildymo sistemos techninio stovio, namo šildymo būdo keitimo, Inspekcijos įpareigojimų vykdymo, avarijų šildymo sistemoje. Nurodė, kad jos butas nešildytas 2010–2011 m. bei teigė, kad vyksta jos turto prievartavimas (atjungtas šildymas, vanduo, butas užlietas), todėl ji buvo priversta išeiti, nes bute nebeįmanoma gyventi. Skundu prašė padėti sugrįžti į namus, susitvarkyti buitį ir gyventi toliau. Inspekcijos Kauno teritorinis skyrius 2011 m. birželio 17 d. raštu Nr. 13.4.OV-182 informavo pareiškėją, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus 2011 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (I D-2175)-2D-3558 persiuntė jos 2011 m. gegužės 2 d. prašymą, ir paprašė iki 2011 m. liepos 5 d. pateikti informaciją apie vykstančius teisminius ginčus tarp jos ir V.

M. bei nurodė, kad prašymo nagrinėjimas bus tęsiamas toliau tik gavus papildomą informaciją. 2011 m. liepos 4 d. raštu „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Nr. 100 pareiškėja Inspekcijos Kauno teritoriniam skyriui nurodė, kad nėra pateikusi ieškinio teisme nei AB „Kauno energija“, nei UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“, teisme nenagrinėjamas ginčas dėl rekonstrukcijos tos šildymo sistemos dalies, kurioje įvyko avarija, bei paprašė patikslinti, kokie teisminiai ginčai ir kokiu būdu galėtų lemti tai, kad jos butui šiluma netiekiama nuo 2009 m., taip pat paprašė prie jos prašymo prijungti papildomai pateikiamą dokumentą apie V.

M. įsiskolinimą AB „Kauno energija“ ir paaiškinti, ar AB „Kauno energija“ galėjo sustabdyti šilumos tiekimą bendrasavininkiui, atsižvelgdama į jo įsiskolinimus. Inspekcija 2011 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (13)2R-891 nurodė pareiškėjai, kad Inspekcija jau nagrinėjo jos prašymą, susijusį su 2011 m. gegužės 23 d. gautame skunde keliamais klausimais, ir 2010 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 13-4-0V-322. Informavo, kad AB „Kauno energija“ 2011 m. liepos 19 d. raštu sustabdė 2010 m. sausio 22 d. išduotų projektavimų sąlygų, skirtų šildymo sistemos rekonstravimui, objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), galiojimą.

Taip pat paaiškino, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą Inspekcija nagrinėja ginčus, kilusius dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo. Nurodė, kad I. G. skunde dalis keliamų klausimų yra susiję su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių (jos ir V.

M.) ginču, dėl minėto namo šildymo sistemos; skunde keliami klausimai susiję su šilumos tiekimu bei kitais šilumos energijos paskirstymo aspektais, tačiau šiuo atveju ginčas yra kilęs tarp dviejų fizinių asmenų (vartotojų), o Inspekcija išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka sprendžia ginčus tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų. Pažymėjo, kad ginčai tarp dviejų privačių subjektų Inspekcijoje nenagrinėtini ir turi būti sprendžiami teisme teisės aktų nustatyta tvarka.

Taip pat pažymėjo, kad skunde keliami klausimai dėl AB „Kauno energija“ veiksmų ar neveikimo pagal kompetenciją nagrinėti priskiriami Inspekcijai, tačiau šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos rekonstrukcijos ir kitų klausimų, kurio baigtis turės įtakos pareiškėjos skundo nagrinėjimui, todėl vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą. Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos pateiktais atsakymais, kreipėsi į VAGK prašydama įpareigoti atsakovą tinkamai atsakyti į jos 2011 m. liepos 5 d. išsiųstą raštą bei išnagrinėti pareiškėjos skundą.

VAGK 2011 m. spalio 20 d. pareiškėjos skundo netenkino ir konstatavo, kad pareiškėja nepatenkinta faktu – namo dalies (jos buto) nešildymu, kurį lemia V. M. nepasitenkinimas pasirinktu namo šildymo būdu, noras jį keisti bei su visu tuo susiję šildymo įrenginių, sutarčių pagrindu atsirandantys ir kiti civiliniai santykiai, dėl kurių ginčo baigties pasisakys teismas. Nurodė, kad pradėjus administracinę procedūrą ir paaiškėjus, jog skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma iki teismas išnagrinės skundą (Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d.).

VAGK nurodė, kad Inspekcija tą ir padarė – sustabdė Inspekcijai Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos persiųsto pareiškėjos skundo nagrinėjimą, todėl teisinio ir faktinio pagrindo naikinti Inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą bei įpareigoti Inspekciją pakartotinai nagrinėti skundą nėra. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1411-568/2012 pagal ieškovo V. M. ieškinį dėl valdymo gynimo atsakovei I. G., taip pat matyti, kad Kauno apygardos teismas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I.

