8fb92e99-3dfd-4693-88dd-c4da1221ec4c · Pakruojo rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.M1-224-284/2015 m.Terisminio proceso Nr.1-05-2-00335-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1;1.1;1.1.14; 1.2; 1.2.5; 1.2.5.4; 1.2.26;1.2.26.2;1.2.26.2.1; 2; 2.8; 2.8.8; 2.8.9; 2.8.11; 2.12; 2.12.1; 2.12.2. (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 23 d. Pakruojis             Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė,             sekretoriaujant Ritai Grigalienei,             dalyvaujant prokurorei A.

A.-Koroliovai,            nukentėjusiosioms S. C., J. S.,            ekspertui S. R.,             gynėjui advokatui Zigmantui Lipnevičiui,             vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo           S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Moldavijos pilietis, deklaruota ir dabartinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 10 kl. iÅ¡silavinimo, vedusiam. , neteistam, kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį           n u s t a t ė :

S. R. terorizavo bei sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ nukentėjusiųjų S. C. ir J. S. atžvilgiu, o bÅ«tent: 2014 m. gegužės mėnesį, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bÅ«damas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. R., iÅ¡koneveikė necenzÅ«riniais ir įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiais Å¡alia gyvenančiÄ kaimynę S. C., grasino su ja susidoroti, bandė kumščiu suduoti į veido sritį, tačiau jai pasitraukus, smÅ«gio iÅ¡vengė, taip sudarydamas pakankamÄ pagrindÄ nukentėjusiajai S. C. manyti, kad savo grasinimus gali realiai įvykdyti; be to, jis turėdamas tyčiÄ Ä¯bauginti S. C. ir J.

S., 2014 m. gegužės 30 d. apie 14.00 val., bÅ«damas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡koneveikė necenzÅ«riniais ir įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiais Å¡alia gyvenančiÄ ir darÅ¾Ä ravinčiÄ kaimynę S. C., ir per savo kiemÄ einančiÄ jos dukrÄ J. S., grasino su jomis susidoroti, jas nužudyti, iÅ¡kasdamas duobes ir rodydamas į jas sakydamas, kad nužudys ir kryžių pastatys, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartÄ nukentėjusiųjų S. C. ir J.

S. atžvilgiu;be to, jis turėdamas tyčiÄ Ä¯bauginti S. C. ir J. S., 2014 m. gegužės 31 d. apie 09.00 val., bÅ«damas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. R., paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, iÅ¡koneveikė necenzÅ«riniais ir įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiais Å¡alia gyvenančiÄ ir tvorÄ tveriančiÄ kaimynę S. C. ir jos dukrÄ J. S., grasino su jomis susidoroti, jas nužudyti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartÄ nukentėjusiųjų S. C. ir J.

S. atžvilgiu;be to, jis turėdamas tyčiÄ Ä¯bauginti S. C. ir J. S., 2014 m. birželio 5 d. apie 09.00 val., bÅ«damas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. R., paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, iÅ¡koneveikė necenzÅ«riniais ir įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiais Å¡alia gyvenančiÄ ir tvorÄ tveriančiÄ kaimynę S. C. ir jos dukrÄ J. S., grasino su jomis susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartÄ nukentėjusiųjų S. C. ir J.

S. atžvilgiu;be to, jis turėdamas tyčiÄ Ä¯bauginti S. C. ir J. S., 2014 m. birželio 7 d. apie 22.00 val., bÅ«damas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. R., paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, iÅ¡koneveikė necenzÅ«riniais ir įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiais Å¡alia gyvenančiÄ kaimynę S. C. ir jos dukrÄ J. S., grasino su jomis susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartÄ nukentėjusiųjų S. C. ir J.

S. atžvilgiu;be to, jis turėdamas tyčiÄ Ä¯bauginti S. C., 2014 m. birželio 25 d. apie 23.00 val., bÅ«damas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. R., iÅ¡koneveikė necenzÅ«riniais ir įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiais Å¡alia gyvenančiÄ ir pro langÄ Å¾iÅ«rinčiÄ kaimynę S. C., grasino su ja susidoroti, jÄ nužudyti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartÄ nukentėjusios S. C. atžvilgiu;be to, jis turėdamas tyčiÄ Ä¯bauginti S. C., 2014 m. birželio 28 d. apie 12.00 val., bÅ«damas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G.

R., iÅ¡koneveikė necenzÅ«riniais ir įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiais Å¡alia gyvenančiÄ ir per savo kiemÄ einančiÄ kaimynę S. C., grasino su ja susidoroti, jÄ nužudyti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartÄ nukentėjusios S. C. atžvilgiu;be to, jis turėdamas tyčiÄ Ä¯bauginti J. S., 2014 m. liepos 1 d. rytÄ , tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bÅ«damas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G.

R., iÅ¡koneveikė necenzÅ«riniais ir įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiais savo namo kieme esančiÄ J. S., rodė jai „špygas“, grasino su ja susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartÄ nukentėjusios J. S. atžvilgiu;be to, jis turėdamas tyčiÄ Ä¯bauginti J. S., 2014 m. rugpjūčio 5 d., apie 09.00 val., bÅ«damas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡koneveikė necenzÅ«riniais ir įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiais savo namo kieme esančiÄ J.

S., grasino su ja susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartÄ nukentėjusios J. S. atžvilgiu;be to, jis turėdamas tyčiÄ Ä¯bauginti S. C. ir J. S., 2014 m. rugpjūčio 12 d., po pietų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bÅ«damas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. R., iÅ¡koneveikė necenzÅ«riniais ir įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiais ir kaltino nebÅ«tais dalykais savo namo kieme esančiÄ S. C. ir jos dukrÄ J.

S., grasino su jomis susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartÄ nukentėjusiųjų S. C. ir J. S. atžvilgiu;be to, jis turėdamas tyčiÄ Ä¯bauginti S. C. ir J. S., 2014 m. rugpjūčio 15 d. apie 09.00 val. bÅ«damas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. R., iÅ¡koneveikė necenzÅ«riniais ir įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiais ir kaltino nebÅ«tais dalykais savo namo kieme esančiÄ S. C. ir jos dukrÄ J.

S., grasino su jomis susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartÄ nukentėjusiųjų S. C. ir J. S. atžvilgiu;be to, jis turėdamas tyčiÄ Ä¯bauginti J. S., 2014 m. rugpjūčio 16 d., po pietų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, stovėdamas ant kelio, prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡koneveikė necenzÅ«riniais ir įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiais ir kaltino nebÅ«tais dalykais savo namo kieme esančiÄ J.

S., tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartÄ nukentėjusios J. S. atžvilgiu;be to, jis turėdamas tyčiÄ Ä¯bauginti J. S., 2014 m. spalio 3 d. apie 21.30 val. bÅ«damas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. R., iÅ¡koneveikė necenzÅ«riniais ir įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiais ir kaltino nebÅ«tais dalykais savo namo kieme esančiÄ J. S., grasino su jÄ susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartÄ nukentėjusiosios J.

S. atžvilgiu;be to, jis turėdamas tyčiÄ Ä¯bauginti J. S., 2015 m. balandžio 10 d., po pietų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, stovėdamas ant kelio, prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡koneveikė necenzÅ«riniais ir įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiais savo namo kieme esančiÄ J. S., tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo nukentėjusiÄ jÄ J. S..Be to, S. R. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , t.y. 2015 m. rugsėjo 2 d. apie 09.00 val. (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), tyčia turėdamas rankoje dalgį ir juo grasindamas nužudyti S. C., tokiais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . 2015-06-16 S. R. pateikus galutinį praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo (II t., b.l. 150 – 151) ir apklausus įtariamuoju jis parodė, kad su pateiktu 2015-06-16 praneÅ¡imu apie įtarimÄ sutinka, nes kiekvienÄ dienÄ su kaimynėmis J.

S. ir S. C. „koliojasi“, todėl kad jos pačios pradeda konfliktus, daro nusikaltimus. Jam tyrėja iÅ¡aiÅ¡kino, kad jei daromi nusikaltimai, jis turi su pareiÅ¡kimu kreiptis į policijÄ . Jis yra nekaltas. Pats asmeniÅ¡kai praÅ¡o policijos pagalbos, kad jam padėtų susitvarkyti su kaimynėmis, tačiau pareigÅ«nai jam nepadeda. Jis nori, kad bÅ«tų su kaimynėmis teismas bei jos pasakytų, kas yra joms negerai tame gyvenime ir kodėl jos ieÅ¡ko barnių kiekvienÄ dienÄ su jo Å¡eima (II t., b.l. 152).2015-09-17 S. R. pateikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo (II t., b.l. 169) ir apklausus įtariamuoju , jis parodė, kad 2015-09-02 apie 09.00 val. važiavo iÅ¡ sodybos dviračiu, rankose turėjo dalgį.

Susitiko S. C., pasakė, kad turi juodÄ knygutę ir nurodė, kad kas toje knygutėje turi mirti. Turėtu dalgiu jis jai tikrai negrasino, nesakė, kad jÄ nužudys jis jai nieko nepadarė, jie prasilenkė, tik jis jai pasakė, kad ji irgi bus toje knygutėje ir nuėjo namo (II t., b.l. 170).S. R. padarytos nusikalstamos veikos yra įrodytos nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, eksperto iÅ¡vada ir kitais byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais.Nukentėjusioji J. S. parodė, kad S. R. yra jos kaimynas.

Jau deÅ¡imtį metų gyvena nuo jo per vienÄ namÄ atstumu, (duomenys neskelbtini). Jos mama gyvena Å¡alia S. R., (duomenys neskelbtini), o S. R. – (duomenys neskelbtini). Su S. R. nebendrauja. Pati vengia Å¡iuos kaimynus susitikti, pas juos niekada neina. Su jo žmona irgi nebendrauja, nebent gatvėje prasilenkia.Ji dirba pardavėja tame pačiame kaime. Apie įvykius turbÅ«t nesugebės papasakoti iÅ¡ eilės. Grėsmę pajuto maždaug prieÅ¡ dvejus metus. Tai buvo kaltinimai, užsikabinėjimai. Pagalvojo, kad kaimynai, matyt, iÅ¡gėrę ieÅ¡ko konfliktų.

Po to ėmė matyti grėsmę savo mamai. Dažniausiai R. pradeda konfliktÄ , bÅ«dami savo kieme, ji pas juos neina. Jie užsikabina, pradeda koneveikti, vadinti necenzÅ«riniais žodžiais, kaltinti nebÅ«tais dalykais (kad kaime pasikorusį žmogų neva ji nužudė), jie kalba, kad turi apsaugoti save ir visÄ kaimÄ nuo jos. Gegužės mėnesį Å¡iais metais jis pasakė žodžius, kad jÄ ketina užmuÅ¡ti, pagrasino, kad padegs jos namus, kad nekeltų grėmės žmonėms ir kaimui. Kai mama tvėrėsi tvorÄ , iÅ¡kilo klausimas dėl kiemo ribų.

R. kaltino, kad jos mama yra užėmusi jo žemę, o mama pasidarė geodezinius matavimus. Buvo taip, kad kaimynų R. tvora, kuri buvo aukÅ¡ta, dviejų metrų aukščio, Å¡iferinė, užgriuvo ir iÅ¡vertė jos mamos tvorÄ . Jos paprašė kaimynų leidimo, kad leistų pakeisti tvorÄ . Jie sutiko su sÄ lyga, kad tvoros stulpeliai bus ne į jų kiemo pusę. Mama paprašė, kad ateitų toks žmogus padėti tverti tvorÄ . Kai ėmė tverti tvorÄ , buvo namuose, iÅ¡girdo didelį triukÅ¡mÄ .

Garsiai rėkė ir G., ir S. Nuėjo pažiÅ«rėti, kas vyksta. Pamatė, kad G. R. vertė tvoros stulpelį, o S. R. rėkė, kad užmuÅ¡, sakė, kad tai jo žemė, paėmęs pagalį, mosikavo juo, vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Kai pamatė jÄ , pradėjo pulti, ant jos rėkti, prie svetimų žmonių jÄ iÅ¡vadino visokiais žodžiais, užsimojo su pagaliu, sakydamas, kad užmuÅ¡. Jis stovėjo savo kiemo pusėje, o ji mamos kiemo pusėje. Tarp jų tvoros nebuvo. IÅ¡kvietė policijÄ , atvažiavo patruliai, kai mama atnešė dokumentus, parodė, kad elgiasi teisingai, juos sudrausmino ir iÅ¡važiavo.

Kai policija iÅ¡važiavo, tas įtūžis dar labiau prasidėjo. TÄ dienÄ mama tvoros nebetvėrė ir pasamdytÄ Å¾mogų iÅ¡leido namo. Susitarė, kad tas žmogus ateitų kitÄ rytÄ , kad G. ir S. dar nebÅ«tų iÅ¡gėrę, nes tÄ dienÄ jie tikrai matėsi, kad yra iÅ¡gėrę. KitÄ rytÄ atėjo žmogus tverto tvoros. Vėl iÅ¡ naujo prasidėjo puolimas. Nieko iÅ¡ R. Å¡eimos kieme nebuvo, bet jie iÅ¡bėgo į laukÄ , ėmė jÄ Ä¯Å¾eidinėti necenzÅ«riniais žodžiais prie paÅ¡alinių žmonių, vadino prostitute ir panaÅ¡iai.

IÅ¡sikvietė policijÄ . Nieko nebegalėje dirbti. Atvažiavo patruliai, sudrausmino juos, paklausė, ar raÅ¡ysime pareiÅ¡kimÄ , jos suabejojo, nerašė. Kai pareigÅ«nai iÅ¡važiavo, kaimynai ir vėl jas įžeidinėjo, todėl vėl kvietė policijÄ . AntrÄ kartÄ atvažiavo policija. Buvo toks atvejis su vyÅ¡nia. PrieÅ¡ tveriant tÄ tvorÄ , mamos kiemo ribose augo vyÅ¡nia, kuriÄ mama buvo prieÅ¡ daug metų pasisodinusi, ji trukdė tverti tvorÄ ir mama nusprendė jÄ nupjauti. Jos sÅ«nus padėjo tÄ vyÅ¡niÄ nupjauti.

S. R. ėmė pulti, kad jos nupjovė jo vyÅ¡niÄ , kad vyÅ¡nia priklausė jam, kad yra žudikai ir kad negali ten gyventi, jam kenkia. IÅ¡kvietė policijÄ . Atvažiavo patruliai, įrodė sklypo ribas, apramino S. R. IÅ¡važiavus policijai, S. R. nesiliovė. Atvažiavo apylinkės inspektorius ir tada S. R. užsimojo ir bandė trenkti jos mamai į veidÄ . Ä®galiotinis pasakė, kad jeigu jis taip toliau darys, jį iÅ¡veÅ¡ į nuovadÄ . Ä®vykis baigėsi tuo, kad S. nuėjo į savo namus, o jos nuėjo į savo.

Kitas kartas buvo, kai mama ravėjo darÅ¾Ä . BÅ«dama namuose, iÅ¡girdo didelį triukÅ¡mÄ . Kadangi mama gyvena viena, prieÅ¡ ketverius metus jos tėtis mirė, grasinimų mamai ėmė bijoti. Atbėgo pas mamÄ . S. su G. R. buvo prie tvoros. S. R. buvo su didžiausiu pykčiu pripuolęs prie tvoros, sugniaužęs kumščius, mamÄ kaltino, kad iÅ¡nuodijo jo daržus.JiÅ¡ mamÄ pavadino eiti namo, kad iÅ¡vengtų konflikto. Paprastai S. R. stengiasi nepasakyti nė vieno žodžio. Kitas įvykis buvo, kai bÅ«dama savo namuose, iÅ¡girdo didelį triukÅ¡mÄ , Å¡aukė G. ir S. R.

Išėjo į kiemÄ pasižiÅ«rėti, kas vyksta. Pamatė, kad mama eina iÅ¡ daržo, o pas R. buvo atvažiavusi policija. Policija lyg ir parvežė jų nepilnametį sÅ«nų R. R. Nežino, koks ten buvo įvykis. Kai jie pamatė jos mamÄ , S. R. ėmė rėkti, kad tai ji kalta, jÄ reikia sunaikinti, dėl to kalti jos anÅ«kai. Mama grįžo namo. Policininkai sutramdė juos, kad nepuldinėtų žmonių. Policijai iÅ¡važiavus, G. ir S. R. pradėjo gerti savo kieme, Å¡okti, visokiais žodžiais įžeidinėjo jos vaikus, kaltino, kad jos vaikai nuvežė į stadionÄ alkoholinius gėrimus ir nugirdė jų sÅ«nų R.

R. Suprato, kad problema yra ta, kad parvežė girtÄ jų sÅ«nų. Ji turi du sÅ«nus. Vienam dabar 20 m., kitam – 15 m. Jos vaikai abu buvo namie, nieko jiems nepadarė, ji žinojo, kad nėra jokio ryÅ¡io su jų sÅ«num. Suprato, kad ir vėl kaltinami be jokio reikalo. Ji suprato, kad jie kelia grėsmę, kadangi žmonės, atėję iÅ¡ kaimo į jos parduotuvę, sakydavo, kad ateina perspėti, jog buvo atėjęs S. R., sakė jiems, kad turi misijÄ jÄ sunaikinti, nes ji kelia grėsmę visam kaimui, kol jis jos nenužudys, negalės ramiai gyventi.

Tada pradėjo suvokti, kad tai nėra beprasmiÅ¡ki pokalbiai, bet jis iÅ¡ tikrųjų ketina ir gali įvykdyti tai. Buvo ir taip, kad buvo savo namuose, prie parduotuvės stovėjo žmogus, S. R. išėjo ant kelio ir ėmė sakyti, kad ji yra žudikė, negali čia gyventi, jos parduotuvė yra mafija ir tie, kurie iÅ¡eina iÅ¡ jos – nori jį sunaikinti, nužudyti jo vaikus. VasarÄ Â jos vaikai žaidė krepÅ¡inį, ji ravėjo darželį, o R. Å¡eima ėmė pulti, kam jos vaikai žaidžia krepÅ¡inį.

Dažniausiai konfliktus pradeda G., o S. tada iÅ¡sako viskÄ . Jos vaikai žaidė krepÅ¡inį pas jos mamÄ kieme, kur yra pastatytas krepÅ¡inio lankas. Į kiemÄ buvo atėję daugiau vaikų iÅ¡ kaimo. G. R. ėmė visus pulti, kad vaikai kelia triukÅ¡mÄ , jai galvÄ skauda. Pamatė, kad S. pasiėmė kažkokį gelžgalį, įžeidinėjo jos jauniausiÄ sÅ«nų, grasino, kad išžudys jos vaikus, kam jie kelia triukÅ¡mÄ . Buvo netgi atėjusi V. G. paklausti, kas čia dedasi. PrieÅ¡ tai buvo, kad S. R.

į mamos griovį įkalė kryžių, rodė jos mamai, sakė, kad ten bus mamos kapo vieta, ten ji bus palaidota. Buvo kryžių įkėlęs ir į vyÅ¡niÄ savo pusėje. Prie mamos tvoros iÅ¡kasė giliÄ duobę ir mamai rodė bei sakė, kad ji ten bus užkasta. Suprato, jog tai realus grasinimas. Naktį apie 23 valandÄ iÅ¡girdo didelį triukÅ¡mÄ pas R., manė, kad jie susipyko tarpusavyje, nes pas mamÄ Å¡viesa buvo užgesinta. Bet paskambino mama, kvietė mane ateiti ir pasakė, kad jie lipa per jos tvorÄ , rėkia, kad jÄ užmuÅ¡.

Rimtai iÅ¡sigando. Bėgo tada pas mamÄ . Mama išėjo į kiemÄ . Pamatė, kad jų sÅ«nus M. irgi stovi už tvoros, S., G. ten irgi buvo. M., pamatęs jÄ , iÅ¡ karto pritilo. S. R. nesavais balsais rėkė, kad nužudys, atėjo laikas, ta naktis mano mamai turi bÅ«ti paskutinė. Ji ir mama iÅ¡sigando, suprato, jog grėsmė yra reali. Anksčiau galvodavo, kad jie taip elgiasi, galbÅ«t norėdami paerzinti ar iÅ¡provokuoti. Suprato, kad situacijos negali valdyti. Po to konflikto pradėjo bijoti iÅ¡važiuoti iÅ¡ namų, kad mama neliktų viena. Po to mama buvo nuėjusi į darÅ¾Ä .

IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . S. R. buvo savo darže, dirbo su Å¡akėmis, pamatęs motinÄ , bėgo ant kelio, link jos mamos, bet pasipainiojo jos sÅ«nus. Tada S. sustojo, sutriko. Vyko nuolatinis puolimas, nekalbant apie žodinius užgauliojimus. JI turi įmonę, bet ir turi negaliÄ , nevaldo deÅ¡inės rankos, dirba su viena tarptautine kompanija, tos įmonės atstovai pas jÄ atvažiuoja, iÅ¡girsta tuos žeminimus, įžeidinėjimus, kai G. ir S. R. jÄ iÅ¡vadina prostitute ir visaip kitaip. Grasinimai su laiku ėmė stiprėti.

A. S. ateidavo į parduotuvę, dabar jis stovi, gal policija pasakė, kad jis negali aeiti į mano parduotuvę. Dabar dėl to jaučiasi kažkiek saugesnė. Anksčiau jis prieidavo prie prekystalio, Å¡aukdavo, kad užmuÅ¡ ir užsimodavo trenkti. Žmonės matė, kaip jis, eidamas iÅ¡ parduotuvės, atsisuko ir man trenkė. Spėjo atitraukti galvÄ atgal. Jis dar kartÄ bandė suduoti. Kadangi parduotuvėje buvo daugiau žmonių, susivaldė. Kai tyrėja jo klausė, kodėl jis trenkė, jis atsakė, kad ne tik trenkti reikėjo, bet ir mane užmuÅ¡ti.

Jo motyvas toks, kad jo sÅ«nus M. norėjo peiliu nužudyti motinÄ , o aÅ¡, atseit, jį nusamdė. Jis kaltino, kad atseit ji nužudžiusi jų anÅ«kę, kad ji nori jiems blogo. Buvo, kad važiuodamas dviračiu, S. ant jos mamos užsimojo dalgiu. Mama traukėsi atgal. Jis nenorėjo paleisti dviračio, tai jos nepasiekė. Po to mama grįžo namo iÅ¡sigandusi. Tai jau ne grasinimai, tai jau realÅ«s veiksmai. Kas antrÄ ar trečiÄ dienÄ vyksta nuolatinis grasinimas. BÅ«na, kad eina pro Å¡alį į savo parduotuvę, stovi S. paklaikusiom akim, sako „suka ubju“ (vert. iÅ¡ rusų k.:

„kale, užmuÅ¡iu“). Stovi jis, dreba, perbalęs. Jis nėra toks žmogus, kad juokautų. Ji ir jos mama gyvena nuolatinėje baimėje. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1,5 metų. Tėvai ten gyvena irgi tiek pat. R. atsikraustė į jų kaimÄ 1987 metais. Pradžioje bendravo kaimyniÅ¡kai, bet pamatę, kad pas juos vyksta iÅ¡gėrimai, atsiribojo. PrieÅ¡ maždaug penkerius metus ėmė pastebėti, kad jie ėmė elgtis žiauriau. Anksčiau iÅ¡vadindavo, iÅ¡koliodavo, bet tuo ir baigdavosi.

Pirmas neteisingas ir žiaurus kaltinimas buvo tas, kad apkaltino jos sÅ«nų, kad jis tvirkino jų anÅ«kę. Tai buvo prieÅ¡ penkerius metus. Buvo prieita iki teismo, bet ir teismui pasakiau tada, kad nenori pyktis, jie susitaikė, jie pasirašė tokį raÅ¡tÄ , kad metus mÅ«sų neužkabins. Tuos metus laiko ramiai gyveno. Po to vėl buvo kita byla, kuriÄ nagrinėjo kitas teisėjas, ir vėl buvo susitaikymas. Jau ketveri metai, kai mirė jos tėtis. G. R. pajuto, kad gali vėl užsikabinėti. Tada prasidėjo tie kryžių statymai, grasinimai.

Jos vyras iÅ¡vyksta į tolimuosius reisus. Gaunasi taip, kad ir mama viena namuose, ir ji viena. R. Å¡eima pasidarė arÅ¡esni. Tie iÅ¡puoliai tapo žiaurÅ«s. Ji mano, kad didžiÄ jÄ dalį konfliktų iÅ¡provokuoja G. R., pačiÄ jų pradžiÄ . Dabar jos nėra namuose, nėra triukÅ¡mo. Atrodo, kad S., bÅ«damas namuose vienas, nepradeda puolimo. G. R. iÅ¡gėrusi „užsiveda“, o S. – iÅ¡ paskos. BÅ«na, kad G., kai žmonės eina į parduotuvę, rodo Å¡pygÄ , bÅ«na, kad kalba, jog visam kaimui gyventi liko trys metai.

Kol ji nėra girta, nėra pačio puolimo. Jie girtauja pakankamai daug. Pas juos problema, kad nėra pakankamai pinigų, bet jeigu jie pinigų kur nors užsidirba arba gauna paÅ¡alpÄ , tada girtauja savaitėmis kasdien. Ji turi pagrindÄ manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti, nes grasinimai nėra vien žodiniai, tai yra veiksmai. Tai yra ne tik žodžiai, bet ir veiksmai, puolant matomas įtūžis, agresija. Kai mato S. R. einantį gatvėje, laukia, kol jis praeis. G. R. rėkė ant jos, pamatė einant į parduotuvę kitÄ moterį, pasakė „va, dar viena prostitutė“, pamatė, kad G.

R. eina artyn prie V. G., atsitiktinai nufilmavau, kad tarp jų vyko, G. R. V. G. sumušė. Mano, kad normalus žmogus negali taip elgtis. S. R. užkabina žmones, provokuoja barnius su pirkėjais jos parduotuvėje. Jis ir žmonėms grasina. Kai jis naktį lipo per tvorÄ , ji suprato, kad tai ne juokai. 2014 m. birželio 25 d. galėjo bÅ«ti, kai tai įvyko. Dalgiu grasino ne jai, o mamai. Kiek tas veiksmas truko, negali pasakyti, gal apie 5 minutes. Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia.Nukentėjusioji S. C. parodė, kad S. R. yra jos kaimynas.

Kita nukentėjusioji yra jos dukra. Pradžioje santykiai su S. R. buvo geri. Kol vyras buvo gyvas, buvo ramu. Jos vyras mirė (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties viskas prasidėjo. Visų konfliktų datas sunkiai pasakytų. Ravėjo savo darÅ¾Ä apie obelaites, kai netikėtai pripuolė S., ėmė sakyti, kad eitų į senelių namus, pradėjo jÄ kaltinti, kad ji savo vyrÄ nužudė, ėmė grasinti nužudyti. IÅ¡sigando, ėjo Å¡alin. Praėjo kokia diena, kai ėjo per kiemÄ , kai iÅ¡girdo G.

R. rėkiant, kad pasitrauktų tvorÄ , nes ji yra ant jos žemės. Jos tvora ten užtverta buvo 42 metus. Tuose namuose gyvena 43 metus. Kai G. ir S. atsikraustė, jie užsitvėrė savo tvorÄ , 2,20 m. aukščio, užkaltÄ Å¡iferio lakÅ¡tais. Ä® žemę įkasti mediniai kuolai. Po kiek laiko užėjo vėjas, jų tvora iÅ¡vertė jos tvorÄ . Kai bandė pakelti savo tvorÄ , ji nugriuvo į jų pusę. G. jÄ vėl iÅ¡keikė, sakė, kad jie jÄ nužudys. Po kiek laiko G. R. pasikvietė apylinkės inspektorių, kad ji nupjovė jų vyÅ¡niÄ .

Parodė, kad kelmas yra jos teritorijoje. S. R. užsimojo jai trenkti. Matė, kad bus blogai, nes kiekvienÄ dienÄ vyko plÅ«dimasis. Pasidarė kadastrinius matavimus. Kai pasižymėjau ribas, S. R. parašė skundÄ , kad neteisingai iÅ¡matavau. Pasakė G., kad tvers tvorÄ , paprašė leidimo, o G. sutiko, tik stulpeliai turėjo bÅ«ti į jos pusę. Kai ėmė tverti, nebeleido, ėmė kolioti. Kelis kartus reikėjo kviesti pareigÅ«nus. Po tvoros tvėrimo jie jÄ apkaltino, kad aÅ¡ jų daržoves chemikalais apnuodijo, nes viskas ruda, o ruda buvo, nes buvo ruduo.

Policininkai juos įtikino, kad tai ne dėl chemikalų. Nebegali nei į darÅ¾Ä , nei į kiemÄ , nei į sodÄ iÅ¡eiti. Vos jÄ pamatę, jie kaltindavo, kad jos anÅ«kas jų anÅ«kę iÅ¡prievartavo. Kaltinimus jie iÅ¡sakydavo, girdint vos ne visam kaimui. Kai jų sÅ«nus į namus grįžo girtas, irgi ėmė jas kaltinti, kad tai jos kaltos. Po to jas nuolat kaltina žudymais, ėmė sakyti, kad naktį bÅ«snužudyta. KiekvienÄ sykį, iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ , kurį kelia R., atbėga jos dukra. 2015 m. rugsėjo 2 d.

S. R. jÄ puolė dalgiu. Tada ėjo į darÅ¾Ä , o jis ėmė rėkti, kad nužudė, vos spėjo atsitraukti nuo dalgio, kuriuo jis užsimojo. Ji suprato, kad jis yra nepilno proto. Skambino po Å¡io įvykio apylinkės inspektoriui verkdama. Negalėjo inspektoriaus prisikviesti. Galvoju, kad galbÅ«t net yra padarytas įraÅ¡as, kaip S. R. jÄ Å¾adėjo nužudyti, kad aÅ¡ čia nebegyvens. Apylinkės inspektorius, kai buvo kviečiamas, nuvažiavo ne pas jÄ , o pas K. PareigÅ«nas pasakė, kad jai S. R. nieko nepadarė. Dėl tokio S. R. elgesio jaučiasi nesaugiai.

Jis grasino jÄ sumuÅ¡ti, sudeginti, nužudyti. Buvo kryžių pastatęs. Sakė, kad toje vietoje bus jos kapas. Buvo ir duobę iÅ¡kasę. Ta iÅ¡kasta duobė buvo jos kiemo pusėje. Duobę iÅ¡kasė G. Kryžių kalė jie abu kartu su S. Buvo taip, kad S. ėjo link jos su kirviu, kad to kryžiaus neiÅ¡trauktų, nesugadintų. Tie grasinimai buvo realÅ«s. Dukrai jie grasino, kad jos vaikas nebegrįš iÅ¡ mokyklos. Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, jai reikia tik ramybės ir apsaugoti savo gyvybę.

Grasinimai galėjo būti įvykdyti. Liudytojas E. K. parodė, kad S. R. pažįsta tiek, kiek tenka važiuoti į įvykius, susijusius su juo. Nukentėjusias pažįsta tiek, kiek tenka tirti jų pareiškimus. Santykiai su visais darbiniai. Dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate apylinkės inspektoriumi. Jo aptarnaujamoje teritorijoje yra R. kaimas, kuriame gyvena ir nukentėjusiosios bei S. R. L. seniūnijos apylinkės inspektoriumi dirba nuo 2013 m.

Nukentėjusiosios gyvena (duomenys neskelbtini). S. R. gyvena toje pačioje gatvėje, 6 name. Jam į tarnybinį telefonÄ paskambino viena iÅ¡ nukentėjusiųjų, kad kaimynas S. R. savo kiemo teritorijoje ties tvora laiko Å¡iukÅ¡les. Kai pasikvietė S. prie tvoros, jis ėmė rėkauti rusiÅ¡kai. Jis rėkavo, kad viskas yra gerai, buvo ir rusiÅ¡kai pasakęs „užmuÅ¡iu“ar kažkÄ panaÅ¡aus. Kadangi realių veiksmų nebuvo, pasikalbėjo ir iÅ¡siskirstė. Po to buvau kviestas dėl nupjauto medžio.

Paskambino S., kad jo medį nupjovė. Kai atvažiavo, nupjautas medis (obelis ar vyÅ¡nia) buvo S. C. kiemo teritorijoje, o ne S. R. teritorijoje. S. R. nuolat kalba apie nebÅ«tus dalykus. Vienas žmogus buvo R. kaime pasikoręs, o S. R. kaltina J. S., kad tai padarė ji, be to, kad stengiasi jį sužlugdyti, namÄ atimti. PanaÅ¡iai kaltina ir S. C. PrieÅ¡ porÄ mėnesių gavo pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ S. C., kad S. privažiavęs dviračiu, grasino jai dalgiu. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Su kolega, kuris geriau kalba rusiÅ¡kai, bendravo ir su S. R., bet Å¡is, sako, kad kaimynė kalta, savo kaltės nepripažįsta. Kai S. R. kalba rusiÅ¡kai, bÅ«na vienas kitas rusiÅ¡kas keiksmažodis, bet konkrečiai nukentėjusiųjų prie manęs jis nekoneveikė.

Buvo S. C. pareiÅ¡kimas, kad jÄ prie parduotuvės iÅ¡koneveikė necenzÅ«riniais žodžiais. Tie keiksmažodžiai buvo rusiÅ¡ki, nes jis lietuviÅ¡kai nekalba. Su nukentėjusiosiomis bendravo ne kartÄ . Jos visÄ laikÄ skundžiasi dėl S. R. ir jo žmonos elgesio, nors nukentėjusiosios daugiau skųsdavosi dėl S. elgesio. Sudėtinga pastebėti, kada S. R. yra neblaivus, kada blaivus, nes jo elgesys visada panaÅ¡tus – tiek blaivaus, tiek girto. Kiek nuvykdavo į R. namus, juose visada rasdavome alkoholio, pvz., ant stalo padėto alaus.

S. R. rėkavimas bÅ«davo nukreiptas į nukentėjusiÄ sias, ir į aplinkÄ . VienÄ kartÄ yra girdėjęs grasinimÄ užmuÅ¡ti, kiek suprato, rusiÅ¡kai. Jam nekildavo įtarimų, kad grasinimai gali bÅ«ti įgyvendinti. S. R., kai rėkauja, visada bÅ«na savo teritorijoje, niekada iÅ¡ jos neiÅ¡eina. Dėl grasinimo dalgiu – gal norėjo pagÄ sdinti, bet iÅ¡ tiesų tai nežinia, kaip galėjo pasielgti. Pas nukentėjusiÄ jÄ po grasinimo nuvyko kitÄ dienÄ , nes norėjo vykti su kolega, kuris moka rusų kalbÄ .

Jam atvykus, nukentėjusioji atrodė susijaudinusi, iÅ¡sigandusi. Žodinių pasisakymų apie S. R. gaudavo ir iÅ¡ kitų kaimo gyventojų. Kiti kaimo gyventojai neduoda parodymų raÅ¡tu, sakė, kad bijo, S. R. laiko neprotingu, bijo, kad padegs. Žmonės pasakoja, kad bÅ«dami kieme iÅ¡ toli girdi S. R. rėkavimÄ , Å¡Å«kavimÄ , nežinia į kÄ nukreiptÄ . Nelabai gali bÅ«ti, kad nukentėjusiosios pačios provokuoja tokį elgesį. S. R. yra baustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį dėl jo „koliojimosi“, necenzÅ«rinių žodžių, tai yra, smulkaus vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo.

Buvo girdėjęs, kad iki pirmų jo atvykimų dėl Å¡ių konfliktų S. R. yra sudavęs nukentėjusiajai į veidÄ . Jeigu jis pataikė, tai fizinio skausmo sukėlimas, bet ne grasinimas nužudyti. Grėsmės S. C. nesimatė, nes nesimatė, kad S. R. pultų, jis tik kieme mosikavo rankomis. Kai kyla didelė grėsmė, žmonės paprastai skambina telefonu 112, o ne apylinkės įgaliotiniui, todėl man neatrodė, kad Stanislava nėra smarkiai susijaudinusi, iÅ¡ karto neskubėjau nuvykti.Žodinių nusiskundimų gaudavo ir iÅ¡ kitų asmenų, tik nusiskundimai bÅ«davo neoficialÅ«s, ne raÅ¡ytiniai. Dar yra pareiÅ¡kimas, kad jie kartu su G.

R. kieme neblaivÅ«s rėkaudavo, Å¡Å«kaudavo. Nusikalstamos veikos nebuvo padaryta. Paskutinį kartÄ J. S. parašė pareiÅ¡kimÄ prieÅ¡ 3 savaites. Kiek pamenu, jis suprato, kad J. S. buvo suduota, kažkokia nuobauda buvo skirta, bet kokia, tiksliai nepamena. Kai buvo praneÅ¡ta apie įvykį telefonu, skambinta buvo į jo tarnybinį telefonÄ , nukentėjusiosios susijaudinimas Å¡iek tiek jautėsi, bet kokio ten didelio verkimo nesigirdėjo. Dėl puolimo su dalgiu, ar tai buvo grasinimas nužudyti, ar ne, - jis surenka medžiagÄ apie padarytÄ veikÄ , o dėl kvalifikacijos sprendžia jo valdžia.

Asmenį iÅ¡veža, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu. Žmogus nebuvo niekur iÅ¡vežtas, nes buvo tikslinamos įvykio aplinkybės, ne dėl to, kad žmogus tikrai nebuvo pavojingas. Liudytojas T. L. parodė, kad nukentėjusiÄ sias pažįsta. S. R. nepažįstu. Veždavau prekes J. S. parduotuvei, nes dirbu UAB „Š.“. Praeitų metų gal birželio – liepos mėnesį, nuvežė užsakymÄ Ä¯ J. S. parduotuvę. Buvo vasariÅ¡ka, graži diena. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, kurį laikÄ buvo visiÅ¡ka tyla, po kurio laiko pasigirdo moters Å¡auksmas, tiesiog klyksmas.

Moteris klykė nesavu balsu. Paklausė J. S., kas tai. Ji atsakė, kad tai ant jos Å¡aukia. Buvo sunku suprasti tÄ Å¡auksmÄ . Buvo minimas kryžius, kad jį pastatys ar kažkas panaÅ¡aus. Pagrindas buvo moters klyksmas. Pasigirdo lyg ir vyro balsas, kažkokie necenzÅ«riniai rusiÅ¡ki žodžiai. Buvo juokas ir vyro pritarimas. J. S. dėl to prieÅ¡ jį buvo susinepatoginusi, „iÅ¡ veido iÅ¡kritusi“, sakė, kada kaimynai užgeria, pas jÄ tokia kasdienybė. Tai buvo toks vienas įvykis, kurį jis girdėjo.

Neatrodė, kad tie žmonės pyktųsi tarpusavyje, o J. S. sakė, kad jie Å¡aukia ant jos. KlyksmÄ buvo sudėtinga suprasti. Tai buvo tiesiog žviegimas. Tvirtina savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, kad jie sakė, kad J. S. pastatys kryžių ir jai „bus viskas“. IÅ¡girdę klyksmus, pritilo abu, sunku buvo žodžius iÅ¡skirti. Nenori vartoti necenzÅ«rinių žodžių, kurie tada buvo pasakyti. Kaimuose matydavo įvairių vaizdų. Å iuo atveju suprato, kad grasinimas J.

S. tikrai buvo. Buvo minimi žodžiai „parduotuvė“, „pastatysim kryžių“, juokas. J. S. rankos drebėjo. Mano, tai buvo nervinis drebulys, ne dėl ko kito. Konkrečiai žodžio „nužudyti“ negirdėjo, bet buvo apie kryžių ir kad bus „viskas“. Liudytoja V. G. parodė, kad nukentėjusiÄ sias pažįsta, santykiai su jomis geri. Su S. R. yra pažįstami, santykiai yra prasti. Gegužės mėnesį Å¡iais metais jÄ buvo užpuolę. Gyvena netoliese ir nuolat girdi, kad abu sutuoktiniai R. kolioja J.

S. ir S. C. Kai nuėjo į parduotuvę, S. R. iÅ¡koliojo jÄ ir J. S., iÅ¡vadino visokiais žodžiais savo kalba ir lietuviÅ¡kai. J. S. jis kiekvienÄ dienÄ , gal net po kelias valandas, visaip vadina. Eidamas pro Å¡alį, jis kalba, kliedi, nesuprasi, kÄ . Kaltina jas su J. S., kad jos S. nužudė, dar kÄ nors padarė. S. R. buvo ir kryžių pastatęs, grasino, kad užmuÅ¡, susidoros. Ji pati girdi, kad jis savo kalba grasina J. S., kad susidoros, kad ji negyvens. Jis grasina vos ne kiekvienÄ dienÄ , pavyzdžiui, vasarÄ tai iÅ¡tisai.

Anksčiau gyveno nuo jų apie 200 metrų, dabar gyvena pas mamÄ , kitoje gatvėje, nes jų bijo. JÄ pačiÄ pradėjo užkabinėti nuo kovo mėnesio. Jai abi nukentėjusiosios yra sakę, kad jaučiasi nesaugiai, bijo, kad jie gali nužudyti, padegti. Pati girdėjo, kad grasino nukentėjusiosioms daug kartų. Liudytojas L. Ž. parodė, kad nukentėjusiÄ sias pažįsta, santykiai geri. S. R. pažįsta, nes jo podukra ir jo sÅ«nus gyvena kartu, susituokę nėra. Santykių su S. R. nėra, jis jo vengia.

Po Naujųjų metų ėjo pas J. S. į parduotuvę, pamatė ateinant S. R., jis pradėjo jį kolioti, kažkuo kaltinti, kad pakorė tokį jaunuolį, kuris kaime prieÅ¡ tai buvo pasikoręs. Kaltino visai nesuprantamais dalykais. Pasiginčyjo, pabandė kažkÄ atsakyti, pamatė, kad nebėra prasmės, tai nuėjo į parduotuvę. S. R. į parduotuvę neužėjo. Dar buvo, kad Å¡iÄ vasarÄ , grįžęs iÅ¡ darbo, užvažiavo į parduotuvę, su pardavėja kieme Å¡nekėjosi, juos užkabino G.

R., kuri tada buvo gatvėje. IÅ¡vadino keiksmažodžiais. Keiksmažodžius kai kuriuos žino, bet ji kalbėjo savo kalba. Grasinimų tikrai bÅ«na. Kad grasintų S. nukentėjusiosioms, yra girdėjęs. Nėra to vakaro, kad jie neužkabinėtų žmonių. Yra jie taip pasakę, kad visiems kaimo žmonėms liko gyventi 3 metai. Daugiausiai jie grasina nukentėjusiosioms. Mano, kad buvo pagrindo tų grasinimų bijoti. Kaime gyvena daugiau nei 10 metų. Kad grasinimai gali pareiti į veiksmus, sprendžia iÅ¡ to, kad jie kiekvienÄ dienÄ vartoja alkoholį, tÄ pats mato.

Normalus žmogus taip nesielgtų, todėl mano, kad jų veiksmų prognozuoti negalima. Jį jie koliojo moldaviškais keiksmažodžiais. Jaunystėje yra bendravęs su moldavais, tai jų keiksmažodžius yra įsiminęs. Kad pakorė jaunuolį, kaltino rusiškai. Buvo ir rusiškų keiksmažodžių. Liudytojas V. K. parodė, kad S. R. pažįsta,santykiai nekokie. Jie nuolat užsikabinėja. Gyvena R. kaime, yra kaimynai su juo. S. R. nuolat puola ant abiejų nukentėjusiųjų. Jis visokiais necenzūriniais žodžiais kolioja, grasina, kad susidoros, padegs.

Kalba jis pusiau moldaviÅ¡kai, pusiau rusiÅ¡kai. Kai iÅ¡geria, jis taip elgiasi nuolat. Užkabina nukentėjusiÄ sias, išėję į gatvę, savo kieme, visur, kur susitinka. Kol jis galėdavo ateiti į parduotuvę, koliodavo ir parduotuvėje. Jis S. R. nebijo, bet mano, kad vyresniems žmonėms jo reikia bijoti. Jis mano, kad nežinia kÄ gali S. R. sugalvoti, nes atrodo, jog nėra sveikas. Galvoja, kad jis su J. S. gali susidoroti, kai ji bus viena. Žodžių neatsimena, bet jai jis grasina. Ir dabar jis grasina, nesÄ mones kalba.S. R.

žadėjo nukentėjusiÄ sias užmuÅ¡ti, padegti, susidoroti.Liudytojas R. Z. parodė, kad S. R. pažįsta, santykių nėra jokių, tik viename kaime gyvena. Su nukentėjusiomis santykiai normalÅ«s. S. R. (G. ir S.) amžina problema, nes sode geria ir užkabina visus, kurie tik eina į parduotuvę, o bobutė (S. C.) negali iÅ¡eiti į laukÄ , prie tvoros dirbti neglai, nes nuolat jÄ užgaulioja, rėkauja. Kai atvažiuoja į parduotuvę, tai tÄ girdi. Jie geria sode ir grasina užmuÅ¡ti, padegti.

Jie grasino užmušti ir jį. S. R. lakstė su pagaliu iš kiemo į gatvę ir atgal, o G. R. žadėjo užmušti. S. R. grasina visiems, taip pat ir nukentėjusiosioms. Matė pats, kaip jis koliojo S. C. Jis sakė žodžius ir lietuviškai, ir rusiškai, ir moldaviškai. Žino, kad pasakyti žodžiai yra necenzūriniai. Jis žada užmušti ir uždegti. R. (G. ir S.) taip elgiasi, būdami girti. Nors S. niekur nedirba, nuolat geria. Paprastai puolimas vyksta žodžiais, bet būna, kad ir laksto su pagaliu.

Anksčiau su S. R. dirbo žemės Å«kio bendrovėje. Jis tada toks nebuvo. Jau apie penkerius metus jis yra toks. VasarÄ prie jų namo yra stalas, suolas, tai jie ten ir baliavoja. Kaime daug senų vienišų žmonių, baisu, kad jiems ko nenutiktų. S. R. gali kÄ nors nukriausti.Liudytojas T. B. parodė, kad S. R. pažįsta kaip kaimynÄ , praktiÅ¡kai su juo nebendrauja. Su nukentėjusiÄ ja J. S. bendrauja tiek, kiek ateinu į parduotuvę. Su nukentėjusiosiomis santykiai geri. Yra girdėjęs, kad S. R., kai iÅ¡geria, koliojasi, grasina.

Tai girdi, kai eina į parduotuvę. Jie abu grasina nukentėjusiosioms, kad nužudys. Keiksmažodžiai bÅ«na rusiÅ¡ki. Dėl ko vyksta konfliktai, nežino. Galvoja, gal nuo gėrimo. Kai bÅ«na blaivÅ«s, G. ir S. bÅ«na ramÅ«s. S. R. yra neprognozuojamas, nežino, kas jam gali užeiti. Mano, jie nėra sveiki žmonės, jeigu taip daro. Jie geria kiekvienÄ dienÄ . Grasina papjauti. Jis jų nelabai bijo, nes yra jaunas. Liudytoja A. K. parodė, kad S. R. pažįsta, jos dukra su jo sÅ«num gyvena. Su juo nebendrauja.

BÅ«na, kad jis jÄ užkabinėja. Su nukentėjusiomis santykiai normalÅ«s. Kad trukdo gyventi, grasina nukentėjusiosioms, ji jau iÅ¡ toliau girdi. G. ir S. R. dažniausiai kalba savo kalba, kuria rėkaudmi jie žada užmuÅ¡ti, sako, kad visam kaimui liko gyventi 3 metai. Buvo taip, kad su V. G. buvo parduotuvėje, atėjo S. R. ir iÅ¡vadino jas prostitutėmis ir kitokiais negražiais žodžiais. Kada tai buvo, nepamena. Koliojasi apsvaigęs nuo alkoholio, blaivus elgiasi gal ne taip baisiai, bet irgi kabinėjasi.

Å nekėdamas jis juda, gestikuliuoja. Jos parodymai, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi. Buvo, kad S. R. norėjo ir smogti. Keikdavosi S. R. pusiau lietuviÅ¡kai, pusiau moldaviÅ¡kai, pusiau rusiÅ¡kai. MoldaviÅ¡kai ji nesupranta, o rusiÅ¡kus keiksmažodžius supranta. Liudytoja J. A. parodė, kad S. R. žino, kaip kaimo gyventojÄ . NukentėjusiÄ sias gerai pažįsta, su jomis santykiai geri. S. R. nuolat grasina, užkabinėja žmones. J. S. turi savo parduotuvę. Kol S. R. nebuvo uždrausta ateiti į parduotuvę, kai nueidavo į parduotuvę, ir jis ateidavo.

Kas eidavo į parduotuvę, užkabindavo, nežiÅ«rėdavo, ar pažįstamas žmogus, ar ne. Kai nebegalėdavo ateiti į parduotuvę, jis laukdavo ant keliuko, bÅ«davo, kad jis kitų praÅ¡ydavo nupirkti alkoholio. Kai žmogus atsisakydavo, tada prasidėdavo vadino „tu Å¡iokia, tu anokia“, pardavėjÄ jis vadindavo tiesiog prostitute. Jis ir dabar, kol laukė, kad bus pakviestos liudyti, atvykęs S. R. grasino J. S. ir S. C. nužudyti, pasiimti jų pinigus ir iÅ¡vykti į užsienį. Jis taip kalbėjo, o jo sÅ«nÅ«s, bÅ«dami kartu su juo, juokėsi.

J. S. ir S. C. jis užkabinėja, kai tik jos bÅ«na kieme. Mano, jo bijoti reikėtų. Tai tęsiasi ne vieneri metai. Tai ne koks vienas konfliktas. Anksčiau pardavėja su S. R., kai jis ateidavo į parduotuvę, nesileisdavo į kalbas, tada jis iÅ¡eidamas grÄ sindavo, iÅ¡keikdavo. Dar jis pardavėjai ir jos motinai vis „nustato“ laikÄ , kiek joms yra likę gyventi. Mano, sveikas žmogus to nedarytų. Taip jau yra apie deÅ¡imtį metų, o konfliktai vis stiprėja. ReikÅ¡mingesni grasinimai vyksta kokie penkeri metai.

BÅ«na juk, kad asmuo grasina žodžiais, o vėliau grasinimus įvykdo. Dabar tame kaime nebegyvena. Kai ten gyveno, S. R. bijojo. Jeigu eidavau vakare į parduotuvę, tai kartu pasiimdavo ir vaikÄ . Daugiau tokių žmonių, kurių reikėtų bijoti, tame kaime nėra. Ji iÅ¡ tolo girdėdavau Å¡aukimus ir grasinimus, kai rėkaudavo S. R. Mano, tame kaime yra daug tokių žmonių, kurie S. R. turėtų bijoti.Ekspertas S. R. palaikė savo ekspertinio tyrimo iÅ¡vadas. Nurodė, kad S. R. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija.

Tai sunkus psichikos sutrikimas, kuris tiesiogiai neigiamai įtakojo visas esmines žmogaus psichikos sferas – mÄ stymo, emocinę, valingumo. Å is psichikos sutrikimas, bÅ«tent paranoidinė Å¡izofrenija, pasireiÅ¡kia paranoidine simptomatika, kad kaltinamasis S. R. iÅ¡sako neadekvačias santykių kliedėjimo idėjas nukentėjusiųjų atžvilgiu, negali jų logiÅ¡kai motyvuoti, atitinkamai veikia pagal savo kliedesinius įsitikinimus, asmuo nesigydo, pagal surinktus anamnestinius duomenis, susirgo dar jaunystėje, buvo ne kartÄ gydytas stacionare Moldovos Respublikoje, kadangi ten yra gimęs. Jis yra gydęsis KiÅ¡iniovo psichiatrijos ligoninėje.

Jam buvo suteikta neįgalumo „grupė“ dėl psichikos ligos, buvo prieita iÅ¡vados, kad dėl Å¡io sutrikimo jis negali tarnauti kariuomenėje, dėl to karinės tarnybos neatliko. Dėl Å¡io psichikos sutrikimo asmuo negali teisingai suvokti savo veiksmų esmės, jų valdyti, todėl reikia taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, kadangi asmuo iÅ¡sakė tiesioginius grasinimus, įskaitant ir fizinį susidorojimÄ , gyvena kaiminystėje su nukentėjusiosiomis, praÅ¡o taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones – gydymÄ psichiatrijos stacionare bendrojo stebėjimo sÄ lygomis, tai yra, RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

Kaltinamasis visuomenei pavojingos veikos padarymo metu savo veiksmų suprasti ir valdyti negalėjo, kadangi visi kaltinamojo veiksmai sÄ lygoti sutrikusios mÄ stymo veiklos ir kliedesinių įsitikinimų, Å¡iuo atveju, nukentėjusiųjų atžvilgiu. Ligoninėje S. R. gydytas, kol gyveno Moldovos Respublikoje, o Lietuvoje, pagal pateiktus medicininius duomenis, tiksliau, pagal jų nebuvimÄ , taip pat, remiantis tiriamojo žodžiais, į psichiatrų akiratį papuolęs nebuvo. NeįgalumÄ yra turėjęs anksčiau, bet, kadangi Lietuvoje jis nesigydė, tai neįgalumas jam nebuvo tęsiamas, neįglaumas nėra patvirtintas.

Dėl pavojingumo visuomenei – sunku numatyti, kiek S. R. veiksmai, veikiami kliedesinių įsitikinimų, gali nueiti. Kol kas, sprendžiant iÅ¡ bylos medžiagos, buvo tik nuolatiniai žodiniai grasinimai dėl fizinio susidorojimo, taip pat buvo bandyti atlikti tam tikri agresijos aktai, kurių nukentėjusiosios sugebėjo iÅ¡vengti, tvirtinu, kad jis gali bÅ«ti ir yra pavojingas visuomenei. Tvirtina iÅ¡vadÄ , kad S. R. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, kuris yra nuolat, pakitimai iki galo neiÅ¡nyksta.

Kadangi asmuo iÅ¡lieka nekritiÅ¡kas savo bÅ«klės atžvilgiu, todėl mano, kad ambulatoriÅ¡kai jis tinkamai nesigydytų. Asmuo gydytis nemato reikalo, save laiko sveiku. Mano, kad jis pats nerodytų iniciatyvos, nesilaikytų gydymosi režimo ir tinkamai nesigydytų. Pagal visÄ S. R. elgesį, jau seniai buvo galimybės taikyti jam priverčiamÄ jį ambulatorinį gydymÄ , tokios galimybės yra iÅ¡naudotos. Mano, kad ambulatorinio gydymo poveikis bÅ«tų nepakankamas, be to, asmuo nuolat grasina fiziniu susidorojimu, gyvena kaiminystėje su nukentėjusiosiomis. 2014-05-16 J.

S. prašymas dėl iš S. R. patiriamo psichologinio smurto, patyčių ir grasinimų (I t., b.l. 16 – 17).2014-06-26 S. C. pareiškimas iš S. R. patiriamo psichologinio smurto, patyčių ir grasinimų (I t., b.l. 19).Iš 2014-06-27 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 30 – 32).Iš 2014-09-08 ir 2014-09-08 kompaktinių plokštelių apžiūros protokolų matyti, kad perklausyti garso įrašuose užfiksuoti pokalbiai (I t., b.l. 33 – 34, 35).

IÅ¡ 2015-04-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. S.-čienė pateikė pareiÅ¡kimÄ ir du CD – R diskus su įraÅ¡ais (I t., b.l. 36 – 37), kurie apžiÅ«rėti 2015-04-22 (I t., b.l. 38 – 41).IÅ¡ 2015-09-08 S. C. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo su fotolentelėmis matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja S. C. parodė, kad 2015-09-02 apie 09.00 val. išėjo iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini).

Ėjo į netoliese esantį darÅ¾Ä , kuris yra už kaimyno S. R. sodybos. Pastebėjo su dviračiu gatve atvažiuojantį S. R. Jis kairėje rankoje laikė dalgį. Jis pradėjo Å¡aukti, kad ji yra žudikė, kad nužudė jo sÅ«nų. S. prie jos sustojo, nulipo nuo dviračio, pasisuko link jos. Jis ėjo link jos su dagiu rankoje, rėkė, kad papjaus, nužudys. Visa tai vyko vieÅ¡oje vietoje. Ji labai iÅ¡sigando. Aplink žmonių nebuvo. Ji greitai nuėjo į savo namus, tikėdamasi pasislėpti.

Grasindamas su dalgiu S. nuo jos buvo apie 1 metro atstumu. Jis dalgiu buvo užsimojęs, tačiau ji greitu žingsniu nuėjo. Ji dar girdėjo, kaip kaimynas Å¡Å«kavo, keikė jÄ necenzÅ«riniais žodžiais (I t., b.l.5, 21 – 29).IÅ¡ 2015-04-14 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. 97 TPK-155/2015 matyti, kad S. R. yra tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (II t., b.l. 121).IÅ¡ 2015-08-11 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86 TPK-201/2015 matyti, kad visuomenei pavojingos veikos padarymo metu S. R. buvo lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – paranoidinės Å¡izofreni-jos bÅ«senoje.

Dėl šio psichikos sutrikimo pavojingos visuomenei veikos padarymo metu S. R. negalėjo suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Šiuo metu S. R. yra nustatomas progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Dėl šio sutrikimo S. R. negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės, negali jų valdyti, negali teisingai įvertinti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti teisingus parodymus, taip pat negali dalyvauti atliekant kitus proceso veiksmus. Kadangi iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad S. R. grasino savo kaimynėms ir fiziniu susidorojimu, grasino jas užmušti, nužudyti, tai jis gali būti pavojingas aplinkiniams.

Visuomenei pavojingos veikos padarymo metu S. R. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų esmės bei negalėjo jų valdyti. Ä®tariamasis S. R. negali bÅ«ti teisiamas, kadangi jis yra ne nusikaltimo, o visuomenei pavojingos veikos subjektas. S. R. tikslinga taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimÄ bendro režimo sÄ lygomis (II t., b.l. 136 – 141).Tokiu bÅ«du, baudžiamojoje byloje surinktais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir aukščiau iÅ¡dėstytais įrodymais įrodyta, kad S. R. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jo padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį , kadangi jis terorizavo bei sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ , t.y. laikotarpyje nuo 2014 m. gegužės mėn. vidurio, tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iki 2015 m. balandžio 10 d., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G.

R., terorizavo ir sistemingai baugino kaimynes S. C. ir J. S. ,naudodamas psichinę prievartÄ , koneveikdamas jas necenzÅ«riniais ir įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiais, grasindamas susidoroti sunaikinant, užmuÅ¡ant, sumuÅ¡ant.Taip pat baudžiamojoje byloje surinktais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir aukščiau iÅ¡dėstytais įrodymais įrodyta, kad S. R. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jo padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.

Å ios nusikalstamos veikos objektas yra vieÅ¡oji tvarka ir žmogaus sveikata. S. R. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. VieÅ¡Ä ja tvarka yra laikoma padėtis ar veikimo bÅ«das, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslÄ užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. VieÅ¡oji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys.

Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Be jokios abejonės, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta- (duomenys neskelbtini) - yra vieÅ¡a vieta. S. R. tyčia turėdamas rankoje dalgį ir juo grasindamas S. C., tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams , numatė, kad dėl tokio jo elgesio gali bÅ«ti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir Å¡ių padarinių norėjo.

Toks S. R. elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas. Jis Å¡iurkščiai pažeidė ne tik nukentėjusiosios teises, bet ir sukÅ«rė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferÄ , sugriovė žmonių saugumo jausmÄ . S. R. teistas, duomenys apie jo teistumÄ perkelti į registro archyvÄ , 2008-08-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu (II t., b.l. 21, 24 – 26).

Jis baustas administracine tvarka, paskutinį kartÄ 2015-09-09 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisė pažeidimų kodekso 174 straipsnį (II t., b.l. 27 – 32, 33-106).. S. R. darbo biržoje neregistruotas (II t., b.l. 107), nedirbantis (II t., b.l. 108 – 109), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniÅ«nijos pažymoje nurodyta, kad S. R. Å¡eimÄ sudaro žmona G. R. ir du nepilnamečiai vaikai, Å¡eima pragyvena iÅ¡ gaunamos socialinės paÅ¡alpos, įraÅ¡yta į L. seniÅ«nijos socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ dėl girtavimo ir socialinių įgÅ«džių stokos, skundų dėl netinkamo S. R. elgesio negauta a (II t., b.l. 112), Pakruojo rajono PSPC pažymoje nurodyta, kad S. R. psichiatro ir priklausomybės įskaitoje neįraÅ¡ytas (I t., b.l. 114). Kadangi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas S. R. padarė nepakaltinamumo bÅ«senoje, jam yra taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sÄ lygomis RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. 2014-07-04 S. R. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (II t., b.l. 171 – 172)Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 400, 401, 403, 404 straipsniais, teismas n u t a r i a :

S. R., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.           S. R. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina galioti iki priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pradžios.           Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o asmeniui, kurio byla buvo nagrinėjama, S. R., nuo jos nuoraÅ¡o gavimo dienos, gali bÅ«ti skundžiama apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                              Rima Volikienė