G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-753-657/2011 pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovei I. G., tretieji asmenys – akcinės bendrovė „Kauno energija“, akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ dėl teisės pripažinimo derinti projektą be atsakovės sutikimo, ir 2011 m. lapkričio 15 d. pastarąjį paliko nepakeistą. Apie pastarosios civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatus Inspekcija raštu prašė Kauno apygardos teismo ją informuoti, nurodydama, jog dėl vykstančio teisminio ginčo buvo sustabdyta administracinė procedūra.

Įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodytame skunde keliami klausimai yra susiję su šilumos tiekimu bei kitais šilumos energijos paskirstymo aspektais, tačiau ginčas iš esmės yra kilęs tarp dviejų fizinių asmenų (vartotojų) dėl šilumos tiekimo būdo, tuo tarpu Inspekcija išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka sprendžia ginčus tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų, todėl VAGK teisingai konstatavo, kad Inspekcija pagrįstai 2011 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (13)2R-891 iš dalies atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, o dalyje padarė išvadą, jog skunde keliami klausimai dėl AB „Kauno energija“ veiksmų ar neveikimo pagal kompetenciją nagrinėti priskiriami Inspekcijai, tačiau šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos rekonstrukcijos ir kitų klausimų, kurio baigtis turės įtakos pareiškėjos skundo nagrinėjimui, bei vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi administracinę procedūrą sustabdė, kol teismas išnagrinės skundą.

Tenkinti kitą pareiškėjos skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos skundą bei atsakyti į pareiškėjos 2011 m. liepos 5 d. raštą nėra pagrindo, nes, kaip nustatyta, atsakovas pareiškėjai išsamiai 2011 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (13)2R-891 nurodė, jog dėl dalyje skundo nurodomų aplinkybių jis nėra kompetentingas pastarąsias vertinti, o likusioje dalyje skundo administracinė procedūra buvo sustabdyta dėl vykstančių teisminių ginčų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. spalio 20 d. sprendimo pakeitimo (panaikinimo) ir Inspekcijos įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos skundą bei atsakyti į pareiškėjos 2011 m. liepos 5 d. raštą yra atmetamas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 107-108) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą, panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą 2011 m. spalio 20 d. Nr. 3R-267-(AG-234/01-2011) ir įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją pilnai išnagrinėti jos skundą, nes Inspekcija, net ir pasibaigus civilinės bylos nagrinėjimui, nepateikė dokumentų, kurie įrodytų, kad jos ginčą su šilumos tiekėju AB „Kauno energija“ sprendė ir išsprendė Kauno apylinkės teismas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl šilumos tiekimo pareiškėja yra sudariusi sutartį su šilumos tiekėju AB „Kauno energija“ šilumos tiekimui tik savo butui. AB „Kauno energijai“ nutraukus šilumos tiekimą ir nepavykus susitarti, kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją. Valstybinė energetikos inspekcija turėtų nagrinėti jos ginčą su šilumos tiekėju, o ne su bendrasavininkiu. Valstybinė energetikos inspekcija nepateikė teismui jokių dokumentų, nurodančių, kad šilumos tiekėjas AB „Kauno energija“, kaip trečiasis asmuo byloje, Kauno apygardos teisme vykusioje byloje jai yra pateikusi kažkokių pretenzijų, arba ji yra bendrovei pateikusi teisme pretenzijų dėl šilumos tiekimo. Todėl Vilniaus administracinis teismas neturėjo patikimų duomenų, kad nuspręstų, ar byloje nagrinėjami klausimai leidžia neteisėtai AB „Kauno energijai“ sustabdyti šilumos tiekimą jos butui, o Valstybinei energetikos inspekcijai nesiimti jokių priemonių, kad šilumos tiekimas jos butui būtų atnaujintas.

2. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis 2011 m. lapkričio 15 d. Kauno apygardos teismas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-753-657/2011 pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovei I. G. dėl teisės pripažinimo derinti projektą be atsakovės sutikimo. Apie pastarosios civilinės bylos nagrinėjimo rezultatus Valstybinė energetikos inspekcija raštu prašė Kauno apygardos teismo ją informuoti, nurodydama, jog dėl vykstančio teisminio ginčo buvo sustabdyta administracinė procedūra. Teismas bylą išnagrinėjo 2011 m. lapkričio 15 d., tačiau Valstybinė energetikos inspekcija Vilniaus apygardos administraciniam teismui nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad Kauno apygardos teismas sprendė ir išsprendė jos pretenzijas šilumos tiekėjui AB „Kauno energija“ dėl nutraukto šilumos tiekimo jos butui.

Atsakovas Valstybinės energetikos inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 118-120) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-753-657/2011 nagrinėjo suinteresuoto asmens V. M. ieškinio reikalavimus pareiškėjai, o ne pareiškėjos pretenzijas šilumos tiekėjui. Pareiškėjas patikslintame skunde pripažino, kad V. M. bendrosios kompetencijos teisme jai yra pareiškęs pretenzijas dėl šildymo būdo keitimo, to pareiškėja nepaneigė ir savo apeliaciniame skunde. Tokiu būdu konstatuotina, kad pareiškėja nepagrindė, kodėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas (nenurodė apeliacinio skundo juridinio pagrindo). Atsakovas pagrįstai 2011 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (A3) 2R-891 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 121-122) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad po 2009 m. gruodžio 24 d. namo (duomenys neskelbtini), palėpėje įvykusios šiluminio vamzdžio avarijos ir 2010 m. balandžio 16 d. gauto namo administratoriaus rašto dėl būtinybės namo bendrasavininkiams susitarti dėl šildymo sistemos kapitalinio remonto, 2010 m. gegužės - rugpjūčio mėnesiais siuntė pareiškėjai 4 registruotus laiškus, iš kurių tik vieną priėmė, o kitų piktybiškai nebepriiminėjo. Laiškuose I. G., kaip namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkei (jai priklauso 35/100 namo), rašė apie būtinybę remontuoti susidėvėjusius senus šildymo sistemos, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, stogą ir t. t. I. G. nereagavo nei į jo laiškus, nei į žodžius, atsakydavo, kad tam neturi pinigų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

2011-10-06 Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje buvo registruotas Patikslintas I. G. skundas, kuriame ji prašė Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją atsakyti į jos 2011-07-05 išsiųstą raštą bei įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją išnagrinėti jos skundą, nes nurodomos priežastys nėra įtikinamos (Vyriausiosios administraciniu ginčų komisijos bylos lapai Nr. 28-29).

Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2011-10-20 sprendimu pareiškėjos I. G. skundą atmetė, pažymėdama, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra Inspekcijos 2011-08-25 atsakymas pareiškėjai į jos 2011-05-02 skundą (b.l. 8-15).

Teisėjų kolegijos vertinimu, užimta pozicija bei priimtas sprendimas visiškai pagrįsti ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skundžiamo sprendimo naikinimui ar keitimui.

2011-07-04 surašytame ir 2011-07-05 išsiųstame dokumente I. G. iš esmės pati teikia informaciją Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritoriniam skyriui ir prašo prijungti papildomą dokumentą, t.y. iš principo nėra keliamas atitinkamas reikalavimas privalantis suponuoti ir atitinkamą atsakymą (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylos lapas Nr. 16). Tai reiškia, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija tikrai neturėjo pagrindo reikalavimo tenkinimui dėl atsakymo į 2011-07-05 išsiųstą raštą. Minimame dokumente dar yra prašoma patikslinti, kokie teisminiai ginčai gali daryti įtaką dėl šilumos netiekimo į jai priklausantį butą, bet tai labiau retorinio pobūdžio klausimas. Kita vertus, į jį atsakyta 2011-08-25 dokumentu (b. l. 18-19), kuris neatsiejamas nuo reikalavimo įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją išnagrinėti pareiškėjos (apeliantės) skundą, nes nurodomos priežastys nėra įtikinamos.

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011-08-25 dokumente I. G. išsamiai paaiškinama Inspekcijos kompetencija ir nurodomas faktinis bei teisinis keliai, kuriais einant būtų galima bent pradėti spręsti iškilusią problemą – šilumos tiekimo atnaujinimą į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjos neįtikina viešojo administravimo sistemos subjekto teikiamų atsakymų turinys, apeliacinės instancijos teismo nuomone, niekaip nenulemia to turinio nepagrįstumo. Pareiškėjai į jos teiktus klausimus atsakyta bei atsakyta pakankamai išsamiai ir šioje plotmėje nėra faktinių duomenų leidžiančių daryti priešingą išvadą, kuri galėtų nulemti jos apeliacinio skundo tenkinimą.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija, pagal savo kompetenciją, nagrinėdama skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 10 p.), neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos patikslintu skundu pateiktus reikalavimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai pastebėjo, jog nors keliami klausimai yra susiję su šilumos tiekimu bei kitais šilumos energijos paskirstymo aspektais už kuriuos yra atsakingas ir atsakovas, tačiau socialinis konfliktas yra užsimezgęs tarp dviejų fizinių asmenų (vartotojų) dėl šilumos tiekimo būdo, šilumos vamzdynų atnaujinimo, pakeitimo ir panašiai. Taigi, galima manyti, kad, visų pirma, sąlyčio taškai turėtų būti surasti tarp namo bendraturčių, o Inspekcija išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka, taip kaip ir numatyta pagal teisės aktus, galėtų išspręsti ginčą, jei jis kiltų tarp buitinių šilumos vartotojų (į šią sąvoką patektų ir pareiškėja) ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų.

Dėl išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino administracinėje byloje surinktus įrodymus ir, pritaikęs tinkamą teisinį reguliavimą, priėmė teisėtą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o I. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius